JAPONŲ EKSLIBRISAI ŠIAULIUOSE: KOLEKCIJOS PRISTATYMAS

🎌 Kviečiame į parodą

„Japonijos popierinės brangenybės: ekslibrisai ir kalendoriai"

📅 2026 m. spalio 8 d., ketvirtadienis
🕔 17.30 val.
📍 Šiaulių koncertinės įstaigos „Saulė" vitražų salė

Šiaulių koncertinės įstaigos „Saulė“ Vitražo salėje 2026 m. spalio mėnesį veikiančioje parodoje „Japonų popierinės brangenybės: ekslibrisai ir kalendoriai“ galima susipažinti su Tekančios saulės šalies dailininkų knygos ženklais ir kalendoriais.

Japonijoje svarbią vietą meno ir kultūros srityje užima ekslibrisas – knygos savininko nuosavybės ženklas. Ekslibrisai japonams yra pagarbos knygai, spausdintam žodžiui, ženkas. Jie gali nurodyti, kam knyga priklauso, bet dažniausiai jie skiriami vertingoms knygoms žymėti – kaip papuošimo ar ypatingos dėmesio simbolis ar tampa kolekcionavimo objektu. Japonų meno ypatybė pasireiškia ir ekslibrise, kuriame vaizduojamas meno ir gamtos ryšys, apibūdinantis japonų kultūrą. Šiuose knygos ženkluose atsiskleidžia didi spalvų harmonija, gili filosofinė potekstė, įdomi kompozicija, poetinė simbolika.

Ekslibrisai Japonijoje buvo naudojami nuo labai senų laikų. Manoma, kad ekslibrisai į Japoniją atėjo iš Europos XV a. antroje pusėje. Pirmieji knygos ženklai Tekančios saulės šalyje buvo sukurti daugiau kaip prieš 555 metus vienuolynų bibliotekų knygoms. Seniausio laikomo japonų ekslibriso, sukurto apie 1470 metus, iliustracija, pateikta Shozo Saito knygoje „Japonų senovės ekslibrisai 1470-1897“. Ji yra iš Daigoji šventyklos bibliotekos ir datuojama 1470 metais. Užrašas ant šio ekslibriso atspindi didelę knygos vertę tuo laikotarpiu: „Jeigu tu pavogsi šią knygą, tai dar atsivers dangaus vartai, bet jeigu tu ją sunaikinsi, tau atsivers tik pragaro vartai. Kiekvienas, kuris ima šią knygą be leidimo, bus nubaustas visų Japonijos dievų“.

Mažos knygelės apie japonų ekslibrisus autorius, dailininkas Kadzutoshi Sakamoto šiuos knygos ženklus pavadino „popierinėmis brangenybėmis“ („Kami no Hoseki“) ir meilę jiems išreiškė tokiais žodžiais: „Ekslibrisai yra brangūs ir be galo malonūs meno kūriniai“.

Vėlesniame Bakumatsu laikotarpyje (nuo 1858 m.) buvo atverstas naujas japoniškojo ekslibriso istorijos puslapis. Tuo laikotarpiu JAV ir Europos diplomatams, kad ir nenoriai, buvo leista apsigyventi Japonijoje. Daugelis jų turėjo ekslibrisus ir populiarino juos, užsisakydami sau pas vietinius dailininkus. Britų mokslininkas Ernest Mason Satow, 1861 m. paskirtas diplomatu Tolimuosiuose Rytuose, vėliau tapo garsiu japonologu ir vienu žinomiausių diplomatų. Laimingo atsitiktinumo dėka nemažai jo ekslibrisų išliko. Keletas jų yra asmeninėse kolekcijose Japonijoje, o didesnė dalis puikioje japonų draugijos bibliotekoje Londone. Kiek yra žinoma, tai - anksčiausias „Vakarų“ ekslibrisas sukurtas Japonijoje apie 1861 metus.

1867 m. prasidėjo Meiji (Meidzi) epocha – Japonija plačiau atvėrė savo šalies duris gydytojams, mokslininkams ir net misionieriams. Kai kurie iš jų turėjo savo asmeninius ekslibrisus. Vienintelis išlikęs to laikmečio ekslibrisas, sukurtas Japonijoje, priklausė Tokijo vyskupui Edwardui Biskersethui. Tai tipiškas bažnytinis tų laikų ekslibrisas, išsiskiriantis tuo, kad užrašas atliktas japonų kalba.

Į Lietuvą ir Šiaulių kraštą šiuolaikinis japonų ekslibrisas atkeliavo 1991 metais. Bene pirmosios šiuolaikinio japonų ekslibriso ir pašto meno (mail art‘o) parodos Lietuvoje šių eilučių autoriaus iniciatyva 1991 metais buvo surengtos  Pakruojyje (03.22-08.15), Panevėžio dailės galerijoje (09.11-10.06), Vilniaus dailės parodų rūmuose (10.18-11.03) ir 1992.02.14-03.15 Šiaulių dailės galerijoje. Šiose parodose buvo eksponuojama pusantro šimto knygos ženklų, sukurtų 66 japonų dailininkų, dar dvylikos menininkų pašto meno kūrinių, plakatų, kitokių dailės kūrinių. Ekspozicija buvo skiriama 1992 m. Japonijoje, Saporo mieste įvyksiančiam tarptautiniam ekslibrisininkų kongresui.

1992 m. rugpjūčio 31 – rugsėjo 5 dienomis šių eilučių autoriui teko dalyvauti Japonijoje, Saporo mieste surengtame FISAE XXIV tarptautiniame ekslibriso Kongrese. Nuvykti į šį Kongresą ir paramą suteikė Atviros Lietuvos fondas. Atskridusį į Japonijos uostamiestį Nijagatą, šių eilučių autorių pasitiko ir globojo vietinė dailininkė ir ekslibrisų kūrėja Sumiko Ueki.

FISAE Kongrese Japonijoje teko atstovauti Lietuvos ekslibrisininkams, padaryti pranešimą apie Lietuvos knygos ženklo istoriją, supažindinti su Pakruojo visuomeninio muziejaus veikla, pristatyti šiauliečio dailininko Gerardo Bagdonavičiaus kūrybą. Svarbiausiais įvykis buvo tai, kad XXIV tarptautiniame Kongrese Sapore 1992 m. rugsėjo 3 d. Lietuva buvo priimta į tarptautinę ekslibrisų dailininkų ir kūrėjų asociaciją (FISAE). Lietuva tapo 32-ąja FISAE nare.

1996 m.  rugsėjo mėnesį japonų dailininkė Sumiko Ueki surengė ekslibrisų parodą Šiauliuose. Tų pačių metų rugsėjo 7-10 dienomis ji lankėsi Šiauliuose, Pakruojyje, Kryžių kalne, Kaune ir susitiko su Lietuvos dailininkais, ekslibrisų kolekcininkais. Sugrįžusi į Japoniją Sumiko Ueki 1997 m. išleido nedidelę iliustruotą knygelę apie savo viešnagę Lietuvoje, aprašė susitikimus su dailininkais, Lietuvos žmonėmis, savo piešiniuose įamžino aplankytas vietas ir sutiktus žmones.

2026 m. spalio mėnesį Šiaulių koncertinės įstaigos „Saulė“ Vitražo salėje eksponuojamojoje parodoje „Japonijos popierinės brangenybės: ekslibrisai ir kalendoriai“ pateikiama iš šių eilučių autoriaus rinkinio 33 japonų dailininkų 60 knygos ženklų ir kalendorių. Tai įvairių stilių ir grafikos technikų japonų meistrai Kiichiro Kawata, Toned Morimoto Toshiko Hayashi, Noboru Yamataka, Noboru Yamataka, Hagiwara Hideo, Hara Yoshiaki, Sumiko Ueki, Inonue Katsue ir kiti. Jų darbuose atsiskleidžia šios šalies ekslibriso kūrimo tradicijos ir stiliai. Juose ryški senųjų japonų grafikos meistrų įtaka, ksilografijos technikos ypatumai, tradiciniai simboliai, ženklai, savita Vabi Sabi  japonų estetikos ir dzenbudizmo filosofija, kuri moko matyti grožį netobulume, laikinume ir paprastume. Neatskiriama šių ekslibrisų ypatybė – kaligrafiški užrašai hieroglifais. Atspaudai ryžių popieriaus lakšteliuose subtiliai perteikia nepakartojamą japoniškojo ekslibriso grožį ir dvasią.

Japonų menininkai savitai suvokia pasaulį, pasitelkia įvairias išraiškos priemones, nes kiekvienas jų sukurtas knygos ženklas – tarsi mažas langelis į mums nežinoma, įvairialypį, nepakartojamą dvasinį japonų pasaulį. Šiems darbams eksponuoti vykusiai parinktas originalus šviesaus tono ryžių popieriaus fonas.   

Parodos „Japonų popierinės brangenybės: ekslibrisai irt kalendoriai“ išskirtinumas yra tas, kad dalis japonų ekslibrisų yra sujungti su  įvairiu laiku Japonijos ekslibrisų asociacijos išleistais kalendoriais, kuriuos vykusiai papildo atskirai kiekvienam metų mėnesiui skirtas knygos ženklas. 

Paroda „Japonų popierinės brangenybės: ekslibrisas ir kalendoriai“ surengta iš šių eilučių autoriaus kolekcijos ir skirta Lietuvos ir Japonijos diplomatinių santykių atkūrimo 35-mečiui (1991 m. spalio 10 d.). Joje galima susipažinti su Tekančios saulės šalies popieriaus kultūra, knygos ženklais, japonų dailininkų grafikos darbais, ekslibrisais ir kalendoriais.

2026-ieji metai – svarbus etapas Japonijos ir Lietuvos santykiuose. Tai – 35-osios atkurtų diplomatinių santykių tarp šalių metinės ir 40-osios diplomato Ciunė Sugiharo (1900-1986) mirties metinės, rašoma Japonijos ambasados pranešime žiniasklaidai.

Japonijos ir Lietuvos santykiai užmegzti 1922 m. gruodžio 20 d., kai ši šalis pripažino Lietuvą de jure. 1991 m. rugsėjo 6 d. Japonija oficialiai pripažino atsikūrusią Lietuvos Respubliką. 1991 m. spalio 10 d. atkurti diplomatiniai santykiai tarp Lietuvos ir Japonijos. 1997 m. sausio 1 d. įkurta Japonijos ambasada Lietuvoje. 1998 m. lapkričio 25 d. įkurta Lietuvos Respublikos ambasada Japonijoje.

Japonai sako, kad meno kūrinys, kaip rasos lašas, žibantis saulei tekant, todėl mokėkime pasidžiaugti ir nedideliu jo didelės kultūros atspindžiu - parodomis, skirtomis Japonijos kultūrai, menui ir gamtai, eksponuojamomis Šiaulių koncertinės įstaigos „Saulė“ Vitražo salėje.

Jono Nekrašiaus inf.

PARODA APIE JAPONIJOS KNYGOS ŽENKLUS, ORIGAMI IR MAŽĄJĄ GRAFIKĄ

Japonijoje svarbią vietą meno ir kultūros srityje užima ekslibrisas – knygos savininko nuosavybės ženklas. Ekslibrisai japonams yra pagarbos knygai, spausdintam žodžiui, ženklas. Jie gali nurodyti, kam knyga priklauso, bet dažniausiai jie skiriami vertingoms knygoms žymėti – kaip papuošimo ar ypatingos dėmesio simbolis ar tampa kolekcionavimo objektu.

Tekančiosios saulės šalies ekslibrisų siužetai yra japonų zodiako ženklai ar lėlės, vaizduojančios imperatorių, tradiciniai stabai. Daugelyje japonų dailininkų sukurtuose ekslibrisuose yra karpio (karpis laikoma drąsia žuvimi) formos vėliavėlės figūra. Šios formos vėliavėlės Japonijoje iškeliamos gegužės 5 d. Berniukų dienos šventės proga.

Apie Japonijos ekslibriso genezę ir simbolius daugiau skaitykite J. Nekrašiaus straipsniuose: Japonų popierinės brangenybės: nuo ekslibriso ikiorigamio ; Japonų aitvarai, kaligrafija ir origamis ; Japonijos knygos ženklai.

„JAPONŲ POPIERINĖS BRANGENYBĖS“: KNYGOS NUOSAVYBĖS ŽENKLŲ PARODA KLAIPĖDOJE

Japoniškų ekslibrisų ekspozicija „GALLERY 1252"
(Savanorių g. 4, Klaipėda). Jono Nekrašiaus nuotr.

Klaipėdos Šventojo Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno ekspozicinės erdvės „GALLERY 1252“ lankytojai nuo 2022 m. kviečiami grožėtis Tekančios saulės šalies menu. Nuolatinėje parodoje „Japonų popierinės brangenybės“ ypatingas dėmesys skiriamas japoniškiems knygų nuosavybės ženklams-ekslibrisams. Juos vienuolynui dovanojo kolekcininkas Jonas Nekrašius.

Japoniški ekslibrisai, anot J. Nekrašiaus, pasižymi išskirtiniu potėpiu, lengvomis ir tvirtomis linijomis, ypatinga spalvų harmonija, įdomia kompozicija, gilia filosofine potekste. 

A. Kaktytės inf.

JAPONIŠKAS EKSLIBRISAS. HAIKU

Keliaujanti Japonų ekslibrisų paroda iš Jono Nekrašiaus kolekcijos. Ištrauka iš visuomenės veikėjo, Klaipėdos miesto garbės piliečio, poeto, „galerijos 1252“ Klaipėdoje įkūrėjo Sigito Benedikto Juršio adresato ir sveikinimo (2026 m. rugpjūčio 26 d.) parodų, skirtų Lietuvos ir Japonijos diplomatinių santykių atkūrimo 35-mečiui pristatymui, jo lankytojams ir organizatoriams:

Linkiu, kad žmonės ne tik apžiūrėtų parodą, bet ir bent trumpam sustotų. Galbūt tai ir yra viena gražiausių Japonijos dovanų mums – išmokyti, ne tik žiūrėti, bet ir pamatyti.

Žmogus, kuris eina ir žiūri. Vieni keliauja tam, kad pasiektų vietą. Yra ir kitaip nusiteikusių, kuriems pati kelionė tampa būdu matyti pasaulį. Daug metų keliauta, fotografuota, rinkta, tačiau tikrasis keliautojas renka ne daiktus. Jis renka susitikimus ir ekslibrisus.

Maži popieriaus lapeliai – ekslibrisai. Tokie maži, kad triukšmingame pasaulyje pro juos galima lengvai praeiti. Kaip tik todėl jie tokie japoniški.

Sigito Benedikto Juršio haiku:

Šviesa ant sienos.

Žmogaus veidas. Kelio vingis.

Mažas japoniškas ekslibrisas.

Ir akimirka, kuri būtų

Praėjusi, pasilieka

SUKANKA 25-ERI METAI, KAI LIETUVA TAPO FISAE NARĖ

Ekslibrisas italų kolekcininkui, 1992.

Europoje jau rankraštinėse knygose būdavo piešiami savininkų herbai. Išradus knygų spausdinimą, nuosavybei žymėti buvo naudojami ekslibrisai ir superekslibrisai. Lietuvoje seniausias yra Žygimanto Senojo superekslibrisas su 1518 metų data. Tad 2018 metais pirmajam Lietuvos knygos ženklui sukaks 500 metai.

Per ilgą savo raidos kelią ekslibrisas Lietuvoje  buvo propaguojamas kaip knygos savininko ir bibliotekos ženklas, tarnavo kaip vizitinė kortelė, kurioje dailininkai įkūnydavo savo moderniausias idėjas, atspindinčias dabartį ir istoriją, turtino dailės palikimą. Knygos ženklas yra išsikovojęs pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse. Juo domisi kolekcininkai, dailininkai, menotyrininkai, knygos ženklo gerbėjai ir bibliofilai.

Vilniuje veikia Lietuvos ekslibrisininkų klubas. Panašūs klubai veikė Panevėžyje, Utenoje, Klaipėdoje, Kaune, Jonavoje, Pakruojyje, Šiauliuose ir kitur. 1988 m. spalio 29 d. Pakruojo dvaro rūmuose buvo įkurtas Ekslibriso visuomeninis muziejus. Jis surengė daugiau kaip 40 knygos ženklo parodų, du ekslibrisų konkursus, pirmąjį Lietuvos ekslibrisininkų seminarą. 2001 m. spalio 3 d. Ekslibrisų muziejus buvo įkurtas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekoje. 2014 m. rugpjūčio 8 d. muziejus reorganizuotas į Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondą (sutrumpintai - GBEF).

Ekslibrisui propaguoti yra organizuojamos parodos, konkursai, bienalės, konferencijos ir kongresai. Kuriasi klubai, muziejai, draugijos ir asociacijos, leidžiami laikraščiai, žurnalai, knygos, katalogai, albumai ir monografijos. Daugelyje pasaulio šalių – Austrijoje, Belgijoje, Italijoje, Japonijoje, Lietuvoje, Kinijoje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Portugalijoje, Rusijoje, Vokietijoje ir kt. – veikia ekslibrisininkų draugijos, muziejai, klubai, leidžiantys įvairaus periodiškumo biuletenius, žurnalus, laikraščius. Visas šias organizacijas vienija Tarptautinė ekslibriso dailininkų ir mėgėjų asociacija FISAE (Federation Internationale des Societes d‘Amateurs d‘Ex-Libris), kuri kas dveji metai rengia tarptautinius ekslibrisininkų kongresus. Pirmasis FISAE kongresas įvyko 1953 m. Austrijoje, Kufšteine.  

FISAE XXIV tarptautinio
 ekslibrisų kongreso logotipas

FISAE XXIV tarptautinio  ekslibrisų kongreso antspaudas

Vertėja, dailininkė Sumiko Ueki ir kolekcininkas Jonas Nekrašius

1992 m. rugpjūčio 31 – rugsėjo 5 dienomis šių eilučių autoriui teko dalyvauti Japonijoje, Saporo mieste surengtame FISAE XXIV tarptautiniame ekslibriso kongrese. Nuvykti į šį kongresą padėjo ir paramą suteikė Atviros Lietuvos fondas. Į kongresą Japonijoje tada teko vykti per Maskvą. Iš pradžių Aeroflot’o lėktuvu nuskridau į Chabarovską. Iš ten - į Japonijos miestą Nijagatą, kur pasitiko šio miesto dailininkė ir ekslibrisų kūrėja Sumiko Ueki. Ji suteikė visą informaciją apie kongresą ir palydėjo iki Saporo.

Praėjus ketveriems metams japonų dailininkės Sumiko Ueki ekslibrisų paroda buvo surengta Šiauliuose, o 1996 m. rugsėjo 7–10 dienomis Šiauliuose ir Pakruojyje apsilankė ir pati Sumiko Ueki. Ji, sugrįžusi į Japoniją, 1997 m. išleido nedidelę iliustruotą knygelę apie savo viešnagę Lietuvoje, Šiauliuose, Pakruojyje.

FISAE dalyviai. Japonija, 1992.

FISAE kongrese Japonijoje teko atstovauti Lietuvos ekslibrisininkams, skaityti pranešimą apie Lietuvos knygos ženklo istoriją ir ekslibriso kūrėjus, supažindinti kongreso dalyvius su Pakruojo ekslibriso muziejaus veikla ir Lietuvos knygos ženklo kūrėjais, pristatyti šiauliečio dailininko Gerardo Bagdonavičiaus kūrybą. Kongrese dalyvavo beveik 200 atstovų iš 20 pasaulio šalių: Anglijos, Austrijos, JAV, Belgijos, Danijos, Olandijos, Švedijos, Japonijos, Kinijos, Vokietijos ir kt. Kongreso organizatorius ir dalyvius maloniai nuteikė žinia, kad kongreso darbe pirmąkart dalyvauja ir atstovas iš Lietuvos.

Ekslibrisas FISAE XXIV tarptautiniam
ekslibrisų kongresui. Autorius Yasuschi Ohmoto, 1992.

Kongrese veikė įvairių sekcijų, buvo perskaityta daug pranešimų apie įvairių šalių knygos ženklo istoriją ir ištakas, ekslibriso vystymąsi ir dailininkus. Kongreso parodų salėse eksponuota keliolika įdomių parodų: „Japonijos folkloro siužetai ekslibrise“, „Ekslibrisai žymiam švietėjui Johanui Comeniusui“, „Pasaulio šalių dailininkų knygos ženklai“. Pastarojoje eksponuoti ir lietuvių dailininkų V. Daniliauskaitės, V. Alviko, K. Grigaliūno, V. Jakšto, A. Čepausko ir A. Kmieliausko darbai. Parodos metu dailininkai iš Kinijos ir Japonijos demonstravo savitą ekslibrisų ir mažosios grafikos kūrimo techniką, veikė įvairių spaudinių, katalogų, knygų ir mainų mugė, kurioje nemažą pasiekimą turėjo ir Lietuvos leidiniai apie knygos ženklą.

Kongreso svečius ir dalyvius sudomino šių eilučių autoriaus pranešimas apie Lietuvos ekslibriso istoriją, raidą ir kūrėjus. Kongreso metu pavyko užmegzti dalykinius ryšius su Japonijos, Kinijos, Austrijos, Danijos, Švedijos, Vokietijos ir kitų šalių atstovais, dailininkais ir kolekcininkais.

Tekančios saulės šalyje buvo sudarytos puikios sąlygos ne tik pabendrauti su įvairių šalių dailininkais, menotyrininkais, bibliofilais ir kolekcininkais, besidominčiais ekslibrisu, bet ir susipažinti su ilgaamže ir savita Japonijos kultūra, menu, jos knygos iliustravimo ir knygotyros pasiekimais.

Svarbiausias XXIV tarptautinio kongreso įvykis buvo 1992 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos iškilmingas priėmimas į tarptautinę ekslibrisų dailininkų ir mėgėjų asociaciją (FISAE). Lietuvos priėmimą į FISAE pasirašė ir patvirtino FISAE prezidentas Yasushi Ohmoto, generalinis sekretorius Williamas E. Butleris (Didžioji Britanija) ir Klausas Rodelis (Danija), Japonijos Ex libris asociacijos prezidentas Hidataro Jamamura ir generalinis sekretorius Ichigoro Uchida.

Lietuva tapo 32-ąja FISAE nare, 1992.

Lietuva tapo 32-ąja FISAE nare, 1992. 

Lietuva tapo 32-ąja FISAE nare, pirmoji iš buvusios Sovietų Sąjungos respublikų. Tai buvo labai aukštas lietuvių dailininkų ir ekslibriso propaguotojų įvertinimas, svarbus žingsnis įsiliejant į pasaulio ekslibriso kūrėjų ir mėgėjų organizaciją. Šiam įvykiui pažymėti išeivijos lietuvių dailininkas Vytautas O. Virkau (1930-2017) 1993 m. sukūrė ekslibrisą, skirtą šių eilučių autoriui ir Frederikshauno (Danija) ekslibriso muziejaus direktoriui Klausui Rodeliui.

Vytautas  Osvaldas Virkau, 1993.

Vytautas Osvaldas Virkau, 1993.

 Šiemet rugsėjo mėnesį sukako 25-eri metai, kai Lietuva XXIV tarptautiniame kongrese buvo priimta į FISAE nares. Šiai organizacijai dabar priklauso 33 valstybės: Argentina, Australija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Kinija, Čekija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Vengrija, Italija, Japonija, Lietuva, Liuksemburgas, Meksika, Olandija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Rusija, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Ukraina, Didžioji Britanija ir JAV.

2018 metais rugpjūčio 28 – rugsėjo 1 dienomis Prahoje (Čekija) įvyks XXXVII FISAE kongresas (rengėja Čekijos ekslibrisininkų asociacija Spolek sběratelů a přátel exlibris).

Ateinantys metai mums yra svarbūs tuo, kad Lietuva minės 500-ąsias sukakties metines, kai buvo sukurtas pirmasis lietuviškas knygos ženklas. Tikimės, kad šiame kongrese dalyvaus Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas (GBEF) ir skaitys pranešimą bei pristatys stendą apie Lietuvos ekslibriso istoriją, GBEF veiklą ir dailininko Gerardo Bagdonavičiaus sukurtus knygos ženklus.

Jonas NEKRAŠIUS

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.