BIBLIOTEKOS EKSLIBRISAI ATIDARYS TARPTAUTINĮ ŽYDŲ KULTŪROS FESTIVALĮ "ŠALOM VISUOS KRAŠTUOS"

2022 m. rugsėjo 2 d., penktadienį, 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje atidaroma ekslibrisų paroda „Žydų kultūros pėdsakai Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos ekslibrisų rinkinyje“ (paroda veiks iki 09.20).  Daugiau skaitykite bibliotekos tinklalapyje.

Parodos lankstinukas

Apie parodą: 1, 2, 3, 4, 5

Parodos pristatymas

GBEF inf.

KRAŠTOTYROS EKSPEDICIJA „KUR LIŪDI KRYŽIAI PAKELĖM“ II. SAKRALINIAI EKSLIBRISAI

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka jau antrus metus vykdo kraštotyros ekspediciją, pavadintą lietuvių poeto ir dramaturgo Vinco Mykolaičio-Putino žodžiais „Kur liūdi kryžiai pakelėm“. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. 2017 m. veiklos buvo organizuojamos Šiaulių, o 2018 m. – Plungės ir Akmenės rajonuose.

2017-aisiais Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojai bei jų bendruomenių nariai aktyviai rinko duomenis apie kryžius, stogastulpius, koplytėles, koplytstulpius, rūpintojėlius ir kitus sakralinius paminklus: fotografavo, užrašinėjo vietinių prisiminimus, fiksavo matmenis. Surinktą medžiagą išsamiai analizavo ir savo tyrimą publikavo dr. Elena Počiulpaitė.

2018 m. projekte dalyvavo Akmenės bei Plungės rajonų savivaldybių viešosios bibliotekos. Šiemet ekspedicijos metu aprašyti ir suskaitmeninti objektai sulaukė etnologės Aldonos Kuprelytės, dr. Dalios Jakaitės, dr. Jolantos Zabulytės dėmesio.

Projekte mielai sutiko dalyvauti ir prof. habil dr. Vytenis Rimkus. Mokslininkas tautos neatsiejamą ryšį nuo krikščionybės aptinka šiauliečių kurtuose ir naudotuose ekslibrisuose – knygos ženkluose, žyminčiuose jų savininkus.

Profesorius Vytenis Rimkus. Nuotr. Ievos Slonksnytės.

SAKRALINIAI EKSLIBRISAI

Išsiplėtojusi ekslibrisų kūryba iškelia nemažai jų klasifikavimo klausimų. Nuo viduramžių atkeliavę iki mūsų dienų kaip visuomenės ryšių su knygomis reiškinys, jis tapo tam tikru kūrybinės, kultūrinės raidos rodikliu. Jų gausa ir įvairovė susiklosto į praktinę jų egzistavimo erdvę, drauge estetinę jų vertę, žinių kaupimo ir perdavimo funkciją. Pradėti kurti kaip pavieniai užsakymai ar dedikacijos, ekslibrisai susilaukė seminarų, kūrybinių konkursų, tarp jų ir tarptautinių. Vystosi kolekcionavimas, tarpusavio ryšiai, leidžiami katalogai ir albumai.Visos šios savybės ir sutelpa tame nedideliame grafikos darbelyje.

Klasifikavimo srityje galimos grupės pagal sukūrimo laikotarpį, pagal tautas, valstybes, visuomenės grupes, įvairias išpildymo technikas. Egzistuoja originalo ir reprodukcijos tapatumas ir skirtingumas, kūrėjo parašas. Ekslibrisas reprezentuoja jį sukūrusį autorių ir biblioteką bei jos savininką ir kt. Galima klasifikacija ir pagal žanrus, vaizdavimo siužetus bei elementus: tautiniai, erotiniai, propagandiniai, sakraliniai. Kaip tik į pastaruosius ir pabandysime pažvelgti.

Pažvelkime į mūsų lietuviškojo ekslibriso kūrėjo Gerardo Bagdonavičiaus kūrybą. Tai pripažintas lietuviško ekslibriso pradininkas, sukūręs daug šių kūrinių savo meto žmonėms: pedagogams, artistams, valdininkams. Kiekviename iš ekslibrisų atskleidžiama knygos savininko asmenybė, jo specialybė, pomėgiai. Daugiau ar mažiau sakralumo elementų yra kunigams skirtuose kūriniuose. Šiuo požiūriu ryškiausias yra kun. Stasiui Stoniui skirtas ekslibrisas.

Aut. G. Bagdonavičius. Kunigui Stasiui Stoniui skirtame ekslibrise vaizduojami liaudies statiniai:
koplytstuliai ir stogastulpiai.

Centre vaizduojama stilizuota monstrancija su kylančiais iš jos spinduliais, apsupta dviem degančiomis žvakėmis. Visą šią viršun besiveržiančią kompoziciją supa grupė koplytstulpių ir stogastulpių, jie įvairių formų, tačiau dominuoja triaukščiai liaudies statiniai, pripažinti kryždirbystės šedevrais. Ekslibrise akcentuojama žmogaus religinė-ritualinė profesija, lietuviškoji erdvė ir patriotizmas interpretuojant liaudies kūrybos neatsiejamą ryšį su krikščionybe.

Aut. G. Bagdonavičius. Kunigo Kazimiero Jasėno ekslibrisas:

centrą gaubia keturi gausiai ornamentuoti kryžiai, horizonto linijoje –

Rūpintojėlis, įvairūs kryželiai, o centre – antikinė apnuoginti

vyro skulptūra.

Artima kompozicija pasižymi ir kun. Kazimiero Jasėno ekslibrisas: centrą gaubia keturi gausiai ornamentuoti kryžiai, horizonto linijoje – Rūpintojėlis, įvairūs kryželiai, o centre – antikinė apnuoginto vyro skulptūra. Bendru vaizdu pabrėžiama, kad K. Jasėnas yra ne tik kunigas, bet ir meno tyrėjas, savo visuotinės meno istorijos tritomyje akcentuojantis antikos ir renesanso meną, taip pat lietuvių liaudies meną. Kunigų A. Rinkevičiaus, J. Korsako ekslibrisus G. Bagdonavičius aprėmina kryžiaus siluetais, jų apsuptyje – visa materialinė ir dvasinė asmenybių raiška. Sakralinių detalių esama ir kituose dailininko ekslibrisuose. Štai Aldonos ir Vytauto Saulių ekslibriso centre – atversta knyga ir spinduliuojanti saulė, jas jungia dviejų rankų ištiesti delnai. Saulės spindulių diskuose matomi vėl tie patys stogastulpiai, paminklų ir bažnyčių fragmentai.

Aut. G. Bagdonavičius. Aldonos ir Vytauto Saulių ekslibriso
centre – atversta knyga ir spinduliuojanti saulė, jas jungia dviejų
rankų ištiesti delnai. Saulės spindulių diskuose matomi stogastulpiai,
 paminklų ir bažnyčių fragmentai.

Savitai spręstas architekto Karolio Reisono ekslibrisas: į dangų kylantys rūmai ir bažnyčios bokštas, savo vaizdu primenantis jo suprojektuotą bažnyčią Kaune. Įdomu, kad kuriant šį ekslibrisą Kaune bažnyčia dar nebuvo statoma, bet dailininkas su architektu bendravo, klausėsi jo patarimų pagal paties dailininko projektą statomo namo reikalais. Beje, ir šiame ekslibrise esama liaudies kryždirbystės detalių. O Šiaulių bažnyčia pavaizduota ir viename autoekslibrise.

Aut. G. Bagdonavičius. Architekto Karolio Reisono ekslibrisas:

 į dangų kylantys rūmai ir bažnyčios bokštas, savo vaizdu

primenantis jo suprojektuotą bažnyčią Kaune.

Šie sakralumo požymių turintys ekslibrisai sudaro nedidelę dalį G. Bagdonavičiaus ekslibrisų, panašų žanrinį santykį galima surasti ir kitų dailininkų kūryboje. Štai Romualdas Čarna rodo, kaip atsidarius dangaus vartams, Motiejus Valančius vienoje rankoje neša Bibliją, o ant pečių vargšą žmogelį. Romano Šaliamoro M. Valančius – tai ūkininkas su sietuve, beriantis į laukus duonos, gėlių ir blaivybės sėklas. Alfonsas Čepauskas popiežių pateikia kaip tarpininką tarp danguje šviečiančios Dievo akies ir apačioje – Vilniaus panoramos. Galima būtų pasitelkti dar ir dar šimtus įvairiausių įdomių lietuviškų ir užsienietiškų ekslibrisų su savitomis interpretacijomis, sakralumo temos įvairove.

Pastaruoju metu šį žanrą ypač praturtino rengiami konkursai, kuriuose šalia lietuvių dailininkų gausiai dalyvauja užsieniečiai. Iš tokių konkursų reikšmingi: 1992 m. Vilniuje surengtas sakralinio ekslibriso konkursas, 1996 m. Šiauliuose Motiejaus Valančiaus 195 metinėms paminėti, 1998 m. Šiauliuose – Kryžių kalno tema, 1993 m. Vilniuje – popiežiaus šventojo Tėvo Pauliaus II apsilankymui Lietuvoje pažymėti. Išleisti šių konkursų katalogai, apdovanoti prizininkai, daugybė jų nusėdo kolekcijose, autorių rinkiniuose. Pažymėtini šių konkursų iniciatoriai, entuziastai Alfonsas Čepauskas, Jonas Nekrašius, daug dailininkų ir kultūros darbuotojų. Šitokios organizacinės priemonės skatina vietos ir užsienio dailininkų bendradarbiavimą, tarpusavio pažinimą. Maži kūrinių formatai palengviną abipusę kaitą, plėtotę pasaulyje.

Šie konkursai parodė, kokios didelės galimybės yra ekslibriso plėtotei, tame tarpe ir sakraliniam. Didžioji jų dalis skirta vienam asmeniui, kunigui, istorinei asmenybei. Popiežiui skirtų ekslibrisų vyraujantis motyvas kryžius, yra Romos ir Lietuvos bažnyčių vaizdų, šventųjų, paties popiežiaus, evangelijų siužetų. Motiejui Valančiui skirti ekslibrisai apima didesnę dedikuojamųjų skalę: kai kuriuose jų įvardijami asmenys, susiję su M. Valančiaus kūryba, idėjomis, istoriniais faktais. Itin platus vaizdinis spektras Kryžių kalnui skirtuose ekslibrisuose – tai įvairiausios kryžių formos, jų grupės, peizažo elementai, esama tautinių motyvų. Prie sakralinio žanro skirtini ekslibrisai, sukurti vienuolynų, bažnyčių, bendruomenių, mokslo įstaigų bibliotekoms. Kaip tik šie ekslibrisai išlaiko savo praktinį ryšį su knyga, su biblioteka.

Apskritai šiuo metu ekslibrisas yra tapęs smulkiosios grafikos specifiniu dailės kūriniu, daugeliu atvejų pakeitusiu gyvenamąją erdvę, savąjį funkcionalumą. Gyvenimą knygos viršelio antrojoje pusėje jis pakeitė gyvenimu kolekcijose, ekspozicijose. Jis tampa mažatiražiniu, jo autorystės vaidmuo pagal reikšmingumą kinta. Ekslibrisas, įvardijamas popiežiui, vertinamas renkamas, saugomas pirmiausia  kaip popiežiaus ženklas, o dažnai net labai puikus ekslibrisas, skirtas visuomenei nežinomam asmeniui, pirmiausia vertinamas kaip autoriaus kūrinys. Galima tvirtinti, kad popiežiui kuriamas ekslibrisas tikrai nebus klijuojamas į jo biblioteką, tačiau jis patvirtina dedikuojamosios asmenybės ideologiją ir darbus. Susilieję knyga ir menas tampa bendrosios kultūros ženklu. Į to ženklo erdvę įeina ir sakralinis ekslibrisas.

Prof. Vytenis Rimkus

Projekto „Kraštotyros ekspedicija „Kur liūdi kryžiai pakelėm. II“ organizatorė – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka (projekto vadovė Sigita Vaitkaitytė). Dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba:

GAIDŽIO METAI

Vytauto Osvaldo Virkau ekslibrisas. Paskatinamasis prizas, 2000 m.

Tarptautinis ekslibrisų konkursas „Ekslibris. Šiaulių P. Višinskio bibliotekai – 50“. 

2017 metų simbolis – Ugninis raudonasis gaidys. Pagal kinų kalendorių Ugninio (arba Raudonojo) gaidžio metai prasidės 2017 metų sausio 28 dieną. Tuomet įvyks pirmoji 2017 metų mėnulio Jaunatis. Gaidys - ryto, saulės patekėjimo pranašas, aušros šauklys, dienos skelbėjas. Dėl vaivorykštės spalvų plunksnų ir raudonos skiauterės, daugelio tautų mitologijoje laikomas ugnies ir saulės simboliu, vegetacinės dvasios inkarnacija. Gaidys – naminis paukštis, viduramžių alegoriniuose pasakojimuose įkūnijantis budrumą.  Būdamas  susijęs  su  aušra, gaidys  simbolizuoja šviesos pergalę prieš tamsą, taip pat budrumą. Gaidys yra glaudžiai susijęs su ugnimi, dažnai vaizduojamas raudonas, greičiausiai dėl savo ugninės prigimties. Dėl savo karingumo gaidys pelnė kovos, narsumo ir drąsos įvaizdį. Krikščionybės tradicijoje gaidys, kaip dienos pranašas, yra Prisikėlimo simbolis ir Kristaus, ateisiančio Paskutinio teismo dieną, ženklas. Gaidžio formos vėjarodžiai, kuriuos pirmiausia paliečia tekančios saulės spinduliai, dažnai tvirtinami prie bažnyčios bokštų smaigalio, simbolizuoja Kristaus šviesos pergalę prieš tamsos ir blogio jėgas. Kartu jie yra ir ankstyvųjų rytinių pamaldų priminimo ženklas. Gaidys yra ir pranašingas Kristaus kančios ženklas. Kristus pasakė Petrui: „Šią naktį, dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi“ (Mt 26, 34, Jn 13, 38). Petrui trečią kartą paneigus, kad jis pažįsta Jėzų, „tuojau pragydo gaidys“, ir Petras „graudžiai pravirko“. Gaidys  yra  šv. apaštalo Petro  (užuomina  apie Jėzaus  išsigynimą ir atgailą)  bei  šv. Otilijos  atributas, taip  pat  vaisingumo  įvaizdis. Gaidys taip pat tapo Galijos (Prancūzijos) ir šv. Galo simboliu. Taip pat ir šv. Vitas buvo vaizduojamas sėdintis ant knygos drauge su gaidžiu. Gaidžiu dėl jo gebėjimo žadinti puošdavo prabangius laikrodžius. Šv. Petras, vaizduojamas su giedančiu gaidžiu, tapo laikrodininkų globėju.

Gaidys  -  akylumo, budrumo, vaisingumo  ir  apsaugos  simbolis, todėl vėjarodžiai ant bažnyčių stogų dažnai būna su gaidžiais. Gaidys turėjo galią išvaikyti piktąsias dvasias, atstovavo laiko kaitai. Pranašiškas gaidžio giedojimas žmonėms siejosi su gamtos ritmu ir jos amžina kaita bei nuolatiniu atgimimu. Europos tautų liaudies mene gaidys vaizduojamas tupintis gluosnyje ar gudobelėje.

Gaidys yra dešimtasis kinų horoskopo ženklas (pagal Kinijos mėnulio kalendorių). Gaidys pagal kinų gyvūnų kalendorių simbolizuoja drąsą ir narsą, atvirumą, stropumą, sugebėjimą palaikyti pokalbį. Drąsiai ir arogantiškai su atkišta krūtine jis pasakoja apie savo nuotykius. Jis mėgsta tvarką, moka organizuoti kitus. Kartais ekscentriškas, bet turintis humoro jausmą. Gaidys sako tai, ką galvoja ir labai mėgsta likti teisus. Jam patinka mąstyti, svajoti ar net medituoti apie savo fantazijų kupinus planus. Jis drąsus ir darbštus. Pagal kinų garsų simboliką gaidys (kung či), kuris gieda (ming), kartu reiškia kung ming, t.y. nuopelnus ir šlovę.

Gaidžio metai: 1933, 1945, 1957, 1969, 1981, 1993, 2005, 2017. Spalva – violetinė. Metų laikas – ruduo, mėnuo – rugsėjis. Elementas – metalas. Tinkamas partneris: Jautis, Gyvatė. Netinkamas partneris – Kiškis (Katinas). 

Jonas NEKRAŠIUS

Skaitykite daugiau:

Gaidys pasaulio tautų kultūrose ir mituose

Gaidys lietuvių pasaulėžiūroje ir tautosakoje

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.