"LIETUVIŠKA MINIATIŪRINĖ KNYGA IR EKSLIBRISAS" KELIAUJA PO LIETUVĄ

Paroda "Lietuviška miniatiūrinė knyga ir ekslibrisas" iš Jono Nekrašiaus kolekcijos. Fotografuota Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje. 

Miniatiūriniai ekslibrisai, labai smulkūs ir nedideli, buvo pradėti kurti pradėjus leisti mažo formato knygeles. Tokių ekslibrisų sukurta nėra daug. Kiekvienas iš jų – didelio meistriškumo ir nepaprasto kruopštumo dailininko kūrinys, liudijantis nuosavybės teises ir savininko kultūrinius bei bibliofilinius interesus. Jono Nekrašiaus kolekcijos parodoje galima pasigrožėti ne tik miniatiūrinėmis knygelėmis ir ekslibrisais. Čia didinamuoju stiklu apžiūrėsite ir superminiatiūrinius knygos ženklus. Skaitykite apie miniatiūrines knygeles ir mažiausius knygos ženklus.

Paroda surengta:

2023-11-21–12-18 Akmenės rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje

2023-10-25–11-15 Joniškio rajono Jono Avyžiaus viešojoje bibliotekoje

2023-09-21–10-20 Mažeikių Henriko Nagio viešojoje bibliotekoje

2023-08-07–09-15 Kauno apskrities Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje

2023-06-05–07-05 Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje

2023-05-02–06-04 Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešojoje bibliotekoje 

2023-03-09–04-01 Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje

2022-11-09–30 Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešojoje bibliotekoje

2022-10-3–31 Radviliškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje

2022-09-01–09-30 Pakruojo Juozo Paukštelio viešojoje bibliotekoje

2022-06-07–06-30 Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje

 Jono Nekrašiaus inf.

KRAŠTOTYROS EKSPEDICIJA „KUR LIŪDI KRYŽIAI PAKELĖM“ II. SAKRALINIAI EKSLIBRISAI

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka jau antrus metus vykdo kraštotyros ekspediciją, pavadintą lietuvių poeto ir dramaturgo Vinco Mykolaičio-Putino žodžiais „Kur liūdi kryžiai pakelėm“. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. 2017 m. veiklos buvo organizuojamos Šiaulių, o 2018 m. – Plungės ir Akmenės rajonuose.

2017-aisiais Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojai bei jų bendruomenių nariai aktyviai rinko duomenis apie kryžius, stogastulpius, koplytėles, koplytstulpius, rūpintojėlius ir kitus sakralinius paminklus: fotografavo, užrašinėjo vietinių prisiminimus, fiksavo matmenis. Surinktą medžiagą išsamiai analizavo ir savo tyrimą publikavo dr. Elena Počiulpaitė.

2018 m. projekte dalyvavo Akmenės bei Plungės rajonų savivaldybių viešosios bibliotekos. Šiemet ekspedicijos metu aprašyti ir suskaitmeninti objektai sulaukė etnologės Aldonos Kuprelytės, dr. Dalios Jakaitės, dr. Jolantos Zabulytės dėmesio.

Projekte mielai sutiko dalyvauti ir prof. habil dr. Vytenis Rimkus. Mokslininkas tautos neatsiejamą ryšį nuo krikščionybės aptinka šiauliečių kurtuose ir naudotuose ekslibrisuose – knygos ženkluose, žyminčiuose jų savininkus.

Profesorius Vytenis Rimkus. Nuotr. Ievos Slonksnytės.

SAKRALINIAI EKSLIBRISAI

Išsiplėtojusi ekslibrisų kūryba iškelia nemažai jų klasifikavimo klausimų. Nuo viduramžių atkeliavę iki mūsų dienų kaip visuomenės ryšių su knygomis reiškinys, jis tapo tam tikru kūrybinės, kultūrinės raidos rodikliu. Jų gausa ir įvairovė susiklosto į praktinę jų egzistavimo erdvę, drauge estetinę jų vertę, žinių kaupimo ir perdavimo funkciją. Pradėti kurti kaip pavieniai užsakymai ar dedikacijos, ekslibrisai susilaukė seminarų, kūrybinių konkursų, tarp jų ir tarptautinių. Vystosi kolekcionavimas, tarpusavio ryšiai, leidžiami katalogai ir albumai.Visos šios savybės ir sutelpa tame nedideliame grafikos darbelyje.

Klasifikavimo srityje galimos grupės pagal sukūrimo laikotarpį, pagal tautas, valstybes, visuomenės grupes, įvairias išpildymo technikas. Egzistuoja originalo ir reprodukcijos tapatumas ir skirtingumas, kūrėjo parašas. Ekslibrisas reprezentuoja jį sukūrusį autorių ir biblioteką bei jos savininką ir kt. Galima klasifikacija ir pagal žanrus, vaizdavimo siužetus bei elementus: tautiniai, erotiniai, propagandiniai, sakraliniai. Kaip tik į pastaruosius ir pabandysime pažvelgti.

Pažvelkime į mūsų lietuviškojo ekslibriso kūrėjo Gerardo Bagdonavičiaus kūrybą. Tai pripažintas lietuviško ekslibriso pradininkas, sukūręs daug šių kūrinių savo meto žmonėms: pedagogams, artistams, valdininkams. Kiekviename iš ekslibrisų atskleidžiama knygos savininko asmenybė, jo specialybė, pomėgiai. Daugiau ar mažiau sakralumo elementų yra kunigams skirtuose kūriniuose. Šiuo požiūriu ryškiausias yra kun. Stasiui Stoniui skirtas ekslibrisas.

Aut. G. Bagdonavičius. Kunigui Stasiui Stoniui skirtame ekslibrise vaizduojami liaudies statiniai:
koplytstuliai ir stogastulpiai.

Centre vaizduojama stilizuota monstrancija su kylančiais iš jos spinduliais, apsupta dviem degančiomis žvakėmis. Visą šią viršun besiveržiančią kompoziciją supa grupė koplytstulpių ir stogastulpių, jie įvairių formų, tačiau dominuoja triaukščiai liaudies statiniai, pripažinti kryždirbystės šedevrais. Ekslibrise akcentuojama žmogaus religinė-ritualinė profesija, lietuviškoji erdvė ir patriotizmas interpretuojant liaudies kūrybos neatsiejamą ryšį su krikščionybe.

Aut. G. Bagdonavičius. Kunigo Kazimiero Jasėno ekslibrisas:

centrą gaubia keturi gausiai ornamentuoti kryžiai, horizonto linijoje –

Rūpintojėlis, įvairūs kryželiai, o centre – antikinė apnuoginti

vyro skulptūra.

Artima kompozicija pasižymi ir kun. Kazimiero Jasėno ekslibrisas: centrą gaubia keturi gausiai ornamentuoti kryžiai, horizonto linijoje – Rūpintojėlis, įvairūs kryželiai, o centre – antikinė apnuoginto vyro skulptūra. Bendru vaizdu pabrėžiama, kad K. Jasėnas yra ne tik kunigas, bet ir meno tyrėjas, savo visuotinės meno istorijos tritomyje akcentuojantis antikos ir renesanso meną, taip pat lietuvių liaudies meną. Kunigų A. Rinkevičiaus, J. Korsako ekslibrisus G. Bagdonavičius aprėmina kryžiaus siluetais, jų apsuptyje – visa materialinė ir dvasinė asmenybių raiška. Sakralinių detalių esama ir kituose dailininko ekslibrisuose. Štai Aldonos ir Vytauto Saulių ekslibriso centre – atversta knyga ir spinduliuojanti saulė, jas jungia dviejų rankų ištiesti delnai. Saulės spindulių diskuose matomi vėl tie patys stogastulpiai, paminklų ir bažnyčių fragmentai.

Aut. G. Bagdonavičius. Aldonos ir Vytauto Saulių ekslibriso
centre – atversta knyga ir spinduliuojanti saulė, jas jungia dviejų
rankų ištiesti delnai. Saulės spindulių diskuose matomi stogastulpiai,
 paminklų ir bažnyčių fragmentai.

Savitai spręstas architekto Karolio Reisono ekslibrisas: į dangų kylantys rūmai ir bažnyčios bokštas, savo vaizdu primenantis jo suprojektuotą bažnyčią Kaune. Įdomu, kad kuriant šį ekslibrisą Kaune bažnyčia dar nebuvo statoma, bet dailininkas su architektu bendravo, klausėsi jo patarimų pagal paties dailininko projektą statomo namo reikalais. Beje, ir šiame ekslibrise esama liaudies kryždirbystės detalių. O Šiaulių bažnyčia pavaizduota ir viename autoekslibrise.

Aut. G. Bagdonavičius. Architekto Karolio Reisono ekslibrisas:

 į dangų kylantys rūmai ir bažnyčios bokštas, savo vaizdu

primenantis jo suprojektuotą bažnyčią Kaune.

Šie sakralumo požymių turintys ekslibrisai sudaro nedidelę dalį G. Bagdonavičiaus ekslibrisų, panašų žanrinį santykį galima surasti ir kitų dailininkų kūryboje. Štai Romualdas Čarna rodo, kaip atsidarius dangaus vartams, Motiejus Valančius vienoje rankoje neša Bibliją, o ant pečių vargšą žmogelį. Romano Šaliamoro M. Valančius – tai ūkininkas su sietuve, beriantis į laukus duonos, gėlių ir blaivybės sėklas. Alfonsas Čepauskas popiežių pateikia kaip tarpininką tarp danguje šviečiančios Dievo akies ir apačioje – Vilniaus panoramos. Galima būtų pasitelkti dar ir dar šimtus įvairiausių įdomių lietuviškų ir užsienietiškų ekslibrisų su savitomis interpretacijomis, sakralumo temos įvairove.

Pastaruoju metu šį žanrą ypač praturtino rengiami konkursai, kuriuose šalia lietuvių dailininkų gausiai dalyvauja užsieniečiai. Iš tokių konkursų reikšmingi: 1992 m. Vilniuje surengtas sakralinio ekslibriso konkursas, 1996 m. Šiauliuose Motiejaus Valančiaus 195 metinėms paminėti, 1998 m. Šiauliuose – Kryžių kalno tema, 1993 m. Vilniuje – popiežiaus šventojo Tėvo Pauliaus II apsilankymui Lietuvoje pažymėti. Išleisti šių konkursų katalogai, apdovanoti prizininkai, daugybė jų nusėdo kolekcijose, autorių rinkiniuose. Pažymėtini šių konkursų iniciatoriai, entuziastai Alfonsas Čepauskas, Jonas Nekrašius, daug dailininkų ir kultūros darbuotojų. Šitokios organizacinės priemonės skatina vietos ir užsienio dailininkų bendradarbiavimą, tarpusavio pažinimą. Maži kūrinių formatai palengviną abipusę kaitą, plėtotę pasaulyje.

Šie konkursai parodė, kokios didelės galimybės yra ekslibriso plėtotei, tame tarpe ir sakraliniam. Didžioji jų dalis skirta vienam asmeniui, kunigui, istorinei asmenybei. Popiežiui skirtų ekslibrisų vyraujantis motyvas kryžius, yra Romos ir Lietuvos bažnyčių vaizdų, šventųjų, paties popiežiaus, evangelijų siužetų. Motiejui Valančiui skirti ekslibrisai apima didesnę dedikuojamųjų skalę: kai kuriuose jų įvardijami asmenys, susiję su M. Valančiaus kūryba, idėjomis, istoriniais faktais. Itin platus vaizdinis spektras Kryžių kalnui skirtuose ekslibrisuose – tai įvairiausios kryžių formos, jų grupės, peizažo elementai, esama tautinių motyvų. Prie sakralinio žanro skirtini ekslibrisai, sukurti vienuolynų, bažnyčių, bendruomenių, mokslo įstaigų bibliotekoms. Kaip tik šie ekslibrisai išlaiko savo praktinį ryšį su knyga, su biblioteka.

Apskritai šiuo metu ekslibrisas yra tapęs smulkiosios grafikos specifiniu dailės kūriniu, daugeliu atvejų pakeitusiu gyvenamąją erdvę, savąjį funkcionalumą. Gyvenimą knygos viršelio antrojoje pusėje jis pakeitė gyvenimu kolekcijose, ekspozicijose. Jis tampa mažatiražiniu, jo autorystės vaidmuo pagal reikšmingumą kinta. Ekslibrisas, įvardijamas popiežiui, vertinamas renkamas, saugomas pirmiausia  kaip popiežiaus ženklas, o dažnai net labai puikus ekslibrisas, skirtas visuomenei nežinomam asmeniui, pirmiausia vertinamas kaip autoriaus kūrinys. Galima tvirtinti, kad popiežiui kuriamas ekslibrisas tikrai nebus klijuojamas į jo biblioteką, tačiau jis patvirtina dedikuojamosios asmenybės ideologiją ir darbus. Susilieję knyga ir menas tampa bendrosios kultūros ženklu. Į to ženklo erdvę įeina ir sakralinis ekslibrisas.

Prof. Vytenis Rimkus

Projekto „Kraštotyros ekspedicija „Kur liūdi kryžiai pakelėm. II“ organizatorė – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka (projekto vadovė Sigita Vaitkaitytė). Dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba:

DAILĖS KŪRINIŲ EKSPONAVIMO PATARIMAI POVILO VIŠINSKIO BIBLIOTEKOS KŪRYBINĖJE ERDVĖJE

2017 m. balandžio 11–12 dienomis ketvirtą kartą vyko „Menų dūzgės“ – kultūros edukacijos savaitė, skirta glaudinti mokyklų ir bibliotekos bendradarbiavimą. Renginius organizavo Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka kartu su Ugdymo plėtotės centru, Kultūros ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija.

Šių metų „Menų dūzgių“ programą sudarė devyni skirtingo turinio ir formos renginiai. Sulaukta ne tik šiauliečių, bet ir gretimų regionų gyventojų. Renginio dalyviai ne tik meno specialistai, bet ir kitų sričių mokytojai, švietimo centrų, įvairių kultūros įstaigų darbuotojai. 

Dailės mokytojai susipažino su Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondu (GBEF) bei išklausė grafikės, Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo narės, Rasos Prišmontienės pranešimą apie dailės kūrinių eksponavimą įvairiose erdvėse. Ypatingą dėmesį lektorė skyrė mažosios grafikos (ekslibriso) paruošimui parodoms, dailės olimpiadoms, vietiniams, respublikiniams ar tarptautiniams konkursams. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais dalyviai praktiškai išbandė grafikos kūrinio parengimą parodos lankytojui.

Praktinėje paskaitoje dalyvavo pedagogai iš Šiaulių rajono Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų (Romualda Katauskaitė), Gilvyčių (Ingrida Špūraitė-Grinkienė), Aukštelkės (Jūratė Šlitė), Ginkūnų (Povilas Bubelis) mokyklų, Šiaulių moksleivių namų (Laura Pikelienė ir Aldona Margelienė), „Salduvės“ progimnazijos (Daiva Rozgaitė-Udrienė). 

Astos Kaktytės nuotr. ir inf.

Straipsnių pradžia

KNYGOS NUOSAVYBĖS ŽENKLO KODAS

2016 m. kovo 21-23 d. Ugdymo plėtotės centras, Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Kultūros ministerija trečią kartą rengia kultūros edukacijos savaitę „Menų dūzgės“, kurią organizuoja  ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka. Pirmą kartą edukaciniame renginyje buvo kalbama apie knygos nuosavybės ženklus.

KNYGOS NUOSAVYBĖS ŽENKLO KODAS

Kultūrologas Jonas Nekrašius

"Šiauliai – ekslibrisų miestas. 2015 metais paminėjome Šiaulių ekslibriso 90-metį. Čia gyveno ir daugiau kaip 60 metų kūrė ekslibrisus dailininkas Gerardas Bagdonavičius, kurio 115-ąsias gimimo ir 30-ąsias mirties metines minime 2016-aisias. Čia savo veiklą vykdė bibliofilas ir kolekcininkas Viktoras Cimkauskas, rašytojas J. Šaltenis, dailininkai J. Kmieliauskas, E. Juchnevičius, šiuo metu ekslibrisus kuria daug šiauliečių grafikų, kurie yra pelnę apdovanojimus respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose. Šiauliuose surengta arti 20 respublikinių ir tarptautinių ekslibrisų konkursų, arti šimto knygos ženklų parodų.

Ekslibrisas – tai kultūros paveldas ir Šiauliai privalo jį saugoti ir puoselėti. Nes pasak V. Kisarausko visa tai, sudaro nuostabų meno, knygos, kultūros derinį, žmogaus praktinio ir dvasinio gyvenimo dermę“.

1. Knygos nuosavybės ženklas (sąvoka ir samprata)

2. Trumpa knygos nuosavybės ženklo istorija Lietuvoje (XVI a. - XXIa. pr.)

3. Knygos  nuosavybės ženklo rūšys: 

       3.1. Knygos įrašai

       3.2. Ekslibrisai

       3.3. Superekslibrisai

       3.4. Antspaudai ir įspaudai

       3.5. Lipdės ir kt.

4. Ekslibrisų stiliai ir grafikos technikos

5. Ekslibrisų parodos ir konkursai Lietuvoje ir užsienyje

6. Knygos ženklų rinkiniai ir kolekcininkai Lietuvoje

Kultūrologas J. Nekrašius

Pranešimas skaitytas ŠAVB 
"Menų Dūzgės", 2016.03.21.

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.

EKSLIBRISAI ŠIAULIŲ "SAULĖTEKIO" GIMNAZIJOJE

Projektas "Prisiliesk prie dailininko Gerardo Bagdonavičiaus sėkmės"

Įvadinės konferencijos apie Šiaulių ekslibrisą kūrybinės laboratorijos

Renginys skirtas Šiaulių ekslibriso 90-mečiui

Projektą remia

RASA PRIŠMONTIENĖ

Šiaulių miesto dailininkė

"Saulėtekio" gimnazijos dailės mokytoja

Labai dėkoju konferencijos organizatoriams už šį renginį. Tai, kad skirtingas institucijas pavyko suburti po vienu stogu bendrai veiklai, teikia vilties, jog rasis naujos tradicijos ir požiūris į senų problemų sprendimus. Turiu galvoje labai abejotiną tiesą, kad „viršuje“ sėdintys puikiai žino situaciją, ją kontroliuoja ir kiekvienam atvejui pasiruošę pateikti teisingas instrukcijas. Laikas rodo, kad tai silpnai veikia ir dažniausiai visai ne taip, kaip buvo sumanyta, o jų įgyvendinimas atima daug laiko ir jėgų.

Konferencija - „horizontaliųjų“ ryšių bandymas ir turiu vilties, kad iš to laimės visi. Mokiniams galimybė iš arti susipažinti su biblioteka ir universiteto grafikos centru vertinga tiek pat, kiek ir bibliotekai, ir grafikos centrui  pamatyti šiandienos mokinius. Tai nėra konferencijos uždavinys, bet, tikiuosi, bent iš dalies bus sprendžiamas ir jis – keičiamas požiūris į mokinį, kaip į „krepšelio turėtoją“ iš vienos pusės ir kultūros ar švietimo institucijas, kaip į „paslaugų tiekėjus“ iš kitos.  Gerardo Bagdonavičiaus asmenybė ir Ekslibrisas -  puikus pretekstas.

Rasa Prišmontienė Projektas "Prisiliesk prie dailininko Gerardo Bagdonavičiaus sėkmės"

Iveta Časonytė  "Saulėtekio" gimnazija, 2 kl. Projektas "Prisiliesk prie dailininko Gerardo Bagdonavičiaus sėkmės"

"EKSLIBRISO NAUDOJIMAS IR SKLAIDA

 ŠIAULIŲ "SAULĖTEKIO" GIMNAZIJOJE"

Pranešimas skaitytas įvadinėse mokslinės praktinės konferencijos "Šiaulių krašto knygos ženklai kaip kultūros paveldas ir jo sklaida XX-XXI amžiuje" kūrybinėse laboratorijose gegužės 5 d., 2015.

    Greičiausiai pasikartosiu, jei prasitarsiu, jog ypač agresyvios IT invazijos laikais knygos ir jos savininko ženklo reikšmė sumenko, pastaroji, beje, nebuvo svarbi ir anksčiau, kuomet knyga tapo prieinama ir netgi privaloma kiekvienam. Tačiau ekslibrisas sėkmingai egzistuoja, pakeitęs pirminę paskirtį ir tapęs viena mažosios grafikos formų. Pasaulyje galybė konkursų, parodų, skirtų būtent ekslibrisui. Tai patogi forma paminėti svarbiai datai, žmogui, įvykiui. Konkursų organizatoriams tai būdas reklamuoti pasaulyje savo instituciją, miestą, šalį. Kūrėjams gi -  bendravimo forma, galimybė prisistatyti, platesniame kontekste ir gana objektyviai įvertinti save (jei sunku tai padaryti pačiam, padeda vertinimo komisijos).

Mokykloje siekiu ir mokiniams suteikti šią galimybę. Tie, kurie ja pasinaudojo, dėl to nesigaili. 2005 metais VI tarptautiniam ekslibriso konkursui (Gliwice, Lenkija) skirtame kataloge reprodukuotas mūsų mokyklos mokinio Donato Saunoriaus sukurtas ekslibrisas. Tai toli gražu nebuvo pavyzdinis mokinys, bet sužinojęs apie šį faktą jis pasakė: „Ir aš šioje mokšėje kažką nuveikiau“.  Išsireikšta ne visai literatūriškai, tačiau esmė - maža, nedrąsi bet vis tik vilties ir tikėjimo kibirkštėlė, jog ne viskas taip beprasmiška. Nežinau ką šiuo metu veikia Donatas, bet visiškai įmanoma, kad dabar ar netolimoje ateityje, kai jis susidurs su netinkamu savo vaiko elgesiu, vietoje diržo, problemai spręsti galės ištraukti seną sudulkėjusį katalogą užsienio kalba, atversti lapą su savo kūrinio reprodukcija ir pasakyti atžalai: „o aš tavo metų...“ .Kartais tokie pavyzdžiai veikia geriau nei diržas. Atsiprašau už šią improvizaciją, tačiau tai lyg ir sklaidos laike iliustracija.    

„Saulėtekio“ gimnazijoje ekslibrisas greta staklinės grafikos pasirodė kaip viena meninės raiškos formų, ieškant patrauklaus, prasmingo, technologiškai sudėtingesnio, bet nebrangaus (finansine prasme) užsiėmimo mokiniams. Laikas parodė, kad tai buvo neblogas pasirinkimas (pirmoji bendra mokinių ir profesionalių menininkų paroda mokyklos bibliotekoje atidaryta 2001 metais, o ten eksponuoti mokinių ankstyviausi kūrinėliai siekia 1994 metus). Jonas Nekrašius „Šiaulių Naujienose“ straipsnyje, skirtame parodai 2001 birželio 13 dieną rašė: „Ši paroda – tai originali skaitytojo ir žiūrovo jungtis, vedanti knygos ženklų keliais, skiepijanti meilę ir pagarbą ekslibrisams, mažajai grafikai, knygai ir bibliotekai“. „Ideologine“ prasme geriau nepasakysi.

Kad nesusidarytų klaidingas įspūdis jog esu kokia nors grafikos, o ypač ekslibriso diktatorė ir tik tuo bandau „užkrėsti“ mokinius, turiu paminėti, kad tai ne vienintelė dailės šaka mokykloje. Visuomet stengiuosi parinkti vaikams meninės veiklos sritį artimiausią jų polinkiams. Norintys gali užsiimti tapyba, keramika, kompiuterine grafika ar fotografija. „Tapytojai ar fotografai“ taip pat dalyvauja tarptautiniuose ar menkesnio masto konkursuose ir kartkartėm tampa jų laureatais.

Kalbant apie ekslibrisą, nuo čia jau minėtos pirmosios parodos mokyklos bibliotekoje laikų, mūsų dalyvavimo geografija išsiplėtė nuo Lenkijos (2006, 2008, 2010, 2012, 2014), Slovakijos (2013), Suomijos (2014) iki Meksikos (2005). Ekslibrisas – dažna pasirinkto dailės egzamino praktinio darbo tema. „Išsiplėtė“ ir naudojamų grafikos technikų pasirinkimas. Nespalvotus linoleumo raižinius papildė spalvoti, ranka spalvinti, spausdinti naudojant kinų koliažo techniką, plastiko raižiniai ir kompiuterinės grafikos kūriniai.

Atskirai norėčiau paminėti ekslibriso konkursą vaikams ir jaunimui organizuojamą Lenkijoje, Žary miestelyje nuo 1986 metų. Vietinių dailės entuziastų grupelė, susibūrusių miestelio viešojoje bibliotekoje, sugalvojo išskirtinį renginį (tarptautiniu jis tapo 1994). Tai puikus nedeklaratyvaus rūpesčio jaunąja karta (ar jos dalimi) pavyzdys. Pokonkursinė kūrinių paroda, išleidžiamas iliustruotas katalogas, laureatų apdovanojimas - savaime dideli pasiekimai, tačiau plačiąja prasme tai tik antraeilis dalykas. Svarbiausia – sukurta tvari humanistinė tradicija, kurios pasekmė kartų perimamumas. Pirmieji laureatai dabar jau „atveža“ savo mokinius.

Kuomet šiame konkurse laureate tapo „Saulėtekio“ gimnazistė ir buvo pakviesta dalyvauti parodos atidarymo iškilmėse, labai nustebau, kad ne tik ji, bet ir tėtis, ir senelis pasiryžo tokiai kelionei. Tai rodo, kiek svarbu ne tik jaunam žmogui, bet ir artimiesiems jaustis įvertintiems. Yra ir antra „medalio pusė“ – konkurse dalyvauja 10 – 17 (skirtingais) metais valstybių atstovai. Gavę parodos katalogą jie išgirsta apie Lietuvą, Šiaulius galbūt pirmą kartą gyvenime, neteigiu, kad šis atradimas juos sukrečia, bet pėdsaką palieka. Kiek gilesnio sukrėtimo pasiekti pavyko kuomet tos pačios bienalės ekspozicija buvo eksponuojama Šiauliuose (2011 birželio mėn.). Parodos atidaryme dalyvavo  Žary bibliotekos direktorius. Iki vizito į Šiaulius jis turėjo apie mūsų šalį vieną nuomonę (ją sužinojau per ilgiau nei pusmetį trukusį susirašinėjimą parodos organizavimo klausimais), atsisveikinant buvo akivaizdu, kad nuomonė labai pasikeitė. Gal tai naujoji ekslibriso funkcija ir jo sklaidos prasmė?

Nenorėčiau, kad susidarytų įspūdis, jog ekslibrisas  galutinai atsisveikino su knyga ir biblioteka. Pranešime sąmoningai praleidau kanoninius reikalavimus šiai mažosios grafikos rūšiai, kaip visiems žinomus.  Galų gale tą paneigia ir šios dienos konferencija.  

Įteikta 2015 metų birželio 22 d.

Socialiniai projekto partneriai:

Šiaulių „Saulėtekio" gimnazija
Šiaulių Jovaro progimnazija
Lietuvos dailininkų sąjunga, Šiaulių dailininkų organizacija

Projekto rėmėjai:Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Lietuvos kultūros taryba
Šiaulių  universitetas