Skiriama G. Bagdonavičiaus atminimui
(1901-1986)
Iš autoriaus archyvo |
Jonas Nekrašius
Jis kaip dailininkas ir kultūros
veikėjas susiformavo veikiamas ne tik lietuvių, bet rusų, lenkų, prancūzų ir
vokiečių kultūrų. Dar vaikystėje išmoko vokiečių ir prancūzų kalbas, žavėjo
erudicija ir įvairiapusiškais interesais, skaitė įvairias knygas, esančias
gausioje jo tėvų bibliotekoje. Jį domino ne tik dailės šakos, bet ir teatras,
muzika, taip pat literatūra, istorija, etnografija ir kt.
1924 metais susižavėjęs ekslibrisais, daug nuveikė populiarindamas lietuvišką
knygos ženklą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. G. Bagdonavičiaus
susižavėjimas ekslibrisu greitai peraugo į aktyvią kūrybinę veiklą. Turėdamas
gausią biblioteką, pirmuosius ekslibrisus sukūrė sau. Jo dėka laikraščiuose ir
kai kuriuose žurnaluose buvo dažnai informuojama apie Lietuvos ekslibrisus,
spausdinama jų iliustracijų, jo paties sukurtų knygos nuosavybės ženklų. Lietuviškos enciklopedijos II tome buvo reprodukuotas jo sukurtas
ekslibrisas.
Kad asmeninės bibliotekos knygos rastų kelią atgal, Bagdonavičius savo gausios meno, istorijos ir grožinės literatūros asmeninės bibliotekos knygas žymėjo penkių eilučių neapibrėžtu spaudu – GERARDAS / BAGDONAVIČIUS / ŠIAULIAI /
Aušros alėja 84 Nr. / LIETUVA – LITHUANIA. Taip pat jis į savo asmeninės
bibliotekos knygas įklijuodavo ir savo ekslibrisus, kurių buvo sukūręs net 9. Iš
jų paminėtini: Ex libris Gerardo Bagdonavičiaus x G.B.
1925 (1925); Ex libris Gerardo Bagdonavičiaus x G B (1926 m.); Ex
libris Gerardo Bagdonavičiaus 1929 met. x (1929 m.); Ex libris Gerardas
Bagdonavičius x (1960); PROBITAS LAUDATUR, ET ALGET. JUVENALIS. Ex libris
Gerardas Bagdonavičius x ir kt.
Monograma iš G. Bagdonavičiaus asmeninės bibliotekos knygos. Saugojimo vieta: ŠAVB (Ivn. nr. 216016/kr-1) |
Keletą
kartų teko lankytis dailininko G.
Bagdonavičiaus namuose. 1985 m.
birželio mėnesį lankiausi jo namuose
Šiauliuose, Aušros alėjos g. 84. Bagdonavičius papasakojo apie savo kūrybą, sukurtus
paveikslus, ekslibrisus, surinktas meno vertybes, aprodė savo didžiulę asmeninę
biblioteką. Jo namai buvo pilni knygų, paveikslų, įvairių spaudos leidinių.
Visur jo namuose meno albumai, laikraščiai, žurnalai užsienio kalbomis. Ir
knygos, knygos, knygos.
Apie
tai kaip atrodė kambarys, kuriame buvo laikomos G. Bagdonavičiaus asmeninės
bibliotekos knygos, 1985 m. liepos 4 d. pas jį namuose, Aušros alėjoje nr. 84,
Šiauliuose apsilankęs jo buvęs mokinys Antanas Rimša, rašė:
Kambarys, kuriame susėdome, buvo
tiek prikrautas visokių daiktų, kad labiau tiktų jį pavadinti muziejaus
sandėliu. Sienos nukabinėtos visokiais piešiniais, paveikslais. Visi kampai ar
pašaliai verste užversti liaudies menininkų drožiniais, skulptūrėlėmis,
knygomis, laikraščiais, įvairiais popieriais ir dar nežinia kuo.
Šioje
bibliotekoje buvo knygų lietuvių, rusų, vokiečių, prancūzų, anglų ir kitomis
kalbomis. Dailininkas gaudavo periodinių leidinių iš Vokietijos. Į gyvenimo
pabaigą Bagdonavičius dovanojo savo bibliotekos knygas mokiniams,
pažįstamiems, Aušros muziejui. Fotomenininkas R. Dailidė
pasakojo, kad jam apsilankius pas dailininką namuose, jis pasiūlė pasirinkti
vieną iš knygų. Jis nenorėdamas nuskriausti Bagdonavičiaus paėmė nevertingą
knygelę sodininkystės klausimais. Dailininkas liepė padėti ją atgal kaip
neturinčią didelės vertės ir ištraukęs iš knygų spintos padavė retą rusų
režisieriaus S. Eizenšteino piešinių albumą, sakydamas, kad šis albumas yra
labai įdomus ir vertingas.
1982 m.
dailininkas pats perdavė Aušros muziejui 207 knygas, po jo mirties
pateko 179 knygos ir šiuo metu muziejuje yra 386 G. Bagdonavičiaus bibliotekos
knygos (358 – bibliotekoje, 28 – Dailės skyriaus archyve). Nemažai G. Bagdonavičiaus asmeninės
bibliotekos knygų su jo autoriniais ekslibrisais saugoma Šiaulių apskrities
Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Dokumentų saugojimo bei Meno ir muzikos skyriuose. Jas
dailininkas dovanojo šiai bibliotekai. Iš G. Bagdonavičiaus Šiaulių apskrities
Povilo Višinskio viešajai bibliotekai dovanotų knygų matyti, jog dailininką su
knyga siejo ypatingas ryšys. Knygoms minkštais viršeliai pratęsė gyvenimą –
įrišo į kietus viršelius. Kai kurioms knygoms sukūrė naują „veidą“. Viršelius
dekoravo audiniu, savo ranka užrašė knygų pavadinimus. Knygoms sukūrė
ekslibrisus, kurie tapo ne tik knygų nuosavybės ženklais, bet ir originaliais
meno kūriniais.
Turėdamas
gausią ir vertingą biblioteką, pirmuosius ekslibrisus 1925-1929 metais
dailininkas skyrė sau. Devyni G. Bagdonavičiaus sukurti autoekslibrisai kartu
su jo asmeninės bibliotekos knygomis saugomi Šiaulių apskrities Povilo
Višinskio viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyriuje.
* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.
* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą