SUSITIKIMAS SU PROFESORIUMI ALBERTU GURSKU KNYGOS GRAFIKOS CENTRE

 

Knygos su prof. Alberto Gursko autografu – ypatinga dovana bibliotekos skaitytojams.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Knygos grafikos centre sulaukėme ypatingo svečio – profesoriaus Alberto Gursko (g. 1935). Šiemet jis minėjo garbingą 90-ąjį jubiliejų, o mums teko laimė pasidžiaugti jo apsilankymu ir gyvu bendravimu.

Vos tik įžengęs į patalpas, profesorius nustebino netikėtu, bet labai jaukiu gestu – išsitraukęs lūpinę armonikėlę, jis sugrojo trumpą muzikos kūrinėlį. Taip prasidėjo mūsų susitikimas, kupinas šypsenų, šilumos ir nuoširdaus žmogiško artumo.

Prof. Albertas Gurskas – ilgametis pedagogas, menininkas ir kaligrafijos meistras, kurio kūrybinis palikimas tvirtai įrašytas į Lietuvos kultūros istoriją. Jis yra parengęs vadovėlį „Kaligrafijos ir šrifto pagrindai“ (2006), tapusį svarbiu šaltiniu studentams bei visiems, besidomintiems rašto menu. Kolekcininkams ir knygos nuosavybės ženklų mėgėjams profesorius žinomas kaip kaligrafinių ekslibrisų kūrėjas.

Per savo kūrybinį kelią A. Gurskas sukūrė daugiau nei 90 ekslibrisų – subtilių mažosios grafikos meno kūrinių. Kaip yra rašiusi prof. dr. Rasa Janulevičiūtė, šie darbai ypatingai asmeniški – jie dedikuoti bendraminčiams, kolegoms, žmonėms, su kuriais autorių siejo dvasinis artumas. Kiekvienas ekslibrisas ne tik liudija profesoriaus meistrystę, bet ir atskleidžia ryšį tarp kūrėjo bei adresato. Asmeninė prof. A. Gursko kaligrafinių ekslibrisų paroda 2020 m. buvo eksponuota ŠAVB galerijoje.

Mums buvo didžiulė privilegija išgirsti prof. A. Gursko pasakojimus, pamatyti spindinčias jo akis, kuriose telpa ir ilgametė patirtis, ir jaunatviškas smalsumas. Tokie susitikimai primena, kokia svarbi yra gyva kultūros tąsa – kai istorija ir kūryba ateina ne tik per knygas ar paveikslus, bet ir per patį kūrėją.

A. Kaktytės inf.

LAIKAS SU GRAFIKU IR EKSLIBRISŲ KŪRĖJU ROMUALDU ČARNA

 

Grafikas Romualdas Čarna (2024 10 12, Kaunas). Nuotr. A. Kaktytės

„Tėvo pavardė – Černa. Kunigas, ne taip išgirdęs pavardę, mano dokumentuose užrašė Čarna“, –  prisiminimais dalijosi grafikas iš Kauno. Istorija būtų nežinoma, jei ne įrašas „Černa“ 1966 metų studentų ekslibrisų parodos kataloge (III atv. rinkinys, red. A. Gedminas) ir pokalbis dailininko namuose. „Buvau apie tai pamiršęs“, – šypsojosi grafikas, rinkinio ekslibrisus ženklindamas monograma. 

Ekslibrisai, III rinkinys, red. A. Gedminas, Vilnius: „Mintis“, 1966. 

Dailininkas Romualdas savęs ekslibrisų kūrėju nelaiko, visuomet dėmesį labiau skyrė dideliems grafikos formatams. Ekslibrisų parodose ir konkursuose pradėjo dalyvauti 1987 metais paskatintas teisininko, kolekcininko Jono Nekrašiaus. Tuomet sukūrė ekslibrisų Pakruojo rajono centrinei bibliotekai ir buvo premijuotas. „Aš nesididžiuoju ekslibrisais“, – kalbėjo R. Čarna, paklaustas, ką jam reiškia apdovanojimai ekslibrisų konkursuose. „Smulkių darbelių nemėgau, tai lyg blusos kaustymas“, – tęsė pokalbį apie knygos ženklus, nes ekslibrisai grafikui pirmiausia yra ženklai knygoms. Deja, savų knygų ekslibrisais nežymėjo, jų niekada neregistravo. Mano, kad yra sukūręs apie dvidešimt pažįstamiems, draugams,  konkursams, parodoms.

Daugiau informacijos apie Lietuvos ekslibriso kūrėjų enciklopedinio žinyno rengimą.

Astos Kaktytės inf.

VILNIAUS MENININKAI PASIDALIJO SAVO MINTIMIS APIE EKSLIBRISĄ

 

Dail. Taibė Chait (Vilnius, 2023-10-12)

2023 m. spalio dvyliktą dieną projekto „Lietuvos ekslibriso kūrėjai XX–XXI a.: enciklopedinio žinyno rengimas“ organizatoriai aplankė tris gerai žinomus šalies menininkus. Pirmiausia vykta pokalbio į grafikės Taibės Chait namus. Susitikimo metu kalbėta apie ekslibrisus ir jo reikšmę Lietuvos kultūrai.

Kelionės metu aplankyta, pakalbinta menininkė Elvyra Katalina Kriaučiūnaitė. Kūrėja atskleidė, kas ją paskatino sukurti pirmąjį knygos ženklą. Taip pat pasidalijo savo mintimis apie ekslibrisą, kaip meno kūrinį.

Dail. Elvyra Katalina Kriaučiūnaitė (Vilnius, 2023-10-12)

Už nuoširdumą, svetingą priėmimą esame dėkingi ir kitam ekslibrisų kūrėjui – Arvydui Pakalkai. Jo dėka daugiau sužinojome apie tokius žymius menininkus, kaip Vincas Kisarauskas, Birutė Žilytė.

Dail. Arvydas Pakalka (Vilnius, 2023-10-12)

Kūrėjams esame dėkingi už įgytą patirtį ir už tai, kad galėjome fondo kolekciją svariai papildyti ne tik žinomų kūrėjų mažosios grafikos darbeliais, bet ir reikšmingais katalogais, reikalingais rengiant Lietuvos ekslibriso kūrėjų enciklopedinį žinyną.

Aplankytų menininkų mintis apie ekslibrisą jau greitai galėsite išgirsti ir jūs. Sekite naujienas bibliotekos internetinėje svetainėje savb.lt ir „Facebook“ paskyroje.

Dianos Janušaitės inf.

JOANA DANUTĖ PLIKIONYTĖ NENUSTOJA STEBINTI SAVO KŪRYBIŠKUMU

Joana Danutė Plikionytė-Bružienė savo dirbtuvėje (Vilnius, 2023-07-19)

Grafikė Joana Danutė Plikionytė yra sukūrusi daugiau nei 100 ekslibrisų. Projekto „Lietuvos ekslibriso kūrėjai XX–XXI a.: enciklopedinio žinyno rengimas“ organizatoriai, lankydami kūrėją, turėjo galimybę apžiūrėti didžiąją dalį jos sukurtų darbų. Dailininkė išsamiai papasakojo, kam jie skirti, parodė savo mėgstamiausius. Sužinojome, kad ilgus metus ją kurti skatino žymus ekslibrisų kūrėjas Valerijonas Vytautas Jucys. Paaiškėjo, kad net jų dirbtuvės buvusios greta, todėl V. V. Jucys dažnai užeidavo, užkrėsdavo savo entuziazmu, palaikymu. Vėliau pasiimdavo ekslibrisus rengiamai parodai. J. D. Plikionytė atviravo, kad to užsidegimo jai dabar labai trūksta.

Esame nuoširdžiai dėkingi menininkei už svetingumą ir už tai, kad galėjome Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo kolekciją papildyti jos kurtais mažosios grafikos darbeliais.

Projekto organizatorių aplankytos menininkės mintis apie ekslibrisą galėsite išgirsti ir jūs. Sekite naujienas bibliotekos interneto svetainėje savb.lt.

Dianos Janušaitės inf.

VAŠILĖNUOSE APLANKYTA KRAŠTOTYRININKĖ JANINA GARBENIENĖ

Kraštotyrininkė Janina Garbenienė (Vašilėnai, 2023 07 08). A. Kaktytės nuotr.

Janinos Garbenienės surinkta medžiaga apie Vytautą Aleksandravičių leidinyje "Karklėnų senovės atspindžiai" (Vilnius : Gairės, 2009).

Enciklopedinio žinyno „Lietuvos ekslibriso kūrėjai XX–XXI a.“ rengėjai lankėsi Kražių seniūnijos Vašilėnų kaime pas kraštotyrininkę Janiną Garbenienę. Janina keliolika metų dirbo bibliotekoje, vėliau – kolūkyje raštvede. Visą laiką domėjosi kraštotyra ir pati įvaldė plunksną.

Knygų „Karklėnų senovės atspindžiai“ ir „Sielos žaizdos“ autorė išsamiai aprašė unikalaus Žemaitijos kaimo Karklėnų istoriją. Reikšmingos informacijos apie savo kraštą ir jo žmones, kaimo šviesuolė suteikė ir mums. Jos dėka daugiau sužinojome apie a. a. ekslibrisų kūrėją Vytautą Aleksandravičių. Surinkta informacija labai pasitarnaus rengiant enciklopedinį žinyną.

Dianos Janušaitės inf.

ŽYMAUS DAILININKO EKSLIBRISAS PAPUOŠĖ MARIJAMPOLĖS PASTATO SIENĄ

Ekslibriso autorius – Stasys Eidrigevičius. Marijampolė, 2023. A. Kaktytės nuotr.

2023 m. birželio 26 – liepos 6 dienomis Marijampolėje vyko dešimtasis MALONNY meno siumpoziumas. Šių metų renginyje tapomos miesto namų sienos, restauruojami anksčiau sukurti darbai. 

Unikalu, kad Marijampolės miesto puošmena tapo Stasio Eidrigevičiaus prieš beveik keturis dešimtmečius sukurtas ekslibrisas. Ekslibrisas – knygos ženklas, todėl pastato siena jam neįprasta.

Ekslibrisą S. Eidrigevičius sukūrė savo seseriai Genutei. Jame gimtoji sodyba Lepšių kaime ir sesers kasdieninis darbas. Interviu su dailininku LRT laidoje "Labas rytas", 2023-07-04 / 14:26–15:55 min.

Nuo šiol Marijampolės miesto svečiai, praeidami pro kūrinį, užduos sau svarbų klausimą – kas yra ex libris?

A. Kaktytės inf.

KLAIPĖDIETĖ TATJANA SIMANAITIENĖ: „EKSLIBRISO POPULIARUMAS IR VĖL IŠAUGS“

 

Susitikimas su dail. Tatjana Simanaitiene Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje (2022-10-04)

Dailininkė Tatjana Simanaitienė su džiaugsmu prisimena laikotarpį, kai gyveno tik ekslibrisais. Susitikimo su projekto „Lietuvos ekslibriso kūrėjai XX-XXI a.: enciklopedinio žinyno rengimas“ organizatoriais metu ji atviravo, kad nuo 1989 iki 2000 m. ekslibrisų kūryba jai buvo tapusi gyvenimo būdu. Vėliau menininkė labiau susidomėjo tapyba, dar vėliau – akvarele. Nepaisant to, T. Simanaitienė tiki, kad ateityje ekslibriso populiarumas ir vėl išaugs.

„Ekslibrisas susideda iš dviejų dalių: piešinio ir tekstinės dalies, kadangi šiuolaikiniai menai turi vizualiąją dalį, kuri dažniausiai turi būti pagrįsta koncepcija, tai aš čia matau ekslibriso ateitį. Žiūrėkite, technologijos yra labai pažengusios, netgi tapyboje galima sukurti didžiulio formato ekslibrisą, tereikia jį nufotografuoti, iškopijuoti ir tai bus sėkmingas autoriaus ekslibrisas“, – mano pašnekovė.

Projekto organizatorių aplankytos menininkės mintis apie ekslibrisą jau greitai galėsite išgirsti ir jūs. Sekite naujienas bibliotekos internetinėje svetainėje savb.lt ir „Facebook“ paskyroje.

Projekto rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė

Dianos Janušaitės inf.

KLAIPĖDOS EKSLIBRISO KŪRĖJUS KURTI ĮKVEPIA GAMTA

 

Augustinas Virgilijus Burba savo dirbtuvėse. Klaipėda, 2022-09-02

Augustinas Virgilijus Burba yra vienas žinomiausių Lietuvos menininkų. Jis žinomas ne tik kaip talentingas tapytojas, bet ir kaip kruopštus grafikas. Jo kūriniuose itin išryškėja stiprus žmogaus ir gamtos – priklausomybės suvokimas. Projekto „Lietuvos ekslibriso kūrėjai XX–XXI a.: enciklopedinio žinyno rengimas“ organizatoriai kelionės pas ekslibriso kūrėją metu įsitikino, kad įkvėpimo A. V. Burba iš tiesų semiasi iš gamtos. „Menas yra pirminės gamtos apraiška. Gamta lydi žmogų nuo gimimo ligi mirties, netgi – ligi visiško išnykimo. Aš į gamtą žvelgiu kaip į vienumą, kurioje netgi išnyksta ribos tarp gyvybės ir mirties: tai, kas gyva – miršta, o kas mirę – duoda pradžią kitai gyvybei“, – kalbėjo menininkas. Itin gražiai A. V. Burba atsiliepė ir apie patį ekslibrisą. Papasakojo, kad kurdamas šį mažą grafikos kūrinį, nustoja jausti laiką ir tarsi apsigyvena kelių centimetrų plotelyje. Apie kūrėją sužinojome ir daug kitų įdomių dalykų. Paaiškėjo, kad pirmą spaudą savo knygoms jis išpjaustė kišeniniu peiliuku iš storos gumos gabalo, o knygos savininką simbolizavo šuns ir žmogaus figūrų siluetai.

Evaldas Vėgėlė Klaipėdos Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje, 2022-09-02

Kelionės metu artimiau susipažinome ir su karikatūristu Evaldu Vėgėle. Menininkas atviravo, kad šiuo metu ekslibrisų nebekuria, tačiau neatmetė galimybės, kad prie šios veiklos dar grįš ateityje. Sakė, kad nors šiuo metu dažniau kuria karikatūras, vis tiek stebi kitų ekslibristų veiklą, dalyvauja jų parodose.

Projekto organizatorių aplankytų menininkų mintis apie ekslibrisą jau greitai galėsite išgirsti ir jūs. Sekite naujienas bibliotekos internetinėje svetainėje savb.lt ir „Facebook“ paskyroje.

Projekto rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Dianos Janušaitės inf.

KELIONĖ PAS EKSLIBRISŲ KŪRĖJUS PAŽĖRĖ NETIKĖTŲ ATRADIMŲ

 

Menininkas ekslibrisų kūrėjas Algirdas Indrašius (2022)

Utenos rajone, Vyžuonų miestelyje, gyvena maištingos sielos menininkas Algirdas Indrašius. Dailininkas žymus tuo, kad yra sukūręs nemažai tapybos, akvarelės, metalo plastikos, grafikos kūrinių, paminklų, skulptūrų ir, žinoma, ekslibrisų. Tai, kad A. Indrašius iš tiesų talentingas, įsitikino ir projekto „Lietuvos ekslibriso kūrėjai XX–XXI a.: enciklopedinio žinyno rengimas“ organizatoriai. 

Apsilankę menininko sodyboje, iš karto pasijutome tarsi kūrybos darbų galerijoje-muziejuje. A. Indrašius didelę savo namų dalį paskyrė ekslibrisų ir kamerinės savo sukurtos liaudiškų formų skulptūros ekspozicijai. Kieme rikiuojasi monumentalios medinės skulptūros darbai: spalvingi koplytstulpiai, kryžiai, koplytėlės, akcentai su prasmingais dekoratyviniais įrašais.

Menininko Algirdo Indrašiaus sodyboje "Ex libris" (2000, medžio raižinys)

Didelį įspūdį paliko ir kraštiečių rašytojų B. Radzevičiaus ir A. Masionio garbei įrengta literatūrinė ekslibrisų ekspozicija, šalia kurios menininkas ir buvo paprašytas išsamiau papasakoti apie savo, kaip ekslibrisų kūrėjo, pradžią. Kūrėjas atskleidė daug įdomių dalykų, pavyzdžiui, sužinojome, kad dalyvavo daugiau nei 70-yje parodų, konkursų. Už meniškus ekslibrisus yra pelnęs gausybę įvairių apdovanojimų. Išsiaiškinome, kodėl jo ekslibrisuose dominuoja būtent baltos erdvės ir juodos dėmės sąskambiai, bei tapo aišku, kokiu savo kurtu ekslibrisu A. Indrašius didžiuojasi labiausiai. Ne gana to, menininkas mums padovanojo grafikos darbelių, reikšmingų katalogų, reikalingų rengiant Lietuvos ekslibriso kūrėjų enciklopedinį žinyną.

 

Ekslibrisų kūrėja Lolita Braza (2022)

Daugiau peno kultūriniams apmąstymams mums įpūtė ir dailininkė Lolita Braza. Apsilankę pas ją atokioje sodyboje, ne tik pasigėrėjome gamta, bet ir sužinojome, kokią svarbią dalį jos gyvenime užima ekslibrisai. Dailininkė atskleidė, iš ko semiasi įkvėpimo, ką savo kūriniais nori pasakyti bei kuo išsiskiria iš kitų menininkų. O jūs ar žinote, kokia ypatybe pasižymi L. Brazos kurti ekslibrisai?

Atsakymus į šį ir kitus klausimus apie ekslibrisą jau greitai galėsite išgirsti ir jūs. Sekite naujienas bibliotekos internetinėje svetainėje savb.lt ir „Facebook“ paskyroje.

Projekto rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Dianos Janušaitės inf.

EKSLIBRISUS KURIA NE TIK DAILININKAI

Architektas Edmundas Stasiulis (2022)

Projekto „Lietuvos ekslibriso kūrėjai XX–XXI a.: enciklopedinio žinyno rengimas“ organizatorių kelionė pas kūrėjus pirmiausia prasideda nuo pokalbio telefonu. Architektas Edmundas Stasiulis jau daugiau nei 50 metų gyvena Vilniuje, tačiau balse išlikęs malonus akcentas išdavė, kad kūrėjas kilęs iš Žemaitijos. Širdžiai mielas susitikimas su ramiu žemaičiu įvyko 2022 m. rugpjūčio 12 d. jo namuose. Pokalbis vyko kieme, architekto sukurtoje augalų ir čiurlenančio vandens harmonijoje. Pasirodo, E. Stasiulis dega ne tik aistra augalams, bet ir knygos ženklams. „Ekslibrisus pradėjau kurti todėl, kad neturėjau jokio mainų fondo“, – pasakojo E. Stasiulis apie ekslibrisų kolekcionavimo pradžią. Oforto technika architektas yra sukūręs daugiau nei septynias dešimtis ekslibrisų. Kaip jis pats sakė, 80 procentų knygos ženklų skirta kolegoms architektams.

Išklausę pasakojimą apie jaudinantį architekto knygos ženklų kūrybos etapą ir apdovanoti ekslibrisų katalogais bei autografuotu albumu „Edmundas Stasiulis. Atpažinimo kodas“ pasukome į dailininkės Gražinos Didelytės (1938–2007) kūrybinių teisių paveldėtojo, jos darbų skleidėjo profesoriaus Vygando Čapliko namus Vilniuje. Apie šią ypatingo talento intelektualią kūrėją V. Čaplikas pirmiausia sužinojo iš 1984 metais Vilniaus leidyklos „Vaga“ išleistos knygelės „Gražina Didelytė“ (leidinių serija „Šiuolaikiniai lietuvių dailininkai“). V. Čaplikas prisiminė ir mums papasakojo, kaip susižavėjo dailininkės kūryba. Profesorius yra parengęs ir išleidęs net kelias knygas apie G. Didelytės ekslibrisus. Dailininkė V. Čaplikui sukūrė du ekslibrisus, kuriais papasakojo jai artimo žmogaus glaudų ryšį su gamta. Susitikimo metu mums bekalbant apie dailininkės ekslibrisus, profesorių užliejo šilti prisiminimai.

Menininkas Petras Repšys (2022)

Tądien besisvečiuodami architekto ir ekslibriso kūrėjo E. Stasiulio namuose sulaukėme netikėto menininko Petro Repšio skambučio. Kelionės maršrutas neplanuotai pasipildė ekskursija po atsinaujinusį Užupį su P. Repšio pasakojimais. Menininkas buvo puikiai nusiteikęs ir kaip niekad iškalbus. Beveik „nekvėpuodami“ klausėmės prisiminimų iš vaikystės, pasakojimų apie kūrybą, žavėjomės intriguojančiomis ekslibriso istorijomis. 

Pokalbius su kūrėjais apie ekslibrisą jau greitai galėsite išgirsti ir jūs. Sekite naujienas bibliotekos internetinėje svetainėje savb.lt ir „Facebook“ paskyroje. 

Projekto rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

A. Kaktytės inf.

SOSTINĖJE APLANKYTI EKSLIBRISO KŪRĖJAI

Paskutinę gegužės mėnesio dieną projekto „Lietuvos ekslibriso kūrėjai XX–XXI a.: enciklopedinio žinyno rengimas“ organizatoriai aplankė tris gerai žinomus šalies menininkus. Pirmiausia vykta pokalbio į tapytojos, grafikės Saulės Kisarauskienės dirbtuvę. Susitikimo metu kalbėta apie šalies kūrėjus, meno prasmę. Apžiūrėti S. Kisarauskienės ir jos vyro a. a. Vinco Kisarausko kūrybos darbai.

Kelionės metu aplankyta, pakalbinta grafikė, iliustruotoja, ekslibrisų kūrėja Nijolė Šaltenytė. Menininkė papasakojo, kodėl kurdama ekslibrisus pirmiausia vadovaujasi jausmais, o ne logika. Taip pat pasidalijo savo mintimis apie ekslibrisą, kaip meno kūrinį.

Už nuoširdumą, svetingą priėmimą, savito požiūrio į gyvenimą atskleidimą esame dėkingi ir kitam auksinės širdies žmogui – Birutei Žilytei. Jos dėka leidome sau nors trumpai nebeskubėti ir pasidžiaugti dabarties akimirka.

Ekslibrisų kūrėjams esame dėkingi už įgytą patirtį ir už tai, kad galėjome fondo kolekciją svariai papildyti ne tik žinomų kūrėjų mažosios grafikos darbeliais, bet ir reikšmingais katalogais, reikalingais rengiant Lietuvos ekslibriso kūrėjų enciklopedinį žinyną.

Projekto organizatorių aplankytų menininkų mintis apie ekslibrisą jau greitai galėsite išgirsti ir jūs. Sekite naujienas bibliotekos internetinėje svetainėje savb.lt ir „Facebook“ paskyroje.

Projekto rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Dianos Janušaitės inf.

Grafikė Nijolė Šaltenytė, 2022-05-31. Nuotr. Vaivos Kovieraitės-Trumpės

Menininkės Aistė Kisarauskaitė ir Saulė Kisarauskienė. Nuotr. Vaivos Kovieraitės-Trumpės.

Dailininkės Birutė Žilytė ir Daina Steponavičiūtė. Nuotr. Vaivos Kovieraitės-Trumpės.

EKSLIBRISŲ KŪRĖJAI NENUSTOJA DŽIUGINTI

Projekto „Lietuvos ekslibriso kūrėjai XX–XXI a.: enciklopedinio žinyno rengimas“ organizatoriai ir vėl leidosi į kelią. Šį kartą teko lankytis Vilniuje pas grafikę Danutę Gražienę ir tapytoją Bronių Gražį. Menininkai pasidalijo prisiminimais apie laikus, kai sukūrė pirmąjį ekslibrisą, papasakojo, ką tuo metu jautė ir ko siekė. Atviravo, kaip iki šiol jaučiasi paėmę savo mažuosius grafikos kūrinėlius į delnus, atskleidė, kokiems žmonėms ekslibrisus kūrė dažniausiai.

Grafikė Danutė Gražienė savo dirbtuvėje 2022 balandžio 6 d.

Tapytojas Bronius Gražys savo dirbtuvėje 2022 balandžio 6 d.

Su kita iškilia menininke Viktorija Daniliauskaite kalbėjomės apie jos mamą, tautodailininkę, karpytų ekslibrisų pradininkę – Juliją Daniliauskienę. Sužinojome, kaip ji gyveno, kokia technika kūrė ir ką brangaus mums visiems paliko. Žinoma, susitikimo metu išsamiau aptarėme ir pačios J. Daniliauskaitės kūrybos kelią. Grafikei esame labai dėkingi už šiltą priėmimą ir nuoširdų pokalbį.

Taip pat aplankėme Lietuvos dailininką, grafiką, keliautoją ir žurnalistą Alfonsą Čepauską. Iki šiol entuziazmu degančiomis akimis, jis mums perdavė neįkainojamų žinių. Menininko dėka daugiau sužinojome apie anksčiau veikusį Lietuvos ekslibrisininkų klubą, jo narius, nuveiktus darbus. Nors klubo nariai padarė didelę įtaką Lietuvos kultūrai, deja, bet pats klubas iki šių dienų neišliko ir 2021 m. rugpjūtį nutraukė veiklą. Nepaisant to, pats menininkas nepraranda gyvenimo džiaugsmo ir nenustoja džiuginti kitų. Liūdėti tikrai neturime dėl ko, juo labiau kad A. Čepausko namus palikome netuščiomis. Jis mums įteikė šūsnį vokų, katalogų, leidinių, susijusių su ekslibrisais ir Lietuvos ekslibrisininkų klubo veikla.

Už neįkainojamus leidinius esame dėkingi ir D. Gražienei, V. Daniliauskaitei. Visas šis turtas bus saugomas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde.

Negana to, projekto organizatorių aplankytų menininkų mintis apie ekslibrisą jau greitai galėsite išgirsti ir jūs. Sekite naujienas bibliotekos internetinėje svetainėje savb.lt ir „Facebook“ paskyroje. Projekto rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Dianos Janušaitės inf.

EKSLIBRISO KŪRĖJŲ PAIEŠKOS IR ATRADIMAI ŽEMAITIJOJE

Antanas Jankauskas, 2021-08-21. A. Kaktytės nuotr.

2021 m. rugpjūčio 21-ąją projekto „Lietuvos ekslibriso kūrėjai XX-XXI a.: enciklopedinio žinyno rengimas“ organizatoriai išvyko į besibaigiančios vasaros kelionę pas ekslibriso meistrą Antaną Jankauską į Barstyčius – Mažąją Lietuvos kultūros sostinę 2021. Šiame miestelyje gyvena puikus menininkas – karikatūristas, medžio drožėjas, tapytojas, keramikas, poetas, miestelio herbo kūrėjas ir, žinoma, ekslibrisų kūrėjas, kurio dovanoti knygos ženklai papildė Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondą. Dailininkas mielai aprodė savo kūrybines dirbtuves, leido prisiliesti prie kuriamų ekslibrisų eskizų, davė interviu apie tai, kas Jam yra ekslibrisas. Didžiąją dalį pastaruoju metu kurtų knygos ženklų A. Jankauskas yra atlikęs tušo technika. Ekslibrisai skirti šeimos rato ir vietiniams žmonėms, kolegoms, Skuodo miesto 430 jubiliejui paminėti, Skuodo viešajai bibliotekai, poeto Vytauto Mačernio šimtmečiui, bei Jurgio Kunčino 70-mečiui.

Jau greitai knygos meno mylėtojai galės patys išgirsti ekslibriso kūrėjo mintis apie knygos ženklus ir jų kūrybą video formatu. Sekite informaciją bibliotekos internetinėje svetainėje savb.lt ir bibliotekos „Facebook“ paskyroje.

Projektą remia – Lietuvos kultūros taryba, Šiaulių miesto savivaldybė.

 L. Brazos info. 

KELIONĖ PAS EKSLIBRISO KŪRĖJUS

Ekslibrisas vis traukia projekto „Lietuvos ekslibriso kūrėjai XX–XXI a.: enciklopedinio žinyno rengimas“ organizatorius į kelią. Per paskutinę birželio mėnesio kelionę į Vilnių aplankėme žymius grafikus Mikalojų Povilą Vilutį ir Nijolę Ingelevičiūtę-Vilutienę. Jie pasidalijo prisiminimais apie laikus, kai gyvenant už geležinės uždangos ekslibrisas buvo langas į pasaulį. Su kita iškilia menininke, Ugne Žilyte, kalbėjomės apie ekslibriso kūrimo taisykles ir šios grafikos srities ateities perspektyvas. Grafikė Virginija Kalinauskaitė mums papasakojo apie išradingiausius būdus atspausti darbus karantino metu namų sąlygomis ir apie savo darbų inspiracijas.

Klausantis kūrėjų, kalbančių apie ekslibriso kūrimo subtilybes, neapleidžia mintis, kad nors mažosios grafikos kūrinėlis visus mūsų lankytus menininkus vienija, tačiau kiekvienas į klausimą, kas jam yra ekslibrisas, atsako be galo skirtingai. Tai tik rodo, kad vieno atsakymo į šį klausimą nėra, dėl to taip įdomu kaskart išgirsti naują atsakymą iš degančiomis akimis pasakojančių ekslibriso entuziastų.

Projekto organizatorių aplankytų menininkų mintis apie ekslibrisą jau greitai galėsite išgirsti ir jūs. Sekite naujienas bibliotekos internetinėje svetainėje savb.lt ir „Facebook“ paskyroje. Projekto rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

G. Montvidaitės info.

Mikalojus Povilas Vilutis, 2021-06-28. Nuotr. V. Kovieraitės-Trumpės

Virginija Kalinauskaitė, 2021-06-28. Nuotr. V. Kovieraitės-Trumpės

Nijolė Ingelevičiūtė-Vilutienė, 2021-06-28. Nuotr. V. Kovieraitės-Trumpės 

Ugnė Žilytė, 2021-06-28. Nuotr. V. Kovieraitės-Trumpės

EKSLIBRISO KELIAIS: VILNIUS–ŠIRVINTOS

Norint aplankyti ekslibriso kūrėjus dažnai tenka užsukti į sostinę. Šį kartą projekto „Lietuvos ekslibriso kūrėjai XX–XXI a.: enciklopedinio žinyno rengėjai“ organizatoriai vyko pokalbio į žymaus menininko Valentino Ajausko dirbtuvę, apžiūrėjo naujausius darbus ir ekslibriso katalogus. Po to apsilankė ištaigingoje Vilniaus paveikslų galerijos salėje, kur klausė grafikės ir rašytojos Jolantos Sereikaitės pasakojimo apie knygos ir ekslibriso ryšį. Tokią karštą dieną gera ištrūkti iš miesto šurmulio, o maršrutui pasisukus į svetingąjį Širvintų kraštą nekantriai laukėme dar dviejų susitikimų. Nepaprastos išminties ir šviesumo kūrėjas, profesorius Albertas Gurskas papasakojo ne tik apie savo kūrybą, nelengvą gyvenimo kelią ir bendravimą su studentais, bet ir apie ekslibriso pradininkus. Gerardo Bagdonavičiaus pavardė pokalbyje skambėjo ne kartą, apibūdinama gražiausiais epitetais ir minima su dėkingumu už nuveiktus svarbius darbus. Profesorius labai šiltai atsiliepė ir apie savo studentę Rasą Janulevičiūtę, kurią radome įsikūrusią vos už kelių namų, dėstytojo kaimynystėje. R. Janulevičiūtės darbai ir pasiekimai kalba patys už save, bet užvis labiausiai stebina sudėtingų ir gerai apgalvotų darbų įgyvendinimo paprastumas.

Visų apsilankymo metu kalbintų menininkų mintis jau greitai galėsite išgirsti ir jūs. Sekite projekto naujienas bibliotekos internetinėje svetainėje savb.lt ir „Facebook“ paskyroje. Projekto rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

G. Montvidaitės info.

Prof. Albertas Gurskas, 2021-06-18. Nuotr. V. Kovieraitės-Trumpės

Dail. Jolanta Sereikaitė Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, 2021-06-18.
Nuotr. V. Kovieraitės-Trumpės.

Dr. Rasa Janulevičiūtė, 2021-06-18. Nuotr. V. Kovieraitės-Trumpės

Dail. Valentinas Ajauskas, 2021-06-18. Nuotr. V. Kovieraitės-Trumpės

PANEVĖŽYJE EKSLIBRISO MENAS TEBEGYVUOJA

Stasė Medytė ir jos prieš trisdešimt penkerius metus įkurtas Panevėžio ekslibrisininkų klubas „Bitė“ aktyviai populiarino ekslibriso meną. Norėdami susitikti su šia ryškia asmenybe ir įamžinti jos mintis apie ekslibrisą, projekto „Lietuvos ekslibriso kūrėjai XX–XXI a.“ organizatoriai 2021 m. birželio apsilankė Panevėžyje. Klubui priklausė ir žinomi menininkai, knygos ženklui daug nusipelnę kūrėjai Henrikas Mazūras ir Povilas Šiaučiūnas, kuriuos taip pat aplankėme ir įamžinome jų pamąstymus apie mažosios grafikos kūrinius. Kitas garbaus amžiaus kūrėjas, kurį teko garbė aplankyti ir pakalbinti – auksinės širdies žmogus, kaip mums pristatė P. Šiaučiūnas, Zigmantas Plėštys. Inžinieriumi dirbęs, bet laisvalaikiu sukūręs daugiau kaip tris šimtus ekslibrisų Z. Plėštys mus priėmė su geraširdiška šypsena ir papasakojo apie savo kūrybą. Pabendravus su tokiais šviesiais žmonėmis kelionė namo net apsiniaukusią dieną nušvinta.

Daugiau informacijos apie projekto veiklas galite rasti bibliotekos internetinėje svetainėje savb.lt ir bibliotekos „Facebook“ paskyroje. Projekto rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

G. Montvidaitės info.

Dail. Stasė Medytė, 2021-06-11. Nuotr. V. Kovieraitė-Trumpė

Ekslibriso kūrėjas Zigmantas Plėštys, 2021-06-11. Nuotr. V. Kovieraitė-Trumpė

Dail. Povilas Šiaučiūnas, 2021-06-11. Nuotr. V. Kovieraitė-Trumpė.

Dail. Henrikas Mazūras, 2021-06-11. Nuotr. V. Kovieraitė-Trumpė.

APSILANKYMAI PAS EKSLIBRISO MENININKUS VILNIUJE

Gražią birželio pradžios dieną projekto „Lietuvos ekslibriso kūrėjai XX–XXI a.: enciklopedinio žinyno rengėjai“ organizatoriai aplankė keturis gerai žinomus šalies ekslibriso kūrėjus. Apsilankius pas knygos ženklui nepaprastai daug nusipelniusį Alfonsą Čepauską, gyvybe alsuojančius ir daug kur pritaikomus ekslibrisus kuriančią Aušrą Čapskytę, prisiminimais ir išmintimi besidalijančią Viktoriją Daniliauskaitę ir dienoraštinius ekslibrisus per karantiną kūrusį Remigijų Venckų, organizatorių patirties bagažas ir fondo kolekcija svariai pasipildė ne tik žinomų kūrėjų mažosios grafikos darbeliais, bet ir reikšmingais katalogais, reikalingais rengiant Lietuvos ekslibriso kūrėjų enciklopedinį žinyną. Menininkai turėjo galimybę papasakoti apie savo darbus, perduoti ilgus metus kauptą medžiagą ir pasidalyti mintimis, kaip patys supranta ekslibriso meną ir kas juos įkvepia kurti.

Jau greitai knygos meno mylėtojai galės patys išgirsti ekslibriso kūrėjų mintis apie knygos ženklus ir jų kūrybą video formatu. Kad naujienos jus pasiektų pirmuosius, sekite informaciją bibliotekos internetinėje svetainėje savb.lt ir bibliotekos „Facebook“ paskyroje. 

Projekto rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba, Šiaulių miesto savivaldybė.

G. Montvidaitės info.

Dail. Aušra Čapskytė, 2021-06-03. Nuotr. V. Kovieraitės-Trumpės

Dail. Alfonsas Čepauskas, 2021-06-03. Nuotr. V. Kovieraitės-Trumpės

Remigijus Venckus, 2021-06-03. Nuotr. V. Kovieraitės-Trumpės

Viktorija Daniliauskaitė, 2021-06-03. Nuotr. V. Kovieraitės-Trumpės