LIŪTAS KNYGOS ŽENKLUOSE: PASITINKANT JONO NEKRAŠIAUS KNYGĄ "LIŪTAS KULTŪROJE IR MENE"

Ekslibriso autorius – Antanas Kmieliauskas. Darbas skirtas Vladimirui Vasilevičiui, 1971 m.

Liūtas yra vienas iš populiariausių, ypač herbiniuose knygos ženkluose, įvaizdžių.  Dauguma ankstyvųjų liūto vaizdinių atkeliavo per heraldiką. Liūtas herbuose dažnai vaizduojamas  kaip skydininkas (laikytojas) arba pagrindinė figūra. Tai seniausias ženklas, kur liūtas simbolizuoja jėgą, kilnumą ir drąsą. Jis ne tik  puošia knygos savininko emblemą (biblioteką), bet ir atskleidžia duomenis apie žmogaus charakterį, kilmę ar pabrėžia savininko statusą ir protėvių nuopelnus. Liūto motyvas ir reikšmė gali skirtis priklausomai nuo to, kaip jis pavaizduotas, tačiau pagrindinės liūto prasmės yra jėga, kilmingumas ir intelektinė apsauga. Galima išskirti šias svarbiausias ekslibrise realizuotas liūto prasmines reikšmes:

– Valdžia ir kilmingumas. Liūtas vadinamas „žvėrių karaliumi“, todėl knygos ženkle jis pirmiausia simbolizuoja didybę, autoritetą ir orumą. Dažniausiai jis liudija knygos savininko aukštą visuomeninę padėtį arba ambicijas. Heraldiškai (herbuose) liūtas simbolizuoja drąsą ir nenugalimą jėgą. Jis vaizduojamas laikantis griežtų heraldikos taisyklių.

– Žinių ir bibliotekos sargas. Ekslibrisas yra skirtas knygos nuosavybei pažymėti, todėl liūtas čia veikia kaip sargybinis (apsauga). Jis „saugo“ knygas nuo vagių ar nepagarbaus elgesio. Liūtas simbolizuoja budrumą – tikima, kad jis miega atviromis akimis, todėl jis niekada nepraranda kontrolės ir daboja knygą ar biblioteką.

– Intelektinė jėga ir išmintis. Nors liūtas yra fizinės jėgos simbolis, knygos kontekste ši jėga transformuojasi į proto galią.

– Liūtas su knyga (dažnas šv. Morkaus simbolis). Jis tiesiogiai susieja jėgą su rašytu žodžiu ir dvasine išmintimi. Tai gali reikšti savininko aistrą studijoms ir nepalaužiamą valią, siekiant žinių.

– Krikščioniška simbolika. Ekslibriso savininkas yra tikintis ar susijęs su religija asmuo. Šiam atvejui viešinti pasitelktas evangelisto šv. Morkaus sparnuoto liūto simbolis. Liūtas vaizduojamas su sparnais – dvasinis pakylėjimas, minties laisvė ir ryšys su sakraliniu pasauliu. Ekslibrise vaizduojamas sparnuotas liūtas – Šv. Morkaus simbolis dažnai reiškia knygos savininko ryšį su Venecija arba tiesiog krikščioniškąją išmintį.

Autorė Stanislava Tamonytė Žilienė, 1973.

Autorius Vytautas Jakštas, 1990.

Ekslibrisuose, ypač tuose, kurie kuriami kilmingoms giminėms, liūtas vaizduojamas laikantis griežtų heraldikos taisyklių. Kiekviena jo poza turi savo pavadinimą: Rampant – liūtas stovi ant užpakalinių kojų, priekinės pakeltos (agresyvi poza); Passant – visomis keturiomis kojomis žingsniuojantis liūtas; Guardant – liūto galva pasukta į žiūrovą (budrumas).

Skiriasi ir meninė ekslibrisų raiška bei technika. Ekslibrisų kūrėjai liūtą vaizduoja labai įvairiai, priklausomai nuo naudojamos technikos:

Klasikinis (vario raižinys, ofortas): labai detalūs, anatomiškai tikslūs liūtai, dažnai apsupti barokinių
ornamentų. Ofortas ar vario raižinys leidžia pasiekti ypatingą detalumą. Tokie ekslibrisai atrodo prabangiai ir solidžiai.

Modernus (linoraižinys, ksilografija, kompiuterinė grafika): čia dominuoja stilizacija. Liūtas gali tapti abstrakčia linija, agresyviu štrichu ar net ironišku personažu. Lino ar medžio raižinys suteikia knygos ženklui monumentalumo. Kompiuterinė grafika dažnesnė šiuolaikiniuose taikomojo pobūdžio knygų ženkluose.

Siužetinis ekslibrisas. Liūtas vaizduojamas ne izoliuotai, o tam tikrame kontekste – pavyzdžiui, gulintis prie knygų krūvos ar laikantis herbą su savininko inicialais.

Autorė Henrieta Vepštas.

Autorius Paulius Arlauskas.

Liūto būsena ir poza ekslibrise įvairiareikšmė: riaumojantis liūtas - aktyvi gynyba, kovingumas, drąsa viešai siekti savo tiesą; gulintis liūtas – išmintis, ramybė, pasitikėjimas savimi ir sukaupta patirtis; liūtas, laikantis herbą ar skydą, – giminės tradicijų tęstinumas ir garbės  tradicijų saugojimas.

Parinkdamas liūto pozą ekslibrisui, jo kūrėjas pabrėžia knygos savininko stiprų charakterį, pagarbą tradicijoms ir meilę knygai – kaip vertybei ir žinių šaltiniui.

Lionistika ekslibrise

Autorė Lolita Braza, 1986.

Ekslibrisas XX a. II p.

Lionistika ekslibrise yra specifinė, tačiau be galo turtinga mažosios grafikos žanro tema. Tai kūriniai, skirti tarptautinio „Lions“ klubų judėjimo nariams (liūtams), patiems klubams arba jų bibliotekoms žymėti. Pasaulio ir Lietuvos dailininkai grafikai yra sukūrę nemažai ekslibrisų tiek Lietuvos, tiek užsienio „liūtams“. Lietuvoje dažnai vyksta specializuotos parodos, kuriose eksponuojami šios tematikos darbai.

Knygos ženklų k
olekcionavimą galima vadinti – ekslibristika (ekslibrisiją), o liūto atvaizdų temos kolekcionavimą – lionistika. Liūto atvaizdas knygos ženkluose labiausiai paplitęs ekslibrise. Lionistikos ekslibrisai vertinami kolekcininkų dėl jų heraldinio tikslumo ir meninės kokybės.

Pagrindiniai akcentai, kurie apibrėžia lionistiką ekslibriso mene. Ekslibrisuose, skirtuose „Lions“ judėjimui, dažniausiai dominuoja atpažįstama simbolika:

Liūto galva. Tai centrinis judėjimo simbolis. Dažnai vaizduojamos dvi liūto galvos, žiūrinčios į priešingas puses – viena į praeitį (tradicijas, nuveiktus darbus), kita į ateitį (pagalbą ir naujus tikslus). Logotipas: Raidė „L“ apskritime, žodžiai: „LIONS“ / „INTERNATIONAL“.

Humanitariniai motyvai: Kadangi „Lions“ šūkis yra „Mes tarnaujame“ (We Serve), ekslibrisuose dažnai vaizduojamos pagalbos rankos, akis (simbolizuojanti kovą su aklumu, neregystę - vieną pagrindinių klubo pagalbos ir labdaros misijų), saulė ir kiti šviesos ir vilties simboliai.

Asmeniniai ženklai: Sukurti konkrečiam klubo nariui, atspindintys ne tik jo priklausomybę judėjimui, bet ir profesiją ar laisvalaikį.

Klubo ir bibliotekos ženklai: Skirti knygoms, kurios priklauso konkretaus miesto „Lions“ klubui. Sukurti LIONS klubų jubiliejų, suvažiavimų ar tarptautinių konferencijų proga.

Kolekcionuoti lionistikos ekslibrisus yra populiaru visame pasaulyje, nes tai jungia meno mylėtojus ir tarptautinę „Lions“ bendruomenę. Dažnai tokie ekslibrisai tampa savotiška „vizitine kortele“ tarptautiniuose narių susitikimuose, seminaruose, konferencijose.

DI sugeneruotas ekslibrisas, skirtas Jonui Nekrašiui, 2026-05-19

Liūto ir tarptautinio LIONS klubų judėjimo tema ekslibrisuose pavaizduota įvairių pasaulio šalių dailininkų darbuose: Marie-Louise Albesssart „Ex libris In memoriam Leo Winkeler (1984), Frank Ivo van Damme „Ex libris Antoon Wouters“ (1984) iš Belgijos, latviai Vilnis Resnis „Ex libris B. Justina“ (1974), „Ex libris Hanno Lepik“ (1980), Peteris Upitis „Ex libris Imants Ziedonis“ (1983), vengro Peter Urmos „Ex libris Jonas Nekrašius“ (1994), „Ex libris Mario de Filippis“ (1994), „Ex libris Mario de Filippis“. Con passaporto da Lions al future“. Willy Braspennincx (1998) Ex libris Mario de Filippis. Logotipas Lions international; Balint Ferenc „Ex l;ibris Nocola A. Carlone“ (1994), lenkas Jozeėf Szuszkiewicz „Ex libris Zebi Helen Gray“ (1971). Cekuda iš Kanados sukūrė „Ex libris dr. Hanjan Andrej Sonja“ (1982), čekai: Jirzi Brazda „Ex libris N. Carlone“ (1996),  Kaja Saudek „Ex libris 70 SSPE ČSR Blanda Štolova Mirko Kaizl“ (1990),  Marik Fils „Ex libris Mario de Filippis“, Kontruij „Ex libris Mario de Filippis. Arezzo“ (1983), Jirži Vlach „Ex libris Siegfried Schmidt“ (1990); Leonid Kuris „Ex libris Prof. Martin Levy“ iš Izraelio; Fery „Ex libris Anatolij Kalasnyikov“; K. Angrusko iš Vengrijos „Ex libris Mario de Filippis“; bulgarai: Peter Lazarov „EL Mario de Filippis“ (2003), Zenka Kuiumdjeva „Ex libris. Lions Club International. Mario, Giulia“ (1994),  Pam G. Rueta  „Ex libris W. K. Debruijn“ (1983) iš Nyderlandų, vokietis Heinz Plank „Ex libris Stephanie u. Dieler Postell“ (1989); italai Leboroni „Ex libris Mario de Filippis“ (1978),  Missieri Bruno „Ekslibris Nicola Carlone. Hic Sunt Leones“ (1992). Ši lotyniška frazė reiškia „čia yra liūtų“ ir kt.

Ekslibrisas skirtas italui Mario de Filippis, sukūrė Jonas Nekrašius.

Italų kolekcininkas ir kultūros veikėjas Mario de Filippis (1925-2018) 1996 m. Italijoje, Arezo mieste (Toskanos regione) išleido knygą-katalogą italų kalba „Ex libris. II lionismo in 150 ex libris“, skirtą  tarptautiniam LIONS klubų judėjimui, kurio simboliai pavaizduoti knygos ženkluose. Šio leidinio ekslibrisuose vaizduojami LIONS klubų (angl. Liberty, Intelligence, Our Nation‘s Safety) veikla, labdaros ir bendruomeniškumo idėjos. Įvairių pasaulių šalių dailininkai ekslibrise įprasmino LIONS judėjimo vertybes: pagalbą akliesiems ir silpnaregiams, kovą su badu, aplinkosaugą ir humanitarinę paramą. Juose atsispindi LIONS klubų simbolika (liūto galvos, žvelgiančios į praeitį ir ateitį), LIONS INTERNATIONAL logotipas ir devizas „Mes tarnaujame“ (We Serve). Šis leidinys yra puikus pavyzdys kaip privati iniciatyva ir menas gali pasitarnauti plačiajai visuomenei stiprinant ir populiarinant LIONS klubų judėjimą ir tarptautinį bendradarbiavimą.

Liūtas lietuviškame ekslibrise

Miniatiūrinį ekslibrisą sukūrė
 Vaidotas Janulis, 1999.

Lietuviškame ekslibrise liūto motyvas pasirodo kaip vienas universaliausių ir stipriausių simbolių. Nors liūtas nėra natūralus Lietuvos faunos atstovas, jo vaizdinys mūsų grafikoje evoliucionavo nuo heraldinės didybės iki modernios saviraiškos.

XVII-XVIII a. Lietuvos ekslibriso tradicijoje liūto motyvo elementų sutinkama Chodkevičių, Radvilų, Sapiegų ir kitų giminių herbų variacijose, įvairiuose knygų ženkluose.

Pagrindiniai aspektai, kaip liūto motyvas atsiskleidžia lietuviškame ekslibrise, yra šie:

Heraldinės šaknys (XVII-XX a.). Ankstyviausiuose lietuviškuose knygos ženkluose liūtas dažniausiai aptinkamas kilmingųjų šeimų herbuose. Liūtas čia reprezentuoja jėgą, drąsą, kilnumą ir valdžią. Liūto figūra dažna Sapiegų, Chodkevičių ir kitų LDK didikų heraldikoje. Šiuose ekslibrisuose jis vaizduojamas tradiciškai – stovintis ant užpakalinių kojų (rampant) arba einantis (passant), dažnai su karūna ar kalaviju.

Valstybingumo ženklai. Liūtas kaip skydininkas (herbo laikytojas) kartais pasirodo instituciniuose ekslibrisuose, siekiant pabrėžti orumą ir valstybinę galią.

Tarpukario modernizmas ir stilizacija. XX a. pirmoje pusėje lietuviškas ekslibrisas tapo savarankiška meno šaka. Dailininkai Petras Rimša ir Gerardas Bagdonavičius pradėjo liūtą naudoti ne tik kaip giminės ženklą, bet ir kaip charakterio savybių akcentą. Atsiranda daugiau dekoratyvumo, Art Deco (prabangus ir elegantiškas meno stilius, pasižymintis modernizmo, technologinio progreso ir brangaus puošnumo sinteze)  elementų. Liūtas tampa labiau stilizuotas, integruotas į sudėtingas kompozicijas su knygų motyvais.

Sovietinis laikotarpis – dominuoja metafora ir Ezopo kalba, t. y. užmaskuotu, alegoriniu minčių reiškimo būdu, kuriuo siekiama paslėpti tikrąją prasmę, idėją. Okupacijos metais ekslibrisas tapo viena laisviausių  grafikos formų. Liūto motyvas čia įgavo naujų prasmių.

Liūtas dažnai vaizduotas kaip „žvėrių karalius“, simbolizuojantis knygos savininko dvasinę stiprybę bei vidinę laisvę.

Kai kurie grafikai (Antanas Gediminas, Vytautas Jakštas, Telesforas Valius) pasitelkdavo liūto įvaizdį kaip kontrastą žmogaus trapumui akcentuoti arba kaip ironišką aliuziją į jėgos struktūras. 

Šiuolaikiniai Lietuvos grafikai (Antanas Kmieliauskas, Mikalojus Povilas Vilutis) liūtą interpretuoja labai įvairiai:

Zodiako ženklas. Dažnas modernaus ekslibriso motyvas, kai liūtas vaizduojamas tiesiog kaip savininko gimimo ženklo simbolis. Čia dominuoja Saulės ir Zodiako simbolika, liūto karčiai ar siluetas.

Knygos saugotojas (Lolita Braza). Liūtas vaizduojamas gulintis ant knygų krūvos arba laikantis atverstą foliantą, pabrėžiant išminties apsaugą.

Dail. Lolita Braza, 2012.

Dail. Lolita Braza, 2017.

Akivaizdi lietuviškiems ekslibrisams taikomų technikų įvairovė: nuo tradicinio lino raižinio ir oforto iki skaitmeninės grafikos, kurioje žaidžiama su liūto faktūromis ir mistifikacija.

Būtina atkreipti dėmesį į apibendrinančią liūto elementų reikšmę lietuviškame ekslibrise: karčiai – Saulės energija, kūrybinė ugnis, intelektas; atvira burna (riaumojimas) – tiesa, balsas, protestas arba gyvybinė jėga; ramybė (gulintis liūtas) – sukaupta išmintis, orumas, bibliotekos apsauga; heraldinė poza – ryšys su istorija, LDK tradicijomis, genealogija.

Lietuviškame ekslibrise liūtas retai būna agresyvus. Dažniau jis vaizduojamas  kaip ramus, orus „bibliotekos sargas“, gulintis prie knygų krūvos ar bibliotekos durų, simbolizuodamas sukauptų žinių apsaugą.

Liūtas glaudžiai susijęs su konkrečiomis Lietuvos vietovėmis – Rietavu, Valkininkais, Žemaičių Naumiesčiu ir kt., todėl dažnai pasirodo tų vietų bibliotekų ar asmenų ekslibrisuose.

Šiuolaikiniai Lietuvos grafikai liūto įvaizdį vartoja ir kaip metaforą, kartais suteikdami jam žmogiškų bruožų, taip pabrėždami intelektualinę galią. Asmenų, vardu Leo, Leonas, Liūtas ar Leonardas, ekslibrisuose dailininkai dažnai įkomponuoja liūto figūrą kaip tiesioginę užuominą į savininko vardą.

Ekslibrisus su liūto atvaizdu tarpukariu, t. y. nuo XX a. I p. iki XXI a. pradžios, kūrė šie lietuvių dailininkai ir knygos ženklų autoriai: Vytautas Pranas Bičiūnas „Ex libris Morkus Morkelis“ (apie 1926), G. Achrem-Achremovičius. F. Tičkovskio ekslibrisas (1929), Rimtautas Vincentas Gibavičius „Ex libris Romo R.“ (1964), Antanas Gedminas „Ex libris P. Bražėno“ (1967), Aspazija Daina Zieduonė Surgailienė „Ex libris Z. P.“ (1967),  Antanas Kmieliauskas „Ex libris Vladimiro Vasilevičiaus“ ( (1971), „Ex libris Carlone Nicola“ (1995),  Dalia Mažeikytė „Ex libris Algimanto Čižiūno“ (1972), Telesforas Valius „Ex libris V. Radžius“ (1973), Stanislava Tamonytė Žilienė „Ex libris Leo“ (1973), Algirdas Taurinskas „Ex libris A. Taurinsko“ (1974), Augustinas Virgilijus Burba „Ex libris J. Masiulio“ (1975), Birutė Matijošaitytė „Ex libris A. S.“ (1975), Kostas Katkus „Ex libris Norimanto Burneikos“ (1981), Stanislava Maleckienė „Ex libris AŽ“ (Alfonso Žiliaus) (1985), Henrikas Orakauskas „Ex libris Igorio T“ (1985), V. Seibutis „Ex libris Kauno karo muziejus“ (1985), Lolita Braza („Ex libris Šimoliūno“ (1986), „Ex libris JL (Liova Joselovičius) (2012), „Ex libris Vito Girdausko“ (2017), Henrieta Vepštas „Ex libris. Mockūnas LIŪTAS“ (1989), Vytautas Jakštas „Ex libris Wino Ebruijn“ (1990), Jonas Nekrašius „Ex libris Mario de Filippis“ (1990), autoekslibrisas „Ex libris Jonas Nekrašius“ (kartu su , 2026), Ex libris Šiaulių LION klubas (kartu su DI 2026), „Ex libris Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijai 175 metai“ (kartu su DI modeliu Gemini, 2026),  Reda Uogintienė „Ex libris Jonas Nekrašius“ (1996), Adolis Jonas Krištopaitis „Ex libris Jono Šiauliai“ (du eskizai 1994, 2000), „Ex libris Jono Šiauliai“ (2000), šiauliečiai dailininkai Virginijus Šimoliūnas kompiuterinė technika sukūrė knygos ženklą „EXL J N.“ (1995), Paulius Arlauskas trys knygos ženklų „JN“ eskizus (1999), Vaidotas Janulis du miniatiūrinis ekslibrisus šilkografijos technika „Ex libris JN“ (1999), „Ex libris JON“ (2004), dizaineris Vilmantas Dambrauskas sukūrė eskizą su liūtu miniatiūriniam knygos ženklo antspaudui su įrašu – „JONO NEKRAŠIAUS / KOLEKCIJA“, vilnietis Šarūnas Leonavičius „Ex libris Petras Bražėnas“ (2002).

Liūto simbolio elementų galima rasti  dirbtinio intelekto (DI) modelių Gemini ir ChatGPT pagalba sukurtuose lietuviškuose ekslibrisuose. Internetinėje „Google“ platybėje užtikau knygos ženklą „Ex libris Antanas Baranauskas“. Jo centre pavaizduotas į kairę žiūrintis ant keturių kojų stovintis liūtas, kurio fone kairėje ant kalno stūksantis pilis, dešinėje tankus eglių miškas. Liūtas stovi ant akmens plokštės, kurios krašte yra užrašas „SEMPER FORTIS“. Ši lotynų kalbos frazė reiškia „visada stiprus“, „visada drąsus“ arba „visada galingas“. Tai dažniausiai JAV karinio jūrų laivyno (Navy) neoficialus šūkis, simbolizuojantis ištvermę ir jėgą, jūreivių drąsą bei galią.

Šiame knygos ženkle liūtas apjuostas dekoratyvine juosta, kurios viršuje herbinis skydas su jame pavaizduotu ant  dviejų užpakalinių kojų stovinčiu liūtu ir kitu, į kairę pasisukusiu liūtu. Juostos apačioje pažymėta data – 1903. Centrinio liūto apačioje yra užrašas: „EX LIBRIS / ANTANAS BARANAUSKAS“.  

Lietuviškas ekslibrisas su liūto motyvu – puikus pavyzdys, kaip ir antikinis / biblinis simbolis, derinant jį su lietuviška ornamentika ar šiuolaikine filosofija sėkmingai „prisijaukinamas“ vietiniame kultūriniame kontekste.

Jono Nerašiaus inf. 

KOLEKCIONAVIMAS – VISO GYVENIMO POMĖGIS

Kolekcininko užrašai

Inžinierius statybininkas Gediminas Vaclovas Navickas ekslibrisus pradėjo kolekcionuoti apie 1965 metus. Per tą laiką sukaupė milžinišką mažosios grafikos kūrinių kolekciją, kurią galiausiai nusprendė padovanoti Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondui. Gediminas V. Navickas sakė nesigailintis tokio savo sprendimo, priešingai, džiaugiasi, kad viso jo gyvenimo darbas nepražus veltui. Biblioteką džiugina nenutrūkstantis bendradarbiavimas su kolekcininku, nuoširdus noras padėti – fondo darbuotojams labai praverčia nuolat atsiunčiama aktuali informacija apie ekslibriso kūrėjus, surasti reti meno kūriniai, kurie praturtina ir taip vieną gausiausių ekslibrisų kolekcijų ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde.

Pokalbis su kolekcininku žurnale "Aušros alėja" 2023/14/p. 20-22

Dianos Janušaitės inf.

DAILININKO GERARDO BAGDONAVIČIAUS NAMAS-STUDIJA ŠIAULIUOSE

Rubrika „Kolekcininko užrašai“ 

    2023 m. vasario 10 dieną buvo pristatyta Gerardui Bagdonavičiui (1901-1986) skirta ekspozicija, kurią dailininko name Šiauliuose, Aušros al. 84, įrengė „Aušros“ muziejus kartu su UAB „Ekspobalta“. Ekspozicijoje, be originaliai atkurtos dailininko buto-studijos ir kabineto erdvės, pateikta nemažai dailininko fotografijų, piešinių, scenografijos, tapybos darbų kopijų ir įvairių jo rinktų kolekcijų pavyzdžių. Šioje ekspozicijoje galima pamatyti ir dailininko sukurtų knygos ženklų. Jų jis sukūrė daugiau kaip 200. Pristatome keletą ekslibrisų, sukurtų jo žmonai Sofijai Bagdonavičienei (1918-2002). 

Ekslibrisas saugomas ŠAVB
Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde

   Sofiją Jančiauskaitę Gerardas Bagdonavičius vedė 1962 m. spalio 13 d. Kartu išgyvenę 20 metų jiedu išsiskyrė 1982 m. vasarą. Vis dėlto Sofija buvo svarbiausia moteris dailininko gyvenime. Ji gimė turtingoje inteligentų šeimoje. Jos tėtis buvo vaistininkas, Šiaulėnuose (Radviliškio r.) turėjo vaistinę. Sofija Kaune studijavo farmaciją. Buvo ištekėjusi, susilaukė sūnaus Antano (Toni) Petrausko. Jos santuoka su G. Bagdonavičiumi buvo antroji, o G. Bagdonavičiui – pirmoji (Žadeikytė R. Moteris, kuri ištekėjo už legendos. Šiaulių kraštas, 2001 m. rugpjūčio 25, p. 9). "Ex libris Sofi Bagdonavičienė“ (XX a. II p.). Cinkografija (P1). Pirmojo  knygos ženklo (eskizas, 18,5 x 12,8 cm dydžio) kompozicijos apatinėje dalyje pavaizduotos nuogų moterų figūros. Kairėje pusėje – ilgaplaukė moteris iškeltomis rankomis ir užrašas: „Ex libris / Gerardas / Bagdonavičius“. Dešinėje pusėje – moteris, perverta strėle, pianino klaviatūra ir užrašas: „EX LIBRIS / Sofi Bagdonavičienė“. Dešiniajame viršutiniame kampe boso ir smuiko raktai. Antrame ekslibrise (cinkografija (P1), 9,5 x 5,2 cm dydžio) pavaizduotas amūras, moteris, kairėje rankoje laikanti širdį, dešinėje deglą, dar įkomponuotos gaidos, pianino klavišai, pašto vokas. Centre užrašas: „Bonjours / SEX / L’AMOUR“, apatinėje dalyje užrašas: „EX LIBRIS / Sofi / BAGDONAVIČIENĖ“.

     G. Bagdonavičiaus ekslibrisai, sukurti S. Bagdonavičienei, saugomi Šiaulių „Aušros“ muziejuje, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos GBEF, kitose Lietuvos bibliotekose ir muziejuose, šių eilučių autoriaus rinkinyje, privačiose kolekcijose. 

Jono Nekrašiaus inf.

AKTORIUS, REŽISIERIUS, KOLEKCININKAS STASYS PILKA IR EKSLIBRISAI

 Rubrika "Kolekcininko užrašai"

Stasys Pilka (1898-1976) buvo ne tik aktorius, režisierius, teatro kritikas, istorikas, poetas, bet ir Lietuvoje žinomas bibliofilas, ekslibrisų kolekcininkas, knygos ženklų tyrinėtojas. Jis ekslibrisus pradėjo kolekcionuoti XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje Lietuvoje. Iš jo laiškų žinoma, kad S. Pilka gerai pažinojo Pirmosios Lietuvos Respublikos laikų ekslibrisų kolekcininkus ir knygos ženklų kūrėjus.

S. Pilka ne tik kolekcionavo knygos ženklus, bet ir tyrinėjo juos, rašė straipsnius apie ekslibrisus. Jo straipsnis „Naujasis lietuviškas ex-libris“ buvo išspausdintas išeivijos spaudoje 1947 m. „Aiduose“, kitas rašinys „Ex libris arba knygos savininko ženklas ir jo lietuviškoji raida“ buvo publikuotas 1961 m. lietuvių bibliografinės tarnybos biuletenyje „Knygų lentyna“ (šis straipsnis tuo pačiu pavadinimu perspausdintas laikraštyje „Dirva“ 1961 m. birželio 12 (Nr. 67). 

Dail. Vytautas Osvaldas Virkau, [1973]. Ekslibrisas saugomas ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde.

S. Pilka daugiausia kolekcionavo lietuviškus knygos ženklus ir savo bibliotekos knygas žymėjo ekslibrisais. Be lietuviškų ekslibrisų, jis dar rinko ir užsienio dailininkų – italų, lenkų ir kitų šalių – knygos ženklus. Deja, tik nedidelę savo rinkinio dalį jis pasiėmė pasitraukdamas iš Lietuvos 1944-aisiais, didžioji jo kolekcijos dalis liko Lietuvoje.

Vitolis E. Vengris iš JAV gyvenusio ir kolekcionavusio ekslibrisus S. Pilkos nupirko ekslibrisų rinkinį bei laiškus, kuriuose nemažai rašoma apie kolekcionavimą, knygos ženklus. Vitolis E. Vengris pabrėžia didelį S. Pilkos įnašą į lietuviško ekslibriso, kaip meno srities, kolekcionavimą ir populiarinimą išeivijoje.

S. Pilkos ekslibrisų kolekcija saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (toliau LMAVB). Jam sukurti ekslibrisai dar saugomi Lituanistikos tyrimo ir studijų centro (reg. nr. 13425, dėžė nr. 2, reg. nr. 13599, 14583, dėžė nr. 4) rinkiniuose, Šiaulių „Aušros“ muziejuje, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde, privačiose kolekcijose ir kt.

LMAVB esama Stasio Pilkos knygos ženklų kolekcija sudaro dvitomį albumą. Specialius dėklus jam pavadinimu „Lietuvos ekslibrisas“ ir kitais jo savininką liudijančiais įrašais, manoma, užsakė pats kolekcininkas S. Pilka. Vrublevskių biblioteka šį dvitomį albumą 1985 m. įsigijo iš privataus kolekcininko, kurio tapatybė nėra atskleidžiama.  

 S. Pilkos ekslibrisų kolekcijoje, saugomoje LMAVB, yra prieškario Lietuvos žymių žmonių – rašytojų, kunigų, aktorių, dailininkų, visuomenės veikėjų ir politikų – knygų ženklų. Šios kolekcijos ekslibrisai sudėti į du specialiai pagamintus aplankalus. Jie sunumeruoti  skaičiais „1“ ir „2“. Ant jų abiejų nugarėlių yra įspaustas dviejų eilučių neapibrėžtas užrašas: „LIETUVOS / EX LIBRIS“ . Šių nugarėlių apačioje įspaustas trijų eilučių neapibrėžtas užrašas: „EX COLLECTIONS / STASYS PILKA / KAUNAS – LITHUANIA“.

Dail. Gerardas Bagdonavičius, [1940].
Ekslibrisas saugomas ŠAVB
Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde.

S. Pilkos dvitomio albumo rinkinį sudaro knygos ženklai ir ekslibrisai, sukurti Pirmosios Lietuvos Respublikos metais Pauliaus Augiaus-Augustinavičiaus, Gerardo Bagdonavičiaus, Vytauto Bičiūno, Jono Buračo, Mstislavo Dobužinskio, Pauliaus Galaunės, Jurgio Hopeno, Vytauto Kazimiero Jonyno, Telesforo Kulakausko, Vytauto Kosčiuškos, Antano Kučo, Jono Kuzminskio, Konstancijos Petrikaitės-Tulienės, Antano Rūkštelės, Jono Steponavičiaus, Aleksandro Šepečio ir kitų dailininkų. Daugiausia šioje kolekcijoje yra šiauliečio dailininko G. Bagdonavičiaus prieškariu sukurtų ekslibrisų. Įdomu tai, kad šioje kolekcijoje yra nemažai knygos ženklų, skirtų Stasiui Pilkai, ir tai suprantama, nes šios kolekcijos savininkas buvo aistringas ekslibrisų kolekcininkas, todėl Lietuvos dailininkai vienokia ar kitokia proga jam kūrė ir dovanojo knygos ženklus. S. Pilkai skirtus ekslibrisus sukūrė P. Augius-Augustinavičius,  G. Bagdonavičius, A. Kučas, J. Hopenas, V. K. Jonynas, Ž. Mikšys, V. O. Virkau ir kiti dailininkai.         

Dailininkas G. Bagdonavičius 1940 m. S. Pilkai sukūrė ekslibrisą (cinkografija (P1), dydis 80 x 65 mm), dabar saugomą S. Pilkos ekslibrisų kolekcijoje, taip pat kituose rinkiniuose.       

S. Pilkos knygos ženklų kolekcija geriausiai atspindi Pirmosios Lietuvos Respublikos metais dailininkų, kūrusių ekslibrisus, kūrybą, jų tematiką, stilius ir technikas, ji turi didelę meninę ir istorinę vertę, yra neįkainojamas Lietuvos kultūros ir meno paveldas.

Jono Nekrašiaus inf.

KNYGOS ŽENKLAI SIMONUI DAUKANTUI: 230 METŲ LIETUVOS ISTORIKUI, RAŠYTOJUI IR ŠVIETĖJUI

 Rubrika "Kolekcininko užrašai"

Vaidoto Janulio ekslibrisas (1993) saugomas ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde

2023 m. spalio 28 d. bus minimos Lietuvos istoriko, rašytojo ir švietėjo, vieno iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų Simono Daukanto (1793-1864) 230-osios gimimo metinės.

1993 m. pavasarį Šiaulių miesto valdyba ir Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto taryba paskelbė tarptautinį ekslibrisų konkursą, skirtą Simono Daukanto atminimui įamžinti (kuratorius Jonas Nekrašius). Konkursas siekė įprasminti šio atkaklaus žemaičio, visą gyvenimą paskyrusio mylimai Tėvynei, asmenybę, jo darbus ir veikalus. Tai buvo pirmasis tarptautinis ekslibrisų konkursas Šiauliuose, taip pat ir Lietuvoje, skirtas Simonui Daukantui, vienam iš produktyviausių ir žymiausių XIX amžiaus pirmosios pusės lietuvių kalbos ir literatūros veikėjų, lietuvių tautinio atgimimo pranašų.

Ievos (Evos) Labutytės ekslibrisai (1993) saugomi ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo Magdalenos Kaciucevicius rinkinyje 

72 dailininkai iš 22 valstybių konkursui sukūrė 129 knygos ženklus, reikšmingais simboliais įprasmino Simono Daukanto asmenybę, jo darbus ir kūrybą, to meto aplinką ir įvykius. Konkurso laureatais tapo ir I, III premijas gavo žinomi Lietuvos grafikai – prof. Vaidotas Janulis ir Ieva Labutytė. Išleistas informacinis leidinys apie S. Daukantą ir ekslibrisų konkurso parodos „Ex libris Simonui Daukantui – 200“ katalogas.

Viena konkurso dailininkių Ieva (dabar Eva) Labutytė savo laiške organizatoriams rašė:

„Džiaugiuosi, kad ne tik Varniai organizuoja konferenciją, bet ir Šiauliai skelbtu ekslibrisų konkursu tęsia S. Daukanto atminimą. Graži buvo proga dar kartą perskaityti S. Daukanto visus darbus, įsiklausyti į jo žodžių skambesį ir svarbą. S. Daukanto asmenybę man norėjosi įprasminti per kitas dvi šviesias asmenybes – M. Lukšienę ir V. Daujotytę. Su pagarba ir meile rašau jų vardus – jų raštai ir veikla padėjo man geriau pažinti S. Daukantą. Ir pamilti...“

Vaidoto Janulio ekslibrisas (1993) saugomas ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde

Prof. Vytenis Rimkus apie Simonui Daukantui skirtą konkursą rašė: „Lietuvai, jos istorijai ir kultūrai tai labai svarbus asmuo ir visa tai, kas su juo susiję. Bet už Lietuvos ribų vargu ar kas nors, išskyrus negausius tos srities istorikus, ką nors žino apie S. Daukantą. Todėl skelbti tarptautinį konkursą jam pagerbti buvo drąsus ir rizikingas žingsnis. Ir tuo labiau stebina ir džiugina svarūs rezultatai“ (Ex libris Simonui Daukantui 200 metų: katalogas, [sud. J. Nekrašius], Šiauliai: Saulės delta, 1994, p. 7).

Vaidoto Janulio ekslibrisas (1993) saugomas ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde

Simonui Daukantui skirto konkurso darbai saugomi konkurso kuratoriaus asmeninėje kolekcijoje Šiauliuose. Šie žemaičių istorikui ir Šiaurės Lietuvos švietėjo asmenybei skirti ekslibrisai yra tik maža dalis gausios kolekcijos. Nemažai konkurso ekslibrisų perduota Papilės Simono Daukanto memorialiniam muziejui.

Jono Nekrašiaus inf.