NIJOLĖS ŠALTENYTĖS KŪRYBOS RETROSPEKTYVA: VITRINOJE EKSLIBRISAI

Nijolės Šaltenytės kūrybos parodoje ekslibrisai. Aido Pikioto nuotr.

Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ nuo 2026 m. rugsėjo 8 iki spalio 17 d. veikė retrospektyvinė grafikės Nijolės Šaltenytės kūrybos paroda, skirta jos jubiliejui (kuratorė Deima Žuklytė-Gasperaitienė). Spalio 16 d. įvyko monografijos apie dailininkę pristatymas (sudarytoja Deima Žuklytė-Gasperaitienė, dizaineris Linas Spurga jaun.).

Ekslibrisų mylėtojams įdomiausia ekspozicijos dalis buvo vitrininis stalas, kuriame šalia pavienių ekslibriso lakštų buvo išskleista ir 2015 m. sukurta rankų darbo ekslibrisų „dailininko knyga“.

Nijolė Šaltenytė 2021 m. Lietuvos ekslibriso kūrėjų enciklopedinio žinyno rengėjams rašė: „Ekslibrisų esu sukūrusi per 200. Šis mažas grafikos kūrinėlis mane sužavėjo jau studijų metais. Pirmiausia turbūt todėl, kad jis tradiciškai turi būti mažas, taigi greitai lengvai padaromas nebijant suklysti, nebijant eksperimentuoti, bandyti. Bet, matyt, dar svarbiau buvo tai, kad knygos ženklas kuriamas konkrečiam asmeniui. Jis tiesiog užprogramuotas literatūriškumui, pasakojimui. Stengdavausi pajusti  žmogų, kuriam skiriamas ekslibrisas, surasti detales, simbolius, atributus, kurie geriausiai atskleistų asmenybės unikalumą. Niekada nemėgau abstrakčių, vien ornamentika ar šriftu apsiribojančių kūrinių. Kiekvieną knygos ženklą kuriu kaip mažytę novelę. Jos dažniausiai keistos, kartais šiek tiek ironiškos, kartais atvirai juokingos, kartais su romantikos šydu arba švelniu liūdesiu. Dažnai pasitelkiu siurrealistines detales kur fikcija susilieja su tikrove, objektai atsiduria neįmanomoje erdvėje, padidėja ar susitraukia o žmogus dalyvauja tame nerealiame veiksme – su plaktuku kala žvaigždes prie dangaus (skirta rašytojui eseistui), žirklėmis karpo vaivorykštę (skirta tapytojui), ar, užvertęs galvą, plėšia dainą kartu su paukščiais (skirta poetui). Mano ekslibrisuose paukštis – dažnas simbolis.  Kartais jis laisvas, skriejantis erdvėse, kartais giedantis savo giesmę, kartais budriai tupintis lizde ar ant savo sparnų pakeliantis ir nešantis viską – vaikų būrį, tuščius namus ar visą miestą. Jis gali reikšti bet ką – sielos skrydį, polėkį ar galimybę pažvelgti į realybę iš aukštai. Bet taip pat ir namų jaukumą, lizdą, saugumą. Dažname kūrinėlyje neapsieinu be žmogaus figūros. Žmonės mano ekslibrisuose stovi ar sėdi, eina ar šoka, o kartais sustingsta neįmanoma poza. Kartais jis beviltiškai įstrigęs medžio šakose, kartais sugriebtas ilgasnapio paukščio, kartais vilki apsiaustą, kurio kišenėse susidėjęs visą miestą, arba slepiasi po kauke, bandydamas apsimesti kažkuo. Savo kūrinius aš kuriu remdamasi ne logika, bet emocija ir labai noriu, kad ją pajustų ir žiūrovas. Mieliausiai kuriu ekslibrisus savo draugams. Vaizdinys tuomet ateina tarsi pats savaime, be jokių pastangų.“

Ekslibrisus dailininkė kuria oforto ir akvatintos technikomis, kartais pridėdama mecotintos ar reljefinės spaudos intarpų. Už ekslibrisus ne kartą apdovanota užsienyje ir Lietuvoje. 

Astos Kaktytės inf.

 

26-ĄJĄ LIETUVOS EKSLIBRISO PARODĄ APLANKĖ VYSKUPAS EMERITAS EUGENIJUS BARTULIS

 

Iš kairės: Knygos grafikos centro edukatorė Lolita Kivickienė, Jo Ekscelencija Šiaulių vyskupas emeritas Eugenijus Bartulis ir "Stiklita Šiauliai" vadovas Saulius Nemeikštis.

Povilo Višinskio bibliotekos Knygos grafikos centre apsilankė vyskupas emeritas Eugenijus Bartulis. Jis atvyko apžiūrėti 26-osios Lietuvos ekslibriso parodos, kurioje eksponuojamas jam skirtas knygos ženklas. Šį mažosios grafikos kūrinį specialiai parodai sukūrė menininkė Diana Lukošiūnaitė. Kūrinys publikuotas parodos kataloge. 

Vizito metu E. Bartuliui papasakota apie ekslibriso meną, jo paskirtį ir kūrimo būdus. Svečias turėjo progą ir pats išbandyti kūrybinį procesą – bibliotekos edukatorės Lolitos Kivickienės padedamas dekalkomanijos technika sukūrė asmeninį ekslibrisą. 

Vyskupui emeritui įteiktas 26-osios Lietuvos ekslibriso parodos katalogas, o jis Knygos grafikos centro kolektyvui dovanojo Evangelijas kasdieniniam skaitymui. 

Susitikimas tapo šiltu pokalbiu apie knygą, meną ir mažosios grafikos tradiciją, kurią svečias šįkart pažino ne tik kaip parodos lankytojas, bet ir kaip kūrėjas.

Dianos Janušaitės inf. 

JONO NEKRAŠIAUS KNYGOS „PENZELIUKAS – GERARDAS BAGDONAVIČIUS“ PRISTATYMAS

 

2026 m. rugpjūčio 4 d. 16 val. Palangos viešosios bibliotekos renginių salėje vyks kultūrologo, kraštotyrininko, fotografo ir keliautojo Jono Nekrašiaus knygos „Penzeliukas – Gerardas Bagdonavičius“ pristatymas.

Naujoji Jono Nekrašiaus knyga skirta vienai ryškiausių XX amžiaus Lietuvos kultūros asmenybių – dailininkui, pedagogui, kraštotyrininkui ir visuomenės veikėjui Gerardui Bagdonavičiui. Gausiai iliustruotame leidinyje pristatomas menininko gyvenimas, kūrybinis palikimas, įvairiapusė veikla bei reikšmingas indėlis į Lietuvos kultūros istoriją.

Pasak autoriaus, rengiant knygą siekta ne tik apžvelgti Gerardo Bagdonavičiaus biografiją ir kūrybą, bet ir surasti dar niekur neskelbtų dokumentų, atskleisti mažiau žinomus jo gyvenimo bei meninės veiklos faktus. Leidinyje publikuojama ir 1925 metais išleisto dailės albumo faksimilė, leidžianti pažvelgti į pirmuosius menininko kūrybinius žingsnius Šiauliuose.

Renginio metu lankytojai turės galimybę susitikti su knygos autoriumi Jonu Nekrašiumi, išgirsti pasakojimą apie leidinio rengimo aplinkybes, tyrinėjimų procesą ir Gerardo Bagdonavičiaus asmenybės reikšmę Lietuvos kultūros paveldui. Taip pat bus parodytas dokumentinis filmas „Menininką Gerardą Bagdonavičių prisimenant“.

Šis renginys pažymės ir Gerardo Bagdonavičiaus darbų parodos atidarymą Palangos viešojoje bibliotekoje.

Kviečiame atvykti!

GBEF inf.

KNYGOS APIE DAILININKĄ G. BAGDONAVIČIŲ PRISTATYMAS VILNIUJE

 

Jono Nekrašiaus inf.

KULTŪROS RENGINIAI: ŠIAULIUOSE – GERARDUI BAGDONAVIČIUI, LAZDIJUOSE – EKSLIBRISAMS

 

KVIETIMAI

2026 m. balandžio 14 d. Šiaulių turizmo informacijos centre vyks filmo apie dailininką Gerardą Bagdonavičių peržiūra ir knygos pristatymas.

2026 m. balandžio 1–30 dienomis Lazdijų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje veikia paroda "Visa Lietuva - mažojoje knygelėje ir ekslibrise" iš GBEF nario Jono Nekrašiaus kolekcijos.

Jono Nekrašiaus inf.

DAILININKĖS ASPAZIJOS SURGAILIENĖS EKSLIBRISAI IR MONOGRAFIJA POVILO VIŠINSKIO BIBLIOTEKOJE

 

Lolitos Kivickienės nuotr.

Kartais mažiausi dalykai gali pasakyti daugiausia. Ekslibrisas – nedidelio formato knygos ženklas – geba sutalpinti visą žmogaus pasaulį: jo vertybes, pomėgius, svajas. Būtent tokius – jautrius, nuoširdžius, alsuojančius folkloro šiluma – kūrė grafikė Aspazija Surgailienė (1928–2011).

2025 metų dovana lietuvių ekslibrisų bendruomenei – monografija „Aspazija. Etnomodernizmas", kurios idėja dailininkės artimuosiuose, ko gero, brendo jau seniai, o atsiradus galimybei, bendradarbiaujant su Vilniaus grafikos meno centru (projekto vadovės Jurga Minčinauskienė ir Kristina Kleponytė-Šemeškienė), leidinys pagaliau išvydo šviesą. Albumą sudarė ir tekstus parašė dailėtyrininkė Laima Laučkaitė (Surgailienė), o jo išvaizdą sukūrė sūnus Andrius Surgailis. Taigi šis leidinys – ir mokslinis, ir labai asmeniškas.

Platus ir daugiabriaunis Aspazijos Surgailienės kūrybos spektras: estampai – daugiausiai linoraižiniai, – knygų iliustracijos, skiautiniai, vitražai, guašo kompozicijos, plakatai, atvirukai. Dailininkė taip pat paliko apie 50 ekslibrisų, kuriuose jaučiamas emocinis ryšys su knyga, paprastumas ir nuoširdumas.

Albumą verta pavartyti ir dėl ekslibrisų, ir dėl kur kas platesnio dailininkės kūrybos paveikslo. Dailėtyrininkės tekstas atveria menkai pažįstamą moters kūrėjos aplinką, o bičiulių atsiminimai bei dokumentinės fotografijos suteikia pasakojimui šilumos ir gyvumo.

Simboliška ir tai, kad rengiant šį albumą Aspazijos artimieji nusprendė jos ekslibrisų rinkinį perduoti saugoti Povilo Višinskio bibliotekai – taip įvertindami ir palaikydami svarbų šios institucijos darbą: čia rengiamas Lietuvos ekslibrisų kūrėjų enciklopedinis žinynas ir saugomi dailininkų knygų ženklai.

Astos Kaktytės inf.

LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA IR MEDICINOS EKSLIBRISO TRADICIJA

Nuotr. Ričardo Šileikos, Astos Kaktytės, montažas Lolitos Brazos.

2026 m. kovo 13 d. (penktadienį) Vilniuje vyko svarbus renginys – ekslibrisų parodos ir katalogo „Lietuvos medicina 2024“ pristatymas, skirtas Lietuvos medicinos bibliotekos (LMB) 30 metų kolekcijai. Dėl nepalankių aplinkybių katalogas ekslibriso entuziastus pasiekė tik besibaigiant 2025 m.

Renginį vedė LMB specialistė, katalogo sudarytoja Regina Vaišvilienė, kuri tris dešimtmečius tyrinėja medicinos ekslibrisą. Ji pabrėžė, kad medicinos ekslibrisas – tai daugiau nei knygos ženklas: tai unikalus kultūrinis reiškinys, jungiantis meną, medicinos istoriją ir gydytojo profesijos prestižą. Nuo pirmosios tarptautinės parodos–konkurso „Lietuvos medicina 1994“ ši tradicija tęsiama kas dešimtmetį kartu su naujais katalogais, kurie atskleidžia kolekcijos raidą ir ekslibriso meninę įvairovę.

Be parodų katalogų, LMB leidžia ir teminius rinkinius, skirtus konkretiems asmenims ar kolekcijoms, pavyzdžiui: „Ekslibrisai gydytojams“ (2017), „Ekslibrisai Eugenijai Šimkūnaitei“ (2021), „Kryžiažodis medicinai“ (2024), taip pat katalogas, skirtas Valerijono V. Jucio dovanotai kolekcijai (2015). Leidiniuose pateikiami kūrinių sąrašai, iliustracijos ir bibliografinė informacija, naudinga tyrėjams ir kolekcionieriams.

Įdomu, kad medicinos ekslibrisą kuria ne tik profesionalūs dailininkai, bet ir patys medikai, pavyzdžiui A. Grigalūnienė, E. Sakalauskaitė-Juodeikienė, K. Barniškis ir kt. Kiekvienas ženklas pasakoja asmeninę profesinę istoriją ir ryšį su knyga bei medicina.

LMB taip pat aktyviai vykdo tyrimus: nuo 1994 parengta daugiau kaip 20 straipsnių, o tarptautinę sklaidą ženklina publikacija apie lietuvišką medicinos ekslibrisą žurnale "Journal of the European Association for Health Information and Libraries".

Renginio dalyviai dar kartą įsitikino: Lietuvos medicinos biblioteka ne tik saugo ekslibrisų kolekciją, bet ir kuria kultūrinę bei meninę misiją. Medicinos ekslibrisas čia tampa istorijos, meno ir bendruomeniškumo simboliu.

Paroda Lietuvos medicinos bibliotekos lankytojams atvira 2026 m. kovo–balandžio mėn.

Astos Kaktytės inf.

KNYGA KVIEČIA IŠ NAUJO PAŽINTI GERARDĄ BAGDONAVIČIŲ

 

Išleista nauja knyga apie dailininką Gerardą Bagdonavičių. Nuotr. Vilijos Mikolavičiūtės.

Skaitytojus pasiekė Jono Nekrašiaus parengta knyga „Penzeliukas – Gerardas Bagdonavičius“. Gausiai iliustruotas leidinys kviečia iš naujo pažinti pirmąjį Šiaulių diplomuotą menininką, kurio kūryba ir veikla reikšmingai prisidėjo prie miesto kultūrinio veido formavimo. Beveik dešimt metų rengtoje knygoje publikuojama daugiau nei 200 iliustracijų, unikali archyvinė medžiaga ir iki šiol mažiau žinomi faktai apie jo gyvenimą bei kūrybinį palikimą. Tarp jų – ir Gerardo Bagdonavičiaus kurti ekslibrisai, atskleidžiantys subtilų jo grafikos braižą ir svarbią vietą Lietuvos mažosios grafikos tradicijoje. Kviečiame skaitytojus atsiversti šį leidinį ir iš naujo atrasti kūrėją, kurio kūrybinis pėdsakas Lietuvos grafikos ir ekslibrisų istorijoje jaučiamas iki šiol. 

Dianos Janušaitės inf.

„LIETUVOS MEDICINA 2024“: EKSLIBRISŲ KATALOGO PRISTATYMAS VILNIUJE

Iš kairės: Asta Kaktytė ir Lolita Kivickienė, Povilo Višinskio bibliotekos Knygos grafikos centro darbuotojos, bei Regina Vaišvilienė – LMB specialistė, ekslibrisų parodos katalogo „Lietuvos medicina 2024“ sudarytoja. Rimos Kardelienės nuotr.

Šiaulių Povilo Višinskio bibliotekos Knygos grafikos centro ekslibrisų fondą pasiekė  ypatinga dovana – ilgai lauktas ekslibrisų parodos katalogas „Lietuvos medicina 2024“.  Leidinys skirtas Lietuvos medicinos bibliotekos ekslibrisų kolekcijos 30-mečiui (1994–2024) ir yra tikra šventė visiems, kurie kuria, kaupia ir myli šį subtilų mažosios grafikos meną. 

2026 m. vasario 20 d. katalogo sudarytoja Regina Vaišvilienė leidinį atvežė iš Vilniaus į Šiaulius ir padovanojo bibliotekai saugoti Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde. Šis prasmingas ir šiltas gestas dar kartą priminė apie gražią, ilgametę bibliotekų bendrystę – juk ekslibrisai jungia miestus, bibliotekas ir žmones.

Kataloge publikuojama daugiau nei 200 mažosios grafikos kūrinių, liudijančių gyvą, kūrybingą ir nenutrūkstančią ekslibriso tradiciją Lietuvoje. Tai leidinys, prie kurio norisi sugrįžti, vartant puslapius lėtai ir su pasigėrėjimu.

Nuoširdžiai dėkojame už šią prasmingą dovaną ir maloniai kviečiame Į LEIDINIO PRISTATYMĄ, kuris vyks KOVO 13 d. Lietuvos medicinos bibliotekoje (Kaštonų g. 7, Vilnius). Iki susitikimo!

Astos Kaktytės inf.

IŠLEISTAS KONKURSO „TRAKŲ DIPLOMATIJOS TILTAI: VIZITAI, AMBASADOS, ATSIMINIMAI“ KATALOGAS

 

Po pernai Trakų istorijos muziejaus inicijuoto tarptautinio ekslibriso konkurso „Trakų diplomatijos tiltai: vizitai, ambasados, atsiminimai“ šiemet pasirodė ir parodos katalogas.

Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad į šio konkurso vertinimo komisiją buvo pakviestas mūsų kolega – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos parodų kuratorius, Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo pirmininkas prof. Vaidotas Janulis.

Konkursas sulaukė ir talentingų šiauliečių dalyvavimo. Grafikė Lolita Braza pristatė išskirtinį kūrinį, už kurį buvo įvertinta diplomu. Sveikiname menininkę su pelnytu pripažinimu!

Apdovanoti ir kiti Lietuvos kūrėjai profesionalai: Rūta Mozūraitė (II premija), Kristina Žilinskaitė (III premija), Benas Narbutas (2 vietos diplomas), Gintarė Norkienė (3 vietos diplomas), Gintaras Tauterys (diplomas), Rasa Janulevičiūtė (diplomas), Rima Steponėnienė (diplomas), Rūta Mozūraitė (diplomas), Virginija Kalinauskaitė (diplomas), Vladas Kudaba (diplomas).

Sveikiname visus dalyvavusius ir apdovanotuosius ekslibriso meistrus! Tegul šie kūriniai ir toliau stiprina mūsų kultūrinio bendradarbiavimo tiltus.

Dianos Janušaitės inf.

DAILININKEI AUŠRAI ČAPSKYTEI-ŠARAUSKIENEI ATMINTI EKSLIBRISŲ KATALOGAS

 

Katalogą išleido Lietuvos medicinos biblioteka (sud. Regina Vaišvilienė)

Lietuvos medicinos biblioteka yra aktyvi ekslibrisų medicinos tema propaguotoja. Gausi kolekcija, reikšmingos parodos svariai prisideda prie Lietuvos knygos ženklo, kuriam jau yra daugiau nei 500 metų, puoselėjimo. Vienas svarbiausių Lietuvos medicinos bibliotekos tikslų – surinkti kuo daugiau Lietuvos autorių ekslibrisų, skirtų gydytojams ir žmonėms susijusiems su šia profesija.

Lietuvos medicinos bibliotekos meno kūrinių kolekcijoje saugomi žinomos grafikės, tapytojos AušrosČapskytės-Šarauskienės (1966–2023) ekslibrisai. Dailininkei atminti 2024 m.vasarą bibliotekoje buvo surengta ekslibrisų paroda, išleistas katalogas „Kryžiažodis medicinai“.

In Memoriam iniciatyva, įgavusi leidinio pavidalą, pasiekė ir Šiaulius. Dėkojame Lietuvos medicinos bibliotekai (kartu ir Reginai Vaišvilienei) už dovaną Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešajai bibliotekai –  Aušros Čapskytės-Šarauskienės ekslibrisų katalogą. Leidinys bus saugomas Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde.

Astos Kaktytės inf.

TAURAGĖJE IŠLEISTAS EKSLIBRISŲ PARODOS KATALOGAS

 

2023 metais Tauragė buvo paskelbta Lietuvos kultūros sostine. Šia proga buvo surengta respublikinė ekslibrisų paroda, kurią sudarė dvidešimt dviejų Lietuvos dailininkų kūriniai. Ekslibrisų paroda 2023 m. rudenį buvo eksponuojama A. Čepausko dailės galerijoje ir kitose Tauragės miesto įstaigose. Išleistas parodos katalogas, kurį Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondui dovanų atsiuntė parodos kuratorė ir katalogo sudarytoja Lina Lasauskaitė-Mačiulė.

Astos Kaktytės inf.

EKSLIBRISAI 2022 METŲ ŽURNALE "AUŠROS ALĖJA"

 

2022 m. rudens „Aušros alėjos“ numerio viršelį puošia Algirdo Indrašiaus autoekslibriso, kuris yra dailininko sodyboje Vyžuonose (Utenos r.), nuotrauka. Pasak autoriaus, 2000 metais sukurtame medžio raižinyje pavaizduoti su juo ir miesteliu – herbas, žaltys ir bažnyčios pastatymo data – susiję simboliai. Šiame naujausiame Šiaulių regiono viešųjų bibliotekų naujienų žurnale rasite daugiau ekslibriso kūrėjų pasakojimų apie knygos ženklus. Susitikimai su Lietuvos ekslibriso kūrėjais, tai 2021-2022 metais įgyvendinamo projekto „Lietuvos ekslibriso kūrėjai XX-XXIa.: enciklopedinio žinyno rengimas“ dalis. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Žurnalą rasite užsukę į Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešąją biblioteką, o virtualią leidinio versiją galite skaityti issuu.com platformoje.

A. Kaktytės inf.

EKSLIBRISAS POETEI EMILIJAI VALENTINAVIČIENEI

 

Rudeniškas spalio vakaras Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje buvo ypatingas ne tik poetei Emilijai Valentinavičienei ir jos eilių gerbėjams, bet ir dailininkei Lolitai Brazai. Vakaro metu Lolita pristatė savo kūrybą, kuri papuošė Emilijos Valentinavičienės poezijos knygą „Su žemuogių karoliais“.

2022 metų pavasarį dailininkė ėmėsi kūrybinio iššūkio sukurti šiai knygai viršelį ir ekslibrisą. Ekslibrisas „nutūpė“ dešimtame knygos puslapyje pasitikdamas skaitytoją kaip užkoduotas eilių raktas, kuriame poetei artimi prisiminimai tapo grafiniais simboliais. Tai nepastatytos klėties akmenys, ant kurių nutūpusi lakštingala. Akmenis juosia poetei mieli augalai – sidabražolė ir takažolė. Virš akmenų, ekslibriso centre, vaizdų prisiminimai iš poetės tėviškės apie šviežiai suartus laukus ir augančias liepas ties vartais, suolelis liepų šešėlyje, o prie tvoros – jurginų keras. Ekslibriso kompoziciją užbaigia ir emociją sustiprina virš medžių kabantis mėnulis.

GBEF inf.

EKSLIBRISAIS ILIUSTRUOTI PRISIMINIMŲ PUSLAPIAI

REKOMENDUOJAME PASKAITYTI įžymaus knygotyrininko, lietuvių bibliografijos ir senosios literatūros tyrėjo, bibliografinių veikalų sudarytojo, kultūros istoriko ir meno kolekcininko, ilgamečio VU profesoriaus Vlado Žuko (1925-2014) dviejų dalių memuarinio žanro leidinį „Prisiminimų puslapiai: pažinti kultūros žmonės“.

Ekslibriso kūrėjus, kolekcininkus ir tyrinėtojus labiau gali sudominti pirmoji šio leidinio dalis, nes daugelis šioje knygoje minimų veikėjų buvo "susiję su knyga – rašė, vertė, redagavo, leido, bibliografavo, tyrinėjo, kolekcionavo, skelbė ir populiarino bibliotekose. Nemaža jų turėjo savo ekslibrisus". Dar 2002 metais į pirmąją knygos dalį atkreipė dėmesį ir dailininkas ekslibrisų kūrėjas iš Paryžiaus Žibuntas Mikšys: esą tai gražiausia metų knyga Lietuvoje*. Leidinys, paprastai labai kritišką dailininką, galėjo sudominti ir dėl to, kad gausiai iliustruotas asmenų ekslibrisais. Ekslibrisų rasite ir antrojoje 2010 metais išleistoje kultūros žmonių prisiminimų knygoje. 

Astos Kaktytės inf.

 

*Bibliografijos rodyklė 1950-2014 / Vladas Žukas. Vilnius, 2015. P. 16.

DAIVOS LAGAUSKAITĖS EKSLIBRISAS PUOŠIA NAUJAUSIĄ EUGENIJOS ŠIMKŪNAITĖS LABDAROS IR PARAMOS FONDO LEIDINIO VIRŠELĮ

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešąją biblioteką pasiekė dovana iš Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo. Tai leidinys "Eugenija Šimkūnaitė. Bibliografijos rodyklė", kurioje jos 1948–2021 m. darbai. Leidinys įdomus tuo, kad jo viršelį puošia žinomos Lietuvos dailininkės Daivos Lagauskaitės (1953–2009) ekslibrisas. Dailininkė kūrė taikomąją grafiką – atvirukus, saldainių, vaikiškų žaislų pakuočių grafiką, tapybines miniatiūras ant odinių dėžučių, siuvinėjo paveikslėlius, kūrė medžiaginius vaikiškus žaislus ir, žinoma, ekslibrisus. D. Lagauskaitės artima draugė grafikė Viktorija Daniliauskaitė prisimena, kad ekslibrisus dailininkė pradėjo kurti mokydamasi Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykloje ir jų yra sukūrusi apie penkiolika. 

Dėkojame Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo valdybos pirmininkei už naudingą leidinį ne tik visiems besidomintiems Lietuvos vaistažolininkyste, etnokultūra, tautos papročiais, bet ir ekslibrisu. Skyriuje "E. Šimkūnaitei skirti eilėraščiai, dailės darbai" rasite daugiau nuorodų apie Lietuvos dailininkų E. Šimkūnaitei sukurtus knygos ženklus.

Astos Kaktytės inf.

EKSLIBRISAI ŽURNALE „AUŠROS ALĖJA“

 

2021 m. pavasario „Aušros alėjos“ numerio viršelį puošia Rasos Janulevičiūtės ekslibrisas Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondui. Be matomiausioje žurnalo vietoje įsitaisiusio ekslibriso, leidinyje rasite ir daugiau informacijos apie šiuos mažosios grafikos kūrinius. Apie bibliotekai padovanotą vertingą Magdalenos Kaciucevicius ekslibrisų kolekciją skaitytojams pasakoja kolekcininkės dukterėčia Diana Tschigas.

Kitas ekslibrisų pėdsakas žurnale – pristatomas 2020 m. ŠAVB Knygos grafikos centro ir Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo išleistas leidinys „Neapčiuopiamos ekslibrisų reikšmės“, apibendrinantis penkias ekslibrisų parodas, per praėjusius metus surengtas bibliotekoje.

Žurnalą rasite užsukę į Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešąją biblioteką, o virtualią leidinio versiją galite skaityti issuu.com platformoje.

G. Montvidaitės info.

DR. EUGENIJAI ŠIMKŪNAITEI PAGERBTI EKSLIBRISAI: NAUJAS LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKOS LEIDINYS

Lietuvos medicinos biblioteka 2020 metais minėjo 100-ąsias vaistininkės habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės gimimo metines. Šia proga biblioteka parengė dr. E. Šimkūnaitei pagerbti ekslibrisų katalogą. Katalogas – „atminimo ženklas, įprasminantis dr. E. Šimkūnaitės veiklas, suburtus žmones, jos sukauptas bei dosniai dalintas žinias.“ Kiekvienas šio katalogo ekslibrisas, tai "vaizdinė ir žodinė nuoroda į įvairias dr. E. Šimkūnaitės savybes, jos gyvenimo įvairiapuses įdomybes“ (Katalogo pratarmė, R. Vaišvilienė, p. 6.). 

KVIEČIAME LEIDINĮ VARTYTI VIRTUALIOJE ERDVĖJE. 

Aut. Lolita Braza

A. Kaktytės info.

NEAPČIUOPIAMOS EKSLIBRISŲ REIKŠMĖS: NAUJAS KATALOGAS

 

Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas šiemet vėl pristatė penkis žinomus ekslibriso meno meistrus: Nijolę Šaltenytę, Danutę Gražienę, Albertą Gurską, Rasą Janulevičiūtę ir Remigijų Venckų. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje dailininkų rengtų parodų ekslibrisai sugulė į katalogą. KATALOGĄ KVIEČIAME PAVARTYTI ČIA.

FILOSOFAS DR. VYTAUTAS ALIŠAUSKAS APIE EKSLIBRISĄ IR JO SANTYKĮ SU KNYGA

Informaciją parengė Asta Kaktytė, Vaivos Kovieraitės-Trumpės nuotr.

 2019 m. pabaigoje Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios biblioteka išleido ir pristatė grafiko Petro Repšio katalogą „Ekslibrisai ir kas jie mums“ (sud. G. Jankevičiūtė, dail. S. Chlebinskaitė).

Pateikiame pristatyme Vilniaus grafikos meno centre dalyvavusio filosofo dr. Vytauto Ališausko kalbą apie ekslibrisą ir jo santykį su knyga.

Ekslibrisas turi labai aiškią funkciją. Dėl to jis taip ir vadinasi. Ex libris pirmiausia nurodo, kad ši knyga yra „iš“ kažkieno knygų. Kita vertus, užrašą gali suvokti kitaip, kad jis pats, šitas ekslibrisas, miniatiūra, kūrinėlis yra „iš knygų“, jisai gyvena knygose. 

Kartais senoje knygoje randame apsigyvenusią gėlytę, augalo ar kalendoriaus lapelį, kurie esti kuo nors brangūs, primena praeitį arba tiesiog skaitymo procesą – įsidėjai, pasižymėjai vietą, o paskui pamiršai išimti. Arba staiga Vilniaus universiteto bibliotekos knygoje aptinki kokio nors profesoriaus užsirašytą lapuką su įsidėmėtinais puslapiais. Ir tai irgi yra iš knygų.

Šia prasme ekslibrisas yra, sakyčiau, be galo kuklus dalykas, nes jo uždavinys – prisiglausti knygoje. Ir ne tik joje gyventi, bet dar labiau negu tas lapukas, autobuso bilietas ar žiedelis, tapti knygos, į kurią bus įklijuotas, dalimi. Ir liks tol, kol bus gyva knyga, kol ji nebus subyrėjusi į gabalėlius.

Ekslibrisų gilioji paskirtis, jų dvasinė būtis yra būti įklijuotiems į knygas. Gyventi tose knygose, iš jų ateiti. Jį kurdamas turi pagalvoti apie žinutę – tarsi tai būtų savotiška SMS. Vienas ar pusantro sakinio. Kad žmogus į jį pažvelgęs žinotų apie autorių, jo santykį su knyga, apie dailininko santykį su knyga ir su autoriumi.

Žavinga, kai randi knygą su tokiu ekslibrisu. Gyvenimas man kadaise padovanojo knygą su Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisu kunigui, patristikos žinovui Morkui Morkeliui su itin sudėtinga, įmantria simboline sistema – užkoduotomis nuorodomis į savininko vardą ir drauge į jo interesų lauką. Ta knyga jau neaktuali moksliniu požiūriu, nors kadaise ji man buvo didžiulis lobis. Bet tos knygos neatsisakysiu, kol būsiu gyvas. 

Petro Repšio katalogas leidžia pamąstyti apie ekslibriso esminę užduotį. Kartais tu negali jo įklijuoti į knygą, kaip rašoma katalogo pratarmėje, o pirmiausia todėl, kad sovietų laikais nebuvo tinkamų klijų, sovietiniai klijai tiesiog suėsdavo tą kūrinėlį. Vis dėlto, net jei neįsidėjai ekslibriso į knygą arba tiesiog įsidėjai, neįklijavai, žinutė išlieka, jos centre yra santykis arba autoriaus, arba dovanotojo ekslibriso, savininko ir knygos. Svarbiausia čia ekslibriso santykiškumas, dėl kurio kūrinėlis galiausiai ir tampa mažo pasaulio, o iš tikro – mikrokosmoso centru.

Knyga – dailininkas, knyga – savininkas, galbūt knygos istorija... Ir tada šis ekslibrisas iš to mažo kuklaus virsta kažkuo didžiuliu ir svarbiu. Šiandien šis žanras yra šiek tiek apnykęs. Ir aš galvoju štai ką. Popierinė knyga šiais laikais netikėtai įgauna kitokią prasmę ir vertę vadinamajame virtualiajame pdf ar kitokių skaitmeninių formatų knygų pasaulyje. Vis dėlto ji yra visiškai kitokia, kažkuo daug tikresnė negu skaitmeninės knygos (nors pastarosios turi savo vietą ir svarbą), o ekslibrisas toje knygoje, kaip sakiau, tampa mažo, bet labai svarbaus pasaulio centru. Maža to, sakyčiau, jis kartu įgauna didžiojo pasaulio ašies vaidmenį. Bent jau tuo metu, kai paimame knygą į rankas, ją atskleidžiame saulės ar žiburio šviesoje ir dar kartą prisimename knygos istoriją. Mūsų gyvenimo laikas ir erdvė susikerta toje knygoje, ir jei joje įklijuotas ekslibrisas, ji tampa dar tvirtesniu biografinio erdvėlaikio atskaitos tašku.

Šio katalogo ekslibrisai neįklijuoti (nors dailininkės sumanymu – vienas įklijuotas bus), tegul jie tik atspausdinti lape, bet jie jau gyvena šioje knygoje kaip didelė visuma. Čia jau norėčiau pasakyti ką nors nepadoraus apie Petro talentus, gebėjimus, freskas, kuriomis jis išpaišė didžiules erdves. Bet čia, šioje knygoje, yra freskų, užpildančių pasaulį, kurio, manau, niekur kitur vienoje vietoje nepamatysime. Už tai jos yra jaukios, gražios, mielos. Tikrai mane nudžiugino šitas leidinys. Po kai kurių šiųmečių knygų ekscentrikos, išties apsidžiaugiau klasikine ir modernia knyga, skirta knygos šerdžiai – ekslibrisui.

Kalba įrašyta 2019 m. gruodžio 18 d.

Suderinta su autoriumi 2020 m. balandžio 2 d.

Katalogas išleistas vykdant projektą „Petro Repšio ekslibrisų katalogo leidyba ir sklaida“, jį iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.