DAILININKĖS LOLITOS BRAZOS EKSLIBRISO KELIONĖ – ATRADIMŲ KUPINA PARODA BIRŽŲ KRAŠTO BIBLIOTEKOSE

 

Astos Kaktytės info.

Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka kartu su filialais kviečia į ypatingą kelionę po ekslibriso meną. Šiaulietės grafikės, dailininkės Lolitos Brazos kilnojamoji paroda „Daugiau nei ekslibrisas“ atveria subtilų mažosios grafikos pasaulį, kuriame kiekvienas darbas – tarsi koduotas pasakojimas, laukiantis atradėjo žvilgsnio.

Ekslibrisas – ne tik knygos ženklas. Tai kruopštus, simboliais kalbantis kūrinys, kuriame susilieja asmeninės istorijos, atminties fragmentai ir meninė vizija. Autorė šiam žanrui ištikima jau kelis dešimtmečius – jos darbai apdovanoti tarptautiniuose konkursuose, o pati paroda tęsia ilgą „kelionių“ tradiciją po įvairius Lietuvos miestus ir miestelius.

Lolitos Braza darbai žavi linoraižinio technikos tikslumu, gilumu ir poetiška nuotaika. Juose – „nuo istorinių datų įprasminimo iki asmeninių dedikacijų, nuo grotesko blyksnių iki jautraus, beveik muzikalaus linijų ritmo“ (V. Janulis, 2024). Autorės žodžiais, „Ekslibris – lyg kryžiažodis, kurį išspręsti gali tik tas, kuriam jis buvo sukurtas, kuriam ekslibrise pavaizduotos detalės „kalba“.

Parodos stotelės Biržų rajono bibliotekose:

Parovėjos biblioteka
2025 m. gegužės 10 – birželio 5 d.

Pabiržės Antano Macijausko biblioteka
2025 m. birželio 10 – liepos 10 d.

Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinioviešoji biblioteka
2025 m. liepos 14 – liepos 31 d.

Nausėdžių biblioteka
2025 m. rugpjūčio 7 – rugsėjo 10 d.

Kratiškių biblioteka
2025 m. rugsėjo 23 – spalio 31 d.

EKSLIBRISO PASLAPTYS ATSKLEISTOS PAJIEŠMENIŲ BIBLIOTEKOJE

Pajiešmenių bibliotekos archyvo nuotr. Daugiau informacijos čia.

2025 m. rugsėjo 2 d. Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos filialas Pajiešmenių kaimo biblioteka pakvietė savo lankytojus į išskirtinę edukaciją, kurią vedė menininkė, grafikė Lolita Braza.

Ji supažindino dalyvius su ekslibrisu – nedideliu, bet labai reikšmingu knygos ženklu, turinčiu ilgametę tradiciją ir ypatingą istoriją.

Ekslibrisas, dar vadinamas knygos savininko ženklu, nuo seno buvo naudojamas tam, kad pažymėtų, kam priklauso knyga. Tačiau tai nėra tik praktinė detalė – tai ir meninės išraiškos forma, leidžianti atskleisti asmens ar institucijos tapatybę, pomėgius, vertybes. Pasak L. Brazos, šis ženklas yra tarsi maža meno kūrinio dalelė, talpinanti savyje daug daugiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Menininkė dalijosi ekslibriso istorija, pasakojo apie jo atsiradimą, raidą bei įvairias menines interpretacijas. Dalyviai turėjo galimybę pamatyti pavyzdžių, sužinoti, kaip kito šis žanras, ir kaip šiandien jis gali būti pritaikomas kiekvieno skaitytojo ar kūrėjo gyvenime.

Po teorinės dalies atėjo metas kūrybai. Kiekvienas renginio dalyvis buvo pakviestas pats imtis darbo – piešti, eksperimentuoti, ieškoti simbolių ir formų, kurios geriausiai atspindėtų jų asmenybę ar santykį su knyga. Kūrybinės dirbtuvės virto šilta ir jaukia erdve, kurioje netrūko nei fantazijos, nei bendravimo. Tokie renginiai primena, kad biblioteka yra ne tik knygų saugykla, bet ir vieta, kur susitinka menas, žinios ir bendruomenė.

A. Kaktytė inf.

 

HENRIKO MAZŪRO PARODA „EKSLIBRISAI MIESTUI IR PANEVĖŽIEČIAMS“

Daugiau skaitykite apie parodą.

2025 m. rugsėjo 1–30 d. Panevėžio Elenos Mezginaitės viešojoje bibliotekoje veiks dailininko Henriko Mazūro kūrybos paroda „Ekslibrisai miestui ir panevėžiečiams“. Ekspozicijoje – 87 dailininko sukur­ti ekslibrisai.

Apie menininką.

Henrikas Mazūras – kūrėjas, kurio gyvenimo kelias nuo pat vaikystės Ukmergėje vingiuoja spalvomis ir linijomis. Baigęs Kauno taikomosios dailės technikumą ir vėliau Menų studijas Šiauliuose, jis  natūraliai įsiliejo į Lietuvos kultūrinį peizažą, kur jau nuo 1979-ųjų metų žymi savo kūrybos pėdsakus parodose Lietuvoje ir Užsienyje.

Henriko biografijoje – gausybė susitikimų su žiūrovais: 14 personalinių ir daugiau nei pusantro šimto grupinių parodų. Jo ranka sukūrė ne vien tik ekslibrisus – ji piešė ir Krekenavos, Karsakiškio bei Krekenavos mažosios bazilikos herbus, kūrė logotipus, emblemas, knygų viršelius. Dailininkas – ir žodžio meistras: išleido poezijos rinkinį „Nutolę peizažai“, kuriame atsiveria tokios pat įkvepiančios erdvės kaip ir jo knygoje „Ekslibrisas mokinių kūryboje“.

Kūrybos kraitėje – apie 40 logotipų ir emblemų, beveik 300 ekslibrisų ir daugybė kitų darbų, į kuriuos menininkas sudėjo savo akylą žvilgsnį, kruopštumą ir širdies šilumą. Henrikas Mazūras – Lietuvos dailininkų sąjungos narys, tačiau jo tikroji bendruomenė dar platesnė: tai visi, kurie prisiliečia prie jo linijų, simbolių ir tyliai pasakojamų istorijų ekslibrisuose. 

Reikšminga Henriko Mazūro dovana saugoma ir ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde – čia prigludo jo ekslibrisai, leidiniai, brošiūros bei įvairūs dokumentai, susiję su knygos ženklo istorija. Ši dovana papildo fondo rinkinius ne tik vertingais kūriniais, bet ir gyvu tiltu į šiuolaikinę ekslibriso tradiciją.

Astos Kaktytės inf.

EKSLIBRISŲ KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS PASVALIO KRAŠTO RENGINYJE „SALOČĖ KĖP NEW YORK'S“

 

Šiaulietė dailininkė Lolita Braza yra nepailstanti ekslibriso meno puoselėtoja. Nuolat stebina įdomiais asmeniniais projektais – "Ekslibrisas geriau nei sriuba“ (2017–19), „Ex libris. Stotelė...“ (2020–2023) ir kt. Šį kartą ekslibriso kelias veda į gimtąsias Lolitos tėvų ir senelių vietas – birželio 8-9 d. Saločiuose vyko Antaninių šventė, skirta miestelio 510-mečiui minėti. Dviejų dienų kultūrinėse šėlionėse Lolita vietos gyventojus ir miestelio svečius stebino kūrybinėmis dirbtuvėmis „Nuostabiausi knygos ženklai“. Daugiau apie renginį skaitykite. 

Astos Kaktytės inf.

"STASYS MUSEUM" ATIDARYMO PROGA EKSLIBRISŲ PARODA

 

"Stasys Museum" atidarymo proga Panevėžio Elenos Mezginaitės viešoji biblioteka kviečia stabtelti prie vieno iš savo filialų –„Šaltinėlio“ bibliotekos langų (Respublikos g. 26-2, Panevėžys).

Netikėtose vitrinose eksponuojami Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, grafiko, tapytojo, knygų iliustruotojo, plakatų kūrėjo Stasio Eidrigevičiaus ekslibrisai, sukurti 1973–1983 metais.

Menininko knygos ženklus parodai paskolino Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Parodoje eksponuojama 10 ekslibrisų, skirtų svarbiems asmenims, kultūros įvykiams: Janinai Morkytei, Grėbliūnams, Inesai ir Gintautui, XVIII tarptautiniam ekslibrisų kongresui Luganoje, Barbara Kuczmarska, Marcel Classen, Gisela Dieter Burkamp, Krystyna Edmund Puzdrowscy, poeticis E. P., Edmund Puzdrowski.

Stasio Eidrigevičiaus knygos ženklais parodos organizatorė Panevėžio Elenos Mezginaitės viešoji biblioteka kviečia grožėtis nuo gegužės 30 d. iki birželio 3 d.

Astos Kaktytės inf.

2024 M. BIBLIOTEKŲ SAVAITĖ: APIE TAI KAIP GIMSTA KNYGOS ŽENKLAS DAUJĖNUOSE

 

MINIATIŪRINIŲ KNYGŲ IR EKSLIBRISŲ KOLEKCIJOS PARODA PASVALYJE

 

EKSLIBRISAS – ANTANUI MACIJAUSKUI ATMINTI

2024 m. kovo 16 d. Biržų r. savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos Pabiržės filialui suteiktas Antano Macijausko bibliotekos vardas.

Šiais metais minime žymaus visuomenės veikėjo, publicisto, leidėjo Antano Macijausko 150-ąsias gimimo metines. Šia proga dailininkė Lolita Braza Pabiržės Antano Macijausko bibliotekai (Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos filialui) įteikė neeilinę dovaną – ekslibrisą. Ekslibriso pagrindiniu akcentu tapo pravertos senovinės langinės, simbolizuojančios perėjimą iš tamsos į šviesą. Knygos ženkle taip pat matyti dangaus skliautas, kuriame atsispindi lietuviškas raštas, lietuvio gyvenimas, ąžuolo stiprybė ir meilė Lietuvai.

Daugiau apie renginius skaitykite.

Dianos Janušaitės inf.

GRAŽI EKSLIBRISŲ PARODA PANEVĖŽYJE

 

Dailininkas Povilas Šiaučiūnas (2023 07 01, Panevėžys). Nuotr. L. Brazos

Graži ekslibrisų paroda Panevėžyje. Tai bičiulio, ekslibrisų meistro, Povilo Šiaučiūno knygų popierėliai, kuriais Jis didžiuojasi ir, žinoma, mielai apie juose paminėtus žmones pasakoja.

Šioje parodoje eksponuojama tik maža dalis ekslibrisų iš gausios Šiaučiūno ekslibrisų kūrybos. Šiandien dailininko sąskaitoje net 1142 registruoti knygos ženklai.

Parodos lankytojai laukiami Panevėžio Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje (Parko g. 19, Panevėžys) nuo liepos 1 d.

L. Brazos inf.

EKSLIBRISAI RAŠYTOJAI BITEI VILIMAITEI ATMINTI

 

2023 m. vasario 15 d. Panevėžio Komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovės Lionės Lapinskienės pakviesta ryžausi dalyvauti nacionalinėje tarpdalykinėje mokslinėje konferencijoje „Bitės Vilimaitės idėjų ir formų pasaulis“. Parengiau pranešimą apie rašytojai sukurtus ekslibrisus ir apžvelgiau jos išleistų knygų viršelių dizainą bei iliustracijas.

Rašytojos atminimui įamžinti ir pati sukūriau ekslibrisą. Ekslibrisas „gimė“ lengvai, nes buvau įsigilinusi į rašytojos biografiją ir kūrybą.

Ekslibrisas panaudotas konferencijos medžiagos leidinio “BITĖ VILIMAITĖ: kūryba, laikas, aplinka“ viršeliui. Šis ekslibrisas, kaip ir ankstesnė mano kūryba, papildys Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondą. Džiaugiuosi galėdama kūrybiškai bendradarbiauti su lituanistais, išpildyti jų norus ir iškilias asmenybes įamžinti knygos ženkle.

L. Brazos inf.

KELIONĖ PAS EKSLIBRISŲ KŪRĖJUS PAŽĖRĖ NETIKĖTŲ ATRADIMŲ

 

Menininkas ekslibrisų kūrėjas Algirdas Indrašius (2022)

Utenos rajone, Vyžuonų miestelyje, gyvena maištingos sielos menininkas Algirdas Indrašius. Dailininkas žymus tuo, kad yra sukūręs nemažai tapybos, akvarelės, metalo plastikos, grafikos kūrinių, paminklų, skulptūrų ir, žinoma, ekslibrisų. Tai, kad A. Indrašius iš tiesų talentingas, įsitikino ir projekto „Lietuvos ekslibriso kūrėjai XX–XXI a.: enciklopedinio žinyno rengimas“ organizatoriai. 

Apsilankę menininko sodyboje, iš karto pasijutome tarsi kūrybos darbų galerijoje-muziejuje. A. Indrašius didelę savo namų dalį paskyrė ekslibrisų ir kamerinės savo sukurtos liaudiškų formų skulptūros ekspozicijai. Kieme rikiuojasi monumentalios medinės skulptūros darbai: spalvingi koplytstulpiai, kryžiai, koplytėlės, akcentai su prasmingais dekoratyviniais įrašais.

Menininko Algirdo Indrašiaus sodyboje "Ex libris" (2000, medžio raižinys)

Didelį įspūdį paliko ir kraštiečių rašytojų B. Radzevičiaus ir A. Masionio garbei įrengta literatūrinė ekslibrisų ekspozicija, šalia kurios menininkas ir buvo paprašytas išsamiau papasakoti apie savo, kaip ekslibrisų kūrėjo, pradžią. Kūrėjas atskleidė daug įdomių dalykų, pavyzdžiui, sužinojome, kad dalyvavo daugiau nei 70-yje parodų, konkursų. Už meniškus ekslibrisus yra pelnęs gausybę įvairių apdovanojimų. Išsiaiškinome, kodėl jo ekslibrisuose dominuoja būtent baltos erdvės ir juodos dėmės sąskambiai, bei tapo aišku, kokiu savo kurtu ekslibrisu A. Indrašius didžiuojasi labiausiai. Ne gana to, menininkas mums padovanojo grafikos darbelių, reikšmingų katalogų, reikalingų rengiant Lietuvos ekslibriso kūrėjų enciklopedinį žinyną.

 

Ekslibrisų kūrėja Lolita Braza (2022)

Daugiau peno kultūriniams apmąstymams mums įpūtė ir dailininkė Lolita Braza. Apsilankę pas ją atokioje sodyboje, ne tik pasigėrėjome gamta, bet ir sužinojome, kokią svarbią dalį jos gyvenime užima ekslibrisai. Dailininkė atskleidė, iš ko semiasi įkvėpimo, ką savo kūriniais nori pasakyti bei kuo išsiskiria iš kitų menininkų. O jūs ar žinote, kokia ypatybe pasižymi L. Brazos kurti ekslibrisai?

Atsakymus į šį ir kitus klausimus apie ekslibrisą jau greitai galėsite išgirsti ir jūs. Sekite naujienas bibliotekos internetinėje svetainėje savb.lt ir „Facebook“ paskyroje.

Projekto rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Dianos Janušaitės inf.

TOTOGRAMŲ KONKURSE APIE EKSLIBRISĄ

Dailininkė Lolita Braza ne tik kuria ekslibrisus, bet ir prozą. Šįkart dailininkė dalyvavo Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos paskelbtame totogramų konkurse. Konkursas vyko 2022 m. kovo 14 –balandžio 25 d. Pagrindinė organizatorių sąlyga rašant totogramą, kad visi žodžiai prasidėtų viena autoriaus pasirinkta raide. Dail. L. Braza pasirinko raidę E ir totogramoje kalba apie ekslibrisą – mėgstamą savo kūrybos kryptį (A. Kaktytės inf.).

EKSLIBRISO KELIONĖ. STOTELĖ – SALOČIAI

2022 m. kovo 11 d. Saločiuose, miestelyje Pasvalio rajono šiaurės rytuose, pristatyta dailininkės Lolitos Brazos ekslibrisų paroda. Šventinę dieną į parodą susirinko gausus būrys kūrėjos artimųjų, draugų, pažįstamų ir knygos ženklo gerbėjų. Ekspozicijoje 20 pasakojimų vaizdais apie šio krašto žinomus ir mažiau žinomus žmones. Paroda skiriama iš šio krašto kilusiam autorės seneliui Antanui Ulenskui, 1918 m. kovojusiam už Lietuvos laisvę.

Daugiau apie parodos eksponatus skaitykite.

Astos Kaktytės inf.

Astos Kaktytės nuotr.

PRISIMENANT EKSLIBRISO KŪRĖJĄ STASĘ MEDYTĘ

 

Stasė Medytė, autoekslibrisas, 1968. 

Regis, dar visai neseniai, 2021 m. birželį, lankėme menininkę Panevėžyje. Tuokart kalbėjomės apie ekslibrisų kūrybos pradžią ir net turėjome progos pamatyti ypatingą Lietuvos ekslibrisininkų klubo žiedą, kurį menininkė užsimovė susitikimo proga. Šiandien su liūdesiu tenka atsisveikinti su šia anapilin iškeliavusia išskirtine kūrėja.

Nors žmogus baigia žemišką kelionę, bet jo darbai lieka ir primena praėjusius laikus, būtą gražų gyvenimą bei draugystę, siejusią ekslibriso kūrėją ir jo savininką.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (toliau – ŠAVB), Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde (toliau – GBEF) saugoma per šešiasdešimt Stasės Medytės darbų. Kai kuriuos ji pati padovanojo besisteigiančiam ŠAVB Ekslibriso muziejui (dabar – GBEF), apie dvidešimt kūrinėlių atkeliavo per bibliotekos bičiulį kunigą Justą Jasėną ir dar daugiau nei trisdešimt darbelių fondui padovanota iš profesoriaus Vytenio Rimkaus asmeninės ekslibrisų kolekcijos. Šiais ir kitais S. Medytės kūrinėliais visuomet sklis menininkės gyvenimo ir kūrybos istorija.

Gražinos Montvidaitės inf.

Daugiau apie dail. Stasę Medytę skaitykite.

Stasė Medytė, autoekslibrisas, 1987.

EKSLIBRISAIS NUSITIESTAS KELIAS NAMO: LOLITOS BRAZOS KNYGOS ŽENKLŲ PARODA DAUJĖNUOSE

 

Parodą galėsite lankyti iki 2022 m. pavasario.

Sakoma, kad atsitiktinumų nebūna. Neatsitiktinai Lolita atsidūrė Pasvalio rajone vaikystėje, kur leido nerūpestingas ir vaikiškų džiaugsmų kupinas dienas, ne be postūmio iš viršaus ji čia atsidūrė ir vėliau gyvenime. Šį kartą įkvėpimo kurti ir pasidalinti savo kūrinių skrynelės turiniu pripildė Pasvalio krašto lygumos ir ištikimas gyvenimo palydovas  – ekslibrisas. Maža forma ir talpiu simbolių pasauliu jis kviečia susipažinti, užkalbinti sielos kertes, pomėgių kraitį bei papurtyti vaizduotę siekiant visa tai apjungti. Linoraižinys papuošia ekslibrisus minkšta linija, o spalvų akcentai suteikia kūrinėliams dinamikos ir gyvumo. Tokia raiška atskleidžia ne tik knygos ženklo savininko asmenybę, bet ir menininkės vidinę pajautą.

Menininkės gyvenimas kūryboje yra tarsi kelionė. Šiame kelyje stotelių jau buvo daug, tačiau dabar takelis veda į mielas, pažįstamas, artimas vietas, o viena pirmųjų – stotelė Daujėnai. Tai vieta, kur prasideda naujas žingsnių ciklas – šį kartą kelias suka į save, paskui vaikystėje įspaustus pėdsakus, geriau pažįstant save ir aplinkinius.

Mylėdama žmogų, šį kraštą ir meną Lolita dalinasi tuo, ką turi geriausio – šiluma, draugyste ir vidiniu pasauliu per mažosios grafikos kūrinėlius.

Menotyrininkės Gražinos Montvidaitės inf.

HENRIKO MAZŪRO EKSLIBRISŲ PARODA

2021 m. liepos 2–28 dienomis ŠAVB Meno ir muzikos skaitykloje (III a.) eksponuojama dailininko iš Panevėžio Henriko Mazūro ekslibrisų paroda. Plačiau apie parodą skaitykite.
Astos Kaktytės inf.

LINORAIŽINIO MEISTRO POVILO ŠIAUČIŪNO JUBILIEJINĖ EKSLIBRISŲ PARODA

Panevėžyje gyvena dailininkas Povilas Šiaučiūnas, kuris nuo 1976 m. kuria ekslibrisus. Jo per 900 daugiausia linoraižinio technika, sukurtų knygos ženklų pasaulis originalus ir nepakartojamas. Šmaikštūs, švelnia ironija, taikliu jumoru, nuotaikingi, gerą nuotaiką ir jausmus skleidžiantys kūriniai, perteikia savitą autoriaus pasaulėžiūrą, filosofiją ir subtiliai perteikia knygos ženklo savininką ir personažus.

Susitikimas su dail. Povilu Šiaučiūnu.
2018 m. rugpjūčio 7 d. Panevėžio apskrities bibliotekoje
Iš kairės: ŠAVB edukatorė dail.
L. Braza, dail. P. Šiaučiūnas,
ŠAVB bibliotekininkė A. Kaktytė.

     Taškas, rėžis, linija, juodai baltos formos ir detalės. Piešinys dailininkui atspirties taškas – formuojant savitą plastinį pasaulėvaizdį, individualų braižą ir išskirtinį stilių. Jo kūrinių nesumaišysi su jokiais kitais. Tai savitas „šiaučiūniškas“ stilius. Paukščio, varno motyvas simbolizuoja patį P. Šiaučiūną – išmintingą ir vienišą kūrėją.

      Ekslibriso žanras leidžia dailininkui atsipalaiduoti nuo daugelio sąlygotumų, išsakyti jame tai, kas kitur sunkiai sau rastų vietą. Ekslibrisas dailininkui yra tikrasis jo pašaukimas, leidžiantis jam pasakyti viską apie šį pasaulį, apie žmogų, laikmetį, aktualijas ir tuo pačiu likti nepriklausomu ir savitu.

       Jo ekslibrisai, dažniausiai turi ne abstraktų, o realiai egzistuojantį konkretų adresatą. Dailininkas grafinėmis priemonėmis kuria tokią nuotaiką, kokią diktuoja tema, raižiniai apgalvoti ir išbaigti. Dažnai tai filosofinės miniatiūros, kur mažame grafikos lakštelyje sutalpinamas neaprėpiamas pasaulis. Jo mažosios grafikos kūriniai apie įvairiausius žmones ir įvykius. Ir visiems dailininkas randa ką pasakyti, ką nors gero, linksmo ar šmaikštaus.

       Jo knygos ženkluose gyvena žmonės su taikliai pastebėtais bruožais ir charakteriais. P. Šiaučiūno knygos ženkluose sutalpinta ištisa portretų galerija, kurioje lengvai atpažįstami personažai, Lietuvoje žinomi žmonės. Mažame grafikos lakštelyje iš sudėtingo simbolių ir ženklų pasaulio dailininkas išrenka tai, kas svarbiausia – ir jam, ir objektui, ir tam, kuriam šis ekslibrisas skiriamas. Jis kurdamas visada išlieka žaismingas, patraukia vis naujais variantais, neišsenkamu išradingumu ir kartu paprastumu.

        Dailininkas sėkmingai rutulioja, sakytume, „rimto“ ekslibriso galimybes. Magiškas lino raižinys, užgriebiantis knygos ženklo esmę, perteikia meistrišką kūrėjo patirtį. Jo linoraižiniai, tai atsvara vis labiau įsigaliojančiai kompiuterinės grafikos bangai, parodantys, kad tokia klasikinė grafikos technika kaip linoraižinys, neprarado savo vertės ir  XXI amžiuje.

       P. Šiaučiūnas savo raižiniais prasiskverbia į žmogaus sielą, karštu emocingumu ir šmaikštumu ištirpdo abejingumo ir susvetimėjimo šaltį, priverčia žiūrovą susimąstyti apie bibliotekos ir knygos pasaulio išmintį. Dailininkas išmoningai perteikia žmogaus gyvenimo ir kūrybos įvaizdį.

       Ekslibrisai leidžia dailininkui eksperimentuoti. Meistriška raižysena, subtiliu skoniu ir savitu stiliumi – dvelkia jo knygos ženklai. P. Šiaučiūno grafinėse miniatiūrose linijų ir formų struktūra suteikia ekslibrisams ypatingos poetiškos nuotaikos ir dvasinės atgaivos. Juose filosofinė išmintis, dvasinė pusiausvyra, rimtis, šmaikšti mintis.

       Dailininkas lakoniškomis priemonėmis nusako bibliotekos ar jos savininko užsiėmimą, interesus, pomėgius, charakterį. Jo kūriniuose meniškai įtvirtintas perfrazuotas posakis, kad žmogus žmogui – ex libris. P. Šiaučiūnas savo meilę knygos ženklui 1999 m. lapkričio 10 d. yra išsakęs šiais žodžiais: „Ex libris – mano geriausias draugas ir dvasinė atrama duobėtame  gyvenimo kelyje, kuriam aš patikiu slapčiausius sielos virpesius“.

      Dailininkas aktyviai dalyvauja ekslibrisų kūryboje, nuo 1983 m. dažnas įvairių parodų ir konkursų Lietuvoje ir užsienyje dalyvis, pelnė apdovanojimų ir prizų (1987, 1988, 1989, 1991, 1992, 1993, 1995, 1996, 1998 ir kt.). P. Šiaučiūnas su savo sukurtais knygos ženklais dalyvavo ir Šiauliuose surengtuose respublikiniuose ir tarptautiniuose ekslibrisų konkursuose ir parodose: „Simonui Daukantui – 200“ (1993), Motiejui Valančiui – 195“ (1996), „Galerija „Laiptai“ (1997), „Gerardas Bagdonavičius 1901-1986“ (1998), „Kryžių kalnas“ (1999), Šiaulių P. Višinskio bibliotekai – 50“ (2001), Šiaulių J. Janonio gimnazijai – 150 (2001), Šiaulių universiteto Humanitariniam fakultetui – 50 metų“ (2006) ir kt. Išsamiau dailininko kūrybą pristato Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos 2003 metais išleistas leidinys „Povilas Šiaučiūnas. Žmogus, kuris paišo varnas... Bibliografija“. 

      P. Šiaučiūnas šiomis dienomis paminėjo savo septyniasdešimtmetį. Dailininkas pilnas kūrybinių sumanymų ir prasmingų tikslų. Jis savo kūriniais pasidalijo ir su Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešąja biblioteka, dovanodamas šios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrių fondui savo sukurtų knygos ženklų rinkinį.

      2018 m. rugpjūčio 6-31 dienomis  Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skaitykloje veikiančioje parodoje eksponuojama 60 Povilo Šiaučiūno 1981-2015 metais linoraižinio technika sukurtų ekslibrisų Lietuvos menininkams, rašytojams, kultūros ir visuomenės veikėjams. Šiai parodai Šiaulių apskrities P. Višinskio viešoji biblioteka išleido katalogėlį (sud. Asta Kaktytė).

Jonas Nekrašius

POVILO ŠIAUČIŪNO EKSLIBRISŲ KELIAS

Jubiliejinė dailininko paroda.

Parodos laikas: 2018 m. rugpjūčio 5 – 31 d.

Vieta: Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka

Povilas Šiaučiūnas, 2010 m., X3, 70x65

Pristatant asmenybę svarbu pradėti nuo biografijos faktų: kada gimė, kur mokėsi, ką kūrė, kokias rengė parodas ir t. t. Toks aprašymas gana įprastas, įspraudžiantis žmogų į rėmus. O Povilo Šiaučiūno mažosios grafikos darbai tarsi prašosi lygiaverčio pasakojimo – satyriško, minimalistinio ir taupaus.

Baigęs, regis, kone visų garsiausių vyresnės kartos Lietuvos menininkų kalvę – Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, vėliau ir Valstybinės konservatorijos Klaipėdos kultūros fakulteto Dailės skyrių dailininkas dirbo labai įvairius darbus: nuo buitinių paslaugų vitrinų apipavidalinimo, gamyklų interjerų ir eksterjerų kūrimo iki knygų iliustravimo, žurnalo techninio redaktoriaus ar kurčiųjų mokyklos mokytojo pareigų. Šios asmenybės aprėpties spektras labai platus ir jau nestebina, kad šalia visų oficialių darbų, savo kūrybiniam alkiui patenkinti, menininkas kūrė karikatūras, estampus ir ekslibrisus. Nemažai jų sukurta tokiems žymiems žmonėms kaip Donatas Banionis, Vitas Matuzas ar Vincas Kisarauskas. Ir net kelių rūšių skirtingi ekslibrisai skirti Tadui ir Kristinai – dailininko vaikams. Šie ekslibrisai itin jaukūs, naivūs ir paprasti. Vos kelios stambios detalės, simboliai atskleidžia vaiko pasaulio esmę ir paprastumą. Tai atskleidžia, kokią svarbią vietą vaikai užėmė menininko gyvenime ir kaip glaudžiai kūryba susijusi su jo kasdienybe. 

Kita ryški Povilo Šiaučiūno knygos ženklų tema – portretiniai ekslibrisai. Ši kūrybos kryptis sietina su išlavintu įgūdžiu piešti karikatūras. Knygos ženklo savininkų profiliai išraižomi taip tiksliai ir atpažįstamai, kad net sunku patikėti kūrinėlį esant atspaudu, o ne tušo piešiniu. Dailininko ekslibrisams būdingas primityvumas, stambios figūros ir elementų taupumas, minimalistinėje kompozicijoje telpa visos išraiškai reikalingos prasmės.

Povilo Šiaučiūno istorijai prasidėjus Anykščių rajone, gyvenimas jį vingiuotais keliais nuvedė į Panevėžį. Ten Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos darbuotojai sukaupė nemažai įvairių leidinių apie menininką. P. Šiaučiūnas dalį savo ekslibrisų padovanojo ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešajai bibliotekai, iš jų bibliotekoje surengta paroda.

Menotyrininkė

Gražina Montvidaitė

Povilas Šiaučiūnas, 1991 m., X3, 82x54

Povilas Šiaučiūnas, 1991 m., X3, 75x60

Povilas Šiaučiūnas, 1986, X3, 76x70

Povilas Šiaučiūnas, 1989 m., X3, 80x75