P. VIŠINSKIO 150-MEČIUI – EKSLIBRISŲ PARODA IR KATALOGAS „KILK IR KELK“

Daugiau skaitykite.

     

Minėdama 150-ąsias Povilo Višinskio, vieno ryškiausių tautinio atgimimo šviesulių, gimimo metines, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka kartu su Žemaičių kultūros draugija „Saulaukis“ inicijavo parodą „Su ekslibrisu kilki ir kelki“. Parodos rengėjai dailininkus kvietė sukurti knygos ženklą, įprasminantį P. Višinskio asmenybę, jo veiklą ir palikimą.

Kaip taikliai pastebi bibliotekos direktorius prof. dr. Bronius Maskuliūnas, ši paroda – kūrybinis dialogas su P. Višinskio idėjomis, kurios išlieka aktualios ir šiandien.

Parodą lydi ekslibrisų katalogas „Kilk ir kelk“. Jame pristatomi įvairių autorių darbai, atkuriantys P. Višinskio laikmečio dvasią, simboliką, polemiką, kūrybinę energiją ir istorines nuojautas. Parodos kuratoriaus prof. Vaidoto Janulio teigimu, šių darbų tonas – pagarbus, bet kartu ir drąsus, kupinas šiuolaikinio kūrybinio polėkio. „Kiekvienas ekslibrisas – tarsi savitas vizualinis komentaras apie P. Višinskį, jo žodį, idėjas ir kultūrinę laikyseną“, – sako jis.

Visi meno, istorijos ir literatūros mylėtojai kviečiami į didžiąją sueigą, skirtą Žemaitės 180-osioms ir P. Višinskio 150-osioms metinėms. Jos metu bus pristatyta paroda „Su ekslibrisu kilki ir kelki“. Renginys vyks 2025 m. lapkričio 29 d. 13 val. Šiaulių istorijos muziejuje. 

Dianos Janušaitės inf.

DAILININKĖS LOLITOS BRAZOS EKSLIBRISO KELIONĖ – ATRADIMŲ KUPINA PARODA BIRŽŲ KRAŠTO BIBLIOTEKOSE

 

Astos Kaktytės info.

Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka kartu su filialais kviečia į ypatingą kelionę po ekslibriso meną. Šiaulietės grafikės, dailininkės Lolitos Brazos kilnojamoji paroda „Daugiau nei ekslibrisas“ atveria subtilų mažosios grafikos pasaulį, kuriame kiekvienas darbas – tarsi koduotas pasakojimas, laukiantis atradėjo žvilgsnio.

Ekslibrisas – ne tik knygos ženklas. Tai kruopštus, simboliais kalbantis kūrinys, kuriame susilieja asmeninės istorijos, atminties fragmentai ir meninė vizija. Autorė šiam žanrui ištikima jau kelis dešimtmečius – jos darbai apdovanoti tarptautiniuose konkursuose, o pati paroda tęsia ilgą „kelionių“ tradiciją po įvairius Lietuvos miestus ir miestelius.

Lolitos Braza darbai žavi linoraižinio technikos tikslumu, gilumu ir poetiška nuotaika. Juose – „nuo istorinių datų įprasminimo iki asmeninių dedikacijų, nuo grotesko blyksnių iki jautraus, beveik muzikalaus linijų ritmo“ (V. Janulis, 2024). Autorės žodžiais, „Ekslibris – lyg kryžiažodis, kurį išspręsti gali tik tas, kuriam jis buvo sukurtas, kuriam ekslibrise pavaizduotos detalės „kalba“.

Parodos stotelės Biržų rajono bibliotekose:

Parovėjos biblioteka
2025 m. gegužės 10 – birželio 5 d.

Pabiržės Antano Macijausko biblioteka
2025 m. birželio 10 – liepos 10 d.

Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinioviešoji biblioteka
2025 m. liepos 14 – liepos 31 d.

Nausėdžių biblioteka
2025 m. rugpjūčio 7 – rugsėjo 10 d.

Kratiškių biblioteka
2025 m. rugsėjo 23 – spalio 31 d.

„ŽENKLAI, KURIE KALBA“ – LAUKO PARODA ŠIAULIUOSE

 

Lauko paroda prie Šiaulių apskr. Povilo Višinskio viešosios bibliotekos. Ievos Slonksnytės nuotr.

Šiemet Lietuvoje minimos 100-osios šiuolaikinio ekslibriso metinės. Šio meno pradininku laikomas Šiauliuose gyvenęs dailininkas Gerardas Bagdonavičius (1901–1986), pavertęs knygos ženklą savitu meno kūriniu. Sukaktį pažyminti lauko paroda „Ženklai, kurie kalba: Lietuvos moderniajam ekslibrisui – 100 metų“, rugsėjo 8–30 d. veikianti prie Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos, pristato dalį jo autoekslibrisų.

Ekslibrisas, iš pradžių buvęs tik knygos savininko žymeniu, prieš šimtmetį Lietuvoje tapo meninės raiškos forma, atskleidžiančia kūrėjo pasaulėžiūrą, estetiką ir asmeninę tapatybę. Bagdonavičiaus darbai, įvertinti ir tarptautiniu mastu, liudija, kad mažas grafikos kūrinys gali būti reikšminga kultūros ir meno dalis. Paroda kviečia atrasti šių ženklų simboliką, pajusti tradicijos ir modernumo dermę bei pažvelgti į knygos kultūrą per meno prizmę. Straipsniai: 1, 2, 3.

Astos Kaktytės inf.

NYGOS ŽENKLŲ KŪRĖJO HENRIKO MAZŪRO PARODA „EKSLIBRISAI MIESTUI IR PANEVĖŽIEČIAMS“

Daugiau skaitykite apie parodą.

2025 m. rugsėjo 1–30 d. Panevėžio Elenos Mezginaitės viešojoje bibliotekoje veiks dailininko Henriko Mazūro kūrybos paroda „Ekslibrisai miestui ir panevėžiečiams“. Ekspozicijoje – 87 dailininko sukur­ti ekslibrisai.

Apie menininką.

Henrikas Mazūras – kūrėjas, kurio gyvenimo kelias nuo pat vaikystės Ukmergėje vingiuoja spalvomis ir linijomis. Baigęs Kauno taikomosios dailės technikumą ir vėliau Menų studijas Šiauliuose, jis  natūraliai įsiliejo į Lietuvos kultūrinį peizažą, kur jau nuo 1979-ųjų metų žymi savo kūrybos pėdsakus parodose Lietuvoje ir Užsienyje.

Henriko biografijoje – gausybė susitikimų su žiūrovais: 14 personalinių ir daugiau nei pusantro šimto grupinių parodų. Jo ranka sukūrė ne vien tik ekslibrisus – ji piešė ir Krekenavos, Karsakiškio bei Krekenavos mažosios bazilikos herbus, kūrė logotipus, emblemas, knygų viršelius. Dailininkas – ir žodžio meistras: išleido poezijos rinkinį „Nutolę peizažai“, kuriame atsiveria tokios pat įkvepiančios erdvės kaip ir jo knygoje „Ekslibrisas mokinių kūryboje“.

Kūrybos kraitėje – apie 40 logotipų ir emblemų, beveik 300 ekslibrisų ir daugybė kitų darbų, į kuriuos menininkas sudėjo savo akylą žvilgsnį, kruopštumą ir širdies šilumą. Henrikas Mazūras – Lietuvos dailininkų sąjungos narys, tačiau jo tikroji bendruomenė dar platesnė: tai visi, kurie prisiliečia prie jo linijų, simbolių ir tyliai pasakojamų istorijų ekslibrisuose. 

Reikšminga Henriko Mazūro dovana saugoma ir ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde – čia prigludo jo ekslibrisai, leidiniai, brošiūros bei įvairūs dokumentai, susiję su knygos ženklo istorija. Ši dovana papildo fondo rinkinius ne tik vertingais kūriniais, bet ir gyvu tiltu į šiuolaikinę ekslibriso tradiciją.

Astos Kaktytės inf.

TRAKŲ ISTORIJOS MUZIEJAUS EKSLIBRISŲ KONKURSO PARODA „TRAKŲ DIPLOMATIJOS TILTAI“

 

Daugiau skaitykite apie renginį. Organizatorių inf.