JONO NEKRAŠIAUS KNYGOS „PENZELIUKAS – GERARDAS BAGDONAVIČIUS“ PRISTATYMAS

 

2026 m. rugpjūčio 4 d. 16 val. Palangos viešosios bibliotekos renginių salėje vyks kultūrologo, kraštotyrininko, fotografo ir keliautojo Jono Nekrašiaus knygos „Penzeliukas – Gerardas Bagdonavičius“ pristatymas.

Naujoji Jono Nekrašiaus knyga skirta vienai ryškiausių XX amžiaus Lietuvos kultūros asmenybių – dailininkui, pedagogui, kraštotyrininkui ir visuomenės veikėjui Gerardui Bagdonavičiui. Gausiai iliustruotame leidinyje pristatomas menininko gyvenimas, kūrybinis palikimas, įvairiapusė veikla bei reikšmingas indėlis į Lietuvos kultūros istoriją.

Pasak autoriaus, rengiant knygą siekta ne tik apžvelgti Gerardo Bagdonavičiaus biografiją ir kūrybą, bet ir surasti dar niekur neskelbtų dokumentų, atskleisti mažiau žinomus jo gyvenimo bei meninės veiklos faktus. Leidinyje publikuojama ir 1925 metais išleisto dailės albumo faksimilė, leidžianti pažvelgti į pirmuosius menininko kūrybinius žingsnius Šiauliuose.

Renginio metu lankytojai turės galimybę susitikti su knygos autoriumi Jonu Nekrašiumi, išgirsti pasakojimą apie leidinio rengimo aplinkybes, tyrinėjimų procesą ir Gerardo Bagdonavičiaus asmenybės reikšmę Lietuvos kultūros paveldui. Taip pat bus parodytas dokumentinis filmas „Menininką Gerardą Bagdonavičių prisimenant“.

Šis renginys pažymės ir Gerardo Bagdonavičiaus darbų parodos atidarymą Palangos viešojoje bibliotekoje.

Kviečiame atvykti!

GBEF inf.

KAI BIBLIOTEKA TAMPA DIRBTUVE: TELŠIUOSE GIMĖ UNIKALŪS EKSLIBRISAI

 

Gražiausio ekslibriso autorius buvo apdovanotas dovanomis iš MIN-MAX (dailės reikmenų parduotuvės).

Telšių Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka surengė neeilinį konkursą – dalyviai linoraižinio dirbtuvėse kūrė ekslibrisus pačiai bibliotekai.

Idėja kilo vyriausiajai bibliotekininkei edukacinei veiklai Aušrai Sirutienei, nuo 2022 metų nuosekliai puoselėjančiai kūrybines veiklas bibliotekoje. Balandžio 20–22 dienomis visi norintys bibliotekai sukurti ekslibrisą buvo kviečiami į dviejų dienų linoraižinio dirbtuves – ir tai buvo pirmosios tokio pobūdžio dirbtuvės, kurias organizavo pati Aušra. 

Nugalėtojai buvo išrinkti dvigubu keliu: pirmiausia balsavo visuomenė, paskui savo verdiktą paskelbė komisija. Abu sprendimai sutapo – tai retas ir simboliškas sutapimas, rodantis, kad kūrybinis jautrumas gali būti visuotinis. Kompetentingoje komisijoje – Povilo Višinskio bibliotekos Knygos grafikos centro edukatorė, linoraižinio meistrė ir ekslibrisų kūrėja Lolita Braza. 

Konkurso nugalėtojos – Viltė Jociutė ir Lina Gečienė – dovanas atsiėmė Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos Inovacijų ir mokymo centre – tinkama vieta, nes pats konkursas yra novatoriškas žingsnis, jungiantis tradicinę grafikos techniką ir šiuolaikinę bibliotekininkystę.

Svarbi šios istorijos dalis yra pati Aušra: konkurso organizatorė linoraižinio techniką ekslibriso kūryboje pradėjo pati tyrinėti 2025 metais. Ji ne tik perduoda žinias – ji eina kartu su besimokančiaisiais. Belieka džiaugtis: ekslibriso menas Telšiuose turi ateitį.

Astos Kaktytės inf.

KNYGOS GRAFIKOS CENTRE NETYLA POKALBIAI APIE EKSLIBRISĄ

Interviu su grafiku Rimantu Tomu Buivydu Povilo Višinskio bibliotekoje (2026-05-05).
Vaivos Kovieraitės-Trumpės nuotr.

Grafikas Rimantas Tomas Buivydas – nuolatinis Povilo Višinskio bibliotekos svečias, gerai pažįstamas bibliotekos bendruomenei ir ekslibriso meno tyrėjams. Jis ne tik aktyviai dalyvauja renginiuose, bet ir palaiko glaudų ryšį su enciklopedinio žinyno „Lietuvos ekslibriso kūrėjai XX–XXI a.“ rengėjais. Kaskart apsilankydamas bibliotekos Knygos grafikos centre jis pasidalija naujomis įžvalgomis apie ekslibriso meną, savo kūrybinį kelią ir šio žanro kaitą. 

Per daugiau nei šešis dešimtmečius trunkančią kūrybinę veiklą R. T. Buivydas sukūrė daugiau nei 80 ekslibrisų, dirbdamas cinkografijos, oforto, akvatintos, monotipijos, kompiuterinės grafikos ir linoraižinio technikomis. Nuo 2007 metų kūrėjas vis aktyviau integruoja skaitmenines technologijas, savo darbuose jungdamas tradicinę grafiką su šiuolaikinėmis išraiškos formomis. 

Susitikimų metu menininkas pabrėžia, kad ekslibrisas jam yra ne tik knygos ženklas, bet ir subtilus kultūrinis kodas – tylus dialogas tarp kūrėjo, knygos ir jos savininko. Nors kūrybinis tempas kinta, šis mažosios grafikos žanras išlieka svarbia jo kūrybos dalimi. 

Dianos Janušaitės inf.  

KNYGOS APIE DAILININKĄ G. BAGDONAVIČIŲ PRISTATYMAS VILNIUJE

 

Jono Nekrašiaus inf.

EKSLIBRISŲ FONDĄ PAPILDĖ ALGIRDO ČAPLIKO DOVANA

 

Ekslibriso dailininkė – Gražina Didelytė.

Povilo Višinskio bibliotekoje apsilankė Algirdas Čaplikas – grafikės Gražinos Didelytės kūrybos skleidėjo ir atminimo puoselėtojo Vygando Čapliko brolis. Per bibliotekoje vykusį prasmingą susitikimą Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas buvo papildytas vertingais kūriniais ir gyvais kultūrinės atminties liudijimais.

Vizito metu A. Čaplikas padovanojo Vytauto Jakšto ir G. Didelytės ekslibrisų bei kitų su menininkės kūryba susijusių leidinių. Kaip pasakojo pats svečias, jo turima medžiaga apie grafikę pradėjo kauptis nuo G. Didelytės jam sukurto ekslibriso. Tarp bibliotekai perduotų kūrinių yra ir šis asmeninis ekslibrisas, liudijantis kūrėjos ryšį su jai artimais žmonėmis.

Pasak A. Čapliko, sprendimą perduoti sukauptą rinkinį bibliotekai lėmė siekis išsaugoti kultūrinę atmintį – ilgus metus kaupti leidiniai, ekslibrisai, nesant kam jų perimti, gali tiesiog pradingti. Todėl jų perdavimas bibliotekai tampa prasmingu poelgiu, užtikrinančiu šio paveldo išlikimą ir prieinamumą visuomenei.

Dianos Janušaitės inf.

EKSLIBRISO KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS-KONKURSAS TELŠIŲ KAROLINOS PRANIAUSKAITĖS VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE

 

Telšių Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje startuoja kūrybinė iniciatyva – linoraižinio dirbtuvės-konkursas „Ekslibrisas bibliotekai“, kviečiantis dalyvius pažinti ir išbandyti vieną subtiliausių mažosios grafikos formų.

Dirbtuvių metu dalyviai kurs ekslibrisus, skirtus bibliotekai, vadovaujami edukatorės Aušros Sirutienės. Kūrybiniame procese bus naudojama linoraižinio technika, o visomis reikalingomis priemonėmis pasirūpins organizatoriai.

Renginys turi ir konkursinį aspektą – bus išrinkti du geriausi darbai. Vienas jų pelnys publikos simpatijas Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos „Facebook“ paskyroje, kitas bus įvertintas komisijos. Lauksime rezultatų. Daugiau apie tai skaitykite bibliotekos socialiniame tinkle.

Astos Kaktytės inf.

"MAN TAIP ĮDOMIAU...": ATMINIMŲ VAKARAS KLEMENSUI KUPRIŪNUI UTENOJE

 

Parodos, skirtos dail. Klemenso Kupriūno atminimui, pristatomasis stendas ir ekslibrisas ant paminklo.
Apie dailininką skaitykite laikraštyje "Utenos diena" (2026 m. balandžio 10 d., p. 4).

„Man taip įdomiau. Kai visi tarpusavyje draugauja – reiškiniai, įvykiai, žmonės, jau išėję ir dar esantys.“ Taip kalbėjo šviesios atminties dailininkas Klemensas Kupriūnas (Klemas), paklaustas, kodėl viename ekslibrise tiek daug veikiančių asmenų pavardžių.

2026 m. balandžio 10 d. Klemo įdomi svajonė išsipildė – deja, be jo, bet apie jį. Susitikti, pakalbėti, prisiminti ir sudėlioti atminimų dėlionę Utenos Kamerinio teatro salėje susirinko uteniškiai, Klemo šeimos nariai, „Verdenės“ klubo nariai, laikraščio „Utenos diena“ redaktorius, bičiuliai, dailininkai, aktoriai, klasės draugai ir mes –  Povilo Višinskio bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo narės Asta Kaktytė ir Lolita Braza.

Kiekvienas kalbantysis turėjo savo patirtinę draugystės istoriją – vieni liūdną, kiti džiugią, bet visos jos buvo apie Žmogų. Apie Žmogų, į kurį mėgdavo kreiptis pats dailininkas. Matyt, jis buvo jautrus kiekvienam sutiktajam, negailėdavo patarimų, dalydavosi svajonėmis, istorijomis, prisiminimais, pagalba, materialiais dalykais. Tą prisiminimų vakarą, skirtą jo 75-ajam gimtadieniui paminėti, visų mūsų susirinkusiųjų lūpose garsiausio Utenoje Žmogaus vardas buvo linksniuojamas įvairiausiose gyvenimiškose situacijose.

Prieš sukakties paminėjimą dailininko Klemenso Kupriūno (Klemo) artimieji, bičiuliai ir viešnios iš Povilo Višinskio bibliotekos kartu aplankė jo amžinojo poilsio vietą. Netradiciškai meniškas kapavietės papuošimas autoriniu ekslibrisu privertė nuščiūti – paminklo kairėje pusėje puikavosi Klemo ekslibrisas, išpjaustytas metale. Jame įrašas: „Myliu meną ir poeziją. Noriu kavos ir obuolių sūrio.“

Tai dar vienas netradicinis knygos ženklo panaudojimas, iš karto priminęs dailininką nuo Linkuvos – kad populiarinti ekslibriso meną galima ir po gyvenimo...

Lolitos Brazos inf.

KAI EKSLIBRISAI ATKELIAUJA DĖŽUTĖJE: RIČARDO ŠILEIKOS STAIGMENOS

 

Ričardo Šileikos dovana Bibliotekos Knygos grafikos centrui. A. Kaktytės nuotr.

Povilo Višinskio bibliotekos Knygos grafikos centras neseniai gavo dovaną, kuri apie savo siuntėją papasakojo daugiau nei ilgas laiškas. Ričardas Šileika – rašytojas, fotografas ir tiesiog žmogus, kuris gyvenime pastebi tai, ko kiti nepastebi – atsiuntė ne vien ekslibrisus, bet ir mažus pasaulius dėžutėse.

Ant dėžučių – trys ekslibrisai, skirtingų autorių (Klemenso Kupriūno, Vilmos Šileikienės, Augustino Burbos), skirtingų technikų ir nuotaikų. O dėžutėse – sagutės, kabučiai. Tokie dalykai Ričardui nėra atsitiktiniai. Tai jo filosofija: mažmožiams suteikti „didenybę“, o detalėje įžvelgti visumą.

Ekslibrisas pats savaime yra kamerinis, tylus, skirtas tiems, kurie pastebi, todėl Ričardui jis artimas neatsitiktinai. Džiaugiamės, kad toks dėmesingas žvilgsnis į pasaulį atrado kelią ir į bibliotekos ekslibrisų fondą. Šios suvenyrinės dėžutės, iš serijos "Mažoji galerija", jau rado savo vietą – kartu su istorija, kurią atsinešė.

Astos Kaktytės inf.

KULTŪROS RENGINIAI: ŠIAULIUOSE – GERARDUI BAGDONAVIČIUI, LAZDIJUOSE – EKSLIBRISAMS

 

KVIETIMAI

2026 m. balandžio 14 d. Šiaulių turizmo informacijos centre vyks filmo apie dailininką Gerardą Bagdonavičių peržiūra ir knygos pristatymas.

2026 m. balandžio 1–30 dienomis Lazdijų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje veikia paroda "Visa Lietuva - mažojoje knygelėje ir ekslibrise" iš GBEF nario Jono Nekrašiaus kolekcijos.

Jono Nekrašiaus inf.

GRAFIKEI ALBINAI MAKŪNAITEI BŪTŲ SUKAKĘ 100 METŲ

 

Albinos Makūnaitės ekslibrisas saugomas
Povilo Višinskio bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde.

2026 metais minime grafikės, Valstybinės premijos laureatės Albinos Makūnaitės 100-ąsias gimimo metines. Menininkė (1926–2001) paliko ryškų pėdsaką XX a. antrosios pusės lietuvių dailėje.

Lietuvoje ir tarptautiniu mastu pripažintos grafikės kūrybinis palikimas pasižymi gausa ir įvairove. Menininkė kūrė lakštinę grafiką (estampus ir kt.), iliustracijas knygoms, laikraščiams, žurnalams, plakatus, ekslibrisus. Žinoma, kad ji yra sukūrusi 24 ekslibrisus, atspaustus medžio ir linoleumo raižinio technikomis. Tikėtina, kad pirmuosius knygos ženklus sukūrė 1957 m., jie dedikuoti kino režisieriui Henrikui Šablevičiui. Po keletą darbų sukūrė sau, vyrui Juozapui Algimantui Krikštopaičiui, aktorei Eugenijai Jankutei, žurnalistui Domui Šniukui.

Povilo Višinskio bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde saugomi septyni dailininkės sukurti knygos ženklai. Tarp perduotų kūrinių – darbai, sukurti dailininkės vyrui, šeimos draugams – gydytojui Petrui Tulevičiui ir jo žmonai bei istorikui Algirdui Šidlauskui. Šie nedidelio formato kūriniai liudija, kad A. Makūnaitės ekslibrisai yra ne tik grafikos kūriniai, bet ir jautrūs biografinių ryšių, draugystės bei bendrystės ženklai.

Dianos Janušaitės inf.

Visi įrašai