RASTI NEŽINOMI DAILININKO GERARDO BAGDONAVIČIAUS EKSLIBRISAI

Jonas NEKRAŠIUS

Įteikta 2015 gruodžio 9 d.

Šiaulietis dailininkas Gerardas Bagdonavičius (1901-1986), paskatintas kolekcininko ir bibliofilo, advokato Viktoro Cimkausko (1896-1944), nuo 1924 m., daugiau kaip 60 metų kūrė ekslibrisus. Jo sukurti knygos ženklai Šiauliuose pirmą kartą buvo eksponuojami 1926 m. lietuvių dailės parodoje, surengtoje Vilniaus gatvėje stovinčiuose F. Vaitkaus namuose. Parodos aprašyme nurodoma, kad Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisais ypač domisi šiauliečiai.

Pagal turimus nepilnus duomenis G. Bagdonavičius sukūrė daugiau kaip 200 ekslibrisų. Išliko nemažas pluoštas dailininko G. Bagdonavičiaus ekslibrisų ir jų eskizų. Vien prof. V. Rimkaus ekslibrisui jis sukūrė dvidešimt tris eskizus (iš jų 12 eskizų, saugomi pas prof. V. Rimkų). Eskizai kurti tušu, pieštuku, rašalu, flomasteriu. Tai įrodo, kad dailininkas itin kruopščiai ir atsakingai kurdavo ekslibrisus, ieškodavo geriausio galutinio varianto, kuris ir virsdavo knygos ženklu.

Nemažai G. Bagdonavičiaus sukurtų ekslibrisų ar jų eskizų neišliko arba nėra žinomi. Galbūt jie saugomi įvairiuose muziejuose, privačiuose rinkiniuose ar kolekcijose. 

  

Stanislovas SIPKUS
Šiaulių knygrišys

Neseniai, padedant šiauliečiui Mariui Bekeriui, kuriam esame dėkingi už pagalbą, pavyko aptikti iki šiol nežinomus tris dailininko G. Bagdonavičiaus ekslibrisus, kuriuos jis sukūrė maždaug apie XX a. septintąjį dešimtmetį  Šiauliuose žinomam knygrišiui Stanislovui Sipkui (1910-1993). Knygrišys S. Sipkus gimė 1910 m. rugpjūčio 23 d. Liepojoje, geležinkelininko šeimoje. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui kartu su tėvais pasitraukė iš Liepojos į Gomelį. 1919 m. mirus S. Sipkaus tėvui, motina likusi viena su penkiais vaikais tais pačiais metais atvyko į Lietuvą ir įsikūrė Šiauliuose. Vaikystėje Stanislovas Sipkus Šiauliuose lankė mokyklą, kurioje besimokydamas susidomėjo knygrišyste. Kaip įrišti knygas jį išmokė Šiaulių mergaičių gimnazijos mokytojas Brunonas Gužauskas. S. Sipkus savarankiškai įrišinėti knygas Šiauliuose pradėjo 1930 m. Prieškaryje vertėsi knygrišio amatu. Šis neeilinių gabumų jaunuolis ilgainiui tapo patyrusiu knygrišiu ir išvarė didelę knygrišystės vagą Šiauliuose.

G. Bagdonavičiaus ekslibrisas 
knygrišiui St. Sipkui
Iš J. Nekrašiaus kolekcijos

G. Bagdonavičiaus ekslibriso eskizas 

knygrišiui St. Sipkui
Iš J. Nekrašiaus kolekcijos

Pokaryje nuo 1953 m. iki 1974 m. S. Sipkus dirbo knygrišiu Šiaulių buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato knygrišykloje. Jis įrišo nemažai G. Bagdonavičiaus asmeninės bibliotekos knygų. Atsidėkodamas knygrišiui, dailininkas G. Bagdonavičius 1967 m. sukūrė knygos ženklą Ex libris St. Sipkus. Apie 1970 m. G. Bagdonavičius sukūrė S. Sipkui dar vieną knygos ženklą su įvairaus dydžio šrifto įrašu: Ex libris. Stanislovas Sipkus. Pas knygrišio S. Sipkaus artimuosius išliko ir šio ekslibriso cinkografinė klišė. Be to, išliko dar vieno G. Bagdonavičiaus sukurto įdomaus knygos ženklo Ex libris Stanislovas Sipkus introligatio eskizas. Pastarojo ekslibriso eskize dailininkas G. Bagdonavičius pavaizdavo knygrišio darbo simbolius – spaustuvus ir knygą ir įrašė lotynišką knygrišio pavadinimą – introligatio. Šiuos tris ekslibrisus S. Sipkus naudojo savo gausios lituanistinės bibliotekos knygoms žymėti. Joje buvo nemažai ir paties S. Sipkaus įrištų knygų. Pasak knygrišio giminaičio M. Bekerio, sovietmečiu didelę ir retą S. Sipkaus biblioteką, kurioje buvo nemažai prieškaryje Lietuvoje išleistų knygų, per kelis kartus konfiskavo sovietų saugumas.

G. Bagdonavičiaus ekslibrisas
Iš L. Petkevičienės rinkinio

G. Bagdonavičiaus ekslibrisas
Iš L. Petkevičienės rinkinio

G. Bagdonavičius sukūrė ir daugiau ekslibrisų, apie kuriuos iki šiol nebuvo žinoma jo kūrybos tyrinėtojams. Vilniuje gyvenanti, iš Šiaulių kilusi gydytoja ir poetė Laisvūnė Petkevičienė papasakojo, kad jai mokantis Šiaulių J. Janonio vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1958 m., G. Bagdonavičius buvo jos piešimo mokytojas. Dailininkas apie 1972-1973 metus sukūrė ir jai padovanojo trijų knygos ženklų Ex libris Laisvūnė Petkevičienė, eskizus.  Dar vieną knygos ženklo eskizą G. Bagdonavičius XX a. aštuntajame dešimtmetyje sukūrė Šiauliuose ilgą laiką gydytoju dirbusiam Stasiui Petkevičiui (1940-1991). Šiame knygos ženkle Ex libris Stasys Petkevičius tarp knygų ir medikamentų pavaizduotas gydytojas rankose laikantis kaukolę ir vaistažoles.  
  

G. Bagdonavičiaus ekslibrisas
Iš L. Petkevičienės rinkinio

G. Bagdonavičiaus ekslibrisas
Iš L. Petkevičienės rinkinio

DĖMESIO!

Prašome Jūsų pasidalinti informacija apie turimus ar žinomus dailininko Gerardo Bagdonavičiaus sukurtus knygos ženklus, ekslibrisus ar jų eskizus. Norime juos surinkti, suregistruoti ir išsamiai aprašyti. Ateityje planuojame leisti leidinį.

Rašykite, skambinkite mums tinklaraštyje nurodytais kontaktais.

Laukiame Jūsų Knygos grafikos centre

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje

VOKIEČIŲ DAILININKO MAKSO RIOMERIO AKVARELĖ IR EKSLIBRISAS ŠIAULIUOSE

Tekstas Jono NEKRAŠIAUS 

Kolekcija Petro KAMINSKO

      Maksas Riomeris (Max Riomer), žinomas vokiečių tapytojas, gimė 1878 m. lapkričio 22 d. Hamburge, mirė 1960 m. rugpjūčio 18 d. Funšalyje. Mokėsi Hamburge, iš vaikystės turėjo polinkį į meną. Studijavo dailę Hamburge. Daug piešė, liejo akvareles, kūrė ekslibrisus. 1901 m. jis sukūrė ekslibrisą garsiam vokiečių mokslininkui, inžinieriui ir išradėjui Heinrichui Beckui (1878-1937), kuris daug nusipelnė išrasdamas ir tobulindamas elektros įrenginius. 1902 m. gegužės 24 d. M. Riomeris vedė Luiza Kate Parizot. Susilaukė penkių vaikų. 1915-1918 metais M. Riomeris atliko karinę tarnybą, dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. Pasibaigus karui, grįžo namo kur rado sunkiai sergančią žmoną Luizą. 1922 metais, draugų padedamas dėl žmonos sveikatos, Makso Riomerio šeima persikėlė gyventi į Madeirą, Portugalijai priklausančią salą Atlanto vandenyne.  Čia M. Riomeris atsiskleidė kaip dailininkas, turėjo savo studiją, sukūrė daug akvarelių, piešinių, kuriose vaizdavo salos žmonių gyvenimą ir kraštovaizdį. Be to, jis užsiėmė sienine tapyba, iliustravo knygas, kūrė freskas, reklaminius plakatus, ekslibrisus, dekoracijas šventėms ir viešbučiams. M. Riomeris iki mirties gyveno ir kūrė Madeiroje. 

Šiaulietis kolekcininkas Petras Kaminskas renka ikonografiją, visa, kas susiję su Šiauliais. Ypač atvirukus ir meno kūrinius. Ir dažnai jo ieškojimai apsivainikuoja didžiule sėkme. 2015 m. rugpjūčio mėnesį jam pavyko įsigyti iš Vokietijos kolekcininkų su Šiauliais susijusį meno kūrinį, kurio autorius, vokiečių dailininkas Maksas Riomeris. Dailininkas Maksas Riomeris (Max Riomer, 1878-1960) 1915 m. liepos 20 d. sukūrė 70 x 54 cm dydžio spalvotą piešinį-adresatą (pop., akvarelė, grafika), dedikuotą vokiečių kariuomenės Šiaulių komendatūros komendantui hauptmanui Stifftui. Šio piešinio viršuje pavaizduotos vokiečių karių kapinės Sukilėlių kalnelyje Šiauliuose. Kūrinio apačioje ovalo formos įrėmintame piešinyje atskleista pakankamai tiksli Šiaulių miesto panorama, kurioje išsiskiria didinga Šiaulių šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia, netoli jos – stūkso rusų cerkvė, kiek tolėliau – šv. Jurgio bažnyčia, taip pat matosi įvairių fabrikų kaminai, priekiniame plane – karo suniokotų miesto pastatų griuvėsiai. Šios akvarelės-adresato centre – kaligrafiškai užrašytas gotiškas tekstas. Jame minimi Šiauliai, vokiečių kariuomenės 31 etapo komendatūra ir įrašyta data – 1915 m. rugsėjo 12 d. Išvertus šį tekstą  iš vokiečių kalbos, lietuviškai jis skamba taip: „Kilnojamosios Šiaulių komendatūros komendantui ponui hauptmanui Stifftui, prisiminti karių kapų pašventinimą (atidarymą) 1915 m. rugsėjo 12 d. Skiria 31 mobiliosios Šiaulių komendatūros amatininkai“. Piešinio apačioje yra įrašas, kad šį darbą sukūrė Max Riomer, Berlyne, 1915.

Duomenų apie tai, ar dailininkas Maksas Riomeris kurdamas šį darbą lankėsi Šiauliuose, nepavyko aptikti. Tikėtina, kad šią akvarelę-adresatą dailininkas sukūrė, pasiteldamas į pagalbą karo fotografų Šiauliuose darytas nuotraukas ir tuo metu vokiečių leidėjų Pirmojo pasaulinio karo metais išleistus atvirukus su Šiaulių miesto vaizdais.

P. Kaminskas sklaidai sukūrė atviruką, kuriam panaudojo šiame straipsnelyje aprašytą M. Riomerio 1915 m. liepos 20 d. akvarelę, kurioje pavaizduoti Šiauliai.
  

Dailininko M. Riomerio sukurtas ekslibrisas vokiečių mokslininkui ir inžinieriui Heinrichui Beckui taip pat pateko į šiauliečio P. Kaminsko kolekciją.

       

Įteikta 2015 m. spalio 13 d.

40 METŲ SU EKSLIBRISU!

Ž. Mikšys

Jonas Nekrašius

KOLEKCININKAS

Ekslibrisai į mano gyvenimą atėjo dar mokyklos suole, Šiauliuose. Čia gyveno ir kūrė dailininkas, lietuviško ekslibriso pradininkas Gerardas Bagdonavičius (1901-1986). 1964 metais Šiauliuose apsilankęs jo sukurtų knygos ženklų parodoje, susižavėjau ekslibrisu, kuris dar vadinamas  grafikos aforizmu.


                                                        

J. Steponavičius

Ekslibrisus pradėjau kolekcionuoti 1974 metais. Šiuo pomėgiu mane užkrėtė Vincas Kisarauskas (1934-1988) – vienas žinomiausių Lietuvoje ekslibrisų kūrėjų ir populiarintojų, dviejų stambių monografijų apie Lietuvos ekslibrisą, autorius. Buvo galima sakyti, atsitiktinė pažintis vienoje parodoje. Jis ir pirmuosius savo ekslibrisus padovanojo. Netrukau pajusti, kaip knygos ženklas leidžia prisiliesti prie meno vertybių. Maždaug apie 1976 metus mano asmeninei knygų kolekcijai buvo sukurtas pirmasis ekslibrisas (dail. J. Steponavičius). Tuo laiku susipažinau su Lietuvos dailininkų Gražinos Didelytės, Stasio Eidrigevičiaus, Sauliaus Ikamo, Valerijono Vytauto Jucio, Vinco Kisarausko, Antano Kmieliausko ir kitų lietuvių dailininkų darbais. Pradėjau domėtis knygų nuosavybės ženklais, jų istorija ir raida.

V. V. Jucys

V. Kisarauskas

Nuo 1979 m. iki 1992 m. pradžios dirbau teisininku Pakruojyje. 1985 metais kartu su bendraminčiais prie Pakruojo rajoninės bibliotekos įkūrėme „Akiračio“ knygos bičiulių klubą. Rengėme ekslibrisų ir knygų parodas, susitikimus su bibliofilais, kolekcininkais ir dailininkais G. Bagdonavičiumi, V. Kisarausku, A. Čepausku, V. V. Juciu, K. Kupriūnu, R. Buivydu ir kitais. Surengėme respublikinius ekslibrisų konkursus, parodas, ekslibrisininkų seminarus. 1985 m. Pakruojyje surengėme pirmąjį Šiaulių krašte respublikinį ekslibrisų konkursą, skirtą miesto įkūrimo 400-ųjų metinių proga. Šio konkurso parodos atidarymo dieną, 1985 m. rugsėjo 27-ąją Pakruojo miesto centre buvo atidengta dailininko kraštiečio Klemenso Kupriūno skulptūrinė kompozicija iš girnų „Ekslibris“. Tai pirmoji ir galbūt vienintelė pasaulyje skulptūra, skirta knygos ženklui. Garbė atidengti „Ekslibrį“ buvo suteikta vyriausiam konkurso dalyviui, šiauliečiui dailininkui G. Bagdonavičiui.  1987 m. balandžio 25 d. buvusiuose Pakruojo dvaro rūmuose įvyko I respublikinis ekslibrisininkų seminaras tema „Lietuvos ekslibrisas: raida ir kolekcionavimas“, kuriame dalyvavo žinomiausi šio žanro atstovai ir kolekcininkai iš visos Lietuvos. Tada ir gimė idėja įsteigti ekslibriso ir knygos muziejų Pakruojo dvare. Toks visuomeninis muziejus buvo įsteigtas 1988 m. gruodžio 17 d.                                                          

J. Juhansoo

V. Kalinauskaitė

L. Putramentienė-Braza

1992 m. pradžioje užsiėmiau advokato praktika Šiauliuose. Čia toliau kaupiau knygų ir ekslibrisų kolekciją. 2001 m. spalio 3 d. Šiauliuose, apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje padėjau įkurti Ekslibriso muziejų. 

Iki šiol kartu su bendraminčiais surengiau Šiauliuose ir Lietuvoje 12 tarptautinių ekslibrisų konkursų, įvairių knygos meno ir ekslibrisų parodų. Išleidau leidinių, skirtų Lietuvos knygos nuosavybės ženklui populiarinti. Iš savo rinkinių Lietuvoje, Olandijoje, Japonijoje, Vokietijoje surengiau įvairių tematinių lietuviško ekslibriso ir mažosios grafikos parodaų Be ekslibriso parodų ir konkursų rengimo, tyrinėju Lietuvos ir Šiaulių krašto knygos nuosavybės ženklų istoriją. Esu parengęs daugiau kaip 50 ekslibrisų parodų bukletų, katalogų, plakatų ir kitų spaudos leidinių, susijusių su knygos ženklais. Minint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį surengiau tarptautinį ekslibrisų konkursą-parodą ir 2009 metais išleidau knygą „Lietuva knygos ženkluose  XVI a. – XXI a. pr.“ Šiuo metu rengiu monografiją, skirtą XX-XXI a. pradžios Šiaulių krašto ekslibriso istorijai. Beje, šiemet sukanka 90 metų, kai Šiauliuose pradėtas kurti ir propaguoti ekslibrisas. Šiaulių ekslibriso pradžia sietina su žinomu šio mažosios grafikos žanro propaguotoju, kolekcininku ir bibliofilu, XXVII Knygos mėgėjų  draugijos vienu iš įkūrėju, advokatu Viktoru Cimkausku (1896-1944) ir dailininku Gerardu Bagdonavičiumi.

Autoekslibrisas

O. Petca (Rumunija)

Naudodamasis proga, noriu  plačiau paminėti šių dviejų knygos ženklo veikėjų indėlį į ekslibriso meno populiarinimą ne tik Šiauliuose, bet ir Lietuvoje. Viktoras Cimkauskas kilęs iš garsios Šiaulių miesto knygininkų ir kolekcininkų Cimkauskų giminės. Jo senelis Morkus (Mordchelis) Cimkauskas (mirė 1905 m.) buvo garsus Šiaulių knygininkas ir bibliofilas, netoli Šiaulių berniukų gimnazijos įsikūrusioje krautuvėlėje beveik 50 metų pardavinėjo gimnazistams vadovėlius, rašymo reikmenis, turėjo sukaupęs didžiulę biblioteką. Viktoro Cimkausko, tėvas advokatas Mykolas Cimkauskas (1861-1928), 1905 m. paveldėjęs savo tėvo Morkaus Cimkauskio biblioteką, buvo žinomas ekslibrisų kolekcininkas, bibliofilas, turėjo solidžią biblioteką. Jis buvo garsus Lietuvos advokatas Šiauliuose, o nuo 1920 m. iki mirties praktikavo Kaune. Viktoras Cimkauskas iki 1928 m. gyveno Šiauliuose ir dirbo advokatu. Jis ne tik rinko juridines knygas, bibliografinius leidinius, ekslibrisus bei literatūrą apie juos, bet ir rašė apie lietuvišką knygos ženklą. 1928 metais V. Cimkauskas perskaitė Šiaulių mokytojų seminarijos klausytojams pranešimą apie ekslibrisą, iliustruodamas projekcija įdomiausius knygos ženklus iš savo kolekcijos. Tai buvo to meto naujovė. Jis paskatino šiauliečius susidomėti ekslibrisais.

Gyvendamas Šiauliuose V. Cimkauskas, pats rinkdamas ir domėdamasis ekslibrisais, 1924 m. paskatino šiuo mažosios grafikos žanru susidomėti ir šiaulietį dailininką Gerardą Bagdonavičių. Pažinęs ekslibrisą G. Bagdonavičius, būdamas Šiaulių mokytojų seminarijos piešimo mokytoju, šiuo žanru sudomino ir seminarijos mokinius, kurie taip pat pradėjo sau kurti ekslibrisus. G. Bagdonavičius iki pat mirties, beveik 60 metų Šiauliuose kūrė ir propagavo ekslibrisą, pagrįstai vadinamas iškiliausiu Lietuvos ekslibriso klasiku.

J. Varnas

Be fotografijos, kelionių, mano laisvalaikio palydovas yra ekslibrisas. Jis užima svarbią vietą mano gyvenime. Kolekcionuoju ne tik ekslibrisą, bet ir įvairius knygos nuosavybės ženklus, organizuoju jų parodas iš savo rinkinių, rengiu straipsnius, leidinius, rašau ta tema knygas. Tačiau svarbiausia man yra knygos ženklų kolekcija, kurioje be ekslibrisų, yra superekslibrisų, knygos antspaudų, įvairių įrašų, suvenyrų, susijusių su ekslibrisais ir kitokiais knygos žymekliais. Didžiausią dalį šioje kolekcijoje sudaro ekslibrisai, kuriuos kaupiu jau 40 metų. Jų skaičius siekia arti penkių tūkstančių. Nemažą jų dalį sudaro XX-XXI a. pradžios Lietuvos dailininkų Gerardo Bagdonavičiaus, Gražinos Didelytės, Stasio Eidrigevičiaus, Alfonso Čepausko, Pauliaus Galaunės, Vytauto Jakšto, Vaidoto Janulio, Valerijono Vytauto Jucio, Savinijaus Katausko, Vinco Kisarausko, Antano Kmieliausko, Klemenso Kupriūno, Stasės Medytės, Rasos Prišmontienės, JAV išeivijos lietuvių dailininkų Henrietos Vepštienės, Vytauto Osvaldo Virkau, Prancūzijoje gyvenusio lietuvių dailininko Žibunto Mikšio, Australijos lietuvio Adolfo Vaičaičio ir kitų lietuvių autorių išskirtiniai kūriniai, žavintys savo menine išraiška ir branda. Užsienio autorių kolekcijos pagrindą sudaro Japonijos, Kinijos, Tailando, Italijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Rusijos, Ukrainos ir kitų šalių dailininkai sukurti ekslibrisai lituanistine ir kitokia tematika. Mane ypač traukia Rytų kultūra, filosofija, išmintis. Tik pažiūrėkit, kiek čia nepaprasto grožio, paslapties, subtilumo. Europoje stiliai, technika kuo toliau, tuo labiau supanašėja ir suprastėja. Ypač dabar, kai vis dažniau Europoje gyvenantys autoriai kurdami ekslibrisus, taiko kompiuterinę techniką. O Rytuose išlieka daugiau tradicinis, klasikinis menas. Čia pradedant nuo technikos, stiliaus, kaligrafijos viskas savita, subtilu, originalu. Žavi ne tik grafinis atvaizdas, bet ir popierius, dažnai rankų darbo. Rytuose kuriančių dailininkų knygos ženklai ir popierius nepaprasti – tikra meno vertybė.

V. Janulis

Mažiausias ekslibrisas Lietuvoje, 

atliktas šilkografijos technika.

(10 x 10 mm)

O. Petca

Mano asmeninei knygų kolekcijai įvairūs Lietuvos ir pasaulio šalių dailininkai sukūrė daugiau kaip 50 knygos nuosavybės ženklų. Taip pat turiu keliasdešimt knygos antspaudų, lipdžių. Bene vienintelis Lietuvoje kolekcionuoju miniatiūrinius ir superminiatiūrinius knygos nuosavybės ženklus: ekslibrisus, superekslibrisus, knygos antspaudus. Lietuvos knygotyroje nebuvo apibrėžta kokio dydžio ekslibrisus reikėtų vadinti miniatiūriniais ir superminiatiūriniais, todėl, atsižvelgiant į miniatiūrinių knygų formatą bei susiklosčiusias knygos ženklo kūrimo tradicijas, pasiūliau šalies dailininkams, menotyrininkams ir kolekcininkams, kurti miniatiūrinius ekslibrisus ne didesnius kaip 25 x 25 mm arba ilgiausia jo kraštinė neturėtų viršyti 25 mm. Tokio dydžio ekslibrisai gerai matomi paprasta akimi ir geriausiai tinka klijuoti į miniatiūrinę knygelę. Miniatiūriniai ekslibrisai turėtų būti žymimi įrašu: EX MINI, EX MINI  LIBRIS, EXL MINI ir pan. Superminiatiūriniams ekslibrisams galima priskirti tokius knygos nuosavybės ženklus, kurie yra ne didesni kaip 5,5 x 5 mm dydžio arba ilgiausia jų kraštinė nesiekia 5,5 mm.

Šiaulietis dailininkas Paulius Arlauskas mano miniatiūrinių knygelių kolekcijai oforto technika 1999 m. gegužės pradžioje sukūrė dviejų miniatiūrinių ir trijų superminiatiūrinių ekslibrisų seriją – 10,5 x 10,5 mm; 9 x 9 mm; 6,5 x 4,2 mm; 5,2 x 5 mm ir 5,2 x 4,8 mm dydžio. 1999 m. gegužės 11 d. agentūra „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo įregistravo dailininko P. Arlausko sukurtą mažiausią ekslibrisą Lietuvoje. Tai superminiatiūrinis 5,2 mm aukščio, 4,8 mm pločio knygos ženklas, kuriame matomas užrašas JON ex libris.

Autoekslibrisas

  

Šiuo metu ekslibrisas yra praradęs savo pirmykštę paskirtį. Jis daugiau tampa kolekcijų, parodų objektu. Rengiamos ekslibrisų parodos, konkursai, įvairūs projektai. Tačiau nežiūrint į tai ir dabar šiuolaikinės kompiuterizacijos epochoje,  mažosios grafikos lakštelis – ekslibrisas, priverčia žavėtis dailininko minties išraiška, išmone, kūryba, linija, siužetu. Manau, kaip nepraras savo paskirties ir vietos žmogaus gyvenime spausdinta knyga, taip išliks ir jos ženklas - ekslibrisas.

Ekslibrisai Jonui Nekrašiui

Ir dar. Esu šiaulietis, didžiuojuosi savo miestu, jo kultūra ir istorija. Šiaulių krašto kultūra yra neatskiriama Lietuvos kultūros istorijos dalis. Šiauliai tarpukaryje ir atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę buvo ir yra svarbus ekslibriso centras. Čia kaip jau minėjau, buvo ir yra kuriami ekslibrisai, rengiamos parodos, vietiniai ir tarptautiniai konkursai, seminarai, konferencijos. Tačiau skaitant kai kurių šalies autorių, menotyrininkų straipsnius apie Lietuvos ekslibriso istoriją ir raidą, pasigendi objektyvumo, išsamumo. Ištaisant šiuos trūkumus ir papildant kai kuriuos autorius, parengiau knygą „Lietuva knygos ženkluose XVI a. – XXI a. pr.“ (2009), taip pat išsamius straipsnius ir katalogus apie knygos ženklo raidą Šiaulių krašte. Tas pats pasakytina ir apie daugiau kaip 150 metų skaičiuojančią Šiaulių fotografijos istoriją, apie 140 metų žyminčią Šiaulių spaustuvių istoriją. O kur dar Šiaulių bibliotekininkai ir bibliotekos (visuomeninės, privačios ir asmeninės), knygrišyklos ir knygrišiai, knygiai ir knygynai, leidyklos ir redakcijos, kolekcininkai ir spaudos darbuotojai ir pan.! Juk vien tarpukaryje, Šiauliuose ėjo daugiau kaip šimtas penkiasdešimt įvairių, įvairiausių leidinių, laikraščių, žurnalų, almanachų, metraščių! Visko ir nesuskaičiuosi. Tačiau šiems reiškiniams, įvykiams ir faktams, neretai, svetur gyvenantis „tyrinėtojas“ ar tūlas mokslininkas savo apibendrinančiuose straipsniuose apie Lietuvos kultūros istoriją, Šiauliams ir kraštui neretai skiria vos vieną kitą eilutę ar įterpia kokį nereikšmingą faktą, faktelį. Lyg Šiaulių su jo turtinga kultūros istorija, nebūtų. Manau, kad tokiems „autoriaus“ būtina atsakingiau rengti publikacijas, gerbti ir populiarinti visos Lietuvos ir kiekvieno miesto ar miestelio istoriją ir kultūrą, nepriklausomai nuo jo dydžio ar reikšmingumo, kaip nedalomą ir lygiavertį istorinį tautos paveldą ir nacionalinę vertybę.

      Gal būt todėl, reaguojant į panašias spragas ir gimė mano ir kartu su bendraautoriais parengti straipsniai, knygos apie Šiaulių kultūrą ir istoriją: „Saulės miesto spauda: apie Šiaulių spaustuves, leidyklas ir knygrišyklas“ (su V. Puronu, 2011). Tikiuosi, kad papildyti Lietuvos kultūros istoriją turėtų ir baigiama rengti mano knyga „Šiaulių istorijos ir kultūros kronika: Šiaulių vardas nuo knygos iki fotografijos“ (XIII-XXI a. pradžia)“ su priedu „Šimtas Šiaulių mįslių“ ir kt.

Įteikta 2015 m. balandžio 14 d.

ŠIAULIEČIO KOLEKCININKO MINIATIŪRINĖ KNYGA IR EKSLIBRISAI BIRŠTONO VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE

Gegužės 7 d. 

Birštono viešoji biblioteka

Paroda "Miniatiūrinė knyga ir miniatiūrinis ekslibrisas"

Paroda iš Jono Nekrašiaus kolekcijos

Parodos partneris Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas 

Ekslibrisai į šiauliečio kolekcininko Jono Nekrašiaus gyvenimą atėjo dar mokyklos suole, Šiauliuose, kur gyveno ir kūrė dailininkas, lietuviškojo ekslibriso pradininkas Gerardas Bagdonavičius. Tuomet, beveik prieš 50 metų, apsilankęs jo sukurtų knygos ženklų parodoje, jais ir susižavėjo.

Kolekcionuoti ekslibrisus pradėjo prieš 40 metų. Šiuo pomėgiu jį užkrėtė vienas žinomiausių Lietuvoje ekslibrisų kūrėjų ir populiarintojų Vincas Kisarauskas. V. Kisarauskas pirmuosius savo ekslibrisus jam ir padovanojo. 
Asmeninei J. Nekrašiaus knygų kolekcijai pirmąjį ekslibrisą sukūrė dailininkas J. Steponavičius. Labai tuo apsidžiaugė ir tada pradėjo domėtis knygų nuosavybės ženklais, jų istorija ir raida. 
Šiais prisiminimais kolekcininkas dalijosi su susirinkusiais į parodos "Miniatiūrinė knyga ir miniatiūrinis ekslibrisas" pristatymą, Birštono viešojoje bibliotekoje.

Jonas Nekrašius
 Birštono viešojoje bibliotekoje

Vytauto Kuso miniatiūrinė knyga.
Mažiausia Lietuvos knyga,
2011 m. įtraukta į Lietuvos rekordų knygą,
 J. Nekrašiaus kolekcijoje

Šiaulietis kolekcininkas bene vienintelis Lietuvoje kolekcionuoja miniatiūrinius ir super miniatiūrinius knygos nuosavybės ženklus. Jo kolekcijoje yra jam sukurto šiauliečio dailininko Pauliaus Arlausko ekslibrisas – mažiausias Lietuvoje.

Kolekcininką džiugina ne tik ekslibrisai. Jo fonduose yra ir pati mažiausia knyga, kurią galima skaityti tik su lupa. Tai daug vietos neužimantys leidinukai, kurie ypač malonina kolekcininką. Knygelę tiesiog galima paimti ir padėti ant delno.

Kolekcininko J. Nekrašiaus susitikimas su parodos lankytojais vyko Lietuvai svarbią dieną – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. 

Dėkojame už bendradarbiavimą Birštono viešajai bibliotekai 

Pagarbiai,

Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas

LIETUVIŲ IŠEIVIJOS DAILININKO V.O. VIRKAU PARODA BIBLIOTEKOJE

40 

Vytauto Osvaldo Virkau  ekslibrisų 

Bibliotekos Meno ir muzikos skyriaus galerijoje. 

Parodoje ekslibrisai iš advokato, kultūrologo J. Nekrašiaus kolekcijos.

Paroda skiriama 85-ajam dailininko gimtadieniui.

Straipsnis iš žurnalo "Šiauliečių gyvenimo būdas" (autorius Jonas  Nekrašius, slapyvardis Žiemgalis)

Vytautas Osvaldas Virkau - grafikas, tapytojas, gimė 1930 m. Šiauliuose. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1951 m. persikėlė į JAV. 

Menininkas apipavidalino apie 50 knygų, sukūrė knygų iliustracijų, lakštinės grafikos, tapybos paveikslų, scenovaizdžių, tapytų vitražų. 

Naujas posūkis kūryboje įvyko 1970 metais, kuomet V.O. Virkau susidomėjo ekslibrisais. Jų sukūrė apie 400. 

Pirmąjį ekslibrisą sukūrė knygoms, kurias Amerikos lietuviai dovanojo Vilniaus Universiteto bibliotekai jos 400-ųjų metinių proga. 

Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde saugoma 12 menininko ekslibrisų. Knygos nuosavybės ženklai sukurti 2000 metais, tarptautiniam ekslibrisų konkursui "Ex libris. Šiaulių P. Višinskio bibliotekai-50".

Gamta – didžiausia dailininko V.O. Virkau aistra. Parodos ekspozicijoje net 26 ekslibrisai augalų ir gėlių motyvais. 

Ekslibrisas kolekcininkui Jonui Nekrašiui

Mėgstamiausia V.O. Virkau gėlė

   Parodoje eksponuojamas dailininko 

Vytauto Osvaldo Virkau 

bajorystės pripažinimo aktas.

Dailininko nuotr. iš J. Nekrašiaus archyvo

Dokumento kopija iš J. Nekrašiaus archyvo

Parodos laikas: 2015 m. balandžio 7-30 d.

Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas

Meno ir muzikos skyrius

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka

http://www.savb.lt/lt/