Rodomi pranešimai su žymėmis Šiaulių apskrities bibliotekos ir jų knygų ženklai. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Šiaulių apskrities bibliotekos ir jų knygų ženklai. Rodyti visus pranešimus

2017 m. kovo 16 d., ketvirtadienis

KNYGNEŠYS IR SPAUDOS DARBUOTOJAS LIUDVIKAS JAKAVIČIUS

Kovo 16-ajai - Knygnešio dienai!

Žodis knygnešys sudarytas iš žodžių knyga ir nešti. Manoma, kad šis žodis pradėtas vartoti po 1864 metų, kai caro valdžia lietuviams uždraudė spausdinti knygas ir laikraščius lotyniškomis raidėmis. Kalbininkai sako, kad šis lietuvių kalbos žodis įdomus ir nepaprastas tuo, kad neturi atitikmens jokioje kitoje pasaulio kalboje. Jį galima versti tik keliais žodžiais, apytiksliai aprašant jo prasmę. Knygnešys lietuviui šventas žodis, primenantis dramatiškiausius mūsų šalies istorijos puslapius, kai daugelis jos pažangių veikėjų skleidė uždraustą lietuvišką kalbą ir knygą. Kas pirmas pavartojo šį žodį, kalbininkai nežino. Žodis atėjo iš pačios tautos ir tapo mūsų kalbos dvasiniu paveldu.
L. Jakavičiaus autografas. ŠAVB (Inv. nr. 139349)
2004 metais UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų veiklą, o kovo 16-oji oficialiai paskelbta Knygnešio diena. Kovo 16-oji – įžymiojo knygnešio Jurgio Bielinio (1846-1918) gimimo diena, skirta visiems knygnešiams ir draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojams prisiminti ir pagerbti.

Vienas iškiliausių knygnešių, susijusių su Šiaulių kraštu, yra spaudos darbuotojas, knygininkas ir leidėjas Liudvikas Jakavičius-Lietuvanis (1871-1941). Apie jo veiklą būtų galima nemažai papasakoti, daug apie jį yra rašyta spaudoje. Šiame straipsnyje Knygnešio dienos proga trumpai apžvelgsime L. Jakavičiaus, kaip knygnešio, spaudos darbuotojo ir leidėjo veiklą.

Ginant lietuvių spaudą ir tėvynės laisvę

L. Jakavičius-Lietuvanis apdovanotas
Gedimino ordinu 1939 m.
L. Jakavičius gimė 1871 m. kovo 22 d. Akmenėje. Mokėsi ir baigė Akmenės  pradžios mokyklą. 1888-1890 m. tarnavo raštininku Papilėje. Nuo 1888 m. palaikė ryšius su knygnešiu Boleslovu Šiušiu (1860-1924), gaudavo iš jo draudžiamos lietuviškos spaudos ir ją platindavo, kol buvo įtartas nelegalia veikla ir iš tarnybos atleistas, turėjo bėgti ir slapstytis.
Baigė penkias klases Rygos realinėje gimnazijoje. Platino lietuvišką spaudą, įvairiausiais būdais per savo tarnybą parsisiųsdavo jos iš Prūsijos.
L. Jakavičius dalyvavo Rygos lietuvių veikloje, prisidėjo prie Pašalpos draugijos steigimo ir dalyvavo jos chore. 1898 m. šioje draugijoje organizavo scenos  mėgėjų būrelį ir režisavo pirmąjį lietuvišką spektaklį, paskui buvo nuolatinis spektaklių režisierius ir aktorius. 1901 m. įkūrė nelegalią spaudos rėmimo ir platinimo draugiją „Šviesa“, buvo šios draugijos bibliotekėlės knygininkas. 1902 ir 1903 m. dukart buvo nuvykęs į Tilžę ir perdavė Rygos lietuvių surinktus pinigus lietuviškiems leidiniams leisti, grįždamas parsigabeno draudžiamos spaudos. 1903 m. žandarai per kratą jį įtarė ryšiais su spaudos platintojais, bet rimtų įkalčių nerado. 
Iškart po lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo, 1904 m. L. Jakavičius išsirūpino generalgubernatoriaus leidimą ir tų pačių metų rugpjūčio mėnesį Rygoje, Katalikų g. 6, atidarė pirmąjį lietuvišką knygyną „Lietuva“, ilgainiui turėjusį 4 filialus Lietuvoje: Kelmėje, Skuode, Mosėdyje ir Žemaičių Kalvarijoje. Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomas L. Jakavičiaus atvirlaiškis M. Untuliui, rašytas 1905 m. liepos 7 d., kuriame rašoma apie slaptų knygų platinimą. 1905-1911 m. susirašinėjo su M. Untuliu. Savo korespondenciją ir spaudinius žymėjo neapibrėžtu keturių eilučių antspaudu-užrašu įvairaus dydžio šriftu, lietuvių kalba: „L. Jakavičius. / RYGA. / Katalikų gatvė No 20. / Knygynas ir spaustuvė“, rusų kalba: „Л. ЯКОВИЧЪ. / РИГА. Католическая ул. No 20 / Книжный магазинъ и / Типографiя.
L. Jakavičius 1905 m. įkūrė spaustuvę, knygų ir kalendorių leidimo įmonę „Lietuvanis“, leido kalendorius, praktinio pobūdžio knygeles, elementorius, maldaknyges, katekizmus,  sapnininkus, periodinius leidinius.
1906 m. knygyną „Lietuva“ Rygoje L. Jakavičius perkėlė į Katalikų g. 20 esantį medinį namą, kuriame atidarė ir biblioteką. Gyvendamas Rygoje L. Jakavičius buvo draugijų „Giedra“ ir „Žaislas“ vadovas, turėjo knygyną, spaustuvę, buvo įkūręs biblioteką. 1906-1907 m. leido laikraštį „Juokdarys“, nuo 1907 m. „Juokų kalendorių“, 1909-1915 metais „Rygos naujienas“, dažnai pasirašytus Lietuvanio vardu.
Nuo 1908 m., gavęs valdžios leidimą, savarankiškai  organizuodavo lietuviškus vakarus, kol 1909 m. įkūrė Rygos lietuvių teatro draugiją „Žaislas“ ir jai vadovavo. Draugija plėtojo mėgėjų teatro veiklą, pastatė Aleksandro Fromo Gužučio „Gedimino sapną“ ir „Gudrią našlę“ (1911 m.), Mato Grigonio „Alkaną Jonuką“ (1911 m.), Broniaus Laucevičiaus-Vargšo „Žmones“ (1913 m.) ir kt. Jis pats dainavo solo ir chore, režisavo, sakė monologus, spektakliuose vaidino daugiausia komiškus vaidmenis.
1915-1918 m. gyveno Sankt Peterburge. Savo įspūdžius apie gyvenimą šiame mieste ir revoliucijos įvykius, per kuriuos buvo sužeistas, 1917 m. kovo 12 d. rašė laiške iš Petrogrado Kostui Stikliui (šis laiškas saugomas LMAVBR RS F141-190, lap. 12 r). Grįžęs į Lietuvą, 1919 m. pradžioje knygyno verslą perkėlė į Šiaulius.

L. Jakavičius Šiauliuose

L. Jakavičius Šiauliuose įkūrė du knygynus. Pirmąjį įsteigė 1919 m. sausio 13 d. Kuršėnų g. 9. Pats L. Jakavičius tuo metu dar gyveno Rygoje. 1919 m. rugpjūčio pabaigoje L. Jakavičius apsigyveno  Šiauliuose, Vytauto g. 99a. Šiame name buvo įrengti ir jo knygų sandėliai. 1919 m. rugpjūčio mėn. Šiaulių miesto Turgaus (dabar – Prisikėlimo) aikštėje (Tilžės g. 157, toje vietoje, kur dabar stovi Valstybinis Šiaulių dramos teatras) jis atidarė lietuvišką knygyną „Lietuva“, kiek vėliau antrąjį – „Saulės“ (Turgaus g. 11). L. Jakavičius nuo 1919 iki 1938 m. buvo žymiausias Šiaulių knygininkas, turėjo knygyną „Lietuva“. 
Iš knygos „Atsiminimai iš lietuvių spaudos
draudimo laikų“  ŠAVB (Inv. nr. 139349)

L. Jakavičius Šiauliuose nuo 1919 iki 1938 m. leido įvairiausius kalendorius, humoristinius ir praktinius leidinėlius, atvirukus ir kt. L. Jakavičius laikomas stambiausiu privačiu leidėju tarpukario Lietuvoje pagal leidinių tiražų dydį. Jis leido kalendorius, nuo 1920 m. ėjusius dideliu tiražu. L. Jakavičiaus leidinių ir knygų tiražas per 20 metų sudaro daugiau kaip 2 mln. egzempliorių. Kai kurie jo leidiniai buvo uždrausti ar konfiskuoti dėl tuometės valdžios kritikos ar kitų priežasčių.
Be knygininko, spaudos darbuotojo ir leidėjo veiklos, L. Jakavičius Šiauliuose užsiėmė visuomenine ir kultūrine veikla. 1919 m. jis kartu su šeimos nariais surengė Šiauliuose pirmąjį koncertą. 1920-1925 metais kartu su Šiaulių miesto darbininkų profesinės sąjungos artistų-mėgėjų trupe statė lietuviškus spektaklius. Nuo 1926 m. nemokamai režisavo, vaidino Šaulių sąjungos VII rinktinės, kitų įstaigų ir organizacijų artistų-mėgėjų kuopelių pastatymuose, Šiaulių policijos šventėje, Šiaulių komendatūros iškilmėse, 8 pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulko šventėje, Valstybės spaustuvės sukaktuvėse ir kt. 1924 m. L. Jakavičius kartu su dr. J. Šliūpu, knygininku J. Orintu ir kitais visuomenės veikėjais Šiauliuose įsteigė Laisvamanių etinės kultūros draugiją, ilgą laiką buvo jos iždininkas. L. Jakavičius Šiauliuose  atkūrė ir scenos mėgėjų draugiją „Žaislas“. 1928 m. lapkričio 3 d. L. Jakavičius Šiauliuose, Liaudies namuose, vaidino jubiliejiniame spektaklyje „Krivių Krivaitis“, skirtame jo 30 metų (1898-1928)  scenos darbuotės sukaktuvių minėjimui. 
L. Jakavičius senatvėje, pasitraukęs iš aktyvios sceninės, knygininko ir leidybos veiklos, 1938 m. knygyną perleido Feliksui Maksvyčiui (1909-2008). 1939 m. už nuopelnus Lietuvai buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu. 1940 m. L. Jakavičius su šeima persikėlė gyventi į žmonos tėviškę Anykščius.

L. Jakavičiaus-Lietuvanio knyga „Atsiminimai iš lietuvių spaudos draudimo laikų...“

L. Jakavičius nuo 1900 m. iki senatvės rašė daugiausia satyrinius prozos ir poezijos kūrinius, kūrė komedijas ir kupletus, pritaikė juos scenai. Pasirašinėjo slapyvardžiais: Lietuvanis, L. Būblelis, L. B-lis-Skurdžius ir kt. Dalį kūrinių publikavo „Ūkininke“, „Varpe“, „Naujienose“. Taip pat parašė ir išleido atsiminimus iš lietuvių spaudos draudimo laikų „Lietuvos dievai! Dėkoju jums, kad padėjote man sėkmingai su caro žandarais už lietuvių spaudą kovoti” (1939 m.). Prisiminimų rankraštis sovietinės valdžios buvo konfiskuotas ir 1948 m. birželio mėn. sudegintas kartu su visu kitu F. Mažvydo „Žiedo“ knygyno turtu Šiauliuose.

Saugoma ŠAVB (Inv. nr. 139349)
Saugoma ŠAVB (Inv. nr. 139349)

L. Jakavičius prieš 80 metų, 1937 m. sausio 5 d., Šiauliuose baigė rašyti atsiminimus iš lietuvių spaudos draudimo laikų. Šiuos gausiai iliustruotus atsiminimus L. Jakavičius 1939 m. išleido Lietuvanio slapyvardžiu, spaudė „Titnago“ spaustuvė Šiauliuose (312 p.). Šios knygos spalvoto viršelio kompozicijoje L. Jakavičiaus nuotrauka pavaizduota tarp trispalvės juostų, sutraukytų grandinių ir Vyčio ženklo. Leidinio pirmajame priešlapyje yra užrašas: „Lietuvanis / Atsiminimai iš lietuvių spaudos draudimo laikų: 20 metų Lietuvos nepriklausomybės sukakties minėjimo proga 1918-1939. Išleido Liudas Jakavičius, Šiauliai“.
„Išleidžiu šiuos savo atsiminimus su noru ne savo nuopelnus iškelti, o tik nušviesti tuos laikus, kada buvo dirbama tėvynės labui, - rašė L. Jakavičius-Lietuvanis „Žodyje skaitytojui“ (3-4 p.). – Mano vienintelis noras, kad bent kiek jūs pasimokytumėte ir iš mūsų darbų, tėvynės meilės ir noro jai dirbti taip pat, kaip mes kadaise dirbome, nebodami savo asmeniškos naudos nei gerovės“.
Knygoje spausdinami L. Jakavičiaus atsiminimai susideda iš keturių dalių: 1. „Knygnešystė ir kova dėl lietuvių spaudos“ 2. „Lietuvybės žadinimas ir kėlimas“ 3. „Lietuvių spaudos ugdymas ir gynimas“ 4. „Autoriaus nusiskundimai ir padėkos“. Knygoje L. Jakavičius rašo, kad caro priespaudos laikais savo spaudos ir tėvynės meilę jam įkvėpė motinėlė, kuri Akmenės miestelyje buvo „daraktorka“. Ji slapstė, mokė jį ir daugelį kitų svetimų vaikų iš lietuviškų elementorių. 1888 m. jis susipažino su knygnešiu B. Šiušiu, tuomet gyvenusiu Akmenės miestelyje, ir iš jo pradėjo slapta, net pagal užsakymą gauti visokių lietuviškų knygelių ir laikraščių. Vieną kartą B. Šiušio namuose žandarai darė kratą ir rado daug lietuviškų maldaknygių, elementorių, kalendorių. Už tai B. Šiušis buvo areštuotas ir uždarytas į Šiaulių kalėjimą, o vėliau ištremtas į Rygą. 1890 m. L. Jakavičius, dirbdamas Papilėje pas pristavą raštininko padėjėju, toliau skaitė ir platino uždraustas lietuviškas knygas ir spaudą. Susipažinęs su knygnešiu Glodeniu gaudavo iš jo Tilžėje leidžiamų „Ūkiškų kalendorių“ ir dainų knygelių, kurias platino jaunimui. Žandarai, sužinoję apie L. Jakavičiaus knygų platinimą, darė kratą, bet nieko nerado. Vis dėlto pristavas atleido L. Jakavičių iš darbo. Savo atsiminimų knygoje L. Jakavičius pateikia 14-os rusų žandarų nuotrauką, pavadintą „Šiaulių rajono žandarų valdyba“ (p. 14) su savo prierašu: „Gali sau Gerb. skaitytojas įsivaizduoti, koks tuomet buvo smarkus lietuviškų knygų ir laikraščių persekiojimas, kad vien tik Šiaulių rajone toks didelis rusų žandarų skaičius buvo laikomas lietuviškas knygas ir lietuvybės platintojus gaudyti.“
1891 m. L. Jakavičius atvyko į Rygą ir nuo 1892 m. dirbo Rygos uosto valdybos jaunesniuoju raštininku. Pradėjo bendradarbiauti Tilžėje leidžiamuose laikraščiuose: „Ūkininke“, „Varpe“ ir „Naujienose“. Rašinėdamas į laikraščius žinutes iš pradžių pasirašydavo slapyvardžiu „Lietuvos jaunikaitis“, vėliau pasirinko slapyvardį „Lietuvanis“.  L. Jakavičius Rygoje vieną sekmadienį sutiko seną pažįstamą knygnešį B. Šiušį. Pastarasis pasistatęs prie bažnyčios didžiausią stalą, apkrovęs jį lietuviškomis knygomis, viešai jas pardavinėjo. Nustebusiam L. Jakavičiui B. Šiušis paaiškino, kad Rygoje nei leidžiama, nei draudžiama lietuviškas knygas pardavinėti. Kadangi Rygoje policininkai daugiausia yra tik vokiečiai, neturintys supratimo apie lietuviškas knygas ir jų draudimą, tad jas laiko „polskimi knygami“. Todėl čia esą galima lietuviškas knygas drąsiai pardavinėti ir skaityti. Tiesa, vėliau ši padėtis pasikeitė ir vietos valdžia pradėjo persekioti lietuviškos spaudos platintojus. Tuo metu Rygoje buvo susikūrusi nemaža lietuviškų raštų platinimo kuopelė, kurioje buvo J. Burneika, J. Mozeliauskis, J. Skiparis, K. Pukštys, P. Janulevičius, J. Grigaliūnas, J. Petrulis, A. Praškevičius-Mickevičius, D. Miklius, T. Virkšas, P. Žaldokas, J. Zabūras ir kt. L. Jakavičius žandarų vėl įtartas, kad slapta platina draudžiamas „žmudskų“ knygas, 1894 m. buvo atleistas iš Rygos uosto valdybos vyresniojo raštininko pareigų. 1895 m. L. Jakavičius tarnavo Rygos VI nuovados Taikos teisme raštvedžiu ir toliau platino draudžiamas lietuviškas knygas. Kartą žandarai, atlikdami kratą jo darbo vietoje, rado lietuvišką laikraštį „Varpas“. Už tai L. Jakavičius buvo areštuotas ir uždarytas į Rygos Citadelės kalėjimą. Po kurio laiko, neįrodžius kaltės, L. Jakavičius iš kalėjimo buvo išleistas ir toliau platino lietuvišką spaudą. Jam tuo metu padėjo jo sužadėtinė Honorata Grymalauskaitė, 1896 m. tapusi jo žmona. Dar ne kartą žandarai, ieškodami draudžiamos lietuviškos spaudos, krėtė L. Jakavičiaus namus ir darbo kabinetą. Jis buvo vėl sulaikytas, tardomas Rygos žandarmerijoje. 1901 m. L. Jakavičius tapo lietuvių slaptosios draugijos „Šviesa“ knygininku. Gavęs iš Tilžės lietuviškos spaudos, ją dalijo „Šviesos“ draugijos nariams, kurios nariais buvo B. Prapuolenis, V. Nagevičius, Č. Petraškevičius, K. Bielinis, J. Lapinskas, P. Janulevičius, A. Mačius, J. Mazeliauskas, Rygos gimnazijos mokytojas M. Šikšnys – Šiaulėniškių senelis, T. Virkštas, J. Zabūras ir kt. 1902 m. L. Jakavičius lietuvių spaudos reikalais buvo slapta nuvykęs į Tilžę. Čia jis dvi savaites gyveno pas leidėją J. Šenkę, susitiko su Morta Zauniūte, susipažino su Vydūnu, knygnešiu A. Mockaičiu, Bitėnuose aplankė  lietuvių spaudos gaivintoją M. Jankų.
Baigiamajame atsiminimų knygos žodyje L. Jakavičius rašo: „Kadangi jau 50 metų su lietuvių liaudimi išvien dirbu, kaip antai nuo 1888 metų slaptai gabendamas iš Tilžės draudžiamuosius lietuviškus raštus, o nuo 1904 m. iki šiai dienai viešai leisdamas ir platindamas lietuviškas knygas ir laikraščius, ir visuomet turėdavau didelį visuomenėje pasisekimą, tikiu, kad ta pati visuomenė neapleis ir senatvėje savo už spaudą ir lietuvybę kovotojo - Lietuvanio: teiksis, kiek galima, kas žodžiu, kas raštu, visur užtarti ir paremti tą spausdinto žodžio skleidėją.“
Archyvinis L. Jakavičiaus knygos „Atsiminimai iš Lietuvių spaudos draudimo laikų: 20 metų Lietuvos nepriklausomybės sukakties minėjimo proga 1918-1938“ egzempliorius saugomas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje. Šios knygos egzempliorius pažymėtas J. Remeikos knygos įrašu. Skaitmeninę jo kopiją galima paskaityti virtualaus elektroninio paveldo sistemoje (epaveldas.lt).
Šiaulių „Aušros“ muziejaus biblioteka taip pat turi šią įdomią su lietuviškos spaudos draudimo istorija susijusią L. Jakavičiaus-Lietuvanio knygą „Atsiminimai iš Lietuvių spaudos draudimo laikų 20 metų Lietuvos nepriklausomybės sukakties minėjimui 1918-1938“ (ŠAM b-ka, Nr. 6156). Minėtos knygos egzemplioriaus priešlapyje yra įdomus atsiminimų autoriaus dedikacinis įrašas: „Gerb. Apskrities viršininkui uoliam šauliui A. Staškevičiui aukoja senas kovotojas už lietuvių spaudą, šaulys rėmėjas L. Jakavičius Lietuvanis. Šiauliai 5/VIII. 39 m.“. Šios knygos antrajame priešlapyje yra apskritas knygos antspaudas-užrašas – „P. Gasiūno lietuvių spaudos kolekcija“. Manoma, kad ši knyga pateko į „Aušros“ muziejų iš spaudos kolekcininko P. Gasiūno rinkinio.   
1940 m. L. Jakavičius savo išleistos knygos „Atsiminimai iš lietuvių draudimo laikų“ 500 egz. per III pėstininkų diviziją dovanojo Lietuvos kariuomenės štabo Spaudos ir švietimo skyriui. Dovanotos knygos buvo paskirstytos visos kariuomenės bibliotekoms. Lietuvos kariuomenės štabo Spaudos ir švietimo skyriaus viršininkas J. Šarauskas 1940 m. knygos autoriui ir leidėjui L. Jakavičiui skyriaus vardu pareiškė padėką.
1997 m. Lietuvos literatūros ir meno archyvui buvo perduotos spaudos darbuotojo, kalendorių ir knygų leidėjo, mėgėjų teatro organizatoriaus, režisieriaus ir aktoriaus, žurnalisto, knygnešio L. Jakavičiaus ir jo žento žurnalisto, dramaturgo, teatrologo Jurgio Arno Šaltenio (1911-1959) ir jų šeimos narių kūrybos dokumentai, nuotraukos, laiškai, biografiniai ir kiti dokumentai (F. 630. Jakavičių ir Šaltenių šeimos).
2015 m. birželio mėn. Šiaulių spaudoje (Kavaliauskaitė Ž. Liudviko Jakavičiaus-Lietuvanio knyga grįžo pas proanūkį“. „Šiaulių kraštas“, 2015-06-16) rašoma, kad šiaulietė J. Raugalienė išsaugojo savo tėvų Julijonos ir Bronislovo Korsako bibliotekoje buvusią knygnešio L. Jakavičiaus-Lietuvanio Lietuvos nepriklausomybės 20-mečio proga parašytą knygą „Atsiminimai iš lietuvių spaudos draudimo laikų“ su autoriaus autografu „Gerb. advokatui A. Švarcui – aukoja senas kovotojas už lietuvių spaudą L. Jakavičius-Lietuvanis, Šiauliai, 1/V39“. Įdomu, kad Abraomas Švarcas nuo 1933 m. gruodžio iki 1940 m. užsiėmė advokato praktika Šiauliuose, Bažnyčios g. 35 (dabar S. Dariaus ir Girėno g. 35). 1938 m. buvo išrinktas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariu.
J. Raugalienė šią knygą 2015 m. birželio mėn. perdavė L. Jakavičiaus proanūkiui Liudvikui Jakavičiui-Grimalauskui. Taip ši knyga po daugelio metų pateko į jos autoriaus artimųjų rankas. Iš tikrųjų knygos turi savo likimus.

Siūlau iškilaus spaudos darbuotojo, kalendorių ir knygų leidėjo, knygininko, teatro režisieriaus, aktoriaus, žurnalisto ir knygnešio L. Jakavičiaus-Lietuvanio atminimą deramai įamžinti, jo vardu pavadinti gatvę, atidengti jam skirtą atminimo lentą Tilžės gatvėje, Šiauliuose.

Jonas NEKRAŠIUS

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. 

2016 m. gruodžio 9 d., penktadienis

ŠIAULIŲ BIBLIOTEKOS, SKAITYKLOS IR JŲ KNYGOS ŽENKLAI XXI A. PRADŽIOJE

2016 metai – Bibliotekų metai!

XXI a. pradžioje Šiauliuose, kaip ir kitose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, veikė trijų lygių bibliotekos: rajono, miesto savivaldybės ir apskrities viešosios bibliotekos. Taip pat veikė įvairių visuomeninių draugijų ir organizacijų, mokyklų, progimnazijų, gimnazijų, kolegijų, įstaigų, įmonių ir bendrovių bibliotekos ir skaityklos. Šiauliuose įvairiose įstaigose ir organizacijose kūrėsi naujos bibliotekos ir skaityklos, tuo pačiu kai kurios bibliotekos ir skaityklos miesto įmonėse ir įstaigose buvo likviduotos ar reorganizuotos. Didžiausia mieste ir apskrityje biblioteka yra Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka ir skaitykla (įkurta 1950 m. spalio 1 d.). Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka (sutrumpintai – ŠAVB) yra Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos (LMBA) narė, Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos narė, įvairių tarptautinių projektų partnerė ir dalyvė. ŠAVB yra nustatytoje teritorijoje veikiančių bibliotekų veiklos tyrimo, koordinavimo, metodinės pagalbos, bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo, tarpbibliotekinio skolinimo paslaugų, bibliografijos, kraštotyros ir informacijos centras, kuris užtikrina valstybinių bibliotekininkystės plėtros programų vykdymą, aptarnauja vartotojus, suteikia galimybę tenkinti kultūros, savišvietos ir švietimo poreikius, ugdyti etnografinių regionų tradicijas, didinti kultūros ir meno paslaugų sklaidą. Biblioteka skatina žinių ir kultūrinės įvairovės plėtrą, sklaidą bei kultūrų dialogą, plėtoja bibliotekos paslaugas siekiant išsaugoti šalies istorinę ir kultūrinę atmintį bei tautinių mažumų kultūros Lietuvoje tęstinumą. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos misija – tenkinti regiono gyventojų informacinius ir kultūrinius poreikius, skatinant žinių visuomenės raidą, sudarant sąlygas viso gyvenimo mokymuisi bei asmenybės saviraiškai (direktorius dr. Br. Maskuliūnas).  


Bibliotekos oficialus ženklas. Dail. V. Timinskas (apie 1970 m.)
       
ŠAVB fonduose 2001-2002 metais buvo daugiau nei 700 tūkst. spaudinių ir kitų dokumentų lietuvių, anglų, lenkų, rusų ir vokiečių kalbomis. Bibliotekos paslaugomis naudojosi daugiau nei 17 tūkst. skaitytojų, per dieną apsilankė apie 800 lankytojų. Skaityklose buvo įrengtos 185 vietos, 17 iš jų – kompiuterinės.  Nuo 2001 m. toliau buvo plėtojamos informacinės technologijos, 2001-2002 m. – informacijos vartotojų ugdymas Šiaulių miesto viešosiose bibliotekose.

  
Remigijus Venckus, 2006 m.
    

Siekiant išsaugoti kultūrinį palikimą, meninę vertę turinčius knygos ženklus, vienaip ar kitaip susijusius su Šiaulių miestu ir kraštu, 2001 m. spalio 3 d. ŠAVB direktorės įsakymu Nr. 19 „Dėl ekslibriso muziejaus“, įkurtas Ekslibriso muziejus. Šio muziejaus svarbiausi tikslai – propaguoti mažosios grafikos meną, ekslibrisą, jo istoriją ir raidą, rengti konferencijas, seminarus, parodas, supažindinti visuomenę ir jaunimą su knygos nuosavybės ženklais ir jų kūrėjais. Muziejus renka ir kaupia knygos nuosavybės ženklus, grafikos estampus, miniatiūras, lankstinukus, katalogus, plakatus, įvairius leidinius, susijusius su knyga ir ekslibrisu.
       
Nuo 2001 m. ŠAVB veikia Šiaulių literatų susivienijimas. Šio susivienijimo pirmininkas buvo literatas, žurnalistas Stasys Bulzgis. Kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį literatai tradiciškai renkasi P. Višinskio viešojoje bibliotekoje. Susirinkimų metu dalijamasi sumanymais, kūrybos planais, aptariami šio susivienijimo organizaciniai klausimai, kiekvienas atėjęs literatas gali paskaityti savo kūrybą, apie ją išgirsti kitų kūrėjų nuomonę.
       
ŠAVB 2002 m. tapo Lietuvos integralios bibliotekų informacijos (LIBIS) dalyvė. Nuo tų pačių metų vidurio įdiegtos LIBIS skaitytojų programos komplektavimo ir katalogavimo posistemės. Skaitytojų patogumui veikė ir nuolat buvo pildomas kompiuterinis katalogas, kurio pagalba skaitytojai galėjo užsisakyti reikalingus leidinius ir nebūdami bibliotekoje. 2002 m. pabaigoje sukurtas lokalinis 45-ių kompiuterių tinklas. Kompiuteriniame bibliotekos kataloge buvo per 40 tūkst. įvairių dokumentų įrašų. Prenumeruojamos elektroninės duomenų bazės: LIBIS suvestinis katalogas, periodinės spaudos bibliografinė straipsnių bazė, penkių kontinentų virtualus spaudos kioskas, LTLEX, EBSCO, The Grove Art Dictionary Online ir kt.
        
Kasmet bibliotekoje buvo surengiama per 200 įvairių renginių. Tai literatūros ir muzikos vakarai, knygų pristatymai ir susitikimai su jų autoriais, kraštotyros popietės, dailės ir fotografijos parodos. Kas dveji metai vyko tradicinės mokslinės konferencijos „Povilo Višinskio skaitymai“.
        
2002 m. spalio 10-11 dienomis ŠAVB kartu su Ekslibriso muziejumi ir „Aušros“ muziejumi surengė Baltijos šalių ekslibriso istorijai ir raidai skirtą pirmąją tarptautinę konferenciją „Baltijos šalių ekslibrisas. Šiaulių krašto knygos ženklai“. Konferencijos metu bibliotekoje veikė personalinės lenkų dailininkės Agnieszkos Gozdor ir šiauliečio grafiko Vaidoto Janulio ekslibrisų, spaudinių „Ekslibrisas – knygos ženklas“, „Senoji grafika“, „Šiaulių krašto ekslibrisų kūrėjai ir kolekcionieriai“, Šiaulių Jovaro pagrindinės mokyklos moksleivių (dailės mokytoja L. Brazauskaitė) parodos. Taip pat buvo eksponuojamos parodos „Šiaulių krašto knygos ženklai“ ir „Ekslibrisų parodų plakatai“ iš J. Nekrašiaus asmeninio rinkinio. Išleistas pirmasis Ekslibriso muziejaus leidinys – tarptautinės konferencijos medžiaga „Baltijos šalių ekslibrisas. Šiaulių krašto knygos ženklai“ (sudarytojai L. Naujokienė ir J. Nekrašius).  

2003 m. rugsėjo 19 d. ŠAVB įvyko tarptautinės knygotyros konferencijos „Knygos nuosavybės ženklai kaip knygos kultūros paveldas“ išvažiuojamoji sesija. Šios konferencijos dalyviai, pranešėjai ir svečiai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos aptarė ekslibriso istorijos ir teorijos ypatybes, nagrinėjo įžvalgas knygos nuosavybės ženklų atskirų rūšių raidos, funkcijų, klasifikavimo, kolekcionavimo, sklaidos visuomenėje, informavimo priemonių ir tyrimo metodikos klausimais, knygos nuosavybės ženklo svarbą išsaugant kultūros paveldą.  
      
2004 m. birželio 29-ąją per Povilines, ŠAVB įvyko tradicinė mokslinė konferencija – aštuntieji Povilo Višinskio skaitymai, kuriuose perskaityti septyni pranešimai (skaitymų organizatorė doc. D. Striogaitė). Kultūros paveldo centro vyr. specialistas K. Misius iš Vilniaus kalbėjo apie Povilo Višinskio kovą už lietuvišką spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimą. Šiaulių savivaldybės Viešosios bibliotekos darbuotoja N. Petraitytė  pasakojo apie slaptuosius knygnešystės kelius Šiaurės krašte. Dar pranešimus skaitė vilnietė literatūrologė J. Sprindytė, Šiaulių universiteto doc. D. Maskuliūnienė, bibliotekininkė iš Joniškio E. Šukienė, Šiaulių universiteto prof. V. Rimkus ir kt. Konferencijos medžiaga buvo išleista atskira knygele.
      
2005 m. JAV ambasados Lietuvoje iniciatyva Povilo Višinskio  viešojoje bibliotekoje įsteigta Amerikos skaitykla. Jos tikslas – supažindinti skaitytoją su JAV kultūra, ekonomika, literatūra, istorija ir skatinti abiejų šalių kultūrinį bendradarbiavimą.
      
2006 m. balandžio 23-30 dienomis ŠAVB surengta paroda „Nuosavybės ženklai XX a. I pusės knygose“. Joje buvo eksponuojamos šioje bibliotekoje esančios knygos su nuosavybės ženklais: ekslibrisais, knygos antspaudais, rankraštiniais įrašais ir lipdėmis.
      
Plakato aut. Remigijus Venckus, 2006 m.
2006 m. rugsėjo 7 – spalio 6 dienomis ŠAVB galerijoje surengta ekslibrisų paroda „Šiaulių krašto knygos ženklai kaip kultūros paveldas“, skirta dailininko G. Bagdonavičiaus 105-osioms gimimo ir Šiaulių miesto įkūrimo 770-osioms metinėms. Parodoje buvo eksponuojami šiauliečių  grafikų E. Birgėlos, L. Brazauskaitės, V. Janulio, R. Prišmontienės sukurti ekslibrisai ir G. Bagdonavičiaus knygos ženklai iš jo kūrybinio palikimo. Išleistas parodos lankstinukas ir plakatas.
      
ŠAVB veikla 2003-2006 metais: dokumentų ir spaudinių skaičius: 2003 m. – 666 707, 2004 m. – 668 975, 2005 m. – 675 852, 2006 m. – 678 945; vartotojų ir lankytojų skaičius atitinkamai: 2003 m. – 13 832 ir 200 024, 2004 m. - 15 115 ir 219 168, 2005 m. 15 884 ir 217 324, 2006 m. – 15 224 ir 209 443.  ŠAVB buvo 12 skyrių, veikė 4 abonementai, 6 skaityklos. Joje dirbo 96 darbuotojai.
      
2007 m. vasario 20 – kovo 2 dienomis ŠAVB  galerijoje surengta Šiauliuose gimusio knygos ženklų kūrėjo, teisininko Savinijaus  Katausko ekslibrisų paroda.
      
2007 m. ŠAVB darbuotojai parengė elektroninį bibliografinį žinyną „Šiaulių šviesuomenė 1918-2005“. Tai tęstinis žinynas, kuris nuolatos papildomas.
      
2007-2010 m. ŠAVB buvo saugoma apie 620 tūkst. įvairių dokumentų ir spaudinių, turėjo apie 15 tūkst. skaitytojų, per metus užregistruota apie 123 tūkst. lankytojų, jiems išduota apie 600 tūkst. įvairių dokumentų.
      
2008 m. prasidėjo ŠAVB rekonstrukcija ir renovacija iš Valstybės investicijų programos, kuri tęsėsi iki 2014 m. Biblioteka palaipsniui atsinaujino, tapo erdvesnė, modernesnė. 2008 m. gruodį čia buvo atidarytas mokymo centras, kuriame mokomi Šiaurės Lietuvos rajonų ir miestų bibliotekininkai, o gyventojai turi galimbę nemokamai naudotis internetu, lankyti kompiuterinio raštingumo kursus ir elektroninėmis priemonėmis bendrauti su kitomis Lietuvos viešosiomis bibliotekomis. Pagal projektą „Bibliotekos pažangai‘ atidarytas mokymo centras – vienas iš dešimties šalyje.
      
2008 m. ŠAVB iš biudžeto gavo 2 milijonus 460 tūkst., 2010 m. – 1 milijoną 875 tūkst. Komplektacijai 2008 m. buvo skirta 380 tūkst. litų, 2010 – 51,5 tūkst. 2008 m. ŠAVB  įsigijo 23 tūkst. knygų.
     
2009 m. ŠAVB buvo 15 912 skaitytojų, 2010 iki spalio 1 d. – 13 108. Daugiau nei 50 procentų jų sudarė studentai, besimokantis jaunimas.
      
ŠAVB  fondą 2010 m. sudarė 617 142 dokumentai ir spaudiniai, buvo 14 562 skaitytojai. Joje apsilankė 123 072 lankytojai, išduota 572 201 dokumentas ir spaudinys. 2010 m. ŠAVB veikė 12 skyrių: Komplektavimo, Katalogavimo, Dokumentų saugojimo, Abonemento, Skaitytojų aptarnavimo, Informacijos, Periodikos, Meno, Muzikos, Kraštotyros, Vaikų literatūros, Metodikos. Buvo 4 abonementai, 6 skaityklos.
      
ŠAVB 2011 m. balandžio 1 d. veikė šie skyriai: Abonemento, Dokumentų saugojimo, Informacijos, Informacinių technologijų, Katalogavimo, Komplektavimo, Skaitytojų aptarnavimo, Vaikų literatūros ir kt. Be to, dar veikė Meno centras ir Metodikos centras. Bibliotekoje buvo sukaupta 617 142 dokumentai ir spaudiniai.
     
2012 m. ŠAVB įsigijo elektroninę knygų skaityklę. Tų pačių metų liepos mėnesį ŠAVB perduotas kraštotyrininko, pedagogo, literato, „Žiemgalos“ visuomeninio muziejaus Žeimelyje įkūrėjo Juozo Šliavo (1930-1979) archyvas, kurį padovanojo buvęs šio kraštotyrininko mokinys Aloyzas Bėčius, tarpininkaujant jo dukrai Šiaulių valstybinio dramos teatro aktorei Nomedai Bėčiūtei. Archyvą sudaro aštuonioliką tomų J. Šliavo tyrinėjimų medžiagos, du grožinės kūrybos tomai. Iš viso rankraščiai sudaro 4400 mašinraščio puslapių. 2013 m. pradžioje, J. Šliavo archyvas, kurį sudaro 34 vienetai, buvo baigtas tvarkyti ir saugomas ŠAVB Informacijos skyriaus kraštotyros  padalinyje.
     
2012 m. ŠAVB kompiuteriniame kataloge buvo 153 026 bibliografiniai įrašai. Pasinaudodami šiuo katalogu vartotojai gali užsisakyti norimus leidinius ir nebūdami bibliotekoje. Nuo 2012 metų spalio mėn. ŠAVB pradėjo organizuoti gyventojų kompiuterinio raštingumo mokymus, į kuriuos buvo integruojami susitikimai su valstybinių institucijų atstovais. Pastarieji praktiškai pristatė elektronines paslaugas, kam jos skirtos, kaip galima palengvinti kasdieninį gyvenimą, atsakinėjo į gyventojų klausimus, patarinėjo kaip elgtis konkrečioje situacijoje.   
2012 m. lapkričio 2-30 dienomis ŠAVB Informacijos-kraštotyros skyriuje veikė spaudinių paroda „Knyga tarpukario Šiauliuose“.
     
2013 m. sausio mėn. ŠAVB elektroninė knygų skaityklė papildyta šiauliečio A.  Griganavičiaus bibliotekai dovanota elektronine knyga „Kū ašen da atamenu“. Ši knyga parašyta Kavarsko krašto tarme, skirta  lietuviškų tarmių metams pažymėti.
     
ŠAVB fondas 2013 m. pasipildė poligloto, prof. V. Sirtauto (1921-2008) knygų kolekcija, dovanota bibliotekai. Nemaža dovanotų knygų dalis – reti seni dokumentai, išleisti tarpukariu. Prof. V. Sirtauto kolekciją sudaro per 1 900 knygų (daugelis su dedikacijomis) ir per 30 pavadinimų žurnalų. Dauguma bibliotekai dovanotų knygų yra kalbos mokslų vadovėliai, lietuvių, latvių, rusų, vokiečių, anglų bei kitomis kalbomis, žodynai. Nemažai knygų išleista tarpukariu. Dovanoti ir rankraščiai. Lituanistų Sirtautų šeima bibliotekai dovanodavo kiekvieną naujai išleistą  lietuvių kalbos vadovėlį.
     
2013 m. kovo 25 – gruodžio 31 dienomis ŠAVB veikė Prancūzų instituto Lietuvoje parengta „Keliaujanti biblioteka“. Ją sudarė 700 įvairios tematikos leidinių apie šios šalies regionus, kultūrinį paveldą ir itoriją, ekonomiką ir politiką, grožinė ir vaikų literatūra, meno albumai ir kitas fondas.
     
2013 m. rugsėjo mėn. V. Bartkus, A. Griganavičius ir I. Žvinklevičienė savo rankraščius dovanojo ŠAVB, Australijos lietuvių fondas – Ludos Popenhagen knygą „Australian Lithuanians“.
     
2013 m. rugsėjo mėn. baigėsi ŠAVB organizuotas konkursas „Mano Šiaulių istorija“, skirtas Šiaulių miesto 777-osioms įkūrimo metinėms paminėti. Konkurse buvo kviečiami dalyvauti visi norintys savo kūrybos eilėraščiu, epu, legenda, padavimu, pasaka ar sakme pasveikinti Šiaulių miestą. Konkursui buvo pateikti 42 autorių darbai.
     
2013 m. rugsėjo 27 d. ŠAVB konferencijų salėje įvyko bibliotekos gauto iš EIFL-PLIP programos už paslaugas, prisidedančios prie  atviros valdžios koncepcijos įgyvendinimo apdovanojimo pristatymas. Šis tarptautinis apdovanojimas – 1 500 JAV dolerių premija, sertifikatas ir statulėlė bibliotekai buvo įteikti 2013 m. birželio 17-18 dienomis Danijoje, tarptautinės konferencijos „Next library 2013 – Re-imagination-Civic engagement-Colloborative innovation“ metu.   
     
GBEF kuratorius J. Nekrašius
Nuotr. I. Slonksnytės, 2016 m.
ŠAVB direktorės 2014-08-08 įsakymu Nr. VĮ-30 „Dėl Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo“ nuo 2014 m. liepos 21 d. Ekslibriso muziejus reorgnizuotas į Gerardo Bagdonavičius ekslibrisų fondą (sutrumpintai – GBEF), patvirtinti GBEF nuostatai ir taryba. Šios tarybos sudėtį sudaro: dailininkai L. Putramentienė-Braza ir prof. V. Janulis, kolekcininkai P. Kaminskas ir A. Skerys, menotyrininkas, habilituotas mokslų daktaras, prof. emeritas V. Rimkus, ŠAVB Meno ir muzikos skyriaus vedėja L. Naujokienė, kultūros istorikas, advokatas J. Nekrašius (GBEF kuratorius).
     
2014 m. rugpjūčio 11 – rugsėjo 24 dienomis ŠAVB Meno ir muzikos skyriuje veikė paroda „Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisai ir ne tik...“ Joje, be G. Bagdonavičiaus ekslibrisų, buvo eksponuojami šiauliečių dailininkų P. Arlausko, L. Putramentienės-Brazos, R. Buivydo, V. Janulio, E. Juchnevičiaus, J. Nekrašiaus, R. Plungės ir R. Prišmontienės sukurti 35 knygos ženklai. Tuo pačiu metu ŠAVB Meno ir muzikos skyriuje veikė miniatiūrinių knygelių paroda iš J. Nekrašiaus kolekcijos. Joje be kitų miniatiūrinių knygelių išleistų Lietuvoje, Baltarusijoje, Moldavijoje, Rusijoje, Vokietijoje, buvo eksponuojama palangiškio dailininko Vytauto Kuso miniatiūrinė knygelė, kurioje išspausdintas jo autobiografinis eilėraštis „Pojūtis“. Šios knygelės aukštis siekia 9 mm, o plotis – 8 mm. Kiekviename knygelės puslapyje yra po šešias eilutes, jose telpa iki 26 ženklų. Mikroskopinį knygos tekstą 50 egz. tiražu 2011 metais išspausdino Klaipėdoje esanti spaustuvė „Druka“. Tais pačiais metais ši miniatiūrinė knygelė buvo įtraukta į Lietuvos rekordų knygą.
     

Aut.: J. Nekrašius (idėja),
 V. Janulis, 2014 m.

2014 m. rugsėjo 11 d. ŠAVB Meno ir muzikos skyriuje atidengta atminimo lenta „Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas“ (idėja J. Nekrašiaus, autorius – dailininkas, prof. V. Janulis). Šiam įvykiui atminti buvo išleistas atvirukas.
     
2014 m. ŠAVB veikė 7 skyriai: Abonemento, Vaikų litertūros, Skaitytojų aptarnavimo, Meno ir muzikos, Informacijos, Fondų formavimo, Regioninis bibliotekų veiklos ir vadybos skyriai, dirbo 89 darbuotojai, bibliotekinių darbuotojų buvo 65, iš jų 38 – Lietuvos bibliotekininkų draugijos nariai.
     
2014 m. gruodžio mėn. baigta ŠAVB rekonstrukcija ir modernizacija. 2014 m. gruodžio 18 d. ant ŠAVB fasado sienos pritvirtintas didžiulis apskritas bibliotekos ženklas žaliai baltame fone vaizduojantis trilapį dobilo lapelį ir knygą (autorius dailininkas Vytautas-Vincentas Timinskas) su užrašu: „ŠIAULIŲ APSKRITIES P. VIŠINSKIO VIEŠOJI BIBLIOTEKA“, kuris naktį apšviestas ir iš toli gerai matomas.
       
2015 m. ŠAVB fonde buvo 524 764 fiz. vnt. ir 211 651 pavadinimų dokumentų ir spuudinių. Bibliotekos fonde buvo kaupiamas universalus dokumentų ir spaudinių fondas lietuvių ir užsienio kalbomis, atsižvelgiant į Šiaulių regiono istorines tradicijas, ekonominę ir kultūrinę plėtrą, demografinę situaciją, bibliotekos vartotojų poreikius ir interesus.  ŠAVB buvo 9 226 vartotojai, apsilankė 164 513 lankytojų, vidutiniškai per dieną 545 lankytojai. Lankytojai, kurie naudojasi tradicinėmis bibliotekos paslaugomis, dažniausiai naudojosi Abonemento ir Vaikų literatūros skyrių paslaugomis. Atitinkamai 50 933 – Abonemeno skyriuje ir 33 859 lankytojai Vaikų literatūros skyriuje. Lankytojams skirtų kompiuterizuotų darbo vietų su prieiga prie internto skaičius – 84. Veikia 2 kompiuterizuotos mokymų klasės, 5 individualios darbo vietos bei vieša interneto prieiga. 2015 m. užregistruoti 202 000 virtualių lankytojų. ŠAVB gerina ir plečia komunikaciją virtualioje erdvėje. Nuolat tobulinamas bibliotekos tinklalapis ir tinklaraštis, aktyviai naudojamasi socialiniais tinklais, kuriamos naujos elektroninės paslaugos.
     
ŠAVB veikia Skaitytojų klubas, kuriame kiekvienas turi galimybę pasidalinti skaitymo įspūdžiais. Prie Meno ir muzikos skyriaus 20 metų gyvavo klasikinės muzikos mylėtojų „Muzikos Damų ir Riterių klubas“. 2016 m. Rimantui Vaitiekūnui išėjus Anapilin, ištikimų klubo narių pageidavimu, Muzikos damų ir riterių klubas tęsia savo veiklą nauju pavadinimu – Klasikinės muzikos mėgėjų klubas. Šių susitikimų metu vyksta operų, operečių, miuziklų, baletų peržiūros, analizuojami klasikinės muzikos kūriniai, vyksta diskusijos, aptarimai išvykos į Rygos Nacionalinės operos teatrą ir į Lietuvos teatrus.
     
Kasmet surengiama daugiau nei 200 dailės ir fotografijos darbų, bibliotekos dokumentų parodų, literatūros ir teminių vakarų, kitokių renginių. Rengiama autorinė radijo laida „Tuk tuk Biblioteka“ RS2 radijo stotyje ir kt. Populiarūs Anglų kalbos klubo užsiėmimai, neformalioje aplinkoje gilinami anglų kalbos mokėjimo ir klausymo įgūdžiai, plačiau susipažįstama su Amerikos kultūra, tradicijomis, istorija.
      
ŠAVB 2015 m. dalyvavo įgyvendinant Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nustatytą strateginį tikslą: „Žinios. Užtikrinti informacijos prieinamumą visuomenei ir programą „Visuomenės informacinis aprūpinimas ir viešosios informacijos sklaida“.  ŠAVB pagrindinės veiklos kryptys 2015 m. buvo formuoti Apskrities bibliotekos informacinius išteklius, vykdyti jos fondų apskaitą, priežiūrą, apsaugą ir integravimą į tarptautinius tinklus, įgyvendinti uždavinius, susijusius su Informacijos paieškos sistemos kūrimu, dokumentinio paveldo skaitmeninimu, dalyvauti plėtojant virtualią elektroninio paveldo informacijos sistemą.
     
2015 m. gegužės 5 d. ŠAVB surengtas kūrybinės laboratorijos „Ekslibrisas sau“ ir projekto „Prisiliesk prie dailininko Gerardo Bagdonvičius sėkmės“ pristatymas.
     

Ekslibrisai-skirtukai
poeto J. Kulnio knygoms
Aut. L. Putramentienė, 2015
Ekslibrisai-skirtukai
poeto J. Kulnio knygoms
Aut. L. Putramentienė, 2015
2015 m. rugsėjo 9 d. ŠAVB įvyko renginys „Atmintis kaip ženklas“ – šiauliečio poeto Jauniaus Kulnio poezijos knygos „Sniegini ašmenys“, kurią išleido „Šiaurės Lietuvos“ leidykla, sutiktuvės. Kartu buvo pristatyta ir šio poeto miniatiūrinė poezijos knygelė „SMS žinutės iš degančio erškėčio“ (sudarytojas K. C. Alminas). Leidėjas – Šv. Kazimiero ordinas. Tai mažiausia Šiaurės Lietuvos poeto eilėraščių knygelė.
     
2015 m. rugsėjo 17-30 dienomis ŠAVB veikė knygų paroda „Knygos ženklai senosiose Povilo Višinskio bibliotekos knygose“. Joje eskponuotos senosios knygos, saugomos ŠAVB su knygos nuosavybės ženklais: ekslibrisais, antspaudais, įrašais ir dedikacijomis.   
     
2015 m. rugsėjo 18 d. ŠAVB surengta mokslinė-praktinė konferencija „Šiaulių krašto knygos ženklas kaip kultūros paveldas ir jo sklaida XX a.-XXI a. pradžioje“, skirta Šiaulių ekslibriso 90-mečiui. Konferencijos tikslas – skatinti mokslinę diskusiją apie regioninį knygos nuosavybės ženklą, kaip kultūros paveldą.


Šios konferencijos ir Šiaulių miesto dienų proga, 2015 m. rugsėjo 1-30 dienomis ŠAVB buvo eksponuojami išdidinti, didelio formato dailininko G. Bagdonavičiaus autoekslibrisai, projekto „Prisiliesk prie dailininko Gerardo Bagdonavičiaus sėkmės“ įvaidinių kūrybinių laboratorijų metu (vad. L. Putramentienė-Braza, R. Prišmontienė) Šiaulių miesto ir rajono moksleivių ir mokytojų sukurti knygos ženklai „Ekslibrisai sau“, ekslibrisai šiaulietiška tematika iš J. Nekrašiaus kolekcijos ir dailininko K. Kupriūno knygos ženklai Šiaulių krašto žmonėms.
     
2015 m. rugsėjo 17-30 dienomis ŠAVB veikė knygų paroda „Knygos ženklai senosiose Povilo Višinskio bibliotekos knygose“. Joje eksponuotos senosios knygos, saugomos ŠAVB su knygos nuosavybės ženklais: ekslibrisais, knygos antspaudais, įrašais ir dedikacijomis.
     
2015 m. spalio 13-14 dienomis ŠAVB įvyko apskričių viešųjų bibliotekų organizuota tarptautinė konferencija „Apskričių viešosios bibliotekos Europoje: sinergija, bendradarbiavimas ir sąveika informacijos ir kultūros infrastruktūroje“. Konferencija buvo skirta apskričių viešųjų bibliotekų veiklos 65-mečiui paminėti, pristatant bibliotekas, kaip tvarias institucijas, dalyvaujančias ir kuriančias regionų informacijos ir kultūros infrastruktūroje.   
      
2016 m. gegužės – birželio mėnesiais ŠAVB veikė knygų paroda „Senoji lietuviška knyga bibliotekoje“, skirta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai.
     
Nuo 2006 metų pradžios iki 2016 m. sausio 13 d. ŠAVB direktore buvo R. Žirgulytė. Nuo 2016 m. sausio 15 d. iki tų pačių metų birželio 17 d. l. e. direktorės pareigas ėjo R. Miežetienė, nuo 2016 m. birželio 20 d. ŠAVB direktoriumi paskirtas dr. Br. Maskuliūnas.
     
Aut. M. Gaubas, 2016 m.
2016 m. rudenį parengtas „Šiaulių miesto kraštotyrininkų darbų katalogas 1990-2015“ (sudarė ŠAVB vyriausioji bibliotekininkė A. Baškienė), kuriame suregistruoti  Šiaulių miesto kraštotyrininkų, miesto įstaigų, užsiimančių kraštotyros veikla, ir bibliotekų 263 kraštotyros darbai. Šis katalogas perkeltas į ŠAVB skaitmeninę erdvę.
     
2016 m. rugsėjo 9 d. Aušros alėjoje, prie Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos, atidengtas skulptoriaus Martyno Gaubo sukurtas meninis akcentas – žmogaus dydžio teptukas. Ant jo išlietas užrašas parašytas šiaulietiška tarme – „Pendzeliuks“. Skulptūra skirta dailininkui Gerardui Bagdonavičiui atminti, visų pažinotą Pendzeliuko pravarde, kuris daugiau kaip penkiasdešimt metų gyveno savo namuose Šiauliuose, Aušros alėjoje Nr. 84.
    
2016 m. lapkričio 19 d. ŠAVB pirmą kartą surengta Šiaulių knygų mugė „Skaityk – būk asmenybė!“. Mugėje dalyvavo ir knygas pristatė 24 šalies ir Šiaulių miesto leidyklos ir knygynai, keletas autorių. Buvo surengta įvairių renginių, daugiau kaip 20 edukacinių užsiėmimų, susitikimų su knygų autoriais, leidėjais ir dailininkais.
   

Bibliotekos dokumentai ir spaudiniai žymimi neapibrėžtu trijų eilučių antspaudu-užrašu: „Šiaulių apskrities / P. Višinskio viešoji / B I B L I O T E K A“ ir lipdėmis su brūkšniniu kodu, apskritimo formos ženklu su įrašu: „Šiaulių apskrities P. Višinskio viešoji biblioteka“ ir dviejų eilučių užrašu: „Šiaulių P. Višinskio / viešoji biblioteka“.

ŠAVB – dvasinės atgaivos ir išminties vieta ir kūrybinė laboratorija

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka – dvasios peno, kūrybinės atgaivos ir išminties vieta. Aušros alėjoje 62, originalios architektūros, baltai pilkame  neseniai atsinaujinusiame pastate, įsikūrusioje bibliotekoje lankausi jau dvidešimt penkerius metus. Jos fonduose randu gausybę unikalių ir vertingų knygų bei kitų spaudinių teisės, kultūros, meno, istorijos, filosofijos ir kitais klausimais. Ši biblioteka patraukia jaukumu, dvasine ramybe. Ji primena kūrybinę laboratoriją, kur prie knygų, kompiuterių, kaip tyrinėtojai, vartotojai, palinkę įvairaus amžiaus skaitytojai, moksleiviai, studentai, senjorai, kraštotyrininkai, mokslininkai, kūrybinė inteligentija. Didžiausia Šaurės Lietuvos ir Šiaulių miesto viešoji biblioteka sukuria kiekvienam čia atėjusiam nepakartojamą atmosferą, kurioje lankytojas jaučiasi kaip namuose, visados yra laukiamas ir gerbiamas. Čia dirba nuoširdūs ir savo darbui atsidavę bibliotekininkai, kurių daugumą sudaro moterys. Jos pasiruošusios lankytojui visados pagelbėti, patarti, padėti.      
       
ŠAVB bibliotekos darbuotojai žavi savo paslaugumu ir profesionalumu. Jie kvalifikuotai ir išmaniai padeda nepasiklysti milžiniškame knygų, įvairių dokumentų ir informacijos sraute, operatyviai parenka knygas bei kitus spaudinius. Kad bibliotekoje visada gausu lankytojų, kad čia verda visapusiškas gyvenimas, yra didelis šios kultūros ir švietimo įstaigos darbuotojų nuopelnas.
      
Į šią biblioteką einu tada, kai savo palygint nemažoje asmeninėje bibliotekoje nerandu reikiamos knygos ar atsakymo į rūpimą klausimą, kai reikia susipažinti su retais šaltiniais ir informacine moksline literatūra, kurios pristingu namie ar nerandu internete. Tada man visados į pagalba ateina biblioteka. Man ruošiant straipsnį, informaciją, pranešimą teisės, meno klausimais, gilinantis į Šiaulių krašto istoriją ir kultūrą, ŠAVB atlieka metodininko, tarpininko vaidmenį, kai reikia surasti reikalingą medžiagą, dokumentą, išsirašyti norimą dokumentą ar spaudinį iš bet kurios Lietuvos bibliotekos. Biblioteka yra nepmainoma pagalbininkė su savo daugiatūkstantiniais lobynais, archyvais ir rankraštynais. Ji yra viena iš įvairiašakės kultūros židinių mieste.
       
Kaip ir kiekviena kita biblioteka, taip ir ŠAVB turi daugiatūkstantinį dokumentų ir spaudinių fondą, kuris lyg ir yra tas barometras, atspindintis mūsų kultūros vertybių būklę Lietuvoje. Vis labiau brangstant leidybai, popieriui, knyga įgauna tikrąją savo vertę, atsiveria ir tikrasis tos vertės jausmas, į ją turime žiūrėti kaip į nacionalinę vertybę.
       
Gyvename XXI a. – informacijos ir išmaniųjų technologijų amžiuje. Todėl dabar kaip niekad išaugo mūsų bibliotekų atsakomybė, pareiga išsaugoti tą tyrą ir nesuteptą jausmą knygai, formuojant laiko ir išgyvenimų patikrintos literatūros skonį. Čia ir slypi bibliotekos kaip kultūros šaltinio prestižas. Šiuo atžvilgiu ŠAVB pasirinko teisingą kelią – visomis išgalėmis formuoti ir puoselėti skaitytojų meilę knygai-žinių šaltiniui, meilę savo kalbai, menui, muzikai, krašto istorijai, tradicijoms, tautosakai. Bibliotekoje galima surasti vertingos kraštotyrinės ir istorinės medžiagos apie Šiaulius, kraštą, šalį, iš čia kilusių, čia dirbusių bei išeivijoje gyvenančių žymių tėvynainių – rašytojų, menininkų, kultūros ir visuomenės veikėjų – prisiminimų, knygų ir kitų kūrinių, metodinės ir bibliografinės medžiagos apie juos. Tai vertinga medžiaga ir turtingas archyvas, kuris skatina lankytis šioje bibliotekoje, naudotis jos dokumentų ir spaudinių fondais ir informacijos šaltiniais.
      
ŠAVB  nuo pat šios bibliotekos gyvavimo pradžios renkama ir kaupiama įvairiapusiška informacija apie Šiaulių miestą ir iškiliuosius šiauliečius. Informacijos ir kitose bibliotekos skyriuose sukaupta Šiaulių kronika – gausi miesto kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo faktų, įvykių, vietovių vardų ir šiauliečių asmenvardžių kartoteka ir rodyklė, nuotraukų, bukletų, spaudinių, prisiminimų, kraštotyros darbų archyvas ir rankraštynas. Šis dokumentinis paveldas yra skaitmeninamas, plėtojant virtualią elektroninio paveldo informacijos sistemą. Parengtas biografinis žinynas „Šiaulių šviesuomenė nuo 1918 m. iki šių dienų“. Kaupiamas Šiaulių krašto žymesnių įvykių vaizdo filmų fondas, kuris perkeliamas į interneto svetainę Sukomplektuotas tarpukaryje Šiauliuose leistų knygų, to laikotarpio periodinių leidinių fondas. Saugomi senieji „Šiaulių metraščiai“ (Nr. 1-5, 1918-1938 m.), miesto ir krašto laikraščiai „Šiaulių naujienos“, „Šiaulių kraštas“, „Šiauliai plius“ (dabar „Etaplius“), autografuotų knygų  rinkinys, komplektuojami žymesnių kraštiečių rankraščių fondai, rankraštiniai kraštotyros bei diplominiai darbai, fonoteka, videoteka, smulkiųjų spaudinių rinkinys, knygos ženklų kolekcija GBEF ir kt.  Gausi knygos nuosavybės ženklų kolekcija, spaudinių ir literatūros rinkinys apie ekslibrisą sukauptas Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde. Visa tai didelis ŠAVB darbuotojų ir jos pagalbininkų nuopelnas, jų rimto ir atsidavusio požiūrio į savo darbą, rezultatas.


Jonas NEKRAŠIUS
Kultūros istorikas


* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. 

2016 m. lapkričio 16 d., trečiadienis

ŠIAULIŲ BIBLIOTEKOS, SKAITYKLOS IR JŲ KNYGOS ŽENKLAI NUO 1990 M. IKI XX A. PABAIGOS

2016 metai – Bibliotekų metai!

Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje, Šiauliuose vyko bibliotekų pertvarka, buvo tvarkomi jų fondai. Centralizuotos bibliotekų sistemos (CBS) bibliotekos Šiaulių mieste buvo pavaldžios Šiaulių miesto savivaldybei, P. Višinskio viešoji biblioteka – Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerijai. Dar veikė kultūros ir švietimo įstaigų, žinybinio pavaldumo įmonių, taip pat visuomeninių draugijų ir įvairių organizacijų bibliotekos ir skaityklos.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka ir skaitykla (įkurta 1950 m. spalio 1 d.). Pagerbiant įžymaus lietuvių kultūros veikėjo P. Višinskio nuopelnus tautai, jo ryšius su Šiaulių kraštu 1989 m. gegužės 6 d. Šiaulių viešajai bibliotekai suteiktas garbingas Povilo Višinskio vardas. 1990 m. birželio 28 d. P. Višinskio 115-ųjų gimimo metinių proga Šiaulių P. Višinskio viešosios bibliotekos fojė atidengtas šiauliečio dailininko V. Trušio mozaikinis P. Višinskio portretas, surengta pirmoji mokslinė konferencija „Povilo Višinskio skaitymai“. Šis renginys tapo tradicinis ir kas dveji metai buvo rengiamas per Povilines. Šių skaitymų iniciatorė ir organizatorė doc. dr. Dalia Striogaitė. Kasmet, nuo 1990 m. bibliotekoje įteikiama Povilo Višinskio stipendija už lituanistikos puoselėjimą Šiaulių universiteto lietuvių filologijos studentui arba studentei.
Aut. Vytautas
Vincentas
Timinskas,
 apie 1970 m., X5
Saugoma ŠAVB (GBEF)

Aut. Valerija Vija Tarabildienė,
apie 1970 m., X5

Saugoma ŠAVB (GBEF)
Aut. Valerija Vija Tarabildienė,
apie 1970 m., X5

Saugoma ŠAVB (GBEF)


1990 m. Šiaulių P. Višinskio viešoji biblioteka (toliau sutrumpintai – ŠAVB) turėjo 741 725 egz. dokumentų, spaudinių, periodinių leidinių, plokštelių ir kt. 1991-1993 m. biblioteka įsigijo 74 070 egz. įvairių dokumentų ir spaudinių. Bibliotekos knygų fondas per 1991-1993 metus sumažėjo, buvo nurašyta 113 432 egz. įvairių pasenusių, nereikalingų knygų.

1991-1993 metais ŠAVB nemažai vertingų knygų, periodinių leidinių dovanojo JAV lietuviai K. Baltramaitis, K. Burbulis, V. Kavolis, J. Tavoras, A. Mackaus knygų leidimo fondas, „Metmenų“ redakcija, Toronto Lietuvių namų kultūros komisija ir jos pirmininkas V. Kulnys ir kt. Vyskupas P. Baltakis iš JAV dovanojo žurnalo „National Geographic“ 1100 egzempliorių. Nata ir Jurgis Liutikai iš Australijos dovanojo dalį savo tėvo Č. Liutiko, 1929-1937 m. „Aušros“ muziejaus direktoriaus, kolekcijos knygų, australietė Rūta Kenny „Encyclopedia of the Animal World“ (21 t.). Bibliotekai leidinių atsiuntė Šiaurės šalių meno centras, Britų Taryba, Danijos kultūros institutas, SABRE fondas, Prancūzijos ambasada ir kt. Taip pat gauta dovanų ir dokumentų iš A. Janulevičiaus, P. Balčiūno, I. Dumbrytės, J. Krivicko, F. Geraitės, P. Ivoškaus, V. Nausėdos, A. Nistelienės, A. Mažuknos,  I. Rudzinskienės, R. Rutkausko, J. Sajienės, Z. Subačienės, V. Sirtauto, D. Striogaitės, V. Veteikio, O. Tursienės ir kt. Naujų leidinių ŠAVB dovanojo leidykla „Saulės delta“ .

1993 m. gruodžio 31 d. ŠAVB fondą sudarė 702 363 spaudiniai ir dokumentai. Bibliotekoje buvo apie 21 tūkst. skaitytojų, daugiau kaip pusė jų moksleiviai ir studentai, 21 proc. – tarnautojai, 8,5 proc. – darbininkai. ŠAVB buvo šie skyriai: Spaudinių komplektavimo, Spaudinių tvarkymo, Spaudinių saugojimo, Skaitytojų aptarnavimo, Abonemento, Muzikos, Periodikos, Bibliografijos, Kraštotyros, Vaikų literatūros, Metodikos, Ūkio.

Sutinkamai su 1995 m. birželio 6 d. priimtu Lietuvos Respublikos Bibliotekų įstatymu, P. Višinskio viešoji biblioteka reorganizuota į Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešąją biblioteką. Ją finansavo Lietuvos Kultūros ministerija. Biblioteka tapo Šiaulių apskrities viešųjų bibliotekų metodikos, bibliografijos ir informacijos centru. Ji turėjo šiuos skyrius: Spaudinių komplektavimo (vedėja A. Kerbelytė), Spaudinių tvarkymo (vedėja R. Ivanovienė), Spaudinių saugojimo (vedėja A. Zinkevičiūtė), Skaitytojų aptarnavimo (vedėja V. Žilinienė), Abonemento (vedėja E. Agrafenina), Muzikos (vedėja J. Tepliajeva), Periodikos (vedėja R. Urbonienė), Bibliografijos (vedėja I. Butkienė), Kraštotyros (vedėja D. Darbutienė), Vaikų literatūros (A. Šiaulienė) ir Metodikos (vedėja G. Žibikienė).

1995 m. ŠAVB skaitė 23 300 skaitytojų, jie apsilankė 149 544 kartus, išduota 608 441 spaudinys ir dokumentas. Vidutiniškai per dieną bibliotekoje apsilankydavo apie 570 skaitytojų. 1995 m. pabaigoje ŠAVB buvo 90 etatų, bibliotekinį darbą dirbo 64 darbuotojai, iš jų 43 turėjo aukštąjį išsilavinimą. 1996 m. ŠAVB tapo Pasaulio banko depozitine biblioteka.

1996 m. ŠAVB turėjo 683 009 spaudinius ir dokumentus, kurių didžiausią dalį sudarė kalbotyros, literatūros mokslo ir grožinės (244 800), technikos ir medicinos (111 700), visuomenės mokslų (68 400) literatūra ir kt. Du trečdaliai bibliotekos fondų – užsakomoji literatūra. 1996 m. pradžioje ŠAVB buvo 23 279 skaitytojai, iš kurių 61 proc. moksleiviai ir studentai, 21,2 proc. – tarnautojai. Skaitytojus aptarnavo 10 skyrių: Abonemento (veikia nuo 1961 m.), Bendroji skaitykla (nuo 1950 m.), bibliografinis (nuo 1961 m.), vaikų literatūros abonementas ir skaitykla (nuo 1964 m.), periodikos skaitykla ir metodikos skyrius (nuo 1978 m.), kraštotyros skyrius (nuo 1981 m.), mikrofilmų skaitykla (nuo 1990 m.) ir kt. Biblioteka turėjo 21 katalogą ir 10 kartotekų (kraštotyros, recenzijų, personalijų, garbės vardų, portretų ir kt.). Bibliotekoje dirbo 90 etatinių darbuotojų, iš jų 64 dirbo bibliotekinį darbą.

1997 m. sausio mėn. ŠAVB įvyko įspūdingas literatūros ir muzikos vakaras „Giesmė apie Martyną Mažvydą“, o 1997 m. lapkričio mėn. surengtas seminaras „Viešosios bibliotekos galimybės saugant ir atskleidžiant tautos kultūros paveldą“.
1997 m. ŠAVB kompiuterizavimo pradžia. Iš specialiųjų lėšų įsigyta kompiuterinė technika, instaliuota UNIKAT programinė įranga. Surengtas praktinis seminaras „Komunikacija modernioje bibliotekoje“.
1997 m. gruodžio mėn. pagerbiant žymaus bibliografo Vaclovo Biržiškos (1884-1956) atminimą ŠAVB kartu su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės katedra surengė Vaclovo Biržiškos skaitymus.
1997 m. ŠAVB Metodinio skyriaus vedėja G. Žibikienė tapo Lietuvos bibliotekininkų draugijos konkurso „Metų bibliotekininkas“ 1997 m. laureate.
1998 m. ŠABV įsteigtas Meno skyrius (vedėja Laima Naujokienė). 1999 m. sukurtas Muzikos informacijos centras. 1999 m birželio mėn. bibliotekoje atidaryta Interneto skaitykla, sukurtas vietinis kompiuterinis tinklas, įsigyta licencijuota programinė įranga, Lietuvos periodinės spaudos bibliografinės straipsnių bazės 1995-1998 metais interneto versija ir kt. Pradėtos teikti paslaugos: informacijos ir duomenų paieška internete, įrangos naudojimas kalbų mokymui ir kt. ŠAVB nuosekliai modernizuoja veiklą, diegdama LIBIS (Lietuvos integrali bibliotekų informacijos sistema), ji tapo visos apskrities elektroninės informacijos centru (atidarytas ROTO informacinis centras, plečiamas kompiuterių tinklas ir daugėja vietų lankytojams).

Tarptautinio ekslibrisų konkurso parodos katalogas (2000)
Saugoma ŠAVB (GBEF)
1999 m. gruodį biblioteka paskelbė tarptautinį ekslibrisų konkursą „Ex libris. Šiaulių P. Višinskio bibliotekai – 50“, skirtą šios bibliotekos įkūrimo 50-mečiui paminėti. 155 autoriai iš 28 pasaulio šalių konkursui pateikė per 300 knygos ženklų. 2000 m. spalio 20 d. bibliotekoje įvyko iškilmingas tarptautinio ekslibrisų konkurso „Ex libris. Šiaulių P. Višinskio bibliotekai – 50“ laureatų ir prizininkų apdovanojimas. Žiuri sprendimu, pirmoji premija buvo paskirta lenkų dailininkei Agnieszkai Gozdor. Trečioji premija atiteko šiauliečiui dailininkui V. Januliui. Dvi paskatinamosios premijos paskirtos Šiaulių universiteto Menų fakulteto studentams Donatui Dragūnui ir Liubovei Mošinai.

1999-2002 metais bibliotekos fonduose buvo per 700 tūkst. spaudinių ir kitų dokumentų lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų, lenkų, rusų ir kitomis kalbomis. Bibliotekos paslaugomis naudojosi daugiau nei 17 tūkst. skaitytojų. Bibliotekoje per dieną vidutiniškai apsilankė apie 800 žmonių. Skaityklose įrengtos 185 vietos, 17 iš jų – kompiuterinės. Įdiegta LIBIS sistema, programos komplektavimo ir katalogavimo posistemės.  1999-2000 m. ŠAVB įrengti naujų galimybių centrai vartotojams.2000 m. bibliotekoje pradėjo veikti Europos Sąjungos informacijos centras.

ŠAVB dokumentai ir spaudiniai žymimi ekslibrisais, lipdėmis ir knygos antspaudais. Ekslibrisais žymimos ypatingos, suvenyrinės, dovanotos knygos ir albumai. Visi bibliotekos spaudiniai žymimi trijų eilučių neapibrėžtais antspaudais-užrašais įvairaus dydžio šriftais: „ŠIAULIŲ APSKRITIES / POVILO VIŠINSKIO VIEŠOJI / BIBLIOTEKA“; „Šiaulių apskrities / P. Višinskio viešoji / BIBLIOTEKA“; „Šiaulių /P. Višinskio viešoji / BIBLIOTEKA“; stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtu trijų eilučių knygos antspaudu įvairaus dydžio šriftais: „Šiaulių apskrities / P. Višinskio viešoji / BIBLIOTEKA.

ŠAVB kaupia universalų dokumentų fondą, atsižvelgdama į apskrities istorines tradicijas, ekonominę ir kultūrinę plėtrą, demografinę situaciją, skaitytojų poreikius ir reikmes. ŠAVB saugoma per 5 tūkst. senų, retų spaudinių ir dokumentų lietuvių kalba, išleistų iki 1904 m. Kaip nurodo prof. dr. Br. Maskuliūnas ir bibliotekininkė N. Kasparavičienė, seniausia bibliotekoje lietuviška knyga, kuriai 2016 m. sukako 200 metų nuo jos išleidimo, yra Žemaičių vyskupo Juozapo Arnulfo Giedraičio (1754-1838) „Naujas Istatimas Jezaus Christaus Wieszpaties musu Lietuwiszku ležuwiu iszguldytas par Jozapa Arnulpa kunigaykszti Giedrayti wiskupa Žiemaučiu... isszpaustas par kunigus Missionorius Wilniuje, 1816“. Šis spaudinys laikomas pirmuoju katalikų Naujojo Testamento leidiniu lietuvių kalba. Biblioteka turi du šios knygos egzempliorius, kurie skiriasi ne tik įrišimu, bet ir popieriumi, ant kurio atspausti knygos tekstai. Egzempliorių originaliu viršeliu bibliotekai dovanojo kraštotyrininkas ir muziejininkas Vincas Vaitekūnas. Šios knygos antraštiniame lape yra rašalu įrašytas jo vardas ir pavardė: „Vincas Vaitekūnas“. Antroji chronologiškai seniausia lietuviška knyga bibliotekoje yra „Naujas Testamentas Wiešpaties musu Jezaus Kristaus... Drukawojo arba išspaudė spaustuwoj Mitaujo, metu 1844“. Trečioji bibliotekos turima seniausia lietuviška knyga – 1848 metų Motiejaus valančiaus „Žemajtiu wiskupiste“. Biblioteka turi du šios knygos egzempliorius. Viename jų, knygos pirmoje dalyje yra dedikacinis paties vyskupo įrašas: „Autor ponui Boleslovui (...) 1861“.

ŠAVB saugoma Simono Daukanto išleista praktinio pobūdžio knygelė „Siejamoses Paszaro-Zoles. Apraszia ant naudos Žiamajtiu ukinyku Jonas Warnas, metuose 1854“. Knyga pasirašyta vienu iš daugelio S. Daukanto slapyvardžių. Dar viena bibliotekos turima knyga „Gesmes arba Poezija kunigo Jozapo Želvovicz“, išleista 1858 m. Vilniuje, J. Zavadskio spaustuvėje.
Kitos dvi seniausiojo laikotarpio leidiniams priskirtinos bibliotekoje saugomos knygos, datuojamos 1863 metais. Tai „Summa arba trumpas išguldimas Ewangeliu šventu“, išspausdintas gotikiniu šriftu, Mintaujoje, J. F. Stefenhageno spaustuvėje. Kitas leidinys – nedidelė knygelė „Kelios istoriszkos dainos“ išleista Vilniuje. Joje spausdinami seniesiems Lietuvos kunigaikščiams ir šlovingiems Lietuvos istorijos įvykiams skirti eiliuoti pasakojimai.

Pati seniausia bibliotekoje yra 109 puslapių knyga „Liuteronai prieš romėnų bažnyčia“ – prancūzų kalba, išleista 1685 m. Ją biblioteka įsigijo aukcione dar sovietmečiu. Pati seniausia ir storiausia iš ŠAVB saugomų leidinių latvių kalba yra biblija, išleista 1825 m. Peterburge. Ji sudaryta iš 1504 puslapių. Šiuose senuose ir retuose leidiniuose galima rasti įdomių knygos nuosavybės ženklų, įvairių įrašų ir marginalijų.

ŠAVB turi didelį tarpukario Šiaulių spaustuvėse ir išeivijos leidyklose išleistų leidinių fondą. Saugomi įvairiausi Šiauliuose ir krašte trumpiau ar ilgiau leisti laikraščiai ir žurnalai, jų komplektai. ŠAVB fonduose sukauptos XIX-XX amžiuje išleistos knygos, kurios pateko į biblioteką iš įvairių asmeninių rinkinių. Jos pažymėtos G. Bagdonavičiaus, A. Balošerio, A. Biliūno, B. Binkausko, M. Biržiškos, Vaclovo Biržiškos, F. Bortkevičienės, M. Brenšteino,  E. Dambrausko, J. Ereto, A. Janulaičio, E. Jasiūno, P. Jurgelevičiaus, J. Herbačiausko, Č. Liutiko, M. Freimano, kunigo A. Kružo, S. Kolupailos, V. Krėvės-Mickevičiaus, J. Nagiaus, B. Navardausko, V. Oškinio, J. Skvariko, J. Šimkevičiaus, P. Šležo, A. Špakausko, P. Rimkūno, V. Vaitekūno, vyskupo M. Valančiaus, V. Zdzichauskio, K. Žirgulio ir kitų asmenų knygos nuosavybės ženklais: antspaudais, knygos įrašais, lipdėmis, ekslibrisais ir superekslibrisais.

Taip pat šioje bibliotekoje, be ŠAVB antspaudu-užrašu paženklintų knygų ir dokumentų, sutinkami spaudiniai su Aukštosios lietuvių mokytojų gimnazijos Klaipėdoje, blaivybės laikraščio „Sargyba“ administracijos, Centrinės kariuomenės bibliotekos, Kauno aukštesniosios komercijos mokyklos „Pavasario“ knygyno, Kelmės progimnazijos, „Jaunosios Lietuvos“ sąjungos knygyno, Lietuvos kunigaikščio Vytauto 9 pėst. pulko bibliotekos, Lietuviškųjų studentų organizacijos sąjungos, Finansų ministerijos knygyno, prekybos „Pasaulis“ knygyno, Vilniaus II-osios viešosios valstybinės bibliotekos, knygyno „Šešupė“ Marijampolėje, laikraščių ir knygų „Spaudos“ kiosko, Kauno Maironio literatūros muziejaus, Marijampolės marijonų privatinės gimnazijos, Seimo knygyno, Šaulių sąjungos centralinio knygyno, Šiaulių pašto, telegrafo ir telefono švietimo draugijos „Žinia“ bibliotekos, Šv. Kazimiero jaunimui auklėti lietuvių draugijos Vilniuje, Šv. Kazimiero draugijos skaityklos, Ryšių bataliono kareivių bibliotekos, Plungės valdžios gimnazijos ir kitų įstaigų bei organizacijų knygų nuosavybės ženklais.

ŠAVB saugoma įdomi S. Brašiškio knyga „Raštas jo mokymo keliai ir 19 rankos rašto pavyzdžių“ („Kultūros“ bendrovės leidinys, Šiauliai, 1922). Jos priešlapyje yra įklijuotas Vlado Zdzichauskio knygos nuosavybės ženklas – „Ex libris. V. ZDZICHAUSKIO. Taip pat šios knygos priešlapyje yra rankraštinis įrašas – Vladas Zdzichauskas. Priešpaskutiniame šios knygos lape yra dar vienas įrašas: „1923 lapkričio 1 d. 5 litai“. Manoma, kad S. Brašiškio knygą „Raštas jo mokymo naujieji keliai ir 19 rankos rašto pavyzdžių“ V. Zdzichauskis įsigijo 1923 m. lapkričio 1 d. už 5 litus ir jau sovietmetyje šią knygą dovanojo Šiaulių viešajai bibliotekai.


Jonas NEKRAŠIUS
Kultūros istorikas

TAIP PAT SKAITYKITE: 
Šiaulių pedagoginio instituto (nuo 1997 m. Šiaulių universiteto) biblioteka ir skaitykla
Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka 
Šiaulių „Aušros“ muziejaus archyvas ir biblioteka
Šiaulių Švč. Jėzaus Širdies tarnaičių kongregacijos biblioteka ir vyskupijos Pastoracinio centro biblioteka

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.