| Jono Nekrašiaus inf. |
| Ekslibriso dailininkė – Gražina Didelytė. |
Povilo
Višinskio bibliotekoje apsilankė Algirdas Čaplikas – grafikės Gražinos
Didelytės kūrybos skleidėjo ir atminimo puoselėtojo Vygando Čapliko brolis. Per
bibliotekoje vykusį prasmingą susitikimą Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas
buvo papildytas vertingais kūriniais ir gyvais kultūrinės atminties
liudijimais.
Vizito
metu A. Čaplikas padovanojo Vytauto Jakšto ir G. Didelytės ekslibrisų
bei kitų su menininkės kūryba susijusių leidinių. Kaip pasakojo pats svečias,
jo turima medžiaga apie grafikę pradėjo kauptis nuo G. Didelytės jam sukurto
ekslibriso. Tarp bibliotekai perduotų kūrinių yra ir šis asmeninis ekslibrisas,
liudijantis kūrėjos ryšį su jai artimais žmonėmis.
Pasak
A. Čapliko, sprendimą perduoti sukauptą rinkinį bibliotekai lėmė siekis
išsaugoti kultūrinę atmintį – ilgus metus kaupti leidiniai, ekslibrisai,
nesant kam jų perimti, gali tiesiog pradingti. Todėl jų perdavimas bibliotekai
tampa prasmingu poelgiu, užtikrinančiu šio paveldo išlikimą ir prieinamumą
visuomenei.
Dianos
Janušaitės inf.
Telšių Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje startuoja kūrybinė iniciatyva –
linoraižinio dirbtuvės-konkursas „Ekslibrisas bibliotekai“, kviečiantis
dalyvius pažinti ir išbandyti vieną subtiliausių mažosios grafikos formų.
Dirbtuvių metu dalyviai kurs ekslibrisus, skirtus bibliotekai, vadovaujami edukatorės Aušros Sirutienės. Kūrybiniame procese bus naudojama linoraižinio technika, o visomis reikalingomis priemonėmis pasirūpins organizatoriai.
Renginys turi ir
konkursinį aspektą – bus išrinkti du geriausi darbai. Vienas jų pelnys publikos
simpatijas Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos „Facebook“ paskyroje,
kitas bus įvertintas komisijos. Lauksime rezultatų. Daugiau apie tai skaitykite bibliotekos socialiniame tinkle.
Astos Kaktytės inf.
| Parodos, skirtos dail. Klemenso Kupriūno atminimui, pristatomasis stendas ir ekslibrisas ant paminklo. Apie dailininką skaitykite laikraštyje "Utenos diena" (2026 m. balandžio 10 d., p. 4). |
„Man taip įdomiau.
Kai visi tarpusavyje draugauja – reiškiniai, įvykiai, žmonės, jau išėję ir dar
esantys.“ Taip kalbėjo šviesios atminties dailininkas Klemensas Kupriūnas (Klemas), paklaustas,
kodėl viename ekslibrise tiek daug veikiančių asmenų pavardžių.
2026 m. balandžio 10
d. Klemo įdomi svajonė išsipildė – deja, be jo, bet apie jį.
Susitikti, pakalbėti, prisiminti ir sudėlioti atminimų dėlionę Utenos Kamerinio
teatro salėje susirinko uteniškiai, Klemo šeimos nariai, „Verdenės“ klubo nariai,
laikraščio „Utenos diena“ redaktorius, bičiuliai, dailininkai, aktoriai, klasės
draugai ir mes – Povilo Višinskio bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo narės Asta Kaktytė ir Lolita Braza.
Kiekvienas
kalbantysis turėjo savo patirtinę draugystės istoriją – vieni liūdną, kiti džiugią, bet visos jos buvo apie Žmogų. Apie Žmogų, į kurį mėgdavo kreiptis
pats dailininkas. Matyt, jis buvo jautrus kiekvienam sutiktajam, negailėdavo
patarimų, dalydavosi svajonėmis, istorijomis, prisiminimais, pagalba,
materialiais dalykais. Tą prisiminimų vakarą, skirtą jo 75-ajam gimtadieniui
paminėti, visų mūsų susirinkusiųjų lūpose garsiausio Utenoje Žmogaus vardas
buvo linksniuojamas įvairiausiose gyvenimiškose situacijose.
Prieš sukakties paminėjimą dailininko Klemenso Kupriūno (Klemo) artimieji, bičiuliai ir viešnios iš Povilo Višinskio bibliotekos kartu aplankė jo amžinojo poilsio vietą. Netradiciškai meniškas kapavietės papuošimas
autoriniu ekslibrisu privertė nuščiūti – paminklo kairėje pusėje puikavosi
Klemo ekslibrisas, išpjaustytas metale. Jame įrašas: „Myliu meną ir poeziją.
Noriu kavos ir obuolių sūrio.“
Tai dar vienas netradicinis knygos
ženklo panaudojimas, iš karto priminęs dailininką nuo Linkuvos – kad
populiarinti ekslibriso meną galima ir po gyvenimo...
Lolitos Brazos inf.
| Ričardo Šileikos dovana Bibliotekos Knygos grafikos centrui. A. Kaktytės nuotr. |
Povilo Višinskio bibliotekos Knygos grafikos centras neseniai gavo dovaną, kuri apie savo siuntėją papasakojo daugiau nei ilgas laiškas. Ričardas Šileika – rašytojas, fotografas ir tiesiog žmogus, kuris gyvenime pastebi tai, ko kiti nepastebi – atsiuntė ne vien ekslibrisus, bet ir mažus pasaulius dėžutėse.
Ant dėžučių – trys ekslibrisai, skirtingų autorių (Klemenso Kupriūno, Vilmos Šileikienės, Augustino Burbos), skirtingų technikų ir nuotaikų. O dėžutėse – sagutės, kabučiai. Tokie dalykai Ričardui nėra atsitiktiniai. Tai jo filosofija: mažmožiams suteikti „didenybę“, o detalėje įžvelgti visumą.
Ekslibrisas pats savaime yra kamerinis, tylus, skirtas tiems, kurie pastebi, todėl Ričardui jis artimas neatsitiktinai. Džiaugiamės, kad toks dėmesingas žvilgsnis į pasaulį atrado kelią ir į bibliotekos ekslibrisų fondą. Šios suvenyrinės dėžutės, iš serijos "Mažoji galerija", jau rado savo vietą – kartu su istorija, kurią atsinešė.
Astos Kaktytės inf.
KVIETIMAI
2026 m. balandžio 14 d. Šiaulių turizmo informacijos centre vyks filmo apie dailininką Gerardą Bagdonavičių peržiūra ir knygos pristatymas.
2026 m. balandžio 1–30 dienomis Lazdijų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje veikia paroda "Visa Lietuva - mažojoje knygelėje ir ekslibrise" iš GBEF nario Jono Nekrašiaus kolekcijos.
Jono Nekrašiaus inf.
| Albinos Makūnaitės ekslibrisas saugomas Povilo Višinskio bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde. |
2026 metais minime
grafikės, Valstybinės premijos laureatės Albinos Makūnaitės 100-ąsias gimimo
metines. Menininkė (1926–2001) paliko ryškų pėdsaką XX a. antrosios pusės
lietuvių dailėje.
Lietuvoje ir
tarptautiniu mastu pripažintos grafikės kūrybinis palikimas pasižymi gausa ir
įvairove. Menininkė kūrė lakštinę grafiką (estampus ir kt.), iliustracijas
knygoms, laikraščiams, žurnalams, plakatus, ekslibrisus. Žinoma, kad ji yra
sukūrusi 24 ekslibrisus, atspaustus medžio ir linoleumo raižinio technikomis.
Tikėtina, kad pirmuosius knygos ženklus sukūrė 1957 m., jie dedikuoti kino
režisieriui Henrikui Šablevičiui. Po keletą darbų sukūrė sau, vyrui Juozapui
Algimantui Krikštopaičiui, aktorei Eugenijai Jankutei, žurnalistui Domui
Šniukui.
Povilo Višinskio
bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde saugomi septyni dailininkės
sukurti knygos ženklai. Tarp perduotų kūrinių – darbai, sukurti dailininkės
vyrui, šeimos draugams – gydytojui Petrui Tulevičiui ir jo žmonai bei istorikui
Algirdui Šidlauskui. Šie nedidelio formato kūriniai liudija, kad A. Makūnaitės
ekslibrisai yra ne tik grafikos kūriniai, bet ir jautrūs biografinių ryšių,
draugystės bei bendrystės ženklai.
Dianos Janušaitės
inf.
| Publikacijų ir įvykių sąrašą parengė Asta Kaktytė |
„Drąsiai save priskiriu popierinio laikraščio skaitytojų kartai. Atėjusiems į mano vedamas edukacijas dalinu laikraščio skiautę grafikos darbui įsidėti. Jaunimas, matyt, retai varto laikraščius. Toks didis būna nustebimas! Džiaugiasi, skaito, uosto specifiškai kvepiantį puslapį.
Šiandien
aš taip pat pirkau „Lietuvos aido“ šviežią numerį, kur „Vieno puslapio
galerijoje“ dailininkas Kazys Kęstutis Šiaulytis aptarinėja ekslibrisą kaip
visuminės kultūros simbolį. Švelniai šiurkštus ir plonų lapų storulis
laikraštukas, tikrai dar kvepiantis spaudos dažais, nugulė ant stalo.
Išsamiai,
menotyrininko išmintimi, žurnalisto kalbėsena autorius apžvelgia knygos ženklų
katalogą „Lietuvos medicina 2024“. „Toks ekslibrisų katalogas – tarsi grafinis
romanas...“ – džiaugiasi Kazys Kęstutis Šiaulytis. Kaip ir mano kolegė Asta
Kaktytė dažnai konstatuoja ir rimtai, ir juokais: jei knygoje nėra ekslibriso,
tai ji nėra ir įdomi...
Nors
straipsnis iliustruotas aštuoniais ekslibrisais, labai svarbu, kad yra
skleidžiama žinia apie šio nišinio meno žanrą, kuriam grėsė užmarštis.
Kiekvienas ekslibriso kūrėjas toli nuo knygos nepabėgo, nes ši grafinė
miniatiūra tiesiogiai skirta knygai pažymėti. Medicinos mokslo be knygų
neįveiksi. Tad ir pinasi vieni su kitais grafikai su skaitančiaisiais po ekslibriso
priedanga ir artimai susisaisto ekslibrisiniais ryšiais.
Iš
to gimsta draugystės, bičiulystės, bendraminčiai, mainytuvės, dovanos,
užsakymai, staigmenos, lydimos džiaugsmo ir lūkesčių. Šioje technologijų eroje
turėti knygą, pažymėtą savo ekslibrisu, – nuostabi patirtis. Dar nuostabiau –
kurti personalizuotą knygos ženklą ir girdėti džiaugsmo šūksnius, matyti
nustebimą bei laimingą ekslibriso savininko veidą.
Džiugiai baigdama sakau – tegyvuoja ekslibriso propaganda!“ Lolita BRAZA
Domėkitės ekslibrisu laikraštyje „Lietuvos aidas“ ir jo virtualioje erdvėje, sekite dailininko Kęstučio Šiaulyčio virtualios galerijos naujienas.
2026
Ekslibrisas visuminės kultūros simbolis, Lietuvos aidas, 2026 03 26 – 04 01 Nr. 12, p. 16.
2025
Ekslibrisai bibliofilams. [Publikuotas K. Bimbos ekslibrisas], Lietuvos aidas, 2025 10 23–29 Nr. 41, p. 16.
2024
Kovo ir kamščio kautynės. [Publikuotas K. K. Šiaulyčio ekslibrisas], Lietuvos aidas, 2024 02 29 – 03 06, Nr. 9, p. 16.
2023
Edgaro Alano Po bičiulių ratas. [Publikuoti K. K. Šiaulyčio ekslibrisai], Lietuvos aidas, 2023 07 29 – 08 04, Nr. 29, p. 16.
2022
Ekslibrisų paroda „Vytautui Landsbergiui – 90“.
2021
Valerijono Vytauto Jucio ekslibrisai.
Knygos grafikos centras. Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas. Aušros alėja 62, LT-76235, Šiauliai, +370 41 420510, knygosgrafika@savb.lt
https://www.savb.lt/knygos-grafika/
| Lolitos Kivickienės nuotr. |
Kartais mažiausi
dalykai gali pasakyti daugiausia. Ekslibrisas – nedidelio formato knygos
ženklas – geba sutalpinti visą žmogaus pasaulį: jo vertybes, pomėgius, svajas.
Būtent tokius – jautrius, nuoširdžius, alsuojančius folkloro šiluma – kūrė
grafikė Aspazija Surgailienė (1928–2011).
2025 metų dovana
lietuvių ekslibrisų bendruomenei – monografija „Aspazija.
Etnomodernizmas", kurios idėja dailininkės artimuosiuose, ko gero, brendo
jau seniai, o atsiradus galimybei, bendradarbiaujant su Vilniaus grafikos meno
centru (projekto vadovės Jurga Minčinauskienė ir Kristina
Kleponytė-Šemeškienė), leidinys pagaliau išvydo šviesą. Albumą sudarė ir
tekstus parašė dailėtyrininkė Laima Laučkaitė (Surgailienė), o jo išvaizdą
sukūrė sūnus Andrius Surgailis. Taigi šis leidinys – ir mokslinis, ir labai asmeniškas.
Platus ir
daugiabriaunis Aspazijos Surgailienės kūrybos spektras: estampai – daugiausiai
linoraižiniai, – knygų iliustracijos, skiautiniai, vitražai, guašo
kompozicijos, plakatai, atvirukai. Dailininkė taip pat paliko apie 50
ekslibrisų, kuriuose jaučiamas emocinis ryšys su knyga, paprastumas ir
nuoširdumas.
Albumą verta
pavartyti ir dėl ekslibrisų, ir dėl kur kas platesnio dailininkės kūrybos
paveikslo. Dailėtyrininkės tekstas atveria menkai pažįstamą moters kūrėjos
aplinką, o bičiulių atsiminimai bei dokumentinės fotografijos suteikia
pasakojimui šilumos ir gyvumo.
Simboliška ir tai,
kad rengiant šį albumą Aspazijos artimieji nusprendė jos ekslibrisų rinkinį
perduoti saugoti Povilo Višinskio bibliotekai – taip įvertindami ir palaikydami
svarbų šios institucijos darbą: čia rengiamas Lietuvos ekslibrisų kūrėjų enciklopedinis
žinynas ir saugomi dailininkų knygų ženklai.
Astos Kaktytės inf.
| Nuotr. Ričardo Šileikos, Astos Kaktytės, montažas Lolitos Brazos. |
2026 m. kovo 13 d. (penktadienį) Vilniuje vyko svarbus renginys – ekslibrisų parodos ir katalogo „Lietuvos medicina 2024“ pristatymas, skirtas Lietuvos medicinos bibliotekos (LMB) 30 metų kolekcijai. Dėl nepalankių aplinkybių katalogas ekslibriso entuziastus pasiekė tik besibaigiant 2025 m.
Renginį vedė LMB
specialistė, katalogo sudarytoja Regina Vaišvilienė, kuri tris dešimtmečius tyrinėja medicinos
ekslibrisą. Ji pabrėžė, kad medicinos ekslibrisas – tai daugiau nei knygos ženklas: tai
unikalus kultūrinis reiškinys, jungiantis meną, medicinos istoriją ir gydytojo
profesijos prestižą. Nuo pirmosios tarptautinės parodos–konkurso „Lietuvos
medicina 1994“ ši tradicija tęsiama kas dešimtmetį kartu su naujais katalogais, kurie atskleidžia kolekcijos raidą ir ekslibriso meninę įvairovę.
Be parodų katalogų, LMB leidžia ir teminius rinkinius, skirtus konkretiems asmenims ar kolekcijoms, pavyzdžiui: „Ekslibrisai gydytojams“ (2017), „Ekslibrisai Eugenijai Šimkūnaitei“ (2021), „Kryžiažodis medicinai“ (2024), taip pat katalogas, skirtas Valerijono V. Jucio dovanotai kolekcijai (2015). Leidiniuose pateikiami kūrinių sąrašai, iliustracijos ir bibliografinė informacija, naudinga tyrėjams ir kolekcionieriams.
Įdomu, kad medicinos
ekslibrisą kuria ne tik profesionalūs dailininkai, bet ir patys medikai,
pavyzdžiui A. Grigalūnienė, E. Sakalauskaitė-Juodeikienė, K. Barniškis ir kt.
Kiekvienas ženklas pasakoja asmeninę profesinę istoriją ir ryšį su knyga bei
medicina.
LMB taip pat aktyviai
vykdo tyrimus: nuo 1994 parengta daugiau kaip 20 straipsnių, o
tarptautinę sklaidą ženklina publikacija apie lietuvišką medicinos ekslibrisą žurnale "Journal of the European Association
for Health Information and Libraries".
Renginio dalyviai dar
kartą įsitikino: Lietuvos medicinos biblioteka ne tik saugo ekslibrisų kolekciją, bet ir
kuria kultūrinę bei meninę misiją. Medicinos ekslibrisas čia tampa
istorijos, meno ir bendruomeniškumo simboliu.
Paroda Lietuvos medicinos bibliotekos lankytojams atvira 2026 m. kovo–balandžio mėn.
Astos Kaktytės inf.