LAIKAS SU GRAFIKU IR EKSLIBRISŲ KŪRĖJU ROMUALDU ČARNA

 

Grafikas Romualdas Čarna (2024 10 12, Kaunas). Nuotr. A. Kaktytės

„Tėvo pavardė – Černa. Kunigas, ne taip išgirdęs pavardę, mano dokumentuose užrašė Čarna“, –  prisiminimais dalijosi grafikas iš Kauno. Istorija būtų nežinoma, jei ne įrašas „Černa“ 1966 metų studentų ekslibrisų parodos kataloge (III atv. rinkinys, red. A. Gedminas) ir pokalbis dailininko namuose. „Buvau apie tai pamiršęs“, – šypsojosi grafikas, rinkinio ekslibrisus ženklindamas monograma. 

Ekslibrisai, III rinkinys, red. A. Gedminas, Vilnius: „Mintis“, 1966. 

Dailininkas Romualdas savęs ekslibrisų kūrėju nelaiko, visuomet dėmesį labiau skyrė dideliems grafikos formatams. Ekslibrisų parodose ir konkursuose pradėjo dalyvauti 1987 metais paskatintas teisininko, kolekcininko Jono Nekrašiaus. Tuomet sukūrė ekslibrisų Pakruojo rajono centrinei bibliotekai ir buvo premijuotas. „Aš nesididžiuoju ekslibrisais“, – kalbėjo R. Čarna, paklaustas, ką jam reiškia apdovanojimai ekslibrisų konkursuose. „Smulkių darbelių nemėgau, tai lyg blusos kaustymas“, – tęsė pokalbį apie knygos ženklus, nes ekslibrisai grafikui pirmiausia yra ženklai knygoms. Deja, savų knygų ekslibrisais nežymėjo, jų niekada neregistravo. Mano, kad yra sukūręs apie dvidešimt pažįstamiems, draugams,  konkursams, parodoms.

Daugiau informacijos apie Lietuvos ekslibriso kūrėjų enciklopedinio žinyno rengimą.

Astos Kaktytės inf.

KAUNE PRISTATYTI GERARDO BAGDONAVIČIAUS KNYGOS ŽENKLAI IŠ JONO NEKRAŠIAUS KOLEKCIJOS

Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje eksponuojama Jono Nekrašiaus knygos ženklų kolekcija, skirta minėti modernaus ekslibriso pradininko Gerardo Bagdonavičiaus susidomėjimo knygos ženklais šimtmetį. Dailininką kurti ekslibrisus paskatino teisininkas, kolekcininkas Viktoras Cimkauskas iš Kauno (gyveno nuo 1929). Todėl neatsitiktinai paroda „Pendzeliuko (Gerardo Bagdonavičiaus) knygos ženklai“ rodoma šiame mieste. 

Gerardas Bagdonavičius – dailininkas, grafikas, kraštotyrininkas, scenografas. Jis sukūrė daugiau kaip 200 ekslibrisų, turinčių vieną charakteringą bruožą – kiekviename grafikos lapelyje jis siekė pateikti kiek įmanoma daugiau simbolių, apibūdinančių bibliotekos savininką ir pačią biblioteką. Parodoje eksponuojama 30 dailininko ženklų, skirtų Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjams, rašytojams, menininkams, įvairioms organizacijoms ir jų bibliotekoms (Kaunas pilnas kultūros, 2024, nr. 10).

Parodos pristatymas – 2024 m. spalio 3 d. 13 val. Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje. Parodą bibliotekoje galite lankyti nuo spalio 3 iki 30 d. Pristatymo metu vyks edukacija „Knygos ženklas – antspaudas“, bus rodomas filmas „Menininką Gerardą Bagdonavičių prisimenant“ (filmas sukurtas ŠAVB užsakymu).

Astos Kaktytės inf.

KAUNE IR ŠIAULIUOSE PRISTATYTA PARODA „DAUGIAU NEI EKSLIBRISAS“

 

Lolita Braza savo jubiliejinėje ekslibrisų parodoje (ŠAVB, 2024 09 05)

Lolita Braza nenustoja stebinti savo kūrybiniais ieškojimais. Tuo buvo galima įsitikinti Ąžuolyno bibliotekos Galerijoje nuo 2024 m. liepos 9 d. iki rugpjūčio 7 d.  eksponuotoje dailininkės parodoje „Daugiau nei ekslibrisas“. Iki šių metų spalio 1 d. šią parodą galima apžiūrėti ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos III a. galerijoje. Svarbiausias parodos „Daugiau nei ekslibrisas“ tikslas – šviesti lankytojus, sudominti juos ekslibriso menu, o dailininkei tai paskata naujiems kūrybiniams ieškojimams ir pažintims, nes, kaip sako ji pati, „kiekvienas, kuris skaito knygas, nusipelno ekslibriso sau“.

Dianos Janušaitės inf.

VILNIUJE PRISTATYTA JUBILIEJINĖ LIETUVOS EKSLIBRISO PARODA

 

25-oji respublikinė ekslibrisų paroda Vilniuje, LDS Projektų erdvėje. Parodą pristatė prof. Vaidotas Janulis, LDS pirmininkė prof. Eglė Ganda Bogdanienė, Vilniaus grafikos centro direktorė Jurga Minčinauskienė ir kt. 

2024 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos dailininkų sąjungos Projektų erdvėje vyko 25-osios Lietuvos ekslibriso parodos uždarymas. Parodoje vilniečiai ir miesto svečiai, be Lietuvos meno pasaulyje puikiai žinomų vardų, išvydo ir rečiau matomų ar savamokslių autorių kūrinių. Menotyrininkės Jurgos Minčinauskienės nuomone, tai tik įrodo, kad ekslibrisas yra saviraiškai atvira, plačią kūrėjų bendruomenę vienijanti medija: „Svarbiausia, kad 25-ąjį kartą rengiama paroda žymi neblėstantį domėjimąsi knygos ženklu, pagerbia šios srities entuziastus, be kurių nebūtų tęstinumo, tokio aktualaus ir brangintino šiomis neramiomis dienomis.“

Parodą jau buvo galima apžiūrėti Šiauliuose, Kaune, Vilniuje, o 2024 m. lapkričio 27 d. – gruodžio 12 d. ji bus eksponuojama Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje, H. Manto g. 25, Klaipėda.

Projektą „Dvidešimt penktoji Lietuvos ekslibriso paroda“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Projekto partneriai: Lietuvos dailininkų sąjunga, Vilniaus grafikos meno centras, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Galaunių namai-muziejus, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka.

Dianos Janušaitės inf.

 

DAILININKEI AUŠRAI ČAPSKYTEI-ŠARAUSKIENEI ATMINTI EKSLIBRISŲ KATALOGAS

 

Katalogą išleido Lietuvos medicinos biblioteka (sud. Regina Vaišvilienė)

Lietuvos medicinos biblioteka yra aktyvi ekslibrisų medicinos tema propaguotoja. Gausi kolekcija, reikšmingos parodos svariai prisideda prie Lietuvos knygos ženklo, kuriam jau yra daugiau nei 500 metų, puoselėjimo. Vienas svarbiausių Lietuvos medicinos bibliotekos tikslų – surinkti kuo daugiau Lietuvos autorių ekslibrisų, skirtų gydytojams ir žmonėms susijusiems su šia profesija.

Lietuvos medicinos bibliotekos meno kūrinių kolekcijoje saugomi žinomos grafikės, tapytojos AušrosČapskytės-Šarauskienės (1966–2023) ekslibrisai. Dailininkei atminti 2024 m.vasarą bibliotekoje buvo surengta ekslibrisų paroda, išleistas katalogas „Kryžiažodis medicinai“.

In Memoriam iniciatyva, įgavusi leidinio pavidalą, pasiekė ir Šiaulius. Dėkojame Lietuvos medicinos bibliotekai (kartu ir Reginai Vaišvilienei) už dovaną Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešajai bibliotekai –  Aušros Čapskytės-Šarauskienės ekslibrisų katalogą. Leidinys bus saugomas Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde.

Astos Kaktytės inf.

VINCUI KISARAUSKUI ATMINTI EKSLIBRISŲ PARODA

 

Dail. Vincas Kisarauskas (1985). J. Nekrašiaus kolekcija.

2024 m. rugpjūčio mėn. „Laiptų galerija“ eksponuoja žymaus dailininko Vinco Kisarausko kūrybos parodą „V. Kisarauskas: virtualaus pasaulio nuojauta“. Parodoje taip pat eksponuojami dailininko knygos ženklai iš privačių kolekcijų. Rugpjūčio 3 d. – susitikimas su dailininko dukra – menininke, rašytoja dr. Aiste Kisarauskaite.

Vinco Kisarausko knygos ženklai

(Jonas Nekrašius)

Ne kartą su dailininku Vincu Kisarausku (1934-1988) teko susitikti parodose ne tik Vilniuje, bet ir Šiaulių krašte. Vincas man daug davė kaip žmogus ir menininkas, padėjo susidaryti savo požiūrį į istoriją, kultūrą, dailę, ekslibrisą. Buvau tik knygos ženklų kolekcininkas, bibliofilas, o Vinco paskatintas pradėjau rengti ekslibriso ir dailės parodas, konkursus, susitikimus su dailininkais, rašyti straipsnius į laikraščius ir žurnalus knygotyros, ekslibriso klausimais. 

Savo veikla ir kūryba Vincas Kisarauskas populiarino lietuvišką ekslibrisą Lietuvoje ir visame pasaulyje, atvėrė mums langą į įvairių kraštų knygos ženklų lobyną, vienydamas bendraminčius ir kūrėjus. Jis rengė parodas, organizavo konkursus, seminarus, leido knygas. Rašė straipsnius apie meną, rinko medžiagą apie knygos ženklų istoriją Lietuvoje. Parašė ir išleido fundamentalų leidinį „Lietuvos knygos ženklai. 1518-1918“ (1984 m.). Kitas jo sudarytas albumas „Lietuvių ekslibrisas“ (1991 m.) išėjo po dailininko mirties.

Dail. V. Kisarauskas (1986).
Kūrinys saugomas ŠAVB (GBEF).

1986 m. Šiaulių miesto 750-ųjų metinių proga dailininkas sukūrė Šiaulių inžinierių namams ekslibrisą. Ekslibrise yra įrašas „Šiauliai 750“, o iš kitų žodžių: „Šiaulių inžinierių namai, Ex libris 86“ – sukomponuota originali kompozicija, panaudotos įvairių mechanizmų detalės. Pagal šį V. Kisarausko eskizą 1986 m. buvo užsakyta ir pagaminta štrichinė klišė, išspausdintas šio knygos ženklo 500 egz. tiražas Šiaulių inžinierių namų bibliotekos knygoms. 

Dažnai prisimenu Vincą Kisarauską, mūsų susitikimus, pokalbių metu jo pasakytas mintis ir samprotavimus, patarimus ir pastabas knygos ženklo, mažosios grafikos ir menotyros klausimais. Jis niekados neatsisakė padėti, patarti, noriai dalijosi savo patirtimi, gerai išmanydamas įvairius kultūros ir meno klausimus, negailėdavo padovanoti savo sukurtų ekslibrisų mano kolekcijai.     

Vinco Kisarausko kūryba laikui bėgant įgauna vis svaresnės vertės ir reikšmės, o jo gyvenimas ir kūriniai suteikia mums jėgų ir impulsų naujiems ieškojimams ir atradimams. Apie tai buvo kalbama 2024 m. rugpjūčio 3 d. (šeštadienį) Zubovų rūmuose (Aušros al. 50) plenero-simpoziumo „Saulės Šiauliai“ Master Class „Vincas Kisarauskas (1934-1988) ir jo kūryba. Jo metu savo įžvalgomis ir prisiminimais dalijosi dailėtyrininkė dr. Dalia Karatajienė, dailininkė Aistė Kisarauskaitė ir kultūros istorikas, kolekcininkas Jonas Nekrašius.  

Paroda „Vinco Kisarausko knygos ženklai“ iš Jono Nekrašiaus kolekcijos veikia rugpjūčio mėn. Šiaulių miesto Kultūros centro „Laiptų galerijoje“ (Žemaitės g. 83, Šiauliai). Parodoje eksponuojami įvairiu laiku V. Kisarausko sukurti Lietuvos menininkams, rašytojams, kultūros ir visuomenės veikėjams ekslibrisai. Parodoje taip pat rodomi dailininko laiškai, pašto vokai, jo parodų katalogai ir kiti leidiniai. Festivalio „Šiaulių Monmartro respublika“ proga „Laiptų galerija“ šiai parodai išleido lankstinuką „Vincas Kisarauskas (1934-1988): knygos ženklo riteris (prisiminimai apie Vincą Kisarauską)“. 

EKSLIBRISŲ KŪRĖJAI AUŠRAI ČAPSKYTEI-ŠARAUSKIENEI ATMINTI PARODA

2024 m. liepos 4 dieną 16 val. Lietuvos medicinos bibliotekoje vyks parodos "Kryžiažodis medicinai", skirtos Aušros Čapskytės-Šаrauskienės (1966-2023) atminimui, pristatymas. Ekslibrisai iš Lietuvos medicinos bibliotekos meno kūrinių kolekcijos. 

Birutės Vilutienės inf.

2024 m. liepos 14 d., sekmadienį, 11 val. Vilniaus šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčioje, Vilniuje, Šv. Jono g. 12, šv. Mišių metu minėsime mylimos dailininkės Aušros Čapskytės-Šarauskienės mirties metines. Maloniai kviečiame dalyvauti.

Algimanto Šarausko inf.

JUBILIEJINĖ LIETUVOS EKSLIBRISO PARODA PRISTATYTA KAUNE

 

Kauno ekslibriso menininkai, parodos organizatoriai ir svečiai

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka tęsia tradiciją organizuoti respublikines ekslibriso parodas. 25-ąją Lietuvos ekslibriso parodą jau buvo galima apžiūrėti Šiauliuose, o šiuo metu ji yra eksponuojama Kaune. Birželio 21 d. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Galaunių namuose vykusiame parodos pristatyme pasidžiaugta, kad ekslibrisas atgimsta kaip atvira, laisva meno forma, kuri galbūt jau nebeatlieka savo tiesioginės paskirties, tačiau vis dar primena tradicijų svarbą. „Vienas svarbiausių dalykų yra išlaikyti tradiciją, kurią pradėjo grafikas Paulius Galaunė. Viena iš meno misijų yra įkvėpti, suburti bendraminčius, išlaikyti ir tęsti tradiciją, kurti, dalintis ir diskutuoti“, – kalbėjo menotyrininkė Kristina Dailidaitė.

Galimybe dalyvauti šioje parodoje pasidžiaugė ir patys menininkai. Sakė, kad jiems reikia tokių renginių, kur galėtų tarpusavyje daugiau pabendrauti ir galbūt vieni iš kitų ko nors pasimokyti.

 25-oji Lietuvos ekslibrisų paroda eksponuojama:

2024 m. birželio 21 d. – rugpjūčio 1 d. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Galaunių namuose, Vydūno al. 2, Kaunas.

2024 m. rugpjūčio 14–30 d. Lietuvos dailininkų sąjungos Projektų erdvėje, Vokiečių g. 4, Vilnius.

2024 m. lapkričio 27 d. – gruodžio 12 d. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje, H. Manto g. 25, Klaipėda.

Projektą „Dvidešimt penktoji Lietuvos ekslibriso paroda“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Projekto partneriai: Lietuvos dailininkų sąjunga, Vilniaus grafikos meno centras, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Galaunių namai-muziejus, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka.

Dianos Janušaitės inf. 

PLUOŠTAS IZRAELIO MENININKO LEONIDO KURISO DOVANOTŲ EKSLIBRISŲ

Leonid Kuris (ŠAVB, 2024-06-13)

„Ekslibrisus kurti įkvėpė 1968 m. matytas ekslibrisas, kuriame buvo pavaizduotos tvirtai į žemę įspaustos pėdos“, –  ŠAVB Knygos grafikos centre autografuodamas mažosios grafikos kūrinius apie save pasakojo žinomas Izraelio menininkas Leonidas Kurisas. Tai buvo dailininko Vladimiro Marjino iš Tomsko, vėliau gyvenusio Hanoveryje, kūrinys. Ekslibrisas tuomet priklausė meno istorikui, kolekcininkui Borisui A. Vilinbachovui, gimusiam ir augusiam Vilniuje. Su juo ir dar keliais menininkais (ekslibrisų kūrėju Viktoru Schapieliu ir kt.) L. Kurisas atsitiktinai susipažino atvykęs studijuoti į Leningradą (dabar Sankt Peterburgas). Pakviestas pabendrauti apie meną nesitikėjo, kad ras daug daugiau nei pokalbius. Gausi Vilinbachovo kolekcija sužavėjo Leonidą, o ypač minėtas ekslibrisas, kuris jį įkvėpė kurti ekslibrisus ir tapo pirmuoju savos kolekcijos eksponatu. Šiandien L. Kurisas kolekcijoje turi daugiau nei 30 000 knygos ženklų. Ekslibrisus menininkas kuria iškiliosios spaudos technika. Neskaičiuoja, bet mano, kad yra sukūręs daugiau nei pusę tūkstančio. Paklaustas, kuris jo paties sukurtas ekslibrisas mieliausias, atsakė, kad „tas, kuris dar nesukurtas, ir, žinoma, ekslibrisų konkursuose apdovanoti darbai“.

Ekslibrisų autoriai: Vladimir Marjin (Vokietija), Hedwig Pauvels (Belgija). 

ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondui saugoti Leonidas Kurisas perdavė apie 30 savos kūrybos ekslibrisų ir keletą jam sukurtų kitų menininkų knygos ženklų. Dėkojame kūrėjui už pagalbą rengiant Lietuvos ekslibriso kūrėjų enciklopedinį žinyną. Gausioje L. Kuriso bibliotekoje aptikti svarbūs katalogai šiam reikšmingam darbui įgyvendinti.

Astos Kaktytės inf.

EKSLIBRISŲ KONKURSO „ISTORINĖS ATMINTIES VARDAI“ KŪRINIAI BUS SAUGOMI ŠIAULIŲ APSKRITIES POVILO VIŠINSKIO VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE

 

Dėkojame XXVI knygos mėgėjų draugijai už ekslibriso meno puoselėjimą ir bendradarbiavimą.

GBEF inf.