EKSLIBRISŲ FIESTA POVILO VIŠINSKIO
VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE
Ekslibriso
menui, kaip ir smuikavimui,
reikia
jautrios sielos ir virtuoziško atlikimo
Antanas Olbutas,
lietuvių dailininkas
Šiaulių apskrities Povilo
Višinskio viešojoje bibliotekoje, III aukšto erdvėse veikia lietuvių dailininkų
A. Burbos, A. Čepausko, A. Kmieliausko, M. Petrulio ir P. Repšio ekslibrisų
parodos, skirtos tarptautiniam ekslibrisų forumui „Lietuvos ekslibrisui – 500“.
Šis lietuvių dailininkų penketas atstovauja skirtingiems žanrams ir grafikos
stiliams. Kiekvienas iš jų išskirtinis ir jų kūrybos su niekuo nesupainiosi. Jų
sukurti knygos ženklai žinomi kolekcininkams iš viso pasaulio, buvo
eksponuojami parodose ir konkursuose Lietuvoje ir užsienyje. Šie dailininkai
daugelio respublikinių ir tarptautinių ekslibrisų konkursų nugalėtojai ir
prizininkai. Jų kūryba – tikra šventė lietuviško ekslibriso mylėtojams,
prasminga dovana Šiauliams – Lietuvos ekslibriso 500-mečio proga. Pristatome
kiekvieno iš šių autorių kūrybą ir jų pasiekimus ekslibriso srityje.
Virgilijus Augustinas Burba |
Burba Augustinas Virgilijus, g. 1943 06 27
Grūšlaukio k., Kretingos aps. Grafikas, tapytojas, medalių kūrėjas. Ekslibrisus
pradėjo kurti 1966 m. studijuodamas LVDI dailės pedagogiką, yra sukūręs per 400
įvairiomis grafikos technikomis (Ex libris R. 1975, Gecevičiūtės
Ligijos. 1975, Burbos V. 1975, Vilniaus universitetui 400 metų. 1975, Aloyzo
Každailio, Puidokaitė Asta. 1986, Jonas Basanavičius. 2001). Surengė individualias ekslibrisų parodas
Klaipėdoje 1977, 1978, dvi 1980, 1981 m. Nuo 1973 m. nuolatinis respublikinių ekslibrisų
parodų, tarptautinių Vilniaus ekslibrisų bienalių dalyvis ir kt.
Kolekcininkas ir ekslibrisų tyrinėtojas iš Olandijos Jos Watershoot
rašo: „Po pirmųjų menininkų kūrybos pasirodymų iš Rytų Europos, pastebėjau
Augustino Virgilijaus Burbos ekslibriso graviūras. Jo darbai sudomino šio žanro
kolekcininkus savo pasaulėvaizdžiu, turtinga ir individualizuota raiška“.
Alfoncas Čepauskas |
Čepauskas Alfonsas,
g. 1929 03 18 Gedgaudiškės k., Skaudvilės vls., Tauragės aps. Grafikas. Ekslibrisus
pradėjo kurti 1961 m., jų sukūrė įvairia grafikos technika per 1300 (E. Pellai.
Lago Maggiore. 1989, J. Tamašausko. 1991,
E. Simonaičio. 2001, J. Čumačenka. 2002 ir kt.). Lietuvos
ekslibrisininkų klubo garbės pirmininkas. Paskelbė straipsnių apie ekslibriso
meną, parengė jubiliejinį leidinį „Pripažinimo keliu. Lietuvos ekslibrisininkų
klubui 20 metų“ (V., 2002), išleido metodinę knygą „Kaip sukurti ekslibrisą:
grafikos technikos (V., 2007), surengė Lietuvos ir tarptaut. Ekslibriso parodų
(„Vilnius – metropolis Lituaniae“, 1989; „Gediminui – 650“, 1991; „Sakralinis
ekslibrisas“, 1992; „M. K. Čiurlioniui – 125“, 2000; „Žalgiriui – 600“, 2010,
ir kt.), sudarė jų katalogų. Nuo 1968 m. dalyvauja ekslibrisų parodose ir
konkursuose Lietuvoje ir užsienyje. Yra surengęs 55 asmenines ekslibrisų ir
grafikos parodas Lietuvoje ir užsienyje. Dalyvavo arti 300 vietinių ir
tarptautinių parodų Čekijoje, D. Britanijoje, Italijoje, Japonijoje, Lenkijoje,
Vokietijoje ir kitose užsienio šalyse. Per dvidešimt metų vadovavo Lietuvos
ekslibrisininkų klubui.
Apdovanojimai:
1978 m. tarptautinio ekslibrisų konkurso „Bitės ir bičių produktai“ Liublianoje
(Jugoslavija) premija; 1983 m. – tarptautinio ekslibrisų konkurso „Medis visais
požiūriais“ Vinsėjo mieste (Prancūzija) III premija; 1985 m. – tarptautinio
ekslibrisų konkurso „Kalnai ir sportas“ Bormijo mieste (Italija) paskatinamoji
premija; 1986 m. tarptautinio ekslibrisų konkurso „Lago Madžorės ekslibrisas“
Luino mieste (Italija) pažymėjimas, 2010
m. tarptautinio ekslibrisų ir mažosios grafikos konkurso „Žalgiris – 600“ prizu
ir kt. Surengė individualias ekslibrisų parodas Vilniuje (1977, 1978),
Skaudvilėje ir Tauragėje (1981), Lenkijoje (1978) ir kt. Iš viso įvairiose
respublikiniuose ir tarptautiniuose ekslibrisų konkursuose pelnė per 50 įvairių
apdovanojimų.
A.Čepauskas apie knygos ženklą yra
pasakęs: „Ekslibrisas – viena minčių labirintais atklydusi vizija, sustabdyta
ir įkūnyta trapioje medžiagoje – popieriuje, gal ir yra ta vieta, kurioje
ryškėja sumanymų spiralės kontūrai. Ir jeigu pavyksta čia išsakyti savo ar kitų
norus, lūkesčius ar credo, gal ir lengvesnis tampa metų „turtas“ ir nutolsta
pasirodantis liūdesys“.
Antanas Kmieliauskas |
Apdovanojimai:
1970 m. apdovanotas XIII tarptautinio ekslibriso kongreso konkurse Budapešte
III premija; 1974 m. – San Vito miesto (Italija) tarptautinio ekslibrisų
konkurso, skirto miesto municipaliteto bibliotekai, aukso medaliu; 1974 m. – XV
tarptautinio ekslibriso kongreso Bledo mieste I premija. 1976, 1978 m. – V, VI
tarptautinių šiuolaikinio ekslibriso bienalių Malborke garbės medaliai. 1980 m.
– tarptautinės ekslibrisų parodos „Inter-ex libris 80“ Frederikshaune
laureatas“; Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejaus respublikinio ekslibrisų
konkurso I premija. VI-osios Vilniaus ekslibrisų bienalės laureatas (1987) ir
kt.
Prof. V. Rimkus apie šio dailininko
kūrybą rašo: „A. Kmieliauskas svariai
įsijungė į lietuviškojo ekslibriso raidą dar sovietų okupacijos laikais, tai
buvo būdas ir galimybė su jais dalyvauti
užsienio parodose. Tam tikslui dailininkas išrado ir ištobulino originalią
spalvotosios grafikos techniką. Visi jo
sukurti ekslibrisai yra vienetiniai, nerasime dviejų visiškai vienodų. Jo
ekslibrisai tampa ne tik knygos ir tuo labiau bibliotekos ženklu, o kartu ir
žmogaus simboliniu portretu, atskleidžiančių jo dvasinę būseną, interesų ratą
ir meilę knygai“.
Mindaugas Petrulis |
Apdovanojimai:
G. Petkevičaitės-Bitės respublikinio ekslibrisų konkurso I premija (1986); Radviliškio
rajono centrinės bibliotekos respublikinio ekslibrisų konkurso I premija
(1986); Z. Gėlės-Gaidamavičiaus memorialinio muziejus respublikinio ekslibrisų
konkurso II premija (1986) ir kt.
Prof. V. Janulis apie šio autoriaus
sukurtus knygos ženklus rašo: „M. Petrulio ekslibrisus lydi šrifto,
kaligrafijos elementai, kurie būdingi ir visiems Klaipėdos krašto ekslibrisams.
Ankstyvoje dailininko kūryboje aptinkame ir šriftinių, kaligrafinių ekslibriso
etiudų, bylojančių apie lengvą autoriaus ranką, tvirtą kompozicijos struktūrą.
Ekslibrisai pasižymi ritmu, harmonija, įspūdinga dinamika. Kūrybinio kelio
pradžioje M. Petrulis dirbo šilkografijos technika, vėliau atsiradusios naujos
technologijos, kompiuterinė grafika pavergė dailininką savo galimybėmis“.
Petras Repšys |
Apdovanojimai: Vilniaus universiteto 400
metų jubiliejaus respublikinio ekslibrisų konkurso I premija (1970), V
tarptautinės šiuolaikinio ekslibriso bienalės Malborke specialiu Varšuvos ekslibriso
klubo prizu (1971) ir kt.
P. Repšys apie knygos ženklus pasakojo:
„Ekslibrisus pradėjau kurti nuo 1969 m., turiu jų atliktų cinkografijos,
serigrafijos ir litografijos technikomis. Ekslibrisai pas mus išpopuliarėjo
aštuntajame dešimtmetyje. Žmonės užsisakydavo juos kokio nors jubiliejaus
proga. Buvo spaudžiami tiražai, klijuojama į knygas. Be to, tai bene
vieninteliai kūriniai, sovietmečiu galėję pusiau legaliai patekti į užsienio
parodas, į katalogus. Lietuvių ekslibrisai tapo žinomi ir matomi, laimėta
medalių ir diplomų. Kai Vilniuje pradėta rengti Pabaltijo ekslibrisų bienales,
tai buvo svarbus įvykis, nes artino tris bendro likimo šalis. Žinoma, Maskvai tai nepatiko“.
Prof. dr. G Jankevičiūtė rašo: „Šiauliečiai
geriau nei kiti Lietuvos gyventojai gali pažinti šį specifinį dailės žanrą, nes
turi Gerardo Bagdonavičiaus sukauptą ekslibrisų kolekciją. Susidomėjimą
ekslibrisu G. Bagdonavičius diegė ir savo mokiniams. Vienas jų – Petras Repšys,
kuris mielai pasakoja, kad iš savo Mokytojo apie ekslibrisą iš esmės sužinojo
viską.
Visi P. Repšio ekslibrisai, nesvarbu,
kada ir kokia technika padaryti, - lyg maži
apsakymai. Apie savo žmones, savo laiką ir save. Kultūros istorikui tai tikras
lobis, dailės mėgėjui – didžiulis malonumas“.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą