2018 m. lapkričio 29 d., ketvirtadienis

KRAŠTOTYROS EKSPEDICIJA „KUR LIŪDI KRYŽIAI PAKELĖM“ II. SAKRALINIAI EKSLIBRISAI

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka jau antrus metus vykdo kraštotyros ekspediciją, pavadintą lietuvių poeto ir dramaturgo Vinco Mykolaičio-Putino žodžiais „Kur liūdi kryžiai pakelėm“. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. 2017 m. veiklos buvo organizuojamos Šiaulių, o 2018 m. – Plungės ir Akmenės rajonuose.
2017-aisiais Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojai bei jų bendruomenių nariai aktyviai rinko duomenis apie kryžius, stogastulpius, koplytėles, koplytstulpius, rūpintojėlius ir kitus sakralinius paminklus: fotografavo, užrašinėjo vietinių prisiminimus, fiksavo matmenis. Surinktą medžiagą išsamiai analizavo ir savo tyrimą publikavo dr. Elena Počiulpaitė.
2018 m. projekte dalyvavo Akmenės bei Plungės rajonų savivaldybių viešosios bibliotekos. Šiemet ekspedicijos metu aprašyti ir suskaitmeninti objektai sulaukė etnologės Aldonos Kuprelytės, dr. Dalios Jakaitės, dr. Jolantos Zabulytės dėmesio.
Projekte mielai sutiko dalyvauti ir prof. habil dr. Vytenis Rimkus. Mokslininkas tautos neatsiejamą ryšį nuo krikščionybės aptinka šiauliečių kurtuose ir naudotuose ekslibrisuose – knygos ženkluose, žyminčiuose jų savininkus.

Profesorius Vytenis Rimkus. Nuotr. Ievos Slonksnytės.
SAKRALINIAI EKSLIBRISAI


Išsiplėtojusi ekslibrisų kūryba iškelia nemažai jų klasifikavimo klausimų. Nuo viduramžių atkeliavę iki mūsų dienų kaip visuomenės ryšių su knygomis reiškinys, jis tapo tam tikru kūrybinės, kultūrinės raidos rodikliu. Jų gausa ir įvairovė susiklosto į praktinę jų egzistavimo erdvę, drauge estetinę jų vertę, žinių kaupimo ir perdavimo funkciją. Pradėti kurti kaip pavieniai užsakymai ar dedikacijos, ekslibrisai susilaukė seminarų, kūrybinių konkursų, tarp jų ir tarptautinių. Vystosi kolekcionavimas, tarpusavio ryšiai, leidžiami katalogai ir albumai.Visos šios savybės ir sutelpa tame nedideliame grafikos darbelyje.
Klasifikavimo srityje galimos grupės pagal sukūrimo laikotarpį, pagal tautas, valstybes, visuomenės grupes, įvairias išpildymo technikas. Egzistuoja originalo ir reprodukcijos tapatumas ir skirtingumas, kūrėjo parašas. Ekslibrisas reprezentuoja jį sukūrusį autorių ir biblioteką bei jos savininką ir kt. Galima klasifikacija ir pagal žanrus, vaizdavimo siužetus bei elementus: tautiniai, erotiniai, propagandiniai, sakraliniai. Kaip tik į pastaruosius ir pabandysime pažvelgti.
Pažvelkime į mūsų lietuviškojo ekslibriso kūrėjo Gerardo Bagdonavičiaus kūrybą. Tai pripažintas lietuviško ekslibriso pradininkas, sukūręs daug šių kūrinių savo meto žmonėms: pedagogams, artistams, valdininkams. Kiekviename iš ekslibrisų atskleidžiama knygos savininko asmenybė, jo specialybė, pomėgiai. Daugiau ar mažiau sakralumo elementų yra kunigams skirtuose kūriniuose. Šiuo požiūriu ryškiausias yra kun. Stasiui Stoniui skirtas ekslibrisas.

Aut. G. Bagdonavičius. Kunigui Stasiui Stoniui skirtame ekslibrise vaizduojami liaudies statiniai:
koplytstuliai ir stogastulpiai.
Centre vaizduojama stilizuota monstrancija su kylančiais iš jos spinduliais, apsupta dviem degančiomis žvakėmis. Visą šią viršun besiveržiančią kompoziciją supa grupė koplytstulpių ir stogastulpių, jie įvairių formų, tačiau dominuoja triaukščiai liaudies statiniai, pripažinti kryždirbystės šedevrais. Ekslibrise akcentuojama žmogaus religinė-ritualinė profesija, lietuviškoji erdvė ir patriotizmas interpretuojant liaudies kūrybos neatsiejamą ryšį su krikščionybe.
Aut. G. Bagdonavičius. Kunigo Kazimiero Jasėno ekslibrisas:
centrą gaubia keturi gausiai ornamentuoti kryžiai, horizonto linijoje –
Rūpintojėlis, įvairūs kryželiai, o centre – antikinė apnuoginti
vyro skulptūra.
Artima kompozicija pasižymi ir kun. Kazimiero Jasėno ekslibrisas: centrą gaubia keturi gausiai ornamentuoti kryžiai, horizonto linijoje – Rūpintojėlis, įvairūs kryželiai, o centre – antikinė apnuoginto vyro skulptūra. Bendru vaizdu pabrėžiama, kad K. Jasėnas yra ne tik kunigas, bet ir meno tyrėjas, savo visuotinės meno istorijos tritomyje akcentuojantis antikos ir renesanso meną, taip pat lietuvių liaudies meną. Kunigų A. Rinkevičiaus, J. Korsako ekslibrisus G. Bagdonavičius aprėmina kryžiaus siluetais, jų apsuptyje – visa materialinė ir dvasinė asmenybių raiška. Sakralinių detalių esama ir kituose dailininko ekslibrisuose. Štai Aldonos ir Vytauto Saulių ekslibriso centre – atversta knyga ir spinduliuojanti saulė, jas jungia dviejų rankų ištiesti delnai. Saulės spindulių diskuose matomi vėl tie patys stogastulpiai, paminklų ir bažnyčių fragmentai.

Aut. G. Bagdonavičius. Aldonos ir Vytauto Saulių ekslibriso
centre – atversta knyga ir spinduliuojanti saulė, jas jungia dviejų
rankų ištiesti delnai. Saulės spindulių diskuose matomi stogastulpiai,
 paminklų ir bažnyčių fragmentai.
Savitai spręstas architekto Karolio Reisono ekslibrisas: į dangų kylantys rūmai ir bažnyčios bokštas, savo vaizdu primenantis jo suprojektuotą bažnyčią Kaune. Įdomu, kad kuriant šį ekslibrisą Kaune bažnyčia dar nebuvo statoma, bet dailininkas su architektu bendravo, klausėsi jo patarimų pagal paties dailininko projektą statomo namo reikalais. Beje, ir šiame ekslibrise esama liaudies kryždirbystės detalių. O Šiaulių bažnyčia pavaizduota ir viename autoekslibrise.

Aut. G. Bagdonavičius. Architekto Karolio Reisono ekslibrisas:
 į dangų kylantys rūmai ir bažnyčios bokštas, savo vaizdu
primenantis jo suprojektuotą bažnyčią Kaune.
Šie sakralumo požymių turintys ekslibrisai sudaro nedidelę dalį G. Bagdonavičiaus ekslibrisų, panašų žanrinį santykį galima surasti ir kitų dailininkų kūryboje. Štai Romualdas Čarna rodo, kaip atsidarius dangaus vartams, Motiejus Valančius vienoje rankoje neša Bibliją, o ant pečių vargšą žmogelį. Romano Šaliamoro M. Valančius – tai ūkininkas su sietuve, beriantis į laukus duonos, gėlių ir blaivybės sėklas. Alfonsas Čepauskas popiežių pateikia kaip tarpininką tarp danguje šviečiančios Dievo akies ir apačioje – Vilniaus panoramos. Galima būtų pasitelkti dar ir dar šimtus įvairiausių įdomių lietuviškų ir užsienietiškų ekslibrisų su savitomis interpretacijomis, sakralumo temos įvairove.
Pastaruoju metu šį žanrą ypač praturtino rengiami konkursai, kuriuose šalia lietuvių dailininkų gausiai dalyvauja užsieniečiai. Iš tokių konkursų reikšmingi: 1992 m. Vilniuje surengtas sakralinio ekslibriso konkursas, 1996 m. Šiauliuose Motiejaus Valančiaus 195 metinėms paminėti, 1998 m. Šiauliuose – Kryžių kalno tema, 1993 m. Vilniuje – popiežiaus šventojo Tėvo Pauliaus II apsilankymui Lietuvoje pažymėti. Išleisti šių konkursų katalogai, apdovanoti prizininkai, daugybė jų nusėdo kolekcijose, autorių rinkiniuose. Pažymėtini šių konkursų iniciatoriai, entuziastai Alfonsas Čepauskas, Jonas Nekrašius, daug dailininkų ir kultūros darbuotojų. Šitokios organizacinės priemonės skatina vietos ir užsienio dailininkų bendradarbiavimą, tarpusavio pažinimą. Maži kūrinių formatai palengviną abipusę kaitą, plėtotę pasaulyje.
Šie konkursai parodė, kokios didelės galimybės yra ekslibriso plėtotei, tame tarpe ir sakraliniam. Didžioji jų dalis skirta vienam asmeniui, kunigui, istorinei asmenybei. Popiežiui skirtų ekslibrisų vyraujantis motyvas kryžius, yra Romos ir Lietuvos bažnyčių vaizdų, šventųjų, paties popiežiaus, evangelijų siužetų. Motiejui Valančiui skirti ekslibrisai apima didesnę dedikuojamųjų skalę: kai kuriuose jų įvardijami asmenys, susiję su M. Valančiaus kūryba, idėjomis, istoriniais faktais. Itin platus vaizdinis spektras Kryžių kalnui skirtuose ekslibrisuose – tai įvairiausios kryžių formos, jų grupės, peizažo elementai, esama tautinių motyvų. Prie sakralinio žanro skirtini ekslibrisai, sukurti vienuolynų, bažnyčių, bendruomenių, mokslo įstaigų bibliotekoms. Kaip tik šie ekslibrisai išlaiko savo praktinį ryšį su knyga, su biblioteka.
Apskritai šiuo metu ekslibrisas yra tapęs smulkiosios grafikos specifiniu dailės kūriniu, daugeliu atvejų pakeitusiu gyvenamąją erdvę, savąjį funkcionalumą. Gyvenimą knygos viršelio antrojoje pusėje jis pakeitė gyvenimu kolekcijose, ekspozicijose. Jis tampa mažatiražiniu, jo autorystės vaidmuo pagal reikšmingumą kinta. Ekslibrisas, įvardijamas popiežiui, vertinamas renkamas, saugomas pirmiausia  kaip popiežiaus ženklas, o dažnai net labai puikus ekslibrisas, skirtas visuomenei nežinomam asmeniui, pirmiausia vertinamas kaip autoriaus kūrinys. Galima tvirtinti, kad popiežiui kuriamas ekslibrisas tikrai nebus klijuojamas į jo biblioteką, tačiau jis patvirtina dedikuojamosios asmenybės ideologiją ir darbus. Susilieję knyga ir menas tampa bendrosios kultūros ženklu. Į to ženklo erdvę įeina ir sakralinis ekslibrisas.

Prof. Vytenis Rimkus


Projekto „Kraštotyros ekspedicija „Kur liūdi kryžiai pakelėm. II“ organizatorė – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka (projekto vadovė Sigita Vaitkaitytė). Dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba:




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą