KELIONĖ PAS EKSLIBRISO KŪRĖJUS

Ekslibrisas vis traukia projekto „Lietuvos ekslibriso kūrėjai XX–XXI a.: enciklopedinio žinyno rengimas“ organizatorius į kelią. Per paskutinę birželio mėnesio kelionę į Vilnių aplankėme žymius grafikus Mikalojų Povilą Vilutį ir Nijolę Ingelevičiūtę-Vilutienę. Jie pasidalijo prisiminimais apie laikus, kai gyvenant už geležinės uždangos ekslibrisas buvo langas į pasaulį. Su kita iškilia menininke, Ugne Žilyte, kalbėjomės apie ekslibriso kūrimo taisykles ir šios grafikos srities ateities perspektyvas. Grafikė Virginija Kalinauskaitė mums papasakojo apie išradingiausius būdus atspausti darbus karantino metu namų sąlygomis ir apie savo darbų inspiracijas.

Klausantis kūrėjų, kalbančių apie ekslibriso kūrimo subtilybes, neapleidžia mintis, kad nors mažosios grafikos kūrinėlis visus mūsų lankytus menininkus vienija, tačiau kiekvienas į klausimą, kas jam yra ekslibrisas, atsako be galo skirtingai. Tai tik rodo, kad vieno atsakymo į šį klausimą nėra, dėl to taip įdomu kaskart išgirsti naują atsakymą iš degančiomis akimis pasakojančių ekslibriso entuziastų.

Projekto organizatorių aplankytų menininkų mintis apie ekslibrisą jau greitai galėsite išgirsti ir jūs. Sekite naujienas bibliotekos internetinėje svetainėje savb.lt ir „Facebook“ paskyroje. Projekto rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

G. Montvidaitės info.

Mikalojus Povilas Vilutis, 2021-06-28. Nuotr. V. Kovieraitės-Trumpės

Virginija Kalinauskaitė, 2021-06-28. Nuotr. V. Kovieraitės-Trumpės

Nijolė Ingelevičiūtė-Vilutienė, 2021-06-28. Nuotr. V. Kovieraitės-Trumpės 

Ugnė Žilytė, 2021-06-28. Nuotr. V. Kovieraitės-Trumpės

PANEVĖŽYJE EKSLIBRISO MENAS TEBEGYVUOJA

Stasė Medytė ir jos prieš trisdešimt penkerius metus įkurtas Panevėžio ekslibrisininkų klubas „Bitė“ aktyviai populiarino ekslibriso meną. Norėdami susitikti su šia ryškia asmenybe ir įamžinti jos mintis apie ekslibrisą, projekto „Lietuvos ekslibriso kūrėjai XX–XXI a.“ organizatoriai 2021 m. birželio apsilankė Panevėžyje. Klubui priklausė ir žinomi menininkai, knygos ženklui daug nusipelnę kūrėjai Henrikas Mazūras ir Povilas Šiaučiūnas, kuriuos taip pat aplankėme ir įamžinome jų pamąstymus apie mažosios grafikos kūrinius. Kitas garbaus amžiaus kūrėjas, kurį teko garbė aplankyti ir pakalbinti – auksinės širdies žmogus, kaip mums pristatė P. Šiaučiūnas, Zigmantas Plėštys. Inžinieriumi dirbęs, bet laisvalaikiu sukūręs daugiau kaip tris šimtus ekslibrisų Z. Plėštys mus priėmė su geraširdiška šypsena ir papasakojo apie savo kūrybą. Pabendravus su tokiais šviesiais žmonėmis kelionė namo net apsiniaukusią dieną nušvinta.

Daugiau informacijos apie projekto veiklas galite rasti bibliotekos internetinėje svetainėje savb.lt ir bibliotekos „Facebook“ paskyroje. Projekto rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

G. Montvidaitės info.

Dail. Stasė Medytė, 2021-06-11. Nuotr. V. Kovieraitė-Trumpė

Ekslibriso kūrėjas Zigmantas Plėštys, 2021-06-11. Nuotr. V. Kovieraitė-Trumpė

Dail. Povilas Šiaučiūnas, 2021-06-11. Nuotr. V. Kovieraitė-Trumpė.

Dail. Henrikas Mazūras, 2021-06-11. Nuotr. V. Kovieraitė-Trumpė.

AUŠRA ČAPSKYTĖS EKSLIBRISŲ PARODA „KRYŽIAŽODŽIAI“

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje nuo 2021 m. gegužės 3 d. iki gegužės 19 d. veikia Aušros Čapskytės ekslibrisų paroda „Kryžiažodžiai“. 

Parodoje galėsite pamatyti dailininkės sukurtus pasaulius, tarsi iš pasakos sugulusius į knygos ženklus. Maža kūrinėlių forma A. Čapskytei atveria kelius kūrybiškam simbolių ir elementų slapstymui, todėl žiūrovas turi gerai įsižiūrėti ir panagrinėti darbelius, kol atrakina, išsprendžia juos. Kaip įvardija pati menininkė, jos ekslibrisai yra tarsi užkoduoti kryžiažodžiai. Kviečiame pabandyti išnarplioti menininkės ekslibrisus parodoje. Daugiau apie parodą skaitykite savb.lt puslapyje.

Gražinos Montvidaitės info.

NEAPČIUOPIAMOS EKSLIBRISŲ REIKŠMĖS: NAUJAS KATALOGAS

 

Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas šiemet vėl pristatė penkis žinomus ekslibriso meno meistrus: Nijolę Šaltenytę, Danutę Gražienę, Albertą Gurską, Rasą Janulevičiūtę ir Remigijų Venckų. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje dailininkų rengtų parodų ekslibrisai sugulė į katalogą. KATALOGĄ KVIEČIAME PAVARTYTI ČIA.

KARANTINO KRONIKOS EKSLIBRISUOSE

2020 m. lapkričio 5–gruodžio 9 dienomis Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skaitykloje eksponuojama prof. dr. Remigijaus Venckaus ekslibrisų paroda „Karantino kronikos“. Atsižvelgdami į tai, kad dėl Covid-19 į biblioteką lankytojai nėra įleidžiami, yra parengta virtuali šio menininko ekslibrisų paroda.

Daugiau apie parodą skaitykite.

RASA JANULEVIČIŪTĖ: EKSLIBRISAS – ROMANTIŠKA MENO KELIONĖ

Ekslibrisų parodos laikas: 2020-10-05–11-04

Vieta: Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka

Grafikė ir dailininko knygų kūrėja RASA JANULEVIČIŪTĖ ekslibrisų yra sukūrusi apie 200.

Ekslibrisus kuria linoleumo ir medžio raižinio technikomis.

Pirmuosius ekslibrisus sukūrė studijų metais. 1995-aisiais Lenkijoje, Krzyżowa 

vyko tarptautinis ekslibrisų simpoziumas, kuriame paskatino dalyvauti VDA Grafikos katedros vedėjas prof. Albertas Gurskas.

Dailininkė yra surengusi asmeninių kaligrafijos ir ekslibriso parodų, dalyvavo grupinėse ekslibrisų parodose-konkursuose Lietuvoje ir užsienyje (Bulgarijoje, Italijoje, Kinijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Serbijoje, Meksikoje).

Rasa Janulevičiūtė (2020) apie tai kas yra EKSLIBRISAS: "Tai šiuolaikinis XXI a. romantizmas – labai romantiška meno kelionių po pasaulį forma.“ 

Daugiau skaitykite čia.

DANUTĖS GRAŽIENĖS EKSLIBRISŲ PARODA ŠIAULIUOSE

Vieta: Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, Meno ir muzikos skaitykla.

Laikas: 2020 m. rugsėjo 2 d. – spalio 4 d.

Danutė Gražienė (g. 1950 m.) pirmąjį ekslibrisą sukūrė 1980 m. Tuo metu kūrė mažo formato grafiką. Šiandien dailininkės kūrybos segtuve jau yra per 230 ekslibrisų. Ekslibrisams kurti dailininkė naudoja įvairias grafikos technikas: ofortą, reljefą, linoraižinį. D. Gražienė aktyviai dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose ekslibrisų konkursuose. Ne kartą apdovanota premijomis, diplomais, medaliais.

Daugiau skaitykite čia.

NIJOLĖS ŠALTENYTĖ: KIEKVIENĄ KNYGOS ŽENKLĄ KURIU KAIP MAŽYTĘ NOVELĘ

 Parodos laikas: 2020-05-26–2020-06-25

Parodos vieta: Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka

Grafikė Nijolė Šaltenytė ekslibrisus pradėjo kurti dar studijų metais, apie 1970-uosius metus. Kaip menininkė pati sako: "Jokios priežasties nebuvo... sudomino šis žanras". Pirmąjį ekslibrisą skyrė sau. Kurdama ekslibrisus naudoja oforto techniką, ją praturtindama akvatinta, mecotinta ar iškilios spaudos intarpais. Ekslibrisų yra sukūrusi per 200.

Daugiau skaitykite čia.

 

LIETUVIŲ IŠEIVIJOS DAILININKAS VYTAUTAS OSVALDAS VIRKAU IR EKSLIBRISAI

Šiemet kovo mėnesį sukanka 90 metų, kai gimė dailininkas ir botanikas Vytautas Osvaldas Virkau (1930-2017). Jis gimė 1930 m. kovo 1 d. Šiauliuose. Kurį laiką gyveno netoli Šiaulėnų, lankė gimnaziją Radviliškyje. Vytautas Osvaldas Virkau prisiminimuose rašė: „Nors gimiau Šiauliuose, gyvenom netoli Šiaulėnų, dabartiniame Radviliškio rajone. Esu krikštytas Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje, turiu metrikų nuorašą, tokie mano santykiai su Šiauliais. Vienerius metus ėjau į Radviliškio gimnaziją, po to išvažiavom į Vokietiją. Motinos giminė prie Šiaulėnų minima jau XV a., ten ir gyveno iki tos gražios vasaros. Dabar ten giminių, net ir tolimiausių, nėra likę...“ („Varpai“, 1992, p. 85).

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje V. O. Virkau kartu su tėvais pasitraukė iš Lietuvos į Vokietiją. 1946-1949 m. mokėsi ir baigė lietuvių gimnaziją Miunchene. 1951 m. išvyko į JAV. Čikagos meno institute studijavo tapybą, o Čikagos universitete – humanitarinius mokslus. 1954–1964 m. dėstė YMCA (Krikščionių jaunimo asociacijos) centre, 1966–1969 m. tobulinosi Midway studijose. Nuo 1970 m. – „Metmenų“ meninis redaktorius ir dizaineris. 1981–1985 m. George’o Williamso dailės koledžo Downers Crove (Ilinojus) profesorius. 1986-1995 m. Šiaurės centrinio koledžo Naperville’yje (Ilinojus) profesorius ir Dailės katedros vedėjas. V. O. Virkau 2005 m. paskirta JAV Lietuvių fondo Kultūros tarybos premija.

Vytautas Osvaldas Virkau. Ekslibrisas saugomas GBEF.

1999 m. dailininkas lankėsi Lietuvoje, apžiūrėjo susigrąžintus tėviškės pastatus, ūkį, svečiavosi Šiauliuose. Buvome ne kartą susitikę Šiauliuose, kalbėjomės apie jo giminės istoriją, kūrybą, ekslibrisus, parodas. 
2000 m. kovo 9 d. laiške, siųstame iš JAV, Vytautas O. Virkau rašė: „Šiauliai gražus miestas, kai kam gal ir provincija, bet man malonesnis ir už sostinę. Praeitais metais buvau trumpai sustojęs Šiauliuose, nakvojau puikiame „Saulininko“ viešbutyje...“

V. O. Virkau apipavidalino apie 50 knygų, sukūrė knygos iliustracijų, pašto ženklų projektų, lakštinės grafikos, tapybos paveikslų, scenovaizdžių, tapytų vitražų. Dalyvavo daugelyje tarptautinių ekslibrisų parodų. Tarp jų – VII–X tarptautinio ekslibriso bienalėse Lenkijoje, XV-XVII tarptautinio ekslibriso kongresuose, tarptautiniuose ekslibrisų konkursuose Lietuvoje ir kt. Surengė personalinių parodų Čikagoje, Los Andžele, Trentone, Otavoje, taip pat Lietuvoje – Pakruojyje (1989 m.), Šiauliuose (Inžinierių namuose, 1989 m., Dailės galerijoje 1994 m., miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Aido filiale 2000 m., Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje 2015 m. ir kt.), Biržuose, Mažeikiuose, Kaune (Kauno viešojoje bibliotekoje, 1992 m.), Radviliškyje (Radviliškio viešojoje bibliotekoje, 2000 m.), Panevėžyje (galerijoje „2-asis aukštas“, 2000 m.). Apdovanotas VII, VIII ir X tarptautinių ekslibrisų bienalės Lenkijoje medaliais, konkursuose pelnė premijų, apdovanojimų.

Vytautas O. Virkau buvo JAV universitetų profesorių, koledžų dailės asociacijų, Čikagos dailės instituto, Šiuolaikinės dailės muziejaus, Amerikos ekslibrisų kolekcininkų ir dizainerių draugijų narys. Mirė 2017 m. rugpjūčio 18 d. sulaukęs 87-erių.

EKSLIBRISAI

Vytautas Osvaldas Virkau. Ekslibrisas saugomas GBEF.

Pirmąjį ekslibrisą Vytautas O. Virkau sukūrė 1970 m. knygoms, kurias JAV lietuviai dovanojo Vilniaus universiteto bibliotekai jos 400-ųjų metinių proga. Dailininkas sukūrė per 400 ekslibrisų.

1989 m. almanache „Santara“ buvo išspausdintas šių eilučių autoriaus rašinys „Pirmąkart tėvynėje“, pasakojantis apie 1989 m. vasarą Pakruojo dvaro rūmuose surengtą JAV gyvenančio lietuvių dailininko V. O. Virkau pirmąją personalinę ekslibrisų parodą Lietuvoje. 

Žurnalas „Knygnešys“ 1990 m. Nr. 9 išspausdino šių eilučių autoriaus rašinį „Tautiečio iš JAV ekslibrisai“, kuriame buvo pristatyti lietuvių dailininko Vytautas O. Virkau sukurti ekslibrisai, skirti S. A. Gliožečiui, V. Miliui, O. Skeivienei, Mykolui Morkūnui, Sigitai Gedai, Jan Rhebergen ir kt. (Nekrašius J. Tautiečio iš JAV ekslibrisai, „Knygnešys“ 1990, Nr. 9). 

1992 m. almanache „Varpai“ pasirodė Vitolio E. Vengrio rašinys „Iš ariamų laukų ir šviesos: Vytautas O. Virkau – knygos ženklų meistras“ („Varpai“, 1992 (6), p. 79-85).

2000 m. kovo mėnesį Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Aido filiale buvo atidaryta Vytauto O. Virkau ekslibrisų paroda iš šių eilučių autoriaus rinkinio. Joje buvo eksponuojama daugiau kaip 150 knygos ženklų, sukurtų įvairių šalių mokslininkams, rašytojams, menininkams, išeivijoje ir Lietuvoje gyvenantiems tautiečiams – kultūros ir meno veikėjams, įvairioms organizacijoms, jų bibliotekoms.

2015 m. leidykla „Varpai“ išleido šiauliečio rašytojo Leono Peleckio-Kaktavičiaus knygą „Vytauto Osvaldo Virkau meno vizija“, kurioje rašoma apie šio dailininko gyvenimą ir kūrybą.

Vytautas Osvaldas Virkau.
Ekslibrisas saugomas GBEF.

2018 m. kovo 14–balandžio 9 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skaitykloje veikusioje parodoje buvo eksponuoti Vytauto Osvaldo Virkau įvairiu laiku sukurti ekslibrisai, kuriuos dailininkas 2016 m. padovanojo Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešajai bibliotekai. Šiai parodai išleistas leidinukas  „Vytauto Osvaldo Virkau ekslibrisai“ su Vitolio Enriko Vengrio rašiniu apie dailininką. Vytauto Osvaldo Virkau ekslibrisai saugomi JAV bibliotekose, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Kauno apskrities, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičiatės-Bitės viešosiose bibliotekose, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde, privačiose kolekcijose. 

Dailininko Vytauto O. Virkau ekslibrisams būdingas raiškus vaizdas, gilus temos suvokimas, meistriškas simbolių parinkimas ir įprasminimas, nepriekaištinga grafikos technika. Svarbiausia jo ekslibrisų tema – žmogus, jo ryšys su knyga, gyvenimu. Lietuviams skirtuose ekslibrisuose dailininkas atskleidžia knygos savininko ryšį su Lietuva. Kompozicijose gražiai dera tautinis ornamentas, medinė bažnytėlė, kaimo sodyba, lietuviško rašto pavyzdys, dainos posmas. Jo knygos ženklai svariai papildo lietuviškų ekslibrisų kolekciją naujomis išraiškos formomis ir simboliais, reprezentuoja mūsų liaudies meną, kultūrą ir papročius.

Jonas Nekrašius

PAULIUS GALAUNĖ – EKSLIBRISŲ KŪRĖJAS IR TYRINĖTOJAS

Skiriama 130-osioms

Pauliaus Galaunės gimimo metinėms

Paulius Galaunė, 1923
Ekslibrisas saugomas
Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde

Pirmosios bibliofilinės knygos apie Lietuvos ekslibrisus autorius

Šiemet sausio 25 d. sukanka 130 metų, kai Pageležiuose, Ukmergės apskrityje, gimė Lietuvos dailės istorikas ir kritikas, lietuvių profesionaliosios muziejininkystės pradininkas, grafikas ir ekslibrisų kūrėjas, bibliofilas, profesorius Paulius Galaunė (1890-1988).

P. Galaunė 1910-1913 m. studijavo Peterburgo psichoneurologinio instituto Humanitarinių mokslų fakultete ir lankė Dailei skatinti draugijos mokyklos piešimo kursus. 1918 m. Vilniaus gimnazijoje dėstė piešimą.

Nuo 1919 m. kartu su šeima (žmona Adelė Nezabitauskaitė – operos solistė) apsigyveno Kaune. Pradėjo dirbti Valstybės archeologijos komisijoje ir Kauno miesto muziejuje. 1923-1924 metais Paryžiaus Luvro mokykloje studijavo muziejininkystę. Grįžęs rūpinosi M. K. Čiurlionio dailės galerijos įsteigimu, jos rūmų statyba. P. Galaunė 25 metus vadovavo šiai įstaigai. 1925-1953 metais ėjo docento ir profesoriaus pareigas Kauno ir Vilniaus universitetuose, Vilniaus dailės institute, kur dėstė meno istoriją, muziejininkystę, liaudies meną.

P. Galaunė – „Lietuvių liaudies meno“ albumų leidimo pradininkas. 1956-1968 m. parengė šešias šios serijos knygas. Sukūrė knygų iliustracijų, atvirukų, pašto ženklų, ekslibrisų, kolekcionavo liaudies meną, knygos ženklus.

P. Galaunė, gyvendamas Peterburge, apie 1908 m. susidomėjo knygos ženklais – ekslibrisais. Juos matydavo eksponuotus dailininkų darbų parodose, jų kataloguose. Ir pats įsigijo keletą leidinių ekslibrisų klausimais lenkų ir rusų kalbomis. Grįžęs į Lietuvą apie 1918 m. jau buvo surinkęs Lietuvos privačių ir valstybinių bibliotekų ekslibrisų rinkinėlį.

Apie savo ekslibrisų kolekcionavimą P. Galaunė prisiminimuose rašė: „Ypač uoliai tai dariau 1919 m. apsigyvenęs Kaune. Be to, rinkau ir lenkiškus, rusiškus, latviškus, estiškus ekslibrisus, koresponduodamas, keisdamasis knygų ženklais su minėtų kraštų ekslibrisų kolekcionieriais. Tokiu būdu sudariau 800 vienetų XVII-XX a. Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Rusijos, Gudijos ekslibrisų rinkinį, kurį 1935 m. perleidau M. K. Čiurlionio galerijai (dabar Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus – J. N.). Rinkdamas ekslibrisus įsigydavau ir tais klausimais naujausią literatūrą, daugiausia rusų, lenkų, vokiečių kalbomis. Ją taip pat savo laiku perleidau Kauno universiteto bibliotekai.“¹

Bibliofilinės ekslibrisų literatūros pradžia laikytinas P. Galaunės darbas „Ex libris Lietuvoje (XVI-XX šimtmečiai)“, išspausdintas 1926 m. „Tautoje ir žodyje“ bei atskira knyga „Ex-librisas Lietuvoje (XVI-XX šimtmečiai)“. Ją sudarė Lietuvos ekslibriso istorinė apžvalga, 58 ekslibrisų reprodukcijos ir jų aprašymai. Nors P. Galaunės veikale būta kai kurių netikslumų (pvz., šiandien esame kitos nuomonės dėl pirmojo lietuviško ekslibriso), jis susilaukė labai plataus pripažinimo. Apie šį leidinį palankiai rašė Rusijos ir Lenkijos spauda. „Ex-libris Lietuvoje“ aptinkamas to meto Estijos bibliofilų kolekcijose. Pasak akademiko Domo Kauno, šis leidinys buvo parankinė ekslibristikos knyga iki pat V. Kisarausko „Lietuvos knygos ženklų“ pasirodymo (1984).²

Paulius Galaunė 1926 m. išleido pirmąją knygą apie lietuvišką knygos ženklą „Ex-libris Lietuvoje (XVI-XX šimtmečiai)“. 1928 m. P. Galaunė Kaune surengė pirmąsias dvi ekslibrisų parodas Lietuvoje. „Iš savo ekslibrisų rinkinio Čiurlionio galerijoje surengiau dvi parodas. Pirmą – 1928 m. spalio 14 – lapkričio 10 d. Joje eksponavau vien tik Lietuvos ekslibrisus. Ją aplankė 367 asmenys. Antrą – tų pat metų lapkričio 11–24 dienomis. Joje buvo išstatyti vien tik rusų ekslibrisai. Ją aplankė 94 asmenys.“³

1929 m. P. Galaunės iniciatyva dalis jo kolekcijos (14 įvairių XVII-XX a. ekslibrisų) ir knyga „Ex libris Lietuvoje“ buvo parodyti Briuselyje, tarptautinėje ekslibriso parodoje. Taigi, P. Galaunės dėka lietuviški ekslibrisai pirmą kartą išėjo į tarptautinę areną. Ši paroda buvo paminėta ne tik belgų, bet ir Lietuvos spaudoje.⁴

Prieš Antrąjį pasaulinį karą sukauptą beveik 9 000 ekslibrisų kolekciją iš P. Galaunės 1935 m. įsigijo Švietimo ministerija ir perdavė saugoti M. K. Čiurlionio muziejui. Viename iš savo laiškų  P. Galaunė rašė: „Visa ta mano kolekcija, kurioje yra ne tik kitų tautų, bet beveik visų prieš Antrąjį pasaulinį karą įvairiomis technikomis ekslibrisus kūrusių lietuvių dailininkų po 1-2 egz., yra, kaip žinote, saugoma Kauno Valst. M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (inv. Nr. Mge 1, 2, 9–837). Ten pat, muziejaus bibliotekoje, yra ir leidinys „Tauta ir žodis“, kn. IV, 1926 m., kurioje psl. 607–650 – publikuota mano studija „Ex librisas Lietuvoje.“⁵

„Perleidęs muziejui savo ekslibrisų kolekciją, pradėjau minėtu būdu sudarinėti naują rinkinėlį, bet jau be buvusio entuziazmo. Taip pat daugiau nesigilinau ir į klausimus, susietus su ekslibriso menu. Juo labiau kad kaimyniniuose kraštuose pasirodė šia tema geros, išsamios mokslinės literatūros.

Tačiau kai dabar prisimenu kai kuriuos savo darbus, darbelius, tai aš į juos nemažai įdėdavau širdies. Tam pavyzdžiui gali būti mano sudarytas minėtas ekslibrisų rinkinys. Jau vien tik renkant, sisteminant teko nemaža padėti pastangų, įsigilinti į juos, bet, turbūt, dar daugiau laiko įdėjau į jų parengimą ekspozicijai įmontuodamas ekslibrisus į vienodo formato, gero popieriaus lakštus, kad jie į žiūrovą – ar tai bus muziejinės ekspozicijos metu, ar šiaip jais besidomint taptų išraiškingesni. Be to, nesitenkindavau vien tiktai lakšto balta spalva: atsižvelgdamas į pačių ekslibrisų „spalvingumą“ dėdavau atitinkamo formato, skirtingos spalvos fonus. Žinoma, tai tuštokas darbas, bet aš kažkaip be užsiėmimo negalėdavau būti. Nemėgdavau laiką leisti kortuodamas ar užsiiminėti tuščiais pokalbiais su pažįstamais. Tad ekslibrisus ar grafikos darbus tvarkydavau laisvalaikiu nuo pagrindinių savo užsiėmimų.“⁶

P. Galaunė gerai išmanė ne tik Lietuvos knygos ženklų raidą, bet ir aktyviai stebėjo ryškesnius ekslibriso poslinkius gretimose valstybėse, palaikė glaudžius ryšius su dailininkais, menotyrininkais, bibliofilais ir kolekcininkais.

Su P. Galaune susipažinau 1987 metais ir su juo susirašinėjau laiškais ekslibriso istorijos ir tyrinėjimo klausimais 1987-1988 metais. 1988 m. vasario 27 d. apsilankiau P. Galaunės namuose Kaune, I. Kanto g. 24-34. Man teko laimė susipažinti su P. Galaunės meno kolekcija, biblioteka, rankraščiais. 1988 m. kovo 16 d. gerbiamas muziejininkas padovanojo savo fotografiją, kurioje jis nufotografuotas tarpukariu Kaune. 

Pokalbio su P. Galaune metu pasiūliau jam surengti ekslibrisų parodą iš savo kolekcijos, jis sutiko ir pasakė, kad „jeigu Pakruojyje atsirastų įstaiga bei tinkama patalpa, turinti apsauginę signalizaciją (pageidautina ir priešgaisrinę) parodai surengti, ir jeigu jos šeimininkai garantuotų eksponatų apsaugą, M. K. Čiurlionio dailės muziejus sutiktų kuriam laikui deponuoti šios parodos kolekcijos dalį.“⁷ 1990 m. Pakruojo dvaro rūmuose buvo eksponuojami M. K. Čiurlionio muziejuje saugomi ekslibrisai iš P. Galaunės kolekcijos. Šiai parodai Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejus ir Pakruojo visuomeninis ekslibriso muziejus 1990 m. išleido katalogą (sud. V. Godelienė ir J. Nekrašius).

Pauliaus Galaunės knygos ženklai

P. Galaunė ne tik kolekcionavo, bet ir kūrė ekslibrisus. Iš viso pavyko nustatyti, kad P. Galaunė nuo 1919 m. iki 1975 m. sukūrė 14 ekslibrisų. Ekslibrisus aktyviai kūrė 1919-1925 metais, vėl prie jų grįžo 1960 m. (ekslibrisas T. Petkevičiaus) ir 1975 m. (Ši knyga Dro J. Kiauleikio. Cinkografija 6,8 x 5,0 cm). P. Galaunė apie savo sukurtus ekslibrisus rašė: „Tuo laiku ir pats padariau keletą ekslibrisų: „Aug. Janulaičiui (1919), Juozui Tumui-Vaižgantui (1919), Vytautui Steponaičiui (1923), Vaclovui ir Mykolui Biržiškoms (1923), J. Tallat-Kelpšai (1925), Adelei Galaunienei (1925), sau ir kai kurioms bibliotekoms: A. Bezzenbergerio, Aukštųjų karininkų D. L. K. Vytauto kursų, Centrinės kariuomenės bibliotekai“.

Paprašytas  P. Galaunė 1988 m. sausio 6 d. surašė sukurtų ekslibrisų kataloginius duomenis ir pakomentavo:

1.       Ex-libris Paulius Galaunė – 10 x 6,3 (7x5,5) cm (atspaustas baltame popieriuje, 1928 m.).

2.       Ex-libris Paulius Galaunė – 11,5 x 6,7 (7 x 5) cm (atspaustas pilkšvai žalsvame popieriuje, nežymiai pakeistos kai kurios piešimo detalė).

3.       Ex-libris Aug. Janulaitis. 1919 m. – 13 x 6,4 (8,7 x 4,3) cm.

4.       Ex-libris Juozo Tumo Vaižganto. 1919 – 9,2 x 7,1 (7 x 5,3) cm.

5.       Centrinė kariuomenės Biblioteka. 1923 – 10 x 9,4 (6,9 x 7,6) cm.

6.       Ex-libris Vytauto Steponaičio. 1923 – 11,1 x 7,1 (9,1 x 5,4) cm.

7.       Iš Profesoriaus A. Bezzenbergerio Bibliotekos (paties ekslibriso neturiu, tik lapelyje, kuriame buvo priklijuotas, išlikęs mano įrašas: piešinio formatas – 3,7 x 6,4 cm).

8.       Ex-libris Vaclovo Biržiškos – 9 x 6,5 (6,5 x 4) cm.

9.       Ex-libris Mykolas Biržiška. 1923 – 10,2 x 7 (8 x 5,7) cm.

10.     Aukštųjų Karininkų D. L. K. Vytauto Kursų Biblioteka. 1924 – 10 x 8 (7,3 x 5) cm.

11.    Ex-libris J. Tallat-Kelpš. 1925 – 11,7 x 7 (8,4 x 4,4) cm.

12.    Šios gaidos Adelės Galaunienės. 1925 – 11 x 5,4 (8,4 x 3,7) cm.

13.    Iš T.[ado] P.[etkevičiaus] knygų. [Apie 1960 m.] – 12 x 7,1 (8,8 x 3,4) cm (šio ekslibriso piešinio yra tik nuotrauka. Atspaustas jis nebuvo).

Visi išvardyti ekslibrisai buvo atspausdinti cinkografijos technika.⁸

„Ekslibrisų man niekas neužsakinėdavo, – pasakojo P. Galaunė, - aš juos pats padarydavau, pagamindavau klišę – ji ne taip daug kainuodavo – ir kokia nors proga padovanodavau. Pirmąjį ekslibrisą padariau prof. Aug. Janulaičiui (ant knygos sėdi pelėda), vėliau Mykolui ir Vaclovui Biržiškoms. Užsakymus turėjau tik Universiteto bibliotekos knygoms, kurios buvo laikomos kaip atskiras vienetas...“⁹

Ir dar. „Darydavau ekslibrisus tiems asmenims, su kuriais sueidavau į artimesnius santykius, žinojau, kad jie turi bibliotekas. Ekslibriso siužetą paimdavau, vadovaudamasis tuo, kuo tas asmuo savo mokslinėje veikloje daugiausia domėjosi.“¹⁰

P. Galaunė knygos ženkluose jungia heraldinę atributiką su būdingais lietuvių liaudies meno simboliais. Jo sukurti ekslibrisai atspindi vidinį knygos savininko pasaulį, jo pomėgius, užsiėmimą, interesus. Klasikinė, griežtai simetriška, uždara kompozicija, aiškus piešinys, užrašas, kaip svarbus visos kompozicijos elementas, suvedami į harmoningą visumą. P. Galaunės sukurti ekslibrisai įeina į klasikinį šio grafikos žanro fondą.

V. Kisarauskas knygoje „Lietuvos knygos ženklai 1518-1918“ apibūdino P. Galaunės ekslibrisų kolekciją kaip vertingą, turinčią retų ženklų, unikumų. Jis, rinkdamas ir išsaugodamas knygos ženklus, padėjo atgaivinti mūsų dailėje ekslibriso tradicijas, garsino lietuvių ekslibrisą ir pasaulyje. Kartu P. Galaunė savo aktyvia veikla ir kūryba skatino ir kitus domėtis šia gražia mažosios grafikos rūšimi.¹¹

^{Jonas Nekrašius}

Įteikta 2020 m. sausio 5 d.

Literatūra

1. Galaunė P. Knyga ir ekslibrisas mano gyvenime. Atsiminimai. 1988 m. birželio 14 d. Rankraštis saugomas šio rašinio autoriaus archyve.

2. Kaunas D. Lietuvių knygos istoriografiniai bruožai. Bibliotekų darbas, 1987, nr. 7, p. 34-35.

3. P. Galaunės laiškas, rašytas J. Nekrašiui 1988 m. sausio 13 d. Laiškas saugomas šio rašinio autoriaus archyve.

4. J. Ž. XXVII knygos mėgėjai ir jų veikla. Lietuvos aidas, 1935, bal. 16, nr. 62.

5. P. Galaunės laiškas, rašytas J. Nekrašiui 1988 m. sausio 6 d. Laiškas saugomas šio rašinio autoriaus archyve.

6. Galaunė P. Knyga ir ekslibrisas mano gyvenime. Atsiminimai. 1988 m. birželio 14 d. Rankraštis saugomas šio rašinio autoriaus archyve.

7. P. Galaunės laiškas, rašytas 1988 m. sausio 6 d. Laiškas saugomas šio rašinio autoriaus archyve.

8. Ten pat.

9. P. Galaunės pasakojimas, užrašytas K. Galaunienės 1983 m. balandžio 16 d.

10. P. Galaunės laiškas V. Žukui 1983 m. balandžio 10 d. (Nuorašas). P. Galaunės archyvas.

11. Pauliaus Galaunės ekslibrisų kolekcija. Parodos katalogas. Sudarytojai V. Godelienė ir J. Nekrašius. Kaunas–Pakruojis, 1990, p. 8.

KRAŠTOTYROS EKSPEDICIJA „KUR LIŪDI KRYŽIAI PAKELĖM“ II. SAKRALINIAI EKSLIBRISAI

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka jau antrus metus vykdo kraštotyros ekspediciją, pavadintą lietuvių poeto ir dramaturgo Vinco Mykolaičio-Putino žodžiais „Kur liūdi kryžiai pakelėm“. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. 2017 m. veiklos buvo organizuojamos Šiaulių, o 2018 m. – Plungės ir Akmenės rajonuose.

2017-aisiais Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojai bei jų bendruomenių nariai aktyviai rinko duomenis apie kryžius, stogastulpius, koplytėles, koplytstulpius, rūpintojėlius ir kitus sakralinius paminklus: fotografavo, užrašinėjo vietinių prisiminimus, fiksavo matmenis. Surinktą medžiagą išsamiai analizavo ir savo tyrimą publikavo dr. Elena Počiulpaitė.

2018 m. projekte dalyvavo Akmenės bei Plungės rajonų savivaldybių viešosios bibliotekos. Šiemet ekspedicijos metu aprašyti ir suskaitmeninti objektai sulaukė etnologės Aldonos Kuprelytės, dr. Dalios Jakaitės, dr. Jolantos Zabulytės dėmesio.

Projekte mielai sutiko dalyvauti ir prof. habil dr. Vytenis Rimkus. Mokslininkas tautos neatsiejamą ryšį nuo krikščionybės aptinka šiauliečių kurtuose ir naudotuose ekslibrisuose – knygos ženkluose, žyminčiuose jų savininkus.

Profesorius Vytenis Rimkus. Nuotr. Ievos Slonksnytės.

SAKRALINIAI EKSLIBRISAI

Išsiplėtojusi ekslibrisų kūryba iškelia nemažai jų klasifikavimo klausimų. Nuo viduramžių atkeliavę iki mūsų dienų kaip visuomenės ryšių su knygomis reiškinys, jis tapo tam tikru kūrybinės, kultūrinės raidos rodikliu. Jų gausa ir įvairovė susiklosto į praktinę jų egzistavimo erdvę, drauge estetinę jų vertę, žinių kaupimo ir perdavimo funkciją. Pradėti kurti kaip pavieniai užsakymai ar dedikacijos, ekslibrisai susilaukė seminarų, kūrybinių konkursų, tarp jų ir tarptautinių. Vystosi kolekcionavimas, tarpusavio ryšiai, leidžiami katalogai ir albumai.Visos šios savybės ir sutelpa tame nedideliame grafikos darbelyje.

Klasifikavimo srityje galimos grupės pagal sukūrimo laikotarpį, pagal tautas, valstybes, visuomenės grupes, įvairias išpildymo technikas. Egzistuoja originalo ir reprodukcijos tapatumas ir skirtingumas, kūrėjo parašas. Ekslibrisas reprezentuoja jį sukūrusį autorių ir biblioteką bei jos savininką ir kt. Galima klasifikacija ir pagal žanrus, vaizdavimo siužetus bei elementus: tautiniai, erotiniai, propagandiniai, sakraliniai. Kaip tik į pastaruosius ir pabandysime pažvelgti.

Pažvelkime į mūsų lietuviškojo ekslibriso kūrėjo Gerardo Bagdonavičiaus kūrybą. Tai pripažintas lietuviško ekslibriso pradininkas, sukūręs daug šių kūrinių savo meto žmonėms: pedagogams, artistams, valdininkams. Kiekviename iš ekslibrisų atskleidžiama knygos savininko asmenybė, jo specialybė, pomėgiai. Daugiau ar mažiau sakralumo elementų yra kunigams skirtuose kūriniuose. Šiuo požiūriu ryškiausias yra kun. Stasiui Stoniui skirtas ekslibrisas.

Aut. G. Bagdonavičius. Kunigui Stasiui Stoniui skirtame ekslibrise vaizduojami liaudies statiniai:
koplytstuliai ir stogastulpiai.

Centre vaizduojama stilizuota monstrancija su kylančiais iš jos spinduliais, apsupta dviem degančiomis žvakėmis. Visą šią viršun besiveržiančią kompoziciją supa grupė koplytstulpių ir stogastulpių, jie įvairių formų, tačiau dominuoja triaukščiai liaudies statiniai, pripažinti kryždirbystės šedevrais. Ekslibrise akcentuojama žmogaus religinė-ritualinė profesija, lietuviškoji erdvė ir patriotizmas interpretuojant liaudies kūrybos neatsiejamą ryšį su krikščionybe.

Aut. G. Bagdonavičius. Kunigo Kazimiero Jasėno ekslibrisas:

centrą gaubia keturi gausiai ornamentuoti kryžiai, horizonto linijoje –

Rūpintojėlis, įvairūs kryželiai, o centre – antikinė apnuoginti

vyro skulptūra.

Artima kompozicija pasižymi ir kun. Kazimiero Jasėno ekslibrisas: centrą gaubia keturi gausiai ornamentuoti kryžiai, horizonto linijoje – Rūpintojėlis, įvairūs kryželiai, o centre – antikinė apnuoginto vyro skulptūra. Bendru vaizdu pabrėžiama, kad K. Jasėnas yra ne tik kunigas, bet ir meno tyrėjas, savo visuotinės meno istorijos tritomyje akcentuojantis antikos ir renesanso meną, taip pat lietuvių liaudies meną. Kunigų A. Rinkevičiaus, J. Korsako ekslibrisus G. Bagdonavičius aprėmina kryžiaus siluetais, jų apsuptyje – visa materialinė ir dvasinė asmenybių raiška. Sakralinių detalių esama ir kituose dailininko ekslibrisuose. Štai Aldonos ir Vytauto Saulių ekslibriso centre – atversta knyga ir spinduliuojanti saulė, jas jungia dviejų rankų ištiesti delnai. Saulės spindulių diskuose matomi vėl tie patys stogastulpiai, paminklų ir bažnyčių fragmentai.

Aut. G. Bagdonavičius. Aldonos ir Vytauto Saulių ekslibriso
centre – atversta knyga ir spinduliuojanti saulė, jas jungia dviejų
rankų ištiesti delnai. Saulės spindulių diskuose matomi stogastulpiai,
 paminklų ir bažnyčių fragmentai.

Savitai spręstas architekto Karolio Reisono ekslibrisas: į dangų kylantys rūmai ir bažnyčios bokštas, savo vaizdu primenantis jo suprojektuotą bažnyčią Kaune. Įdomu, kad kuriant šį ekslibrisą Kaune bažnyčia dar nebuvo statoma, bet dailininkas su architektu bendravo, klausėsi jo patarimų pagal paties dailininko projektą statomo namo reikalais. Beje, ir šiame ekslibrise esama liaudies kryždirbystės detalių. O Šiaulių bažnyčia pavaizduota ir viename autoekslibrise.

Aut. G. Bagdonavičius. Architekto Karolio Reisono ekslibrisas:

 į dangų kylantys rūmai ir bažnyčios bokštas, savo vaizdu

primenantis jo suprojektuotą bažnyčią Kaune.

Šie sakralumo požymių turintys ekslibrisai sudaro nedidelę dalį G. Bagdonavičiaus ekslibrisų, panašų žanrinį santykį galima surasti ir kitų dailininkų kūryboje. Štai Romualdas Čarna rodo, kaip atsidarius dangaus vartams, Motiejus Valančius vienoje rankoje neša Bibliją, o ant pečių vargšą žmogelį. Romano Šaliamoro M. Valančius – tai ūkininkas su sietuve, beriantis į laukus duonos, gėlių ir blaivybės sėklas. Alfonsas Čepauskas popiežių pateikia kaip tarpininką tarp danguje šviečiančios Dievo akies ir apačioje – Vilniaus panoramos. Galima būtų pasitelkti dar ir dar šimtus įvairiausių įdomių lietuviškų ir užsienietiškų ekslibrisų su savitomis interpretacijomis, sakralumo temos įvairove.

Pastaruoju metu šį žanrą ypač praturtino rengiami konkursai, kuriuose šalia lietuvių dailininkų gausiai dalyvauja užsieniečiai. Iš tokių konkursų reikšmingi: 1992 m. Vilniuje surengtas sakralinio ekslibriso konkursas, 1996 m. Šiauliuose Motiejaus Valančiaus 195 metinėms paminėti, 1998 m. Šiauliuose – Kryžių kalno tema, 1993 m. Vilniuje – popiežiaus šventojo Tėvo Pauliaus II apsilankymui Lietuvoje pažymėti. Išleisti šių konkursų katalogai, apdovanoti prizininkai, daugybė jų nusėdo kolekcijose, autorių rinkiniuose. Pažymėtini šių konkursų iniciatoriai, entuziastai Alfonsas Čepauskas, Jonas Nekrašius, daug dailininkų ir kultūros darbuotojų. Šitokios organizacinės priemonės skatina vietos ir užsienio dailininkų bendradarbiavimą, tarpusavio pažinimą. Maži kūrinių formatai palengviną abipusę kaitą, plėtotę pasaulyje.

Šie konkursai parodė, kokios didelės galimybės yra ekslibriso plėtotei, tame tarpe ir sakraliniam. Didžioji jų dalis skirta vienam asmeniui, kunigui, istorinei asmenybei. Popiežiui skirtų ekslibrisų vyraujantis motyvas kryžius, yra Romos ir Lietuvos bažnyčių vaizdų, šventųjų, paties popiežiaus, evangelijų siužetų. Motiejui Valančiui skirti ekslibrisai apima didesnę dedikuojamųjų skalę: kai kuriuose jų įvardijami asmenys, susiję su M. Valančiaus kūryba, idėjomis, istoriniais faktais. Itin platus vaizdinis spektras Kryžių kalnui skirtuose ekslibrisuose – tai įvairiausios kryžių formos, jų grupės, peizažo elementai, esama tautinių motyvų. Prie sakralinio žanro skirtini ekslibrisai, sukurti vienuolynų, bažnyčių, bendruomenių, mokslo įstaigų bibliotekoms. Kaip tik šie ekslibrisai išlaiko savo praktinį ryšį su knyga, su biblioteka.

Apskritai šiuo metu ekslibrisas yra tapęs smulkiosios grafikos specifiniu dailės kūriniu, daugeliu atvejų pakeitusiu gyvenamąją erdvę, savąjį funkcionalumą. Gyvenimą knygos viršelio antrojoje pusėje jis pakeitė gyvenimu kolekcijose, ekspozicijose. Jis tampa mažatiražiniu, jo autorystės vaidmuo pagal reikšmingumą kinta. Ekslibrisas, įvardijamas popiežiui, vertinamas renkamas, saugomas pirmiausia  kaip popiežiaus ženklas, o dažnai net labai puikus ekslibrisas, skirtas visuomenei nežinomam asmeniui, pirmiausia vertinamas kaip autoriaus kūrinys. Galima tvirtinti, kad popiežiui kuriamas ekslibrisas tikrai nebus klijuojamas į jo biblioteką, tačiau jis patvirtina dedikuojamosios asmenybės ideologiją ir darbus. Susilieję knyga ir menas tampa bendrosios kultūros ženklu. Į to ženklo erdvę įeina ir sakralinis ekslibrisas.

Prof. Vytenis Rimkus

Projekto „Kraštotyros ekspedicija „Kur liūdi kryžiai pakelėm. II“ organizatorė – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka (projekto vadovė Sigita Vaitkaitytė). Dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba:

EKSLIBRISAI ATKURTOS LIETUVOS ŠIMTMEČIUI

Projekto „Ex Libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ organizatorė – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka. Rėmėjai:

Tarptautinio konkurso „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ katalogas (sud. Bronius Maskuliūnas, Jonas Nekrašius, Asta Kaktytė)

Ekslibrisas pasaulyje, Lietuvoje ir Šiauliuose užima deramą vietą gausioje grafikos ir vaizduojamojo meno srityje. Ypač jis populiarus JAV, Kinijoje, Italijoje, Japonijoje, Čekijoje, Belgijoje, Anglijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, Lietuvoje. Šiuolaikinės grafikos tendencijos leidžia džiaugtis ekslibriso vieta meno pasaulyje ir kultūroje. Šios ir kitos mintys atsispindi Forumo proga išleistame ir pristatytame leidinyje „Lietuvos ekslibrisui – 500: evoliucija ir šiuolaikinės tendencijos. Tarptautinio forumo medžiaga“ (sudarytojai prof. dr. Bronius Maskuliūnas ir Asta Kaktytė), kurį 300 egz. tiražu išleido Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka (spausdino UAB Petro ofsetas). Leidinį sudaro trys struktūrinės dalys: pirmojoje skelbiami forume skaityti pranešimai ekslibriso tema, antrojoje supažindinama su forume vykusiomis ekslibrisų kūrybos dirbtuvėmis, trečiojoje – pristatomos forumo metu atidarytos penkios žinomų Lietuvos ekslibriso kūrėjų parodos. Jis skirtas dailininkams, menotyrininkams, dailės mokytojams, knygos ženklo propaguotojams, visiems, besidomintiems ekslibriso raida. Leidinys  gausiai iliustruotas Lietuvos knygos ženklais.

Šiauliuose vykusio tarptautinio Forumo „Lietuvos ekslibrisui – 500: evoliucija iršiuolaikinės tendencijos“ metu buvo išsakytos mintys, kad ekslibrisas kaip ir knyga neprarado ir ateityje nepraras savo vertės ir kaip meno sritis niekada neišnyks. Šiuolaikinis ekslibrisas vis dažniau tapatinamas ne vien su konkrečiu savininku, bet skiriamas ir reikšmingoms datoms, jubiliejams, taip pat fiksuojamas istorinis procesas. Ne išimtis ir Šiauliuose surengtas tarptautinisekslibrisų konkursas „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“.

Forumas baigėsi. Tegyvuoja ekslibrisas ir knyga! Lapkričio 17 dieną Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, Knygų mugės metu buvo paskelbti konkurso laureatai, apdovanoti nugalėtojai ir paskatinamųjų premijų laimėtojai ir pristatytas tarptautinio ekslibrisų konkurso „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ katalogas (sud. prof. dr. Bronius Maskuliūnas, Jonas Nekrašius ir Asta Kaktytė).

Su tarptautinio ekslibrisų konkurso darbais buvo galima susipažinti specialiai meninės knygrišystės meistrės Leonoros Kuisienės sukurtame kilnojamosios parodos albume. Atkurtos Lietuvos šimtmečiui įamžinti meninės knygrišystės meistrė L. Kuisienė iš Kauno, sukūrė unikalią, inovatyvią, įvairioms ekspozicinėms erdvėms pritaikytą, tarptautinio konkurso „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ kilnojamosios parodos albumą. Tai neklijuotas, tik virvele perrištas 100 lapų, 7,400 kg svorio (35 x 36 x 13 cm dydžio) albumas, kuriame sudėti visi į konkursą ir parodą atrinkti Lietuvos ir pasaulio dailininkų darbai, sukurti tarptautiniam konkursui „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“. Menininkė tarptautinės parodos „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ eksponatus išdėstė ant atskirų lapų ir pagamino jiems odinį viršelį, pritaikydama senųjų XIV-XVIII a. knygų rišimo technikas ir puošybą.    

Tarptautinio konkurso paroda-knyga „Ex Libris. Atkurtai Lietuvai – 100“. Aut. Leonora Kuisienė.

Knygrišė L. Kuisienė apie šį parodos albumą papasakojo: „Knyga įrišta ilgojo dygsnio (Longstitch bookbinding) būdu. Tai toks rišimas, kai lapai išlieka laisvi, neklijuoti, o knygos lankai tiesiog įrišami į odinį viršelį. Knygos viršeliui panaudota stora, diržinė, augalinio rauginimo oda. Viršelis dekoruotas senovine dekoravimo technika – odos graviūra. Tai toks odos dekoravimo būdas, kai piešinys yra kuriamas kalinėjimo būdu ir nenaudojami jokie presai ar ornamentinės klišės. Dekorui sukurti buvo naudojami odos rėžtukai išgauti tam tikras dekoratyvines detales. Oda dažyta, tonuota, lakuota rankomis, ji nėra fabrikinio dažymo. Odos krašteliai taip pat dažyti, lakuoti, poliruoti“.  

Sunkiausia ir unikali Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos tarptautinio ekslibrisų konkurso „Atkurtai Lietuvai – 100“ parodos albumas saugomas ŠAVB Knygos grafikos centre. Visai šalies meno bendruomenei reikšmingas albumas ir unikali kilnojamoji paroda sukurti vykdant projektą „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“, kurį rėmė Lietuvos kultūros taryba, Kultūros ministerija ir Šiaulių miesto savivaldybė. Planuojama tarptautinio ekslibrisų konkurso parodos „Atkurtai Lietuvai – 100“ albumą ir jai skirtus leidinius pristatyti 2019 m. vasario mėnesį Vilniaus knygų mugėje.

Jono Nekrašiaus inf.
Leonoros Kuisienės nuotr.

Tarptautinio konkurso paroda-knyga „Ex Libris. Atkurtai Lietuvai – 100“. Aut. Leonora Kuisienė.

Projekto "Ex Libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ organizatorė:
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka

Projektą iš dalies finansavo:

Lietuvos kultūros ministerija

Lietuvos kultūros taryba

Šiaulių miesto savivaldybė

Dėkojame UAB „Stiklita Šiauliai“ vadovui Sauliui Nemeikščiui už suteiktą paramą projektui „Ex Libris. Atkurtai Lietuvai – 100“. Unikaliai parodai pagamino mobilią parodinę lentyną.