JAPONŲ EKSLIBRISAI ŠIAULIUOSE: KOLEKCIJOS PRISTATYMAS

🎌 Kviečiame į parodą

„Japonijos popierinės brangenybės: ekslibrisai ir kalendoriai"

📅 2026 m. spalio 8 d., ketvirtadienis
🕔 17.30 val.
📍 Šiaulių koncertinės įstaigos „Saulė" vitražų salė

Šiaulių koncertinės įstaigos „Saulė“ Vitražo salėje 2026 m. spalio mėnesį veikiančioje parodoje „Japonų popierinės brangenybės: ekslibrisai ir kalendoriai“ galima susipažinti su Tekančios saulės šalies dailininkų knygos ženklais ir kalendoriais.

Japonijoje svarbią vietą meno ir kultūros srityje užima ekslibrisas – knygos savininko nuosavybės ženklas. Ekslibrisai japonams yra pagarbos knygai, spausdintam žodžiui, ženkas. Jie gali nurodyti, kam knyga priklauso, bet dažniausiai jie skiriami vertingoms knygoms žymėti – kaip papuošimo ar ypatingos dėmesio simbolis ar tampa kolekcionavimo objektu. Japonų meno ypatybė pasireiškia ir ekslibrise, kuriame vaizduojamas meno ir gamtos ryšys, apibūdinantis japonų kultūrą. Šiuose knygos ženkluose atsiskleidžia didi spalvų harmonija, gili filosofinė potekstė, įdomi kompozicija, poetinė simbolika.

Ekslibrisai Japonijoje buvo naudojami nuo labai senų laikų. Manoma, kad ekslibrisai į Japoniją atėjo iš Europos XV a. antroje pusėje. Pirmieji knygos ženklai Tekančios saulės šalyje buvo sukurti daugiau kaip prieš 555 metus vienuolynų bibliotekų knygoms. Seniausio laikomo japonų ekslibriso, sukurto apie 1470 metus, iliustracija, pateikta Shozo Saito knygoje „Japonų senovės ekslibrisai 1470-1897“. Ji yra iš Daigoji šventyklos bibliotekos ir datuojama 1470 metais. Užrašas ant šio ekslibriso atspindi didelę knygos vertę tuo laikotarpiu: „Jeigu tu pavogsi šią knygą, tai dar atsivers dangaus vartai, bet jeigu tu ją sunaikinsi, tau atsivers tik pragaro vartai. Kiekvienas, kuris ima šią knygą be leidimo, bus nubaustas visų Japonijos dievų“.

Mažos knygelės apie japonų ekslibrisus autorius, dailininkas Kadzutoshi Sakamoto šiuos knygos ženklus pavadino „popierinėmis brangenybėmis“ („Kami no Hoseki“) ir meilę jiems išreiškė tokiais žodžiais: „Ekslibrisai yra brangūs ir be galo malonūs meno kūriniai“.

Vėlesniame Bakumatsu laikotarpyje (nuo 1858 m.) buvo atverstas naujas japoniškojo ekslibriso istorijos puslapis. Tuo laikotarpiu JAV ir Europos diplomatams, kad ir nenoriai, buvo leista apsigyventi Japonijoje. Daugelis jų turėjo ekslibrisus ir populiarino juos, užsisakydami sau pas vietinius dailininkus. Britų mokslininkas Ernest Mason Satow, 1861 m. paskirtas diplomatu Tolimuosiuose Rytuose, vėliau tapo garsiu japonologu ir vienu žinomiausių diplomatų. Laimingo atsitiktinumo dėka nemažai jo ekslibrisų išliko. Keletas jų yra asmeninėse kolekcijose Japonijoje, o didesnė dalis puikioje japonų draugijos bibliotekoje Londone. Kiek yra žinoma, tai - anksčiausias „Vakarų“ ekslibrisas sukurtas Japonijoje apie 1861 metus.

1867 m. prasidėjo Meiji (Meidzi) epocha – Japonija plačiau atvėrė savo šalies duris gydytojams, mokslininkams ir net misionieriams. Kai kurie iš jų turėjo savo asmeninius ekslibrisus. Vienintelis išlikęs to laikmečio ekslibrisas, sukurtas Japonijoje, priklausė Tokijo vyskupui Edwardui Biskersethui. Tai tipiškas bažnytinis tų laikų ekslibrisas, išsiskiriantis tuo, kad užrašas atliktas japonų kalba.

Į Lietuvą ir Šiaulių kraštą šiuolaikinis japonų ekslibrisas atkeliavo 1991 metais. Bene pirmosios šiuolaikinio japonų ekslibriso ir pašto meno (mail art‘o) parodos Lietuvoje šių eilučių autoriaus iniciatyva 1991 metais buvo surengtos  Pakruojyje (03.22-08.15), Panevėžio dailės galerijoje (09.11-10.06), Vilniaus dailės parodų rūmuose (10.18-11.03) ir 1992.02.14-03.15 Šiaulių dailės galerijoje. Šiose parodose buvo eksponuojama pusantro šimto knygos ženklų, sukurtų 66 japonų dailininkų, dar dvylikos menininkų pašto meno kūrinių, plakatų, kitokių dailės kūrinių. Ekspozicija buvo skiriama 1992 m. Japonijoje, Saporo mieste įvyksiančiam tarptautiniam ekslibrisininkų kongresui.

1992 m. rugpjūčio 31 – rugsėjo 5 dienomis šių eilučių autoriui teko dalyvauti Japonijoje, Saporo mieste surengtame FISAE XXIV tarptautiniame ekslibriso Kongrese. Nuvykti į šį Kongresą ir paramą suteikė Atviros Lietuvos fondas. Atskridusį į Japonijos uostamiestį Nijagatą, šių eilučių autorių pasitiko ir globojo vietinė dailininkė ir ekslibrisų kūrėja Sumiko Ueki.

FISAE Kongrese Japonijoje teko atstovauti Lietuvos ekslibrisininkams, padaryti pranešimą apie Lietuvos knygos ženklo istoriją, supažindinti su Pakruojo visuomeninio muziejaus veikla, pristatyti šiauliečio dailininko Gerardo Bagdonavičiaus kūrybą. Svarbiausiais įvykis buvo tai, kad XXIV tarptautiniame Kongrese Sapore 1992 m. rugsėjo 3 d. Lietuva buvo priimta į tarptautinę ekslibrisų dailininkų ir kūrėjų asociaciją (FISAE). Lietuva tapo 32-ąja FISAE nare.

1996 m.  rugsėjo mėnesį japonų dailininkė Sumiko Ueki surengė ekslibrisų parodą Šiauliuose. Tų pačių metų rugsėjo 7-10 dienomis ji lankėsi Šiauliuose, Pakruojyje, Kryžių kalne, Kaune ir susitiko su Lietuvos dailininkais, ekslibrisų kolekcininkais. Sugrįžusi į Japoniją Sumiko Ueki 1997 m. išleido nedidelę iliustruotą knygelę apie savo viešnagę Lietuvoje, aprašė susitikimus su dailininkais, Lietuvos žmonėmis, savo piešiniuose įamžino aplankytas vietas ir sutiktus žmones.

2026 m. spalio mėnesį Šiaulių koncertinės įstaigos „Saulė“ Vitražo salėje eksponuojamojoje parodoje „Japonijos popierinės brangenybės: ekslibrisai ir kalendoriai“ pateikiama iš šių eilučių autoriaus rinkinio 33 japonų dailininkų 60 knygos ženklų ir kalendorių. Tai įvairių stilių ir grafikos technikų japonų meistrai Kiichiro Kawata, Toned Morimoto Toshiko Hayashi, Noboru Yamataka, Noboru Yamataka, Hagiwara Hideo, Hara Yoshiaki, Sumiko Ueki, Inonue Katsue ir kiti. Jų darbuose atsiskleidžia šios šalies ekslibriso kūrimo tradicijos ir stiliai. Juose ryški senųjų japonų grafikos meistrų įtaka, ksilografijos technikos ypatumai, tradiciniai simboliai, ženklai, savita Vabi Sabi  japonų estetikos ir dzenbudizmo filosofija, kuri moko matyti grožį netobulume, laikinume ir paprastume. Neatskiriama šių ekslibrisų ypatybė – kaligrafiški užrašai hieroglifais. Atspaudai ryžių popieriaus lakšteliuose subtiliai perteikia nepakartojamą japoniškojo ekslibriso grožį ir dvasią.

Japonų menininkai savitai suvokia pasaulį, pasitelkia įvairias išraiškos priemones, nes kiekvienas jų sukurtas knygos ženklas – tarsi mažas langelis į mums nežinoma, įvairialypį, nepakartojamą dvasinį japonų pasaulį. Šiems darbams eksponuoti vykusiai parinktas originalus šviesaus tono ryžių popieriaus fonas.   

Parodos „Japonų popierinės brangenybės: ekslibrisai irt kalendoriai“ išskirtinumas yra tas, kad dalis japonų ekslibrisų yra sujungti su  įvairiu laiku Japonijos ekslibrisų asociacijos išleistais kalendoriais, kuriuos vykusiai papildo atskirai kiekvienam metų mėnesiui skirtas knygos ženklas. 

Paroda „Japonų popierinės brangenybės: ekslibrisas ir kalendoriai“ surengta iš šių eilučių autoriaus kolekcijos ir skirta Lietuvos ir Japonijos diplomatinių santykių atkūrimo 35-mečiui (1991 m. spalio 10 d.). Joje galima susipažinti su Tekančios saulės šalies popieriaus kultūra, knygos ženklais, japonų dailininkų grafikos darbais, ekslibrisais ir kalendoriais.

2026-ieji metai – svarbus etapas Japonijos ir Lietuvos santykiuose. Tai – 35-osios atkurtų diplomatinių santykių tarp šalių metinės ir 40-osios diplomato Ciunė Sugiharo (1900-1986) mirties metinės, rašoma Japonijos ambasados pranešime žiniasklaidai.

Japonijos ir Lietuvos santykiai užmegzti 1922 m. gruodžio 20 d., kai ši šalis pripažino Lietuvą de jure. 1991 m. rugsėjo 6 d. Japonija oficialiai pripažino atsikūrusią Lietuvos Respubliką. 1991 m. spalio 10 d. atkurti diplomatiniai santykiai tarp Lietuvos ir Japonijos. 1997 m. sausio 1 d. įkurta Japonijos ambasada Lietuvoje. 1998 m. lapkričio 25 d. įkurta Lietuvos Respublikos ambasada Japonijoje.

Japonai sako, kad meno kūrinys, kaip rasos lašas, žibantis saulei tekant, todėl mokėkime pasidžiaugti ir nedideliu jo didelės kultūros atspindžiu - parodomis, skirtomis Japonijos kultūrai, menui ir gamtai, eksponuojamomis Šiaulių koncertinės įstaigos „Saulė“ Vitražo salėje.

Jono Nekrašiaus inf.