DAILININKO, PEDAGOGO IR KOLEKCININKO GERARDO BAGDONAVIČIAUS (1901-1986) ASMENINĖ BIBLIOTEKA IR MENO KŪRINIŲ KOLEKCIJA

Skiriama G. Bagdonavičiaus atminimui

(1901-1986) 

Iš autoriaus archyvo

Jonas Nekrašius

Jis kaip dailininkas ir kultūros veikėjas susiformavo veikiamas ne tik lietuvių, bet rusų, lenkų, prancūzų ir vokiečių kultūrų. Dar vaikystėje išmoko vokiečių ir prancūzų kalbas, žavėjo erudicija ir įvairiapusiškais interesais, skaitė įvairias knygas, esančias gausioje jo tėvų bibliotekoje. Jį domino ne tik dailės šakos, bet ir teatras, muzika, taip pat literatūra, istorija, etnografija ir kt. 

1924 metais susižavėjęs ekslibrisais, daug nuveikė populiarindamas lietuvišką knygos ženklą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. G. Bagdonavičiaus susižavėjimas ekslibrisu greitai peraugo į aktyvią kūrybinę veiklą. Turėdamas gausią biblioteką, pirmuosius ekslibrisus sukūrė sau. Jo dėka laikraščiuose ir kai kuriuose žurnaluose buvo dažnai informuojama apie Lietuvos ekslibrisus, spausdinama jų iliustracijų, jo paties sukurtų knygos nuosavybės ženklų. Lietuviškos enciklopedijos II tome buvo reprodukuotas jo sukurtas ekslibrisas.

Kad asmeninės bibliotekos knygos rastų kelią atgal, Bagdonavičius savo gausios meno, istorijos ir grožinės literatūros asmeninės bibliotekos knygas žymėjo penkių eilučių neapibrėžtu spaudu – GERARDAS / BAGDONAVIČIUS / ŠIAULIAI / Aušros alėja 84 Nr. / LIETUVA – LITHUANIA. Taip pat jis į savo asmeninės bibliotekos knygas įklijuodavo ir savo ekslibrisus, kurių buvo sukūręs net 9. Iš jų paminėtini:  Ex libris Gerardo Bagdonavičiaus   x  G.B. 1925 (1925); Ex libris Gerardo Bagdonavičiaus  x  G B (1926 m.); Ex libris Gerardo Bagdonavičiaus 1929 met.  x (1929 m.); Ex libris Gerardas Bagdonavičius x (1960); PROBITAS LAUDATUR, ET ALGET. JUVENALIS. Ex libris Gerardas Bagdonavičius  x  ir kt.

Monograma iš G. Bagdonavičiaus asmeninės bibliotekos knygos.
Saugojimo vieta: ŠAVB (Ivn. nr. 216016/kr-1)

Bagdonavičiaus asmeninėje bibliotekoje buvo gana daug meno ir istorijos knygų, dailės albumų lietuvių, vokiečių, rusų ir kitomis kalbomis. Jis duodavo paskaityti knygų savo mokiniams ir pažįstamiems.

Keletą kartų teko lankytis dailininko G. Bagdonavičiaus namuose. 1985 m. birželio mėnesį lankiausi jo namuose Šiauliuose, Aušros alėjos g. 84.  Bagdonavičius papasakojo apie savo kūrybą, sukurtus paveikslus, ekslibrisus, surinktas meno vertybes, aprodė savo didžiulę asmeninę biblioteką. Jo namai buvo pilni knygų, paveikslų, įvairių spaudos leidinių. Visur jo namuose meno albumai, laikraščiai, žurnalai užsienio kalbomis. Ir knygos, knygos, knygos.

Apie tai kaip atrodė kambarys, kuriame buvo laikomos G. Bagdonavičiaus asmeninės bibliotekos knygos, 1985 m. liepos 4 d. pas jį namuose, Aušros alėjoje nr. 84, Šiauliuose apsilankęs jo buvęs mokinys Antanas Rimša, rašė:

Kambarys, kuriame susėdome, buvo tiek prikrautas visokių daiktų, kad labiau tiktų jį pavadinti muziejaus sandėliu. Sienos nukabinėtos visokiais piešiniais, paveikslais. Visi kampai ar pašaliai verste užversti liaudies menininkų drožiniais, skulptūrėlėmis, knygomis, laikraščiais, įvairiais popieriais ir dar nežinia kuo.

Šioje bibliotekoje buvo knygų lietuvių, rusų, vokiečių, prancūzų, anglų ir kitomis kalbomis. Dailininkas gaudavo periodinių leidinių iš Vokietijos. Į gyvenimo pabaigą Bagdonavičius dovanojo savo bibliotekos knygas mokiniams, pažįstamiems, Aušros muziejui. Fotomenininkas R. Dailidė pasakojo, kad jam apsilankius pas dailininką namuose, jis pasiūlė pasirinkti vieną iš knygų. Jis nenorėdamas nuskriausti Bagdonavičiaus paėmė nevertingą knygelę sodininkystės klausimais. Dailininkas liepė padėti ją atgal kaip neturinčią didelės vertės ir ištraukęs iš knygų spintos padavė retą  rusų režisieriaus S. Eizenšteino piešinių albumą, sakydamas, kad šis albumas yra labai įdomus ir vertingas.

1982 m. dailininkas pats perdavė Aušros muziejui 207 knygas, po jo mirties pateko 179 knygos ir šiuo metu muziejuje yra 386 G. Bagdonavičiaus bibliotekos knygos (358 – bibliotekoje, 28 – Dailės skyriaus archyve). Nemažai G. Bagdonavičiaus asmeninės bibliotekos knygų su jo autoriniais ekslibrisais saugoma Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Dokumentų saugojimo bei Meno ir muzikos skyriuose. Jas dailininkas dovanojo šiai bibliotekai. Iš G. Bagdonavičiaus Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešajai bibliotekai dovanotų knygų matyti, jog dailininką su knyga siejo ypatingas ryšys. Knygoms minkštais viršeliai pratęsė gyvenimą – įrišo į kietus viršelius. Kai kurioms knygoms sukūrė naują „veidą“. Viršelius dekoravo audiniu, savo ranka užrašė knygų pavadinimus. Knygoms sukūrė ekslibrisus, kurie tapo ne tik knygų nuosavybės ženklais, bet ir originaliais meno kūriniais.

Turėdamas gausią ir vertingą biblioteką, pirmuosius ekslibrisus 1925-1929 metais dailininkas skyrė sau. Devyni G. Bagdonavičiaus sukurti autoekslibrisai kartu su jo asmeninės bibliotekos knygomis saugomi Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyriuje.



* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.

MENOTYRININKO, LITERATO, KOLEKCININKO, PROF. VYTENIO RIMKAUS ASMENINĖ BIBLIOTEKA IR SPAUDOS LEIDINIŲ BEI MENO KŪRINIŲ KOLEKCIJA

Sveikiname prof. V. Rimkų su gimtadieniu!

Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas

Dail. G. Bagdonavičiaus ekslibriso eskizas.
 Iš prof. V. Rimkaus archyvo

Jonas Nekrašius

Prof. V. Rimkus gimė 1930 m. sausio 17 d. Knygomis domisi nuo vaikystės. Mokydamasis pradinėje mokykloje knygutes skaitė ir rinko kartu su sesutėmis. Namuose buvo didelė tėvo, Šiaulių berniukų gimnazijos mokytojo, Jaroslavo Rimkaus (1888-1976) biblioteka. Atsimena puikiąją K. Šimonio Eglę žalčių karalienę, Tarzaną ir kitas. Gresiant trėmimams, jo tėvas savo biblioteką išvežė pasaugoti dviem kaimynams. Grįžus iš tremties ir lagerio vieną didesniąją bibliotekos dalį rado net nepaliestą, o kitos neliko, ten augusių vaikų spalvotos iškarpos plačiai buvo paplitusios tarp apylinkės vaikų. O V. Rimkaus kruopščiai kaupta gimnazistiška bibliotekėlė taip ir dingo be pėdsakų, o kartu – ir pašto ženklų kolekcija. 1958 m. grįžęs iš tremties, V. Rimkus pradėjo kaupti asmeninę biblioteką. Mokantis Peterburgo akademijos Repino dailės institute pirkdavo vos ne visus leidinius apie meną. Susikaupė krūvos smulkiųjų leidinių – parodų katalogų, bukletų, teatrų ir koncertų programų ir t.t. Palaipsniui susiformavo leidinių grupės apie meną (albumai, parodų katalogai); istoriją, kraštotyrą, lituanistiką; dar apie tremtį Sibire; įvairios enciklopedijos. Knygų turi keletą tūkstančių, jos susigrupuotos pagal įgijimo metus, iš dalies – pagal formatus. Jų esama visuose buto kambariuose, rūsyje, garaže, šiek tiek atgautoje kaimo sodyboje daugiausia knygų – lietuvių ir rusų kalbomis, dar yra lenkiškų, latviškų, estiškų, vokiškų, anglų, po vieną kitą – kitomis kalbomis. Yra knygų, išleistų 18 a., 19-ojo amžiaus lietuviškų ir lenkiškų knygų. Turi laikraščių ir žurnalų komplektų (Kultūros barai, Pergalė, Literatūra ir menas ir kt.). Savo asmeninėje bibliotekoje saugo tarpukaryje leistus žurnalus Kultūra, Gimtasai kraštas, Lietuvos mokykla, Skautų aidas, Naujoji romuva, Šaulė ir kt. pilną Kūrybos (1942-1944 m.) komplektą, yra paskirų to meto laikraščių numerių. Didesnioji dalis smulkiosios literatūros (katalogai, bukletai, turistinė literatūra, žemėlapiai) sugrupuota į aplankalus pagal šalis, temas ir kitus požymius. 

Prof. V. Rimkui vertingiausi yra šie leidiniai: 1930-ųjų metų Vytauto Didžiojo albumas (originalas), už 500 Lt pirktas Pasaulio atlasas. Yra daug autografuotų knygų (St. Šalkauskio, J. Paukštelio, T. Ivanausko, J. Balčikonio ir kt.). Dr. J. Šliūpo autografuotas knygas dovanojo Šiaulių universitetui, dr. J. Šliūpo fondui. Turi nemažai vertingų dokumentų, laiškų (vieną dr. J. Basanavičiaus, K. Korsako, J. Grušo ir kt.). Įdomių tarpukario laikotarpio fotografijų: Šiaulių J. Janonio gimnazija (100 vnt.), tremtis (apie 100), tautodailininkų darbai ir etc. Yra nemažai atvirukų Šiaulių, moterų temomis. Profesorius yra sukaupęs gausybę segtuvų su vertinga medžiaga apie dailininkus G. Bagdonavičių, A. Krištopaitį, V. Trušį, A. Toleikį, A. Visockį, A. Tyčiną, liaudies meistrus, iškarpų iš laikraščių ir žurnalų, parodų lankstinukų ir katalogų, kvietimų, taip pat Šiaulių tema ir šiauliečiams skirtų knygos ženklų. Jis turi nemažai  dailininko G. Bagdonavičiaus sukurtų piešinių, eskizų, atvirukų, fotografijų, ekslibrisų. Yra surengęs nemažai parodų iš savo rinkinių, davęs daug eksponatų bendroms (atvirukų, dokumentų) parodoms. V. Rimkus yra pasakęs: „Aš specialiai nieko nekolekcionuoju, bet jei pakliūna į rankas – nieko neišmetu“. Jo namai jau seniai virto savotiškais muziejaus fondais, kur saugomos knygų, paveikslų, fotografijų, įvairių meno kūrinių, dokumentų ir kitokios kolekcijos. 

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.

GERARDO BAGDONAVIČIAUS ASMENINĖS BIBLIOTEKOS KNYGOS IR JŲ ŽENKLAI

Dailininkas Gerardas Bagdonavičius turėjo gausią ir vertingą biblioteką, kuri buvo išsklaidyta dar jam gyvam esant. Didžioji dalis knygų saugomos Šiaulių "Aušros" muziejuje. Dailininko knygų yra ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (ŠAVB), Meno ir muzikos skyriuje.

 Land und Wasser : neubearbeitete Ausgabe des
 ,,Denkzeichnens'' / von Professor W. Schneebeli. - Ravensburg, [s. a.].

Žvelgiant į Gerardo Bagdonavičiaus ŠAVB dovanotas knygas matyti, jog dailininką su knyga siejo ypatingas ryšys. Knygoms minkštais viršeliais pratęsė gyvenimą - įrišo į naujus kietus viršelius. Kai kurioms knygoms sukūrė naują "veidą". Viršelius dekoravo audiniu, savo ranka užrašė knygų pavadinimus. Knygoms sukūrė ekslibrisus, kurie tapo ne tik knygų nuosavybės įrodymai, bet ir meno kūriniai.

Turėdamas gausią biblioteką, pirmuosius ekslibrisus (1925-1929) Gerardas Bagdonavičius skyrė sau.

ŠAVB: 05/15663	ŠAVB: 05/15713
ŠAVB: 05/15666	ŠAVB: 05/15725
ŠAVB: 05/15664	ŠAVB: 05/15669
ŠAVB: 05/15673	ŠAVB: 05/15709

Devyni dailininko autoekslibrisai saugomi ŠAVB Meno ir muzikos skyriuje. Dovanotose knygose įklijuoti šie ekslibrisai: 05/15725 ir 05/15726.

Čia matome G. Bagdonavičiaus nuosavos bibliotekos ženklą - ex libris, kuris rodo jo pamėgimą ir jo darbo įrankius ir veiksmus: viduryje balta groteskiniai stilizuota piešėjo-tapytojo figūra su ištempta juoda darbo dešine ranka, kuri rašo atviroj baltoj knygoj savo naują monogramą G.B., greta jo viduramžių meno čechų ženklas simboliškai rodo menininko domėjimąsi skulptūra, tapyba ir architektūra. Rašymas knygoj - tai Bagd. G. patraukimas prie knygos - spaudinių puošimo. Ten pat remiasi ir nuo apačios išsikišę grafikai plunksna, teptukas ir pieštukas. Kairėj sulenktoj rankoj - padi. stiklas [simbolis smulkios grafikos tyrinėjimo], pro kurį, vietoj širdies, matyt gryno balto-juodo popieriaus lapelis. P.S. Kalba netaisyta Knygos savininko ženklas (Exlibris)//Šiaurės Lietuva.-1933.-Vas.5.-Nr.6.-P.3

Kad knygos rastų kelią atgal į namus, dailininkas jas žymėjo ne tik ekslibrisu, bet ir antspaudu. ŠAVB: 05/15726 Toj pačioj rankoj palitra - dažams maišyti, dažai trimis taškais krenta žemyn ant statmenim stovinčios spaustuviškos plieno raidės [simbol. darbų spaudai puošti]. Sparneliai prie galvos primena Merkurijų, o kaipo toki čia tinka ir apskritimai apie galvą. Ištiesta koja remiasia dvi plieno spaust. raidės, iš kurių žydi rūta [naujas lietuviškos spaustuvės - spaudos grynas atgimimo simbolis - tvirtas tautiškos spaustuvės kūrybos pamatas ir menininko kilmės simbolis]. Kairioji sulenkta koja turi pamatu gulintį dažų tubiką - tapybos simbolį. Moderniškas užrašo šriftas papildo kompoziciją

Astos Kaktytė inf.

Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas

Meno ir muzikos skyrius

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka

http://www.savb.lt/lt/