LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA IR MEDICINOS EKSLIBRISO TRADICIJA

Nuotr. Ričardo Šileikos, Astos Kaktytės, montažas Lolitos Brazos.

2026 m. kovo 13 d. (penktadienį) Vilniuje vyko svarbus renginys – ekslibrisų parodos ir katalogo „Lietuvos medicina 2024“ pristatymas, skirtas Lietuvos medicinos bibliotekos (LMB) 30 metų kolekcijai. Dėl nepalankių aplinkybių katalogas ekslibriso entuziastus pasiekė tik besibaigiant 2025 m.

Renginį vedė LMB specialistė, katalogo sudarytoja Regina Vaišvilienė, kuri tris dešimtmečius tyrinėja medicinos ekslibrisą. Ji pabrėžė, kad medicinos ekslibrisas – tai daugiau nei knygos ženklas: tai unikalus kultūrinis reiškinys, jungiantis meną, medicinos istoriją ir gydytojo profesijos prestižą. Nuo pirmosios tarptautinės parodos–konkurso „Lietuvos medicina 1994“ ši tradicija tęsiama kas dešimtmetį kartu su naujais katalogais, kurie atskleidžia kolekcijos raidą ir ekslibriso meninę įvairovę.

Be parodų katalogų, LMB leidžia ir teminius rinkinius, skirtus konkretiems asmenims ar kolekcijoms, pavyzdžiui: „Ekslibrisai gydytojams“ (2017), „Ekslibrisai Eugenijai Šimkūnaitei“ (2021), „Kryžiažodis medicinai“ (2024), taip pat katalogas, skirtas Valerijono V. Jucio dovanotai kolekcijai (2015). Leidiniuose pateikiami kūrinių sąrašai, iliustracijos ir bibliografinė informacija, naudinga tyrėjams ir kolekcionieriams.

Įdomu, kad medicinos ekslibrisą kuria ne tik profesionalūs dailininkai, bet ir patys medikai, pavyzdžiui A. Grigalūnienė, E. Sakalauskaitė-Juodeikienė, K. Barniškis ir kt. Kiekvienas ženklas pasakoja asmeninę profesinę istoriją ir ryšį su knyga bei medicina.

LMB taip pat aktyviai vykdo tyrimus: nuo 1994 parengta daugiau kaip 20 straipsnių, o tarptautinę sklaidą ženklina publikacija apie lietuvišką medicinos ekslibrisą žurnale "Journal of the European Association for Health Information and Libraries".

Renginio dalyviai dar kartą įsitikino: Lietuvos medicinos biblioteka ne tik saugo ekslibrisų kolekciją, bet ir kuria kultūrinę bei meninę misiją. Medicinos ekslibrisas čia tampa istorijos, meno ir bendruomeniškumo simboliu.

Paroda Lietuvos medicinos bibliotekos lankytojams atvira 2026 m. kovo–balandžio mėn.

Astos Kaktytės inf.

KNYGA KVIEČIA IŠ NAUJO PAŽINTI GERARDĄ BAGDONAVIČIŲ

 

Išleista nauja knyga apie dailininką Gerardą Bagdonavičių. Nuotr. Vilijos Mikolavičiūtės.

Skaitytojus pasiekė Jono Nekrašiaus parengta knyga „Penzeliukas – Gerardas Bagdonavičius“. Gausiai iliustruotas leidinys kviečia iš naujo pažinti pirmąjį Šiaulių diplomuotą menininką, kurio kūryba ir veikla reikšmingai prisidėjo prie miesto kultūrinio veido formavimo. Beveik dešimt metų rengtoje knygoje publikuojama daugiau nei 200 iliustracijų, unikali archyvinė medžiaga ir iki šiol mažiau žinomi faktai apie jo gyvenimą bei kūrybinį palikimą. Tarp jų – ir Gerardo Bagdonavičiaus kurti ekslibrisai, atskleidžiantys subtilų jo grafikos braižą ir svarbią vietą Lietuvos mažosios grafikos tradicijoje. Kviečiame skaitytojus atsiversti šį leidinį ir iš naujo atrasti kūrėją, kurio kūrybinis pėdsakas Lietuvos grafikos ir ekslibrisų istorijoje jaučiamas iki šiol. 

Dianos Janušaitės inf.

BIBLIOTEKOJE – TRAKŲ ISTORIJOS MUZIEJAUS ATSTOVŲ VIZITAS IR TARPTAUTINIO EKSLIBRISO KONKURSO PARODA

 

Į Povilo Višinskio biblioteką atkeliavo tarptautinio ekslibriso konkurso „Trakų diplomatijos tiltai: vizitai, ambasados, atsiminimai“ paroda. Ją pristatė Trakų istorijos muziejaus atstovai, kurie ne tik pasirūpino ekspozicijos pristatymu, bet ir aktyviai įsitraukė į bibliotekos kultūrinę veiklą.

Parodoje eksponuojami profesionalių menininkų sukurti ekslibrisai, interpretuojantys diplomatijos, istorinių vizitų, ambasadų ir asmeninės atminties temas. Mažosios grafikos kūriniuose atsiskleidžia įvairios meninės kalbos, subtili simbolika ir daugiasluoksnė temos interpretacija.

Vizito metu muziejaus atstovams ekslibriso edukaciją vedė bibliotekos Knygos grafikos centro edukatorė Lolita Kivickienė. Kūrybinis užsiėmimas tapo prasminga profesinio bendradarbiavimo ir patirties mainų erdve.

Primename, kad 2026 metų sausį bibliotekoje buvo eksponuoti šio konkurso vaikų ir jaunimo darbai. Dabartinė paroda tęsia šį pristatymų ciklą ir suteikia galimybę susipažinti su profesionaliąja ekslibriso kūryba. Parodą galima apžiūrėti Povilo Višinskio bibliotekos galerijoje kovo 6–26 d. 

Dianos Janušaitės inf.

ŠIAULIAI KVIEČIA KURTI: 26-OJI LIETUVOS EKSLIBRISO PARODA

Kontaktinė informacija: Asta Kaktytė, projekto vadovė, +370 41 420 510, knygosgrafika@savb.lt 

Povilo Višinskio biblioteka kartu su Lietuvos dailininkų sąjunga kviečia dalyvauti 26-ojoje Lietuvos ekslibriso parodoje, skirtoje Šiaulių miesto 790 metų jubiliejui.

Kviečia sukurti ekslibrisą asmeniui, turinčiam ryšį su Šiauliais.  Tai gali būti žmogus, kuris: yra gimęs Šiauliuose, arba gyvena (-o) ar dirba (-o) Šiauliuose, arba savo veikla svariai prisideda (-ėjo) prie miesto kultūros, mokslo, meno, švietimo, istorijos ar bendruomenės, net jei čia negyvena (-o) nuolat.

 Ekslibrisus ir užpildytą dalyvio anketą (parodos nuostatai čia.)

Povilo Višinskio biblioteka

Knygos grafikos centras

Aušros al. 62, Šiauliai, LT-76235

„LIETUVOS MEDICINA 2024“: EKSLIBRISŲ KATALOGO PRISTATYMAS VILNIUJE

Iš kairės: Asta Kaktytė ir Lolita Kivickienė, Povilo Višinskio bibliotekos Knygos grafikos centro darbuotojos, bei Regina Vaišvilienė – LMB specialistė, ekslibrisų parodos katalogo „Lietuvos medicina 2024“ sudarytoja. Rimos Kardelienės nuotr.

Šiaulių Povilo Višinskio bibliotekos Knygos grafikos centro ekslibrisų fondą pasiekė  ypatinga dovana – ilgai lauktas ekslibrisų parodos katalogas „Lietuvos medicina 2024“.  Leidinys skirtas Lietuvos medicinos bibliotekos ekslibrisų kolekcijos 30-mečiui (1994–2024) ir yra tikra šventė visiems, kurie kuria, kaupia ir myli šį subtilų mažosios grafikos meną. 

2026 m. vasario 20 d. katalogo sudarytoja Regina Vaišvilienė leidinį atvežė iš Vilniaus į Šiaulius ir padovanojo bibliotekai saugoti Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde. Šis prasmingas ir šiltas gestas dar kartą priminė apie gražią, ilgametę bibliotekų bendrystę – juk ekslibrisai jungia miestus, bibliotekas ir žmones.

Kataloge publikuojama daugiau nei 200 mažosios grafikos kūrinių, liudijančių gyvą, kūrybingą ir nenutrūkstančią ekslibriso tradiciją Lietuvoje. Tai leidinys, prie kurio norisi sugrįžti, vartant puslapius lėtai ir su pasigėrėjimu.

Nuoširdžiai dėkojame už šią prasmingą dovaną ir maloniai kviečiame Į LEIDINIO PRISTATYMĄ, kuris vyks KOVO 13 d. Lietuvos medicinos bibliotekoje (Kaštonų g. 7, Vilnius). Iki susitikimo!

Astos Kaktytės inf.

MINIATIŪRINIŲ KNYGOS ŽENKLŲ PARODA ALYTUJE

 

Kolekcininko Jono Nekrašiaus kilnojamoji paroda "Visa Lietuva - mažojoje knygelėje ir ekslibrise" eksponuojama Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2, Alytus) nuo 2026 m. vasario 18 d. iki kovo 9 d. 

"Lietuvoje pirmieji ekslibrisai buvo skirti žymėti puošnioms, brangioms, didelio formato knygoms. Ilgainiui mažėjant knygos formatui, pradėjus leisti mažo formato ir miniatiūrines knygeles, buvo kuriami ir joms skirti miniatiūriniai ekslibrisai. Šiuos knygos ženklus pagal savo formatą galima pavadinti kolibriais, kuriems priklauso daugelis mažiausių pasaulyje paukščių rūšių. Jie, kaip ir miniatiūriniai ekslibrisai, savo dydžiu yra labai smulkūs ir nedideli." Daugiau apie miniatiūrinius lietuviškus ekslibrisus skaitykite Alytaus bibliotekos tinklalapyje.

Jono Nekrašiaus inf.

MINIATIŪRŲ PASAULIS ŠALČININKUOSE: EKSLIBRISAI IR MAŽOS KNYGELĖS IŠ ŠIAULIEČIO KOLEKCIJOS

Kolekcinė paroda „Visa Lietuva – mažojoje knygelėje ir ekslibrise“ veikia 2026 m. sausio 6 d. – vasario 12 d. Šalčininkų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje. 

Jono Nekrašiaus nuotr.

IŠLEISTAS KONKURSO „TRAKŲ DIPLOMATIJOS TILTAI: VIZITAI, AMBASADOS, ATSIMINIMAI“ KATALOGAS

 

Po pernai Trakų istorijos muziejaus inicijuoto tarptautinio ekslibriso konkurso „Trakų diplomatijos tiltai: vizitai, ambasados, atsiminimai“ šiemet pasirodė ir parodos katalogas.

Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad į šio konkurso vertinimo komisiją buvo pakviestas mūsų kolega – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos parodų kuratorius, Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo pirmininkas prof. Vaidotas Janulis.

Konkursas sulaukė ir talentingų šiauliečių dalyvavimo. Grafikė Lolita Braza pristatė išskirtinį kūrinį, už kurį buvo įvertinta diplomu. Sveikiname menininkę su pelnytu pripažinimu!

Apdovanoti ir kiti Lietuvos kūrėjai profesionalai: Rūta Mozūraitė (II premija), Kristina Žilinskaitė (III premija), Benas Narbutas (2 vietos diplomas), Gintarė Norkienė (3 vietos diplomas), Gintaras Tauterys (diplomas), Rasa Janulevičiūtė (diplomas), Rima Steponėnienė (diplomas), Rūta Mozūraitė (diplomas), Virginija Kalinauskaitė (diplomas), Vladas Kudaba (diplomas).

Sveikiname visus dalyvavusius ir apdovanotuosius ekslibriso meistrus! Tegul šie kūriniai ir toliau stiprina mūsų kultūrinio bendradarbiavimo tiltus.

Dianos Janušaitės inf.

ŠIRVINTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS IGNO ŠEINIAUS VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE MINIATIŪRINIAI EKSLIBRISAI IR KNYGELĖS

 

Nuotr. Jono Nekrašiaus

Daugiau informacijos: 1, 2.

P. VIŠINSKIO 150-MEČIUI – EKSLIBRISŲ PARODA IR KATALOGAS „KILK IR KELK“

Daugiau skaitykite.

     

Minėdama 150-ąsias Povilo Višinskio, vieno ryškiausių tautinio atgimimo šviesulių, gimimo metines, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka kartu su Žemaičių kultūros draugija „Saulaukis“ inicijavo parodą „Su ekslibrisu kilki ir kelki“. Parodos rengėjai dailininkus kvietė sukurti knygos ženklą, įprasminantį P. Višinskio asmenybę, jo veiklą ir palikimą.

Kaip taikliai pastebi bibliotekos direktorius prof. dr. Bronius Maskuliūnas, ši paroda – kūrybinis dialogas su P. Višinskio idėjomis, kurios išlieka aktualios ir šiandien.

Parodą lydi ekslibrisų katalogas „Kilk ir kelk“. Jame pristatomi įvairių autorių darbai, atkuriantys P. Višinskio laikmečio dvasią, simboliką, polemiką, kūrybinę energiją ir istorines nuojautas. Parodos kuratoriaus prof. Vaidoto Janulio teigimu, šių darbų tonas – pagarbus, bet kartu ir drąsus, kupinas šiuolaikinio kūrybinio polėkio. „Kiekvienas ekslibrisas – tarsi savitas vizualinis komentaras apie P. Višinskį, jo žodį, idėjas ir kultūrinę laikyseną“, – sako jis.

Visi meno, istorijos ir literatūros mylėtojai kviečiami į didžiąją sueigą, skirtą Žemaitės 180-osioms ir P. Višinskio 150-osioms metinėms. Jos metu bus pristatyta paroda „Su ekslibrisu kilki ir kelki“. Renginys vyks 2025 m. lapkričio 29 d. 13 val. Šiaulių istorijos muziejuje. 

Dianos Janušaitės inf.

IN MEMORIAM DAILININKUI KASTYČIUI LEONUI SKROMANUI (1943–2025)

 

Ekslibrisas saugomas ŠAVB Vytenio Rimkaus archyve.

Išėjo menininkas, kuris savo gyvenimą nugyveno kaip gilų eskizą, su ypatinga pagarba grožiui.

Kastytis Leonas Skromanas, gimęs Kaune 1943 m., paliko mums ne tik daugiau nei penkis šimtus knygų, alsuojančių jo iliustracijų pasauliais, bet ir drobes, paveikslų ciklus, kurie puošė viešąsias erdves nuo Vilniaus iki Panevėžio.

Ekslibrisus kūrė lyg tarp kitko – ne iš pareigos, o iš savotiško žaidimo su forma ir nuotaika. Neišsaugoti, o išdalinti – kaip vėjo nešami lapeliai, kurie vis tiek rado savo vietą tarp skaitytojo ir knygos. Prisiminimais dalijosi atvira širdimi, o jo vardas bus įrašytas į Lietuvos ekslibriso kūrėjų enciklopediją.

Skromanas buvo vienas iš tų menininkų, kuriam kūryba buvo gyvenimo būdas, ne pareiga, o pats gyvenimas – kelionė, kupina upių, kalnų, smėlynų, dūmų, piešimo ir tylos.

Pastaruosius tris dešimtmečius gyveno Dzūkijos miškuose, Grybaulios kaime, tapęs gamtos dalimi.

Šiandien jo nebėra, bet liko kūryba ir prisiminimai tų, kurie jį pažinojo.

Astos Kaktytės inf.

DAILININKĖS LOLITOS BRAZOS EKSLIBRISO KELIONĖ – ATRADIMŲ KUPINA PARODA BIRŽŲ KRAŠTO BIBLIOTEKOSE

 

Astos Kaktytės info.

Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka kartu su filialais kviečia į ypatingą kelionę po ekslibriso meną. Šiaulietės grafikės, dailininkės Lolitos Brazos kilnojamoji paroda „Daugiau nei ekslibrisas“ atveria subtilų mažosios grafikos pasaulį, kuriame kiekvienas darbas – tarsi koduotas pasakojimas, laukiantis atradėjo žvilgsnio.

Ekslibrisas – ne tik knygos ženklas. Tai kruopštus, simboliais kalbantis kūrinys, kuriame susilieja asmeninės istorijos, atminties fragmentai ir meninė vizija. Autorė šiam žanrui ištikima jau kelis dešimtmečius – jos darbai apdovanoti tarptautiniuose konkursuose, o pati paroda tęsia ilgą „kelionių“ tradiciją po įvairius Lietuvos miestus ir miestelius.

Lolitos Braza darbai žavi linoraižinio technikos tikslumu, gilumu ir poetiška nuotaika. Juose – „nuo istorinių datų įprasminimo iki asmeninių dedikacijų, nuo grotesko blyksnių iki jautraus, beveik muzikalaus linijų ritmo“ (V. Janulis, 2024). Autorės žodžiais, „Ekslibris – lyg kryžiažodis, kurį išspręsti gali tik tas, kuriam jis buvo sukurtas, kuriam ekslibrise pavaizduotos detalės „kalba“.

Parodos stotelės Biržų rajono bibliotekose:

Parovėjos biblioteka
2025 m. gegužės 10 – birželio 5 d.

Pabiržės Antano Macijausko biblioteka
2025 m. birželio 10 – liepos 10 d.

Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinioviešoji biblioteka
2025 m. liepos 14 – liepos 31 d.

Nausėdžių biblioteka
2025 m. rugpjūčio 7 – rugsėjo 10 d.

Kratiškių biblioteka
2025 m. rugsėjo 23 – spalio 31 d.

KULTŪROS ŽENKLAI KNYGELĖJE IR EKSLIBRISE: PARODA IŠ JONO NEKRAŠIAUS KOLEKCIJOS ŠVENČIONYSE

 

Švenčionių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje spalio mėnesį lankytojai kviečiami susipažinti su kilnojamąja paroda „Visa Lietuva – mažojoje knygelėje ir ekslibrise“ iš kolekcininko Jono Nekrašiaus rinkinio. Parodoje eksponuojamos unikalios mažosios knygelės ir ekslibrisai, liudijantys Lietuvos kultūros įvairovę, meninę raišką ir knygos meno tradicijas. Tai puiki proga atrasti ne tik retus leidinius, bet ir pasigrožėti kruopščiai sukurtais miniatiūriniais knygos ženklais, atspindinčiais kūrėjų meistrystę. Paroda veiks nuo 2025 m. spalio 1 d. iki spalio 31 d.

Jono Nekrašiaus inf.

EKSLIBRISŲ PARODA GIMNAZIJOJE: PROF. VYTENIUI RIMKUI ATMINTI

 

Sauliaus Sondeckio menų gimnazijoje paroda. Janinos Budrienės nuotr.

Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijoje atidaryta paroda „Knygos ženklu pažymėtas gyvenimas“. Paroda skirta Šiaulių miesto garbės piliečiui, profesoriui Vyteniui Rimkui atminti ir jo kūrybiniam palikimui įprasminti.

Ekspozicijoje pristatomi profesoriaus ekslibrisų eskizai, šeimos, bendruomenės ir jaunųjų kūrėjų darbai, sukurti Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vykusiose edukacinėse dirbtuvėse. Ši jautri ir bendruomeniška paroda kviečia atrasti Šiaulių kultūrinę tapatybę, pajusti meninės tradicijos tęstinumą bei įvertinti profesoriaus Vytenio Rimkaus indėlį miesto kultūros istorijai. Paroda veiks iki 2025 m. spalio 14 d.

Dianos Janušaitės inf.

Organizatorė – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka. Projektą „Knygos ženklu pažymėtas gyvenimas“ finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė. Išsamiau apie projektą. 

„ŽENKLAI, KURIE KALBA“ – LAUKO PARODA ŠIAULIUOSE

 

Lauko paroda prie Šiaulių apskr. Povilo Višinskio viešosios bibliotekos. Ievos Slonksnytės nuotr.

Šiemet Lietuvoje minimos 100-osios šiuolaikinio ekslibriso metinės. Šio meno pradininku laikomas Šiauliuose gyvenęs dailininkas Gerardas Bagdonavičius (1901–1986), pavertęs knygos ženklą savitu meno kūriniu. Sukaktį pažyminti lauko paroda „Ženklai, kurie kalba: Lietuvos moderniajam ekslibrisui – 100 metų“, rugsėjo 8–30 d. veikianti prie Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos, pristato dalį jo autoekslibrisų.

Ekslibrisas, iš pradžių buvęs tik knygos savininko žymeniu, prieš šimtmetį Lietuvoje tapo meninės raiškos forma, atskleidžiančia kūrėjo pasaulėžiūrą, estetiką ir asmeninę tapatybę. Bagdonavičiaus darbai, įvertinti ir tarptautiniu mastu, liudija, kad mažas grafikos kūrinys gali būti reikšminga kultūros ir meno dalis. Paroda kviečia atrasti šių ženklų simboliką, pajusti tradicijos ir modernumo dermę bei pažvelgti į knygos kultūrą per meno prizmę. Straipsniai: 1, 2, 3.

Astos Kaktytės inf.

EKSLIBRISO PASLAPTYS ATSKLEISTOS PAJIEŠMENIŲ BIBLIOTEKOJE

Pajiešmenių bibliotekos archyvo nuotr. Daugiau informacijos čia.

2025 m. rugsėjo 2 d. Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos filialas Pajiešmenių kaimo biblioteka pakvietė savo lankytojus į išskirtinę edukaciją, kurią vedė menininkė, grafikė Lolita Braza.

Ji supažindino dalyvius su ekslibrisu – nedideliu, bet labai reikšmingu knygos ženklu, turinčiu ilgametę tradiciją ir ypatingą istoriją.

Ekslibrisas, dar vadinamas knygos savininko ženklu, nuo seno buvo naudojamas tam, kad pažymėtų, kam priklauso knyga. Tačiau tai nėra tik praktinė detalė – tai ir meninės išraiškos forma, leidžianti atskleisti asmens ar institucijos tapatybę, pomėgius, vertybes. Pasak L. Brazos, šis ženklas yra tarsi maža meno kūrinio dalelė, talpinanti savyje daug daugiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Menininkė dalijosi ekslibriso istorija, pasakojo apie jo atsiradimą, raidą bei įvairias menines interpretacijas. Dalyviai turėjo galimybę pamatyti pavyzdžių, sužinoti, kaip kito šis žanras, ir kaip šiandien jis gali būti pritaikomas kiekvieno skaitytojo ar kūrėjo gyvenime.

Po teorinės dalies atėjo metas kūrybai. Kiekvienas renginio dalyvis buvo pakviestas pats imtis darbo – piešti, eksperimentuoti, ieškoti simbolių ir formų, kurios geriausiai atspindėtų jų asmenybę ar santykį su knyga. Kūrybinės dirbtuvės virto šilta ir jaukia erdve, kurioje netrūko nei fantazijos, nei bendravimo. Tokie renginiai primena, kad biblioteka yra ne tik knygų saugykla, bet ir vieta, kur susitinka menas, žinios ir bendruomenė.

A. Kaktytė inf.

 

HENRIKO MAZŪRO PARODA „EKSLIBRISAI MIESTUI IR PANEVĖŽIEČIAMS“

Daugiau skaitykite apie parodą.

2025 m. rugsėjo 1–30 d. Panevėžio Elenos Mezginaitės viešojoje bibliotekoje veiks dailininko Henriko Mazūro kūrybos paroda „Ekslibrisai miestui ir panevėžiečiams“. Ekspozicijoje – 87 dailininko sukur­ti ekslibrisai.

Apie menininką.

Henrikas Mazūras – kūrėjas, kurio gyvenimo kelias nuo pat vaikystės Ukmergėje vingiuoja spalvomis ir linijomis. Baigęs Kauno taikomosios dailės technikumą ir vėliau Menų studijas Šiauliuose, jis  natūraliai įsiliejo į Lietuvos kultūrinį peizažą, kur jau nuo 1979-ųjų metų žymi savo kūrybos pėdsakus parodose Lietuvoje ir Užsienyje.

Henriko biografijoje – gausybė susitikimų su žiūrovais: 14 personalinių ir daugiau nei pusantro šimto grupinių parodų. Jo ranka sukūrė ne vien tik ekslibrisus – ji piešė ir Krekenavos, Karsakiškio bei Krekenavos mažosios bazilikos herbus, kūrė logotipus, emblemas, knygų viršelius. Dailininkas – ir žodžio meistras: išleido poezijos rinkinį „Nutolę peizažai“, kuriame atsiveria tokios pat įkvepiančios erdvės kaip ir jo knygoje „Ekslibrisas mokinių kūryboje“.

Kūrybos kraitėje – apie 40 logotipų ir emblemų, beveik 300 ekslibrisų ir daugybė kitų darbų, į kuriuos menininkas sudėjo savo akylą žvilgsnį, kruopštumą ir širdies šilumą. Henrikas Mazūras – Lietuvos dailininkų sąjungos narys, tačiau jo tikroji bendruomenė dar platesnė: tai visi, kurie prisiliečia prie jo linijų, simbolių ir tyliai pasakojamų istorijų ekslibrisuose. 

Reikšminga Henriko Mazūro dovana saugoma ir ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde – čia prigludo jo ekslibrisai, leidiniai, brošiūros bei įvairūs dokumentai, susiję su knygos ženklo istorija. Ši dovana papildo fondo rinkinius ne tik vertingais kūriniais, bet ir gyvu tiltu į šiuolaikinę ekslibriso tradiciją.

Astos Kaktytės inf.

MAŽŲJŲ KNYGELIŲ IR EKSLIBRISŲ PARODA IGNALINOS BIBLIOTEKOJE

 

Paroda Ignalinos rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Jono Nekrašiaus nuotr.

Ignalinos rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki spalio 1 d. veikia unikali kilnojamoji paroda „Visa Lietuva – mažojoje knygelėje ir ekslibrise“. Ji pristato išskirtinę Jono Nekrašiaus, žinomo kolekcininko, bibliofilo ir kraštotyrininko, sukauptą kolekciją. Parodoje eksponuojami leidiniai ir ekslibrisai atskleidžia ne tik meninę knygos kultūros pusę, bet ir pasakoja apie Lietuvos istoriją, žmones, vietoves bei kūrėjų pasaulėjautą.

Mažosios knygelės, dažnai išleistos itin mažais tiražais, liudija leidybos tradicijų įvairovę bei kūrybinį autorių sumanumą. Jos ne tik stebina kruopštumu, bet ir atskleidžia tam tikrus laikmečio ženklus. Ekslibrisai – knygų nuosavybės ženklai – suteikia galimybę pažvelgti į knygos savininko tapatybę ir estetinį skonį. Jų meninė vertė ypatinga, nes kiekvienas darbas sukurtas individualiai, pasitelkiant simboliką.

Ši kilnojamoji paroda – tai galimybė Ignalinos krašto gyventojams ir svečiams artimiau susipažinti su Lietuvos knygos kultūra bei atrasti nepaprastą mažosios formos grožį. Tai ne tik estetinė patirtis, bet ir vertingas edukacinis renginys, praturtinantis kultūrinį regiono gyvenimą.

A. Kaktytės inf.

UTENOJE MAŽŲ KNYGELIŲ IR EKSLIBRISŲ PARODA

 

Jono Nekrašiaus kolekcijos paroda „Visa Lietuva – mažojoje knygelėje ir ekslibrise“ Utenos Antano ir Motiejaus Miškinių viešojoje bibliotekoje nuo 2025 m. rugpjūčio 4 iki 29 d. Daugiau apie parodą skaitykite čia.

GBEF inf.

SUSITIKIMAS SU PROFESORIUMI ALBERTU GURSKU KNYGOS GRAFIKOS CENTRE

 

Knygos su prof. Alberto Gursko autografu – ypatinga dovana bibliotekos skaitytojams.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Knygos grafikos centre sulaukėme ypatingo svečio – profesoriaus Alberto Gursko (g. 1935). Šiemet jis minėjo garbingą 90-ąjį jubiliejų, o mums teko laimė pasidžiaugti jo apsilankymu ir gyvu bendravimu.

Vos tik įžengęs į patalpas, profesorius nustebino netikėtu, bet labai jaukiu gestu – išsitraukęs lūpinę armonikėlę, jis sugrojo trumpą muzikos kūrinėlį. Taip prasidėjo mūsų susitikimas, kupinas šypsenų, šilumos ir nuoširdaus žmogiško artumo.

Prof. Albertas Gurskas – ilgametis pedagogas, menininkas ir kaligrafijos meistras, kurio kūrybinis palikimas tvirtai įrašytas į Lietuvos kultūros istoriją. Jis yra parengęs vadovėlį „Kaligrafijos ir šrifto pagrindai“ (2006), tapusį svarbiu šaltiniu studentams bei visiems, besidomintiems rašto menu. Kolekcininkams ir knygos nuosavybės ženklų mėgėjams profesorius žinomas kaip kaligrafinių ekslibrisų kūrėjas.

Per savo kūrybinį kelią A. Gurskas sukūrė daugiau nei 90 ekslibrisų – subtilių mažosios grafikos meno kūrinių. Kaip yra rašiusi prof. dr. Rasa Janulevičiūtė, šie darbai ypatingai asmeniški – jie dedikuoti bendraminčiams, kolegoms, žmonėms, su kuriais autorių siejo dvasinis artumas. Kiekvienas ekslibrisas ne tik liudija profesoriaus meistrystę, bet ir atskleidžia ryšį tarp kūrėjo bei adresato. Asmeninė prof. A. Gursko kaligrafinių ekslibrisų paroda 2020 m. buvo eksponuota ŠAVB galerijoje.

Mums buvo didžiulė privilegija išgirsti prof. A. Gursko pasakojimus, pamatyti spindinčias jo akis, kuriose telpa ir ilgametė patirtis, ir jaunatviškas smalsumas. Tokie susitikimai primena, kokia svarbi yra gyva kultūros tąsa – kai istorija ir kūryba ateina ne tik per knygas ar paveikslus, bet ir per patį kūrėją.

A. Kaktytės inf.