POUR FÉLICITER – ŠVENTINIS SVEIKINIMAS!

Šviesių, linksmų Šv. Kalėdų, visokeriopos sėkmės 2017-aisiais, visam ŠAVB Meno ir muzikos kolektyvui,  Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo lankytojams. Siunčiu savo nuotrauką „Naujametinis Spragtukas kažkur Europoje...“. 

Geros kloties,

Jonas Nekrašius

GBEF kuratorius

2017-ais metais linkime neišblėstančių kūrybinių žaidimų, įkvepiančios meninės komunikacijos! 

Dail. Lolita Braza atviruką sukūrė pagal Klemenso Kupriūno skulptūrinį ekslibrisą „Narvelis“. 

Šiuo šventiniu atviruku užbaigiame jubiliejinius 

dail. Gerardo Bagdonavičiaus metus.

GBEF bendruomenė

ALFONSO ČEPAUSKO EKSLIBRISŲ DOVANA

Alfonsas Čepauskas, žinomas Lietuvos dailininkas, keliautojas, žurnalistas ir knygos ženklų kūrėjas, dovanojo Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje saugomam Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondui 32 autorinius ekslibrisus.

Ekslibrisai sukurti skirtingu laiku naudojant įvairias technikas. Iki šiol bibliotekoje buvo saugomas tik vienas dailininko darbas, specialiai kurtas tarptautiniam ekslibrisų konkursui „Ex libris. Šiaulių P. Višinskio bibliotekai – 50“.

Dail. A. Čepausko ekslibrisai. I. Slonksnytės nuotr.

A. Čepauskas dvidešimt metų vadovavo „Lietuvos ekslibrisininkų“ klubui, šiuo metu yra klubo garbės prezidentas. Per gyvenimą sukūrė daugiau kaip 1 200 ekslibrisų, apie 300 estampų, keliasdešimt grafikos ciklų Lietuvos istorinėmis temomis, surengė apie šimtą vietinių ir tarptautinių ekslibrisų konkursų-parodų, 55 asmenines ekslibrisų ir grafikos parodas Lietuvoje ir užsienyje. Grafiko kūryba vertinama ne tik Lietuvoje, bet užsienyje – tarptautiniuose konkursuose pelnė per penkiasdešimt įvairių apdovanojimų.

A. Čepauskas Povilo Višinskio bibliotekoje pirmą kartą lankėsi 2016 m. lapkritį Šiaulių knygų mugės dieną. Joje pristatė tarptautinę parodą „M. K.Oginskiui-250“, susipažino su Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo kolekcija.

2017 m. rugsėjo mėn. planuojama surengti dailininko ekslibrisų parodą bibliotekos galerijoje.

Astos Kaktytės inf.

Grįžti į pradžią

ŠIAULIŲ MIESTO MOKSLEIVIŲ KŪRYBINIŲ DARBŲ PARODA–KONKURSAS „MANO EKSLIBRIS“

2016 m. lapkričio 24 - gruodžio 14 dienomis Šiaulių Normundo Valterio jaunimo mokykloje vyko miesto mokinių kūrybinių darbų paroda-konkursas „Mano ekslibris“. Darbus vertino Šiaulių Normundo Valterio  jaunimo mokyklos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija. Komisijai vertinti pateikti 29 ekslibrisai iš 5  miesto mokyklų – „Saulėtekio“, Stasio Šalkauskio gimnazijų, Normundo Valterio jaunimo mokyklos, Salduvės, Medelyno progimnazių. Moksleivių kūrybinių darbų konkursas skirtas 115-osioms Gerardo Bagdonavičiaus metinėms. 

Konkurso „MANO EKSLIBRIS“ laureatai 6-8 klasių grupėje

I–oji vieta, Emilija GEČAITĖ (8 kl.)
Mokyt. R. Prišmontienė
Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazija

III-oji vieta Nedas OBICHODENKO (6 kl.)
Mokyt. L. Ramanauskienė,
Normundo Valterio jaunimo mokykla

II–oji vieta, Gytis ŠČIPOKAS (8 kl.)
Mokyt. G. Pulmickienė, Šiaulių Medelyno progimnazija

Nominacija už charakterio atskleidimą ekslibryje
Goda KULNYTĖ (8 kl.)
Mokyt. D. Dambrauskienė, Šiaulių „Salduvės“ progimnazija

Konkurso „MANO EKSLIBRIS“ laureatai 9-10 (I-II gimn.) klasių grupėje

I-oji vieta, Neringa BURBAITĖ (Ia kl.), mokyt. R. Prišmontienė, Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazija

II–oji vieta, Lukas BIČIŪNAS (Ib kl.), mokyt. R. Prišmontienė, Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazija 

III–oji vieta, Jonas SUTKUS (III vieta (9-10 kl.) Mokyt. L. Ramanauskienė,
 Šiaulių Normundo Valterio jaunimo mokykla

Nominacija už charakterio atskleidimą ekslibryje
Rokas MILČINAUSKAS (Ia kl.), mokyt. R. Prišmontienė, Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazija

 Konkurso „MANO EKSLIBRIS“ kūrybiniai darbai

Liolitos Ramanauskienės info.

ŠIAULIŲ BIBLIOTEKOS, SKAITYKLOS IR JŲ KNYGOS ŽENKLAI XXI A. PRADŽIOJE

2016 metai – Bibliotekų metai!

XXI a. pradžioje Šiauliuose, kaip ir kitose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, veikė trijų lygių bibliotekos: rajono, miesto savivaldybės ir apskrities viešosios bibliotekos. Taip pat veikė įvairių visuomeninių draugijų ir organizacijų, mokyklų, progimnazijų, gimnazijų, kolegijų, įstaigų, įmonių ir bendrovių bibliotekos ir skaityklos. Šiauliuose įvairiose įstaigose ir organizacijose kūrėsi naujos bibliotekos ir skaityklos, tuo pačiu kai kurios bibliotekos ir skaityklos miesto įmonėse ir įstaigose buvo likviduotos ar reorganizuotos. Didžiausia mieste ir apskrityje biblioteka yra Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka ir skaitykla (įkurta 1950 m. spalio 1 d.). Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka (sutrumpintai – ŠAVB) yra Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos (LMBA) narė, Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos narė, įvairių tarptautinių projektų partnerė ir dalyvė. ŠAVB yra nustatytoje teritorijoje veikiančių bibliotekų veiklos tyrimo, koordinavimo, metodinės pagalbos, bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo, tarpbibliotekinio skolinimo paslaugų, bibliografijos, kraštotyros ir informacijos centras, kuris užtikrina valstybinių bibliotekininkystės plėtros programų vykdymą, aptarnauja vartotojus, suteikia galimybę tenkinti kultūros, savišvietos ir švietimo poreikius, ugdyti etnografinių regionų tradicijas, didinti kultūros ir meno paslaugų sklaidą. Biblioteka skatina žinių ir kultūrinės įvairovės plėtrą, sklaidą bei kultūrų dialogą, plėtoja bibliotekos paslaugas siekiant išsaugoti šalies istorinę ir kultūrinę atmintį bei tautinių mažumų kultūros Lietuvoje tęstinumą. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos misija – tenkinti regiono gyventojų informacinius ir kultūrinius poreikius, skatinant žinių visuomenės raidą, sudarant sąlygas viso gyvenimo mokymuisi bei asmenybės saviraiškai (direktorius dr. Br. Maskuliūnas).  

Bibliotekos oficialus ženklas. Dail. V. Timinskas (apie 1970 m.)

       

ŠAVB fonduose 2001-2002 metais buvo daugiau nei 700 tūkst. spaudinių ir kitų dokumentų lietuvių, anglų, lenkų, rusų ir vokiečių kalbomis. Bibliotekos paslaugomis naudojosi daugiau nei 17 tūkst. skaitytojų, per dieną apsilankė apie 800 lankytojų. Skaityklose buvo įrengtos 185 vietos, 17 iš jų – kompiuterinės.  Nuo 2001 m. toliau buvo plėtojamos informacinės technologijos, 2001-2002 m. – informacijos vartotojų ugdymas Šiaulių miesto viešosiose bibliotekose.

  

Remigijus Venckus, 2006 m.

    
Siekiant išsaugoti kultūrinį palikimą, meninę vertę turinčius knygos ženklus, vienaip ar kitaip susijusius su Šiaulių miestu ir kraštu, 2001 m. spalio 3 d. ŠAVB direktorės įsakymu Nr. 19 „Dėl ekslibriso muziejaus“, įkurtas Ekslibriso muziejus. Šio muziejaus svarbiausi tikslai – propaguoti mažosios grafikos meną, ekslibrisą, jo istoriją ir raidą, rengti konferencijas, seminarus, parodas, supažindinti visuomenę ir jaunimą su knygos nuosavybės ženklais ir jų kūrėjais. Muziejus renka ir kaupia knygos nuosavybės ženklus, grafikos estampus, miniatiūras, lankstinukus, katalogus, plakatus, įvairius leidinius, susijusius su knyga ir ekslibrisu.

       
Nuo 2001 m. ŠAVB veikia Šiaulių literatų susivienijimas. Šio susivienijimo pirmininkas buvo literatas, žurnalistas Stasys Bulzgis. Kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį literatai tradiciškai renkasi P. Višinskio viešojoje bibliotekoje. Susirinkimų metu dalijamasi sumanymais, kūrybos planais, aptariami šio susivienijimo organizaciniai klausimai, kiekvienas atėjęs literatas gali paskaityti savo kūrybą, apie ją išgirsti kitų kūrėjų nuomonę.

       
ŠAVB 2002 m. tapo Lietuvos integralios bibliotekų informacijos (LIBIS) dalyvė. Nuo tų pačių metų vidurio įdiegtos LIBIS skaitytojų programos komplektavimo ir katalogavimo posistemės. Skaitytojų patogumui veikė ir nuolat buvo pildomas kompiuterinis katalogas, kurio pagalba skaitytojai galėjo užsisakyti reikalingus leidinius ir nebūdami bibliotekoje. 2002 m. pabaigoje sukurtas lokalinis 45-ių kompiuterių tinklas. Kompiuteriniame bibliotekos kataloge buvo per 40 tūkst. įvairių dokumentų įrašų. Prenumeruojamos elektroninės duomenų bazės: LIBIS suvestinis katalogas, periodinės spaudos bibliografinė straipsnių bazė, penkių kontinentų virtualus spaudos kioskas, LTLEX, EBSCO, The Grove Art Dictionary Online ir kt.

        
Kasmet bibliotekoje buvo surengiama per 200 įvairių renginių. Tai literatūros ir muzikos vakarai, knygų pristatymai ir susitikimai su jų autoriais, kraštotyros popietės, dailės ir fotografijos parodos. Kas dveji metai vyko tradicinės mokslinės konferencijos „Povilo Višinskio skaitymai“.

        

2002 m. spalio 10-11 dienomis ŠAVB kartu su Ekslibriso muziejumi ir „Aušros“ muziejumi surengė Baltijos šalių ekslibriso istorijai ir raidai skirtą pirmąją tarptautinę konferenciją „Baltijos šalių ekslibrisas. Šiaulių krašto knygos ženklai“. Konferencijos metu bibliotekoje veikė personalinės lenkų dailininkės Agnieszkos Gozdor ir šiauliečio grafiko Vaidoto Janulio ekslibrisų, spaudinių „Ekslibrisas – knygos ženklas“, „Senoji grafika“, „Šiaulių krašto ekslibrisų kūrėjai ir kolekcionieriai“, Šiaulių Jovaro pagrindinės mokyklos moksleivių (dailės mokytoja L. Brazauskaitė) parodos. Taip pat buvo eksponuojamos parodos „Šiaulių krašto knygos ženklai“ ir „Ekslibrisų parodų plakatai“ iš J. Nekrašiaus asmeninio rinkinio. Išleistas pirmasis Ekslibriso muziejaus leidinys – tarptautinės konferencijos medžiaga „Baltijos šalių ekslibrisas. Šiaulių krašto knygos ženklai“ (sudarytojai L. Naujokienė ir J. Nekrašius).  

2003 m. rugsėjo 19 d. ŠAVB įvyko tarptautinės knygotyros konferencijos „Knygos nuosavybės ženklai kaip knygos kultūros paveldas“ išvažiuojamoji sesija. Šios konferencijos dalyviai, pranešėjai ir svečiai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos aptarė ekslibriso istorijos ir teorijos ypatybes, nagrinėjo įžvalgas knygos nuosavybės ženklų atskirų rūšių raidos, funkcijų, klasifikavimo, kolekcionavimo, sklaidos visuomenėje, informavimo priemonių ir tyrimo metodikos klausimais, knygos nuosavybės ženklo svarbą išsaugant kultūros paveldą.  

      
2004 m. birželio 29-ąją per Povilines, ŠAVB įvyko tradicinė mokslinė konferencija – aštuntieji Povilo Višinskio skaitymai, kuriuose perskaityti septyni pranešimai (skaitymų organizatorė doc. D. Striogaitė). Kultūros paveldo centro vyr. specialistas K. Misius iš Vilniaus kalbėjo apie Povilo Višinskio kovą už lietuvišką spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimą. Šiaulių savivaldybės Viešosios bibliotekos darbuotoja N. Petraitytė  pasakojo apie slaptuosius knygnešystės kelius Šiaurės krašte. Dar pranešimus skaitė vilnietė literatūrologė J. Sprindytė, Šiaulių universiteto doc. D. Maskuliūnienė, bibliotekininkė iš Joniškio E. Šukienė, Šiaulių universiteto prof. V. Rimkus ir kt. Konferencijos medžiaga buvo išleista atskira knygele.

      
2005 m. JAV ambasados Lietuvoje iniciatyva Povilo Višinskio  viešojoje bibliotekoje įsteigta Amerikos skaitykla. Jos tikslas – supažindinti skaitytoją su JAV kultūra, ekonomika, literatūra, istorija ir skatinti abiejų šalių kultūrinį bendradarbiavimą.

      
2006 m. balandžio 23-30 dienomis ŠAVB surengta paroda „Nuosavybės ženklai XX a. I pusės knygose“. Joje buvo eksponuojamos šioje bibliotekoje esančios knygos su nuosavybės ženklais: ekslibrisais, knygos antspaudais, rankraštiniais įrašais ir lipdėmis.

      

Plakato aut. Remigijus Venckus, 2006 m.

2006 m. rugsėjo 7 – spalio 6 dienomis ŠAVB galerijoje surengta ekslibrisų paroda „Šiaulių krašto knygos ženklai kaip kultūros paveldas“, skirta dailininko G. Bagdonavičiaus 105-osioms gimimo ir Šiaulių miesto įkūrimo 770-osioms metinėms. Parodoje buvo eksponuojami šiauliečių  grafikų E. Birgėlos, L. Brazauskaitės, V. Janulio, R. Prišmontienės sukurti ekslibrisai ir G. Bagdonavičiaus knygos ženklai iš jo kūrybinio palikimo. Išleistas parodos lankstinukas ir plakatas.

      
ŠAVB veikla 2003-2006 metais: dokumentų ir spaudinių skaičius: 2003 m. – 666 707, 2004 m. – 668 975, 2005 m. – 675 852, 2006 m. – 678 945; vartotojų ir lankytojų skaičius atitinkamai: 2003 m. – 13 832 ir 200 024, 2004 m. - 15 115 ir 219 168, 2005 m. 15 884 ir 217 324, 2006 m. – 15 224 ir 209 443.  ŠAVB buvo 12 skyrių, veikė 4 abonementai, 6 skaityklos. Joje dirbo 96 darbuotojai.

      
2007 m. vasario 20 – kovo 2 dienomis ŠAVB  galerijoje surengta Šiauliuose gimusio knygos ženklų kūrėjo, teisininko Savinijaus  Katausko ekslibrisų paroda.

      
2007 m. ŠAVB darbuotojai parengė elektroninį bibliografinį žinyną „Šiaulių šviesuomenė 1918-2005“. Tai tęstinis žinynas, kuris nuolatos papildomas.

      
2007-2010 m. ŠAVB buvo saugoma apie 620 tūkst. įvairių dokumentų ir spaudinių, turėjo apie 15 tūkst. skaitytojų, per metus užregistruota apie 123 tūkst. lankytojų, jiems išduota apie 600 tūkst. įvairių dokumentų.

      
2008 m. prasidėjo ŠAVB rekonstrukcija ir renovacija iš Valstybės investicijų programos, kuri tęsėsi iki 2014 m. Biblioteka palaipsniui atsinaujino, tapo erdvesnė, modernesnė. 2008 m. gruodį čia buvo atidarytas mokymo centras, kuriame mokomi Šiaurės Lietuvos rajonų ir miestų bibliotekininkai, o gyventojai turi galimbę nemokamai naudotis internetu, lankyti kompiuterinio raštingumo kursus ir elektroninėmis priemonėmis bendrauti su kitomis Lietuvos viešosiomis bibliotekomis. Pagal projektą „Bibliotekos pažangai‘ atidarytas mokymo centras – vienas iš dešimties šalyje.

      
2008 m. ŠAVB iš biudžeto gavo 2 milijonus 460 tūkst., 2010 m. – 1 milijoną 875 tūkst. Komplektacijai 2008 m. buvo skirta 380 tūkst. litų, 2010 – 51,5 tūkst. 2008 m. ŠAVB  įsigijo 23 tūkst. knygų.

     
2009 m. ŠAVB buvo 15 912 skaitytojų, 2010 iki spalio 1 d. – 13 108. Daugiau nei 50 procentų jų sudarė studentai, besimokantis jaunimas.

      
ŠAVB  fondą 2010 m. sudarė 617 142 dokumentai ir spaudiniai, buvo 14 562 skaitytojai. Joje apsilankė 123 072 lankytojai, išduota 572 201 dokumentas ir spaudinys. 2010 m. ŠAVB veikė 12 skyrių: Komplektavimo, Katalogavimo, Dokumentų saugojimo, Abonemento, Skaitytojų aptarnavimo, Informacijos, Periodikos, Meno, Muzikos, Kraštotyros, Vaikų literatūros, Metodikos. Buvo 4 abonementai, 6 skaityklos.

      
ŠAVB 2011 m. balandžio 1 d. veikė šie skyriai: Abonemento, Dokumentų saugojimo, Informacijos, Informacinių technologijų, Katalogavimo, Komplektavimo, Skaitytojų aptarnavimo, Vaikų literatūros ir kt. Be to, dar veikė Meno centras ir Metodikos centras. Bibliotekoje buvo sukaupta 617 142 dokumentai ir spaudiniai.

     
2012 m. ŠAVB įsigijo elektroninę knygų skaityklę. Tų pačių metų liepos mėnesį ŠAVB perduotas kraštotyrininko, pedagogo, literato, „Žiemgalos“ visuomeninio muziejaus Žeimelyje įkūrėjo Juozo Šliavo (1930-1979) archyvas, kurį padovanojo buvęs šio kraštotyrininko mokinys Aloyzas Bėčius, tarpininkaujant jo dukrai Šiaulių valstybinio dramos teatro aktorei Nomedai Bėčiūtei. Archyvą sudaro aštuonioliką tomų J. Šliavo tyrinėjimų medžiagos, du grožinės kūrybos tomai. Iš viso rankraščiai sudaro 4400 mašinraščio puslapių. 2013 m. pradžioje, J. Šliavo archyvas, kurį sudaro 34 vienetai, buvo baigtas tvarkyti ir saugomas ŠAVB Informacijos skyriaus kraštotyros  padalinyje.

     
2012 m. ŠAVB kompiuteriniame kataloge buvo 153 026 bibliografiniai įrašai. Pasinaudodami šiuo katalogu vartotojai gali užsisakyti norimus leidinius ir nebūdami bibliotekoje. Nuo 2012 metų spalio mėn. ŠAVB pradėjo organizuoti gyventojų kompiuterinio raštingumo mokymus, į kuriuos buvo integruojami susitikimai su valstybinių institucijų atstovais. Pastarieji praktiškai pristatė elektronines paslaugas, kam jos skirtos, kaip galima palengvinti kasdieninį gyvenimą, atsakinėjo į gyventojų klausimus, patarinėjo kaip elgtis konkrečioje situacijoje.   

2012 m. lapkričio 2-30 dienomis ŠAVB Informacijos-kraštotyros skyriuje veikė spaudinių paroda „Knyga tarpukario Šiauliuose“.

     
2013 m. sausio mėn. ŠAVB elektroninė knygų skaityklė papildyta šiauliečio A.  Griganavičiaus bibliotekai dovanota elektronine knyga „Kū ašen da atamenu“. Ši knyga parašyta Kavarsko krašto tarme, skirta  lietuviškų tarmių metams pažymėti.

     
ŠAVB fondas 2013 m. pasipildė poligloto, prof. V. Sirtauto (1921-2008) knygų kolekcija, dovanota bibliotekai. Nemaža dovanotų knygų dalis – reti seni dokumentai, išleisti tarpukariu. Prof. V. Sirtauto kolekciją sudaro per 1 900 knygų (daugelis su dedikacijomis) ir per 30 pavadinimų žurnalų. Dauguma bibliotekai dovanotų knygų yra kalbos mokslų vadovėliai, lietuvių, latvių, rusų, vokiečių, anglų bei kitomis kalbomis, žodynai. Nemažai knygų išleista tarpukariu. Dovanoti ir rankraščiai. Lituanistų Sirtautų šeima bibliotekai dovanodavo kiekvieną naujai išleistą  lietuvių kalbos vadovėlį.

     
2013 m. kovo 25 – gruodžio 31 dienomis ŠAVB veikė Prancūzų instituto Lietuvoje parengta „Keliaujanti biblioteka“. Ją sudarė 700 įvairios tematikos leidinių apie šios šalies regionus, kultūrinį paveldą ir itoriją, ekonomiką ir politiką, grožinė ir vaikų literatūra, meno albumai ir kitas fondas.

     
2013 m. rugsėjo mėn. V. Bartkus, A. Griganavičius ir I. Žvinklevičienė savo rankraščius dovanojo ŠAVB, Australijos lietuvių fondas – Ludos Popenhagen knygą „Australian Lithuanians“.

     
2013 m. rugsėjo mėn. baigėsi ŠAVB organizuotas konkursas „Mano Šiaulių istorija“, skirtas Šiaulių miesto 777-osioms įkūrimo metinėms paminėti. Konkurse buvo kviečiami dalyvauti visi norintys savo kūrybos eilėraščiu, epu, legenda, padavimu, pasaka ar sakme pasveikinti Šiaulių miestą. Konkursui buvo pateikti 42 autorių darbai.

     
2013 m. rugsėjo 27 d. ŠAVB konferencijų salėje įvyko bibliotekos gauto iš EIFL-PLIP programos už paslaugas, prisidedančios prie  atviros valdžios koncepcijos įgyvendinimo apdovanojimo pristatymas. Šis tarptautinis apdovanojimas – 1 500 JAV dolerių premija, sertifikatas ir statulėlė bibliotekai buvo įteikti 2013 m. birželio 17-18 dienomis Danijoje, tarptautinės konferencijos „Next library 2013 – Re-imagination-Civic engagement-Colloborative innovation“ metu.   

     

GBEF kuratorius J. Nekrašius
Nuotr. I. Slonksnytės, 2016 m.

ŠAVB direktorės 2014-08-08 įsakymu Nr. VĮ-30 „Dėl Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo“ nuo 2014 m. liepos 21 d. Ekslibriso muziejus reorgnizuotas į Gerardo Bagdonavičius ekslibrisų fondą (sutrumpintai – GBEF), patvirtinti GBEF nuostatai ir taryba. Šios tarybos sudėtį sudaro: dailininkai L. Putramentienė-Braza ir prof. V. Janulis, kolekcininkai P. Kaminskas ir A. Skerys, menotyrininkas, habilituotas mokslų daktaras, prof. emeritas V. Rimkus, ŠAVB Meno ir muzikos skyriaus vedėja L. Naujokienė, kultūros istorikas, advokatas J. Nekrašius (GBEF kuratorius).

     
2014 m. rugpjūčio 11 – rugsėjo 24 dienomis ŠAVB Meno ir muzikos skyriuje veikė paroda „Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisai ir ne tik...“ Joje, be G. Bagdonavičiaus ekslibrisų, buvo eksponuojami šiauliečių dailininkų P. Arlausko, L. Putramentienės-Brazos, R. Buivydo, V. Janulio, E. Juchnevičiaus, J. Nekrašiaus, R. Plungės ir R. Prišmontienės sukurti 35 knygos ženklai. Tuo pačiu metu ŠAVB Meno ir muzikos skyriuje veikė miniatiūrinių knygelių paroda iš J. Nekrašiaus kolekcijos. Joje be kitų miniatiūrinių knygelių išleistų Lietuvoje, Baltarusijoje, Moldavijoje, Rusijoje, Vokietijoje, buvo eksponuojama palangiškio dailininko Vytauto Kuso miniatiūrinė knygelė, kurioje išspausdintas jo autobiografinis eilėraštis „Pojūtis“. Šios knygelės aukštis siekia 9 mm, o plotis – 8 mm. Kiekviename knygelės puslapyje yra po šešias eilutes, jose telpa iki 26 ženklų. Mikroskopinį knygos tekstą 50 egz. tiražu 2011 metais išspausdino Klaipėdoje esanti spaustuvė „Druka“. Tais pačiais metais ši miniatiūrinė knygelė buvo įtraukta į Lietuvos rekordų knygą.

     

Aut.: J. Nekrašius (idėja),

 V. Janulis, 2014 m.

2014 m. rugsėjo 11 d. ŠAVB Meno ir muzikos skyriuje atidengta atminimo lenta „Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas“ (idėja J. Nekrašiaus, autorius – dailininkas, prof. V. Janulis). Šiam įvykiui atminti buvo išleistas atvirukas.

     
2014 m. ŠAVB veikė 7 skyriai: Abonemento, Vaikų litertūros, Skaitytojų aptarnavimo, Meno ir muzikos, Informacijos, Fondų formavimo, Regioninis bibliotekų veiklos ir vadybos skyriai, dirbo 89 darbuotojai, bibliotekinių darbuotojų buvo 65, iš jų 38 – Lietuvos bibliotekininkų draugijos nariai.
     

2014 m. gruodžio mėn. baigta ŠAVB rekonstrukcija ir modernizacija. 2014 m. gruodžio 18 d. ant ŠAVB fasado sienos pritvirtintas didžiulis apskritas bibliotekos ženklas žaliai baltame fone vaizduojantis trilapį dobilo lapelį ir knygą (autorius dailininkas Vytautas-Vincentas Timinskas) su užrašu: „ŠIAULIŲ APSKRITIES P. VIŠINSKIO VIEŠOJI BIBLIOTEKA“, kuris naktį apšviestas ir iš toli gerai matomas.

       
2015 m. ŠAVB fonde buvo 524 764 fiz. vnt. ir 211 651 pavadinimų dokumentų ir spuudinių. Bibliotekos fonde buvo kaupiamas universalus dokumentų ir spaudinių fondas lietuvių ir užsienio kalbomis, atsižvelgiant į Šiaulių regiono istorines tradicijas, ekonominę ir kultūrinę plėtrą, demografinę situaciją, bibliotekos vartotojų poreikius ir interesus.  ŠAVB buvo 9 226 vartotojai, apsilankė 164 513 lankytojų, vidutiniškai per dieną 545 lankytojai. Lankytojai, kurie naudojasi tradicinėmis bibliotekos paslaugomis, dažniausiai naudojosi Abonemento ir Vaikų literatūros skyrių paslaugomis. Atitinkamai 50 933 – Abonemeno skyriuje ir 33 859 lankytojai Vaikų literatūros skyriuje. Lankytojams skirtų kompiuterizuotų darbo vietų su prieiga prie internto skaičius – 84. Veikia 2 kompiuterizuotos mokymų klasės, 5 individualios darbo vietos bei vieša interneto prieiga. 2015 m. užregistruoti 202 000 virtualių lankytojų. ŠAVB gerina ir plečia komunikaciją virtualioje erdvėje. Nuolat tobulinamas bibliotekos tinklalapis ir tinklaraštis, aktyviai naudojamasi socialiniais tinklais, kuriamos naujos elektroninės paslaugos.

     
ŠAVB veikia Skaitytojų klubas, kuriame kiekvienas turi galimybę pasidalinti skaitymo įspūdžiais. Prie Meno ir muzikos skyriaus 20 metų gyvavo klasikinės muzikos mylėtojų „Muzikos Damų ir Riterių klubas“. 2016 m. Rimantui Vaitiekūnui išėjus Anapilin, ištikimų klubo narių pageidavimu, Muzikos damų ir riterių klubas tęsia savo veiklą nauju pavadinimu – Klasikinės muzikos mėgėjų klubas. Šių susitikimų metu vyksta operų, operečių, miuziklų, baletų peržiūros, analizuojami klasikinės muzikos kūriniai, vyksta diskusijos, aptarimai išvykos į Rygos Nacionalinės operos teatrą ir į Lietuvos teatrus.

     
Kasmet surengiama daugiau nei 200 dailės ir fotografijos darbų, bibliotekos dokumentų parodų, literatūros ir teminių vakarų, kitokių renginių. Rengiama autorinė radijo laida „Tuk tuk Biblioteka“ RS2 radijo stotyje ir kt. Populiarūs Anglų kalbos klubo užsiėmimai, neformalioje aplinkoje gilinami anglų kalbos mokėjimo ir klausymo įgūdžiai, plačiau susipažįstama su Amerikos kultūra, tradicijomis, istorija.

      
ŠAVB 2015 m. dalyvavo įgyvendinant Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nustatytą strateginį tikslą: „Žinios. Užtikrinti informacijos prieinamumą visuomenei ir programą „Visuomenės informacinis aprūpinimas ir viešosios informacijos sklaida“.  ŠAVB pagrindinės veiklos kryptys 2015 m. buvo formuoti Apskrities bibliotekos informacinius išteklius, vykdyti jos fondų apskaitą, priežiūrą, apsaugą ir integravimą į tarptautinius tinklus, įgyvendinti uždavinius, susijusius su Informacijos paieškos sistemos kūrimu, dokumentinio paveldo skaitmeninimu, dalyvauti plėtojant virtualią elektroninio paveldo informacijos sistemą.

     
2015 m. gegužės 5 d. ŠAVB surengtas kūrybinės laboratorijos „Ekslibrisas sau“ ir projekto „Prisiliesk prie dailininko Gerardo Bagdonvičius sėkmės“ pristatymas.

     

Ekslibrisai-skirtukai
poeto J. Kulnio knygoms
Aut. L. Putramentienė, 2015

Ekslibrisai-skirtukai

poeto J. Kulnio knygoms

Aut. L. Putramentienė, 2015

2015 m. rugsėjo 9 d. ŠAVB įvyko renginys „Atmintis kaip ženklas“ – šiauliečio poeto Jauniaus Kulnio poezijos knygos „Sniegini ašmenys“, kurią išleido „Šiaurės Lietuvos“ leidykla, sutiktuvės. Kartu buvo pristatyta ir šio poeto miniatiūrinė poezijos knygelė „SMS žinutės iš degančio erškėčio“ (sudarytojas K. C. Alminas). Leidėjas – Šv. Kazimiero ordinas. Tai mažiausia Šiaurės Lietuvos poeto eilėraščių knygelė.

     
2015 m. rugsėjo 17-30 dienomis ŠAVB veikė knygų paroda „Knygos ženklai senosiose Povilo Višinskio bibliotekos knygose“. Joje eskponuotos senosios knygos, saugomos ŠAVB su knygos nuosavybės ženklais: ekslibrisais, antspaudais, įrašais ir dedikacijomis.   

     
2015 m. rugsėjo 18 d. ŠAVB surengta mokslinė-praktinė konferencija „Šiaulių krašto knygos ženklas kaip kultūros paveldas ir jo sklaida XX a.-XXI a. pradžioje“, skirta Šiaulių ekslibriso 90-mečiui. Konferencijos tikslas – skatinti mokslinę diskusiją apie regioninį knygos nuosavybės ženklą, kaip kultūros paveldą.

Šios konferencijos ir Šiaulių miesto dienų proga, 2015 m. rugsėjo 1-30 dienomis ŠAVB buvo eksponuojami išdidinti, didelio formato dailininko G. Bagdonavičiaus autoekslibrisai, projekto „Prisiliesk prie dailininko Gerardo Bagdonavičiaus sėkmės“ įvaidinių kūrybinių laboratorijų metu (vad. L. Putramentienė-Braza, R. Prišmontienė) Šiaulių miesto ir rajono moksleivių ir mokytojų sukurti knygos ženklai „Ekslibrisai sau“, ekslibrisai šiaulietiška tematika iš J. Nekrašiaus kolekcijos ir dailininko K. Kupriūno knygos ženklai Šiaulių krašto žmonėms.

     
2015 m. rugsėjo 17-30 dienomis ŠAVB veikė knygų paroda „Knygos ženklai senosiose Povilo Višinskio bibliotekos knygose“. Joje eksponuotos senosios knygos, saugomos ŠAVB su knygos nuosavybės ženklais: ekslibrisais, knygos antspaudais, įrašais ir dedikacijomis.

     
2015 m. spalio 13-14 dienomis ŠAVB įvyko apskričių viešųjų bibliotekų organizuota tarptautinė konferencija „Apskričių viešosios bibliotekos Europoje: sinergija, bendradarbiavimas ir sąveika informacijos ir kultūros infrastruktūroje“. Konferencija buvo skirta apskričių viešųjų bibliotekų veiklos 65-mečiui paminėti, pristatant bibliotekas, kaip tvarias institucijas, dalyvaujančias ir kuriančias regionų informacijos ir kultūros infrastruktūroje.   

      
2016 m. gegužės – birželio mėnesiais ŠAVB veikė knygų paroda „Senoji lietuviška knyga bibliotekoje“, skirta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai.

     
Nuo 2006 metų pradžios iki 2016 m. sausio 13 d. ŠAVB direktore buvo R. Žirgulytė. Nuo 2016 m. sausio 15 d. iki tų pačių metų birželio 17 d. l. e. direktorės pareigas ėjo R. Miežetienė, nuo 2016 m. birželio 20 d. ŠAVB direktoriumi paskirtas dr. Br. Maskuliūnas.

     

Aut. M. Gaubas, 2016 m.

2016 m. rudenį parengtas „Šiaulių miesto kraštotyrininkų darbų katalogas 1990-2015“ (sudarė ŠAVB vyriausioji bibliotekininkė A. Baškienė), kuriame suregistruoti  Šiaulių miesto kraštotyrininkų, miesto įstaigų, užsiimančių kraštotyros veikla, ir bibliotekų 263 kraštotyros darbai. Šis katalogas perkeltas į ŠAVB skaitmeninę erdvę.

     
2016 m. rugsėjo 9 d. Aušros alėjoje, prie Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos, atidengtas skulptoriaus Martyno Gaubo sukurtas meninis akcentas – žmogaus dydžio teptukas. Ant jo išlietas užrašas parašytas šiaulietiška tarme – „Pendzeliuks“. Skulptūra skirta dailininkui Gerardui Bagdonavičiui atminti, visų pažinotą Pendzeliuko pravarde, kuris daugiau kaip penkiasdešimt metų gyveno savo namuose Šiauliuose, Aušros alėjoje Nr. 84.

    
2016 m. lapkričio 19 d. ŠAVB pirmą kartą surengta Šiaulių knygų mugė „Skaityk – būk asmenybė!“. Mugėje dalyvavo ir knygas pristatė 24 šalies ir Šiaulių miesto leidyklos ir knygynai, keletas autorių. Buvo surengta įvairių renginių, daugiau kaip 20 edukacinių užsiėmimų, susitikimų su knygų autoriais, leidėjais ir dailininkais.

   

Bibliotekos dokumentai ir spaudiniai žymimi neapibrėžtu trijų eilučių antspaudu-užrašu: „Šiaulių apskrities / P. Višinskio viešoji / B I B L I O T E K A“ ir lipdėmis su brūkšniniu kodu, apskritimo formos ženklu su įrašu: „Šiaulių apskrities P. Višinskio viešoji biblioteka“ ir dviejų eilučių užrašu: „Šiaulių P. Višinskio / viešoji biblioteka“.

ŠAVB – dvasinės atgaivos ir išminties vieta ir kūrybinė laboratorija

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka – dvasios peno, kūrybinės atgaivos ir išminties vieta. Aušros alėjoje 62, originalios architektūros, baltai pilkame  neseniai atsinaujinusiame pastate, įsikūrusioje bibliotekoje lankausi jau dvidešimt penkerius metus. Jos fonduose randu gausybę unikalių ir vertingų knygų bei kitų spaudinių teisės, kultūros, meno, istorijos, filosofijos ir kitais klausimais. Ši biblioteka patraukia jaukumu, dvasine ramybe. Ji primena kūrybinę laboratoriją, kur prie knygų, kompiuterių, kaip tyrinėtojai, vartotojai, palinkę įvairaus amžiaus skaitytojai, moksleiviai, studentai, senjorai, kraštotyrininkai, mokslininkai, kūrybinė inteligentija. Didžiausia Šaurės Lietuvos ir Šiaulių miesto viešoji biblioteka sukuria kiekvienam čia atėjusiam nepakartojamą atmosferą, kurioje lankytojas jaučiasi kaip namuose, visados yra laukiamas ir gerbiamas. Čia dirba nuoširdūs ir savo darbui atsidavę bibliotekininkai, kurių daugumą sudaro moterys. Jos pasiruošusios lankytojui visados pagelbėti, patarti, padėti.      

       
ŠAVB bibliotekos darbuotojai žavi savo paslaugumu ir profesionalumu. Jie kvalifikuotai ir išmaniai padeda nepasiklysti milžiniškame knygų, įvairių dokumentų ir informacijos sraute, operatyviai parenka knygas bei kitus spaudinius. Kad bibliotekoje visada gausu lankytojų, kad čia verda visapusiškas gyvenimas, yra didelis šios kultūros ir švietimo įstaigos darbuotojų nuopelnas.

      
Į šią biblioteką einu tada, kai savo palygint nemažoje asmeninėje bibliotekoje nerandu reikiamos knygos ar atsakymo į rūpimą klausimą, kai reikia susipažinti su retais šaltiniais ir informacine moksline literatūra, kurios pristingu namie ar nerandu internete. Tada man visados į pagalba ateina biblioteka. Man ruošiant straipsnį, informaciją, pranešimą teisės, meno klausimais, gilinantis į Šiaulių krašto istoriją ir kultūrą, ŠAVB atlieka metodininko, tarpininko vaidmenį, kai reikia surasti reikalingą medžiagą, dokumentą, išsirašyti norimą dokumentą ar spaudinį iš bet kurios Lietuvos bibliotekos. Biblioteka yra nepmainoma pagalbininkė su savo daugiatūkstantiniais lobynais, archyvais ir rankraštynais. Ji yra viena iš įvairiašakės kultūros židinių mieste.

       
Kaip ir kiekviena kita biblioteka, taip ir ŠAVB turi daugiatūkstantinį dokumentų ir spaudinių fondą, kuris lyg ir yra tas barometras, atspindintis mūsų kultūros vertybių būklę Lietuvoje. Vis labiau brangstant leidybai, popieriui, knyga įgauna tikrąją savo vertę, atsiveria ir tikrasis tos vertės jausmas, į ją turime žiūrėti kaip į nacionalinę vertybę.

       
Gyvename XXI a. – informacijos ir išmaniųjų technologijų amžiuje. Todėl dabar kaip niekad išaugo mūsų bibliotekų atsakomybė, pareiga išsaugoti tą tyrą ir nesuteptą jausmą knygai, formuojant laiko ir išgyvenimų patikrintos literatūros skonį. Čia ir slypi bibliotekos kaip kultūros šaltinio prestižas. Šiuo atžvilgiu ŠAVB pasirinko teisingą kelią – visomis išgalėmis formuoti ir puoselėti skaitytojų meilę knygai-žinių šaltiniui, meilę savo kalbai, menui, muzikai, krašto istorijai, tradicijoms, tautosakai. Bibliotekoje galima surasti vertingos kraštotyrinės ir istorinės medžiagos apie Šiaulius, kraštą, šalį, iš čia kilusių, čia dirbusių bei išeivijoje gyvenančių žymių tėvynainių – rašytojų, menininkų, kultūros ir visuomenės veikėjų – prisiminimų, knygų ir kitų kūrinių, metodinės ir bibliografinės medžiagos apie juos. Tai vertinga medžiaga ir turtingas archyvas, kuris skatina lankytis šioje bibliotekoje, naudotis jos dokumentų ir spaudinių fondais ir informacijos šaltiniais.

      
ŠAVB  nuo pat šios bibliotekos gyvavimo pradžios renkama ir kaupiama įvairiapusiška informacija apie Šiaulių miestą ir iškiliuosius šiauliečius. Informacijos ir kitose bibliotekos skyriuose sukaupta Šiaulių kronika – gausi miesto kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo faktų, įvykių, vietovių vardų ir šiauliečių asmenvardžių kartoteka ir rodyklė, nuotraukų, bukletų, spaudinių, prisiminimų, kraštotyros darbų archyvas ir rankraštynas. Šis dokumentinis paveldas yra skaitmeninamas, plėtojant virtualią elektroninio paveldo informacijos sistemą. Parengtas biografinis žinynas „Šiaulių šviesuomenė nuo 1918 m. iki šių dienų“. Kaupiamas Šiaulių krašto žymesnių įvykių vaizdo filmų fondas, kuris perkeliamas į interneto svetainę Sukomplektuotas tarpukaryje Šiauliuose leistų knygų, to laikotarpio periodinių leidinių fondas. Saugomi senieji „Šiaulių metraščiai“ (Nr. 1-5, 1918-1938 m.), miesto ir krašto laikraščiai „Šiaulių naujienos“, „Šiaulių kraštas“, „Šiauliai plius“ (dabar „Etaplius“), autografuotų knygų  rinkinys, komplektuojami žymesnių kraštiečių rankraščių fondai, rankraštiniai kraštotyros bei diplominiai darbai, fonoteka, videoteka, smulkiųjų spaudinių rinkinys, knygos ženklų kolekcija GBEF ir kt.  Gausi knygos nuosavybės ženklų kolekcija, spaudinių ir literatūros rinkinys apie ekslibrisą sukauptas Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde. Visa tai didelis ŠAVB darbuotojų ir jos pagalbininkų nuopelnas, jų rimto ir atsidavusio požiūrio į savo darbą, rezultatas.

Jonas NEKRAŠIUS

Kultūros istorikas

TAIP PAT SKAITYKITE:

Šiaulių bibliotekos, skaityklos ir jų knygos ženklai nuo 1990 m. iki XX a. pabaigos.

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. 

XVI-OJOJE TARPTAUTINĖJE VAIKŲ IR JAUNIMO EKSLIBRISO BIENALĖJE ŽARY 2016 APDOVANOTOS MOKSLEIVĖS IŠ ŠIAULIŲ

Iš kairės: „Saulėtekio“ gimnazijos moksleivės Iveta Časonytė ir Gabija Klimavičiūtė
Nuotr. R. Prišmontienės

Ekslibriso bienalė vaikams ir jaunimui Žary mieste, Lenkijoje, savo kelią pradėjo 1986 metais kaip vietinis renginys. Tapęs tradiciniu bei sulaukęs populiarumo ir pripažinimo savame krašte, 1994 metais virto tarptautiniu. Tuomet, jau V-ąją bienalę, pasiekė ekslibrisai iš 4 užsienio šalių, o 1251 autorius vertinimo komisijai pateikė 1417 kūrinių. 2010 metais XIII-oje bienalėje savo kūrybą pristatė 17 valstybių atstovai.

XIV-ąją (2012) ir XV-ąją (2014) bienales galima laikyti krizės laikotarpiu, kuomet dėl nuo organizatorių nepriklausančių priežasčių, renginio egzistavimui buvo iškilusi reali grėsmė. Nors reputacijai ir buvo suduotas smūgis, XVI-oji bienalė leidžia tikėtis, kad tridešimtmetį šiais metais švenčiantis renginys išlaikė šį išbandymą ir pretenduoja toliau sėkmingai egzistuoti, garsindamas Žary miestelio biblioteką, kraštą, o svarbiausia - ir toliau būti aikštele kuriančiam jaunimui. Tokių aikštelių nėra daug, todėl kiekviena egzistuojanti šiaip jau nedraugiškame pasaulyje, verta pagarbos ir įvertinimo.

Pagarbos bei įvertinimo nusipelno ir mūsų gimnazistės – XVI-oje bienalėje vienintelės Lietuvos atstovės. Patys nuoširdžiausi sveikinimai mergaitėms: Aistei Zinkevičiūtei - už dalyvavimą, Ivetai Časonytei - už nominaciją bei Gabijai Klimavičiūtei, kuriai skirta pirmoji vieta!

Iveta ir Gabija apdovanotos organizatorių diplomais, katalogais ir prizais. 

„Saulėtekio“ gimnazijos

dailės mokytoja Rasa Prišmontienė

„SAULĖTEKIO“ GIMNAZIJOS NUOTRAUKŲ ALBUMAS 

BIBLIOFILO IR KOLEKCININKO VIKTORO CIMKAUSKO ASMENINĖ BIBLIOTEKA IR KNYGOS ŽENKLAI

Advokatas, bibliofilas ir kolekcininkas

Viktoras Cimkauskas
Iš: Tarp knygų 2003, Nr. 9, p. 29-33.

Šiemet, kovo 12 d. sukako 120 metų kai Šiauliuose gimė teisininkas, advokatas, bibliofilas ir kolekcininkas Viktoras Cimkauskas (dar Cimkovskis, Cimkauskis). 1915 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją. 1915-1917 metais studijavo teisę Sankt Peterburgo universitete, o paskui 1919-1920 metais - humanitarinius mokslus.  Pats V. Cimkauskas 1923 m. Lietuvos universiteto studento anketoje nurodė, kad Maksvos universitete išklausęs juridinių mokslų 8 semestrų kursą. 1920-1922 metais tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1923-1924 metais mokėsi Lietuvos universiteto teisės fakultete ir baigė teisės mokslus su pirmąja šios specialybės laida. 1924 m. rugsėjo 15 d. jam išduotas teisės mokslo baigimą liudijantis diplomas ir jis tapo diplomuotu teisininku nepriklausomoje Lietuvoje. Pasirinko advokatūrą,  1924-1928 m. buvo prisiekusiojo advokato padėjėjas Šiauliuose. 1928 m. pradžioje persikėlė į Kauną. 1928-1941 metais užsiėmė advokato praktika Kaune (iliustr. 1).     

        
Viktoras Cimkauskas buvo didelis knygos mylėtojas, rinko knygas teisės klausimais, bibliofilinius leidinius, ekslibrisus ir literatūrą apie juos. Jo bibliotekoje buvo didelis teisės literatūros rinkinys (turėjo Rusijos įstatymų sąvadą) dar tėvo M. Cimkausko prenumeruotas labai gerame popieriuje Peterburge spausdintas, gražiai iliustruotas žurnalas „Старые годы“  (žurnale buvo rašoma apie Rusijos dvaruose esamus meno turtus), Fiodoro Šaliapino atsiminimai „Maska i duša“ su autoriaus autografu ir kt. V. Cimkauskas rinko bibliofilinę literatūrą (retesnių spaudinių atsiųsdavo Maskvoje gyvenantis brolis Borisas Cimkauskas), ekslibrisus ir literatūrą apie juos, rašė straipsnius apie bibliofiliją ir lietuvišką ekslibrisą.

       
V. Cimkausko brolis Borisas Cimkauskas taip pat buvo kolekcininkas, rinko ekslibrisus, retas knygas, domėjosi spaustuvių ir leidyklų ženklais. B. Cimkauskas pažymėtas Leningrado ekslibrisistų draugijos 1926 m. sausio 1 d. sudarytame sąraše kaip narys korespondentas. Jo adresas nurodytas Lietuva, Šiauliai, Vilniaus g. 247. B. Cimkauskas 1926 m. vasario 9 d. Leningrado ekslibrisistų draugijos susirinkime skaitė pranešimą „Rusų leidyklų ženklai“. Jis savo bibliotekos knygas žymėjo 1926 m. sukurtu ekslibrisu: „Из книг Бориса Цымковскаго”. 

       

V. Cimkausko ekslibrisas. Dail. M. Dobužinskis, 1926.
Iš: Труды Ленинградского общества экслибрисистов. Вып. 5-ый, 1925.

V. Cimkauskas savo bibliotekai buvo užsakęs du ekslibrisus. Žinomas dailininkas M. Dobužinskis 1923 m. sukūrė jam ekslibrisą, kuriame pavaizduota atskleista knyga su įrašu rusų kalba „ВИКТОРА ЦЫМКОВСКАГО“ už šios knygos – trys stačios knygos, ant kurių nugarėlių lotyniškai užrašyta „Lex“; ant knygų guli kalavijas, o ant jo rankenos pakabintos svarstyklės. Už kairiojo gulsčios knygos šono – lyra; stačiakampio viršuje užrašas „Exlibris“ kairiajame apatiniame kampe – inicialas „M. D.“ (iliustr. Nr. 3). Kitą ekslibrisą V. Cimkauskui 1926 m. sukūrė latvių dailininkas S. Vidbergas. Jame pavaizduota aštuonkampio rėmuose gulinčios moters figūra, už jos – pusiau pridengta graikiška vaza su gėlėmis; iš kairės pusės keletas stovinčių knygų; apačioje, po moters figūra, ištiestas popieriaus ritinys su rusišku užrašu: „Из книг Цымковскаго“. Po popieriaus lapu matyti penkių knygų kampai. Kairiajame apatiniame kampe įrašas „S. Vidbergs“.

       
Gyvendamas Šiauliuose, V. Cimkauskas nuo 1924 m. įsitraukė į miesto kultūrinį gyvenimą, domėjosi bibliofilija, retų knygų ir ekslibrisų kolekcionavimu. Jis rinko ne tik juridines knygas, bibliografinius leidinius, ekslibrisu ir literatūrą apie juos, bet ir rašė straipsnius apie knygos ženklus, populiarino ekslibrisą Šiauliuose. V. Cimkauskas sudomino ekslibrisais šiaulietį dailininką G. Bagdonavičių (1901-1986). Savo atsiminimuose V. Cimkauskas taip aprašo apie savo indėlį supažindinant G. Bagdonavičių su ekslibrisu: „1924 m. man teko jį (G. Bagdonavičių – J. N.) supažindinti su manąja ex-librisų kolekcija. Jis labai susidomėjo šiuo reikalu ir per kelerius metus padarė 25 knygos ženklus. Pats susidomėjęs ex-librisais, Bagdonavičius, būdamas Šiaulių mokytojų seminarijos paišybos dėstytojas, tuo sudomino ir seminarijos mokinius, kurie taip pat gana primityviu būdu pradėjo sau daryti ex-librisus“.       

"V. Cimkauskas buvo tuometinio Leningrado ekslibrisistų draugijos narys"

Iš: Труды Ленинградского общества экслибрисистов. Вып. XI-XII ,1928.

1928 metais V. Cimkauskas buvo tuometinio Leningrado ekslibrisistų draugijos narys korespondentas. Šios draugijos sąraše sudarytame 1928 m. liepos 15 d. V. Cimkausko gyvenamoji vieta nurodyta Lietuva, Šiauliai, Vilniaus g. 164. 1928 m. rugpjūčio 15 d. Leningrado ekslibrisistų draugijos susirinkime V. S. Savonko savo pranešime pažymėjo, kad V. Cimkauskas prisiekusysis advokatas ir gyvena Šiauliuose. V. Cimkauskas 1928 m. perskaitė Šiaulių mokytojų seminarijos klausytojams pranešimą apie knygos ženklą, iliustruodamas projekcija įdomiausius ekslibrisus iš savo kolekcijos. Tai buvo to meto naujovė. Pranešimas sulaukė didžiausio pasisekimo, apie jį buvo rašoma vietos laikraštyje. V. Cimkauskas paskatino šiauliečius susidomėti ekslibrisu.

        
Anot D. Kauno, V. Cimkauskas buvo ekslibriso populiarinimo pradininkas Šiaulių krašte, daug prisidėjęs prie jo skalidos ir tyrinėjimo Lietuvoje. V. Cimkauskas 1928 m. paveldėjo savo senelio knygininko Mordchelio Cimkausko ir tėvo advokato Mykolo Cimkausko (1861-1928) biblioteką. Pastarasis 1861 m. rugsėjo 15 d. gimė Šiauliuose. 1881 m. aukso medaliu baigė Šiaulių berniukų gimnaziją, o po Sankt Peterburgo universiteto teisės fakulteto baigimo, nuo 1885 iki 1915 m. vertėsi advokato praktika Šiauliuose, vėliau advokatavo Kaune. Jo bibliotekoje buvo didelis teisės, juridinės literatūros rinkinys, taip pat įvairūs bibliofiliniai, ypač ekslibrisų tematikos leidiniai ir kt. Be knygų V. Cimkauskas turėjo sukaupęs ekslibrisų rinkinį. Jis buvo vienas iš žymiausių lietuvių ekslibrisų rinkėjų. Jo rinkinyje kiekvienas ekslibrisas buvo pritvirtintas prie atskiro popieriaus lakšto ir saugomas  spaustuvėje pagamintame aplanke. Visas rinkinys tilpo dviejuose tokiuose aplankuose, kurie buvo aptraukti raštuotu audiniu, o ant jų nugarėlių priklijuoti raudonos odos keturkampiai su bronziniais užrašais – „Exlibrisai“. Viename aplanke jis laikė meniškus ekslibrisus, kitame įvairius kitus. Tokiu būdu susidarė nemažas rinkinys. V. Cimkauskas buvo didelis ekslibriso žinovas, daug dėmesio skyrė lietuviškai knygai ir ekslibrisui populiarinti, rašė apie lietuvišką knygos nuosavybės ženklą.

Kolekcionavimas ir XXVII knygos mėgėjų draugija

1926 m. pasirodė pirmieji V. Cimkausko straipsniai apie ekslibrisus. Šiauliuose leidžiamame „Kultūros“ žurnale buvo paskelbtas V. Cimkausko straipsnis „Keletas žodžių apie knygos ženklą“ su dviem G. Bagdonavičiaus sukurtais ekslibrisais. Jame jis vienas pirmųjų Lietuvoje apibūdina knygos ženklą ir pateikia gana tikslų ekslibriso apibrėžimą: „Susidomėjimas knygos ženklu paskutiniu laiku pas mus Lietuvoje rodo, kad jau laikas duoti bent trumpą straipsnelį apie šitos rūšies knygos grafiką, nes dar toli gražu ne visiems žinoma, kas tai yra knygos ženklas ir kas tai yra „ex libris“.

      
Knygos ženklas arba, kaip jį paprastai vadina „ex libris“ – yra tokia etiketė-lapelis, kurį bibliotekos (net tik visuomenės, bet ir privatinės) savininkas lipdo ant savo knygos (paprastai vidaus pusėje, viršutiniame viršely, savo knygos apdare) jos savininkui paženklinti ir šiaip knygai pagražinti. Pirmasis tikslas – (savininko nurodymas) apsireiškia paminėjime ženkle savininko pavardės su žodžiais „iš knygų“, kas daugiausia vartojama lotynų kalboje žodžiais „ex libris“ arba „knyga“ ir pan. Antrasis tikslas – knygos papuošimas, apsireiškia tuo, kad šitie ženklai, paprastai padaryti dailininko ranka, turi, be užrašo, piešinį, dažniausia atvaizduojantį bibliotekos sudėtį ir savininko užsiėmimą (specialybę)“.

     
1928 m. V. Cimkauskas persikėlė gyventi į Kauną. Gyvendamas Kaune, jis įsitraukė į miesto kultūrinį gyvenimą, ypač bibliofiliją, retų knygų ir ekslibrisų kolekcionavimą. 1930 m. straipsnyje „Romanas su knyga“ V. Cimkauskas apibūdino ekslibriso atsiradimo istoriją, paskirtį, svarbiausias jo rūšis. 1930 m. lapkričio 26 d. kartu su P. Galaune, V. Steponaičiu, J. Pakniu ir Vaclovu Biržiška nutarė įsteigti Knygos mėgėjų draugiją ir pas Kauno notarą J. Jesaitį įregistravo šios draugijos įstatus. 1931 m. sausio 27 d. Kaune įvyko steigiamasis XXVII knygos mėgėjų draugijos susirinkimas. V. Cimkauskas buvo išrinktas šios draugijos sekretoriumi ir juo buvo iki draugiją uždarant 1940 m. liepą. Jis aktyviai dalyvavo draugijos veikloje, propagavo lietuvišką ekslibrisą ir knygą, domėjosi bibliofilija, premuneravo „XXVII knygos mėgėjų draugijos metraštį“. 1934 m. vasario 27 d. XXVII knygos mėgėjų draugijos narių susirinkime V. Cimkauskas skaitė pranešimą „Lietuviškas ekslibrisas“ ir parodė savo ekslibrisų rinkinį. 1937 m. V. Cimkauskas paskelbė straipsnį „XXVII knygos mėgėjų draugijos ex-librisai“, kuriame apibūdino šios draugijos nariams sukurtus knygos ženklus, aptarė „lietuviško ekslibriso“ sąvoką, apibūdino žymesnių Lietuvos dailininkų P. Galaunės, G. Bagdonavičiaus, V. Bičiūno, M. Dobužinskio ir kt. sukurtus ekslibrisų siužetus, grafikos technikas, pateikė duomenų jų parodas Lietuvoje, užsienyje, apie spaudoje pasirodžiusius šia tema straipsnius, pabaigoje pridėjo naujų ekslibrisų sąrašą (109 vienetus).

       
Išvykęs į Kauną V. Cimkauskas nenutraukė ryšių su gimtaisiais Šiauliais. Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomas 1934 m. spalio 10 d. jo dovanotas albumas su įvairiomis straipsnių iškarpomis apie įvykius Šiauliuose Pirmojo pasaulinio karo metais. Šio albumo viršelyje aiškiu šriftu užrašyta: „CIMKAUSKIO Albumas“. Nugarėlėje: 1915-1916 laikraščio iškarpos. Šio albumo tituliniame lape rašoma: „Aušros“ muziejui Šiauliuose /1915 m. gegužės 15 d. Šiauliai, mano tėviškė, vokiečiams artinantis, buvo evakuoti, ir tą pat dieną man teko apleisti miestą, kur aš gimiau, mokiausi ir be pertraukos gyvenau 19 metų. Išvažiuodamas maniau, kad už poros dienų grįšiu, bet pasirodė, kad tik 5 metams praslinkus, po Lietuvos-Rusų 1920 m. liepos 12 d. taikos sutarties pasirašymo, galėjau grįžti Tėvynėn.   

Būdamas atskirtas nuo gimtojo miesto rinkau iš visų rusų laikraščių, kurie tik man pasitaikydavo, žinutes, telegramas, straipsnius ir t. t. apie Šiaulius, bet išvažiuodamas 1920 m. iš Rusijos negalėjau juos atsivežti, bijojau, kad neatimtų pasienyje. Tik dabar, po 19 metų, gavau tas iškarpas ir manau, kad geriausia joms saugojimo vieta „Aušros“ muziejus.       

Taigi, prašau priimti iš manęs šią mažą dovanėlę, kurią aukoju mano tėvelio šiauliečio advokato Mykolo Cimkausko šviesiai atminčiai pagerbti“.

      
Šio albumo priešlapyje „Aušros“ muziejaus darbuotojo V. Zdzichauskio ranka užrašyta: „Šiaulietis advokatas V. Cimkauskas 1934 metais X 10. Dovanojo muziejui įrištoje knygoje sulipdytą rinkinį laikraščių bei žurnalų (tuometinėje Rusijoje išeinančius) – tiesioginiai ar netiesioginiai liečiančių Šiaulius. Greta trumpų kronikinių žinučių – keliolika ilgesnių straipsnių (1915 m. gegužis – 1916 m. pradžia). Minėtame V. Cimkausko parengtame albume yra 39 lapai, jo formatas 21x25 cm (Šiaulių „Aušros“ muziejaus archyvas N5218 reg. Nr.)“. 

       
Pasak P. Jakšto, V. Cimkauskas turėjo lietuviškų knygų, tačiau daugiausia rusiškų. Nemaža knygų įvairiomis kalbomis jis buvo surinkęs apie knygos ženklą, nes pats turėjo gausią ekslibrisų kolekciją. Vieno iš XXVII knygos mėgėjų draugijos nario advokato V. Burkevičiaus prisiminimuose V. Cimkauskas apibūdinamas kaip žmogus, „į knygą kaip į pirmąją ir amžinąją meilę įsimylėjęs visam gyvenimui“.

Knygos, kaip ir žmonės, turi savo likimus

Advokato ir bibliofilo V. Cimkausko likimas, kaip ir daugelio žydų Lietuvoje, buvo tragiškas. Prasidėjus karui ir Kauną okupavus vokiečiams V. Cimkauskas labai išgyveno dėl galimo savo bibliotekos likimo. Vienuolika jam ypač brangių knygų, daugiausia iš knygų ženklų srities (tarp jų Aleksejaus Kravčenkos „Ex-libris. Graviury na derevo“, N. Bazykino „Naši knižnyje znaki“, Freimano „Ex-libris“, V. Adoriukovo „Russkij knižnyj znak“ ir kt.), dar prieš atsidurdamas gete, jis 1941 m. liepos 4 d. perdavė saugoti savo kolegai advokatui Vilhelmui Burkevičiui. Be šių leidinių, buvo atiduotoa abi XXVII knygos mėgėjų draugijos metraščio knygos, jos įstatų ir reguliamino egzempliorius ir kt.  Dalį V. Cimkausko bibliotekos knygų teisės, kitais juridiniais klausimais priglobė Kauno advokatų kolegija.V. Cimkauskas kartu su kitais likimo broliais hitlerinės okupacijos metu buvo uždarytas į Vilijampolės žydų getą. Jo ekslibrisų rinkinys, meno ir bibliofilijos leidiniai P. Galaunės iniciatyva buvo paslėpti Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.

       

V. Cimkausko ekslibrisas. Dail. S. Vidbergas, 1923.
Iš: Tarp knygų 2003, Nr. 9, p. 29-33.

V. Cimkausko rinkinio laukė liūdnas likimas. P. Galaunė rašė, kad kai vokiečių fašistai okupavo Kauną ir žydams grėsė pavojus atsidurti gete, nusprendė gelbėti V. Cimkausko bibliotekos geriausias knygas ir ekslibrisų rinkinį. Vienračiu vežinėliu šį turtą atgabeno į M. K. Čiurlionio dailės muziejaus biblioteką. Tačiau vieną dieną į muziejų atvyko gestapininkai ir pareikalavo išduoti jiems deponuotą muziejuje žydų turtą. Ir visa tai muziejus buvo priverstas atiduoti naciams. Jie ypač atidžiai vartė V. Cimkausko knygas ir ekslibrisų rinkinį. Juos ypač stebino, kad rinkinyje gausu vertingų knygų ir meniškų, retų ekslibrisų. Šį turtą jie sukrovė ir išsivežė iš muziejaus negrąžinamai. P. Galaunė sutikęs Kaune iš geto darbams į miestą atvarytą V. Cimkauską, papasakojo apie jo knygų ir ekslibrisų rinkinio likimą. V. Cimkauskui ne tiek buvo gaila knygų, kiek ekslibrisų rinkinio.

       
Kultūros istorikas R. Klimavičius knygoje „Tarp Scilės ir Charibdės: Lietuvos kultūros vertybių transpozicija Antrojo pasaulinio karo metais“ (Vilnius: „Versus Aureus“, 2011, p. 56, 98-99) išsamiai aprašo tolimesnį V. Cimkausko knygų ir ekslibrisų rinkinio likimą. Apie V. Cimkausko rinkinio vertę liudija ir tas faktas, kad vokiečiai jo neišardė ir saugojo kaip visumą. Reichsleiterio Rozenbergo operatyvinio štabo okupuotoms teritorijoms (sutrumpintai – ERR) dokumentuose jis vadinamas „Cimkauskas Bucherei“. V. Cimkausko asmeninės bibliotekos konfiskuotų spaudinių sąrašas yra išlikęs tarp AG Litauen dokumentų, saugomų Lietuvos centriniame valstybiniame archyve. Konfiskuota V. Cimkausko biblioteka buvo pervežta į ERR surinkimo punktą buvusiame žydų teatre Kaune. 1942 m. vasarį ten apsilankęs ERR zonderštabo Hohen Schule centrinės bibliotekos darbuotojas dr. Gotlibas Nėjus iš karto į ją atkreipė dėmesį. Jį ypač sudomino Rusijoje leisti meno žurnalai ir ekslibrisų rinkinys. Visą šią biblioteką jis rezervavo Zentralbibliothek der Hohe Schule (sutrumpintai – ZBHS) ir nurodė ERR Kauno skyriui parengti ją išsiųsti į Berlyną. 1942 m. liepos 10 d. Kaune V. Cimkausko biblioteka (428 knygos ir 4 aplankalai su ekslibrisais) buvo sukrauta į dvi dėžes ir kartu su kitomis 11 dėžių, pažymėtų šifru OLI Nr. 157-169, perduota išvežti į Berlyną. Ši siunta Berlyną pasiekė tų pačių metų rugsėjo pabaigoje.

      
R. Klimavičius rašė, kad 1943 m. pirmąjį ketvirtį V. Cimkausko biblioteka – iš viso 449 leidiniai – jau buvo pervežta į Rytų biblioteką, Al Maobit 130. Iš ten ji turėjo būti perduota ZBHS. Tai, jog šis knygų rinkinys buvo skirtas Hohen Schule centrinei bibliotekai, o ne Žydų klausimo tyrimo instituto bibliotekai Franfurte prie Maino kaip iš žydų tautybės asmenų konfiskuotas turtas, nulėmė knygų turinys. 1944 m. kovo 4 d. V. Cimkausko biblioteka – 449 leidiniai – jau buvo Kranštėto (dabar Krzanowice, Lenkija) miestelyje netoli Ratiboro, kur buvo perkeltos iš Berlyno Rytų bibliotekos knygų saugyklos. Tų pačių metų birželį ZBHS raštu kreipėsi į ERR knygų skirstymo centrą, kuriame nurodė, jog V. Cimkausko biblioteka, vos tik atvežus ją į Berlyną, buvo numatyta perduoti ZBHS, tačiau iki šiol dar neperduota, ir paprašė organizuoti jos persiuntimą į Tanzenbergą, kur tada buvo įsikūrusi ZBHS. Ar V. Cimkausko knygų rinkinys iki karo pabaigos buvo išsiųstas į Tanzenbergą,  neaišku. Žinoma, kad 1944 m. spalio pradžioje V. Cimkausko biblioteka dar buvo Kranštėto saugykloje. Manoma, kad karo pabaigoje naciai, traukdamiesi iš Silezijos, dar spėjo dėžes su knygomis ir periodiniais leidiniais iš Ratiboro pervežti į Myslovices. Tarp jų pateko ir V. Cimkausko biblioteka. Į Lietuvos tautos kultūrinių vertybių Vokietijoje sąrašą buvo įrašyta ERR į Vokietiją išvežta V. Cimkausko ekslibrisų kolekcija ir knygų rinkinys (Lietuvių tautos kultūrinės vertybės Vokietijoje. LMAA, F. 1, ap. 2, b. 12, lap. 8-10).

      
Pasibaigus karui, sovietų valdžios sprendimu, 1945 m. rudenį Myslovicėse buvo suformuotas 54 vagonų geležinkelio sąstatas, į kurį, nesivarginant identifikuoti kilmės šalies, pakrautas apie vienas milijonas spaudinių. Šis sąstatas 1945 m. lapkritį sėkmingai pasiekė Minską, o atvežtos knygos buvo perduotos Baltarusijos TSR valstybinei V. Lenino bibliotekai (dabar Baltarusijos nacionalinė biblioteka – BNB). Į Minską 54 vagonų ešelone iš Myslovicių turėjo atkeliauti ir Kranštėto saugykloje buvę spaudiniai iš Vilniaus ir Kauno bei V. Cimkausko biblioteka. R. Klimavičiaus nuomone, Baltarusijoje, taip pat Rusijoje ar Ukrainoje, gali būti ir V. Cimkausko bibliotekai priklausiusių knygų, tuo labiau kad knygose įklijuotuose savininko ekslibrisuose visi įrašai – rusų kalba, ir nebuvo jokių nuorodų, leidusių atsekti šios bibliotekos suformavimo vietą. Dėl to knygos galėjo būti palaikytos pagrobtomis iš Rusijos, Baltarusijos ar Ukrainos ir ten perduotos, atvežus jas iš Myslovicių. Atrodo, kad ligi šiol Lietuvoje niekas taip ir nebandė nustatyti nacių pagrobtos V. Cimkausko bibliotekos ir ekslibrisų rinkinio likimo ir neieškojo jai priklausiusių spaudinių buvusios TSRS bibliotekose (Klimavičius R. Tarp Scilės ir Charibdės, p. 54-55, 98-101, 125, 210, 238-239, 242-244).

     
Manau, kad būtina Lietuvos vyriausybei, diplomatinėms tarnyboms ir žydų organizacijoms dėti visas pastangas, kad į Lietuvą būtų sugrąžintas nacių neteisėtai konfiskuotas iškilaus advokato ir kultūros veikėjo Viktoro  Cimkausko kultūrinis palikimas, knygų ir meno kūrinių rinkinys.

     
1944 m. liepą V. Cimkauskas kartu su kitais žydais iš Lietuvos buvo išsiųstas į koncentracijos stovyklą Vokietijoje, esančią netoli Landsberg am Lech (Landsbergo prie Lecho) miestelio Bavarijoje. 1944 m. rugsėjį, V. Cimkauskas dirbdamas prie statomo požeminio aviacijos fabriko, pateko po garvežiu. Jam buvo nupjautos abi kojos ir po šios nelaimės esesininkų buvo kažkur išvežtas. Tolesnis V. Cimkausko likimas nėra žinomas. Esama žinių, jog V. Cimkauskas po karo gyvenęs Vokietijoje (Raguotienė G. Bibliofilas Viktoras Cimkauskas, Tarp knygų 2003, Nr. 9, p. 29-33, Lietuvos žydų žudynių byla: dokumentų ir straipsnių rinkinys. Vilnius, 2000, p. 316).

Jonas NEKRAŠIUS

Kultūros istorikas

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.