VARĖNOJE KARPINIŲ MEISTRĖS DIANOS LUKOŠIŪNAITĖS MINIATIŪRŲ IR EKSLIBRISŲ PARODA

Parodos pristatymo akimirkos.

 

„AR ŠIAULIAI DAR PRISIMENA MANE?“ SUSITIKIMAS SU SKULPTORIUMI IR EKSLIBRISO KŪRĖJU HENRIKU ORAKAUSKU

Skulptorius Henrikas Orakauskas, 2026 m. spalio 27 d., Kernavė. Vaivos Kovieraitės-Trumpės nuotr.

 2026 m. spalio mėnesį lankėmės Kernavėje pas skulptorių Henriką Orakauską pabendrauti apie jo ekslibrisų kūrybą. Povilo Višinskio bibliotekos Knygos grafikos centras rengia Lietuvos ekslibrisų kūrėjų enciklopedinį žinyną, ir be Henriko žinynas nebūtų išsamus.

Vos pradėjus pokalbį, Henrikas paklausė:

– Ar Šiauliai dar prisimena mane?

Jo tvirtos skulptoriaus rankos Šiauliuose paliko pėdsakų, kuriuos kasdien mato šimtai žmonių. Metalo plastikos deivė „Temidė“ (1979 m.) puošia senųjų Šiaulių apygardos teismo rūmų pastato fasadą. „Skaitantis žmogus“ (1983 m.) – bene labiausiai žinoma skulptoriaus metalo plastikos skulptūra mieste, prie kurios sustoja ir miestiečiai, ir svečiai. Henrikas sukūrė ir bulvaro mažosios architektūros detalių, tarp jų „Kregždutės“.

Tos pačios ypatingos rankos iki 1990 m. aktyviai kūrė ir ekslibrisus. Pats Henrikas apie tai kalba kukliai ir ekslibrisų kūrybos nelaiko savo sritimi. 

Henriko Orakausko
   autoekslibrisas, 1987.

Vis dėlto, anot jo, ekslibrisas reikalauja tvirtos, bet kartu atpalaiduotos rankos. Į ekslibrisų kūrybą Henriką įtraukė bičiulis Klemensas Kupriūnas (1951–2022), daug metų būręs ekslibrisininkų bendruomenę Utenoje. Pirmąjį ekslibrisą Henrikas sukūrė apie 1975 metus. Vėliau dalyvavo daugiau nei dešimtyje grupinių ekslibrisų parodų. Jo ekslibrisus yra įsigiję ir užsienio kolekcininkai, todėl mažieji darbai keliavo toli už Lietuvos ribų.

Susitikimo pabaigoje Henrikas bibliotekai perdavė 32 savo kurtus ekslibrisus – visus, kuriuos pavyko išsaugoti, nes kiti buvo išdalinti. Jie bus saugomi Povilo Višinskio bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde, o dalis bus panaudota žinyno iliustravimui prie jo biogramos.

Astos Kaktytės inf.

NIJOLĖS ŠALTENYTĖS KŪRYBOS RETROSPEKTYVA: VITRINOJE EKSLIBRISAI

Nijolės Šaltenytės kūrybos parodoje ekslibrisai. Aido Pikioto nuotr.

Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ nuo 2026 m. rugsėjo 8 iki spalio 17 d. veikė retrospektyvinė grafikės Nijolės Šaltenytės kūrybos paroda, skirta jos jubiliejui (kuratorė Deima Žuklytė-Gasperaitienė). Spalio 16 d. įvyko monografijos apie dailininkę pristatymas (sudarytoja Deima Žuklytė-Gasperaitienė, dizaineris Linas Spurga jaun.).

Ekslibrisų mylėtojams įdomiausia ekspozicijos dalis buvo vitrininis stalas, kuriame šalia pavienių ekslibriso lakštų buvo išskleista ir 2015 m. sukurta rankų darbo ekslibrisų „dailininko knyga“.

Nijolė Šaltenytė 2021 m. Lietuvos ekslibriso kūrėjų enciklopedinio žinyno rengėjams rašė: „Ekslibrisų esu sukūrusi per 200. Šis mažas grafikos kūrinėlis mane sužavėjo jau studijų metais. Pirmiausia turbūt todėl, kad jis tradiciškai turi būti mažas, taigi greitai lengvai padaromas nebijant suklysti, nebijant eksperimentuoti, bandyti. Bet, matyt, dar svarbiau buvo tai, kad knygos ženklas kuriamas konkrečiam asmeniui. Jis tiesiog užprogramuotas literatūriškumui, pasakojimui. Stengdavausi pajusti  žmogų, kuriam skiriamas ekslibrisas, surasti detales, simbolius, atributus, kurie geriausiai atskleistų asmenybės unikalumą. Niekada nemėgau abstrakčių, vien ornamentika ar šriftu apsiribojančių kūrinių. Kiekvieną knygos ženklą kuriu kaip mažytę novelę. Jos dažniausiai keistos, kartais šiek tiek ironiškos, kartais atvirai juokingos, kartais su romantikos šydu arba švelniu liūdesiu. Dažnai pasitelkiu siurrealistines detales kur fikcija susilieja su tikrove, objektai atsiduria neįmanomoje erdvėje, padidėja ar susitraukia o žmogus dalyvauja tame nerealiame veiksme – su plaktuku kala žvaigždes prie dangaus (skirta rašytojui eseistui), žirklėmis karpo vaivorykštę (skirta tapytojui), ar, užvertęs galvą, plėšia dainą kartu su paukščiais (skirta poetui). Mano ekslibrisuose paukštis – dažnas simbolis.  Kartais jis laisvas, skriejantis erdvėse, kartais giedantis savo giesmę, kartais budriai tupintis lizde ar ant savo sparnų pakeliantis ir nešantis viską – vaikų būrį, tuščius namus ar visą miestą. Jis gali reikšti bet ką – sielos skrydį, polėkį ar galimybę pažvelgti į realybę iš aukštai. Bet taip pat ir namų jaukumą, lizdą, saugumą. Dažname kūrinėlyje neapsieinu be žmogaus figūros. Žmonės mano ekslibrisuose stovi ar sėdi, eina ar šoka, o kartais sustingsta neįmanoma poza. Kartais jis beviltiškai įstrigęs medžio šakose, kartais sugriebtas ilgasnapio paukščio, kartais vilki apsiaustą, kurio kišenėse susidėjęs visą miestą, arba slepiasi po kauke, bandydamas apsimesti kažkuo. Savo kūrinius aš kuriu remdamasi ne logika, bet emocija ir labai noriu, kad ją pajustų ir žiūrovas. Mieliausiai kuriu ekslibrisus savo draugams. Vaizdinys tuomet ateina tarsi pats savaime, be jokių pastangų.“

Ekslibrisus dailininkė kuria oforto ir akvatintos technikomis, kartais pridėdama mecotintos ar reljefinės spaudos intarpų. Už ekslibrisus ne kartą apdovanota užsienyje ir Lietuvoje. 

Astos Kaktytės inf.

 

SAKRALINIS EKSLIBRISAS PANEVĖŽIO VYSKUPIJOJE

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos nuotr.

Ekspozicijos laikas: 2026-10-12–11-14

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Pažinimo erdvėje (Respublikos g. 14, Panevėžys) eksponuojama paroda „Sakralinis ekslibrisas Panevėžio vyskupijoje“, parengta iš Šiaulių Povilo Višinskio bibliotekoje saugomo Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo kūrinių.

Parodoje pristatomi Panevėžio krašto dailininkų Henriko Mazūro, Stasės Medytės, Povilo Šiaučiūno, Zigmanto Plėščio, Bronislavos Pranckevičiūtės bei šiaulietės dailininkės Lolitos Brazos sukurti ekslibrisai, skirti vyskupams, kunigams, rašytojams, kultūros veikėjams, religinėms institucijoms ir kitoms su Panevėžio vyskupija susijusioms asmenybėms bei temoms. Daugiau skaitykite.

Paroda yra konferencijos, skirtos Panevėžio vyskupijos šimtmečiui, dalis. 

Astos Kaktytės inf.

JAPONŲ EKSLIBRISAI ŠIAULIUOSE: KOLEKCIJOS PRISTATYMAS

🎌 Kviečiame į parodą

„Japonijos popierinės brangenybės: ekslibrisai ir kalendoriai"

📅 2026 m. spalio 8 d., ketvirtadienis
🕔 17.30 val.
📍 Šiaulių koncertinės įstaigos „Saulė" vitražų salė

Šiaulių koncertinės įstaigos „Saulė“ Vitražo salėje 2026 m. spalio mėnesį veikiančioje parodoje „Japonų popierinės brangenybės: ekslibrisai ir kalendoriai“ galima susipažinti su Tekančios saulės šalies dailininkų knygos ženklais ir kalendoriais.

Japonijoje svarbią vietą meno ir kultūros srityje užima ekslibrisas – knygos savininko nuosavybės ženklas. Ekslibrisai japonams yra pagarbos knygai, spausdintam žodžiui, ženkas. Jie gali nurodyti, kam knyga priklauso, bet dažniausiai jie skiriami vertingoms knygoms žymėti – kaip papuošimo ar ypatingos dėmesio simbolis ar tampa kolekcionavimo objektu. Japonų meno ypatybė pasireiškia ir ekslibrise, kuriame vaizduojamas meno ir gamtos ryšys, apibūdinantis japonų kultūrą. Šiuose knygos ženkluose atsiskleidžia didi spalvų harmonija, gili filosofinė potekstė, įdomi kompozicija, poetinė simbolika.

Ekslibrisai Japonijoje buvo naudojami nuo labai senų laikų. Manoma, kad ekslibrisai į Japoniją atėjo iš Europos XV a. antroje pusėje. Pirmieji knygos ženklai Tekančios saulės šalyje buvo sukurti daugiau kaip prieš 555 metus vienuolynų bibliotekų knygoms. Seniausio laikomo japonų ekslibriso, sukurto apie 1470 metus, iliustracija, pateikta Shozo Saito knygoje „Japonų senovės ekslibrisai 1470-1897“. Ji yra iš Daigoji šventyklos bibliotekos ir datuojama 1470 metais. Užrašas ant šio ekslibriso atspindi didelę knygos vertę tuo laikotarpiu: „Jeigu tu pavogsi šią knygą, tai dar atsivers dangaus vartai, bet jeigu tu ją sunaikinsi, tau atsivers tik pragaro vartai. Kiekvienas, kuris ima šią knygą be leidimo, bus nubaustas visų Japonijos dievų“.

Mažos knygelės apie japonų ekslibrisus autorius, dailininkas Kadzutoshi Sakamoto šiuos knygos ženklus pavadino „popierinėmis brangenybėmis“ („Kami no Hoseki“) ir meilę jiems išreiškė tokiais žodžiais: „Ekslibrisai yra brangūs ir be galo malonūs meno kūriniai“.

Vėlesniame Bakumatsu laikotarpyje (nuo 1858 m.) buvo atverstas naujas japoniškojo ekslibriso istorijos puslapis. Tuo laikotarpiu JAV ir Europos diplomatams, kad ir nenoriai, buvo leista apsigyventi Japonijoje. Daugelis jų turėjo ekslibrisus ir populiarino juos, užsisakydami sau pas vietinius dailininkus. Britų mokslininkas Ernest Mason Satow, 1861 m. paskirtas diplomatu Tolimuosiuose Rytuose, vėliau tapo garsiu japonologu ir vienu žinomiausių diplomatų. Laimingo atsitiktinumo dėka nemažai jo ekslibrisų išliko. Keletas jų yra asmeninėse kolekcijose Japonijoje, o didesnė dalis puikioje japonų draugijos bibliotekoje Londone. Kiek yra žinoma, tai - anksčiausias „Vakarų“ ekslibrisas sukurtas Japonijoje apie 1861 metus.

1867 m. prasidėjo Meiji (Meidzi) epocha – Japonija plačiau atvėrė savo šalies duris gydytojams, mokslininkams ir net misionieriams. Kai kurie iš jų turėjo savo asmeninius ekslibrisus. Vienintelis išlikęs to laikmečio ekslibrisas, sukurtas Japonijoje, priklausė Tokijo vyskupui Edwardui Biskersethui. Tai tipiškas bažnytinis tų laikų ekslibrisas, išsiskiriantis tuo, kad užrašas atliktas japonų kalba.

Į Lietuvą ir Šiaulių kraštą šiuolaikinis japonų ekslibrisas atkeliavo 1991 metais. Bene pirmosios šiuolaikinio japonų ekslibriso ir pašto meno (mail art‘o) parodos Lietuvoje šių eilučių autoriaus iniciatyva 1991 metais buvo surengtos  Pakruojyje (03.22-08.15), Panevėžio dailės galerijoje (09.11-10.06), Vilniaus dailės parodų rūmuose (10.18-11.03) ir 1992.02.14-03.15 Šiaulių dailės galerijoje. Šiose parodose buvo eksponuojama pusantro šimto knygos ženklų, sukurtų 66 japonų dailininkų, dar dvylikos menininkų pašto meno kūrinių, plakatų, kitokių dailės kūrinių. Ekspozicija buvo skiriama 1992 m. Japonijoje, Saporo mieste įvyksiančiam tarptautiniam ekslibrisininkų kongresui.

1992 m. rugpjūčio 31 – rugsėjo 5 dienomis šių eilučių autoriui teko dalyvauti Japonijoje, Saporo mieste surengtame FISAE XXIV tarptautiniame ekslibriso Kongrese. Nuvykti į šį Kongresą ir paramą suteikė Atviros Lietuvos fondas. Atskridusį į Japonijos uostamiestį Nijagatą, šių eilučių autorių pasitiko ir globojo vietinė dailininkė ir ekslibrisų kūrėja Sumiko Ueki.

FISAE Kongrese Japonijoje teko atstovauti Lietuvos ekslibrisininkams, padaryti pranešimą apie Lietuvos knygos ženklo istoriją, supažindinti su Pakruojo visuomeninio muziejaus veikla, pristatyti šiauliečio dailininko Gerardo Bagdonavičiaus kūrybą. Svarbiausiais įvykis buvo tai, kad XXIV tarptautiniame Kongrese Sapore 1992 m. rugsėjo 3 d. Lietuva buvo priimta į tarptautinę ekslibrisų dailininkų ir kūrėjų asociaciją (FISAE). Lietuva tapo 32-ąja FISAE nare.

1996 m.  rugsėjo mėnesį japonų dailininkė Sumiko Ueki surengė ekslibrisų parodą Šiauliuose. Tų pačių metų rugsėjo 7-10 dienomis ji lankėsi Šiauliuose, Pakruojyje, Kryžių kalne, Kaune ir susitiko su Lietuvos dailininkais, ekslibrisų kolekcininkais. Sugrįžusi į Japoniją Sumiko Ueki 1997 m. išleido nedidelę iliustruotą knygelę apie savo viešnagę Lietuvoje, aprašė susitikimus su dailininkais, Lietuvos žmonėmis, savo piešiniuose įamžino aplankytas vietas ir sutiktus žmones.

2026 m. spalio mėnesį Šiaulių koncertinės įstaigos „Saulė“ Vitražo salėje eksponuojamojoje parodoje „Japonijos popierinės brangenybės: ekslibrisai ir kalendoriai“ pateikiama iš šių eilučių autoriaus rinkinio 33 japonų dailininkų 60 knygos ženklų ir kalendorių. Tai įvairių stilių ir grafikos technikų japonų meistrai Kiichiro Kawata, Toned Morimoto Toshiko Hayashi, Noboru Yamataka, Noboru Yamataka, Hagiwara Hideo, Hara Yoshiaki, Sumiko Ueki, Inonue Katsue ir kiti. Jų darbuose atsiskleidžia šios šalies ekslibriso kūrimo tradicijos ir stiliai. Juose ryški senųjų japonų grafikos meistrų įtaka, ksilografijos technikos ypatumai, tradiciniai simboliai, ženklai, savita Vabi Sabi  japonų estetikos ir dzenbudizmo filosofija, kuri moko matyti grožį netobulume, laikinume ir paprastume. Neatskiriama šių ekslibrisų ypatybė – kaligrafiški užrašai hieroglifais. Atspaudai ryžių popieriaus lakšteliuose subtiliai perteikia nepakartojamą japoniškojo ekslibriso grožį ir dvasią.

Japonų menininkai savitai suvokia pasaulį, pasitelkia įvairias išraiškos priemones, nes kiekvienas jų sukurtas knygos ženklas – tarsi mažas langelis į mums nežinoma, įvairialypį, nepakartojamą dvasinį japonų pasaulį. Šiems darbams eksponuoti vykusiai parinktas originalus šviesaus tono ryžių popieriaus fonas.   

Parodos „Japonų popierinės brangenybės: ekslibrisai irt kalendoriai“ išskirtinumas yra tas, kad dalis japonų ekslibrisų yra sujungti su  įvairiu laiku Japonijos ekslibrisų asociacijos išleistais kalendoriais, kuriuos vykusiai papildo atskirai kiekvienam metų mėnesiui skirtas knygos ženklas. 

Paroda „Japonų popierinės brangenybės: ekslibrisas ir kalendoriai“ surengta iš šių eilučių autoriaus kolekcijos ir skirta Lietuvos ir Japonijos diplomatinių santykių atkūrimo 35-mečiui (1991 m. spalio 10 d.). Joje galima susipažinti su Tekančios saulės šalies popieriaus kultūra, knygos ženklais, japonų dailininkų grafikos darbais, ekslibrisais ir kalendoriais.

2026-ieji metai – svarbus etapas Japonijos ir Lietuvos santykiuose. Tai – 35-osios atkurtų diplomatinių santykių tarp šalių metinės ir 40-osios diplomato Ciunė Sugiharo (1900-1986) mirties metinės, rašoma Japonijos ambasados pranešime žiniasklaidai.

Japonijos ir Lietuvos santykiai užmegzti 1922 m. gruodžio 20 d., kai ši šalis pripažino Lietuvą de jure. 1991 m. rugsėjo 6 d. Japonija oficialiai pripažino atsikūrusią Lietuvos Respubliką. 1991 m. spalio 10 d. atkurti diplomatiniai santykiai tarp Lietuvos ir Japonijos. 1997 m. sausio 1 d. įkurta Japonijos ambasada Lietuvoje. 1998 m. lapkričio 25 d. įkurta Lietuvos Respublikos ambasada Japonijoje.

Japonai sako, kad meno kūrinys, kaip rasos lašas, žibantis saulei tekant, todėl mokėkime pasidžiaugti ir nedideliu jo didelės kultūros atspindžiu - parodomis, skirtomis Japonijos kultūrai, menui ir gamtai, eksponuojamomis Šiaulių koncertinės įstaigos „Saulė“ Vitražo salėje.

Jono Nekrašiaus inf.

EKSLIBRISŲ PARODOJE – ŽVILGSNIS Į GERARDĄ BAGDONAVIČIŲ IR GIMNAZIJOS ISTORIJĄ

 

Ekslibrisų konkurso nugalėtojai, parodos svečiai, gimnazijos vadovas (iš dešinės pirmasis – Saulius Vaivada) ir konkurso vertinimo komisijos nariai (gimnazijos atstovės Daiva Gedminienė, Daiva Leliukienė, Ingrida Budrienė, Povilo Višinskio bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo nariai Jonas Nekrašius ir Lolita Kivickienė).

Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija 2026 metais organizavo respublikinį mokinių ekslibrisų konkursą, skirtą gimnazijos 175 metų jubiliejui ir buvusiam šios mokyklos mokytojui dailininkui Gerardui Bagdonavičiui paminėti. Konkursui pateikta daugiau kaip 250 darbų, iš kurių apie 200 atrinkta parodai ir eksponuojama gimnazijoje. Jaunieji kūrėjai iš Šiaulių ir kitų Lietuvos miestų bei rajonų darbuose savitai interpretavo G. Bagdonavičiaus gyvenimą, įvairiapusę jo kūrybą ir gimnazijos istoriją. Kurdami ekslibrisus mokiniai išbandė įvairias grafikos technikas – linoraižinį, sausąją adatą, ofortą ir kitas. Vertinant darbus išryškėjo jų įvairovė, originalios temos interpretacijos, mokinių gebėjimas įsigilinti į G. Bagdonavičiaus asmenybę ir atskleisti įvairias jo kūrybinės veiklos sritis. Parodos atidaryme pasidžiaugta jaunųjų autorių kūrybiškumu, padėkota mokiniams, juos rengusiems mokytojams ir vertinimo komisijai, o jaunieji kūrėjai paskatinti toliau puoselėti savo talentą. 

Dianos Janušaitės inf.

Juliaus Janonio gimnazijos nuotr.

Iš 200 esančių ekspozicijoje išrinkti patys geriausi ekslibrisai.

I-II gimnazijos klasių laimėtojai:

Mėta Ignotaitė, II c, Janonio gimnazija – I vieta, mokyt. I. Budraitienė

Kristupas Petkus, II m, Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazija – II vieta, mokyt. J. Šlivinskienė

Rojus Ščavinskas I kl., Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazija – III vieta, mokyt. R. Prišmontienė

III-IV gimnazijos klasių laimėtojai:

Skaistė Jagminaitė, IV ga kl., Kelmės rajono Tytuvėnų gimnazija – I vieta, mokyt. D.Žukauskienė

Evelina Pabrėžaitė, III c kl., Juliaus Janonio gimnazija – II vieta, mokyt. I. Budraitienė

Gytė Arvazevičiūtė, III b kl., Juliaus Janonio gimnazija – III vieta, mokyt. I.
Budraitienė

Padėka visiems respublikinio mokinių ekslibrisų konkurso „Menininkas ir mokytojas Gerardas Bagdonavičius. Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijai 175” dalyviams iš Šiaulių Stasio Šalkauskio bei Saulėtekio gimnazijų, Kelmės rajono Tytuvėnų gimnazijos, Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centro, Mažeikių raj. Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos.

Juliaus Janonio gimnazijos inf.

26-ĄJĄ LIETUVOS EKSLIBRISO PARODĄ APLANKĖ VYSKUPAS EMERITAS EUGENIJUS BARTULIS

 

Iš kairės: Knygos grafikos centro edukatorė Lolita Kivickienė, Jo Ekscelencija Šiaulių vyskupas emeritas Eugenijus Bartulis ir "Stiklita Šiauliai" vadovas Saulius Nemeikštis.

Povilo Višinskio bibliotekos Knygos grafikos centre apsilankė vyskupas emeritas Eugenijus Bartulis. Jis atvyko apžiūrėti 26-osios Lietuvos ekslibriso parodos, kurioje eksponuojamas jam skirtas knygos ženklas. Šį mažosios grafikos kūrinį specialiai parodai sukūrė menininkė Diana Lukošiūnaitė. Kūrinys publikuotas parodos kataloge. 

Vizito metu E. Bartuliui papasakota apie ekslibriso meną, jo paskirtį ir kūrimo būdus. Svečias turėjo progą ir pats išbandyti kūrybinį procesą – bibliotekos edukatorės Lolitos Kivickienės padedamas dekalkomanijos technika sukūrė asmeninį ekslibrisą. 

Vyskupui emeritui įteiktas 26-osios Lietuvos ekslibriso parodos katalogas, o jis Knygos grafikos centro kolektyvui dovanojo Evangelijas kasdieniniam skaitymui. 

Susitikimas tapo šiltu pokalbiu apie knygą, meną ir mažosios grafikos tradiciją, kurią svečias šįkart pažino ne tik kaip parodos lankytojas, bet ir kaip kūrėjas.

Dianos Janušaitės inf. 

LIETUVOS MENININKĖS ĮVERTINTOS TARPTAUTINIAME FISAE EKSLIBRISŲ KONKURSE

  

Sigutės Bronickienės ekslibrisas, 2026.

41-ojo FISAE kongreso Varnoje (Bulgarija) metu surengtame Tarptautiniame ekslibrisų konkurse įvertintos dvi Lietuvos menininkės – Rasa Janulevičiūtė ir Sigutė Bronickienė. Abiem kūrėjoms tarptautinė vertinimo komisija skyrė garbės diplomus.  

Garbės diplomais konkurso žiuri siekė išskirti menininkus, kurių kūryba pasižymėjo meniniu meistriškumu, talentu ir kūrybiniais laimėjimais, nors jiems ir nebuvo skirti pagrindiniai ar specialieji konkurso prizai. Iš viso tokiais diplomais apdovanota 18 autorių iš įvairių šalių.  

Tai reikšmingas Lietuvos ekslibriso kūrėjų pasirodymas tarptautiniame konkurse, sulaukusiame didelio pasaulio grafikų ir ekslibrisų kolekcininkų dėmesio. Konkurso organizatorių duomenimis, jam buvo pateikta per 780 ekslibrisų, sukurtų daugiau kaip 300 menininkų iš beveik 40 šalių. Iš Lietuvos konkurse dalyvavo 6 menininkai.

Konkursą organizavę FISAE kongreso rengėjai Povilo Višinskio bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondui atsiuntė parodos katalogą – visi norintys susipažinti su konkurso turiniu gali tai padaryti apsilankę bibliotekoje.

Sveikiname R. Janulevičiūtę ir S. Bronickienę, pelniusias tarptautinį įvertinimą!

Dianos Janušaitės inf. 

ŠIUOLAIKINIO EKSLIBRISO RAIDAI ŠIAULIŲ REGIONE DAUGIAU NEI 100 METŲ!

 

Ekslibrisas skirtas Jonui Nekrašiui, dail. Povilas Šiaučiūnas, 2026.
Ekslibrisas saugomas Povilo Višinskio bibliotekos GBEF rinkinyje.

1924 m. šiauliečio advokato, kolekcininko ir bibliofilo Viktoro Cimkausko Šiauliuose paskatintas dailininkas Gerardas Bagdonavičius pirmuosius ekslibrisus sukūrė 1925 m. (autoekslibrisą su dažų tūbele ir teptuku).

Minėtas autoekslibrisas lygiai prieš 100 metų, 1926 m. rugsėjo 12 d. laikraštyje „Šiaulių naujienos“ buvo išspausdintas su tokiu užrašu „Gerardo Bagdonavičiaus ex libri“. G. Bagdonavičius – jaunas dailininkas, Šiaulių L. M. P. Sąjungos Šiaulių skyriaus Gimnazijos ir Mokytojų Seminarijos paišybos mokytojas“.

Nuo G. Bagdonavičiaus pirmojo ekslibriso sukūrimo ir paskelbimo prasidėjo lietuviškojo ekslibriso istorija Šiauliuose, su jo vardu siejamas ekslibriso meno Šiauliuose atsiradimas.

G. Bagdonavičiaus ekslibrisai Šiauliuose pirmą kartą buvo eksponuojami 1926 m. rugpjūčio 22 – rugsėjo 6 dienomis lietuvių dailės parodoje, surengtoje Šiauliuose, Vilniaus gatvėje, F. Vaitkaus namuose. 1926 m. rugpjūčio 26 d. laikraštyje „Šiaulietis“ pirmą kartą spaudoje buvo išspausdinti G. Bagdonavičiaus sukurti knygos ženklai „Ex libris J. Bliumaitės“ ir „Ex libris A. J. Bružo“. Laikraštis pažymėjo: „Kadangi ex librisų lig šiol buvusiose dailės parodose nebuvo matyti, šios parodos lankytojai dail. G. Bagdonavičiaus paišytais ex librisais labai domisi. Respublikos Prezidentas, atidaręs dailės parodą, ir kiti aukšti svečiai, susidomėję šia nauja meno šaka, taip pat atidžiai apžiūrėjo minimuosius piešinius ir kitus paveikslus“.

1926 m. „Kultūros“ žurnalo 11 numeryje (p. 427-428) pirmąkart išspausdino Viktoro Cimkausko straipsnį „Keletas žodžių apie knygos ženklą“. Jame rašoma „Iš Lietuvos dailininkų didžiausią knygos ženklų skaičių padaręs gabus grafikas Čiurlionio Galerijos direktorius Paulius Galaunė ir šiauliškiams gerai žinomas jaunas dailininkas Šiaulių Mokyt. Seminarijos ir Suaug. Gimnazijos mokytojas Gerardas Bagdonavičius. Paskutinysis ne mažai prisidėjo knygos ženklui išpopuliarinti, išstatydamas savo įdomius darbus šioje srityje keliose parodose Kaune ir Šiauliuose. Šiauliuose išstatė tarp kitų savo darbų ir 5 knygos ženklus“.

1928 m. G. Bagdonavičius dalyvavo tarptautinėje parodoje Briuselyje. Parodos kataloge buvo išspausdintas jo sukurtas knygos ženklas kunigui Stasiui Stoniui. 1931 m. gegužės mėnesį – VII tarptautinėje parodoje Los Andžele G. Bagdonavičius buvo apdovanotas garbės diplomu už autoekslibrisą. Dar dailininkas dalyvavo ekslibrisų parodose JAV 1932, 1933, 1934, 1935 ir 1936 m.

Šio dailininko kūryba ekslibriso srityje sudomino mane ir 1976 m. įtraukė į knygos ženklo kolekcionavimo ir propagavimo veiklą.  1982 m. įkūrėme prie Pakruojo knygos bičiulių klubo „Akiratis“ ekslibriso sekciją. 1985 m. Pakruojyje surengėme pirmąjį Šiaulių krašte tarprespublikinį ekslibrisų konkursą „Ex libris. Pakruoji – 400“ 1985 m. rugsėjo 27 d. Pakruojo miesto centre pastatyta dailininko Klemenso Kupriūno bene pirmoji Lietuvoje skulptūra, kurioje yra įrašas „Ex libris“. Nuo 1987 m. įsitraukiau į Lietuvos ekslibrisininkų klubo veiklą. 1987  m. balandžio 25 d. Pakruojo dvaro rūmuose įvyko pirmasis respublikinis ekslibrisininkų seminaras „Lietuvos ekslibrisas: raida ir kolekcionavimas“. 1988 m. gruodžio 17 d. Pakruojo dvaro rūmuose įkurtas pirmasis Lietuvoje visuomeninis Ekslibriso muziejus.

1986 m. Naisiuose (Šiaulių r.) poeto Z. Gėlės-Gaidamavičiaus memorialinis muziejus surengė respublikinį ekslibrisų kon kursą skirtą šio poeto atminimui įamžinti

1992 m. rugsėjo 3 d. Japonijoje, Saporo mieste, XXIV tarptautinio ekslibriso kūrėjų ir mėgėjų asociacijos (FISAE) kongreso metu Lietuva (Lietuvos ekslibrisininkų klubas) buvo priimta į šios organizacijos narius.

1996 m. rugsėjo mėnesį Šiaulių dailės galerijoje surengta paroda „Šiaulių ekslibrisas“, skirta Šiaulių miesto 760-osioms metinėms.

Prieš 25-erius metus, 2001 m. spalio 3 d., man pasiūlius, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos direktorės įsakymu įsteigtas Ekslibriso muziejus, 2014 metais jis reorganizuotas į Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondą (toliau – GBEF), tad šis Fondas kaip Ekslibrisų muziejaus veiklos ir teisių perėmėjas šiemet švenčia dvidešimt penkerių metų sukaktį.

2018 m.  Povilo Višinskio bibliotekos GBEF Čekijoje, Prahoje priimtas į FISAE narius.

Šiaulių ir visos Lietuvos ekslibriso veiklos istorija tęsiasi, tai patvirtina Povilo Višinskio bibliotekos Knygos grafikos centro ir GBEF veikla ir 26-oji Lietuvos ekslibriso paroda, skirta Šiaulių miesto 790-osioms sukakties metinėms.

Jono Nekrašiaus inf.

ŠIAULIŲ 790-MEČIUI SKIRTA EKSLIBRISO PARODA SUBŪRĖ KŪRĖJUS IR MIESTO ŽMONES

 

26-osios Lietuvos ekslibrisų parodos autoriai Povilo Višinskio bibliotekoje

Povilo Višinskio bibliotekoje pristatyta 26-oji Lietuvos ekslibriso paroda, skirta Šiaulių miesto 790-mečiui. Į jos pristatymą susirinko menininkai, kultūros ir visuomenės atstovai, ekslibrisuose įamžintos asmenybės bei mažosios grafikos gerbėjai. Parodos pristatyme dalyvavę žinomi kultūros žmonės kalbėjo apie gilias Šiaulių ekslibriso tradicijas, šio mažo grafikos kūrinio gebėjimą išsaugoti žmonių ir miesto istoriją bei šiandien pastebimą ekslibriso atgimimą. Pabrėžta, kad dabarties kūrėjai tęsia ankstesnių kartų tradiciją, kartu ieškodami naujų meninės raiškos būdų. Paroda bibliotekos III a. galerijoje eksponuojama iki 2026 m. rugsėjo 28 d. Paroda yra projekto „Filotopiniai ekslibrisai: Šiaulių 790-metį įprasminanti dovana“ dalis. Projektą finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė.

Dianos Janušaitės inf.

26-osios Lietuvos ekslibriso parodos pristatymo akimirkas piešinyje įamžino jauniausias svečias.