EKSLIBRISŲ FONDĄ PAPILDĖ ALGIRDO ČAPLIKO DOVANA

 

Ekslibriso dailininkė – Gražina Didelytė.

Povilo Višinskio bibliotekoje apsilankė Algirdas Čaplikas – grafikės Gražinos Didelytės kūrybos skleidėjo ir atminimo puoselėtojo Vygando Čapliko brolis. Per bibliotekoje vykusį prasmingą susitikimą Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas buvo papildytas vertingais kūriniais ir gyvais kultūrinės atminties liudijimais.

Vizito metu A. Čaplikas padovanojo Vytauto Jakšto ir G. Didelytės ekslibrisų bei kitų su menininkės kūryba susijusių leidinių. Kaip pasakojo pats svečias, jo turima medžiaga apie grafikę pradėjo kauptis nuo G. Didelytės jam sukurto ekslibriso. Tarp bibliotekai perduotų kūrinių yra ir šis asmeninis ekslibrisas, liudijantis kūrėjos ryšį su jai artimais žmonėmis.

Pasak A. Čapliko, sprendimą perduoti sukauptą rinkinį bibliotekai lėmė siekis išsaugoti kultūrinę atmintį – ilgus metus kaupti leidiniai, ekslibrisai, nesant kam jų perimti, gali tiesiog pradingti. Todėl jų perdavimas bibliotekai tampa prasmingu poelgiu, užtikrinančiu šio paveldo išlikimą ir prieinamumą visuomenei.

Dianos Janušaitės inf.

DAILININKĖS ASPAZIJOS SURGAILIENĖS EKSLIBRISAI IR MONOGRAFIJA POVILO VIŠINSKIO BIBLIOTEKOJE

 

Lolitos Kivickienės nuotr.

Kartais mažiausi dalykai gali pasakyti daugiausia. Ekslibrisas – nedidelio formato knygos ženklas – geba sutalpinti visą žmogaus pasaulį: jo vertybes, pomėgius, svajas. Būtent tokius – jautrius, nuoširdžius, alsuojančius folkloro šiluma – kūrė grafikė Aspazija Surgailienė (1928–2011).

2025 metų dovana lietuvių ekslibrisų bendruomenei – monografija „Aspazija. Etnomodernizmas", kurios idėja dailininkės artimuosiuose, ko gero, brendo jau seniai, o atsiradus galimybei, bendradarbiaujant su Vilniaus grafikos meno centru (projekto vadovės Jurga Minčinauskienė ir Kristina Kleponytė-Šemeškienė), leidinys pagaliau išvydo šviesą. Albumą sudarė ir tekstus parašė dailėtyrininkė Laima Laučkaitė (Surgailienė), o jo išvaizdą sukūrė sūnus Andrius Surgailis. Taigi šis leidinys – ir mokslinis, ir labai asmeniškas.

Platus ir daugiabriaunis Aspazijos Surgailienės kūrybos spektras: estampai – daugiausiai linoraižiniai, – knygų iliustracijos, skiautiniai, vitražai, guašo kompozicijos, plakatai, atvirukai. Dailininkė taip pat paliko apie 50 ekslibrisų, kuriuose jaučiamas emocinis ryšys su knyga, paprastumas ir nuoširdumas.

Albumą verta pavartyti ir dėl ekslibrisų, ir dėl kur kas platesnio dailininkės kūrybos paveikslo. Dailėtyrininkės tekstas atveria menkai pažįstamą moters kūrėjos aplinką, o bičiulių atsiminimai bei dokumentinės fotografijos suteikia pasakojimui šilumos ir gyvumo.

Simboliška ir tai, kad rengiant šį albumą Aspazijos artimieji nusprendė jos ekslibrisų rinkinį perduoti saugoti Povilo Višinskio bibliotekai – taip įvertindami ir palaikydami svarbų šios institucijos darbą: čia rengiamas Lietuvos ekslibrisų kūrėjų enciklopedinis žinynas ir saugomi dailininkų knygų ženklai.

Astos Kaktytės inf.

„LIETUVOS MEDICINA 2024“: EKSLIBRISŲ KATALOGO PRISTATYMAS VILNIUJE

Iš kairės: Asta Kaktytė ir Lolita Kivickienė, Povilo Višinskio bibliotekos Knygos grafikos centro darbuotojos, bei Regina Vaišvilienė – LMB specialistė, ekslibrisų parodos katalogo „Lietuvos medicina 2024“ sudarytoja. Rimos Kardelienės nuotr.

Šiaulių Povilo Višinskio bibliotekos Knygos grafikos centro ekslibrisų fondą pasiekė  ypatinga dovana – ilgai lauktas ekslibrisų parodos katalogas „Lietuvos medicina 2024“.  Leidinys skirtas Lietuvos medicinos bibliotekos ekslibrisų kolekcijos 30-mečiui (1994–2024) ir yra tikra šventė visiems, kurie kuria, kaupia ir myli šį subtilų mažosios grafikos meną. 

2026 m. vasario 20 d. katalogo sudarytoja Regina Vaišvilienė leidinį atvežė iš Vilniaus į Šiaulius ir padovanojo bibliotekai saugoti Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde. Šis prasmingas ir šiltas gestas dar kartą priminė apie gražią, ilgametę bibliotekų bendrystę – juk ekslibrisai jungia miestus, bibliotekas ir žmones.

Kataloge publikuojama daugiau nei 200 mažosios grafikos kūrinių, liudijančių gyvą, kūrybingą ir nenutrūkstančią ekslibriso tradiciją Lietuvoje. Tai leidinys, prie kurio norisi sugrįžti, vartant puslapius lėtai ir su pasigėrėjimu.

Nuoširdžiai dėkojame už šią prasmingą dovaną ir maloniai kviečiame Į LEIDINIO PRISTATYMĄ, kuris vyks KOVO 13 d. Lietuvos medicinos bibliotekoje (Kaštonų g. 7, Vilnius). Iki susitikimo!

Astos Kaktytės inf.

EKSLIBRISŲ KŪRĖJAS PRATURTINO BIBLIOTEKOS KNYGOS ŽENKLŲ RINKINĮ

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas papildytas nauju ekslibrisų rinkiniu. Ekslibrisų kūrėjas, grafikos dizaineris Laimis Kosevičius fondui padovanojo tarptautinio ekslibrisų konkurso „Meeting in Vilnius 2010!“ („Susitikimas Vilniuje 2010-aisiais“) katalogą ir šiam konkursui pateiktus knygos ženklus.

„Džiaugiuosi, kad galėjau būti naudingas savo studijų miestui“, – tokiais žodžiais apie savo dovaną atsiliepė L. Kosevičius. Įdomu tai, kad ekslibrisų kūrėjas 1997–2001 m. studijavo Šiaulių universitete (dabar Vilniaus universiteto Šiaulių akademija) ir įgijo grafikos specialybę. Vėliau studijas tęsė Vilniaus dailės akademijoje. Nors dabar gyvena Vilniuje, iki šiol nepamiršta Šiaulių. Nuoširdžiai dėkojame menininkui už bendradarbiavimą ir dovanotus ekslibrisus.

Dianos Janušaitės inf.

PLUOŠTAS IZRAELIO MENININKO LEONIDO KURISO DOVANOTŲ EKSLIBRISŲ

Leonid Kuris (ŠAVB, 2024-06-13)

„Ekslibrisus kurti įkvėpė 1968 m. matytas ekslibrisas, kuriame buvo pavaizduotos tvirtai į žemę įspaustos pėdos“, –  ŠAVB Knygos grafikos centre autografuodamas mažosios grafikos kūrinius apie save pasakojo žinomas Izraelio menininkas Leonidas Kurisas. Tai buvo dailininko Vladimiro Marjino iš Tomsko, vėliau gyvenusio Hanoveryje, kūrinys. Ekslibrisas tuomet priklausė meno istorikui, kolekcininkui Borisui A. Vilinbachovui, gimusiam ir augusiam Vilniuje. Su juo ir dar keliais menininkais (ekslibrisų kūrėju Viktoru Schapieliu ir kt.) L. Kurisas atsitiktinai susipažino atvykęs studijuoti į Leningradą (dabar Sankt Peterburgas). Pakviestas pabendrauti apie meną nesitikėjo, kad ras daug daugiau nei pokalbius. Gausi Vilinbachovo kolekcija sužavėjo Leonidą, o ypač minėtas ekslibrisas, kuris jį įkvėpė kurti ekslibrisus ir tapo pirmuoju savos kolekcijos eksponatu. Šiandien L. Kurisas kolekcijoje turi daugiau nei 30 000 knygos ženklų. Ekslibrisus menininkas kuria iškiliosios spaudos technika. Neskaičiuoja, bet mano, kad yra sukūręs daugiau nei pusę tūkstančio. Paklaustas, kuris jo paties sukurtas ekslibrisas mieliausias, atsakė, kad „tas, kuris dar nesukurtas, ir, žinoma, ekslibrisų konkursuose apdovanoti darbai“.

Ekslibrisų autoriai: Vladimir Marjin (Vokietija), Hedwig Pauvels (Belgija). 

ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondui saugoti Leonidas Kurisas perdavė apie 30 savos kūrybos ekslibrisų ir keletą jam sukurtų kitų menininkų knygos ženklų. Dėkojame kūrėjui už pagalbą rengiant Lietuvos ekslibriso kūrėjų enciklopedinį žinyną. Gausioje L. Kuriso bibliotekoje aptikti svarbūs katalogai šiam reikšmingam darbui įgyvendinti.

Astos Kaktytės inf.

EKSLIBRISŲ KONKURSO „ISTORINĖS ATMINTIES VARDAI“ KŪRINIAI BUS SAUGOMI ŠIAULIŲ APSKRITIES POVILO VIŠINSKIO VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE

 

Dėkojame XXVI knygos mėgėjų draugijai už ekslibriso meno puoselėjimą ir bendradarbiavimą.

GBEF inf.

ŠIAULIŲ APSKRITIES POVILO VIŠINSKIO VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS EKSLIBRISŲ RINKINĮ PAPILDĖ LEIDINIAI IŠ ITALIJOS

 

Dovana ŠAVB iš Italijos, 2024

Rengiant Lietuvos ekslibriso kūrėjų enciklopedinį žinyną prie informacijos rinkimo svariai prisidėjo knygos ženklo mėgėjas, Italijos ekslibriso asociacijos sekretorius Marco Franzetti. Bendradarbiavimas, prasidėjęs 2021 m., kreipusis dėl pagalbos renkant informaciją apie Lietuvos ekslibriso kūrėjus, dalyvavusius Italijoje rengtuose ekslibrisų konkursuose, tęsiasi ir toliau. Marco Franzetti dėka Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas jau antrą kartą pasipildo vertingais Italijos ekslibriso asociacijos sudarytais leidiniais, kuriuose paminėti ir reprodukuoti lietuvių kūrėjų darbai. Atsidėkodama už svarų indėlį biblioteka pasidalina sudarytais dvikalbiais leidiniais apie ekslibriso meną, taip plėsdamas Lietuvos ekslibriso kūrėjų ir bibliotekos veiklos žinomumą tarptautiniu lygmeniu. Nuoširdžiai dėkojame Marco Franzetti už pagalbą renkant medžiagą enciklopediniam žinynui ir plėtojant knygos ženklo meną tarptautinėje arenoje.

Gražinos Montvidaitės inf.

EKSLIBRISAS – ANTANUI MACIJAUSKUI ATMINTI

2024 m. kovo 16 d. Biržų r. savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos Pabiržės filialui suteiktas Antano Macijausko bibliotekos vardas.

Šiais metais minime žymaus visuomenės veikėjo, publicisto, leidėjo Antano Macijausko 150-ąsias gimimo metines. Šia proga dailininkė Lolita Braza Pabiržės Antano Macijausko bibliotekai (Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos filialui) įteikė neeilinę dovaną – ekslibrisą. Ekslibriso pagrindiniu akcentu tapo pravertos senovinės langinės, simbolizuojančios perėjimą iš tamsos į šviesą. Knygos ženkle taip pat matyti dangaus skliautas, kuriame atsispindi lietuviškas raštas, lietuvio gyvenimas, ąžuolo stiprybė ir meilė Lietuvai.

Daugiau apie renginius skaitykite.

Dianos Janušaitės inf.

EKSLIBRISAS ŠIAULIŲ MIESTO GARBĖS PILIEČIUI

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Knygos grafikos centro edukatorė ir Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo narė Lolita Putramentienė-Braza pagerbė Šiaulių garbės pilietį Sigitą Vaičiulionį sukurdama personalinį ekslibrisą. Kūrinys dirigentui bus įteiktas miesto gimtadienio išvakarėse iškilmingoje inauguracijos ceremonijoje rugsėjo 7 dieną.

GBEF inf.

JOANA DANUTĖ PLIKIONYTĖ NENUSTOJA STEBINTI SAVO KŪRYBIŠKUMU

Joana Danutė Plikionytė-Bružienė savo dirbtuvėje (Vilnius, 2023-07-19)

Grafikė Joana Danutė Plikionytė yra sukūrusi daugiau nei 100 ekslibrisų. Projekto „Lietuvos ekslibriso kūrėjai XX–XXI a.: enciklopedinio žinyno rengimas“ organizatoriai, lankydami kūrėją, turėjo galimybę apžiūrėti didžiąją dalį jos sukurtų darbų. Dailininkė išsamiai papasakojo, kam jie skirti, parodė savo mėgstamiausius. Sužinojome, kad ilgus metus ją kurti skatino žymus ekslibrisų kūrėjas Valerijonas Vytautas Jucys. Paaiškėjo, kad net jų dirbtuvės buvusios greta, todėl V. V. Jucys dažnai užeidavo, užkrėsdavo savo entuziazmu, palaikymu. Vėliau pasiimdavo ekslibrisus rengiamai parodai. J. D. Plikionytė atviravo, kad to užsidegimo jai dabar labai trūksta.

Esame nuoširdžiai dėkingi menininkei už svetingumą ir už tai, kad galėjome Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo kolekciją papildyti jos kurtais mažosios grafikos darbeliais.

Projekto organizatorių aplankytos menininkės mintis apie ekslibrisą galėsite išgirsti ir jūs. Sekite naujienas bibliotekos interneto svetainėje savb.lt.

Dianos Janušaitės inf.

GERARDO BAGDONAVIČIAUS EKSLIBRISŲ FONDO NARIŲ TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

 

Frederikshavn Meno muziejus, kuriame saugoma didžiausia pasaulyje ekslibrisų kolekcija.

2023 m. liepos pradžioje Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo (GBEF) tarybos narė, menotyrininkė Gražina Montvidaitė aplankė Frederikshavn Meno muziejų, su kurio meno vadovu ir dideliu ekslibriso entuziastu Klausu Rödeliu, aktyvus susirašinėjimas Lietuvos ekslibriso kūrėjų enciklopedinio žinyno klausimais vyko nuo 2021 m. K. Rödelis žymiai prisidėjo medžiagos žinynui rinkimo darbe, dalinosi sukauptomis žiniomis, leidiniais ir užklausomis visiems svarbiausiems ekslibriso konkursų centrams. Šiais metais, pasitaikė proga aplankyti Frederikshavn Meno muziejų, apžiūrėti parodinę ir edukacines erdves, prisiliesti prie gausaus ekslibriso archyvo, sudaryto iš viso pasaulio kūrėjų darbų, bei su muziejaus direktoriumi Thomasu Rafnu pasikalbėti apie ekslibriso eksponavimo galimybes. Apžiūrėjus muziejaus archyvus ir apie lietuvius ekslibriso kūrėjus turimą literatūrą rasta įspūdingų darbų ir keli nematyti leidiniai. Muziejaus direktorius Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekos Knygos grafikos centrui padovanojo keletą išskirtinių leidinių, taip sustiprindamas draugystės ir bendradarbiavimo ryšius.

Gražinos Montvidaitės inf.

GRAFIKAS KAZYS RIMTAS TARABILDA PRISTATĖ JUBILIEJINĘ EKSLIBRISŲ PARODĄ

Šiaulių Kudirkos progimnazijos moksleiviai apžiūri Kazio Rimto Tarabildos ekslibrisus. 

Trečiojo amžiaus universiteto studentai kuria ekslibrisus.
Kazio Rimto Tarabildos ekslibrisų parodą pristato ir edukacijas veda dail. Lolita Braza.

Grafikas Kazys Rimtas Tarabilda švenčia 80-ties metų jubiliejų. Ta proga kūrėjas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (toliau – ŠAVB) Knygos grafikos centre eksponuoja aštuonis savo sukurtus ekslibrisus. Tai 1981–1982 metais oforto technika sukurti knygos ženklai. Parodos eksponavimo laikui pasibaigus, ekslibrisai bus saugomi ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde. Mažosios grafikos kūrinius bibliotekai dovanojo parodos autorius ir jo žmona Vija Valerija Tarabildienė.

Šiaulių Kudirkos progimnazijos moksleiviai ir Trečiojo amžiaus universiteto studentai – pirmieji šios parodos lankytojai. Apžiūrėję dailininko sukurtus, anot prof. V. Janulio, fantasmagorinius ekslibrisų personažus ir pasisėmę idėjų, parodos dalyviai išbandė jėgas ekslibriso kūrybinėse dirbtuvėse.

Paroda veikia iki 2023 m. rugsėjo 29 d. Apie parodą skaitykite daugiau.

ŠAVB vykdo projektą „Neeiliniai susitikimai ekslibrisų erdvėje“, remiamą LKT ir Šiaulių miesto savivaldybės. 

A. Kaktytės inf.

KOLEKCIONAVIMAS – VISO GYVENIMO POMĖGIS

Kolekcininko užrašai

Inžinierius statybininkas Gediminas Vaclovas Navickas ekslibrisus pradėjo kolekcionuoti apie 1965 metus. Per tą laiką sukaupė milžinišką mažosios grafikos kūrinių kolekciją, kurią galiausiai nusprendė padovanoti Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondui. Gediminas V. Navickas sakė nesigailintis tokio savo sprendimo, priešingai, džiaugiasi, kad viso jo gyvenimo darbas nepražus veltui. Biblioteką džiugina nenutrūkstantis bendradarbiavimas su kolekcininku, nuoširdus noras padėti – fondo darbuotojams labai praverčia nuolat atsiunčiama aktuali informacija apie ekslibriso kūrėjus, surasti reti meno kūriniai, kurie praturtina ir taip vieną gausiausių ekslibrisų kolekcijų ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde.

Pokalbis su kolekcininku žurnale "Aušros alėja" 2023/14/p. 20-22

Dianos Janušaitės inf.

EKSLIBRISŲ ISTORIJOS VILNIAUS KNYGŲ MUGĖJE

 

2023 m. vasario 23 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos komanda dalyvavo Vilniaus knygų mugėje. Mugės dalyviams buvo pristatytos bibliotekos edukacijos. Ekslibriso edukacijoje apsilankė ir Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo nariai – kolekcininkai Vitolis Enrikas Vengris iš JAV ir Stanislovas Gasiūnas iš Rusijos. Šių žmonių laikas Lietuvoje, ypač Vilniaus Knygų mugėje, yra įtemptas ir suplanuotas. Tad pasikeitę šiltais žodžiais, apsikabinimais ir dovanėlėmis, linkėjome vieni kitiems sėkmės. Fondo rinkinį kolekcininkai papildė leidiniais, ekslibrisais, laiškais, kurie svarbūs rengiant Lietuvos ekslibrisų kūrėjų enciklopedinį žinyną.

Lolitos Brazos inf.

VIKTORIJOS DANILIAUSKAITĖS EKSLIBRISŲ PARODA ŠIAULIUOSE

 

Viktorijos Daniliauskaitės ekslibrisų paroda ŠAVB 2022 m.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos II a. fojė eksponuojami Viktorijos Daniliauskaitės ekslibrisai. Parodą galite aplankyti nuo 2022 m. spalio 28 d. iki gruodžio 5 d.

Parodos organizatorius, Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas, dėkoja dailininkei už dovaną bibliotekai – savo sukurtų ekslibrisų rinkinį. Šis gausus ekslibrisų rinkinys eksponuojamas parodoje. Daugiau apie parodą skaitykite bibliotekos svetainėje ir metiniame ekslibriso parodų kataloge.   

Astos Kaktytės inf.

Viktorijos Daniliasukaitės ekslibrisas, 1986.

DAIVOS LAGAUSKAITĖS EKSLIBRISAS PUOŠIA NAUJAUSIĄ EUGENIJOS ŠIMKŪNAITĖS LABDAROS IR PARAMOS FONDO LEIDINIO VIRŠELĮ

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešąją biblioteką pasiekė dovana iš Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo. Tai leidinys "Eugenija Šimkūnaitė. Bibliografijos rodyklė", kurioje jos 1948–2021 m. darbai. Leidinys įdomus tuo, kad jo viršelį puošia žinomos Lietuvos dailininkės Daivos Lagauskaitės (1953–2009) ekslibrisas. Dailininkė kūrė taikomąją grafiką – atvirukus, saldainių, vaikiškų žaislų pakuočių grafiką, tapybines miniatiūras ant odinių dėžučių, siuvinėjo paveikslėlius, kūrė medžiaginius vaikiškus žaislus ir, žinoma, ekslibrisus. D. Lagauskaitės artima draugė grafikė Viktorija Daniliauskaitė prisimena, kad ekslibrisus dailininkė pradėjo kurti mokydamasi Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykloje ir jų yra sukūrusi apie penkiolika. 

Dėkojame Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo valdybos pirmininkei už naudingą leidinį ne tik visiems besidomintiems Lietuvos vaistažolininkyste, etnokultūra, tautos papročiais, bet ir ekslibrisu. Skyriuje "E. Šimkūnaitei skirti eilėraščiai, dailės darbai" rasite daugiau nuorodų apie Lietuvos dailininkų E. Šimkūnaitei sukurtus knygos ženklus.

Astos Kaktytės inf.

KOLEKCININKO IR EKSLIBRISININKO JOSIFO ŠAPIRO KŪRINIAI ŠIAULIŲ APSKRITIES VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE

Aut. J. Šapiro. N. Petraitytės ekslibrisų rinkinys saugomas GBEF.

2022-ųjų kovo pradžioje ŠAVB Knygos grafikos centre apsilankiusi Nijolė Petraitytė perdavė saugoti Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondui (GBEF) keturiasdešimt devynis Josifo Šapiro (1921–2004) sukurtus ekslibrisus. Šiuos knygos ženklus pradedančiai kolekcininkei padovanojo pats autorius. Ilgus metus šiuos kūrinius Nijolė saugojo savo kolekcijoje. Sužinojusi apie rengiamą Lietuvos ekslibrisų kūrėjų žinyną, nutarė juos padovanoti GBEF. Nijolė Petraitytė – ilgametė Šiaulių miesto savivaldybės bibliotekos bibliotekininkė, kraštotyrininkė, Mikelio prizo laureatė, esperantininkų klubo „Rūta“ prezidentė, ženkliukų ir ekslibrisų apie Šiaulius, esperanto kalbą ir knygnešius kolekcininkė. Domisi ir kaupia medžiagą apie Šiaulių Lieporių mikrorajoną, jame esančias įstaigas ir ten gyvenančius žymius žmones.

Lolitos Putramentienės inf.

2022 METŲ EKSLIBRISŲ KALENDORIUS: EUGENIJOS ŠIMKŪNAITĖS LABDAROS IR PARAMOS FONDO DOVANA

Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo iniciatyva kasmet išleidžiamas mokslininkės, garsios liaudies medicinos žinovės Eugenijos Šimkūnaitės atminimui skirtas kalendorius. 

2022 metų kalendorius papuoštas Lietuvos dailininkų sukurtais knygos ženklais. Kalendoriuje rasite Vlado Kudabos, Klemenso Kupriūno, Vidos Navikienės, Aušros Čapskytės-Šarauskienės, Kęstučio Šiaulyčio, Kęstučio Gvaldos, Geručio Kalpoko, Vaivos Simanavičienės, Daivos Lagauskaitės, Povilo Šiaučiūno ekslibrisus. 

Dėkojame Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo valdybos pirmininkei Birutei Karnickienei už vertingą eksponatą ir dovaną Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešajai bibliotekai. Kalendorius saugomas bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde.

Astos Kaktytės info.

TRAKŲ ISTORIJOS MUZIEJAUS RENGTO KONKURSO NUGALĖTOJAI

 Šiaulietė, dailininkė, grafikė ir dailės mokytoja Jolita Šlivinskienė dalyvavo tarptautiniame konkurse „Trakai 700. Tapatybės beieškant: trakiečio DNR“. Menininkė už išskirtinį darbą buvo apdovanota diplomu. Sveikiname kraštietę su pripažinimu ir darbų įvertinimu.

Konkurse taip pat apdovanoti lietuviai: Benas Narbutas (II premija), Rasa Janulevičiūtė (III premija), Goda Balbieriūtė (diplomas), Sigutė Bronickienė (diplomas), Loreta Pladienė (diplomas) ir Kristina Žilinskaitė (diplomas).

Sveikiname dalyvavusius ir laimėjusius ekslibrisininkus!

Gražinos Montvidaitės inf.

STASIO EIDRIGEVIČIAUS EKSLIBRISAI ATKELIAVO Į GERARDO BAGDONAVIČIAUS EKSLIBRISŲ FONDĄ

Tarpušvenčiu gavome nuostabią dovaną, atkeliavusią iš Varšuvos – išskirtinio talento dailininkas Stasys Eidrigevičius fondui atsiuntė dešimt savo darbų, sukurtų 1973–1983 metais.

Džiaugiamės galėdami bendradarbiauti su pasaulyje pripažintu dailininku S. Eidrigevičiumi ir tikimės, kad ir 2022 metais mūsų gražus bendravimas tęsis bendra kryptimi – knygos meno labui.

Gražinos Montvidaitės inf.