LIETUVOS DAILININKŲ EKSLIBRISŲ PARODA. TARPTAUTINIS FORUMAS „LIETUVOS EKSLIBRISUI – 500“

EKSLIBRISŲ FIESTA POVILO VIŠINSKIO

VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE

Ekslibriso menui, kaip ir smuikavimui,

reikia jautrios sielos ir virtuoziško atlikimo

Antanas Olbutas, lietuvių dailininkas

     Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, III aukšto erdvėse veikia lietuvių dailininkų A. Burbos, A. Čepausko, A. Kmieliausko, M. Petrulio ir P. Repšio ekslibrisų parodos, skirtos tarptautiniam ekslibrisų forumui „Lietuvos ekslibrisui – 500“. Šis lietuvių dailininkų penketas atstovauja skirtingiems žanrams ir grafikos stiliams. Kiekvienas iš jų išskirtinis ir jų kūrybos su niekuo nesupainiosi. Jų sukurti knygos ženklai žinomi kolekcininkams iš viso pasaulio, buvo eksponuojami parodose ir konkursuose Lietuvoje ir užsienyje. Šie dailininkai daugelio respublikinių ir tarptautinių ekslibrisų konkursų nugalėtojai ir prizininkai. Jų kūryba – tikra šventė lietuviško ekslibriso mylėtojams, prasminga dovana Šiauliams – Lietuvos ekslibriso 500-mečio proga. Pristatome kiekvieno iš šių autorių kūrybą ir jų pasiekimus ekslibriso srityje.

Virgilijus Augustinas Burba

     Burba Augustinas Virgilijus, g. 1943 06 27 Grūšlaukio k., Kretingos aps. Grafikas, tapytojas, medalių kūrėjas. Ekslibrisus pradėjo kurti 1966 m. studijuodamas LVDI dailės pedagogiką, yra sukūręs per 400 įvairiomis grafikos technikomis (Ex libris R. 1975, Gecevičiūtės Ligijos. 1975, Burbos V. 1975, Vilniaus universitetui 400 metų. 1975, Aloyzo Každailio, Puidokaitė Asta. 1986, Jonas Basanavičius. 2001).  Surengė individualias ekslibrisų parodas Klaipėdoje 1977, 1978, dvi 1980, 1981 m. Nuo 1973 m. nuolatinis respublikinių ekslibrisų parodų, tarptautinių Vilniaus ekslibrisų bienalių dalyvis ir kt.

Apdovanojimai: garbės medalis – 1986, 1988 metais tarpt. ekslibrisų bienalėse Malborke (Lenkija); premijos – 1984 m. tarptautinio ekslibrisų konkurse Kortonoje (Italija) paskatinamoji premija (už Kortonos miestui skirtus ekslibrisus), 1988 m. tarptaut. G. D‘Annunzio ekslibrisų konkurse (abi Italijoje), 1997 m. tarptaut. Ekslibrisų konkurse „Pro Loco Roccalbegna“ Milane, 2006 tarptaut. Ekslibrisų konkurse „IX parolimpinės Turino žaidynės“ (abi Italijoje) ir kt.

       Kolekcininkas ir ekslibrisų tyrinėtojas iš Olandijos Jos Watershoot rašo: „Po pirmųjų menininkų kūrybos pasirodymų iš Rytų Europos, pastebėjau Augustino Virgilijaus Burbos ekslibriso graviūras. Jo darbai sudomino šio žanro kolekcininkus savo pasaulėvaizdžiu, turtinga ir individualizuota raiška“. 

Alfoncas Čepauskas

      Čepauskas Alfonsas, g. 1929 03 18 Gedgaudiškės k., Skaudvilės vls., Tauragės aps. Grafikas. Ekslibrisus pradėjo kurti 1961 m., jų sukūrė įvairia grafikos technika per 1300 (E. Pellai. Lago Maggiore. 1989, J. Tamašausko. 1991,  E. Simonaičio. 2001, J. Čumačenka. 2002 ir kt.). Lietuvos ekslibrisininkų klubo garbės pirmininkas. Paskelbė straipsnių apie ekslibriso meną, parengė jubiliejinį leidinį „Pripažinimo keliu. Lietuvos ekslibrisininkų klubui 20 metų“ (V., 2002), išleido metodinę knygą „Kaip sukurti ekslibrisą: grafikos technikos (V., 2007), surengė Lietuvos ir tarptaut. Ekslibriso parodų („Vilnius – metropolis Lituaniae“, 1989; „Gediminui – 650“, 1991; „Sakralinis ekslibrisas“, 1992; „M. K. Čiurlioniui – 125“, 2000; „Žalgiriui – 600“, 2010, ir kt.), sudarė jų katalogų. Nuo 1968 m. dalyvauja ekslibrisų parodose ir konkursuose Lietuvoje ir užsienyje. Yra surengęs 55 asmenines ekslibrisų ir grafikos parodas Lietuvoje ir užsienyje. Dalyvavo arti 300 vietinių ir tarptautinių parodų Čekijoje, D. Britanijoje, Italijoje, Japonijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose užsienio šalyse. Per dvidešimt metų vadovavo Lietuvos ekslibrisininkų klubui.

      Apdovanojimai: 1978 m. tarptautinio ekslibrisų konkurso „Bitės ir bičių produktai“ Liublianoje (Jugoslavija) premija; 1983 m. – tarptautinio ekslibrisų konkurso „Medis visais požiūriais“ Vinsėjo mieste (Prancūzija) III premija; 1985 m. – tarptautinio ekslibrisų konkurso „Kalnai ir sportas“ Bormijo mieste (Italija) paskatinamoji premija; 1986 m. tarptautinio ekslibrisų konkurso „Lago Madžorės ekslibrisas“ Luino mieste (Italija) pažymėjimas,  2010 m. tarptautinio ekslibrisų ir mažosios grafikos konkurso „Žalgiris – 600“ prizu ir kt. Surengė individualias ekslibrisų parodas Vilniuje (1977, 1978), Skaudvilėje ir Tauragėje (1981), Lenkijoje (1978) ir kt. Iš viso įvairiose respublikiniuose ir tarptautiniuose ekslibrisų konkursuose pelnė per 50 įvairių apdovanojimų.

      A.Čepauskas apie knygos ženklą yra pasakęs: „Ekslibrisas – viena minčių labirintais atklydusi vizija, sustabdyta ir įkūnyta trapioje medžiagoje – popieriuje, gal ir yra ta vieta, kurioje ryškėja sumanymų spiralės kontūrai. Ir jeigu pavyksta čia išsakyti savo ar kitų norus, lūkesčius ar credo, gal ir lengvesnis tampa metų „turtas“ ir nutolsta pasirodantis liūdesys“.

      

Antanas Kmieliauskas

Kmieliauskas Antanas, g. 1932 03 08 Olendernės k., Butrimonių vls., Alytaus aps. Tapytojas, skulptorius, grafikas. Ekslibrisus kuria nuo 1962 m., yra sukūręs apie 500 knygos ženklų įvairia grafikos (Vinco K. 1965, Rimanto Dichavičiaus. 1975, Algirdo Dembinsko. 1981, Enzo Pellai. 1990, Zigmo Tamakausko. 2001). Nuo XX a. 7 d-mečio vid. pradėjo kurti autorine spalvota  plastmasės raižinio technika. A. Kmieliauskas apie savo autorinę techniką pasakojo: „Ekslibrisus aš pradėjau daryti nauja savo sugalvota technika. Viskas yra pakankamai dviprasmiška... Yra jau seniai žinomos grafikos technikos ir jas naudojant padaryta labai gerų darbų, o mano technika darbui labai nepatogi. Kadangi taip daugiau niekas nedaro, tai išlaikydamas sukurtą stilių ir darydamas klišes aš sugaištu labai daug laiko... Kol tą mažą darbą padarau laiko reikia sugaišti kartais daugiau, kaip prie didelės skulptūros...  Kurdamas ekslibrisą atrandi įvairių eksperimentavimo galimybių. Kad šis mažo formato kūrinėlis būtų įdomus, dažnai ieškai vis kitokios struktūros, piešinio kompozicijos, reljefo ar kolorito. Daugelio idėjų negalėdamas įgyvendinti monumentalioje tapyboje, jas vienaip ar kitaip perteikiau knygos ženkluose. Ne visada buvo įmanoma parodyti savo sukurtą skulptūrą, freską, tapybą, o tūkstančiai ekslibrisų atspaudų pasklido per Lietuvos ir kitų šalių kolekcininkus. Knygos ženklai tapo nuoširdžiausia meno gerbėjų bendravimo forma“.  1966 m. A. Kmieliauskas pirmąkart dalyvavo Čekoslovakijoje vykusioje tarptautinėje ekslibrisų parodoje. Nuo 8 dešimtmečio daugelio respublikinių ir tarptautinių ekslibriso parodų D. Britanijoje, Danijoje, Ispanijoje, Italijoje, Japonijoje, Lenkijoje, kt. šalyse dalyvis.

     Apdovanojimai: 1970 m. apdovanotas XIII tarptautinio ekslibriso kongreso konkurse Budapešte III premija; 1974 m. – San Vito miesto (Italija) tarptautinio ekslibrisų konkurso, skirto miesto municipaliteto bibliotekai, aukso medaliu; 1974 m. – XV tarptautinio ekslibriso kongreso Bledo mieste I premija. 1976, 1978 m. – V, VI tarptautinių šiuolaikinio ekslibriso bienalių Malborke garbės medaliai. 1980 m. – tarptautinės ekslibrisų parodos „Inter-ex libris 80“ Frederikshaune laureatas“; Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejaus respublikinio ekslibrisų konkurso I premija. VI-osios Vilniaus ekslibrisų bienalės laureatas (1987) ir kt.

      Prof. V. Rimkus apie šio dailininko kūrybą rašo:  „A. Kmieliauskas svariai įsijungė į lietuviškojo ekslibriso raidą dar sovietų okupacijos laikais, tai buvo būdas ir galimybė  su jais dalyvauti užsienio parodose. Tam tikslui dailininkas išrado ir ištobulino originalią spalvotosios grafikos techniką. Visi  jo sukurti ekslibrisai yra vienetiniai, nerasime dviejų visiškai vienodų. Jo ekslibrisai tampa ne tik knygos ir tuo labiau bibliotekos ženklu, o kartu ir žmogaus simboliniu portretu, atskleidžiančių jo dvasinę būseną, interesų ratą ir meilę knygai“.

     

Mindaugas Petrulis

Petrulis Mindaugas, g.  1958 06 15 Baltininkų k., Telšių r. Grafikas. Dizaineris. Ekslibrisus pradėjo kurti 1981 m. studijuodamas LVDI. Yra sukūręs per 200 ekslibrisų įvairiomis grafikos technikomis ir kompiuterine grafika (Birutės P. 1984,  Zigmo Gėlės. 1985, „Titnago“ spaustuvė. Pakruojo filialas. 1986,  Klaipėdos m. centrinė biblioteka. 1988,  Valerijono Juciaus. 2001, Jono Basanavičiaus. 2011,  Ievos Simonaitytės biblioteka. 2016,). Nuo 1983 m. dalyvauja ekslibrisų parodose ir konkursuose Lietuvoje ir užsienyje.

      Apdovanojimai: G. Petkevičaitės-Bitės respublikinio ekslibrisų konkurso I premija (1986); Radviliškio rajono centrinės bibliotekos respublikinio ekslibrisų konkurso I premija (1986); Z. Gėlės-Gaidamavičiaus memorialinio muziejus respublikinio ekslibrisų konkurso II premija (1986) ir kt.

     Prof. V. Janulis apie šio autoriaus sukurtus knygos ženklus rašo: „M. Petrulio ekslibrisus lydi šrifto, kaligrafijos elementai, kurie būdingi ir visiems Klaipėdos krašto ekslibrisams. Ankstyvoje dailininko kūryboje aptinkame ir šriftinių, kaligrafinių ekslibriso etiudų, bylojančių apie lengvą autoriaus ranką, tvirtą kompozicijos struktūrą. Ekslibrisai pasižymi ritmu, harmonija, įspūdinga dinamika. Kūrybinio kelio pradžioje M. Petrulis dirbo šilkografijos technika, vėliau atsiradusios naujos technologijos, kompiuterinė grafika pavergė dailininką savo galimybėmis“.

    

Petras Repšys

Repšys Petras, g. 1940 09 26 Šiauliuose. Grafikas, medalininkas, tapytojas, skulptorius. Ekslibrisus pradėjo kurti 1969, jų yra sukūręs per 100 cinkografijos, litografijos, šilkografijos ir kt. technikomis (Vilniaus universiteto biblioteka 1969, Aktoriaus Laimono Noreikos. 1971, S. Gedos. 1971,  Sigitas Katkus. 1977, Mikas Vilutis. 1977, Pranas Morkus. 1980. L; Norberto Vėliaus. 1981. L, Baltramiejaus Remigijaus. 1981 ir kt.). Nuo 1970 m. dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse ekslibrisų parodose-konkursuose: XIII tarptautiniame ekslibriso kongrese (1970), V ir VI tarptautinėse šiuolaikinio ekslibriso bienalėse Malborke (Lenkija) ir kt.

      Apdovanojimai: Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejaus respublikinio ekslibrisų konkurso I premija (1970), V tarptautinės šiuolaikinio ekslibriso bienalės Malborke specialiu Varšuvos ekslibriso klubo prizu (1971) ir kt.

       P. Repšys apie knygos ženklus pasakojo: „Ekslibrisus pradėjau kurti nuo 1969 m., turiu jų atliktų cinkografijos, serigrafijos ir litografijos technikomis. Ekslibrisai pas mus išpopuliarėjo aštuntajame dešimtmetyje. Žmonės užsisakydavo juos kokio nors jubiliejaus proga. Buvo spaudžiami tiražai, klijuojama į knygas. Be to, tai bene vieninteliai kūriniai, sovietmečiu galėję pusiau legaliai patekti į užsienio parodas, į katalogus. Lietuvių ekslibrisai tapo žinomi ir matomi, laimėta medalių ir diplomų. Kai Vilniuje pradėta rengti Pabaltijo ekslibrisų bienales, tai buvo svarbus įvykis, nes artino tris bendro likimo šalis. Žinoma, Maskvai tai nepatiko“.

      Prof. dr. G Jankevičiūtė rašo: „Šiauliečiai geriau nei kiti Lietuvos gyventojai gali pažinti šį specifinį dailės žanrą, nes turi Gerardo Bagdonavičiaus sukauptą ekslibrisų kolekciją. Susidomėjimą ekslibrisu G. Bagdonavičius diegė ir savo mokiniams. Vienas jų – Petras Repšys, kuris mielai pasakoja, kad iš savo Mokytojo apie ekslibrisą iš esmės sužinojo viską.

      Visi P. Repšio ekslibrisai, nesvarbu, kada ir kokia technika padaryti, - lyg maži apsakymai. Apie savo žmones, savo laiką ir save. Kultūros istorikui tai tikras lobis, dailės mėgėjui – didžiulis malonumas“.

Jono Nekrašiaus inf.

Projekto "Lietuvos ekslibrisui – 500“ organizatorė:

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka

Rėmėjai: 

Lietuvos kultūros ministerija

Lietuvos kultūros taryba

Šiaulių miesto savivaldybė

FISAE NARIŲ SĄRAŠE – ŠIAULIŲ APSKRITIES POVILO VIŠINSKIO VIEŠOSIO BIBLIOTEKOS GERARDO BAGDONAVIČIAUS EKSLIBRISŲ FONDAS

   

Raštas, patvirtinantis ŠAVB priėmimą į FISAE

      

     2018 m. rugpjūčio 28 – rugsėjo 2 dienomis Čekijos sostinėje Prahoje vykusiame XXXVII FISAE kongrese Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas (GBEF) priimtas į FISAE. Tai svarbus tarptautinis pripažinimas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešajai bibliotekai (ŠAVB). ŠAVB – pirmoji biblioteka Europoje, tapusi FISAE nare. 

     FISAE – Tarptautinė ekslibriso mėgėjų asociacijų federacija, veikianti nuo 1966 m. Jos kongresai kas dveji metai vyksta vis kitoje pasaulio šalyje. FISAE prezidentu tampa šalies šeimininkės, kurioje vyksta šis renginys, atstovas. Prahos centre, viešbutyje „Pyramida“, vykusiame XXXVII FISAE kongrese dalyvavo delegatai ir atstovai iš įvairių pasaulio šalių.

     2018 m. rugsėjo 1 d. įvyko išplėstinis Kongreso posėdis, kuriam pirmininkavo prezidentas K. Urbanas ir generalinis sekretorius suomis Olli Ylonenas. Kongresas XXXVIII FISAE prezidentu patvirtino Anthony Pincott iš Londono, kuris šias pareigas iškilmingai perėmė iš K. Urbano.

Kongreso posėdyje buvo svarstytas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos prašymas priimti į FISAE narius. Žodis buvo suteiktas bibliotekos delegatui Jonui Nekrašiui. Kongreso dalyviams buvo pristatyta ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo knygos ženklo populiarinimo veikla.

     Išklausius ŠAVB delegato pranešimą ir FISAE sekretoriui O. Ylonenui pasiūlius, buvo priimtas sprendimas tenkinti prašymą ir ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondą priimti į FISAE narius.

     

A. Kaktytės inf.

Projektą dalinai finansavo Lietuvos kultūros taryba 

Lietuvos Respublikos ambasada Čekijoje

SVEČIAI IŠ PLUNGĖS DALYVAUJA PROJEKTE "LIETUVOS EKSLIBRISUI – 500"

Rugsėjo 19 d. bibliotekoje svečiavosi ir Knygos grafikos centre asmeninį ekslibrisą susikūrė Plungės rajono viešosios bibliotekos direktorė Violeta Skierienė.

Skaitykite daugiau apie projektą. 

Iš kairės: Plungės rajono viešosios bibliotekos direktorė Violeta Skierienė, ŠAVB Knygos grafikos centro edukatorė Lolita Braza, Plungės rajono viešosios bibliotekos vairuotojas. A. Kaktytė nuotr.

Projekto rėmėjai: 

KRYŽIŲ KALNAS KNYGOS ŽENKLUOSE

2018 m. rugsėjo mėnesį Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje III a. fojė surengta paroda „Popiežius Jonas Paulius II, Kryžių kalnas ir Šiauliai“, kurioje eksponuojami 1998 m. tarptautiniam ekslibrisų konkursui „Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai“ sukurti knygos ženklai, vilnietės grafikės oforto ir akvatintos technika sukurtas ciklas „Kryžių kalnas, I, II, III, IV, V“, dailininkės Medos Narbutaitės grafito ir grotažo technika sukurti darbai „Ex libris. Kryžių kalnas“, J. Nekrašiaus nuotraukos iš spalvotos fotografijos ciklo „Kryžių kalno vizijos“, atvirukai, atvirlaiškiai, vokai ir pašto ženklai“ iš GBEF nario J. Nekrašiaus rinkinio. Paroda skirta popiežiaus Jono Pauliaus II vizito į Lietuvą, Kryžių kalną ir Šiaulius 25-mečiui atminti.

      Kelias, kalnas, kryžiai... „Lietuvoje yra unikali vieta, vienintelė tokia pasaulyje. Tai Kryžių kalnas. Kryžių miškas. Didelių ir mažų kryžių, kurie auga ant šios kalvos. Niekam nepasisekė jų išnaikinti. Vis atauga iš naujo. Šiandien jie yra ypač gausūs.“ Taip apie Kryžių kalną yra pasakęs Šventasis Tėvas Jonas Paulius II.

      Kryžių kalnas, esantis Lietuvoje, netoli Šiaulių, yra žinomas visame pasaulyje. Tai šventa vieta, kurią aplanko ne tik pavieniai asmenys ir grupės iš Lietuvos, bet ir maldininkai, piligrimai iš viso pasaulio. Galbūt jie ne visuomet pažįsta Lietuvą, tačiau neklysdami suranda Kryžių kalną – pasaulio katalikų paminklą.

        Kryžių kalnas yra sudominęs ne vieną Lietuvos ir užsienio dailininką. Jis yra pavaizduotas dailininkų drobėse, akvarelėse, estampuose, knygos ženkluose, išraižytas ir atspausdintas įvairiomis grafikos technikomis.

        Kryžių kalnas – vienas reikšmingiausių sakralinio meno, kryždirbystės, istorijos ir archeologijos paminklų Europoje. Įprasminant šį Šventkalnį, jo įvaizdį ir reikšmę pasaulio religijos istorijoje ir kultūroje, minint popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Kryžių kalne penkerių metų sukaktį, pagerbiant dvasininkus, kultūros ir visuomenės veikėjus, daug prisidėjusius prie tikėjimo išsaugojimo ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1998 metų gegužės mėnesį Šiauliuose buvo paskelbtas tarptautinis sakralinio ekslibriso konkursas „Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai“. Jį organizavo Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros skyrius, Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto taryba, viešoji įstaiga Kryžių kalno priežiūros komitetas ir Šiaulių ekslibriso muziejus (konkurso kuratorius J. Nekrašius). Tai  pirmasis sakralinio ekslibriso konkursas Šiaurės Lietuvoje.

      1998 m. „Saulės deltos“ leidykla 800 egz. tiražu išleido informacinį leidinį „Tarptautinis sakralinio ekslibriso konkursas. Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998“ (sud. ir tekstų autorius J. Nekrašius), kuriame lietuvių, anglų ir vokiečių kalbomis buvo išspausdintas straipsnis „Kryžių kalnas – pasaulio paminklas“, tarptautinio sakralinio ekslibrisų konkurso „Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998“ nuostatai ir sąrašas asmenų bei religinių organizacijų, kurioms buvo siūloma sukurti sakralinius ekslibrisus Kryžių kalno tema.

      Tarptautinio sakralinio ekslibrisų konkurso organizatoriai ekslibrisų sulaukė ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų pasaulio šalių. Iš viso gauta daugiau kaip 350 darbų, skirtų Kryžių kalnui, popiežiui Jonui Pauliui II, Lietuvos dvasininkams, bažnyčioms, vienuolynams ir jų bibliotekoms, Šiaulių vyskupijai. Ekslibrisus sukūrė 220 autorių iš 36 pasaulio valstybių. Savo darbus konkursui pateikė ir 80 Lietuvos menininkų, iš jų – 32 autoriai iš Šiaulių. Gražią iniciatyvą parodė Šiaulių universiteto Menų fakultetas. Dailininko V. Janulio vadovaujamas 21 šio fakulteto studentas ekslibrisų konkursui pristatė 27 knygos ženklus, sukurtus sausąja adata. Šiuose darbuose pavaizduotas Kryžių kalnas, įprasminti dvasininkai, Šiaulių krašto bažnyčios, vienuolynai ir sakraliniai simboliai.

       Konkursui atsiųstuose mažosios grafikos kūriniuose įvairių šalių menininkai savitai ir originaliai perteikė Kryžių kalno įvaizdį, atskleidė jo svarbą religijos istorijai, pagerbė popiežių Joną Paulių II, žymius Lietuvos dvasininkus, kultūros veikėjus. Ekslibrisuose dominuoja Rūpintojėlio, kryžiaus ir kiti sakraliniai ženklai bei simboliai. Knygos ženklus, skirtus popiežiui Jonui Pauliui II, sukūrė šie dailininkai: Emma Calvino („Ačiū jums, lietuviai, už šį Kryžių kalną, liudijantį Europos ir viso pasaulio tautoms didį šio krašto žmonių tikėjimą... Popiežius Jonas Paulius II. 1993 09 07“), Liliana Liucia Gaston iš Argentinos („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Popiežius Jonas Paulius II“), Mikola Ryžy iš Baltarusijos („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Pope John Paul II“), Magda Vamvaira iš Graikijos („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Pope John Paul II“), italai Luigi Caasalino („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Popiežius Jonas Paulius II. 1993 m. rugsėjo 7 d. apsilankė Kryžių kalne“), Tarasco Pietro Paolo („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Popiežius Jonas Paulius II. 1993 09 07“), Marzija Žaksigarina iš Kazachstano („Ex libris. Jana Pawla II“), Melinda Kostelac iš Kroatijos („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Pope John Paul II“), lenkai Tadeusz Waclaw Budynkiewicz („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Pope John Paul II“), Krzysztof Kmiec („Ex libris. Popiežius Jonas Paulius II. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998“), Kazimierz Zbigniew Lonski („Ex libris. Jan Pawel II. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998“), Renata Rychlicka („Ex libris. Jan Pawel II. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998“), Helena Sawicka („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Jan Pawel II“), Czeslaw Kazimierz Wos („Ex libris. Jana Pawla II. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998“), lietuviai Sigitas Burneckis („Ex libris. John Paul II. Kryžių kalnas. Šiauliai. 1995“), Taida Balčiūnaitė („Ex libris. Popiežius Jonas Paulius II. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998“), Valerijonas Galdikas („Ex libris. Jonas Paulius II. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998“), Algirdas Indrašius („Ex libris. Popiežius Jonas Paulius II. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998“), Stanislava Darija Maleckienė („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Popiežius Jonas Paulius II“), Juozas Petrauskas („Ex libris. Popiežiaus Jono Pauliaus II. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998“), Vytautas Petronis („Ex libris. Popiežius Jonas Paulius II. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998“), Ona Šimaitytė-Račkauskienė („Ex libris. Popiežius Jonas Paulius II. 1993“), Laima Gedvilaitė-Sakalauskienė („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. 1993 m. Šv. Tėvas Jonas Paulius II“), Vija Tarabildienė („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Jonas Paulius II. 1993 rugsėjo 7“), Irena Žviliuvienė („Ex libris. Popiežius Jonas Paulius II. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998“), meksikiečiai Jesus Arredondo („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Juan Pablo II. 1999“), Vicente Vertiz Pani („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. John Paul II“), Sergio Sanchez Santamaria („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Pope John Paul II“), rumunas Ovidiu Petca („Ex libris. Popiežius Jonas Paulius II. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998“), rusas Evgenij Bliumkin („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Pope John Paul II – visited the Hill of Crosses on September 7, 1993“), suomis Raimo Kanerva („Ex libris. Pope John Paul II. Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998“), Graciela Silvera iš Šveicarijos („EL. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Pop. Jone Paul II“), vengras Reti Andras („Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai 1998. Pope John Paul II“) ir kt.

      Daugelio konkursui atsiųstų ekslibrisų stilistikoje susipina bažnytinės viduramžių plastikos, ornamentikos bruožai, angelų, Kristaus, Kryžių kelio, Nukryžiuotojo, Kryžių kalno ir kryžiaus motyvai. Apskritai ta proga sukurtuose knygos ženkluose Kryžių kalno ir kryžiaus motyvas pats populiariausias. Tai senas įvaizdis, ypač plėtotas religinio meno, simbolizuojantis ryšį tarp dangaus ir žemės, Dievo ir žmogaus. Šis motyvas viską vienija ir sujungia. Kryžius būdingas ir lietuvių sakralinės tematikos grafikai, tautodailei.     

      Vertinimo komisijai, kurią sudarė dailininkai, menotyrininkai, kultūrologai ir dvasininkijos atstovai, nelengva buvo atrinkti iš gausybės atsiųstų darbų, meniškiausius knygos ženklus, paskelbti nugalėtojus. Šiaulių dailės galerijoje nuo 1999 m. birželio 23 d. iki liepos 7 d. veikusi tarptautinio sakralinio ekslibriso konkurso „Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai“ paroda bei jos metu išsakyti žiūrovų ir lankytojų atsiliepimai padėjo atrinkti vertingiausius ir geriausiai konkurso nuostatus atitinkančius knygos ženklus ir jų kūrėjus.

      Pirmoji premija paskirta vilnietei dailininkei Taidai Balčiūnaitei, oforto ir mišria grafikos technika sukūrusiai meniškų ekslibrisų kolekciją, skirtą popiežiui Jonui Pauliui II, vyskupui Eugenijui Bartuliui, Šiaulių vyskupijos kurijos bibliotekai ir Kryžių kalno brolių vienuolyno bibliotekai. Antrąja premija apdovanotas italų dailininkas Tarasco Pietro Paolo, subtiliai oforto technika pavaizdavęs popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymą Kryžių kalne 1993 metų rugsėjo 7 dieną. Dvi trečiosios premijos atiteko dailininkui iš Milano (Italija) Bruno Gozzo ir vilniečiui dailininkui Mikalojui Vilučiui. Savo menine išraiška ir kompoziciniu vientisumu išsiskiria pastarojo lietuvio dailininko sukurti trys ekslibrisai: „Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai“, „Ex libris vyskupui Eugenijui Bartuliui“ ir „Ex libris monsinjorui Kleopui Jakaičiui“. Tai rupios faktūros šiuolaikinės stilistikos piešiniai sakraline maniera, originaliai perteikta krikščioniškoji ikonografija, angelo, kryžiaus, apvaizdos simboliai. Šiais knygos ženklais dailininkas M. Vilutis savitai išreiškia Dievo apvaizdos idėją, religinio dvasingumo ir taurumo idealus.

   Už originalumą, savitumą ir profesionalų konkurso temos atskleidimą paskirtos keturios paskatinamosios premijos lietuvių dailininkams Algirdui Indrašiui, Vaidotui Januliui, Aušrai Paulauskienei ir čekų dailininkui Jindrichui Pilečekui už meniškus sakralinius ekslibrisus, įprasminančius Kryžių kalną ir pagerbiančius Lietuvos dvasininkus.

        Šiaulietė dailininkė Meda Narbutaitė tarptautiniam ekslibrisų konkursui „Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai“ sukūrė įdomų penkių darbų ciklą „Ex libris. Kryžių kalnas“ (popierius, grafitas. 27x20, 29,5x20,5, 25,5x19,5, 20x27 ir 25,5x20 cm).

      Ekslibrisai, bylojantys daugybe kalbų ir kūrėjų balsų apie Kryžių kalną – pasaulio katalikų paminklą ir dvasininkus – svarbus sakralinis ir kultūrinis projektas. Šio tarptautinio ekslibrisų konkurso paroda pabuvojo Vilniuje, Kaune, kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Ekslibrisai paplito po muziejus, parodas, galerijas ir kolekcijas. Jie reprodukuojami knygose, albumuose, įvairiuose meno leidiniuose.

       Tarptautinės ekslibrisų konkurso-parodos „Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai“ proga sukurtas 25 min. trukmės spalvotas muzikinis videofilmas „Kryžių kalnas“ (autoriai: J. Nekrašius, S. Teišerskis ir V. Žlabys). Jame pristatomas ne tik Kryžių kalnas, jo istorija, bet ir supažindinama su tarptautinio sakralinio ekslibrisų konkurso „Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai“ kūriniais ir autoriais. Žurnalistas, kino kritikas S. Valiulis šį videofilmą pavadino darbu, apie kurį bus kalbama, ir palinkėjo jo kūrėjams ir filmui sėkmės ne tik Lietuvos, bet ir užsienio ekranuose.

     1999 m. gruodžio mėn. pabaigoje konkurso organizatoriai sumanė tarptautinio ekslibrisų konkurso parodą „Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai“ surengti 2000 m. kovo mėnesį per lietuvių dienas Romoje ir tuo pačiu metu įteikti šios parodos katalogą ir ekslibrisus, skirtus popiežiui Jonui Pauliui II. Šiuo klausimu buvo kreiptasi raštu į Lietuvos Respublikos ambasadą prie Šv. Sosto, esančią Romoje, Piazza Farnese, 44. Lietuvos Respublikos Ambasados prie Šv. Sosto ambasadorius Kazys Lozoraitis, atsakydamas į laišką, šių eilučių autoriui 2000 m. vasario 7 d. rašė:  „Kai dėl knygos „Ekslibrisai Popiežiui Jonui Pauliui II“, manau, būtų įmanoma ją įteikti Šv. Tėvui per audienciją, kurią jis mano suteikti lietuviams kovo 4 d. <...> Jei dėl laiko stokos nebūtų įmanoma kovo mėn. pradžioje įgyvendinti bent dalies Jūsų paminėtų projektų, gal pavyktų vėliau, Jubiliejinių metų eigoje, pristatyti Romoje fotodokumentinę parodą apie Kryžių kalną, projektą pristačius čia veikiančiam italų Jubiliejiniam komitetui ir pasiteiravus ar komitetas būtų pajėgus projektą paremti. Pagaliau, dėl ekslibrisų parodos, ar italai ekslibristai, su kuriais, kaip suprantu, palaikote santykius, negalėtų padėti parodą surengti Romoje ar kur kitur?“ (Kazys Lozoraitis, Lietuvos Respublikos Ambasada prie Šv. Sosto, Roma, 2000-02-07. Laiško originalas saugomas autoriaus archyve).

       Šiauliuose veikusią tarptautinę ekslibrisų konkurso parodą ir fotografijų rinkinį apie Kryžių kalną 2000 m. kovo pradžioje numatyta surengti JAV, Lemonte esančiame lietuvių Dailės muziejuje. Prie šios parodos organizavimo nemažai prisidėjo fotografas, JAV lietuvių kultūros veikėjas Algimantas Kezys (1928-2015), kuris savo laiške 2000 m. sausio 25 d. šių eilučių autoriui rašė: „Gavęs Tavo laišką, tuoj pat paskambinau mūsų lietuvių Dailės muziejaus direktorei Daliai Šlenienei, užklausdamas, ar turi laisvą vietą parodai apie Kryžių kalną. Ta laisva vieta visai netoli – kovo mėnuo. Direktorė mielai sutiko Jūsų siūlomą parodą ir video juostą apie Kryžių kalną eksponuoti kovo pradžioje...“

    2000 m. šių eilučių autorius ir dizaineris K. Musneckis spaudai parengė ekslibrisų katalogą „Šventasis Tėvas ir Kryžių kalnas“, kuriame pateikiami ekslibrisai, skirti popiežiui Jonui Pauliui II, ir vaizdai iš jo apsilankymo Kryžių kalne 1993 m. rugsėjo 7 d.

2000 spalio 14 d. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje surengta šiauliečių tarptautinės ekslibrisų parodos „Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai“ ir vaizdo filmo „Kryžių kalnas“  pristatymas.

      2002 m. leidykla „Saulės delta“ 700 egz. tiražu išleido tarptautinio ekslibrisų konkurso „Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai / Ex libris. The Hill of crosses“ parodos katalogą (sud. ir tekstų autorius J. Nekrašius, dail. G. Šimoliūnienė). Leidinyje publikuojami tarptautinio ekslibrisų konkurso „Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai“ dailininkų sukurti knygos ženklai, dalyvių ir laureatų sąrašai, konkursinių darbų kataloginiai duomenys. Trumpai supažindinama su Kryžių kalno istorija ir kryžiaus prasme sakraliniame mene, tarptautinio ekslibrisų konkurso „Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai“ rezultatais, su šiam konkursui atsiųstais darbais ir jų autoriais.

      

Jonas Nekrašius

LINORAIŽINIO MEISTRO POVILO ŠIAUČIŪNO JUBILIEJINĖ EKSLIBRISŲ PARODA

Panevėžyje gyvena dailininkas Povilas Šiaučiūnas, kuris nuo 1976 m. kuria ekslibrisus. Jo per 900 daugiausia linoraižinio technika, sukurtų knygos ženklų pasaulis originalus ir nepakartojamas. Šmaikštūs, švelnia ironija, taikliu jumoru, nuotaikingi, gerą nuotaiką ir jausmus skleidžiantys kūriniai, perteikia savitą autoriaus pasaulėžiūrą, filosofiją ir subtiliai perteikia knygos ženklo savininką ir personažus.

Susitikimas su dail. Povilu Šiaučiūnu.
2018 m. rugpjūčio 7 d. Panevėžio apskrities bibliotekoje
Iš kairės: ŠAVB edukatorė dail.
L. Braza, dail. P. Šiaučiūnas,
ŠAVB bibliotekininkė A. Kaktytė.

     Taškas, rėžis, linija, juodai baltos formos ir detalės. Piešinys dailininkui atspirties taškas – formuojant savitą plastinį pasaulėvaizdį, individualų braižą ir išskirtinį stilių. Jo kūrinių nesumaišysi su jokiais kitais. Tai savitas „šiaučiūniškas“ stilius. Paukščio, varno motyvas simbolizuoja patį P. Šiaučiūną – išmintingą ir vienišą kūrėją.

      Ekslibriso žanras leidžia dailininkui atsipalaiduoti nuo daugelio sąlygotumų, išsakyti jame tai, kas kitur sunkiai sau rastų vietą. Ekslibrisas dailininkui yra tikrasis jo pašaukimas, leidžiantis jam pasakyti viską apie šį pasaulį, apie žmogų, laikmetį, aktualijas ir tuo pačiu likti nepriklausomu ir savitu.

       Jo ekslibrisai, dažniausiai turi ne abstraktų, o realiai egzistuojantį konkretų adresatą. Dailininkas grafinėmis priemonėmis kuria tokią nuotaiką, kokią diktuoja tema, raižiniai apgalvoti ir išbaigti. Dažnai tai filosofinės miniatiūros, kur mažame grafikos lakštelyje sutalpinamas neaprėpiamas pasaulis. Jo mažosios grafikos kūriniai apie įvairiausius žmones ir įvykius. Ir visiems dailininkas randa ką pasakyti, ką nors gero, linksmo ar šmaikštaus.

       Jo knygos ženkluose gyvena žmonės su taikliai pastebėtais bruožais ir charakteriais. P. Šiaučiūno knygos ženkluose sutalpinta ištisa portretų galerija, kurioje lengvai atpažįstami personažai, Lietuvoje žinomi žmonės. Mažame grafikos lakštelyje iš sudėtingo simbolių ir ženklų pasaulio dailininkas išrenka tai, kas svarbiausia – ir jam, ir objektui, ir tam, kuriam šis ekslibrisas skiriamas. Jis kurdamas visada išlieka žaismingas, patraukia vis naujais variantais, neišsenkamu išradingumu ir kartu paprastumu.

        Dailininkas sėkmingai rutulioja, sakytume, „rimto“ ekslibriso galimybes. Magiškas lino raižinys, užgriebiantis knygos ženklo esmę, perteikia meistrišką kūrėjo patirtį. Jo linoraižiniai, tai atsvara vis labiau įsigaliojančiai kompiuterinės grafikos bangai, parodantys, kad tokia klasikinė grafikos technika kaip linoraižinys, neprarado savo vertės ir  XXI amžiuje.

       P. Šiaučiūnas savo raižiniais prasiskverbia į žmogaus sielą, karštu emocingumu ir šmaikštumu ištirpdo abejingumo ir susvetimėjimo šaltį, priverčia žiūrovą susimąstyti apie bibliotekos ir knygos pasaulio išmintį. Dailininkas išmoningai perteikia žmogaus gyvenimo ir kūrybos įvaizdį.

       Ekslibrisai leidžia dailininkui eksperimentuoti. Meistriška raižysena, subtiliu skoniu ir savitu stiliumi – dvelkia jo knygos ženklai. P. Šiaučiūno grafinėse miniatiūrose linijų ir formų struktūra suteikia ekslibrisams ypatingos poetiškos nuotaikos ir dvasinės atgaivos. Juose filosofinė išmintis, dvasinė pusiausvyra, rimtis, šmaikšti mintis.

       Dailininkas lakoniškomis priemonėmis nusako bibliotekos ar jos savininko užsiėmimą, interesus, pomėgius, charakterį. Jo kūriniuose meniškai įtvirtintas perfrazuotas posakis, kad žmogus žmogui – ex libris. P. Šiaučiūnas savo meilę knygos ženklui 1999 m. lapkričio 10 d. yra išsakęs šiais žodžiais: „Ex libris – mano geriausias draugas ir dvasinė atrama duobėtame  gyvenimo kelyje, kuriam aš patikiu slapčiausius sielos virpesius“.

      Dailininkas aktyviai dalyvauja ekslibrisų kūryboje, nuo 1983 m. dažnas įvairių parodų ir konkursų Lietuvoje ir užsienyje dalyvis, pelnė apdovanojimų ir prizų (1987, 1988, 1989, 1991, 1992, 1993, 1995, 1996, 1998 ir kt.). P. Šiaučiūnas su savo sukurtais knygos ženklais dalyvavo ir Šiauliuose surengtuose respublikiniuose ir tarptautiniuose ekslibrisų konkursuose ir parodose: „Simonui Daukantui – 200“ (1993), Motiejui Valančiui – 195“ (1996), „Galerija „Laiptai“ (1997), „Gerardas Bagdonavičius 1901-1986“ (1998), „Kryžių kalnas“ (1999), Šiaulių P. Višinskio bibliotekai – 50“ (2001), Šiaulių J. Janonio gimnazijai – 150 (2001), Šiaulių universiteto Humanitariniam fakultetui – 50 metų“ (2006) ir kt. Išsamiau dailininko kūrybą pristato Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos 2003 metais išleistas leidinys „Povilas Šiaučiūnas. Žmogus, kuris paišo varnas... Bibliografija“. 

      P. Šiaučiūnas šiomis dienomis paminėjo savo septyniasdešimtmetį. Dailininkas pilnas kūrybinių sumanymų ir prasmingų tikslų. Jis savo kūriniais pasidalijo ir su Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešąja biblioteka, dovanodamas šios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrių fondui savo sukurtų knygos ženklų rinkinį.

      2018 m. rugpjūčio 6-31 dienomis  Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skaitykloje veikiančioje parodoje eksponuojama 60 Povilo Šiaučiūno 1981-2015 metais linoraižinio technika sukurtų ekslibrisų Lietuvos menininkams, rašytojams, kultūros ir visuomenės veikėjams. Šiai parodai Šiaulių apskrities P. Višinskio viešoji biblioteka išleido katalogėlį (sud. Asta Kaktytė).

Jonas Nekrašius

POVILO ŠIAUČIŪNO EKSLIBRISŲ KELIAS

Jubiliejinė dailininko paroda.

Parodos laikas: 2018 m. rugpjūčio 5 – 31 d.

Vieta: Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka

Povilas Šiaučiūnas, 2010 m., X3, 70x65

Pristatant asmenybę svarbu pradėti nuo biografijos faktų: kada gimė, kur mokėsi, ką kūrė, kokias rengė parodas ir t. t. Toks aprašymas gana įprastas, įspraudžiantis žmogų į rėmus. O Povilo Šiaučiūno mažosios grafikos darbai tarsi prašosi lygiaverčio pasakojimo – satyriško, minimalistinio ir taupaus.

Baigęs, regis, kone visų garsiausių vyresnės kartos Lietuvos menininkų kalvę – Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, vėliau ir Valstybinės konservatorijos Klaipėdos kultūros fakulteto Dailės skyrių dailininkas dirbo labai įvairius darbus: nuo buitinių paslaugų vitrinų apipavidalinimo, gamyklų interjerų ir eksterjerų kūrimo iki knygų iliustravimo, žurnalo techninio redaktoriaus ar kurčiųjų mokyklos mokytojo pareigų. Šios asmenybės aprėpties spektras labai platus ir jau nestebina, kad šalia visų oficialių darbų, savo kūrybiniam alkiui patenkinti, menininkas kūrė karikatūras, estampus ir ekslibrisus. Nemažai jų sukurta tokiems žymiems žmonėms kaip Donatas Banionis, Vitas Matuzas ar Vincas Kisarauskas. Ir net kelių rūšių skirtingi ekslibrisai skirti Tadui ir Kristinai – dailininko vaikams. Šie ekslibrisai itin jaukūs, naivūs ir paprasti. Vos kelios stambios detalės, simboliai atskleidžia vaiko pasaulio esmę ir paprastumą. Tai atskleidžia, kokią svarbią vietą vaikai užėmė menininko gyvenime ir kaip glaudžiai kūryba susijusi su jo kasdienybe. 

Kita ryški Povilo Šiaučiūno knygos ženklų tema – portretiniai ekslibrisai. Ši kūrybos kryptis sietina su išlavintu įgūdžiu piešti karikatūras. Knygos ženklo savininkų profiliai išraižomi taip tiksliai ir atpažįstamai, kad net sunku patikėti kūrinėlį esant atspaudu, o ne tušo piešiniu. Dailininko ekslibrisams būdingas primityvumas, stambios figūros ir elementų taupumas, minimalistinėje kompozicijoje telpa visos išraiškai reikalingos prasmės.

Povilo Šiaučiūno istorijai prasidėjus Anykščių rajone, gyvenimas jį vingiuotais keliais nuvedė į Panevėžį. Ten Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos darbuotojai sukaupė nemažai įvairių leidinių apie menininką. P. Šiaučiūnas dalį savo ekslibrisų padovanojo ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešajai bibliotekai, iš jų bibliotekoje surengta paroda.

Menotyrininkė

Gražina Montvidaitė

Povilas Šiaučiūnas, 1991 m., X3, 82x54

Povilas Šiaučiūnas, 1991 m., X3, 75x60

Povilas Šiaučiūnas, 1986, X3, 76x70

Povilas Šiaučiūnas, 1989 m., X3, 80x75

KAZIMIERO ŠVAINAUSKO EKSLIBRISAI ŠIAULIŲ APSKRITIES POVILO VIŠINSKIO VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE

PARODOS PRISTATYMO AKIMIRKOS

Kazimieras Švainauskas gimė 1917 m. birželio 20 d. Vilniuje, mirė 2002 m. sausio 25 d. Sedlcėse (Lenkija). Baigęs Kaune gimnaziją, 1937-1940 m. mokėsi ir baigė Kauno meno mokyklą. 1940 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą. 1944 m. dirbo Vilniaus baltarusių muziejuje, 1944 m. birželio mėnesį dalyvavo Šiaulių kraštotyros draugijos ir „Aušros“ muziejaus organizuojamose ekspedicijose.

1944 m. Vilniuje sovietų NKVD suimtas ir 1945 m. išvežtas į Stalinogorsko šachtas (Tulos sr.). Po karo grįžęs į Vilnių, tęsė studijas Vilniaus dailės institute. 1946 m. išvyko į Lenkiją ir tų pačių metų rugsėjį buvo priimtas į Krokuvos dailės akademiją. 1950 m. ją baigė ir įgijo meninės grafikos ir molbertinės tapybos diplomus. 1951 m. persikėlė į Piasečną, dėstė dailę mokykloje, 1971 m. apsigyveno Čepeline (Mazovijos vaivadija). K. Švainauskas buvo lietuvių kultūros propaguotojas Lenkijoje, žurnalo „Aušra“ meninis redaktorius, vienas iš M. K. Čiurlionio veiklos Lenkijoje įamžinimo iniciatorių. Lenkijos dailininkų sąjungos, Mozūrijos kultūros draugijos narys, Lenkijos Atgimimo kryžiaus kavalierius (1986) ir kt.

Rašė apie dailę, rinko, piešė lietuvių ir lenkų liaudies meno pavyzdžius, kūrė iliustracijas periodikai. Tapė peizažus, raižė linoleumo ir medžio graviūras, sukūrė iliustracijų H. Sienkiewicziaus apysakoms, W. Reymonto romanui „Kaimiečiai“ ir kt. Grupinėse parodose dalyvavo nuo 1951 m. Surengė per 60 asmeninių parodų Lenkijos miestuose (pirmoji jų įvyko 1953 m.), taip pat dalyvavo parodose Kinijoje (1964), Vokietijoje (1965, 1978), JAV (1966), Švedijoje (1966, 1971), TSRS (1967, 1989), Austrijoje (1968), Vengrijoje (1970), Čekoslovakijoje (1977), Kanadoje (1982), Ukrainoje (1999) ir kt.

K. Švainauskas 1966 m. Vilniaus dailės muziejuje surengė parodą, kurioje eksponavo kūrinius iš ciklo „Lietuvių paminklai Lenkijoje“. 1971 m. Liaudies meno draugijos Vilniaus skyriaus parodų salone surengta paroda „Liaudies motyvai“, 1987 m. eksponuoti darbai Druskininkuose, 1990 m. Lietuvos meno darbuotojų rūmuose surengtoje parodoje vyravo Lietuvos peizažai. 2000 m. K. Švainausko grafika buvo eksponuota Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio vilos galerijoje. K. Švainausko kūrinių yra Druskininkų miesto, Šiaulių „Aušros“ muziejuose, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (ekslibrisų), Lenkijos, Bulgarijos, Italijos, Čekijos, Švedijos, Vengrijos, Vokietijos muziejuose ir galerijose, privačiuose rinkiniuose.

2011 m. Valerija Aldona Lengvenytė-Švainowska dovanojo K. Švainausko darbų rinkinių Lietuvos nacionaliniam muziejui, 2012 m. – Kuršėnų etninės kultūros ir tradicinių amatų centrui. 2017 m. gruodžio 22 d. V. A. Lengvenytė-Švainowska Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešajai bibliotekai dovanojo 186 K. Švainausko sukurtus ekslibrisus.

Grafikas K. Švainauskas nuo 1964 m. iki pat mirties aktyviai kūrė ekslibrisus linoleumo ir medžio raižinio technikomis, nuo 1967 m. dalyvavo ekslibrisų parodose, ekslibrisų konkursuose Lenkijoje (1967), Rumunijoje (1998),  Belgijoje (1999), Ispanijoje (2000) ir kt. Kūryboje išbandė įvairias grafikos technikas – litografiją, ofortą, mecotintą, bet pirmenybę teikė linoleumo ir medžio raižiniams. Tarp K. Švainausko grafikos darbų daugiausia peizažų, portretų, nemažai teminių kompozicijų, knygų iliustracijų ir ekslibrisų. Dauguma yra nedidelio formato, smulkios raižysenos, dekoratyvaus meninio vaizdo mažosios grafikos kūriniai. K. Švainauskas sukūrė ekslibrisų V. Mačiuikai (1965), S. Valaitienei (1975), V. Miliui (1977), A. Glušauskui (1977, 1979), Ramelienei (1977), E. Šmigelskaitei (1977) ir kt.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje eksponuojami K. Švainausko ekslibrisai, sukurti linoleumo ir medžio raižinių technikomis. Ekslibrisus bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondui saugoti 2017 m. perdavė dailininko žmona Valerija Lengvenytė-Švainowska (1936 – 2018)

Jono Nekrašiaus inf.
Plakato autorė I. Slonksnytė

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. 

GEGUŽIŲ PROGIMNAZIJOS MOKSLEIVIAI DALYVAVO PROJEKTO „LIETUVOS EKSLIBRISUI – 500“ KŪRYBINĖSE DIRBTUVĖSE

2018 m. gegužės 29 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (toliau ŠAVB) vyko projekto “Lietuvos ekslibrisui – 500“ kūrybinės dirbtuvės. Autoekslibrisų kūrimo užsiėmimuose dalyvavo Gegužių progimnazijos 3 d. klasės moksleiviai ir jų mokytoja Ligita Norvilienė. 
Moksleiviai kūrė unikalius ekslibriso atspaudus monotipijos technika, įgijo žinių apie knygos ženklo ypatybes ir panaudojimo galimybes, daugiau sužinojo apie dailininko G. Bagdonavičiaus asmenybę ir pasiekimus ekslibrisų kūryboje bei ŠAVB Knygos grafikos centrą. Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Lolitos Brazos inf.

Gegužių progimnazijos moksleivių ekslibrisai

Straipsnių pradžia

Projektą dalinai finansuoja:

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.