POVILO ŠIAUČIŪNO EKSLIBRISŲ KELIAS

Jubiliejinė dailininko paroda.

Parodos laikas: 2018 m. rugpjūčio 5 – 31 d.

Vieta: Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka

Povilas Šiaučiūnas, 2010 m., X3, 70x65

Pristatant asmenybę svarbu pradėti nuo biografijos faktų: kada gimė, kur mokėsi, ką kūrė, kokias rengė parodas ir t. t. Toks aprašymas gana įprastas, įspraudžiantis žmogų į rėmus. O Povilo Šiaučiūno mažosios grafikos darbai tarsi prašosi lygiaverčio pasakojimo – satyriško, minimalistinio ir taupaus.

Baigęs, regis, kone visų garsiausių vyresnės kartos Lietuvos menininkų kalvę – Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, vėliau ir Valstybinės konservatorijos Klaipėdos kultūros fakulteto Dailės skyrių dailininkas dirbo labai įvairius darbus: nuo buitinių paslaugų vitrinų apipavidalinimo, gamyklų interjerų ir eksterjerų kūrimo iki knygų iliustravimo, žurnalo techninio redaktoriaus ar kurčiųjų mokyklos mokytojo pareigų. Šios asmenybės aprėpties spektras labai platus ir jau nestebina, kad šalia visų oficialių darbų, savo kūrybiniam alkiui patenkinti, menininkas kūrė karikatūras, estampus ir ekslibrisus. Nemažai jų sukurta tokiems žymiems žmonėms kaip Donatas Banionis, Vitas Matuzas ar Vincas Kisarauskas. Ir net kelių rūšių skirtingi ekslibrisai skirti Tadui ir Kristinai – dailininko vaikams. Šie ekslibrisai itin jaukūs, naivūs ir paprasti. Vos kelios stambios detalės, simboliai atskleidžia vaiko pasaulio esmę ir paprastumą. Tai atskleidžia, kokią svarbią vietą vaikai užėmė menininko gyvenime ir kaip glaudžiai kūryba susijusi su jo kasdienybe. 

Kita ryški Povilo Šiaučiūno knygos ženklų tema – portretiniai ekslibrisai. Ši kūrybos kryptis sietina su išlavintu įgūdžiu piešti karikatūras. Knygos ženklo savininkų profiliai išraižomi taip tiksliai ir atpažįstamai, kad net sunku patikėti kūrinėlį esant atspaudu, o ne tušo piešiniu. Dailininko ekslibrisams būdingas primityvumas, stambios figūros ir elementų taupumas, minimalistinėje kompozicijoje telpa visos išraiškai reikalingos prasmės.

Povilo Šiaučiūno istorijai prasidėjus Anykščių rajone, gyvenimas jį vingiuotais keliais nuvedė į Panevėžį. Ten Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos darbuotojai sukaupė nemažai įvairių leidinių apie menininką. P. Šiaučiūnas dalį savo ekslibrisų padovanojo ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešajai bibliotekai, iš jų bibliotekoje surengta paroda.

Menotyrininkė

Gražina Montvidaitė

Povilas Šiaučiūnas, 1991 m., X3, 82x54

Povilas Šiaučiūnas, 1991 m., X3, 75x60

Povilas Šiaučiūnas, 1986, X3, 76x70

Povilas Šiaučiūnas, 1989 m., X3, 80x75

KAZIMIERO ŠVAINAUSKO EKSLIBRISAI ŠIAULIŲ APSKRITIES POVILO VIŠINSKIO VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE

PARODOS PRISTATYMO AKIMIRKOS

Kazimieras Švainauskas gimė 1917 m. birželio 20 d. Vilniuje, mirė 2002 m. sausio 25 d. Sedlcėse (Lenkija). Baigęs Kaune gimnaziją, 1937-1940 m. mokėsi ir baigė Kauno meno mokyklą. 1940 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą. 1944 m. dirbo Vilniaus baltarusių muziejuje, 1944 m. birželio mėnesį dalyvavo Šiaulių kraštotyros draugijos ir „Aušros“ muziejaus organizuojamose ekspedicijose.

1944 m. Vilniuje sovietų NKVD suimtas ir 1945 m. išvežtas į Stalinogorsko šachtas (Tulos sr.). Po karo grįžęs į Vilnių, tęsė studijas Vilniaus dailės institute. 1946 m. išvyko į Lenkiją ir tų pačių metų rugsėjį buvo priimtas į Krokuvos dailės akademiją. 1950 m. ją baigė ir įgijo meninės grafikos ir molbertinės tapybos diplomus. 1951 m. persikėlė į Piasečną, dėstė dailę mokykloje, 1971 m. apsigyveno Čepeline (Mazovijos vaivadija). K. Švainauskas buvo lietuvių kultūros propaguotojas Lenkijoje, žurnalo „Aušra“ meninis redaktorius, vienas iš M. K. Čiurlionio veiklos Lenkijoje įamžinimo iniciatorių. Lenkijos dailininkų sąjungos, Mozūrijos kultūros draugijos narys, Lenkijos Atgimimo kryžiaus kavalierius (1986) ir kt.

Rašė apie dailę, rinko, piešė lietuvių ir lenkų liaudies meno pavyzdžius, kūrė iliustracijas periodikai. Tapė peizažus, raižė linoleumo ir medžio graviūras, sukūrė iliustracijų H. Sienkiewicziaus apysakoms, W. Reymonto romanui „Kaimiečiai“ ir kt. Grupinėse parodose dalyvavo nuo 1951 m. Surengė per 60 asmeninių parodų Lenkijos miestuose (pirmoji jų įvyko 1953 m.), taip pat dalyvavo parodose Kinijoje (1964), Vokietijoje (1965, 1978), JAV (1966), Švedijoje (1966, 1971), TSRS (1967, 1989), Austrijoje (1968), Vengrijoje (1970), Čekoslovakijoje (1977), Kanadoje (1982), Ukrainoje (1999) ir kt.

K. Švainauskas 1966 m. Vilniaus dailės muziejuje surengė parodą, kurioje eksponavo kūrinius iš ciklo „Lietuvių paminklai Lenkijoje“. 1971 m. Liaudies meno draugijos Vilniaus skyriaus parodų salone surengta paroda „Liaudies motyvai“, 1987 m. eksponuoti darbai Druskininkuose, 1990 m. Lietuvos meno darbuotojų rūmuose surengtoje parodoje vyravo Lietuvos peizažai. 2000 m. K. Švainausko grafika buvo eksponuota Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio vilos galerijoje. K. Švainausko kūrinių yra Druskininkų miesto, Šiaulių „Aušros“ muziejuose, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (ekslibrisų), Lenkijos, Bulgarijos, Italijos, Čekijos, Švedijos, Vengrijos, Vokietijos muziejuose ir galerijose, privačiuose rinkiniuose.

2011 m. Valerija Aldona Lengvenytė-Švainowska dovanojo K. Švainausko darbų rinkinių Lietuvos nacionaliniam muziejui, 2012 m. – Kuršėnų etninės kultūros ir tradicinių amatų centrui. 2017 m. gruodžio 22 d. V. A. Lengvenytė-Švainowska Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešajai bibliotekai dovanojo 186 K. Švainausko sukurtus ekslibrisus.

Grafikas K. Švainauskas nuo 1964 m. iki pat mirties aktyviai kūrė ekslibrisus linoleumo ir medžio raižinio technikomis, nuo 1967 m. dalyvavo ekslibrisų parodose, ekslibrisų konkursuose Lenkijoje (1967), Rumunijoje (1998),  Belgijoje (1999), Ispanijoje (2000) ir kt. Kūryboje išbandė įvairias grafikos technikas – litografiją, ofortą, mecotintą, bet pirmenybę teikė linoleumo ir medžio raižiniams. Tarp K. Švainausko grafikos darbų daugiausia peizažų, portretų, nemažai teminių kompozicijų, knygų iliustracijų ir ekslibrisų. Dauguma yra nedidelio formato, smulkios raižysenos, dekoratyvaus meninio vaizdo mažosios grafikos kūriniai. K. Švainauskas sukūrė ekslibrisų V. Mačiuikai (1965), S. Valaitienei (1975), V. Miliui (1977), A. Glušauskui (1977, 1979), Ramelienei (1977), E. Šmigelskaitei (1977) ir kt.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje eksponuojami K. Švainausko ekslibrisai, sukurti linoleumo ir medžio raižinių technikomis. Ekslibrisus bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondui saugoti 2017 m. perdavė dailininko žmona Valerija Lengvenytė-Švainowska (1936 – 2018)

Jono Nekrašiaus inf.
Plakato autorė I. Slonksnytė

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. 

GEGUŽIŲ PROGIMNAZIJOS MOKSLEIVIAI DALYVAVO PROJEKTO „LIETUVOS EKSLIBRISUI – 500“ KŪRYBINĖSE DIRBTUVĖSE

2018 m. gegužės 29 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (toliau ŠAVB) vyko projekto “Lietuvos ekslibrisui – 500“ kūrybinės dirbtuvės. Autoekslibrisų kūrimo užsiėmimuose dalyvavo Gegužių progimnazijos 3 d. klasės moksleiviai ir jų mokytoja Ligita Norvilienė. 
Moksleiviai kūrė unikalius ekslibriso atspaudus monotipijos technika, įgijo žinių apie knygos ženklo ypatybes ir panaudojimo galimybes, daugiau sužinojo apie dailininko G. Bagdonavičiaus asmenybę ir pasiekimus ekslibrisų kūryboje bei ŠAVB Knygos grafikos centrą. Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Lolitos Brazos inf.

Gegužių progimnazijos moksleivių ekslibrisai

Straipsnių pradžia

Projektą dalinai finansuoja:

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. 

STARTUOJA ŠIAULIŲ APSKRITIES POVILO VIŠINSKIO VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS TARPTAUTINIS PROJEKTAS „LIETUVOS EKSLIBRISUI – 500“

Proginis atvirukas „Lietuvos ekslibrisui – 500“. Aut. Lolita Braza.

Ekslibrisas, suvokiamas kaip knygos savininko ir bibliotekos ženklas, yra reikšminga Lietuvos kultūros paveldo dalis. 2018 m. lietuvių kultūros istorijoje seniausiam žinomam knygos ženklui – herbiniam Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto senojo ekslibrisui – sukanka 500 metų. 

Minėdama šią sukaktį Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka (toliau ŠAVB) inicijuoja tarptautinį projektą „Lietuvos ekslibrisui – 500“. Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba, Šiaulių miesto savivaldybė. 

Projekto programa:

- Ekslibrisų kūrybinės dirbtuvės žmonėms, neturintiems specialaus meninio pasirengimo, ir specialistams (gegužės–spalio mėn., ŠAVB). 

Gegužės mėn. autoekslibrisus ŠAVB Knygos grafikos centre sukūrė JAV prezidento Ronald Reagan vardo klubo nariai,  Prof. Liudas Mažylis,  gamtininkas Salemonas Paltanavičius, rašytoja Aušra Mažonė, krepšininkų klubas „Šiauliai“ ir kt. Daugiau informacijos – ekslibrisai.blogspot.lt 

- Ekslibrisų kūrėjų Antano Kmieliausko, Alfonso Čepausko, Petro Repšio, Virgilijaus Burbos ir Mindaugo Petrulio įamžinimas vaizdo medžiagoje (birželio–rugpjūčio mėn., Vilnius-Klaipėda).

- ŠAVB dalyvavimas XXXVII tarptautiniame FISAE (Europos ekslibrisų kūrėjų ir mėgėjų asociacija) kongrese Prahoje. Sieksime, kad ŠAVB būtų įtraukta į FISAE priklausančių institucijų sąrašą (rugpjūčio mėn.)

- Tarptautinio forumo „Lietuvos ekslibrisui – 500“ medžiagos leidyba.

- Tarptautinis forumas „Lietuvos ekslibrisui – 500: evoliucija ir naujos kryptys“. Tai 2 dienų viešos diskusijos apie ekslibriso istoriją, raidą, jo reikšmę Lietuvos kultūrai, menui, paveldui, taip pat Europos kultūrai. Forumo metu veiks kūrybinės dirbtuvės, parodos, ekslibrisų mainų mugė (spalio 26–27 d., ŠAVB).

Astos Kaktytės inf.

Akcija „Per pasaulį su ekslibrisu“. Atvirlaiškis iš Maroko GBEF narei dailininkei Lolitai Brazai.

Straipsnių pradžia

Projektą iš dalies finansuoja:

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. 

VYDŪNO DRAUGIJOS NARĖ JURGITA GEDMINIENĖ KŪRYBINĖSE EKSLIBRISO DIRBTUVĖSE

Projektas LIETUVOS EKSLIBRISUI – 500!

Jurgita Gedminienė, 2018 m.

2018 m. gegužės 24 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (toliau ŠAVB) vyko CXLVII „Tekstų skaitymai“, skirti Vydūno 150-osioms gimimo metinėms.  Prieš renginį Vydūno draugijos narė, renginio vedėja Jurgita Gedminienė Knygos grafikos centre susikūrė asmeninį ekslibrisą. Ekslibrise pavaizduota saulė ir spindulys. Anot, Vydūno, „Spindulys esmi begalinės šviesos“. Jurgitai vydūniškoji filosofija ypač artima.

Ekslibriso kūrybinės dirbtuvės yra projekto "Lietuvos ekslibrisui – 500" dalis. Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė. Ekslibrisas papildė Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo kolekciją.

Lolitos Brazos inf.

Vydūno draugijos narė Jurgita Gedminienė kuria sau ekslibrisą.

Straipsnių pradžia

Projektą dalinai finansuoja:

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. 

JAV PREZIDENTO RONALD REAGAN VARDO KLUBO NARIAI SUKŪRĖ EKSLIBRISUS

Projektas LIETUVOS EKSLIBRISUI – 500!

2018 m. gegužės 21 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vyko JAV prezidento Ronald Reagan vardo klubo diskusija „Šimtmečio asmenybės: Antanas Smetona“. Joje dalyvavo istorinės LR Prezidentūros Kaune istorikė dr. Ingrida Jakubavičienė, teisininkas, parlamentaras dr. Stasys Šedbaras. Diskusiją moderavo rašytoja Loreta Jastramskienė. Prieš diskusiją bibliotekos svečiai Knygos grafikos centre susikūrė asmeninius ekslibrisus. Ekslibriso kūrybinės dirbtuvės yra projekto "Lietuvos ekslibrisui – 500" dalis, kurias finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė. Bibliotekos svečių ekslibrisai papildė Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo kolekciją.

Lolitos Brazos inf.

Iš kairės: rašytoja renginio moderatorė Loreta Jastramskienė, teisininkas, parlamentaras dr. Stasys Šedbaras, istorikė dr. Ingrida Jakubavičienė

Straipsnių pradžia

Projektą dalinai finansuoja:

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. 

RASOS PRIŠMONTIENĖS EKSLIBRISŲ KŪRYBOS ESMĖ

Nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki birželio 6 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos galerijoje eksponuojama šiauliečių dailininkų Rasos Prišmontienės ir Eimio Prišmonto kūrybos paroda. Rasa pristato dalį savo mažosios grafikos ir ekslibrisų kūrybos, apimančios ketvirtį amžiaus. 

Rasa Prišmontienė

Dailininkė Rasa Prišmontienė – lyrikė ir filosofė. Jos pasaulis persmelktas gėrio ir šviesos. Kartu tai dailininkė estetė, siekianti elegancijos ir harmonijos, pasaulio pažinimo ir pažangos.

Dailininkės kūryboje mėgstama grafinė miniatiūra – ekslibrisas. Ekslibrisas, knygos ženklas, dažniausiai turi ne abstraktų, o visiškai konkretų adresatą, tad jis yra ir žmogaus ženklas. Žmogaus ženklas - knygos ženklas – menininkės ženklas sujungia kūrybos visumą. R. Prišmontienės ekslibrisuose atsispindi kūrėjos įžvalgumas, įsigilinimas į žmogų, kuriam skirtas darbas ir pastangos užfiksuoti tikrovišką knygos savininko vidinį pasaulį. Vienuose ekslibrisuose vyrauja emocinę prasmę perteikianti linija, slepianti kietos medžiagos inertiškumą, kituose knygos ženkluose trapios ir subtilios linijos gamą papildo faktūra ir tekstas. Išlaikydama individualų savo kūrybos braižą, sudėtinga grafikos technika išgaudama juodas ar baltas dėmes, ji ieško ir suranda vientisą knygos ženklo kompoziciją ir temos darną. 

R. Prišmontienės ekslibrisai – ritmingas linijų ir ženklų derinys, kuriame lyg pro šydą išryškėja giliai paslėpta mintis. Kiekvienas dailininkės knygos ženklas pasižymi vientisu stiliumi, simbolių, nuotaikų, detalių derme, erdvės ir kompozicijos pajautimu, konstruktyvumu. Jos stiliui būdinga švelni ir laisva kompozicija, kuriai lyriškumo suteikia dekoratyvumo elementai. Ekslibrisų plastinės raiškos taupumas ir talpumas – išskirtinis bruožas, vyraujantis  R. Prišmontienės darbuose. Miniatiūriniame grafikos lakštelyje sutelkta informacija yra daugiasluoksnė. Jame fiksuojamos ne vien dailininkės estetinės nuostatos, jos santykis su praeities ir dabarties kultūra, bet kartu perteikiamos aktualijos ir knygos savininko vidinis pasaulis.

Rasa Prišmontienė

R. Prišmontienė, kurdama ekslibrisus, atsijoja tai, kas svarbiausia objektui, ir tam, kam šis ženklas skiriamas ir priklauso. Nors pabrėžiamas dekoratyvumas, piešinys grakštus, lengvai suvokiamas, prasmingas. Šie maži grafikos lakšteliai žavi skaidria nuotaika, ornamentiškumu, glaustu vaizdu. Jie subtiliai perteikia ne tik dvasinį knygos savininko pasaulį, bet kartu jautriai ir išraiškingai apibūdina jo sąlytį su gyvenimu, knyga, biblioteka, laikotarpiu. Tai gilios išminties filosofinės esė, poetinės novelės apie žmogų, laiką, būtį.

Jono Nekrašiaus inf.

Straipsnių pradžia

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. 

PROF. LIUDAS MAŽYLIS KURIA EKSLIBRISUS

Projektas LIETUVOS EKSLIBRISUI – 500!

2018 m. gegužės 17 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Konferencijų salėje savo knygą „99 metai po įvykio“ pristatė prof. Liudas Mažylis. Prieš renginį knygos autorius apsilankė Knygos grafikos centre ir susikūrė asmeninį ekslibrisą. Ekslibriso kūrybinės dirbtuvės yra projekto "Lietuvos ekslibrisui – 500" dalis, kurias finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė. Ekslibrisas papildė 2014 m. bibliotekoje įkurto Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondą.

Lolitos Brazos inf.

Prof. |Liudas Mažylis. Ievos Slonksnytės nuotr.

Straipsnių pradžia

Projektą dalinai finansuoja:

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. 

BIBLIOTEKOS SVEČIŲ EKSLIBRISŲ KOLEKCIJOJE – GAMTININKO IR RAŠYTOJO SELEMONO PALTANAVIČIAUS KŪRYBA

Projektas LIETUVOS EKSLIBRISUI – 500!

Gegužės 16 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su Selemonu Paltanavičiumi – knygos „Vysla per Lenkiją“ autoriumi. Po renginio autorius ir  leidyklos "Terra Publica" direktorė Danguolė Kandrotienė bei vadybininkė Viltė Meškė apsilankė Knygos grafikos centre ir susikūrė asmeninius ekslibrisus. Ekslibriso kūrybinės dirbtuvės yra projekto "Lietuvos ekslibrisui – 500" dalis, kurias finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė. Ekslibrisai papildė bibliotekos svečių ekslibrisų kolekciją, kurie saugomi Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde.

Lolitos Brazos inf.

Iš kairės: Leidyklos "Terra Publica" direktorė Danguolė Kandrotienė, rašytojas gamtininkas Selemonas Paltanavičius, Knygos grafikos centro edukatorė Lolita Braza, leidyklos "Terra Publica" vadybininkė Viltė Meškė. Ievos Slonksnytės nuotr.

Straipsnių pradžia

Projektą dalinai finansuoja:

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. 

RAŠYTOJŲ AUŠROS MAŽONĖS IR AINOS KIRDULIENĖS EKSLIBRISAI

Projektas LIETUVOS EKSLIBRISUI – 500!

2018 m. gegužės 11 d. bibliotekoje vyko Aušros Mažonės knygos „Nežinios fronto linijos: 12 tikrų istorijų apie karių moteris iš viso pasaulio“ pristatymas. Po renginio autorė ir rašytoja renginio moderatorė Aina Kirdulienė apsilankė Knygos grafikos centre ir susikūrė asmeninius ekslibrisus. Ekslibriso kūrybinės dirbtuvės yra projekto "Lietuvos ekslibrisui – 500" dalis, kurias finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė. Ekslibrisai papildė bibliotekos svečių ekslibrisų kolekciją, kurie saugomi Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde.

Lolitos Brazos inf.

Iš kairės: rašytoja Aušra Mažonė, renginio moderatorė Aina Kirdulienė ir Knygos grafikos centro edukatorė Lolita Braza. Ievos Slonksnytės nuotr.

Straipsnių pradžia

Projektą dalinai finansuoja:

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.