J. KRIKŠČIŪNAS-JOVARAS: „KNYGA VISĄ MANO AMŽELĮ BUVO MYLIMIAUSIA DRAUGĖ...“

Knygnešys ir poetas J. Krikščiūnas-Jovaras

Leidinys saugomas ŠAVB (Inv. Nr. Kr-1)

Knygnešys ir poetas Jonas Krikščiūnas-Jovaras gimė 1880 m. sausio 12 d. (pagal senąjį kalendorių sausio 1 d.) Kalniškių k., Šiaulių valsčiuje. Jo tėvai, Juozas Krikščiūnas ir Pranė Dumšytė-Krikščiūnienė, gyveno vargingai 3 dešimtinių pelkėtos žemės ūkyje, dūminėje be kamino gryčioje. Šeimoje, be Jono, augo dar broliai ir sesuo. Juozas Krikščiūnas, dėl neturto neįstengdamas vaikų leisti į mokyklą, stengėsi pats juos išmokyti skaityti ir rašyti. Iš visų vaikų Jonukas ypač buvo gabus knygoms: jis jau septynerių metų mokėsi skaityti. Išmokęs – perskaitė visas tėvelio knygas. Iš atsilankančių knygnešių tėvas nupirkdavo įvairaus turinio knygučių, kurias būsimasis poetas norom skaitydavo sau ir kitiems. Jį nuo mažens visą gyvenimą lydėjo knyga. Savo atsiminimuose apie meilę knygai J. Krikščiūnas-Jovaras rašė: „Knyga visą mano amželį buvo mylimiausia draugė. Gimiau 1880-tų metų sausio mėnesio pirmą dieną – tais laikais, kai lietuviškų knygų buvo labai mažai ir tos pačios caro valdžios buvo draudžiamos. Nuo 1886 metų knygą pamylėjau.“
1896-1904 metais Jonas Krikščiūnas platino draudžiamą lietuvišką spaudą, kalendorius, maldaknyges. J. Krikščiūnas nesiskyrė su knygomis ir vėliau –  Šiaulių turguje buvo išsipirkęs vietą ir ten prekiaudavo įvairiais leidiniais: kalendoriais, sapnininkais, religine ir grožine literatūra ir kt. Tą jo veiklą rėmė ir tėvai, knygoms vežioti duodavo arklį su vežimu.

J. Krikščiūnas, įsitraukęs į lietuviškų knygų gabenimo ir platinimo darbą, susipažino su P. Višinskiu, kuris skatino gabų jaunuolį rašyti eilėraščius, supažindino su Šilo Pavėžupyje rengiamų literatūrinių susibūrimų dalyviais. J. Krikščiūnas nuo 1901 m. bendradarbiavo spaudoje, rašė žinutes, korespondencijas (pirmoji korespondencija „Iš Šiaulių“ išspausdinta laikraštyje „Tėvynės sargas, 1901 m. Nr. 4/5), eilėraščius, prozos kūrinėlius.      

Per šiaulietį studentą A. Janulaitį J. Krikščiūnas V. Putvinskio dvare, Šilo Pavėžupyje, 1900 m. rugpjūčio mėn. susipažino su Žemaite, V. Putvinskiu, P. Višinskiu ir kitais lietuvių kultūros ir švietimo veikėjais. J. Krikščiūnas pradžioje eilėraščius rašė be tinkamo ritmo, nes dar neturėjo jokio supratimo apie kalbos kirčius ir eilėdarą. P. Višinskis 1901 m. pasikvietė J. Krikščiūną į Kurtuvėnus ir supažindino jį su pagrindiniais literatūros teorijos dėsniais, paaiškino (ritmo, rimo ir kt.) taisykles, išmokė eiliuoti ir davė kitų praktinių patarimų.

Saugoma ŠAVB (Inv. Nr. S3242)

Saugoma ŠAVB (Ivn. Nr. 02/4735)

J. Krikščiūnas pirmuosius eilėraščius parašė 1902 m. Tais pačiais metais J. Krikščiūnas Šilo Pavėžupyje surengtame literatų ir inteligentų susibūrime debiutavo nemažu eilėraščių pluoštu. Jis buvo kuklus ir drovus kūrėjas, tad jo kūrybą šiame susibūrime perskaitė V. Gruzdytė. Jo pirmieji literatūriniai bandymai sulaukė klausytojų susidomėjimo ir buvo palankiai įvertinti. Tai įkvėpė jaunąjį poetą toliau kurti. Jis aktyviai dalyvavo literatūriniuose susibūrimuose Šilo Pavėžupyje, skaitydavo savo eilėraščius, prozos kūrinėlius ir korespondencijas. J. Krikščiūną globojo P. Višinskis. Jis pasilikdavo J. Krikščiūno raštų „Varpui“, „Ūkininkui“, „Naujienoms“, kitus jo kūrinėlius siųsdavo Amerikos lietuviškiems laikraščiams: „Vienybei Lietuvninkų“, „Lietuvai“ ir kt. Nuo 1901 m. J. Krikščiūnas bendradarbiavo „Tėvynės sarge“, vėliau ir kituose Lietuvoje ir Amerikoje leistuose lietuvių leidiniuose: „Ūkininke“, „Naujienose“, „Lietuvių laikraštyje“, „Vienybėje Lietuvninkų“, „Darbininkų balse“, „Naujojoje gadynėje“, „Lietuvos ūkininke“, „Žarijoje“, „Skarde“, „Sietyne“, „Šiaulių naujienose“ ir kt.

1897-1904 m. J. Krikščiūnas buvo ne tik vienas aktyviausių draudžiamosios spaudos platintojų bet ir aktyvus tautosakos rinkėjas. Jis užrašinėjo pasakas, padavimus, patarles, mįsles ir kitą smulkiąją tautosaką. Vertingos medžiagos iš buvusios Šiaulių apskrities slapyvardžiu Laukinis poetas siuntė dr. Jonui Basanavičiui. J. Krikščiūno užrašyta medžiaga saugoma LLTI Tautosakos rankraštyne (LMD I 31, LMD I 215, LMD I 249).

J. Krikščiūnas literatūrinio kelio pradžioje savo kūrinius pasirašinėjo įvairiais slapyvardžiais: Laukinis, Jonas Laukinis, L. J. Gaivalas, J-as, Surūdijusi plunksna. Maždaug nuo 1905 m. jis pasirašinėjo Jovaru.  XX a. pradžioje Jovaro eilėraščiai buvo spausdinami Lietuvoje leidžiamuose laikraščiuose, žurnaluose. Jis buvo gana populiarus poetas, rašęs visiems suprantamu stiliumi, jo eilės virto dainomis. Jovaro kūryba buvo spausdinama laikraščiuose, žurnaluose, kalendoriuose, knygose, eilių rinkiniuose. Lietuvos bibliografijoje (T. 2, 1862-1904. kn. 2. R-Ž, Vaizduojamasis menas. Afišos. Gaidos. Žemėlapiai. Vilnius: „Mintis“, 1988, p. 46) pavyko aptikti, kad 1903 m. Tilžėje, J. Schenkės spaustuvėje, išspausdinta Adolfo Sabaliausko-Žalios Rūtos 30 puslapių knygutė „Iš kelionės“, kurioje (29-30 p.) įdėtas J. Krikščiūno-Jovaro, pasirašiusio slapyvardžiu I. L. Gaivalas, kūrinėlis „Naminė spaustuvė“.  Ši knygelė sudaryta iš „Tėvynės sargo“ 1903 m. Nr. 2B. Leidinėlis buvo platinamas jau nebe kaip „Tėvynės sargo“ numeris, o kaip savarankiška knyga. Beje, ši knygelė, saugoma Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, yra pažymėta Šiaulių spaudos kolekcininko P. Gasiūno apvaliu apibrėžtu spaudu-užrašu: „Lietuvių Periodinės Spaudos Kolekcija / P. Gasiūno“. Tai pirmoji knygelė, kurioje išspausdintas J. Krikščiūno-Jovaro prozos kūrinėlis. 1907 m. „Gabijoje“ išspausdintas Jovaro eilėraštis „Ko liūdi, berželi?“, 1909 m. Vilniaus kalendoriuje - eilėraštis  „Tylus tylus vakarėlis“,  tapę liaudies dainomis.

1906 m. P. Višinskio, Žemaitės, G. Petkevičaitės-Bitės ir kitų rūpesčiu buvo surinkta per 50 rublių ir „Lietuvos ūkininko“ redakcija išleido pirmąjį Jovaro eilėraščių rinkinėlį „Žibutė arba Pirmieji pavasario žiedai. Eilės“ (rinkinėlį redagavo P. Višinskis, spausdino J. Zavadskio spaustuvė Vilniuje, 16 p.). Leidėjai jaunajam poetui išmokėjo 45 rublių honorarą. Eilėraščių išleidimas atskiru leidiniu ir materialinė parama autoriui buvo didelis paskatinimas toliau dar daugiau rašyti ir lavintis. 1907 m. Sankt Peterburgo lietuvių studentų būrelis pakvietė Jovarą į šį miestą. Čia lietuvių studentai supažindino jį su savo veikla, suteikė poetui bendrojo lavinimo ir mokslo žinių. Sankt Peterburgo lietuvių studentų būrelis 1908 m. parengė ir išleido dainų antologiją, antrašte „Kibirkštys“, kurioje buvo įdėti ir aštuoni Jovaro eilėraščiai. 1908 m. grįžęs Iš Sankt Peterburgo, poetas apsigyveno Šiauliuose, gavo iš „Žiburėlio“ draugijos 45 rublių stipendiją. 1911-1945 m. gyveno Kalniškiuose, vertėsi žemės ūkiu. 1946 m. persikėlė gyventi į Šiaulius. Mirė 1967 m. sausio 21 d. Šiauliuose. Palaidotas Donelaičio kapinėse.

Pirmoji poezijos knyga išleista po
 spaudos draudimo panaikinimo.
   Saugoma ŠAVB (Inv. Nr. 115315)

           Saugoma ŠAVB (Inv. Nr. 06/19103)

Šiaulietis spaustuvininkas ir leidėjas Isakas Brevda nemažai prisidėjo prie Jovaro kūrybos populiarinimo. Jo pastangomis 1908 metais Šiauliuose buvo išleistos dvi Jovaro eilėraščių knygelės – „Poezija“ ir „Jausmų kibirkštėlės“. Jovaro „Poezija“ (poetas nurodė, kad šį rinkinėlį aukoja jaunoms lietuvaitėms) – pirmas leidinys Šiauliuose po spaudos draudimo panaikinimo. Tais pačiais metais I. Brevdos knygynas išleido Jovaro „Jausmų kibirkštėles“ (Brevdos spaustuvė, 46 p. Šios knygelės viršelyje ir antraštiniame lape nurodytas moto: „Šią mažą knygelę, jaunieji, supraskit, / Jausmų kibirkštėlėse ugnį atraskit / Uždekit krūtinėse liepsnas brolybės / Ir imkit gyventi iš meilės gilybės“).

1908 m. Tilžėje, Otto v. Mauderodės spaustuvėje, buvo išspausdintas Jovaro eilių rinkinėlis „Širdies balsai“ (serijoje „Spindulys“ Nr. 8, 16 p.).

Šiauliuose veikusi „Varpo“ draugija 1909 m. surengė pirmąjį Jovaro kūrybos vakarą, kuriame buvo skaitoma jo kūryba, dainuojamos dainos, sukurtos pagal šio poeto eiles. Po meninės programos dalies poetui buvo įteikta dovana – lyra su užrašu: „Liaudies dainiui Jovarui-Krikščiūnui Jonui nuo lietuvių būrelio. 12.III. 1909 m. Šiauliai“.

Jovaro kūryba buvo populiari ir užantlantėje, tarp išeivijos lietuvių. Čikagoje, „Lietuvos“ leidykloje ir spaustuvėje, 1909 m. išleisti Jovaro eilėraščiai „Pirmieji žiedai“ (Turtu ir spauda „Lietuvos“. 27 p. Atspaudas iš „Lietuvos“, 1909 m.). 1909 m. Pitsburge, JAV, pasirodė J. Krikščiūno-Jovaro apysakų rinkinys „Tėvynės laukuose“, 1911 m. Bostone, „Keleivio“ spaustuvėje, išleistos „Amžinos dainos“ (Tas pat. 1914 m. Bostone „Keleivio“ sp. (A. Žvingilo). 

1912 m. išleista Jovaro „Jubiliejinė knygelė“ (šv. Kazimiero draugijos leidimas Nr. 132), 1913 m. – „Sielos aidas. Eilės“ (spausdino V. M. Kuktos spaustuvė). 1923 m. „Kultūros“ bendrovė Šiauliuose išleido Jovaro knygą „Parinktosios eilės. Jubiliejinis leidinys“ (J. Murkos redaguotas, su K. Šimonio iliustracijomis. „Varpo“ sp. Kaune).

1929 m. gegužės 9 d. Šiauliuose buvo surengta didžiulė šventė, skirta spaudos draudimo panaikinimo 25-mečiui. Tada aikštėje buvo pasodinti 4 ąžuoliukai. Vieną iš jų sodino aušrininkas Juozapas Miliauskas-Miglovara, poetas Jonas Krikščiūnas-Jovaras, spaudos platintojas, knygininkas Liudvikas Jakavičius-Lietuvanis.

1938 m. Šiauliuose buvo paminėtas J. Krikščiūno-Jovaro literatūrinio darbo dvidešimtmetis. Ta proga Šiauliuose leidžiamame savaitraštyje „Įdomus mūsų momentas“ 1938 m. rugpjūčio 7 d. buvo išspausdintas J. Orinto straipsnis „Poeto Jovaro jubiliejus“ ir šio straipsnio autoriaus eilėraštis „Knygnešiui – poetui Jovarui“ (p. 1, 4).

Saugoma ŠAVB (Inv. Nr. Kr-1)

1938 m. rugpjūčio 14 d. laikraštyje „Įdomus mūsų momentas“ informacijoje „Jovaro eilėraščių tiražas“ (p. 1) rašoma, kad „pirmoji Šiauliuose lietuvių kalba išspausdinta knyga – yra prieš 30 m. (1908 m.) išėjęs poeto Jovaro eilėraščių rinkinys „Poezija“, skiriamas jaunoms lietuvaitėms. Išleido Brevdos knygynas (2-rą laidą). Tiražas 15 000 egz. [...]. Tais pačiais 1908 m. Jovaro „Jausmų kibirkštėlės“ išleistos 10 000 egz. ir „Sielos aidas“ (1913 m.) 10 000 egz.“

1938 m. rugpjūčio 28 d. laikraščio „Įdomus mūsų momentas“ informacijoje „Dar dėl Jovaro kūrinių“ (p. 6) rašoma, kad  „1908 m. išleistas Jovaro eilėraščių rinkinys „Poezija“ (tiražas 15 000 egz.) buvo 1-oji laida. 2-oji tos pat „Poezijos“ laida (tiražas taip pat 15 000 egz.) buvo leidžiama J. Š Brevdos knygyno, 1914 m. buvus jau ir atspausdinta, tik nesubrošiūruota, bet karui kilus su spaustuve sudegė. 1914 m. buvo išleista Jovaro „Žibutės“ 2-oji laida (tiražas 15 000 egz.), kuri irgi su „Poezija“ sudegė. Dalis „Žibutės“ buvo išsiųsta į Vilnių dr. Šlapelio knygynui. [...] Amerikoj buvo išleistos 3 Jovaro knygos: „Pirmieji žiedai“, „Amžinos dainos“ ir „Tėvynės laukuose“ (apysakėlių rinkinys). Jovaro jubiliejinis leidinys „Parinktosios eilės“ išleistas 1923 m. 5 000 egz. tiražu.“

     

Tarpukario atvirukas.
J. Krikščiūno-Jovaro eilės.

Tarpukaryje poeto J. Krikščiūno-Jovaro dvieiliai, ketureiliai buvo spausdinami ant popieriaus laiškams, atvirukų, J. Orinto knygyno lapelių laiškams, „Rūtos“ fabriko šokolado, saldainių popieriukų, naudojami reklamai. Jovaras tarpukaryje sukūrė saldainių fabriko „Rūta“ himno žodžius, o muziką XX a. pabaigoje jam parašė šiaulietis chorvedys S. Žalalis.

Sovietmečiu išleisti Jovaro eilėraščių rinkiniai: „Eilės ir dainos“ (1947 m., 1952 m.), „Neliūdėk, berželi“ (1955 m., 1961 m.). 1980 m. „Vagos“ leidykloje išleista Jovaro eilėraščių rinktinė „Pavasario rytas“.

Asmeninė biblioteka

Poetas Jovaras buvo aistringas bibliofilas, turėjo didelę asmeninę biblioteką, kurioje buvo nemažai lietuviškų knygų. Ją pradėjo kaupti dar prieš 1903 m., kai knygnešių keliais platino draudžiamą lietuvišką spaudą. 1903 m. gimtajame Kalniškių kaime įkūrė švietėjišką kultūrinę kuopelę „Vienybė“, kuri subūrė draudžiamosios spaudos skaitytojus. Į Jovaro sodybą nuolat užsukdavo knygnešių, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojų, kurie atnešdavo naujų knygų, laikraščių ir žurnalų. 1911-1945 metais ūkininkaudamas Kalniškiuose (Šiaulių r.) Jovaras sukomplektavo asmeninę biblioteką, kurią vadindavo knygynėliu (apie 2 000 tomų). Jis nuolat Šiauliuose pirkdavo knygų, laikraščių, veždavosi juos į Kalniškius. Savo didele biblioteka poetas leido visiems naudotis, sudarė sąlygas šviestis apylinkės jaunimui. Jo namai buvo tapę savotiška kaimo viešąja biblioteka, o jis pats bibliotekininku. Rašytojas J. Grušas (1901-1986), gimęs tame pačiame kaime kaip ir Jovaras, savo prisiminimuose rašė, kad visada buvo dėkingas savo dviem dešimtmečiais vyresniam kaimynui, poetui Jovarui už tai, kad atvedė jį į knygų ir grožio pasaulį. Jovaras atnešdavo į Grušų namus savo ir kitų autorių knygų, eilėraščių rinkinių, iliustruotų laikraščių. 

Arvydo Skerio kolekcija

Arvydo Skerio kolekcija
Įrašai „Aukso žirgas“ antrašt. lape 

Arvydo Skerio kolekcija

J. Krikščiūnas tarpukaryje savo apylinkėje įkūrė dvi kultūros-švietimo draugijas: „Spindulį“ (1920 m.) ir „Ąžuolą“ (1929 m.). Šios draugijos rūpinosi suaugusiųjų švietimu, įsteigė bibliotekėlę, platino lietuviškas knygas. 1926 m. didžiąją savo senosios spaudos kolekcijos dalį Jovaras perdavė Šiaulių centraliniam knygynui (viešajai bibliotekai). 1945 m. Jovaras teigė turintis apie 2 000 tomų knygynėlį ir jį papildantis naujienomis. Jovaras savo biblioteką buvo suskirstęs į vienuolika skyrių. Tai buvo ir mokslo populiarinimo, ir medicinos, ir gamtos mokslų, ir grožinės literatūros knygos, kalendoriai ir periodika (Narbutaitė G. Apie Joną Krikščiūną-Jovarą – knygnešį ir poetą. „Šiaulių naujienos“, 2013 birželio 14, p. 4).

Su savo biblioteka poetas nesiskyrė ir 1946 m., kai persikėlė gyventi į Šiaulius. Šiaulių valdžiai leidus, poetas J. Krikščiūnas-Jovaras apsigyveno Šiauliuose, Vytauto g. 116, antrame namo aukšte. Jovaras iš Kalniškių į Šiaulius atsivežė ne tik asmeninius daiktus, baldus, bet ir knygas, rankraščius, įvairią periodiką.   

1980 m., mirus poeto našlei, name buvo nutarta įsteigti muziejų. 1981-1985 m. namas buvo rekonstruojamas, tvarkoma aplinka. 1986 m. rugsėjo 25 d. duris atvėrė memorialinis poeto J. Krikščiūno-Jovaro muziejus. Šiaulių „Aušros“ muziejuje ir Jovaro name saugomi poeto J. Krikščiūno-Jovaro asmeniniai daiktai ir biblioteka, muziejaus perimti tuoj po poeto mirties, daugiausia V. Vaitekūno, artimo Jovaro pažįstamo, pastangomis. 1993 m. „Aušros“ muziejuje buvo sukaupta 1 176 vnt. J. Krikščiūno-Jovaro knygų, laiškų, dokumentų, fotografijų, suvenyrų ir meno kūrinių (Šiaulių „Aušros“ muziejus. Sud. B. Salatkienė. Šiauliai, 1993, p. 25–26).

J. Krikščiūnas-Jovaras

asmeninėje bibliotekoje 1961 m.

 Knygos ženklai

Jovaro asmeninę biblioteką, esančią Šiaulių „Aušros“ muziejuje, 1997 m. išsamiai aprašė šio muziejaus darbuotoja G. Narbutaitė. Šiame aprašyme nurodoma, kad J. Krikščiūnas-Jovaras savo bibliotekos knygoms žymėti naudojo maždaug XX a. pradžioje nežinomo autoriaus pagamintą neapibrėžtą dviejų eilučių knygos antspaudą su įrašu „Jovaro / knygynėlis“. Jo dydis – 11x42 mm. Be knygos antspaudo, Jovaras savo nuosavybę paprastai žymėdavo knygos priešlapyje ranka įrašydamas įvairius nuosavybę patvirtinančius rankraštinius įrašus: „Jovaro knygynėlis“, rečiau – „Jovaro Savastis“, „Jovaro-Krikščiūno J. Savastis“, „Jovaro Savasties knygynėlis“, „Jovaro savas knygynėlis“, „Jovaro k-lis“, „Jovaro-Krikščiūno J. Knygynėlis“, „Jovaro nuosava“, „Jovaro nuosavybė“, „Jovaro nuosavybės knygynėlis“, „J. K-no-Jovaro nuosava“. Dar jo bibliotekoje aptinkama kitokių įrašų: „Savininkas knygyno vedėjas J. Krikščiūnas-Jovaras“, „Giedrio knygynėlis“, „Viktorijos Krikščiūnienės nuosavybė“, „Viktorijos Liepinskaitės-Krikščiūnienės nuosavybė“, „Viktorijos Liepinskaitės-Sirutavičienės-Krikščiūnienės savastis“ ir kt. Ant kai kurių įrištų knygų viršelių Jovaras yra įklijavęs nedideles šviesaus popieriaus lipdes. Jose jis įrašydavo klasifikacijos raidę su knygos eilės numeriu ir, jei tilpdavo, knygos ar klasifikacijos skyriaus pavadinimą. Ant sugadintos lipdės užklijuodavo kitą su tiksliu įrašu (Narbutaitė G. Poeto Jovaro asmeninė biblioteka. Knygotyra, 33. Vilnius, 1997, p. 154-157).

Ekslibrisas J. Krikščiūnui-Jovarui. Dail. Alvydas Šalkauskas.
Arvydo Skerio kolekcija.

Be Jovaro asmeninės bibliotekos knygų, saugomų Šiaulių „Aušros“ muziejuje, pavyko aptikti šio poeto bibliotekoje buvusių spaudinių, kurių turi įsigiję šiauliečiai kolekcininkai. A. Skerys saugo labai įdomų ir retą „Kultūros“ bendrovės Šiauliuose 1925 m. išleistą leidinį – latvių poeto J. Rainio penkių veiksmų pasaką „Aukso žirgas“, kurią iš latvių kalbos vertė Borisas Melngailis. Šios knygos antraštiniame lape yra paties Jovaro ranka įrašyta: „Jovaro knygynėlis. Eil. Nr. 166. B. Nr. 16. „Aukso žirgas“. Parašė J. Rainis. Iš latvių versta. Kaina 1 lt 50 ct. Įrišimas 1 lt 25 ct. Viso: 2 lt 75 ct.“ Matyt, šią knygą įsigijo pats Jovaras. Ją įrišo vietinis knygrišys ir ji buvo įtraukta į poeto biblioteką, knygai suteiktas 166 eilės numeris.

Kitos, taip pat A. Skerio kolekcijoje esančios, tarpukaryje „Kultūros“ b-vės išleistos knygelės „Tiberijus ir Gajus Grakchai“ („Kultūros“ knygynėlis Nr. 21) antraštiniame lape yra dar vienas Jovaro ranka įrašytas dviejų eilučių įrašas: „Sk. K. Nr. 55. / Jovaro knygynėlis“.

Poeto Jovaro atminimo įamžinimas

Saugoma ŠAVB (Ivn. Nr. 236)

Saugoma ŠAVB (Inv. Nr. Kr-236)

1946 m. dailininkas T. Kulakauskas (1907-1977), buvęs G. Bagdonavičiaus mokinys, nupiešė Jovaro portretą rinkinio „Eilės ir dainos“ (Kaunas: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1947) frontispisui. Tas pats portretas buvo pritaikytas ir Vilniuje 1952 m. išleistame pataisytame ir papildytame poeto kūrybos rinktinės leidime. Nupiešęs Jovaro portretą, dailininkas T. Kulakauskas jį išraižė nemažo formato metalo klišėje (pop., sausa adata. 45,8 x 30,5) ir atspaustą eksponavo parodose (Jankevičiūtė G. Telesforas Kulakauskas (1907-1977). Vilnius, 2016, p. 266, 308. LDM. G. 897. 19 291 290909; ČDM, Mg 243. 13 008).

Poeto J. Krikščiūno-Jovaro vardu buvo pavadintas 1953 m. įkurtas Šiaulių dainų ir šokių ansamblis „Jovaras“, viena iš Šiaulių miesto gatvių. Poeto vardu pavadinta gatvė Vilniuje, Radviliškyje. Laikraštis „Raudonoji vėliava“ leido literatūrinį priedą „Jovarėlis“.

J. Krikščiūnas-Jovaras prie savo namo 1952 m.

1985 m. Šiaulių „Aušros“ muziejui gavus poeto namą, jo palikimui tvarkyti ir eksponuoti buvo įkurtas atskiras J. Krikščiūno-Jovaro memorialinis sektorius. 1986 m. rugsėjo 25 d. Šiauliuose, Vytauto g. 116, duris atvėrė memorialinis poeto J. Krikščiūno-Jovaro muziejus. Pirmajame aukšte veikė poetui skirta ekspozicija, antrajame – atkurti du memorialiniai kambariai. 1992-1994 m. muziejus buvo uždarytas pirmajai ekspozicijų rekonstrukcijai. 1995 m. vasario 10 d. pirmajame aukšte atidaryta ekspozicija „Literatūros kūrėjų pasaulis ir likimai“ (autorė doc. D. Striogaitė).

1994 m. kovo 28 d. Šiaulių miesto Tarybos valdybos potvarkiu buvusiai Šiaulių 4-ajai vidurinei mokyklai suteiktas poeto Jovaro, gyvenusio greta mokyklos, vardas. Ji buvo pavadinta Jovaro vidurine mokykla, nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. tapo Jovaro progimnazija. 

Prof. Br. Prėskienis 1995 m. išleido monografiją apie poetą „Jovaras“. 1998 m. rugsėjo 11 d. Šiaulių universiteto Humanitariniame fakultete atidaryta poeto Jono Krikščiūno-Jovaro auditorija.  Šioje auditorijoje kabo B. Šalčio  tapytas Jovaro portretas.

2010 m. gruodžio 3 d. Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinyje, poeto Jovaro name, Vytauto g. 116, pirmame aukšte buvo atidaryta nauja ekspozicija „XX a. I pusės knygynas“ ir antrame aukšte atnaujinta poeto Jovaro gyvenamoji aplinka, memorialiniai kambariai. Čia eksponuojami knygnešio ir poeto J. Krikščiūno-Jovaro asmeniniai daiktai, įvairūs tarpukario baldai ir kt. Jovaro name ir knygyne rengiami edukaciniai užsiėmimai, kultūros vakarai, vyksta įvairūs renginiai, kuriuose prisimenami žymūs knygnešiai, knygininkai, leidėjai, spaudos darbuotojai, rašytojai ir kt.

Puoselėjant daugiametę Šiaulių „Aušros“ muziejuje vykstančių Poezijos pavasarių tradiciją, 2011 m. gegužės 12 d. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Poeto Jovaro namo kiemelyje surengta Šiaulių miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams skirta pavasarinė poezijos šventė „Jovarams pražydus 2011“, kurioje dalyvavo 19 mažųjų skaitovų. Taip pat buvo apdovanoti šiai poezijos šventei skirto ekslibrisų konkurso-parodos nugalėtojai.

J. Krikščiūnas „Laiške draugams sodiečiams“ (išspausdintame „Tėvyne sarge“ 1902, Nr. 12A, p. 13-16) rašė:  „Meilingas lietuvi, mano brolau! Žinokime ir supraskime savo siekius, išmanykime, dėl ko esame ant šio pasaulio! Ką turime daryt? Kokiais keliais eiti? Kokie mūsų užmanymai ir siekiai? Ženkime, brolau, didžiais žingsniais į aukštybę, kolei neužeisime iki aukščiausios civilizacijos. Argi, lietuviai, apsileisime? Argi jau taip snausime? Kada visame pasaulyje žymiai kyla kultūra!

Į darbą, brolau, – kolei karštas kraujas tebeteka gyslose, kolei gyvuoja dvasia mūsų kūne, kol širdis kruta, kol proto galvoje randasi, kol neatšalo karšti jausmai lietuvystės!“  Šie prieš 115 metų J. Krikščiūno parašyti žodžiai šiandien kaip niekad mums, lietuviams, yra aktualūs ir svarbūs. Įsiklausykime į šiuos poeto Jovaro žodžius, atsibuskime, susitelkime darbui ir kilniems tikslams Lietuvos ir visų jos žmonių labui.

Jonas NEKRAŠIUS
Kultūros istorikas

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. 

ŠIAULIŲ BIBLIOTEKOS, SKAITYKLOS IR JŲ KNYGOS ŽENKLAI XXI A. PRADŽIOJE

2016 metai – Bibliotekų metai!

XXI a. pradžioje Šiauliuose, kaip ir kitose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, veikė trijų lygių bibliotekos: rajono, miesto savivaldybės ir apskrities viešosios bibliotekos. Taip pat veikė įvairių visuomeninių draugijų ir organizacijų, mokyklų, progimnazijų, gimnazijų, kolegijų, įstaigų, įmonių ir bendrovių bibliotekos ir skaityklos. Šiauliuose įvairiose įstaigose ir organizacijose kūrėsi naujos bibliotekos ir skaityklos, tuo pačiu kai kurios bibliotekos ir skaityklos miesto įmonėse ir įstaigose buvo likviduotos ar reorganizuotos. Didžiausia mieste ir apskrityje biblioteka yra Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka ir skaitykla (įkurta 1950 m. spalio 1 d.). Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka (sutrumpintai – ŠAVB) yra Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos (LMBA) narė, Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos narė, įvairių tarptautinių projektų partnerė ir dalyvė. ŠAVB yra nustatytoje teritorijoje veikiančių bibliotekų veiklos tyrimo, koordinavimo, metodinės pagalbos, bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo, tarpbibliotekinio skolinimo paslaugų, bibliografijos, kraštotyros ir informacijos centras, kuris užtikrina valstybinių bibliotekininkystės plėtros programų vykdymą, aptarnauja vartotojus, suteikia galimybę tenkinti kultūros, savišvietos ir švietimo poreikius, ugdyti etnografinių regionų tradicijas, didinti kultūros ir meno paslaugų sklaidą. Biblioteka skatina žinių ir kultūrinės įvairovės plėtrą, sklaidą bei kultūrų dialogą, plėtoja bibliotekos paslaugas siekiant išsaugoti šalies istorinę ir kultūrinę atmintį bei tautinių mažumų kultūros Lietuvoje tęstinumą. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos misija – tenkinti regiono gyventojų informacinius ir kultūrinius poreikius, skatinant žinių visuomenės raidą, sudarant sąlygas viso gyvenimo mokymuisi bei asmenybės saviraiškai (direktorius dr. Br. Maskuliūnas).  

Bibliotekos oficialus ženklas. Dail. V. Timinskas (apie 1970 m.)

       

ŠAVB fonduose 2001-2002 metais buvo daugiau nei 700 tūkst. spaudinių ir kitų dokumentų lietuvių, anglų, lenkų, rusų ir vokiečių kalbomis. Bibliotekos paslaugomis naudojosi daugiau nei 17 tūkst. skaitytojų, per dieną apsilankė apie 800 lankytojų. Skaityklose buvo įrengtos 185 vietos, 17 iš jų – kompiuterinės.  Nuo 2001 m. toliau buvo plėtojamos informacinės technologijos, 2001-2002 m. – informacijos vartotojų ugdymas Šiaulių miesto viešosiose bibliotekose.

  

Remigijus Venckus, 2006 m.

    
Siekiant išsaugoti kultūrinį palikimą, meninę vertę turinčius knygos ženklus, vienaip ar kitaip susijusius su Šiaulių miestu ir kraštu, 2001 m. spalio 3 d. ŠAVB direktorės įsakymu Nr. 19 „Dėl ekslibriso muziejaus“, įkurtas Ekslibriso muziejus. Šio muziejaus svarbiausi tikslai – propaguoti mažosios grafikos meną, ekslibrisą, jo istoriją ir raidą, rengti konferencijas, seminarus, parodas, supažindinti visuomenę ir jaunimą su knygos nuosavybės ženklais ir jų kūrėjais. Muziejus renka ir kaupia knygos nuosavybės ženklus, grafikos estampus, miniatiūras, lankstinukus, katalogus, plakatus, įvairius leidinius, susijusius su knyga ir ekslibrisu.

       
Nuo 2001 m. ŠAVB veikia Šiaulių literatų susivienijimas. Šio susivienijimo pirmininkas buvo literatas, žurnalistas Stasys Bulzgis. Kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį literatai tradiciškai renkasi P. Višinskio viešojoje bibliotekoje. Susirinkimų metu dalijamasi sumanymais, kūrybos planais, aptariami šio susivienijimo organizaciniai klausimai, kiekvienas atėjęs literatas gali paskaityti savo kūrybą, apie ją išgirsti kitų kūrėjų nuomonę.

       
ŠAVB 2002 m. tapo Lietuvos integralios bibliotekų informacijos (LIBIS) dalyvė. Nuo tų pačių metų vidurio įdiegtos LIBIS skaitytojų programos komplektavimo ir katalogavimo posistemės. Skaitytojų patogumui veikė ir nuolat buvo pildomas kompiuterinis katalogas, kurio pagalba skaitytojai galėjo užsisakyti reikalingus leidinius ir nebūdami bibliotekoje. 2002 m. pabaigoje sukurtas lokalinis 45-ių kompiuterių tinklas. Kompiuteriniame bibliotekos kataloge buvo per 40 tūkst. įvairių dokumentų įrašų. Prenumeruojamos elektroninės duomenų bazės: LIBIS suvestinis katalogas, periodinės spaudos bibliografinė straipsnių bazė, penkių kontinentų virtualus spaudos kioskas, LTLEX, EBSCO, The Grove Art Dictionary Online ir kt.

        
Kasmet bibliotekoje buvo surengiama per 200 įvairių renginių. Tai literatūros ir muzikos vakarai, knygų pristatymai ir susitikimai su jų autoriais, kraštotyros popietės, dailės ir fotografijos parodos. Kas dveji metai vyko tradicinės mokslinės konferencijos „Povilo Višinskio skaitymai“.

        

2002 m. spalio 10-11 dienomis ŠAVB kartu su Ekslibriso muziejumi ir „Aušros“ muziejumi surengė Baltijos šalių ekslibriso istorijai ir raidai skirtą pirmąją tarptautinę konferenciją „Baltijos šalių ekslibrisas. Šiaulių krašto knygos ženklai“. Konferencijos metu bibliotekoje veikė personalinės lenkų dailininkės Agnieszkos Gozdor ir šiauliečio grafiko Vaidoto Janulio ekslibrisų, spaudinių „Ekslibrisas – knygos ženklas“, „Senoji grafika“, „Šiaulių krašto ekslibrisų kūrėjai ir kolekcionieriai“, Šiaulių Jovaro pagrindinės mokyklos moksleivių (dailės mokytoja L. Brazauskaitė) parodos. Taip pat buvo eksponuojamos parodos „Šiaulių krašto knygos ženklai“ ir „Ekslibrisų parodų plakatai“ iš J. Nekrašiaus asmeninio rinkinio. Išleistas pirmasis Ekslibriso muziejaus leidinys – tarptautinės konferencijos medžiaga „Baltijos šalių ekslibrisas. Šiaulių krašto knygos ženklai“ (sudarytojai L. Naujokienė ir J. Nekrašius).  

2003 m. rugsėjo 19 d. ŠAVB įvyko tarptautinės knygotyros konferencijos „Knygos nuosavybės ženklai kaip knygos kultūros paveldas“ išvažiuojamoji sesija. Šios konferencijos dalyviai, pranešėjai ir svečiai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos aptarė ekslibriso istorijos ir teorijos ypatybes, nagrinėjo įžvalgas knygos nuosavybės ženklų atskirų rūšių raidos, funkcijų, klasifikavimo, kolekcionavimo, sklaidos visuomenėje, informavimo priemonių ir tyrimo metodikos klausimais, knygos nuosavybės ženklo svarbą išsaugant kultūros paveldą.  

      
2004 m. birželio 29-ąją per Povilines, ŠAVB įvyko tradicinė mokslinė konferencija – aštuntieji Povilo Višinskio skaitymai, kuriuose perskaityti septyni pranešimai (skaitymų organizatorė doc. D. Striogaitė). Kultūros paveldo centro vyr. specialistas K. Misius iš Vilniaus kalbėjo apie Povilo Višinskio kovą už lietuvišką spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimą. Šiaulių savivaldybės Viešosios bibliotekos darbuotoja N. Petraitytė  pasakojo apie slaptuosius knygnešystės kelius Šiaurės krašte. Dar pranešimus skaitė vilnietė literatūrologė J. Sprindytė, Šiaulių universiteto doc. D. Maskuliūnienė, bibliotekininkė iš Joniškio E. Šukienė, Šiaulių universiteto prof. V. Rimkus ir kt. Konferencijos medžiaga buvo išleista atskira knygele.

      
2005 m. JAV ambasados Lietuvoje iniciatyva Povilo Višinskio  viešojoje bibliotekoje įsteigta Amerikos skaitykla. Jos tikslas – supažindinti skaitytoją su JAV kultūra, ekonomika, literatūra, istorija ir skatinti abiejų šalių kultūrinį bendradarbiavimą.

      
2006 m. balandžio 23-30 dienomis ŠAVB surengta paroda „Nuosavybės ženklai XX a. I pusės knygose“. Joje buvo eksponuojamos šioje bibliotekoje esančios knygos su nuosavybės ženklais: ekslibrisais, knygos antspaudais, rankraštiniais įrašais ir lipdėmis.

      

Plakato aut. Remigijus Venckus, 2006 m.

2006 m. rugsėjo 7 – spalio 6 dienomis ŠAVB galerijoje surengta ekslibrisų paroda „Šiaulių krašto knygos ženklai kaip kultūros paveldas“, skirta dailininko G. Bagdonavičiaus 105-osioms gimimo ir Šiaulių miesto įkūrimo 770-osioms metinėms. Parodoje buvo eksponuojami šiauliečių  grafikų E. Birgėlos, L. Brazauskaitės, V. Janulio, R. Prišmontienės sukurti ekslibrisai ir G. Bagdonavičiaus knygos ženklai iš jo kūrybinio palikimo. Išleistas parodos lankstinukas ir plakatas.

      
ŠAVB veikla 2003-2006 metais: dokumentų ir spaudinių skaičius: 2003 m. – 666 707, 2004 m. – 668 975, 2005 m. – 675 852, 2006 m. – 678 945; vartotojų ir lankytojų skaičius atitinkamai: 2003 m. – 13 832 ir 200 024, 2004 m. - 15 115 ir 219 168, 2005 m. 15 884 ir 217 324, 2006 m. – 15 224 ir 209 443.  ŠAVB buvo 12 skyrių, veikė 4 abonementai, 6 skaityklos. Joje dirbo 96 darbuotojai.

      
2007 m. vasario 20 – kovo 2 dienomis ŠAVB  galerijoje surengta Šiauliuose gimusio knygos ženklų kūrėjo, teisininko Savinijaus  Katausko ekslibrisų paroda.

      
2007 m. ŠAVB darbuotojai parengė elektroninį bibliografinį žinyną „Šiaulių šviesuomenė 1918-2005“. Tai tęstinis žinynas, kuris nuolatos papildomas.

      
2007-2010 m. ŠAVB buvo saugoma apie 620 tūkst. įvairių dokumentų ir spaudinių, turėjo apie 15 tūkst. skaitytojų, per metus užregistruota apie 123 tūkst. lankytojų, jiems išduota apie 600 tūkst. įvairių dokumentų.

      
2008 m. prasidėjo ŠAVB rekonstrukcija ir renovacija iš Valstybės investicijų programos, kuri tęsėsi iki 2014 m. Biblioteka palaipsniui atsinaujino, tapo erdvesnė, modernesnė. 2008 m. gruodį čia buvo atidarytas mokymo centras, kuriame mokomi Šiaurės Lietuvos rajonų ir miestų bibliotekininkai, o gyventojai turi galimbę nemokamai naudotis internetu, lankyti kompiuterinio raštingumo kursus ir elektroninėmis priemonėmis bendrauti su kitomis Lietuvos viešosiomis bibliotekomis. Pagal projektą „Bibliotekos pažangai‘ atidarytas mokymo centras – vienas iš dešimties šalyje.

      
2008 m. ŠAVB iš biudžeto gavo 2 milijonus 460 tūkst., 2010 m. – 1 milijoną 875 tūkst. Komplektacijai 2008 m. buvo skirta 380 tūkst. litų, 2010 – 51,5 tūkst. 2008 m. ŠAVB  įsigijo 23 tūkst. knygų.

     
2009 m. ŠAVB buvo 15 912 skaitytojų, 2010 iki spalio 1 d. – 13 108. Daugiau nei 50 procentų jų sudarė studentai, besimokantis jaunimas.

      
ŠAVB  fondą 2010 m. sudarė 617 142 dokumentai ir spaudiniai, buvo 14 562 skaitytojai. Joje apsilankė 123 072 lankytojai, išduota 572 201 dokumentas ir spaudinys. 2010 m. ŠAVB veikė 12 skyrių: Komplektavimo, Katalogavimo, Dokumentų saugojimo, Abonemento, Skaitytojų aptarnavimo, Informacijos, Periodikos, Meno, Muzikos, Kraštotyros, Vaikų literatūros, Metodikos. Buvo 4 abonementai, 6 skaityklos.

      
ŠAVB 2011 m. balandžio 1 d. veikė šie skyriai: Abonemento, Dokumentų saugojimo, Informacijos, Informacinių technologijų, Katalogavimo, Komplektavimo, Skaitytojų aptarnavimo, Vaikų literatūros ir kt. Be to, dar veikė Meno centras ir Metodikos centras. Bibliotekoje buvo sukaupta 617 142 dokumentai ir spaudiniai.

     
2012 m. ŠAVB įsigijo elektroninę knygų skaityklę. Tų pačių metų liepos mėnesį ŠAVB perduotas kraštotyrininko, pedagogo, literato, „Žiemgalos“ visuomeninio muziejaus Žeimelyje įkūrėjo Juozo Šliavo (1930-1979) archyvas, kurį padovanojo buvęs šio kraštotyrininko mokinys Aloyzas Bėčius, tarpininkaujant jo dukrai Šiaulių valstybinio dramos teatro aktorei Nomedai Bėčiūtei. Archyvą sudaro aštuonioliką tomų J. Šliavo tyrinėjimų medžiagos, du grožinės kūrybos tomai. Iš viso rankraščiai sudaro 4400 mašinraščio puslapių. 2013 m. pradžioje, J. Šliavo archyvas, kurį sudaro 34 vienetai, buvo baigtas tvarkyti ir saugomas ŠAVB Informacijos skyriaus kraštotyros  padalinyje.

     
2012 m. ŠAVB kompiuteriniame kataloge buvo 153 026 bibliografiniai įrašai. Pasinaudodami šiuo katalogu vartotojai gali užsisakyti norimus leidinius ir nebūdami bibliotekoje. Nuo 2012 metų spalio mėn. ŠAVB pradėjo organizuoti gyventojų kompiuterinio raštingumo mokymus, į kuriuos buvo integruojami susitikimai su valstybinių institucijų atstovais. Pastarieji praktiškai pristatė elektronines paslaugas, kam jos skirtos, kaip galima palengvinti kasdieninį gyvenimą, atsakinėjo į gyventojų klausimus, patarinėjo kaip elgtis konkrečioje situacijoje.   

2012 m. lapkričio 2-30 dienomis ŠAVB Informacijos-kraštotyros skyriuje veikė spaudinių paroda „Knyga tarpukario Šiauliuose“.

     
2013 m. sausio mėn. ŠAVB elektroninė knygų skaityklė papildyta šiauliečio A.  Griganavičiaus bibliotekai dovanota elektronine knyga „Kū ašen da atamenu“. Ši knyga parašyta Kavarsko krašto tarme, skirta  lietuviškų tarmių metams pažymėti.

     
ŠAVB fondas 2013 m. pasipildė poligloto, prof. V. Sirtauto (1921-2008) knygų kolekcija, dovanota bibliotekai. Nemaža dovanotų knygų dalis – reti seni dokumentai, išleisti tarpukariu. Prof. V. Sirtauto kolekciją sudaro per 1 900 knygų (daugelis su dedikacijomis) ir per 30 pavadinimų žurnalų. Dauguma bibliotekai dovanotų knygų yra kalbos mokslų vadovėliai, lietuvių, latvių, rusų, vokiečių, anglų bei kitomis kalbomis, žodynai. Nemažai knygų išleista tarpukariu. Dovanoti ir rankraščiai. Lituanistų Sirtautų šeima bibliotekai dovanodavo kiekvieną naujai išleistą  lietuvių kalbos vadovėlį.

     
2013 m. kovo 25 – gruodžio 31 dienomis ŠAVB veikė Prancūzų instituto Lietuvoje parengta „Keliaujanti biblioteka“. Ją sudarė 700 įvairios tematikos leidinių apie šios šalies regionus, kultūrinį paveldą ir itoriją, ekonomiką ir politiką, grožinė ir vaikų literatūra, meno albumai ir kitas fondas.

     
2013 m. rugsėjo mėn. V. Bartkus, A. Griganavičius ir I. Žvinklevičienė savo rankraščius dovanojo ŠAVB, Australijos lietuvių fondas – Ludos Popenhagen knygą „Australian Lithuanians“.

     
2013 m. rugsėjo mėn. baigėsi ŠAVB organizuotas konkursas „Mano Šiaulių istorija“, skirtas Šiaulių miesto 777-osioms įkūrimo metinėms paminėti. Konkurse buvo kviečiami dalyvauti visi norintys savo kūrybos eilėraščiu, epu, legenda, padavimu, pasaka ar sakme pasveikinti Šiaulių miestą. Konkursui buvo pateikti 42 autorių darbai.

     
2013 m. rugsėjo 27 d. ŠAVB konferencijų salėje įvyko bibliotekos gauto iš EIFL-PLIP programos už paslaugas, prisidedančios prie  atviros valdžios koncepcijos įgyvendinimo apdovanojimo pristatymas. Šis tarptautinis apdovanojimas – 1 500 JAV dolerių premija, sertifikatas ir statulėlė bibliotekai buvo įteikti 2013 m. birželio 17-18 dienomis Danijoje, tarptautinės konferencijos „Next library 2013 – Re-imagination-Civic engagement-Colloborative innovation“ metu.   

     

GBEF kuratorius J. Nekrašius
Nuotr. I. Slonksnytės, 2016 m.

ŠAVB direktorės 2014-08-08 įsakymu Nr. VĮ-30 „Dėl Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo“ nuo 2014 m. liepos 21 d. Ekslibriso muziejus reorgnizuotas į Gerardo Bagdonavičius ekslibrisų fondą (sutrumpintai – GBEF), patvirtinti GBEF nuostatai ir taryba. Šios tarybos sudėtį sudaro: dailininkai L. Putramentienė-Braza ir prof. V. Janulis, kolekcininkai P. Kaminskas ir A. Skerys, menotyrininkas, habilituotas mokslų daktaras, prof. emeritas V. Rimkus, ŠAVB Meno ir muzikos skyriaus vedėja L. Naujokienė, kultūros istorikas, advokatas J. Nekrašius (GBEF kuratorius).

     
2014 m. rugpjūčio 11 – rugsėjo 24 dienomis ŠAVB Meno ir muzikos skyriuje veikė paroda „Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisai ir ne tik...“ Joje, be G. Bagdonavičiaus ekslibrisų, buvo eksponuojami šiauliečių dailininkų P. Arlausko, L. Putramentienės-Brazos, R. Buivydo, V. Janulio, E. Juchnevičiaus, J. Nekrašiaus, R. Plungės ir R. Prišmontienės sukurti 35 knygos ženklai. Tuo pačiu metu ŠAVB Meno ir muzikos skyriuje veikė miniatiūrinių knygelių paroda iš J. Nekrašiaus kolekcijos. Joje be kitų miniatiūrinių knygelių išleistų Lietuvoje, Baltarusijoje, Moldavijoje, Rusijoje, Vokietijoje, buvo eksponuojama palangiškio dailininko Vytauto Kuso miniatiūrinė knygelė, kurioje išspausdintas jo autobiografinis eilėraštis „Pojūtis“. Šios knygelės aukštis siekia 9 mm, o plotis – 8 mm. Kiekviename knygelės puslapyje yra po šešias eilutes, jose telpa iki 26 ženklų. Mikroskopinį knygos tekstą 50 egz. tiražu 2011 metais išspausdino Klaipėdoje esanti spaustuvė „Druka“. Tais pačiais metais ši miniatiūrinė knygelė buvo įtraukta į Lietuvos rekordų knygą.

     

Aut.: J. Nekrašius (idėja),

 V. Janulis, 2014 m.

2014 m. rugsėjo 11 d. ŠAVB Meno ir muzikos skyriuje atidengta atminimo lenta „Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas“ (idėja J. Nekrašiaus, autorius – dailininkas, prof. V. Janulis). Šiam įvykiui atminti buvo išleistas atvirukas.

     
2014 m. ŠAVB veikė 7 skyriai: Abonemento, Vaikų litertūros, Skaitytojų aptarnavimo, Meno ir muzikos, Informacijos, Fondų formavimo, Regioninis bibliotekų veiklos ir vadybos skyriai, dirbo 89 darbuotojai, bibliotekinių darbuotojų buvo 65, iš jų 38 – Lietuvos bibliotekininkų draugijos nariai.
     

2014 m. gruodžio mėn. baigta ŠAVB rekonstrukcija ir modernizacija. 2014 m. gruodžio 18 d. ant ŠAVB fasado sienos pritvirtintas didžiulis apskritas bibliotekos ženklas žaliai baltame fone vaizduojantis trilapį dobilo lapelį ir knygą (autorius dailininkas Vytautas-Vincentas Timinskas) su užrašu: „ŠIAULIŲ APSKRITIES P. VIŠINSKIO VIEŠOJI BIBLIOTEKA“, kuris naktį apšviestas ir iš toli gerai matomas.

       
2015 m. ŠAVB fonde buvo 524 764 fiz. vnt. ir 211 651 pavadinimų dokumentų ir spuudinių. Bibliotekos fonde buvo kaupiamas universalus dokumentų ir spaudinių fondas lietuvių ir užsienio kalbomis, atsižvelgiant į Šiaulių regiono istorines tradicijas, ekonominę ir kultūrinę plėtrą, demografinę situaciją, bibliotekos vartotojų poreikius ir interesus.  ŠAVB buvo 9 226 vartotojai, apsilankė 164 513 lankytojų, vidutiniškai per dieną 545 lankytojai. Lankytojai, kurie naudojasi tradicinėmis bibliotekos paslaugomis, dažniausiai naudojosi Abonemento ir Vaikų literatūros skyrių paslaugomis. Atitinkamai 50 933 – Abonemeno skyriuje ir 33 859 lankytojai Vaikų literatūros skyriuje. Lankytojams skirtų kompiuterizuotų darbo vietų su prieiga prie internto skaičius – 84. Veikia 2 kompiuterizuotos mokymų klasės, 5 individualios darbo vietos bei vieša interneto prieiga. 2015 m. užregistruoti 202 000 virtualių lankytojų. ŠAVB gerina ir plečia komunikaciją virtualioje erdvėje. Nuolat tobulinamas bibliotekos tinklalapis ir tinklaraštis, aktyviai naudojamasi socialiniais tinklais, kuriamos naujos elektroninės paslaugos.

     
ŠAVB veikia Skaitytojų klubas, kuriame kiekvienas turi galimybę pasidalinti skaitymo įspūdžiais. Prie Meno ir muzikos skyriaus 20 metų gyvavo klasikinės muzikos mylėtojų „Muzikos Damų ir Riterių klubas“. 2016 m. Rimantui Vaitiekūnui išėjus Anapilin, ištikimų klubo narių pageidavimu, Muzikos damų ir riterių klubas tęsia savo veiklą nauju pavadinimu – Klasikinės muzikos mėgėjų klubas. Šių susitikimų metu vyksta operų, operečių, miuziklų, baletų peržiūros, analizuojami klasikinės muzikos kūriniai, vyksta diskusijos, aptarimai išvykos į Rygos Nacionalinės operos teatrą ir į Lietuvos teatrus.

     
Kasmet surengiama daugiau nei 200 dailės ir fotografijos darbų, bibliotekos dokumentų parodų, literatūros ir teminių vakarų, kitokių renginių. Rengiama autorinė radijo laida „Tuk tuk Biblioteka“ RS2 radijo stotyje ir kt. Populiarūs Anglų kalbos klubo užsiėmimai, neformalioje aplinkoje gilinami anglų kalbos mokėjimo ir klausymo įgūdžiai, plačiau susipažįstama su Amerikos kultūra, tradicijomis, istorija.

      
ŠAVB 2015 m. dalyvavo įgyvendinant Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nustatytą strateginį tikslą: „Žinios. Užtikrinti informacijos prieinamumą visuomenei ir programą „Visuomenės informacinis aprūpinimas ir viešosios informacijos sklaida“.  ŠAVB pagrindinės veiklos kryptys 2015 m. buvo formuoti Apskrities bibliotekos informacinius išteklius, vykdyti jos fondų apskaitą, priežiūrą, apsaugą ir integravimą į tarptautinius tinklus, įgyvendinti uždavinius, susijusius su Informacijos paieškos sistemos kūrimu, dokumentinio paveldo skaitmeninimu, dalyvauti plėtojant virtualią elektroninio paveldo informacijos sistemą.

     
2015 m. gegužės 5 d. ŠAVB surengtas kūrybinės laboratorijos „Ekslibrisas sau“ ir projekto „Prisiliesk prie dailininko Gerardo Bagdonvičius sėkmės“ pristatymas.

     

Ekslibrisai-skirtukai
poeto J. Kulnio knygoms
Aut. L. Putramentienė, 2015

Ekslibrisai-skirtukai

poeto J. Kulnio knygoms

Aut. L. Putramentienė, 2015

2015 m. rugsėjo 9 d. ŠAVB įvyko renginys „Atmintis kaip ženklas“ – šiauliečio poeto Jauniaus Kulnio poezijos knygos „Sniegini ašmenys“, kurią išleido „Šiaurės Lietuvos“ leidykla, sutiktuvės. Kartu buvo pristatyta ir šio poeto miniatiūrinė poezijos knygelė „SMS žinutės iš degančio erškėčio“ (sudarytojas K. C. Alminas). Leidėjas – Šv. Kazimiero ordinas. Tai mažiausia Šiaurės Lietuvos poeto eilėraščių knygelė.

     
2015 m. rugsėjo 17-30 dienomis ŠAVB veikė knygų paroda „Knygos ženklai senosiose Povilo Višinskio bibliotekos knygose“. Joje eskponuotos senosios knygos, saugomos ŠAVB su knygos nuosavybės ženklais: ekslibrisais, antspaudais, įrašais ir dedikacijomis.   

     
2015 m. rugsėjo 18 d. ŠAVB surengta mokslinė-praktinė konferencija „Šiaulių krašto knygos ženklas kaip kultūros paveldas ir jo sklaida XX a.-XXI a. pradžioje“, skirta Šiaulių ekslibriso 90-mečiui. Konferencijos tikslas – skatinti mokslinę diskusiją apie regioninį knygos nuosavybės ženklą, kaip kultūros paveldą.

Šios konferencijos ir Šiaulių miesto dienų proga, 2015 m. rugsėjo 1-30 dienomis ŠAVB buvo eksponuojami išdidinti, didelio formato dailininko G. Bagdonavičiaus autoekslibrisai, projekto „Prisiliesk prie dailininko Gerardo Bagdonavičiaus sėkmės“ įvaidinių kūrybinių laboratorijų metu (vad. L. Putramentienė-Braza, R. Prišmontienė) Šiaulių miesto ir rajono moksleivių ir mokytojų sukurti knygos ženklai „Ekslibrisai sau“, ekslibrisai šiaulietiška tematika iš J. Nekrašiaus kolekcijos ir dailininko K. Kupriūno knygos ženklai Šiaulių krašto žmonėms.

     
2015 m. rugsėjo 17-30 dienomis ŠAVB veikė knygų paroda „Knygos ženklai senosiose Povilo Višinskio bibliotekos knygose“. Joje eksponuotos senosios knygos, saugomos ŠAVB su knygos nuosavybės ženklais: ekslibrisais, knygos antspaudais, įrašais ir dedikacijomis.

     
2015 m. spalio 13-14 dienomis ŠAVB įvyko apskričių viešųjų bibliotekų organizuota tarptautinė konferencija „Apskričių viešosios bibliotekos Europoje: sinergija, bendradarbiavimas ir sąveika informacijos ir kultūros infrastruktūroje“. Konferencija buvo skirta apskričių viešųjų bibliotekų veiklos 65-mečiui paminėti, pristatant bibliotekas, kaip tvarias institucijas, dalyvaujančias ir kuriančias regionų informacijos ir kultūros infrastruktūroje.   

      
2016 m. gegužės – birželio mėnesiais ŠAVB veikė knygų paroda „Senoji lietuviška knyga bibliotekoje“, skirta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai.

     
Nuo 2006 metų pradžios iki 2016 m. sausio 13 d. ŠAVB direktore buvo R. Žirgulytė. Nuo 2016 m. sausio 15 d. iki tų pačių metų birželio 17 d. l. e. direktorės pareigas ėjo R. Miežetienė, nuo 2016 m. birželio 20 d. ŠAVB direktoriumi paskirtas dr. Br. Maskuliūnas.

     

Aut. M. Gaubas, 2016 m.

2016 m. rudenį parengtas „Šiaulių miesto kraštotyrininkų darbų katalogas 1990-2015“ (sudarė ŠAVB vyriausioji bibliotekininkė A. Baškienė), kuriame suregistruoti  Šiaulių miesto kraštotyrininkų, miesto įstaigų, užsiimančių kraštotyros veikla, ir bibliotekų 263 kraštotyros darbai. Šis katalogas perkeltas į ŠAVB skaitmeninę erdvę.

     
2016 m. rugsėjo 9 d. Aušros alėjoje, prie Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos, atidengtas skulptoriaus Martyno Gaubo sukurtas meninis akcentas – žmogaus dydžio teptukas. Ant jo išlietas užrašas parašytas šiaulietiška tarme – „Pendzeliuks“. Skulptūra skirta dailininkui Gerardui Bagdonavičiui atminti, visų pažinotą Pendzeliuko pravarde, kuris daugiau kaip penkiasdešimt metų gyveno savo namuose Šiauliuose, Aušros alėjoje Nr. 84.

    
2016 m. lapkričio 19 d. ŠAVB pirmą kartą surengta Šiaulių knygų mugė „Skaityk – būk asmenybė!“. Mugėje dalyvavo ir knygas pristatė 24 šalies ir Šiaulių miesto leidyklos ir knygynai, keletas autorių. Buvo surengta įvairių renginių, daugiau kaip 20 edukacinių užsiėmimų, susitikimų su knygų autoriais, leidėjais ir dailininkais.

   

Bibliotekos dokumentai ir spaudiniai žymimi neapibrėžtu trijų eilučių antspaudu-užrašu: „Šiaulių apskrities / P. Višinskio viešoji / B I B L I O T E K A“ ir lipdėmis su brūkšniniu kodu, apskritimo formos ženklu su įrašu: „Šiaulių apskrities P. Višinskio viešoji biblioteka“ ir dviejų eilučių užrašu: „Šiaulių P. Višinskio / viešoji biblioteka“.

ŠAVB – dvasinės atgaivos ir išminties vieta ir kūrybinė laboratorija

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka – dvasios peno, kūrybinės atgaivos ir išminties vieta. Aušros alėjoje 62, originalios architektūros, baltai pilkame  neseniai atsinaujinusiame pastate, įsikūrusioje bibliotekoje lankausi jau dvidešimt penkerius metus. Jos fonduose randu gausybę unikalių ir vertingų knygų bei kitų spaudinių teisės, kultūros, meno, istorijos, filosofijos ir kitais klausimais. Ši biblioteka patraukia jaukumu, dvasine ramybe. Ji primena kūrybinę laboratoriją, kur prie knygų, kompiuterių, kaip tyrinėtojai, vartotojai, palinkę įvairaus amžiaus skaitytojai, moksleiviai, studentai, senjorai, kraštotyrininkai, mokslininkai, kūrybinė inteligentija. Didžiausia Šaurės Lietuvos ir Šiaulių miesto viešoji biblioteka sukuria kiekvienam čia atėjusiam nepakartojamą atmosferą, kurioje lankytojas jaučiasi kaip namuose, visados yra laukiamas ir gerbiamas. Čia dirba nuoširdūs ir savo darbui atsidavę bibliotekininkai, kurių daugumą sudaro moterys. Jos pasiruošusios lankytojui visados pagelbėti, patarti, padėti.      

       
ŠAVB bibliotekos darbuotojai žavi savo paslaugumu ir profesionalumu. Jie kvalifikuotai ir išmaniai padeda nepasiklysti milžiniškame knygų, įvairių dokumentų ir informacijos sraute, operatyviai parenka knygas bei kitus spaudinius. Kad bibliotekoje visada gausu lankytojų, kad čia verda visapusiškas gyvenimas, yra didelis šios kultūros ir švietimo įstaigos darbuotojų nuopelnas.

      
Į šią biblioteką einu tada, kai savo palygint nemažoje asmeninėje bibliotekoje nerandu reikiamos knygos ar atsakymo į rūpimą klausimą, kai reikia susipažinti su retais šaltiniais ir informacine moksline literatūra, kurios pristingu namie ar nerandu internete. Tada man visados į pagalba ateina biblioteka. Man ruošiant straipsnį, informaciją, pranešimą teisės, meno klausimais, gilinantis į Šiaulių krašto istoriją ir kultūrą, ŠAVB atlieka metodininko, tarpininko vaidmenį, kai reikia surasti reikalingą medžiagą, dokumentą, išsirašyti norimą dokumentą ar spaudinį iš bet kurios Lietuvos bibliotekos. Biblioteka yra nepmainoma pagalbininkė su savo daugiatūkstantiniais lobynais, archyvais ir rankraštynais. Ji yra viena iš įvairiašakės kultūros židinių mieste.

       
Kaip ir kiekviena kita biblioteka, taip ir ŠAVB turi daugiatūkstantinį dokumentų ir spaudinių fondą, kuris lyg ir yra tas barometras, atspindintis mūsų kultūros vertybių būklę Lietuvoje. Vis labiau brangstant leidybai, popieriui, knyga įgauna tikrąją savo vertę, atsiveria ir tikrasis tos vertės jausmas, į ją turime žiūrėti kaip į nacionalinę vertybę.

       
Gyvename XXI a. – informacijos ir išmaniųjų technologijų amžiuje. Todėl dabar kaip niekad išaugo mūsų bibliotekų atsakomybė, pareiga išsaugoti tą tyrą ir nesuteptą jausmą knygai, formuojant laiko ir išgyvenimų patikrintos literatūros skonį. Čia ir slypi bibliotekos kaip kultūros šaltinio prestižas. Šiuo atžvilgiu ŠAVB pasirinko teisingą kelią – visomis išgalėmis formuoti ir puoselėti skaitytojų meilę knygai-žinių šaltiniui, meilę savo kalbai, menui, muzikai, krašto istorijai, tradicijoms, tautosakai. Bibliotekoje galima surasti vertingos kraštotyrinės ir istorinės medžiagos apie Šiaulius, kraštą, šalį, iš čia kilusių, čia dirbusių bei išeivijoje gyvenančių žymių tėvynainių – rašytojų, menininkų, kultūros ir visuomenės veikėjų – prisiminimų, knygų ir kitų kūrinių, metodinės ir bibliografinės medžiagos apie juos. Tai vertinga medžiaga ir turtingas archyvas, kuris skatina lankytis šioje bibliotekoje, naudotis jos dokumentų ir spaudinių fondais ir informacijos šaltiniais.

      
ŠAVB  nuo pat šios bibliotekos gyvavimo pradžios renkama ir kaupiama įvairiapusiška informacija apie Šiaulių miestą ir iškiliuosius šiauliečius. Informacijos ir kitose bibliotekos skyriuose sukaupta Šiaulių kronika – gausi miesto kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo faktų, įvykių, vietovių vardų ir šiauliečių asmenvardžių kartoteka ir rodyklė, nuotraukų, bukletų, spaudinių, prisiminimų, kraštotyros darbų archyvas ir rankraštynas. Šis dokumentinis paveldas yra skaitmeninamas, plėtojant virtualią elektroninio paveldo informacijos sistemą. Parengtas biografinis žinynas „Šiaulių šviesuomenė nuo 1918 m. iki šių dienų“. Kaupiamas Šiaulių krašto žymesnių įvykių vaizdo filmų fondas, kuris perkeliamas į interneto svetainę Sukomplektuotas tarpukaryje Šiauliuose leistų knygų, to laikotarpio periodinių leidinių fondas. Saugomi senieji „Šiaulių metraščiai“ (Nr. 1-5, 1918-1938 m.), miesto ir krašto laikraščiai „Šiaulių naujienos“, „Šiaulių kraštas“, „Šiauliai plius“ (dabar „Etaplius“), autografuotų knygų  rinkinys, komplektuojami žymesnių kraštiečių rankraščių fondai, rankraštiniai kraštotyros bei diplominiai darbai, fonoteka, videoteka, smulkiųjų spaudinių rinkinys, knygos ženklų kolekcija GBEF ir kt.  Gausi knygos nuosavybės ženklų kolekcija, spaudinių ir literatūros rinkinys apie ekslibrisą sukauptas Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde. Visa tai didelis ŠAVB darbuotojų ir jos pagalbininkų nuopelnas, jų rimto ir atsidavusio požiūrio į savo darbą, rezultatas.

Jonas NEKRAŠIUS

Kultūros istorikas

TAIP PAT SKAITYKITE:

Šiaulių bibliotekos, skaityklos ir jų knygos ženklai nuo 1990 m. iki XX a. pabaigos.

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.