DAILININKĖS ASPAZIJOS SURGAILIENĖS EKSLIBRISAI IR MONOGRAFIJA POVILO VIŠINSKIO BIBLIOTEKOJE

 

Lolitos Kivickienės nuotr.

Kartais mažiausi dalykai gali pasakyti daugiausia. Ekslibrisas – nedidelio formato knygos ženklas – geba sutalpinti visą žmogaus pasaulį: jo vertybes, pomėgius, svajas. Būtent tokius – jautrius, nuoširdžius, alsuojančius folkloro šiluma – kūrė grafikė Aspazija Surgailienė (1928–2011).

2025 metų dovana lietuvių ekslibrisų bendruomenei – monografija „Aspazija. Etnomodernizmas", kurios idėja dailininkės artimuosiuose, ko gero, brendo jau seniai, o atsiradus galimybei, bendradarbiaujant su Vilniaus grafikos meno centru (projekto vadovės Jurga Minčinauskienė ir Kristina Kleponytė-Šemeškienė), leidinys pagaliau išvydo šviesą. Albumą sudarė ir tekstus parašė dailėtyrininkė Laima Laučkaitė (Surgailienė), o jo išvaizdą sukūrė sūnus Andrius Surgailis. Taigi šis leidinys – ir mokslinis, ir labai asmeniškas.

Platus ir daugiabriaunis Aspazijos Surgailienės kūrybos spektras: estampai – daugiausiai linoraižiniai, – knygų iliustracijos, skiautiniai, vitražai, guašo kompozicijos, plakatai, atvirukai. Dailininkė taip pat paliko apie 50 ekslibrisų, kuriuose jaučiamas emocinis ryšys su knyga, paprastumas ir nuoširdumas.

Albumą verta pavartyti ir dėl ekslibrisų, ir dėl kur kas platesnio dailininkės kūrybos paveikslo. Dailėtyrininkės tekstas atveria menkai pažįstamą moters kūrėjos aplinką, o bičiulių atsiminimai bei dokumentinės fotografijos suteikia pasakojimui šilumos ir gyvumo.

Simboliška ir tai, kad rengiant šį albumą Aspazijos artimieji nusprendė jos ekslibrisų rinkinį perduoti saugoti Povilo Višinskio bibliotekai – taip įvertindami ir palaikydami svarbų šios institucijos darbą: čia rengiamas Lietuvos ekslibrisų kūrėjų enciklopedinis žinynas ir saugomi dailininkų knygų ženklai.

Astos Kaktytės inf.