LŪTAS KNYGOS ŽENKLUOSE: PASITINKANT JONO NEKRAŠIAUS KNYGĄ "LIŪTAS KULTŪROJE IR MENE"

Ekslibriso autorius – Antanas Kmieliauskas. Darbas skirtas Vladimirui Vasilevičiui, 1971 m.

Liūtas yra vienas iš populiariausių, ypač herbiniuose knygos ženkluose, įvaizdžių.  Dauguma ankstyvųjų liūto vaizdinių atkeliavo per heraldiką. Liūtas herbuose dažnai vaizduojamas  kaip skydininkas (laikytojas) arba pagrindinė figūra. Tai seniausias ženklas, kur liūtas simbolizuoja jėgą, kilnumą ir drąsą. Jis ne tik  puošia knygos savininko emblemą (biblioteką), bet ir atskleidžia duomenis apie žmogaus charakterį, kilmę ar pabrėžia savininko statusą ir protėvių nuopelnus. Liūto motyvas ir reikšmė gali skirtis priklausomai nuo to, kaip jis pavaizduotas, tačiau pagrindinės liūto prasmės yra jėga, kilmingumas ir intelektinė apsauga. Galima išskirti šias svarbiausias ekslibrise realizuotas liūto prasmines reikšmes:

– Valdžia ir kilmingumas. Liūtas vadinamas „žvėrių karaliumi“, todėl knygos ženkle jis pirmiausia simbolizuoja didybę, autoritetą ir orumą. Dažniausiai jis liudija knygos savininko aukštą visuomeninę padėtį arba ambicijas. Heraldiškai (herbuose) liūtas simbolizuoja drąsą ir nenugalimą jėgą. Jis vaizduojamas laikantis griežtų heraldikos taisyklių.

– Žinių ir bibliotekos sargas. Ekslibrisas yra skirtas knygos nuosavybei pažymėti, todėl liūtas čia veikia kaip sargybinis (apsauga). Jis „saugo“ knygas nuo vagių ar nepagarbaus elgesio. Liūtas simbolizuoja budrumą – tikima, kad jis miega atviromis akimis, todėl jis niekada nepraranda kontrolės ir daboja knygą ar biblioteką.

– Intelektinė jėga ir išmintis. Nors liūtas yra fizinės jėgos simbolis, knygos kontekste ši jėga transformuojasi į proto galią.

– Liūtas su knyga (dažnas šv. Morkaus simbolis). Jis tiesiogiai susieja jėgą su rašytu žodžiu ir dvasine išmintimi. Tai gali reikšti savininko aistrą studijoms ir nepalaužiamą valią, siekiant žinių.

– Krikščioniška simbolika. Ekslibriso savininkas yra tikintis ar susijęs su religija asmuo. Šiam atvejui viešinti pasitelktas evangelisto šv. Morkaus sparnuoto liūto simbolis. Liūtas vaizduojamas su sparnais – dvasinis pakylėjimas, minties laisvė ir ryšys su sakraliniu pasauliu. Ekslibrise vaizduojamas sparnuotas liūtas – Šv. Morkaus simbolis dažnai reiškia knygos savininko ryšį su Venecija arba tiesiog krikščioniškąją išmintį.

Autorė Stanislava Tamonytė Žilienė, 1973.

Autorius Vytautas Jakštas, 1990.

Ekslibrisuose, ypač tuose, kurie kuriami kilmingoms giminėms, liūtas vaizduojamas laikantis griežtų heraldikos taisyklių. Kiekviena jo poza turi savo pavadinimą: Rampant – liūtas stovi ant užpakalinių kojų, priekinės pakeltos (agresyvi poza); Passant – visomis keturiomis kojomis žingsniuojantis liūtas; Guardant – liūto galva pasukta į žiūrovą (budrumas).

Skiriasi ir meninė ekslibrisų raiška bei technika. Ekslibrisų kūrėjai liūtą vaizduoja labai įvairiai, priklausomai nuo naudojamos technikos:

Klasikinis (vario raižinys, ofortas): labai detalūs, anatomiškai tikslūs liūtai, dažnai apsupti barokinių
ornamentų. Ofortas ar vario raižinys leidžia pasiekti ypatingą detalumą. Tokie ekslibrisai atrodo prabangiai ir solidžiai.

Modernus (linoraižinys, ksilografija, kompiuterinė grafika): čia dominuoja stilizacija. Liūtas gali tapti abstrakčia linija, agresyviu štrichu ar net ironišku personažu. Lino ar medžio raižinys suteikia knygos ženklui monumentalumo. Kompiuterinė grafika dažnesnė šiuolaikiniuose taikomojo pobūdžio knygų ženkluose.

Siužetinis ekslibrisas. Liūtas vaizduojamas ne izoliuotai, o tam tikrame kontekste – pavyzdžiui, gulintis prie knygų krūvos ar laikantis herbą su savininko inicialais.

Autorė Henrieta Vepštas.

Autorius Paulius Arlauskas.

Liūto būsena ir poza ekslibrise įvairiareikšmė: riaumojantis liūtas - aktyvi gynyba, kovingumas, drąsa viešai siekti savo tiesą; gulintis liūtas – išmintis, ramybė, pasitikėjimas savimi ir sukaupta patirtis; liūtas, laikantis herbą ar skydą, – giminės tradicijų tęstinumas ir garbės  tradicijų saugojimas.

Parinkdamas liūto pozą ekslibrisui, jo kūrėjas pabrėžia knygos savininko stiprų charakterį, pagarbą tradicijoms ir meilę knygai – kaip vertybei ir žinių šaltiniui.

Lionistika ekslibrise

Autorė Lolita Braza, 1986.

Ekslibrisas XX a. II p.

Lionistika ekslibrise yra specifinė, tačiau be galo turtinga mažosios grafikos žanro tema. Tai kūriniai, skirti tarptautinio „Lions“ klubų judėjimo nariams (liūtams), patiems klubams arba jų bibliotekoms žymėti. Pasaulio ir Lietuvos dailininkai grafikai yra sukūrę nemažai ekslibrisų tiek Lietuvos, tiek užsienio „liūtams“. Lietuvoje dažnai vyksta specializuotos parodos, kuriose eksponuojami šios tematikos darbai.

Knygos ženklų k
olekcionavimą galima vadinti – ekslibristika (ekslibrisiją), o liūto atvaizdų temos kolekcionavimą – lionistika. Liūto atvaizdas knygos ženkluose labiausiai paplitęs ekslibrise. Lionistikos ekslibrisai vertinami kolekcininkų dėl jų heraldinio tikslumo ir meninės kokybės.

Pagrindiniai akcentai, kurie apibrėžia lionistiką ekslibriso mene. Ekslibrisuose, skirtuose „Lions“ judėjimui, dažniausiai dominuoja atpažįstama simbolika:

Liūto galva. Tai centrinis judėjimo simbolis. Dažnai vaizduojamos dvi liūto galvos, žiūrinčios į priešingas puses – viena į praeitį (tradicijas, nuveiktus darbus), kita į ateitį (pagalbą ir naujus tikslus). Logotipas: Raidė „L“ apskritime, žodžiai: „LIONS“ / „INTERNATIONAL“.

Humanitariniai motyvai: Kadangi „Lions“ šūkis yra „Mes tarnaujame“ (We Serve), ekslibrisuose dažnai vaizduojamos pagalbos rankos, akis (simbolizuojanti kovą su aklumu, neregystę - vieną pagrindinių klubo pagalbos ir labdaros misijų), saulė ir kiti šviesos ir vilties simboliai.

Asmeniniai ženklai: Sukurti konkrečiam klubo nariui, atspindintys ne tik jo priklausomybę judėjimui, bet ir profesiją ar laisvalaikį.

Klubo ir bibliotekos ženklai: Skirti knygoms, kurios priklauso konkretaus miesto „Lions“ klubui. Sukurti LIONS klubų jubiliejų, suvažiavimų ar tarptautinių konferencijų proga.

Kolekcionuoti lionistikos ekslibrisus yra populiaru visame pasaulyje, nes tai jungia meno mylėtojus ir tarptautinę „Lions“ bendruomenę. Dažnai tokie ekslibrisai tampa savotiška „vizitine kortele“ tarptautiniuose narių susitikimuose, seminaruose, konferencijose.

DI sugeneruotas ekslibrisas, skirtas Jonui Nekrašiui, 2026-05-19

Liūto ir tarptautinio LIONS klubų judėjimo tema ekslibrisuose pavaizduota įvairių pasaulio šalių dailininkų darbuose: Marie-Louise Albesssart „Ex libris In memoriam Leo Winkeler (1984), Frank Ivo van Damme „Ex libris Antoon Wouters“ (1984) iš Belgijos, latviai Vilnis Resnis „Ex libris B. Justina“ (1974), „Ex libris Hanno Lepik“ (1980), Peteris Upitis „Ex libris Imants Ziedonis“ (1983), vengro Peter Urmos „Ex libris Jonas Nekrašius“ (1994), „Ex libris Mario de Filippis“ (1994), „Ex libris Mario de Filippis“. Con passaporto da Lions al future“. Willy Braspennincx (1998) Ex libris Mario de Filippis. Logotipas Lions international; Balint Ferenc „Ex l;ibris Nocola A. Carlone“ (1994), lenkas Jozeėf Szuszkiewicz „Ex libris Zebi Helen Gray“ (1971). Cekuda iš Kanados sukūrė „Ex libris dr. Hanjan Andrej Sonja“ (1982), čekai: Jirzi Brazda „Ex libris N. Carlone“ (1996),  Kaja Saudek „Ex libris 70 SSPE ČSR Blanda Štolova Mirko Kaizl“ (1990),  Marik Fils „Ex libris Mario de Filippis“, Kontruij „Ex libris Mario de Filippis. Arezzo“ (1983), Jirži Vlach „Ex libris Siegfried Schmidt“ (1990); Leonid Kuris „Ex libris Prof. Martin Levy“ iš Izraelio; Fery „Ex libris Anatolij Kalasnyikov“; K. Angrusko iš Vengrijos „Ex libris Mario de Filippis“; bulgarai: Peter Lazarov „EL Mario de Filippis“ (2003), Zenka Kuiumdjeva „Ex libris. Lions Club International. Mario, Giulia“ (1994),  Pam G. Rueta  „Ex libris W. K. Debruijn“ (1983) iš Nyderlandų, vokietis Heinz Plank „Ex libris Stephanie u. Dieler Postell“ (1989); italai Leboroni „Ex libris Mario de Filippis“ (1978),  Missieri Bruno „Ekslibris Nicola Carlone. Hic Sunt Leones“ (1992). Ši lotyniška frazė reiškia „čia yra liūtų“ ir kt.

Ekslibrisas skirtas italui Mario de Filippis, sukūrė Jonas Nekrašius.

Italų kolekcininkas ir kultūros veikėjas Mario de Filippis (1925-2018) 1996 m. Italijoje, Arezo mieste (Toskanos regione) išleido knygą-katalogą italų kalba „Ex libris. II lionismo in 150 ex libris“, skirtą  tarptautiniam LIONS klubų judėjimui, kurio simboliai pavaizduoti knygos ženkluose. Šio leidinio ekslibrisuose vaizduojami LIONS klubų (angl. Liberty, Intelligence, Our Nation‘s Safety) veikla, labdaros ir bendruomeniškumo idėjos. Įvairių pasaulių šalių dailininkai ekslibrise įprasmino LIONS judėjimo vertybes: pagalbą akliesiems ir silpnaregiams, kovą su badu, aplinkosaugą ir humanitarinę paramą. Juose atsispindi LIONS klubų simbolika (liūto galvos, žvelgiančios į praeitį ir ateitį), LIONS INTERNATIONAL logotipas ir devizas „Mes tarnaujame“ (We Serve). Šis leidinys yra puikus pavyzdys kaip privati iniciatyva ir menas gali pasitarnauti plačiajai visuomenei stiprinant ir populiarinant LIONS klubų judėjimą ir tarptautinį bendradarbiavimą.

Liūtas lietuviškame ekslibrise

Miniatiūrinį ekslibrisą sukūrė
 Vaidotas Janulis, 1999.

Lietuviškame ekslibrise liūto motyvas pasirodo kaip vienas universaliausių ir stipriausių simbolių. Nors liūtas nėra natūralus Lietuvos faunos atstovas, jo vaizdinys mūsų grafikoje evoliucionavo nuo heraldinės didybės iki modernios saviraiškos.

XVII-XVIII a. Lietuvos ekslibriso tradicijoje liūto motyvo elementų sutinkama Chodkevičių, Radvilų, Sapiegų ir kitų giminių herbų variacijose, įvairiuose knygų ženkluose.

Pagrindiniai aspektai, kaip liūto motyvas atsiskleidžia lietuviškame ekslibrise, yra šie:

Heraldinės šaknys (XVII-XX a.). Ankstyviausiuose lietuviškuose knygos ženkluose liūtas dažniausiai aptinkamas kilmingųjų šeimų herbuose. Liūtas čia reprezentuoja jėgą, drąsą, kilnumą ir valdžią. Liūto figūra dažna Sapiegų, Chodkevičių ir kitų LDK didikų heraldikoje. Šiuose ekslibrisuose jis vaizduojamas tradiciškai – stovintis ant užpakalinių kojų (rampant) arba einantis (passant), dažnai su karūna ar kalaviju.

Valstybingumo ženklai. Liūtas kaip skydininkas (herbo laikytojas) kartais pasirodo instituciniuose ekslibrisuose, siekiant pabrėžti orumą ir valstybinę galią.

Tarpukario modernizmas ir stilizacija. XX a. pirmoje pusėje lietuviškas ekslibrisas tapo savarankiška meno šaka. Dailininkai Petras Rimša ir Gerardas Bagdonavičius pradėjo liūtą naudoti ne tik kaip giminės ženklą, bet ir kaip charakterio savybių akcentą. Atsiranda daugiau dekoratyvumo, Art Deco (prabangus ir elegantiškas meno stilius, pasižymintis modernizmo, technologinio progreso ir brangaus puošnumo sinteze)  elementų. Liūtas tampa labiau stilizuotas, integruotas į sudėtingas kompozicijas su knygų motyvais.

Sovietinis laikotarpis – dominuoja metafora ir Ezopo kalba, t. y. užmaskuotu, alegoriniu minčių reiškimo būdu, kuriuo siekiama paslėpti tikrąją prasmę, idėją. Okupacijos metais ekslibrisas tapo viena laisviausių  grafikos formų. Liūto motyvas čia įgavo naujų prasmių.

Liūtas dažnai vaizduotas kaip „žvėrių karalius“, simbolizuojantis knygos savininko dvasinę stiprybę bei vidinę laisvę.

Kai kurie grafikai (Antanas Gediminas, Vytautas Jakštas, Telesforas Valius) pasitelkdavo liūto įvaizdį kaip kontrastą žmogaus trapumui akcentuoti arba kaip ironišką aliuziją į jėgos struktūras. 

Šiuolaikiniai Lietuvos grafikai (Antanas Kmieliauskas, Mikalojus Povilas Vilutis) liūtą interpretuoja labai įvairiai:

Zodiako ženklas. Dažnas modernaus ekslibriso motyvas, kai liūtas vaizduojamas tiesiog kaip savininko gimimo ženklo simbolis. Čia dominuoja Saulės ir Zodiako simbolika, liūto karčiai ar siluetas.

Knygos saugotojas (Lolita Braza). Liūtas vaizduojamas gulintis ant knygų krūvos arba laikantis atverstą foliantą, pabrėžiant išminties apsaugą.

Dail. Lolita Braza, 2012.

Dail. Lolita Braza, 2017.

Akivaizdi lietuviškiems ekslibrisams taikomų technikų įvairovė: nuo tradicinio lino raižinio ir oforto iki skaitmeninės grafikos, kurioje žaidžiama su liūto faktūromis ir mistifikacija.

Būtina atkreipti dėmesį į apibendrinančią liūto elementų reikšmę lietuviškame ekslibrise: karčiai – Saulės energija, kūrybinė ugnis, intelektas; atvira burna (riaumojimas) – tiesa, balsas, protestas arba gyvybinė jėga; ramybė (gulintis liūtas) – sukaupta išmintis, orumas, bibliotekos apsauga; heraldinė poza – ryšys su istorija, LDK tradicijomis, genealogija.

Lietuviškame ekslibrise liūtas retai būna agresyvus. Dažniau jis vaizduojamas  kaip ramus, orus „bibliotekos sargas“, gulintis prie knygų krūvos ar bibliotekos durų, simbolizuodamas sukauptų žinių apsaugą.

Liūtas glaudžiai susijęs su konkrečiomis Lietuvos vietovėmis – Rietavu, Valkininkais, Žemaičių Naumiesčiu ir kt., todėl dažnai pasirodo tų vietų bibliotekų ar asmenų ekslibrisuose.

Šiuolaikiniai Lietuvos grafikai liūto įvaizdį vartoja ir kaip metaforą, kartais suteikdami jam žmogiškų bruožų, taip pabrėždami intelektualinę galią. Asmenų, vardu Leo, Leonas, Liūtas ar Leonardas, ekslibrisuose dailininkai dažnai įkomponuoja liūto figūrą kaip tiesioginę užuominą į savininko vardą.

Ekslibrisus su liūto atvaizdu tarpukariu, t. y. nuo XX a. I p. iki XXI a. pradžios, kūrė šie lietuvių dailininkai ir knygos ženklų autoriai: Vytautas Pranas Bičiūnas „Ex libris Morkus Morkelis“ (apie 1926), G. Achrem-Achremovičius. F. Tičkovskio ekslibrisas (1929), Rimtautas Vincentas Gibavičius „Ex libris Romo R.“ (1964), Antanas Gedminas „Ex libris P. Bražėno“ (1967), Aspazija Daina Zieduonė Surgailienė „Ex libris Z. P.“ (1967),  Antanas Kmieliauskas „Ex libris Vladimiro Vasilevičiaus“ ( (1971), „Ex libris Carlone Nicola“ (1995),  Dalia Mažeikytė „Ex libris Algimanto Čižiūno“ (1972), Telesforas Valius „Ex libris V. Radžius“ (1973), Stanislava Tamonytė Žilienė „Ex libris Leo“ (1973), Algirdas Taurinskas „Ex libris A. Taurinsko“ (1974), Augustinas Virgilijus Burba „Ex libris J. Masiulio“ (1975), Birutė Matijošaitytė „Ex libris A. S.“ (1975), Kostas Katkus „Ex libris Norimanto Burneikos“ (1981), Stanislava Maleckienė „Ex libris AŽ“ (Alfonso Žiliaus) (1985), Henrikas Orakauskas „Ex libris Igorio T“ (1985), V. Seibutis „Ex libris Kauno karo muziejus“ (1985), Lolita Braza („Ex libris Šimoliūno“ (1986), „Ex libris JL (Liova Joselovičius) (2012), „Ex libris Vito Girdausko“ (2017), Henrieta Vepštas „Ex libris. Mockūnas LIŪTAS“ (1989), Vytautas Jakštas „Ex libris Wino Ebruijn“ (1990), Jonas Nekrašius „Ex libris Mario de Filippis“ (1990), autoekslibrisas „Ex libris Jonas Nekrašius“ (kartu su , 2026), Ex libris Šiaulių LION klubas (kartu su DI 2026), „Ex libris Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijai 175 metai“ (kartu su DI modeliu Gemini, 2026),  Reda Uogintienė „Ex libris Jonas Nekrašius“ (1996), Adolis Jonas Krištopaitis „Ex libris Jono Šiauliai“ (du eskizai 1994, 2000), „Ex libris Jono Šiauliai“ (2000), šiauliečiai dailininkai Virginijus Šimoliūnas kompiuterinė technika sukūrė knygos ženklą „EXL J N.“ (1995), Paulius Arlauskas trys knygos ženklų „JN“ eskizus (1999), Vaidotas Janulis du miniatiūrinis ekslibrisus šilkografijos technika „Ex libris JN“ (1999), „Ex libris JON“ (2004), dizaineris Vilmantas Dambrauskas sukūrė eskizą su liūtu miniatiūriniam knygos ženklo antspaudui su įrašu – „JONO NEKRAŠIAUS / KOLEKCIJA“, vilnietis Šarūnas Leonavičius „Ex libris Petras Bražėnas“ (2002).

Liūto simbolio elementų galima rasti  dirbtinio intelekto (DI) modelių Gemini ir ChatGPT pagalba sukurtuose lietuviškuose ekslibrisuose. Internetinėje „Google“ platybėje užtikau knygos ženklą „Ex libris Antanas Baranauskas“. Jo centre pavaizduotas į kairę žiūrintis ant keturių kojų stovintis liūtas, kurio fone kairėje ant kalno stūksantis pilis, dešinėje tankus eglių miškas. Liūtas stovi ant akmens plokštės, kurios krašte yra užrašas „SEMPER FORTIS“. Ši lotynų kalbos frazė reiškia „visada stiprus“, „visada drąsus“ arba „visada galingas“. Tai dažniausiai JAV karinio jūrų laivyno (Navy) neoficialus šūkis, simbolizuojantis ištvermę ir jėgą, jūreivių drąsą bei galią.

Šiame knygos ženkle liūtas apjuostas dekoratyvine juosta, kurios viršuje herbinis skydas su jame pavaizduotu ant  dviejų užpakalinių kojų stovinčiu liūtu ir kitu, į kairę pasisukusiu liūtu. Juostos apačioje pažymėta data – 1903. Centrinio liūto apačioje yra užrašas: „EX LIBRIS / ANTANAS BARANAUSKAS“.  

Lietuviškas ekslibrisas su liūto motyvu – puikus pavyzdys, kaip ir antikinis / biblinis simbolis, derinant jį su lietuviška ornamentika ar šiuolaikine filosofija sėkmingai „prisijaukinamas“ vietiniame kultūriniame kontekste.

Jono Nerašiaus inf.