SVEČIAI IŠ PLUNGĖS DALYVAUJA PROJEKTE "LIETUVOS EKSLIBRISUI – 500"

Rugsėjo 19 d. bibliotekoje svečiavosi ir Knygos grafikos centre asmeninį ekslibrisą susikūrė Plungės rajono viešosios bibliotekos direktorė Violeta Skierienė.

Skaitykite daugiau apie projektą. 

Iš kairės: Plungės rajono viešosios bibliotekos direktorė Violeta Skierienė, ŠAVB Knygos grafikos centro edukatorė Lolita Braza, Plungės rajono viešosios bibliotekos vairuotojas. A. Kaktytė nuotr.

Projekto rėmėjai: 

KRYŽIŲ KALNAS KNYGOS ŽENKLUOSE

2018 m. rugsėjo mėnesį Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje III a. fojė surengta paroda „Popiežius Jonas Paulius II, Kryžių kalnas ir Šiauliai“, kurioje eksponuojami 1998 m. tarptautiniam ekslibrisų konkursui „Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai“ sukurti knygos ženklai, vilnietės grafikės oforto ir akvatintos technika sukurtas ciklas „Kryžių kalnas, I, II, III, IV, V“, dailininkės Medos Narbutaitės grafito ir grotažo technika sukurti darbai „Ex libris. Kryžių kalnas“, J. Nekrašiaus nuotraukos iš spalvotos fotografijos ciklo „Kryžių kalno vizijos“, atvirukai, atvirlaiškiai, vokai ir pašto ženklai“ iš GBEF nario J. Nekrašiaus rinkinio. Paroda skirta popiežiaus Jono Pauliaus II vizito į Lietuvą, Kryžių kalną ir Šiaulius 25-mečiui atminti.

      Kelias, kalnas, kryžiai... „Lietuvoje yra unikali vieta, vienintelė tokia pasaulyje. Tai Kryžių kalnas. Kryžių miškas. Didelių ir mažų kryžių, kurie auga ant šios kalvos. Niekam nepasisekė jų išnaikinti. Vis atauga iš naujo. Šiandien jie yra ypač gausūs.“ Taip apie Kryžių kalną yra pasakęs Šventasis Tėvas Jonas Paulius II.

      Kryžių kalnas, esantis Lietuvoje, netoli Šiaulių, yra žinomas visame pasaulyje. Tai šventa vieta, kurią aplanko ne tik pavieniai asmenys ir grupės iš Lietuvos, bet ir maldininkai, piligrimai iš viso pasaulio. Galbūt jie ne visuomet pažįsta Lietuvą, tačiau neklysdami suranda Kryžių kalną – pasaulio katalikų paminklą.

        Kryžių kalnas yra sudominęs ne vieną Lietuvos ir užsienio dailininką. Jis yra pavaizduotas dailininkų drobėse, akvarelėse, estampuose, knygos ženkluose, išraižytas ir atspausdintas įvairiomis grafikos technikomis.

        Kryžių kalnas – vienas reikšmingiausių sakralinio meno, kryždirbystės, istorijos ir archeologijos paminklų Europoje. Įprasminant šį Šventkalnį, jo įvaizdį ir reikšmę pasaulio religijos istorijoje ir kultūroje, minint popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Kryžių kalne penkerių metų sukaktį, pagerbiant dvasininkus, kultūros ir visuomenės veikėjus, daug prisidėjusius prie tikėjimo išsaugojimo ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1998 metų gegužės mėnesį Šiauliuose buvo paskelbtas tarptautinis sakralinio ekslibriso konkursas „Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai“. Jį organizavo Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros skyrius, Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto taryba, viešoji įstaiga Kryžių kalno priežiūros komitetas ir Šiaulių ekslibriso muziejus (konkurso kuratorius J. Nekrašius). Tai  pirmasis sakralinio ekslibriso konkursas Šiaurės Lietuvoje.

      1998 m. „Saulės deltos“ leidykla 800 egz. tiražu išleido informacinį leidinį „Tarptautinis sakralinio ekslibriso konkursas. Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998“ (sud. ir tekstų autorius J. Nekrašius), kuriame lietuvių, anglų ir vokiečių kalbomis buvo išspausdintas straipsnis „Kryžių kalnas – pasaulio paminklas“, tarptautinio sakralinio ekslibrisų konkurso „Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998“ nuostatai ir sąrašas asmenų bei religinių organizacijų, kurioms buvo siūloma sukurti sakralinius ekslibrisus Kryžių kalno tema.

      Tarptautinio sakralinio ekslibrisų konkurso organizatoriai ekslibrisų sulaukė ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų pasaulio šalių. Iš viso gauta daugiau kaip 350 darbų, skirtų Kryžių kalnui, popiežiui Jonui Pauliui II, Lietuvos dvasininkams, bažnyčioms, vienuolynams ir jų bibliotekoms, Šiaulių vyskupijai. Ekslibrisus sukūrė 220 autorių iš 36 pasaulio valstybių. Savo darbus konkursui pateikė ir 80 Lietuvos menininkų, iš jų – 32 autoriai iš Šiaulių. Gražią iniciatyvą parodė Šiaulių universiteto Menų fakultetas. Dailininko V. Janulio vadovaujamas 21 šio fakulteto studentas ekslibrisų konkursui pristatė 27 knygos ženklus, sukurtus sausąja adata. Šiuose darbuose pavaizduotas Kryžių kalnas, įprasminti dvasininkai, Šiaulių krašto bažnyčios, vienuolynai ir sakraliniai simboliai.

       Konkursui atsiųstuose mažosios grafikos kūriniuose įvairių šalių menininkai savitai ir originaliai perteikė Kryžių kalno įvaizdį, atskleidė jo svarbą religijos istorijai, pagerbė popiežių Joną Paulių II, žymius Lietuvos dvasininkus, kultūros veikėjus. Ekslibrisuose dominuoja Rūpintojėlio, kryžiaus ir kiti sakraliniai ženklai bei simboliai. Knygos ženklus, skirtus popiežiui Jonui Pauliui II, sukūrė šie dailininkai: Emma Calvino („Ačiū jums, lietuviai, už šį Kryžių kalną, liudijantį Europos ir viso pasaulio tautoms didį šio krašto žmonių tikėjimą... Popiežius Jonas Paulius II. 1993 09 07“), Liliana Liucia Gaston iš Argentinos („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Popiežius Jonas Paulius II“), Mikola Ryžy iš Baltarusijos („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Pope John Paul II“), Magda Vamvaira iš Graikijos („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Pope John Paul II“), italai Luigi Caasalino („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Popiežius Jonas Paulius II. 1993 m. rugsėjo 7 d. apsilankė Kryžių kalne“), Tarasco Pietro Paolo („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Popiežius Jonas Paulius II. 1993 09 07“), Marzija Žaksigarina iš Kazachstano („Ex libris. Jana Pawla II“), Melinda Kostelac iš Kroatijos („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Pope John Paul II“), lenkai Tadeusz Waclaw Budynkiewicz („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Pope John Paul II“), Krzysztof Kmiec („Ex libris. Popiežius Jonas Paulius II. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998“), Kazimierz Zbigniew Lonski („Ex libris. Jan Pawel II. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998“), Renata Rychlicka („Ex libris. Jan Pawel II. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998“), Helena Sawicka („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Jan Pawel II“), Czeslaw Kazimierz Wos („Ex libris. Jana Pawla II. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998“), lietuviai Sigitas Burneckis („Ex libris. John Paul II. Kryžių kalnas. Šiauliai. 1995“), Taida Balčiūnaitė („Ex libris. Popiežius Jonas Paulius II. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998“), Valerijonas Galdikas („Ex libris. Jonas Paulius II. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998“), Algirdas Indrašius („Ex libris. Popiežius Jonas Paulius II. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998“), Stanislava Darija Maleckienė („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Popiežius Jonas Paulius II“), Juozas Petrauskas („Ex libris. Popiežiaus Jono Pauliaus II. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998“), Vytautas Petronis („Ex libris. Popiežius Jonas Paulius II. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998“), Ona Šimaitytė-Račkauskienė („Ex libris. Popiežius Jonas Paulius II. 1993“), Laima Gedvilaitė-Sakalauskienė („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. 1993 m. Šv. Tėvas Jonas Paulius II“), Vija Tarabildienė („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Jonas Paulius II. 1993 rugsėjo 7“), Irena Žviliuvienė („Ex libris. Popiežius Jonas Paulius II. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998“), meksikiečiai Jesus Arredondo („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Juan Pablo II. 1999“), Vicente Vertiz Pani („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. John Paul II“), Sergio Sanchez Santamaria („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Pope John Paul II“), rumunas Ovidiu Petca („Ex libris. Popiežius Jonas Paulius II. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998“), rusas Evgenij Bliumkin („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Pope John Paul II – visited the Hill of Crosses on September 7, 1993“), suomis Raimo Kanerva („Ex libris. Pope John Paul II. Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998“), Graciela Silvera iš Šveicarijos („EL. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Pop. Jone Paul II“), vengras Reti Andras („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Pope John Paul II“) ir kt.

      Daugelio konkursui atsiųstų ekslibrisų stilistikoje susipina bažnytinės viduramžių plastikos, ornamentikos bruožai, angelų, Kristaus, Kryžių kelio, Nukryžiuotojo, Kryžių kalno ir kryžiaus motyvai. Apskritai ta proga sukurtuose knygos ženkluose Kryžių kalno ir kryžiaus motyvas pats populiariausias. Tai senas įvaizdis, ypač plėtotas religinio meno, simbolizuojantis ryšį tarp dangaus ir žemės, Dievo ir žmogaus. Šis motyvas viską vienija ir sujungia. Kryžius būdingas ir lietuvių sakralinės tematikos grafikai, tautodailei.     

      Vertinimo komisijai, kurią sudarė dailininkai, menotyrininkai, kultūrologai ir dvasininkijos atstovai, nelengva buvo atrinkti iš gausybės atsiųstų darbų, meniškiausius knygos ženklus, paskelbti nugalėtojus. Šiaulių dailės galerijoje nuo 1999 m. birželio 23 d. iki liepos 7 d. veikusi tarptautinio sakralinio ekslibriso konkurso „Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai“ paroda bei jos metu išsakyti žiūrovų ir lankytojų atsiliepimai padėjo atrinkti vertingiausius ir geriausiai konkurso nuostatus atitinkančius knygos ženklus ir jų kūrėjus.

      Pirmoji premija paskirta vilnietei dailininkei Taidai Balčiūnaitei, oforto ir mišria grafikos technika sukūrusiai meniškų ekslibrisų kolekciją, skirtą popiežiui Jonui Pauliui II, vyskupui Eugenijui Bartuliui, Šiaulių vyskupijos kurijos bibliotekai ir Kryžių kalno brolių vienuolyno bibliotekai. Antrąja premija apdovanotas italų dailininkas Tarasco Pietro Paolo, subtiliai oforto technika pavaizdavęs popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymą Kryžių kalne 1993 metų rugsėjo 7 dieną. Dvi trečiosios premijos atiteko dailininkui iš Milano (Italija) Bruno Gozzo ir vilniečiui dailininkui Mikalojui Vilučiui. Savo menine išraiška ir kompoziciniu vientisumu išsiskiria pastarojo lietuvio dailininko sukurti trys ekslibrisai: „Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai“, „Ex libris vyskupui Eugenijui Bartuliui“ ir „Ex libris monsinjorui Kleopui Jakaičiui“. Tai rupios faktūros šiuolaikinės stilistikos piešiniai sakraline maniera, originaliai perteikta krikščioniškoji ikonografija, angelo, kryžiaus, apvaizdos simboliai. Šiais knygos ženklais dailininkas M. Vilutis savitai išreiškia Dievo apvaizdos idėją, religinio dvasingumo ir taurumo idealus.

   Už originalumą, savitumą ir profesionalų konkurso temos atskleidimą paskirtos keturios paskatinamosios premijos lietuvių dailininkams Algirdui Indrašiui, Vaidotui Januliui, Aušrai Paulauskienei ir čekų dailininkui Jindrichui Pilečekui už meniškus sakralinius ekslibrisus, įprasminančius Kryžių kalną ir pagerbiančius Lietuvos dvasininkus.

        Šiaulietė dailininkė Meda Narbutaitė tarptautiniam ekslibrisų konkursui „Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai“ sukūrė įdomų penkių darbų ciklą „Ex libris. Kryžių kalnas“ (popierius, grafitas. 27x20, 29,5x20,5, 25,5x19,5, 20x27 ir 25,5x20 cm).

      Ekslibrisai, bylojantys daugybe kalbų ir kūrėjų balsų apie Kryžių kalną – pasaulio katalikų paminklą ir dvasininkus – svarbus sakralinis ir kultūrinis projektas. Šio tarptautinio ekslibrisų konkurso paroda pabuvojo Vilniuje, Kaune, kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Ekslibrisai paplito po muziejus, parodas, galerijas ir kolekcijas. Jie reprodukuojami knygose, albumuose, įvairiuose meno leidiniuose.

       Tarptautinės ekslibrisų konkurso-parodos „Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai“ proga sukurtas 25 min. trukmės spalvotas muzikinis videofilmas „Kryžių kalnas“ (autoriai: J. Nekrašius, S. Teišerskis ir V. Žlabys). Jame pristatomas ne tik Kryžių kalnas, jo istorija, bet ir supažindinama su tarptautinio sakralinio ekslibrisų konkurso „Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai“ kūriniais ir autoriais. Žurnalistas, kino kritikas S. Valiulis šį videofilmą pavadino darbu, apie kurį bus kalbama, ir palinkėjo jo kūrėjams ir filmui sėkmės ne tik Lietuvos, bet ir užsienio ekranuose.

     1999 m. gruodžio mėn. pabaigoje konkurso organizatoriai sumanė tarptautinio ekslibrisų konkurso parodą „Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai“ surengti 2000 m. kovo mėnesį per lietuvių dienas Romoje ir tuo pačiu metu įteikti šios parodos katalogą ir ekslibrisus, skirtus popiežiui Jonui Pauliui II. Šiuo klausimu buvo kreiptasi raštu į Lietuvos Respublikos ambasadą prie Šv. Sosto, esančią Romoje, Piazza Farnese, 44. Lietuvos Respublikos Ambasados prie Šv. Sosto ambasadorius Kazys Lozoraitis, atsakydamas į laišką, šių eilučių autoriui 2000 m. vasario 7 d. rašė:  „Kai dėl knygos „Ekslibrisai Popiežiui Jonui Pauliui II“, manau, būtų įmanoma ją įteikti Šv. Tėvui per audienciją, kurią jis mano suteikti lietuviams kovo 4 d. <...> Jei dėl laiko stokos nebūtų įmanoma kovo mėn. pradžioje įgyvendinti bent dalies Jūsų paminėtų projektų, gal pavyktų vėliau, Jubiliejinių metų eigoje, pristatyti Romoje fotodokumentinę parodą apie Kryžių kalną, projektą pristačius čia veikiančiam italų Jubiliejiniam komitetui ir pasiteiravus ar komitetas būtų pajėgus projektą paremti. Pagaliau, dėl ekslibrisų parodos, ar italai ekslibristai, su kuriais, kaip suprantu, palaikote santykius, negalėtų padėti parodą surengti Romoje ar kur kitur?“ (Kazys Lozoraitis, Lietuvos Respublikos Ambasada prie Šv. Sosto, Roma, 2000-02-07. Laiško originalas saugomas autoriaus archyve).

       Šiauliuose veikusią tarptautinę ekslibrisų konkurso parodą ir fotografijų rinkinį apie Kryžių kalną 2000 m. kovo pradžioje numatyta surengti JAV, Lemonte esančiame lietuvių Dailės muziejuje. Prie šios parodos organizavimo nemažai prisidėjo fotografas, JAV lietuvių kultūros veikėjas Algimantas Kezys (1928-2015), kuris savo laiške 2000 m. sausio 25 d. šių eilučių autoriui rašė: „Gavęs Tavo laišką, tuoj pat paskambinau mūsų lietuvių Dailės muziejaus direktorei Daliai Šlenienei, užklausdamas, ar turi laisvą vietą parodai apie Kryžių kalną. Ta laisva vieta visai netoli – kovo mėnuo. Direktorė mielai sutiko Jūsų siūlomą parodą ir video juostą apie Kryžių kalną eksponuoti kovo pradžioje...“

    2000 m. šių eilučių autorius ir dizaineris K. Musneckis spaudai parengė ekslibrisų katalogą „Šventasis Tėvas ir Kryžių kalnas“, kuriame pateikiami ekslibrisai, skirti popiežiui Jonui Pauliui II, ir vaizdai iš jo apsilankymo Kryžių kalne 1993 m. rugsėjo 7 d.

2000 spalio 14 d. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje surengta šiauliečių tarptautinės ekslibrisų parodos „Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai“ ir vaizdo filmo „Kryžių kalnas“  pristatymas.

      2002 m. leidykla „Saulės delta“ 700 egz. tiražu išleido tarptautinio ekslibrisų konkurso „Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai / Ex libris. The Hill of crosses“ parodos katalogą (sud. ir tekstų autorius J. Nekrašius, dail. G. Šimoliūnienė). Leidinyje publikuojami tarptautinio ekslibrisų konkurso „Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai“ dailininkų sukurti knygos ženklai, dalyvių ir laureatų sąrašai, konkursinių darbų kataloginiai duomenys. Trumpai supažindinama su Kryžių kalno istorija ir kryžiaus prasme sakraliniame mene, tarptautinio ekslibrisų konkurso „Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai“ rezultatais, su šiam konkursui atsiųstais darbais ir jų autoriais.

      

Jonas Nekrašius

LINORAIŽINIO MEISTRO POVILO ŠIAUČIŪNO JUBILIEJINĖ EKSLIBRISŲ PARODA

Panevėžyje gyvena dailininkas Povilas Šiaučiūnas, kuris nuo 1976 m. kuria ekslibrisus. Jo per 900 daugiausia linoraižinio technika, sukurtų knygos ženklų pasaulis originalus ir nepakartojamas. Šmaikštūs, švelnia ironija, taikliu jumoru, nuotaikingi, gerą nuotaiką ir jausmus skleidžiantys kūriniai, perteikia savitą autoriaus pasaulėžiūrą, filosofiją ir subtiliai perteikia knygos ženklo savininką ir personažus.

Susitikimas su dail. Povilu Šiaučiūnu.
2018 m. rugpjūčio 7 d. Panevėžio apskrities bibliotekoje
Iš kairės: ŠAVB edukatorė dail.
L. Braza, dail. P. Šiaučiūnas,
ŠAVB bibliotekininkė A. Kaktytė.

     Taškas, rėžis, linija, juodai baltos formos ir detalės. Piešinys dailininkui atspirties taškas – formuojant savitą plastinį pasaulėvaizdį, individualų braižą ir išskirtinį stilių. Jo kūrinių nesumaišysi su jokiais kitais. Tai savitas „šiaučiūniškas“ stilius. Paukščio, varno motyvas simbolizuoja patį P. Šiaučiūną – išmintingą ir vienišą kūrėją.

      Ekslibriso žanras leidžia dailininkui atsipalaiduoti nuo daugelio sąlygotumų, išsakyti jame tai, kas kitur sunkiai sau rastų vietą. Ekslibrisas dailininkui yra tikrasis jo pašaukimas, leidžiantis jam pasakyti viską apie šį pasaulį, apie žmogų, laikmetį, aktualijas ir tuo pačiu likti nepriklausomu ir savitu.

       Jo ekslibrisai, dažniausiai turi ne abstraktų, o realiai egzistuojantį konkretų adresatą. Dailininkas grafinėmis priemonėmis kuria tokią nuotaiką, kokią diktuoja tema, raižiniai apgalvoti ir išbaigti. Dažnai tai filosofinės miniatiūros, kur mažame grafikos lakštelyje sutalpinamas neaprėpiamas pasaulis. Jo mažosios grafikos kūriniai apie įvairiausius žmones ir įvykius. Ir visiems dailininkas randa ką pasakyti, ką nors gero, linksmo ar šmaikštaus.

       Jo knygos ženkluose gyvena žmonės su taikliai pastebėtais bruožais ir charakteriais. P. Šiaučiūno knygos ženkluose sutalpinta ištisa portretų galerija, kurioje lengvai atpažįstami personažai, Lietuvoje žinomi žmonės. Mažame grafikos lakštelyje iš sudėtingo simbolių ir ženklų pasaulio dailininkas išrenka tai, kas svarbiausia – ir jam, ir objektui, ir tam, kuriam šis ekslibrisas skiriamas. Jis kurdamas visada išlieka žaismingas, patraukia vis naujais variantais, neišsenkamu išradingumu ir kartu paprastumu.

        Dailininkas sėkmingai rutulioja, sakytume, „rimto“ ekslibriso galimybes. Magiškas lino raižinys, užgriebiantis knygos ženklo esmę, perteikia meistrišką kūrėjo patirtį. Jo linoraižiniai, tai atsvara vis labiau įsigaliojančiai kompiuterinės grafikos bangai, parodantys, kad tokia klasikinė grafikos technika kaip linoraižinys, neprarado savo vertės ir  XXI amžiuje.

       P. Šiaučiūnas savo raižiniais prasiskverbia į žmogaus sielą, karštu emocingumu ir šmaikštumu ištirpdo abejingumo ir susvetimėjimo šaltį, priverčia žiūrovą susimąstyti apie bibliotekos ir knygos pasaulio išmintį. Dailininkas išmoningai perteikia žmogaus gyvenimo ir kūrybos įvaizdį.

       Ekslibrisai leidžia dailininkui eksperimentuoti. Meistriška raižysena, subtiliu skoniu ir savitu stiliumi – dvelkia jo knygos ženklai. P. Šiaučiūno grafinėse miniatiūrose linijų ir formų struktūra suteikia ekslibrisams ypatingos poetiškos nuotaikos ir dvasinės atgaivos. Juose filosofinė išmintis, dvasinė pusiausvyra, rimtis, šmaikšti mintis.

       Dailininkas lakoniškomis priemonėmis nusako bibliotekos ar jos savininko užsiėmimą, interesus, pomėgius, charakterį. Jo kūriniuose meniškai įtvirtintas perfrazuotas posakis, kad žmogus žmogui – ex libris. P. Šiaučiūnas savo meilę knygos ženklui 1999 m. lapkričio 10 d. yra išsakęs šiais žodžiais: „Ex libris – mano geriausias draugas ir dvasinė atrama duobėtame  gyvenimo kelyje, kuriam aš patikiu slapčiausius sielos virpesius“.

      Dailininkas aktyviai dalyvauja ekslibrisų kūryboje, nuo 1983 m. dažnas įvairių parodų ir konkursų Lietuvoje ir užsienyje dalyvis, pelnė apdovanojimų ir prizų (1987, 1988, 1989, 1991, 1992, 1993, 1995, 1996, 1998 ir kt.). P. Šiaučiūnas su savo sukurtais knygos ženklais dalyvavo ir Šiauliuose surengtuose respublikiniuose ir tarptautiniuose ekslibrisų konkursuose ir parodose: „Simonui Daukantui – 200“ (1993), Motiejui Valančiui – 195“ (1996), „Galerija „Laiptai“ (1997), „Gerardas Bagdonavičius 1901-1986“ (1998), „Kryžių kalnas“ (1999), Šiaulių P. Višinskio bibliotekai – 50“ (2001), Šiaulių J. Janonio gimnazijai – 150 (2001), Šiaulių universiteto Humanitariniam fakultetui – 50 metų“ (2006) ir kt. Išsamiau dailininko kūrybą pristato Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos 2003 metais išleistas leidinys „Povilas Šiaučiūnas. Žmogus, kuris paišo varnas... Bibliografija“. 

      P. Šiaučiūnas šiomis dienomis paminėjo savo septyniasdešimtmetį. Dailininkas pilnas kūrybinių sumanymų ir prasmingų tikslų. Jis savo kūriniais pasidalijo ir su Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešąja biblioteka, dovanodamas šios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrių fondui savo sukurtų knygos ženklų rinkinį.

      2018 m. rugpjūčio 6-31 dienomis  Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skaitykloje veikiančioje parodoje eksponuojama 60 Povilo Šiaučiūno 1981-2015 metais linoraižinio technika sukurtų ekslibrisų Lietuvos menininkams, rašytojams, kultūros ir visuomenės veikėjams. Šiai parodai Šiaulių apskrities P. Višinskio viešoji biblioteka išleido katalogėlį (sud. Asta Kaktytė).

Jonas Nekrašius

POVILO ŠIAUČIŪNO EKSLIBRISŲ KELIAS

Jubiliejinė dailininko paroda.

Parodos laikas: 2018 m. rugpjūčio 5 – 31 d.

Vieta: Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka

Povilas Šiaučiūnas, 2010 m., X3, 70x65

Pristatant asmenybę svarbu pradėti nuo biografijos faktų: kada gimė, kur mokėsi, ką kūrė, kokias rengė parodas ir t. t. Toks aprašymas gana įprastas, įspraudžiantis žmogų į rėmus. O Povilo Šiaučiūno mažosios grafikos darbai tarsi prašosi lygiaverčio pasakojimo – satyriško, minimalistinio ir taupaus.

Baigęs, regis, kone visų garsiausių vyresnės kartos Lietuvos menininkų kalvę – Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, vėliau ir Valstybinės konservatorijos Klaipėdos kultūros fakulteto Dailės skyrių dailininkas dirbo labai įvairius darbus: nuo buitinių paslaugų vitrinų apipavidalinimo, gamyklų interjerų ir eksterjerų kūrimo iki knygų iliustravimo, žurnalo techninio redaktoriaus ar kurčiųjų mokyklos mokytojo pareigų. Šios asmenybės aprėpties spektras labai platus ir jau nestebina, kad šalia visų oficialių darbų, savo kūrybiniam alkiui patenkinti, menininkas kūrė karikatūras, estampus ir ekslibrisus. Nemažai jų sukurta tokiems žymiems žmonėms kaip Donatas Banionis, Vitas Matuzas ar Vincas Kisarauskas. Ir net kelių rūšių skirtingi ekslibrisai skirti Tadui ir Kristinai – dailininko vaikams. Šie ekslibrisai itin jaukūs, naivūs ir paprasti. Vos kelios stambios detalės, simboliai atskleidžia vaiko pasaulio esmę ir paprastumą. Tai atskleidžia, kokią svarbią vietą vaikai užėmė menininko gyvenime ir kaip glaudžiai kūryba susijusi su jo kasdienybe. 

Kita ryški Povilo Šiaučiūno knygos ženklų tema – portretiniai ekslibrisai. Ši kūrybos kryptis sietina su išlavintu įgūdžiu piešti karikatūras. Knygos ženklo savininkų profiliai išraižomi taip tiksliai ir atpažįstamai, kad net sunku patikėti kūrinėlį esant atspaudu, o ne tušo piešiniu. Dailininko ekslibrisams būdingas primityvumas, stambios figūros ir elementų taupumas, minimalistinėje kompozicijoje telpa visos išraiškai reikalingos prasmės.

Povilo Šiaučiūno istorijai prasidėjus Anykščių rajone, gyvenimas jį vingiuotais keliais nuvedė į Panevėžį. Ten Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos darbuotojai sukaupė nemažai įvairių leidinių apie menininką. P. Šiaučiūnas dalį savo ekslibrisų padovanojo ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešajai bibliotekai, iš jų bibliotekoje surengta paroda.

Menotyrininkė

Gražina Montvidaitė

Povilas Šiaučiūnas, 1991 m., X3, 82x54

Povilas Šiaučiūnas, 1991 m., X3, 75x60

Povilas Šiaučiūnas, 1986, X3, 76x70

Povilas Šiaučiūnas, 1989 m., X3, 80x75

KAZIMIERO ŠVAINAUSKO EKSLIBRISAI ŠIAULIŲ APSKRITIES POVILO VIŠINSKIO VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE

PARODOS PRISTATYMO AKIMIRKOS

Kazimieras Švainauskas gimė 1917 m. birželio 20 d. Vilniuje, mirė 2002 m. sausio 25 d. Sedlcėse (Lenkija). Baigęs Kaune gimnaziją, 1937-1940 m. mokėsi ir baigė Kauno meno mokyklą. 1940 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą. 1944 m. dirbo Vilniaus baltarusių muziejuje, 1944 m. birželio mėnesį dalyvavo Šiaulių kraštotyros draugijos ir „Aušros“ muziejaus organizuojamose ekspedicijose.

1944 m. Vilniuje sovietų NKVD suimtas ir 1945 m. išvežtas į Stalinogorsko šachtas (Tulos sr.). Po karo grįžęs į Vilnių, tęsė studijas Vilniaus dailės institute. 1946 m. išvyko į Lenkiją ir tų pačių metų rugsėjį buvo priimtas į Krokuvos dailės akademiją. 1950 m. ją baigė ir įgijo meninės grafikos ir molbertinės tapybos diplomus. 1951 m. persikėlė į Piasečną, dėstė dailę mokykloje, 1971 m. apsigyveno Čepeline (Mazovijos vaivadija). K. Švainauskas buvo lietuvių kultūros propaguotojas Lenkijoje, žurnalo „Aušra“ meninis redaktorius, vienas iš M. K. Čiurlionio veiklos Lenkijoje įamžinimo iniciatorių. Lenkijos dailininkų sąjungos, Mozūrijos kultūros draugijos narys, Lenkijos Atgimimo kryžiaus kavalierius (1986) ir kt.

Rašė apie dailę, rinko, piešė lietuvių ir lenkų liaudies meno pavyzdžius, kūrė iliustracijas periodikai. Tapė peizažus, raižė linoleumo ir medžio graviūras, sukūrė iliustracijų H. Sienkiewicziaus apysakoms, W. Reymonto romanui „Kaimiečiai“ ir kt. Grupinėse parodose dalyvavo nuo 1951 m. Surengė per 60 asmeninių parodų Lenkijos miestuose (pirmoji jų įvyko 1953 m.), taip pat dalyvavo parodose Kinijoje (1964), Vokietijoje (1965, 1978), JAV (1966), Švedijoje (1966, 1971), TSRS (1967, 1989), Austrijoje (1968), Vengrijoje (1970), Čekoslovakijoje (1977), Kanadoje (1982), Ukrainoje (1999) ir kt.

K. Švainauskas 1966 m. Vilniaus dailės muziejuje surengė parodą, kurioje eksponavo kūrinius iš ciklo „Lietuvių paminklai Lenkijoje“. 1971 m. Liaudies meno draugijos Vilniaus skyriaus parodų salone surengta paroda „Liaudies motyvai“, 1987 m. eksponuoti darbai Druskininkuose, 1990 m. Lietuvos meno darbuotojų rūmuose surengtoje parodoje vyravo Lietuvos peizažai. 2000 m. K. Švainausko grafika buvo eksponuota Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio vilos galerijoje. K. Švainausko kūrinių yra Druskininkų miesto, Šiaulių „Aušros“ muziejuose, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (ekslibrisų), Lenkijos, Bulgarijos, Italijos, Čekijos, Švedijos, Vengrijos, Vokietijos muziejuose ir galerijose, privačiuose rinkiniuose.

2011 m. Valerija Aldona Lengvenytė-Švainowska dovanojo K. Švainausko darbų rinkinių Lietuvos nacionaliniam muziejui, 2012 m. – Kuršėnų etninės kultūros ir tradicinių amatų centrui. 2017 m. gruodžio 22 d. V. A. Lengvenytė-Švainowska Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešajai bibliotekai dovanojo 186 K. Švainausko sukurtus ekslibrisus.

Grafikas K. Švainauskas nuo 1964 m. iki pat mirties aktyviai kūrė ekslibrisus linoleumo ir medžio raižinio technikomis, nuo 1967 m. dalyvavo ekslibrisų parodose, ekslibrisų konkursuose Lenkijoje (1967), Rumunijoje (1998),  Belgijoje (1999), Ispanijoje (2000) ir kt. Kūryboje išbandė įvairias grafikos technikas – litografiją, ofortą, mecotintą, bet pirmenybę teikė linoleumo ir medžio raižiniams. Tarp K. Švainausko grafikos darbų daugiausia peizažų, portretų, nemažai teminių kompozicijų, knygų iliustracijų ir ekslibrisų. Dauguma yra nedidelio formato, smulkios raižysenos, dekoratyvaus meninio vaizdo mažosios grafikos kūriniai. K. Švainauskas sukūrė ekslibrisų V. Mačiuikai (1965), S. Valaitienei (1975), V. Miliui (1977), A. Glušauskui (1977, 1979), Ramelienei (1977), E. Šmigelskaitei (1977) ir kt.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje eksponuojami K. Švainausko ekslibrisai, sukurti linoleumo ir medžio raižinių technikomis. Ekslibrisus bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondui saugoti 2017 m. perdavė dailininko žmona Valerija Lengvenytė-Švainowska (1936 – 2018)

Jono Nekrašiaus inf.
Plakato autorė I. Slonksnytė

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. 

GEGUŽIŲ PROGIMNAZIJOS MOKSLEIVIAI DALYVAVO PROJEKTO „LIETUVOS EKSLIBRISUI – 500“ KŪRYBINĖSE DIRBTUVĖSE

2018 m. gegužės 29 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (toliau ŠAVB) vyko projekto “Lietuvos ekslibrisui – 500“ kūrybinės dirbtuvės. Autoekslibrisų kūrimo užsiėmimuose dalyvavo Gegužių progimnazijos 3 d. klasės moksleiviai ir jų mokytoja Ligita Norvilienė. 
Moksleiviai kūrė unikalius ekslibriso atspaudus monotipijos technika, įgijo žinių apie knygos ženklo ypatybes ir panaudojimo galimybes, daugiau sužinojo apie dailininko G. Bagdonavičiaus asmenybę ir pasiekimus ekslibrisų kūryboje bei ŠAVB Knygos grafikos centrą. Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Lolitos Brazos inf.

Gegužių progimnazijos moksleivių ekslibrisai

Straipsnių pradžia

Projektą dalinai finansuoja:

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. 

STARTUOJA ŠIAULIŲ APSKRITIES POVILO VIŠINSKIO VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS TARPTAUTINIS PROJEKTAS „LIETUVOS EKSLIBRISUI – 500“

Proginis atvirukas „Lietuvos ekslibrisui – 500“. Aut. Lolita Braza.

Ekslibrisas, suvokiamas kaip knygos savininko ir bibliotekos ženklas, yra reikšminga Lietuvos kultūros paveldo dalis. 2018 m. lietuvių kultūros istorijoje seniausiam žinomam knygos ženklui – herbiniam Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto senojo ekslibrisui – sukanka 500 metų. 

Minėdama šią sukaktį Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka (toliau ŠAVB) inicijuoja tarptautinį projektą „Lietuvos ekslibrisui – 500“. Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba, Šiaulių miesto savivaldybė. 

Projekto programa:

- Ekslibrisų kūrybinės dirbtuvės žmonėms, neturintiems specialaus meninio pasirengimo, ir specialistams (gegužės–spalio mėn., ŠAVB). 

Gegužės mėn. autoekslibrisus ŠAVB Knygos grafikos centre sukūrė JAV prezidento Ronald Reagan vardo klubo nariai,  Prof. Liudas Mažylis,  gamtininkas Salemonas Paltanavičius, rašytoja Aušra Mažonė, krepšininkų klubas „Šiauliai“ ir kt. Daugiau informacijos – ekslibrisai.blogspot.lt 

- Ekslibrisų kūrėjų Antano Kmieliausko, Alfonso Čepausko, Petro Repšio, Virgilijaus Burbos ir Mindaugo Petrulio įamžinimas vaizdo medžiagoje (birželio–rugpjūčio mėn., Vilnius-Klaipėda).

- ŠAVB dalyvavimas XXXVII tarptautiniame FISAE (Europos ekslibrisų kūrėjų ir mėgėjų asociacija) kongrese Prahoje. Sieksime, kad ŠAVB būtų įtraukta į FISAE priklausančių institucijų sąrašą (rugpjūčio mėn.)

- Tarptautinio forumo „Lietuvos ekslibrisui – 500“ medžiagos leidyba.

- Tarptautinis forumas „Lietuvos ekslibrisui – 500: evoliucija ir naujos kryptys“. Tai 2 dienų viešos diskusijos apie ekslibriso istoriją, raidą, jo reikšmę Lietuvos kultūrai, menui, paveldui, taip pat Europos kultūrai. Forumo metu veiks kūrybinės dirbtuvės, parodos, ekslibrisų mainų mugė (spalio 26–27 d., ŠAVB).

Astos Kaktytės inf.

Akcija „Per pasaulį su ekslibrisu“. Atvirlaiškis iš Maroko GBEF narei dailininkei Lolitai Brazai.

Straipsnių pradžia

Projektą iš dalies finansuoja:

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. 

VYDŪNO DRAUGIJOS NARĖ JURGITA GEDMINIENĖ KŪRYBINĖSE EKSLIBRISO DIRBTUVĖSE

Projektas LIETUVOS EKSLIBRISUI – 500!

Jurgita Gedminienė, 2018 m.

2018 m. gegužės 24 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (toliau ŠAVB) vyko CXLVII „Tekstų skaitymai“, skirti Vydūno 150-osioms gimimo metinėms.  Prieš renginį Vydūno draugijos narė, renginio vedėja Jurgita Gedminienė Knygos grafikos centre susikūrė asmeninį ekslibrisą. Ekslibrise pavaizduota saulė ir spindulys. Anot, Vydūno, „Spindulys esmi begalinės šviesos“. Jurgitai vydūniškoji filosofija ypač artima.

Ekslibriso kūrybinės dirbtuvės yra projekto "Lietuvos ekslibrisui – 500" dalis. Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė. Ekslibrisas papildė Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo kolekciją.

Lolitos Brazos inf.

Vydūno draugijos narė Jurgita Gedminienė kuria sau ekslibrisą.

Straipsnių pradžia

Projektą dalinai finansuoja:

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. 

JAV PREZIDENTO RONALD REAGAN VARDO KLUBO NARIAI SUKŪRĖ EKSLIBRISUS

Projektas LIETUVOS EKSLIBRISUI – 500!

2018 m. gegužės 21 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vyko JAV prezidento Ronald Reagan vardo klubo diskusija „Šimtmečio asmenybės: Antanas Smetona“. Joje dalyvavo istorinės LR Prezidentūros Kaune istorikė dr. Ingrida Jakubavičienė, teisininkas, parlamentaras dr. Stasys Šedbaras. Diskusiją moderavo rašytoja Loreta Jastramskienė. Prieš diskusiją bibliotekos svečiai Knygos grafikos centre susikūrė asmeninius ekslibrisus. Ekslibriso kūrybinės dirbtuvės yra projekto "Lietuvos ekslibrisui – 500" dalis, kurias finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė. Bibliotekos svečių ekslibrisai papildė Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo kolekciją.

Lolitos Brazos inf.

Iš kairės: rašytoja renginio moderatorė Loreta Jastramskienė, teisininkas, parlamentaras dr. Stasys Šedbaras, istorikė dr. Ingrida Jakubavičienė

Straipsnių pradžia

Projektą dalinai finansuoja:

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. 

RASOS PRIŠMONTIENĖS EKSLIBRISŲ KŪRYBOS ESMĖ

Nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki birželio 6 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos galerijoje eksponuojama šiauliečių dailininkų Rasos Prišmontienės ir Eimio Prišmonto kūrybos paroda. Rasa pristato dalį savo mažosios grafikos ir ekslibrisų kūrybos, apimančios ketvirtį amžiaus. 

Rasa Prišmontienė

Dailininkė Rasa Prišmontienė – lyrikė ir filosofė. Jos pasaulis persmelktas gėrio ir šviesos. Kartu tai dailininkė estetė, siekianti elegancijos ir harmonijos, pasaulio pažinimo ir pažangos.

Dailininkės kūryboje mėgstama grafinė miniatiūra – ekslibrisas. Ekslibrisas, knygos ženklas, dažniausiai turi ne abstraktų, o visiškai konkretų adresatą, tad jis yra ir žmogaus ženklas. Žmogaus ženklas - knygos ženklas – menininkės ženklas sujungia kūrybos visumą. R. Prišmontienės ekslibrisuose atsispindi kūrėjos įžvalgumas, įsigilinimas į žmogų, kuriam skirtas darbas ir pastangos užfiksuoti tikrovišką knygos savininko vidinį pasaulį. Vienuose ekslibrisuose vyrauja emocinę prasmę perteikianti linija, slepianti kietos medžiagos inertiškumą, kituose knygos ženkluose trapios ir subtilios linijos gamą papildo faktūra ir tekstas. Išlaikydama individualų savo kūrybos braižą, sudėtinga grafikos technika išgaudama juodas ar baltas dėmes, ji ieško ir suranda vientisą knygos ženklo kompoziciją ir temos darną. 

R. Prišmontienės ekslibrisai – ritmingas linijų ir ženklų derinys, kuriame lyg pro šydą išryškėja giliai paslėpta mintis. Kiekvienas dailininkės knygos ženklas pasižymi vientisu stiliumi, simbolių, nuotaikų, detalių derme, erdvės ir kompozicijos pajautimu, konstruktyvumu. Jos stiliui būdinga švelni ir laisva kompozicija, kuriai lyriškumo suteikia dekoratyvumo elementai. Ekslibrisų plastinės raiškos taupumas ir talpumas – išskirtinis bruožas, vyraujantis  R. Prišmontienės darbuose. Miniatiūriniame grafikos lakštelyje sutelkta informacija yra daugiasluoksnė. Jame fiksuojamos ne vien dailininkės estetinės nuostatos, jos santykis su praeities ir dabarties kultūra, bet kartu perteikiamos aktualijos ir knygos savininko vidinis pasaulis.

Rasa Prišmontienė

R. Prišmontienė, kurdama ekslibrisus, atsijoja tai, kas svarbiausia objektui, ir tam, kam šis ženklas skiriamas ir priklauso. Nors pabrėžiamas dekoratyvumas, piešinys grakštus, lengvai suvokiamas, prasmingas. Šie maži grafikos lakšteliai žavi skaidria nuotaika, ornamentiškumu, glaustu vaizdu. Jie subtiliai perteikia ne tik dvasinį knygos savininko pasaulį, bet kartu jautriai ir išraiškingai apibūdina jo sąlytį su gyvenimu, knyga, biblioteka, laikotarpiu. Tai gilios išminties filosofinės esė, poetinės novelės apie žmogų, laiką, būtį.

Jono Nekrašiaus inf.

Straipsnių pradžia

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.