JAPONŲ EKSLIBRISAI ŠIAULIUOSE: KOLEKCIJOS PRISTATYMAS

🎌 Kviečiame į parodą

„Japonijos popierinės brangenybės: ekslibrisai ir kalendoriai"

📅 2026 m. spalio 8 d., ketvirtadienis
🕔 17.30 val.
📍 Šiaulių koncertinės įstaigos „Saulė" vitražų salė

Šiaulių koncertinės įstaigos „Saulė“ Vitražo salėje 2026 m. spalio mėnesį veikiančioje parodoje „Japonų popierinės brangenybės: ekslibrisai ir kalendoriai“ galima susipažinti su Tekančios saulės šalies dailininkų knygos ženklais ir kalendoriais.

Japonijoje svarbią vietą meno ir kultūros srityje užima ekslibrisas – knygos savininko nuosavybės ženklas. Ekslibrisai japonams yra pagarbos knygai, spausdintam žodžiui, ženkas. Jie gali nurodyti, kam knyga priklauso, bet dažniausiai jie skiriami vertingoms knygoms žymėti – kaip papuošimo ar ypatingos dėmesio simbolis ar tampa kolekcionavimo objektu. Japonų meno ypatybė pasireiškia ir ekslibrise, kuriame vaizduojamas meno ir gamtos ryšys, apibūdinantis japonų kultūrą. Šiuose knygos ženkluose atsiskleidžia didi spalvų harmonija, gili filosofinė potekstė, įdomi kompozicija, poetinė simbolika.

Ekslibrisai Japonijoje buvo naudojami nuo labai senų laikų. Manoma, kad ekslibrisai į Japoniją atėjo iš Europos XV a. antroje pusėje. Pirmieji knygos ženklai Tekančios saulės šalyje buvo sukurti daugiau kaip prieš 555 metus vienuolynų bibliotekų knygoms. Seniausio laikomo japonų ekslibriso, sukurto apie 1470 metus, iliustracija, pateikta Shozo Saito knygoje „Japonų senovės ekslibrisai 1470-1897“. Ji yra iš Daigoji šventyklos bibliotekos ir datuojama 1470 metais. Užrašas ant šio ekslibriso atspindi didelę knygos vertę tuo laikotarpiu: „Jeigu tu pavogsi šią knygą, tai dar atsivers dangaus vartai, bet jeigu tu ją sunaikinsi, tau atsivers tik pragaro vartai. Kiekvienas, kuris ima šią knygą be leidimo, bus nubaustas visų Japonijos dievų“.

Mažos knygelės apie japonų ekslibrisus autorius, dailininkas Kadzutoshi Sakamoto šiuos knygos ženklus pavadino „popierinėmis brangenybėmis“ („Kami no Hoseki“) ir meilę jiems išreiškė tokiais žodžiais: „Ekslibrisai yra brangūs ir be galo malonūs meno kūriniai“.

Vėlesniame Bakumatsu laikotarpyje (nuo 1858 m.) buvo atverstas naujas japoniškojo ekslibriso istorijos puslapis. Tuo laikotarpiu JAV ir Europos diplomatams, kad ir nenoriai, buvo leista apsigyventi Japonijoje. Daugelis jų turėjo ekslibrisus ir populiarino juos, užsisakydami sau pas vietinius dailininkus. Britų mokslininkas Ernest Mason Satow, 1861 m. paskirtas diplomatu Tolimuosiuose Rytuose, vėliau tapo garsiu japonologu ir vienu žinomiausių diplomatų. Laimingo atsitiktinumo dėka nemažai jo ekslibrisų išliko. Keletas jų yra asmeninėse kolekcijose Japonijoje, o didesnė dalis puikioje japonų draugijos bibliotekoje Londone. Kiek yra žinoma, tai - anksčiausias „Vakarų“ ekslibrisas sukurtas Japonijoje apie 1861 metus.

1867 m. prasidėjo Meiji (Meidzi) epocha – Japonija plačiau atvėrė savo šalies duris gydytojams, mokslininkams ir net misionieriams. Kai kurie iš jų turėjo savo asmeninius ekslibrisus. Vienintelis išlikęs to laikmečio ekslibrisas, sukurtas Japonijoje, priklausė Tokijo vyskupui Edwardui Biskersethui. Tai tipiškas bažnytinis tų laikų ekslibrisas, išsiskiriantis tuo, kad užrašas atliktas japonų kalba.

Į Lietuvą ir Šiaulių kraštą šiuolaikinis japonų ekslibrisas atkeliavo 1991 metais. Bene pirmosios šiuolaikinio japonų ekslibriso ir pašto meno (mail art‘o) parodos Lietuvoje šių eilučių autoriaus iniciatyva 1991 metais buvo surengtos  Pakruojyje (03.22-08.15), Panevėžio dailės galerijoje (09.11-10.06), Vilniaus dailės parodų rūmuose (10.18-11.03) ir 1992.02.14-03.15 Šiaulių dailės galerijoje. Šiose parodose buvo eksponuojama pusantro šimto knygos ženklų, sukurtų 66 japonų dailininkų, dar dvylikos menininkų pašto meno kūrinių, plakatų, kitokių dailės kūrinių. Ekspozicija buvo skiriama 1992 m. Japonijoje, Saporo mieste įvyksiančiam tarptautiniam ekslibrisininkų kongresui.

1992 m. rugpjūčio 31 – rugsėjo 5 dienomis šių eilučių autoriui teko dalyvauti Japonijoje, Saporo mieste surengtame FISAE XXIV tarptautiniame ekslibriso Kongrese. Nuvykti į šį Kongresą ir paramą suteikė Atviros Lietuvos fondas. Atskridusį į Japonijos uostamiestį Nijagatą, šių eilučių autorių pasitiko ir globojo vietinė dailininkė ir ekslibrisų kūrėja Sumiko Ueki.

FISAE Kongrese Japonijoje teko atstovauti Lietuvos ekslibrisininkams, padaryti pranešimą apie Lietuvos knygos ženklo istoriją, supažindinti su Pakruojo visuomeninio muziejaus veikla, pristatyti šiauliečio dailininko Gerardo Bagdonavičiaus kūrybą. Svarbiausiais įvykis buvo tai, kad XXIV tarptautiniame Kongrese Sapore 1992 m. rugsėjo 3 d. Lietuva buvo priimta į tarptautinę ekslibrisų dailininkų ir kūrėjų asociaciją (FISAE). Lietuva tapo 32-ąja FISAE nare.

1996 m.  rugsėjo mėnesį japonų dailininkė Sumiko Ueki surengė ekslibrisų parodą Šiauliuose. Tų pačių metų rugsėjo 7-10 dienomis ji lankėsi Šiauliuose, Pakruojyje, Kryžių kalne, Kaune ir susitiko su Lietuvos dailininkais, ekslibrisų kolekcininkais. Sugrįžusi į Japoniją Sumiko Ueki 1997 m. išleido nedidelę iliustruotą knygelę apie savo viešnagę Lietuvoje, aprašė susitikimus su dailininkais, Lietuvos žmonėmis, savo piešiniuose įamžino aplankytas vietas ir sutiktus žmones.

2026 m. spalio mėnesį Šiaulių koncertinės įstaigos „Saulė“ Vitražo salėje eksponuojamojoje parodoje „Japonijos popierinės brangenybės: ekslibrisai ir kalendoriai“ pateikiama iš šių eilučių autoriaus rinkinio 33 japonų dailininkų 60 knygos ženklų ir kalendorių. Tai įvairių stilių ir grafikos technikų japonų meistrai Kiichiro Kawata, Toned Morimoto Toshiko Hayashi, Noboru Yamataka, Noboru Yamataka, Hagiwara Hideo, Hara Yoshiaki, Sumiko Ueki, Inonue Katsue ir kiti. Jų darbuose atsiskleidžia šios šalies ekslibriso kūrimo tradicijos ir stiliai. Juose ryški senųjų japonų grafikos meistrų įtaka, ksilografijos technikos ypatumai, tradiciniai simboliai, ženklai, savita Vabi Sabi  japonų estetikos ir dzenbudizmo filosofija, kuri moko matyti grožį netobulume, laikinume ir paprastume. Neatskiriama šių ekslibrisų ypatybė – kaligrafiški užrašai hieroglifais. Atspaudai ryžių popieriaus lakšteliuose subtiliai perteikia nepakartojamą japoniškojo ekslibriso grožį ir dvasią.

Japonų menininkai savitai suvokia pasaulį, pasitelkia įvairias išraiškos priemones, nes kiekvienas jų sukurtas knygos ženklas – tarsi mažas langelis į mums nežinoma, įvairialypį, nepakartojamą dvasinį japonų pasaulį. Šiems darbams eksponuoti vykusiai parinktas originalus šviesaus tono ryžių popieriaus fonas.   

Parodos „Japonų popierinės brangenybės: ekslibrisai irt kalendoriai“ išskirtinumas yra tas, kad dalis japonų ekslibrisų yra sujungti su  įvairiu laiku Japonijos ekslibrisų asociacijos išleistais kalendoriais, kuriuos vykusiai papildo atskirai kiekvienam metų mėnesiui skirtas knygos ženklas. 

Paroda „Japonų popierinės brangenybės: ekslibrisas ir kalendoriai“ surengta iš šių eilučių autoriaus kolekcijos ir skirta Lietuvos ir Japonijos diplomatinių santykių atkūrimo 35-mečiui (1991 m. spalio 10 d.). Joje galima susipažinti su Tekančios saulės šalies popieriaus kultūra, knygos ženklais, japonų dailininkų grafikos darbais, ekslibrisais ir kalendoriais.

2026-ieji metai – svarbus etapas Japonijos ir Lietuvos santykiuose. Tai – 35-osios atkurtų diplomatinių santykių tarp šalių metinės ir 40-osios diplomato Ciunė Sugiharo (1900-1986) mirties metinės, rašoma Japonijos ambasados pranešime žiniasklaidai.

Japonijos ir Lietuvos santykiai užmegzti 1922 m. gruodžio 20 d., kai ši šalis pripažino Lietuvą de jure. 1991 m. rugsėjo 6 d. Japonija oficialiai pripažino atsikūrusią Lietuvos Respubliką. 1991 m. spalio 10 d. atkurti diplomatiniai santykiai tarp Lietuvos ir Japonijos. 1997 m. sausio 1 d. įkurta Japonijos ambasada Lietuvoje. 1998 m. lapkričio 25 d. įkurta Lietuvos Respublikos ambasada Japonijoje.

Japonai sako, kad meno kūrinys, kaip rasos lašas, žibantis saulei tekant, todėl mokėkime pasidžiaugti ir nedideliu jo didelės kultūros atspindžiu - parodomis, skirtomis Japonijos kultūrai, menui ir gamtai, eksponuojamomis Šiaulių koncertinės įstaigos „Saulė“ Vitražo salėje.

Jono Nekrašiaus inf.

EKSLIBRISŲ PARODOJE – ŽVILGSNIS Į GERARDĄ BAGDONAVIČIŲ IR GIMNAZIJOS ISTORIJĄ

 

Ekslibrisų konkurso nugalėtojai, parodos svečiai, gimnazijos vadovas (iš dešinės pirmasis – Saulius Vaivada) ir konkurso vertinimo komisijos nariai (gimnazijos atstovės Daiva Gedminienė, Daiva Leliukienė, Ingrida Budrienė, Povilo Višinskio bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo nariai Jonas Nekrašius ir Lolita Kivickienė).

Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija 2026 metais organizavo respublikinį mokinių ekslibrisų konkursą, skirtą gimnazijos 175 metų jubiliejui ir buvusiam šios mokyklos mokytojui dailininkui Gerardui Bagdonavičiui paminėti. Konkursui pateikta daugiau kaip 250 darbų, iš kurių apie 200 atrinkta parodai ir eksponuojama gimnazijoje. Jaunieji kūrėjai iš Šiaulių ir kitų Lietuvos miestų bei rajonų darbuose savitai interpretavo G. Bagdonavičiaus gyvenimą, įvairiapusę jo kūrybą ir gimnazijos istoriją. Kurdami ekslibrisus mokiniai išbandė įvairias grafikos technikas – linoraižinį, sausąją adatą, ofortą ir kitas. Vertinant darbus išryškėjo jų įvairovė, originalios temos interpretacijos, mokinių gebėjimas įsigilinti į G. Bagdonavičiaus asmenybę ir atskleisti įvairias jo kūrybinės veiklos sritis. Parodos atidaryme pasidžiaugta jaunųjų autorių kūrybiškumu, padėkota mokiniams, juos rengusiems mokytojams ir vertinimo komisijai, o jaunieji kūrėjai paskatinti toliau puoselėti savo talentą. 

Dianos Janušaitės inf.

Juliaus Janonio gimnazijos nuotr.

Iš 200 esančių ekspozicijoje išrinkti patys geriausi ekslibrisai.

I-II gimnazijos klasių laimėtojai:

Mėta Ignotaitė, II c, Janonio gimnazija – I vieta, mokyt. I. Budraitienė

Kristupas Petkus, II m, Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazija – II vieta, mokyt. J. Šlivinskienė

Rojus Ščavinskas I kl., Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazija – III vieta, mokyt. R. Prišmontienė

III-IV gimnazijos klasių laimėtojai:

Skaistė Jagminaitė, IV ga kl., Kelmės rajono Tytuvėnų gimnazija – I vieta, mokyt. D.Žukauskienė

Evelina Pabrėžaitė, III c kl., Juliaus Janonio gimnazija – II vieta, mokyt. I. Budraitienė

Gytė Arvazevičiūtė, III b kl., Juliaus Janonio gimnazija – III vieta, mokyt. I.
Budraitienė

Padėka visiems respublikinio mokinių ekslibrisų konkurso „Menininkas ir mokytojas Gerardas Bagdonavičius. Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijai 175” dalyviams iš Šiaulių Stasio Šalkauskio bei Saulėtekio gimnazijų, Kelmės rajono Tytuvėnų gimnazijos, Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centro, Mažeikių raj. Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos.

Juliaus Janonio gimnazijos inf.

26-ĄJĄ LIETUVOS EKSLIBRISO PARODĄ APLANKĖ VYSKUPAS EMERITAS EUGENIJUS BARTULIS

 

Iš kairės: Knygos grafikos centro edukatorė Lolita Kivickienė, Jo Ekscelencija Šiaulių vyskupas emeritas Eugenijus Bartulis ir "Stiklita Šiauliai" vadovas Saulius Nemeikštis.

Povilo Višinskio bibliotekos Knygos grafikos centre apsilankė vyskupas emeritas Eugenijus Bartulis. Jis atvyko apžiūrėti 26-osios Lietuvos ekslibriso parodos, kurioje eksponuojamas jam skirtas knygos ženklas. Šį mažosios grafikos kūrinį specialiai parodai sukūrė menininkė Diana Lukošiūnaitė. Kūrinys publikuotas parodos kataloge. 

Vizito metu E. Bartuliui papasakota apie ekslibriso meną, jo paskirtį ir kūrimo būdus. Svečias turėjo progą ir pats išbandyti kūrybinį procesą – bibliotekos edukatorės Lolitos Kivickienės padedamas dekalkomanijos technika sukūrė asmeninį ekslibrisą. 

Vyskupui emeritui įteiktas 26-osios Lietuvos ekslibriso parodos katalogas, o jis Knygos grafikos centro kolektyvui dovanojo Evangelijas kasdieniniam skaitymui. 

Susitikimas tapo šiltu pokalbiu apie knygą, meną ir mažosios grafikos tradiciją, kurią svečias šįkart pažino ne tik kaip parodos lankytojas, bet ir kaip kūrėjas.

Dianos Janušaitės inf. 

LIETUVOS MENININKĖS ĮVERTINTOS TARPTAUTINIAME FISAE EKSLIBRISŲ KONKURSE

  

Sigutės Bronickienės ekslibrisas, 2026.

41-ojo FISAE kongreso Varnoje (Bulgarija) metu surengtame Tarptautiniame ekslibrisų konkurse įvertintos dvi Lietuvos menininkės – Rasa Janulevičiūtė ir Sigutė Bronickienė. Abiem kūrėjoms tarptautinė vertinimo komisija skyrė garbės diplomus.  

Garbės diplomais konkurso žiuri siekė išskirti menininkus, kurių kūryba pasižymėjo meniniu meistriškumu, talentu ir kūrybiniais laimėjimais, nors jiems ir nebuvo skirti pagrindiniai ar specialieji konkurso prizai. Iš viso tokiais diplomais apdovanota 18 autorių iš įvairių šalių.  

Tai reikšmingas Lietuvos ekslibriso kūrėjų pasirodymas tarptautiniame konkurse, sulaukusiame didelio pasaulio grafikų ir ekslibrisų kolekcininkų dėmesio. Konkurso organizatorių duomenimis, jam buvo pateikta per 780 ekslibrisų, sukurtų daugiau kaip 300 menininkų iš beveik 40 šalių. Iš Lietuvos konkurse dalyvavo 6 menininkai.

Konkursą organizavę FISAE kongreso rengėjai Povilo Višinskio bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondui atsiuntė parodos katalogą – visi norintys susipažinti su konkurso turiniu gali tai padaryti apsilankę bibliotekoje.

Sveikiname R. Janulevičiūtę ir S. Bronickienę, pelniusias tarptautinį įvertinimą!

Dianos Janušaitės inf. 

ŠIUOLAIKINIO EKSLIBRISO RAIDAI ŠIAULIŲ REGIONE DAUGIAU NEI 100 METŲ!

 

Ekslibrisas skirtas Jonui Nekrašiui, dail. Povilas Šiaučiūnas, 2026.
Ekslibrisas saugomas Povilo Višinskio bibliotekos GBEF rinkinyje.

1924 m. šiauliečio advokato, kolekcininko ir bibliofilo Viktoro Cimkausko Šiauliuose paskatintas dailininkas Gerardas Bagdonavičius pirmuosius ekslibrisus sukūrė 1925 m. (autoekslibrisą su dažų tūbele ir teptuku).

Minėtas autoekslibrisas lygiai prieš 100 metų, 1926 m. rugsėjo 12 d. laikraštyje „Šiaulių naujienos“ buvo išspausdintas su tokiu užrašu „Gerardo Bagdonavičiaus ex libri“. G. Bagdonavičius – jaunas dailininkas, Šiaulių L. M. P. Sąjungos Šiaulių skyriaus Gimnazijos ir Mokytojų Seminarijos paišybos mokytojas“.

Nuo G. Bagdonavičiaus pirmojo ekslibriso sukūrimo ir paskelbimo prasidėjo lietuviškojo ekslibriso istorija Šiauliuose, su jo vardu siejamas ekslibriso meno Šiauliuose atsiradimas.

G. Bagdonavičiaus ekslibrisai Šiauliuose pirmą kartą buvo eksponuojami 1926 m. rugpjūčio 22 – rugsėjo 6 dienomis lietuvių dailės parodoje, surengtoje Šiauliuose, Vilniaus gatvėje, F. Vaitkaus namuose. 1926 m. rugpjūčio 26 d. laikraštyje „Šiaulietis“ pirmą kartą spaudoje buvo išspausdinti G. Bagdonavičiaus sukurti knygos ženklai „Ex libris J. Bliumaitės“ ir „Ex libris A. J. Bružo“. Laikraštis pažymėjo: „Kadangi ex librisų lig šiol buvusiose dailės parodose nebuvo matyti, šios parodos lankytojai dail. G. Bagdonavičiaus paišytais ex librisais labai domisi. Respublikos Prezidentas, atidaręs dailės parodą, ir kiti aukšti svečiai, susidomėję šia nauja meno šaka, taip pat atidžiai apžiūrėjo minimuosius piešinius ir kitus paveikslus“.

1926 m. „Kultūros“ žurnalo 11 numeryje (p. 427-428) pirmąkart išspausdino Viktoro Cimkausko straipsnį „Keletas žodžių apie knygos ženklą“. Jame rašoma „Iš Lietuvos dailininkų didžiausią knygos ženklų skaičių padaręs gabus grafikas Čiurlionio Galerijos direktorius Paulius Galaunė ir šiauliškiams gerai žinomas jaunas dailininkas Šiaulių Mokyt. Seminarijos ir Suaug. Gimnazijos mokytojas Gerardas Bagdonavičius. Paskutinysis ne mažai prisidėjo knygos ženklui išpopuliarinti, išstatydamas savo įdomius darbus šioje srityje keliose parodose Kaune ir Šiauliuose. Šiauliuose išstatė tarp kitų savo darbų ir 5 knygos ženklus“.

1928 m. G. Bagdonavičius dalyvavo tarptautinėje parodoje Briuselyje. Parodos kataloge buvo išspausdintas jo sukurtas knygos ženklas kunigui Stasiui Stoniui. 1931 m. gegužės mėnesį – VII tarptautinėje parodoje Los Andžele G. Bagdonavičius buvo apdovanotas garbės diplomu už autoekslibrisą. Dar dailininkas dalyvavo ekslibrisų parodose JAV 1932, 1933, 1934, 1935 ir 1936 m.

Šio dailininko kūryba ekslibriso srityje sudomino mane ir 1976 m. įtraukė į knygos ženklo kolekcionavimo ir propagavimo veiklą.  1982 m. įkūrėme prie Pakruojo knygos bičiulių klubo „Akiratis“ ekslibriso sekciją. 1985 m. Pakruojyje surengėme pirmąjį Šiaulių krašte tarprespublikinį ekslibrisų konkursą „Ex libris. Pakruoji – 400“ 1985 m. rugsėjo 27 d. Pakruojo miesto centre pastatyta dailininko Klemenso Kupriūno bene pirmoji Lietuvoje skulptūra, kurioje yra įrašas „Ex libris“. Nuo 1987 m. įsitraukiau į Lietuvos ekslibrisininkų klubo veiklą. 1987  m. balandžio 25 d. Pakruojo dvaro rūmuose įvyko pirmasis respublikinis ekslibrisininkų seminaras „Lietuvos ekslibrisas: raida ir kolekcionavimas“. 1988 m. gruodžio 17 d. Pakruojo dvaro rūmuose įkurtas pirmasis Lietuvoje visuomeninis Ekslibriso muziejus.

1986 m. Naisiuose (Šiaulių r.) poeto Z. Gėlės-Gaidamavičiaus memorialinis muziejus surengė respublikinį ekslibrisų kon kursą skirtą šio poeto atminimui įamžinti

1992 m. rugsėjo 3 d. Japonijoje, Saporo mieste, XXIV tarptautinio ekslibriso kūrėjų ir mėgėjų asociacijos (FISAE) kongreso metu Lietuva (Lietuvos ekslibrisininkų klubas) buvo priimta į šios organizacijos narius.

1996 m. rugsėjo mėnesį Šiaulių dailės galerijoje surengta paroda „Šiaulių ekslibrisas“, skirta Šiaulių miesto 760-osioms metinėms.

Prieš 25-erius metus, 2001 m. spalio 3 d., man pasiūlius, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos direktorės įsakymu įsteigtas Ekslibriso muziejus, 2014 metais jis reorganizuotas į Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondą (toliau – GBEF), tad šis Fondas kaip Ekslibrisų muziejaus veiklos ir teisių perėmėjas šiemet švenčia dvidešimt penkerių metų sukaktį.

2018 m.  Povilo Višinskio bibliotekos GBEF Čekijoje, Prahoje priimtas į FISAE narius.

Šiaulių ir visos Lietuvos ekslibriso veiklos istorija tęsiasi, tai patvirtina Povilo Višinskio bibliotekos Knygos grafikos centro ir GBEF veikla ir 26-oji Lietuvos ekslibriso paroda, skirta Šiaulių miesto 790-osioms sukakties metinėms.

Jono Nekrašiaus inf.

ŠIAULIŲ 790-MEČIUI SKIRTA EKSLIBRISO PARODA SUBŪRĖ KŪRĖJUS IR MIESTO ŽMONES

 

26-osios Lietuvos ekslibrisų parodos autoriai Povilo Višinskio bibliotekoje

Povilo Višinskio bibliotekoje pristatyta 26-oji Lietuvos ekslibriso paroda, skirta Šiaulių miesto 790-mečiui. Į jos pristatymą susirinko menininkai, kultūros ir visuomenės atstovai, ekslibrisuose įamžintos asmenybės bei mažosios grafikos gerbėjai. Parodos pristatyme dalyvavę žinomi kultūros žmonės kalbėjo apie gilias Šiaulių ekslibriso tradicijas, šio mažo grafikos kūrinio gebėjimą išsaugoti žmonių ir miesto istoriją bei šiandien pastebimą ekslibriso atgimimą. Pabrėžta, kad dabarties kūrėjai tęsia ankstesnių kartų tradiciją, kartu ieškodami naujų meninės raiškos būdų. Paroda bibliotekos III a. galerijoje eksponuojama iki 2026 m. rugsėjo 28 d. Paroda yra projekto „Filotopiniai ekslibrisai: Šiaulių 790-metį įprasminanti dovana“ dalis. Projektą finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė.

Dianos Janušaitės inf.

26-osios Lietuvos ekslibriso parodos pristatymo akimirkas piešinyje įamžino jauniausias svečias.

DAUGIAU KAIP ŠIMTAS ŠIAULIŲ EKSLIBRISO VEIKLOS METŲ!

 

Dail. S. Vidbergs, 1926.
Ekslibrisas iš S. Gasiūno kolekcijos

Dail. M. Dobužinskis, 1923.
Ekslibrisas iš S. Gasiūno kolekcijos

Ekslibriso pradininkui Šiauliuose Viktorui Cimkauskui – 130 metų!

Šiaulių regiono šiuolaikinio ekslibriso populiarinimo ir veiklos pradžia prasidėjo daugiau kaip prieš šimtą metų ir ji siejama su kolekcininku ir bibliofilu šiauliečiu advokatu Viktoru Cimkausku (1896-1944), kuriam 2026 m. sukako 130 metų.

Eilės Viktorui Cimkauskui atminti

Knygos puslapyje tyliai

Skleidžiasi pasauliai,

Ekslibrisas saugo vardą ir istorijos pėdsaką.

Viktoras Cimkauskas rankose

Laiko popieriaus lapą,

Kur kiekviena linija pasakoja

Apie meilę knygai ir ekslibrisui.

Ekslibrisas – ne tik savininko ženklas,

Tai sielos antspaudas, paliktas tomų tyloje.

Kolekcininko ir bibliofilo akys mato

Daugiau nei atspaudą ir ženklą:

Meno kūrinį, dailininko rankos prisilietimą.

Surenkami maži popieriaus lapeliai,

Knygų ženklai, iškeliavę į laiko erdvę.

Šviesa ant rašomojo stalo ir praeities aidas,

Viktoro Cimkausko gyvenimas, įamžintas

Tarp knygos puslapių ir grafikos linijų.

Jonas Nekrašius, 2026-09-12

LIŪTAS KNYGOS ŽENKLUOSE: PASITINKANT JONO NEKRAŠIAUS KNYGĄ "LIŪTAS KULTŪROJE IR MENE"

Ekslibriso autorius – Antanas Kmieliauskas. Darbas skirtas Vladimirui Vasilevičiui, 1971 m.

Liūtas yra vienas iš populiariausių, ypač herbiniuose knygos ženkluose, įvaizdžių.  Dauguma ankstyvųjų liūto vaizdinių atkeliavo per heraldiką. Liūtas herbuose dažnai vaizduojamas  kaip skydininkas (laikytojas) arba pagrindinė figūra. Tai seniausias ženklas, kur liūtas simbolizuoja jėgą, kilnumą ir drąsą. Jis ne tik  puošia knygos savininko emblemą (biblioteką), bet ir atskleidžia duomenis apie žmogaus charakterį, kilmę ar pabrėžia savininko statusą ir protėvių nuopelnus. Liūto motyvas ir reikšmė gali skirtis priklausomai nuo to, kaip jis pavaizduotas, tačiau pagrindinės liūto prasmės yra jėga, kilmingumas ir intelektinė apsauga. Galima išskirti šias svarbiausias ekslibrise realizuotas liūto prasmines reikšmes:

– Valdžia ir kilmingumas. Liūtas vadinamas „žvėrių karaliumi“, todėl knygos ženkle jis pirmiausia simbolizuoja didybę, autoritetą ir orumą. Dažniausiai jis liudija knygos savininko aukštą visuomeninę padėtį arba ambicijas. Heraldiškai (herbuose) liūtas simbolizuoja drąsą ir nenugalimą jėgą. Jis vaizduojamas laikantis griežtų heraldikos taisyklių.

– Žinių ir bibliotekos sargas. Ekslibrisas yra skirtas knygos nuosavybei pažymėti, todėl liūtas čia veikia kaip sargybinis (apsauga). Jis „saugo“ knygas nuo vagių ar nepagarbaus elgesio. Liūtas simbolizuoja budrumą – tikima, kad jis miega atviromis akimis, todėl jis niekada nepraranda kontrolės ir daboja knygą ar biblioteką.

– Intelektinė jėga ir išmintis. Nors liūtas yra fizinės jėgos simbolis, knygos kontekste ši jėga transformuojasi į proto galią.

– Liūtas su knyga (dažnas šv. Morkaus simbolis). Jis tiesiogiai susieja jėgą su rašytu žodžiu ir dvasine išmintimi. Tai gali reikšti savininko aistrą studijoms ir nepalaužiamą valią, siekiant žinių.

– Krikščioniška simbolika. Ekslibriso savininkas yra tikintis ar susijęs su religija asmuo. Šiam atvejui viešinti pasitelktas evangelisto šv. Morkaus sparnuoto liūto simbolis. Liūtas vaizduojamas su sparnais – dvasinis pakylėjimas, minties laisvė ir ryšys su sakraliniu pasauliu. Ekslibrise vaizduojamas sparnuotas liūtas – Šv. Morkaus simbolis dažnai reiškia knygos savininko ryšį su Venecija arba tiesiog krikščioniškąją išmintį.

Autorė Stanislava Tamonytė Žilienė, 1973.

Autorius Vytautas Jakštas, 1990.

Ekslibrisuose, ypač tuose, kurie kuriami kilmingoms giminėms, liūtas vaizduojamas laikantis griežtų heraldikos taisyklių. Kiekviena jo poza turi savo pavadinimą: Rampant – liūtas stovi ant užpakalinių kojų, priekinės pakeltos (agresyvi poza); Passant – visomis keturiomis kojomis žingsniuojantis liūtas; Guardant – liūto galva pasukta į žiūrovą (budrumas).

Skiriasi ir meninė ekslibrisų raiška bei technika. Ekslibrisų kūrėjai liūtą vaizduoja labai įvairiai, priklausomai nuo naudojamos technikos:

Klasikinis (vario raižinys, ofortas): labai detalūs, anatomiškai tikslūs liūtai, dažnai apsupti barokinių
ornamentų. Ofortas ar vario raižinys leidžia pasiekti ypatingą detalumą. Tokie ekslibrisai atrodo prabangiai ir solidžiai.

Modernus (linoraižinys, ksilografija, kompiuterinė grafika): čia dominuoja stilizacija. Liūtas gali tapti abstrakčia linija, agresyviu štrichu ar net ironišku personažu. Lino ar medžio raižinys suteikia knygos ženklui monumentalumo. Kompiuterinė grafika dažnesnė šiuolaikiniuose taikomojo pobūdžio knygų ženkluose.

Siužetinis ekslibrisas. Liūtas vaizduojamas ne izoliuotai, o tam tikrame kontekste – pavyzdžiui, gulintis prie knygų krūvos ar laikantis herbą su savininko inicialais.

Autorė Henrieta Vepštas.

Autorius Paulius Arlauskas.

Liūto būsena ir poza ekslibrise įvairiareikšmė: riaumojantis liūtas - aktyvi gynyba, kovingumas, drąsa viešai siekti savo tiesą; gulintis liūtas – išmintis, ramybė, pasitikėjimas savimi ir sukaupta patirtis; liūtas, laikantis herbą ar skydą, – giminės tradicijų tęstinumas ir garbės  tradicijų saugojimas.

Parinkdamas liūto pozą ekslibrisui, jo kūrėjas pabrėžia knygos savininko stiprų charakterį, pagarbą tradicijoms ir meilę knygai – kaip vertybei ir žinių šaltiniui.

Lionistika ekslibrise

Autorė Lolita Braza, 1986.

Ekslibrisas XX a. II p.

Lionistika ekslibrise yra specifinė, tačiau be galo turtinga mažosios grafikos žanro tema. Tai kūriniai, skirti tarptautinio „Lions“ klubų judėjimo nariams (liūtams), patiems klubams arba jų bibliotekoms žymėti. Pasaulio ir Lietuvos dailininkai grafikai yra sukūrę nemažai ekslibrisų tiek Lietuvos, tiek užsienio „liūtams“. Lietuvoje dažnai vyksta specializuotos parodos, kuriose eksponuojami šios tematikos darbai.

Knygos ženklų k
olekcionavimą galima vadinti – ekslibristika (ekslibrisiją), o liūto atvaizdų temos kolekcionavimą – lionistika. Liūto atvaizdas knygos ženkluose labiausiai paplitęs ekslibrise. Lionistikos ekslibrisai vertinami kolekcininkų dėl jų heraldinio tikslumo ir meninės kokybės.

Pagrindiniai akcentai, kurie apibrėžia lionistiką ekslibriso mene. Ekslibrisuose, skirtuose „Lions“ judėjimui, dažniausiai dominuoja atpažįstama simbolika:

Liūto galva. Tai centrinis judėjimo simbolis. Dažnai vaizduojamos dvi liūto galvos, žiūrinčios į priešingas puses – viena į praeitį (tradicijas, nuveiktus darbus), kita į ateitį (pagalbą ir naujus tikslus). Logotipas: Raidė „L“ apskritime, žodžiai: „LIONS“ / „INTERNATIONAL“.

Humanitariniai motyvai: Kadangi „Lions“ šūkis yra „Mes tarnaujame“ (We Serve), ekslibrisuose dažnai vaizduojamos pagalbos rankos, akis (simbolizuojanti kovą su aklumu, neregystę - vieną pagrindinių klubo pagalbos ir labdaros misijų), saulė ir kiti šviesos ir vilties simboliai.

Asmeniniai ženklai: Sukurti konkrečiam klubo nariui, atspindintys ne tik jo priklausomybę judėjimui, bet ir profesiją ar laisvalaikį.

Klubo ir bibliotekos ženklai: Skirti knygoms, kurios priklauso konkretaus miesto „Lions“ klubui. Sukurti LIONS klubų jubiliejų, suvažiavimų ar tarptautinių konferencijų proga.

Kolekcionuoti lionistikos ekslibrisus yra populiaru visame pasaulyje, nes tai jungia meno mylėtojus ir tarptautinę „Lions“ bendruomenę. Dažnai tokie ekslibrisai tampa savotiška „vizitine kortele“ tarptautiniuose narių susitikimuose, seminaruose, konferencijose.

DI sugeneruotas ekslibrisas, skirtas Jonui Nekrašiui, 2026-05-19

Liūto ir tarptautinio LIONS klubų judėjimo tema ekslibrisuose pavaizduota įvairių pasaulio šalių dailininkų darbuose: Marie-Louise Albesssart „Ex libris In memoriam Leo Winkeler (1984), Frank Ivo van Damme „Ex libris Antoon Wouters“ (1984) iš Belgijos, latviai Vilnis Resnis „Ex libris B. Justina“ (1974), „Ex libris Hanno Lepik“ (1980), Peteris Upitis „Ex libris Imants Ziedonis“ (1983), vengro Peter Urmos „Ex libris Jonas Nekrašius“ (1994), „Ex libris Mario de Filippis“ (1994), „Ex libris Mario de Filippis“. Con passaporto da Lions al future“. Willy Braspennincx (1998) Ex libris Mario de Filippis. Logotipas Lions international; Balint Ferenc „Ex l;ibris Nocola A. Carlone“ (1994), lenkas Jozeėf Szuszkiewicz „Ex libris Zebi Helen Gray“ (1971). Cekuda iš Kanados sukūrė „Ex libris dr. Hanjan Andrej Sonja“ (1982), čekai: Jirzi Brazda „Ex libris N. Carlone“ (1996),  Kaja Saudek „Ex libris 70 SSPE ČSR Blanda Štolova Mirko Kaizl“ (1990),  Marik Fils „Ex libris Mario de Filippis“, Kontruij „Ex libris Mario de Filippis. Arezzo“ (1983), Jirži Vlach „Ex libris Siegfried Schmidt“ (1990); Leonid Kuris „Ex libris Prof. Martin Levy“ iš Izraelio; Fery „Ex libris Anatolij Kalasnyikov“; K. Angrusko iš Vengrijos „Ex libris Mario de Filippis“; bulgarai: Peter Lazarov „EL Mario de Filippis“ (2003), Zenka Kuiumdjeva „Ex libris. Lions Club International. Mario, Giulia“ (1994),  Pam G. Rueta  „Ex libris W. K. Debruijn“ (1983) iš Nyderlandų, vokietis Heinz Plank „Ex libris Stephanie u. Dieler Postell“ (1989); italai Leboroni „Ex libris Mario de Filippis“ (1978),  Missieri Bruno „Ekslibris Nicola Carlone. Hic Sunt Leones“ (1992). Ši lotyniška frazė reiškia „čia yra liūtų“ ir kt.

Ekslibrisas skirtas italui Mario de Filippis, sukūrė Jonas Nekrašius.

Italų kolekcininkas ir kultūros veikėjas Mario de Filippis (1925-2018) 1996 m. Italijoje, Arezo mieste (Toskanos regione) išleido knygą-katalogą italų kalba „Ex libris. II lionismo in 150 ex libris“, skirtą  tarptautiniam LIONS klubų judėjimui, kurio simboliai pavaizduoti knygos ženkluose. Šio leidinio ekslibrisuose vaizduojami LIONS klubų (angl. Liberty, Intelligence, Our Nation‘s Safety) veikla, labdaros ir bendruomeniškumo idėjos. Įvairių pasaulių šalių dailininkai ekslibrise įprasmino LIONS judėjimo vertybes: pagalbą akliesiems ir silpnaregiams, kovą su badu, aplinkosaugą ir humanitarinę paramą. Juose atsispindi LIONS klubų simbolika (liūto galvos, žvelgiančios į praeitį ir ateitį), LIONS INTERNATIONAL logotipas ir devizas „Mes tarnaujame“ (We Serve). Šis leidinys yra puikus pavyzdys kaip privati iniciatyva ir menas gali pasitarnauti plačiajai visuomenei stiprinant ir populiarinant LIONS klubų judėjimą ir tarptautinį bendradarbiavimą.

Liūtas lietuviškame ekslibrise

Miniatiūrinį ekslibrisą sukūrė
 Vaidotas Janulis, 1999.

Lietuviškame ekslibrise liūto motyvas pasirodo kaip vienas universaliausių ir stipriausių simbolių. Nors liūtas nėra natūralus Lietuvos faunos atstovas, jo vaizdinys mūsų grafikoje evoliucionavo nuo heraldinės didybės iki modernios saviraiškos.

XVII-XVIII a. Lietuvos ekslibriso tradicijoje liūto motyvo elementų sutinkama Chodkevičių, Radvilų, Sapiegų ir kitų giminių herbų variacijose, įvairiuose knygų ženkluose.

Pagrindiniai aspektai, kaip liūto motyvas atsiskleidžia lietuviškame ekslibrise, yra šie:

Heraldinės šaknys (XVII-XX a.). Ankstyviausiuose lietuviškuose knygos ženkluose liūtas dažniausiai aptinkamas kilmingųjų šeimų herbuose. Liūtas čia reprezentuoja jėgą, drąsą, kilnumą ir valdžią. Liūto figūra dažna Sapiegų, Chodkevičių ir kitų LDK didikų heraldikoje. Šiuose ekslibrisuose jis vaizduojamas tradiciškai – stovintis ant užpakalinių kojų (rampant) arba einantis (passant), dažnai su karūna ar kalaviju.

Valstybingumo ženklai. Liūtas kaip skydininkas (herbo laikytojas) kartais pasirodo instituciniuose ekslibrisuose, siekiant pabrėžti orumą ir valstybinę galią.

Tarpukario modernizmas ir stilizacija. XX a. pirmoje pusėje lietuviškas ekslibrisas tapo savarankiška meno šaka. Dailininkai Petras Rimša ir Gerardas Bagdonavičius pradėjo liūtą naudoti ne tik kaip giminės ženklą, bet ir kaip charakterio savybių akcentą. Atsiranda daugiau dekoratyvumo, Art Deco (prabangus ir elegantiškas meno stilius, pasižymintis modernizmo, technologinio progreso ir brangaus puošnumo sinteze)  elementų. Liūtas tampa labiau stilizuotas, integruotas į sudėtingas kompozicijas su knygų motyvais.

Sovietinis laikotarpis – dominuoja metafora ir Ezopo kalba, t. y. užmaskuotu, alegoriniu minčių reiškimo būdu, kuriuo siekiama paslėpti tikrąją prasmę, idėją. Okupacijos metais ekslibrisas tapo viena laisviausių  grafikos formų. Liūto motyvas čia įgavo naujų prasmių.

Liūtas dažnai vaizduotas kaip „žvėrių karalius“, simbolizuojantis knygos savininko dvasinę stiprybę bei vidinę laisvę.

Kai kurie grafikai (Antanas Gediminas, Vytautas Jakštas, Telesforas Valius) pasitelkdavo liūto įvaizdį kaip kontrastą žmogaus trapumui akcentuoti arba kaip ironišką aliuziją į jėgos struktūras. 

Šiuolaikiniai Lietuvos grafikai (Antanas Kmieliauskas, Mikalojus Povilas Vilutis) liūtą interpretuoja labai įvairiai:

Zodiako ženklas. Dažnas modernaus ekslibriso motyvas, kai liūtas vaizduojamas tiesiog kaip savininko gimimo ženklo simbolis. Čia dominuoja Saulės ir Zodiako simbolika, liūto karčiai ar siluetas.

Knygos saugotojas (Lolita Braza). Liūtas vaizduojamas gulintis ant knygų krūvos arba laikantis atverstą foliantą, pabrėžiant išminties apsaugą.

Dail. Lolita Braza, 2012.

Dail. Lolita Braza, 2017.

Akivaizdi lietuviškiems ekslibrisams taikomų technikų įvairovė: nuo tradicinio lino raižinio ir oforto iki skaitmeninės grafikos, kurioje žaidžiama su liūto faktūromis ir mistifikacija.

Būtina atkreipti dėmesį į apibendrinančią liūto elementų reikšmę lietuviškame ekslibrise: karčiai – Saulės energija, kūrybinė ugnis, intelektas; atvira burna (riaumojimas) – tiesa, balsas, protestas arba gyvybinė jėga; ramybė (gulintis liūtas) – sukaupta išmintis, orumas, bibliotekos apsauga; heraldinė poza – ryšys su istorija, LDK tradicijomis, genealogija.

Lietuviškame ekslibrise liūtas retai būna agresyvus. Dažniau jis vaizduojamas  kaip ramus, orus „bibliotekos sargas“, gulintis prie knygų krūvos ar bibliotekos durų, simbolizuodamas sukauptų žinių apsaugą.

Liūtas glaudžiai susijęs su konkrečiomis Lietuvos vietovėmis – Rietavu, Valkininkais, Žemaičių Naumiesčiu ir kt., todėl dažnai pasirodo tų vietų bibliotekų ar asmenų ekslibrisuose.

Šiuolaikiniai Lietuvos grafikai liūto įvaizdį vartoja ir kaip metaforą, kartais suteikdami jam žmogiškų bruožų, taip pabrėždami intelektualinę galią. Asmenų, vardu Leo, Leonas, Liūtas ar Leonardas, ekslibrisuose dailininkai dažnai įkomponuoja liūto figūrą kaip tiesioginę užuominą į savininko vardą.

Ekslibrisus su liūto atvaizdu tarpukariu, t. y. nuo XX a. I p. iki XXI a. pradžios, kūrė šie lietuvių dailininkai ir knygos ženklų autoriai: Vytautas Pranas Bičiūnas „Ex libris Morkus Morkelis“ (apie 1926), G. Achrem-Achremovičius. F. Tičkovskio ekslibrisas (1929), Rimtautas Vincentas Gibavičius „Ex libris Romo R.“ (1964), Antanas Gedminas „Ex libris P. Bražėno“ (1967), Aspazija Daina Zieduonė Surgailienė „Ex libris Z. P.“ (1967),  Antanas Kmieliauskas „Ex libris Vladimiro Vasilevičiaus“ ( (1971), „Ex libris Carlone Nicola“ (1995),  Dalia Mažeikytė „Ex libris Algimanto Čižiūno“ (1972), Telesforas Valius „Ex libris V. Radžius“ (1973), Stanislava Tamonytė Žilienė „Ex libris Leo“ (1973), Algirdas Taurinskas „Ex libris A. Taurinsko“ (1974), Augustinas Virgilijus Burba „Ex libris J. Masiulio“ (1975), Birutė Matijošaitytė „Ex libris A. S.“ (1975), Kostas Katkus „Ex libris Norimanto Burneikos“ (1981), Stanislava Maleckienė „Ex libris AŽ“ (Alfonso Žiliaus) (1985), Henrikas Orakauskas „Ex libris Igorio T“ (1985), V. Seibutis „Ex libris Kauno karo muziejus“ (1985), Lolita Braza („Ex libris Šimoliūno“ (1986), „Ex libris JL (Liova Joselovičius) (2012), „Ex libris Vito Girdausko“ (2017), Henrieta Vepštas „Ex libris. Mockūnas LIŪTAS“ (1989), Vytautas Jakštas „Ex libris Wino Ebruijn“ (1990), Jonas Nekrašius „Ex libris Mario de Filippis“ (1990), autoekslibrisas „Ex libris Jonas Nekrašius“ (kartu su , 2026), Ex libris Šiaulių LION klubas (kartu su DI 2026), „Ex libris Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijai 175 metai“ (kartu su DI modeliu Gemini, 2026),  Reda Uogintienė „Ex libris Jonas Nekrašius“ (1996), Adolis Jonas Krištopaitis „Ex libris Jono Šiauliai“ (du eskizai 1994, 2000), „Ex libris Jono Šiauliai“ (2000), šiauliečiai dailininkai Virginijus Šimoliūnas kompiuterinė technika sukūrė knygos ženklą „EXL J N.“ (1995), Paulius Arlauskas trys knygos ženklų „JN“ eskizus (1999), Vaidotas Janulis du miniatiūrinis ekslibrisus šilkografijos technika „Ex libris JN“ (1999), „Ex libris JON“ (2004), dizaineris Vilmantas Dambrauskas sukūrė eskizą su liūtu miniatiūriniam knygos ženklo antspaudui su įrašu – „JONO NEKRAŠIAUS / KOLEKCIJA“, vilnietis Šarūnas Leonavičius „Ex libris Petras Bražėnas“ (2002).

Liūto simbolio elementų galima rasti  dirbtinio intelekto (DI) modelių Gemini ir ChatGPT pagalba sukurtuose lietuviškuose ekslibrisuose. Internetinėje „Google“ platybėje užtikau knygos ženklą „Ex libris Antanas Baranauskas“. Jo centre pavaizduotas į kairę žiūrintis ant keturių kojų stovintis liūtas, kurio fone kairėje ant kalno stūksantis pilis, dešinėje tankus eglių miškas. Liūtas stovi ant akmens plokštės, kurios krašte yra užrašas „SEMPER FORTIS“. Ši lotynų kalbos frazė reiškia „visada stiprus“, „visada drąsus“ arba „visada galingas“. Tai dažniausiai JAV karinio jūrų laivyno (Navy) neoficialus šūkis, simbolizuojantis ištvermę ir jėgą, jūreivių drąsą bei galią.

Šiame knygos ženkle liūtas apjuostas dekoratyvine juosta, kurios viršuje herbinis skydas su jame pavaizduotu ant  dviejų užpakalinių kojų stovinčiu liūtu ir kitu, į kairę pasisukusiu liūtu. Juostos apačioje pažymėta data – 1903. Centrinio liūto apačioje yra užrašas: „EX LIBRIS / ANTANAS BARANAUSKAS“.  

Lietuviškas ekslibrisas su liūto motyvu – puikus pavyzdys, kaip ir antikinis / biblinis simbolis, derinant jį su lietuviška ornamentika ar šiuolaikine filosofija sėkmingai „prisijaukinamas“ vietiniame kultūriniame kontekste.

Jono Nerašiaus inf. 

KVIEČIAME PRISIMINTI DAILININKĄ GERARDĄ BAGDONAVIČIŲ

 

Ekslibrisų paroda VU Šiaulių akademijos bibliotekoje iš Povilo Višinskio bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo. Nuotr. Jono Nekrašiaus.

Kviečiame rugsėjo 17 d. 17 val. apsilankyti Šiaulių akademijos bibliotekoje (Vytauto g. 84, Šiauliai). Prisiminsime ryškią Šiaulių miesto asmenybę – dailininką Gerardą Bagdonavičių, nes šiemet minimos jo 120-osios gimimo metinės. Renginio bendraautorė – Povilo Višinskio biblioteka.

Jau įvyko.

Rugsėjo 4 d. 16 val. Radviliškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvyko knygos „Penzeliukas – Gerardas Bagdonavičius" pristatymas, kartu parodytos dailininko kūrinių reprodukcijos, susijusios su Radviliškio kraštu, bei peržiūrėtas filmas „Menininką Gerardą Bagdonavičių prisimenant". Renginyje dalyvavo Radviliškio miesto bendruomenės nariai, bibliotekos atstovai bei Šiaulių miesto Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai.

Dar laukia.

Knygos „Penzeliukas – Gerardas Bagdonavičius" ir dailininko ekslibrisų parodos pristatymai vyks ir kitose vietose:

• Rugsėjo 15 d. – Joniškyje
• Rugsėjo 17 d. – Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Informaciniame centre
• Spalio 1 d. – Kuršėnuose
• Spalio 14 d. – Klaipėdoje
• Spalio 15 d. – Kaune
• ir kitur (sekite naujienas)

Kviečiame prisijungti ir kartu prisiminti šio talentingo menininko kūrybinį palikimą!

Vidos Steponavičienės ir Jono Nekrašiaus inf.

LIETUVOS EKSLIBRISO PARODOJE PRISTATOMI 174 MAŽI PASAKOJIMAI APIE ŠIAULIUS

2026 m. rugsėjo 13 d., sekmadienį, 13 val. kviečiame susitikti bibliotekos III aukšto galerijoje, kur vyks 26-osios Lietuvos ekslibriso parodos pristatymas.

Šiaulių 790 metų sukakčiai skirta paroda pasakoja apie miestą per jo žmones – čia gimusius, kūrusius, dirbusius ir savo pėdsaką palikusius moksle, mene, švietime bei bendruomenės gyvenime. Šias istorijas menininkai sutalpino į mažą, bet iškalbingą grafikos kūrinį – ekslibrisą. Parodoje kiekvienas jų tampa ir portretu, ir prisipažinimu, ir atminimo ženklu. Tai savitas meninis dialogas tarp miesto istorijos, jo tapatybės ir šiandienos kūrėjo žvilgsnio. Parodai šešiasdešimt aštuoni menininkai pateikė 174 ekslibrisus, sukurtus įvairiomis grafikos technikomis. Ateikite pažinti Šiaulių kitaip – per žmones, atmintį ir mažąją grafiką.

Paroda eksponuojama rugsėjo 4–28 d. bibliotekos III aukšto galerijoje. Paroda – projekto „Filotopiniai ekslibrisai: Šiaulių 790-metį įprasminanti dovana“ dalis. Organizatorė – Povilo Višinskio biblioteka. Projektą finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė. Daugiau apie projekto partnerius.

Dianos Janušaitės inf.