Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas: Parodos

Rodomi pranešimai su žymėmis Parodos. Rodyti visus pranešimus

2017 m. balandžio 2 d., sekmadienis

LOLITOS BRAZOS EKSLIBRISO EDUKACIJA ZYPLIŲ DVARE

Kovo 16-ąją Lukšių kultūros centre (Zyplių dvaro centriniuose rūmuose) paminėta Knygnešio diena. Šia proga ne tik prisiminti ir paminėti iškiliausi knygnešiai, spaudos draudimo metais iš Prūsijos gabenę lietuviškų leidinių į kitą Nemuno pusę, bet ir atidaryta šiaulietės grafikės, Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo narės Lolitos Brazos ekslibrisų paroda intriguojančiu pavadinimu „Ekslibris geriau ne sriuba“.

Kalbėdama apie savo parodą Lolita pristatė Mato Slančiausko (1850–1924), Šiaulių apskrities knygnešio, atminimui skirtą ekslibrisą, kuriame užfiksuota jo frazė „Grinčia be knygų smirdžia lavonu...“, paaiškino termino „ekslibrisas“ kilmę ir reikšmę, pateikė lietuvišką šio žodžio atitikmenį – „iš knygų“. Parodos autorė papasakojo kuriozišką nutikimą iš savo vaikystės, kai vienu antspaudu su rusišku užrašu sužymėjo visas namuose buvusias knygas, ir supratusi savo „prisidirbimą“ jį bandė ištaisyti – plėšė visų knygų priešlapius. Nuo to laiko Lolitai galvoje kirbėjo mintis, kaip pasigaminti savo antspaudą. Tapusi grafike ji šį savo norą įgyvendino.

Parodos Zyplių dvare atidarymo proga Lolitą Brazą sveikino Lukšių miestelio seniūnas Vidas Cikana, Lukšių kultūros centro direktorė Daiva Bukšnienė, kolegos menininkai Virginija Armanavičienė, Violeta Bakšenskienė, Rita Mockeliūnienė, Valdas Paukštys, Rigimantas Stanaitis ir daugelis kitų.

Vėliau Lolita visus norinčius susisodino prie stalo, įdavė popieriaus ir pieštukus į rankas ir paragino pasigaminti savo ekslibrisus monotipijos būdu. Džiugu, kad į parodos atidarymą ir netradicinę pamoką atvyko visas būrys Šakių meno mokyklos mokinių su mokytoju Kęstučiu Dovydaičiu, Šakių bibliotekos bibliotekininkės, ekslibrisu susidomėję ne tik šakiečiai, bet ir Marijampolės, Vilkaviškio rajono gyventojai.

Linos Palekauskaitės nuotr. ir inf.

Lukšių kultūros centro Zyplių dvaro administratorė turizmui

2017 m. kovo 2 d., ketvirtadienis

PIRMOJI VYTAUTO KAZIMIERO JONYNO KŪRYBOS PARODA ŠIAULIUOSE!

Parodos plakatas
Plakatui panaudotas V. Jonyno autoekslibrisas.

Kovo 1–26 dienomis Meno ir muzikos skyriuje eksponuojama Vytauto Kazimiero Jonyno grafikos ir piešinių paroda, skirta dailininko 110-osioms gimimo metinėms. Pristatomi darbai iš privačių Arvydo Skerio ir Vyginto ir Janinos Ališauskų kolekcijos.

PARODOS PRISTATYMAS 2017 m. kovo 16 d. (ketvirtadienį) 16 val.

Vytautas Kazimieras Jonynas (gimė 1907 m. kovo 16 d. Ūdrijoje, Alytaus vals. – mirė 1997 m. gruodžio 4 d. Vilniuje) – Lietuvos grafikas, tapytojas, skulptorius, vitražų kūrėjas, vienas iškiliausių XX a. lietuvių menininkų.

V. K. Jonyno gyvenimo ir kūrybos panorama

V. K. Jonynas 1923-1929 metais mokėsi Kauno meno mokykloje, 1927-1929 metais studijavo grafiką pas A. Galdiką, lankė A. Varno tapybos studiją. 1930 m. dalyvavo Pirmojoje Nepriklausomųjų dailininkų darbų parodoje Kaune. 1930 m. V. K. Jonynas laimėjo I premiją Vytauto Didžiojo komiteto plakatų konkurse „Ruoškimės švęsti Vytauto Didžiojo 500 metų sukaktuves“. 1931 m. tęsti studijų išvyko į Paryžių. 1932 m. dalyvavo pirmojoje grupės Ars parodoje Kaune. 1931-1934 metais Paryžiuje, Nacionalinėje meno ir amatų konservatorijoje studijavo taikomąją dailę ir grafiką. 1931-1934 metais Paryžiuje, meno ir amatų mokykloje „Ecole Boulle“ studijavo medžio skulptūrą ir baldų konstravimą, lankė architektūros sekciją. 1935 m. surengė pirmąją personalinę parodą Paryžiuje „Zak“ galerijoje.

V. K. Jonynas grįžęs į Lietuvą, 1935-1940 metais dėstė grafiką ir medžio skulptūrą Kauno meno mokykloje, dalyvavo parodose. 1936 m. buvo priimtas į XXVII knygos mėgėjų draugiją ir aktyviai dalyvavo parodinėje veikloje. V. K. Jonyno darbai sulaukė tarptautinio pripažinimo: 1937-ųjų Paryžiaus pasaulinėje parodoje už medžio raižinius ir plakatus buvo apdovanotas dviem aukso medaliais bei Garbės diplomu už baldų projektus. 1938-aisiais Prancūzija, įvertindama V. K. Jonyno veiklą stiprinant lietuvių ir prancūzų ryšius, suteikė jam Garbės legiono karininko laipsnis.

1939 m. V. K. Jonynas pelnė III premiją Pašto valdybos pašto ženklų konkurse; 1940 m. – Taupomųjų kasų premiją už K. Donelaičio poemos „Metai“ iliustracijas ir apipavidalinimą. 1941-1944 metais V. K. Jonynas buvo Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto direktorius. 1944 m. surengė personalinę parodą „Ars“ salone Rygoje.

1944-aisiais dailininkas kartu su šeima pasitraukė į Vakarus. 1946 m. Freiburge, Vokietijoje, prancūzų okupacinėje zonoje, įkūrė Dailės ir amatų mokyklą, buvo jos direktorius; iliustravo P. Merimee „Lokį“, W. Shakespeare‘o „Hamletą“, O. Milašiaus „Miguel Manara“, J. W. Goethe‘s „Jaunojo Verterio kančios“ ir „Mainco apgulimas“ ir kt.

1951-aisiais V. K. Jonynas išvyko į JAV, įsikūrė Niujorke. 1952-1957 metais dėstė dailės disciplinas Catan Rose meno institute, 1956-1975 metais Fordhamo universitete Niujorke. 1955 m. V. K. Jonynas įsteigė monumentaliosios dekoratyvinės dailės studiją Niujorke (žinoma kaip „Jonyno ir Šepardo meno studija“).

Dailininko kūriniai saugomi Lietuvos, Latvijos, Estijos, Vokietijos, Belgijos, Olandijos, JAV. Vatikano muziejuose, privačiose kolekcijose. V. K. Jonynas parodų surengė Lietuvoje, Latvijoje, Italijoje, JAV, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kt.

1993 m. Druskininkuose atidaryta V. K. Jonyno galerija. 1993 m. dailininkas apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, 1996 m. suteiktas Vilniaus dailės akademijos garbės daktaro vardas, Druskininkų miesto Garbės piliečio vardas (1997).

1997 m. Druskininkų Mažojoje galerijoje buvo surengta V. K. Jonyno paroda „Mainco litografijos“ (1950-1951)“, skirta dailininko 90-mečiui. Vėliau parodos rengtos V. K. Jonyno galerijoje – 6-9 dešimtmečio pastelių ir piešinių paroda (1998 m.), Freiburgo laikotarpio piešinių parodą (1999 m.). 2000 m. kovo 16-ąją, minint V. K. Jonyno 93-ąsias gimimo metines Druskininkuose V. K. Jonynio galerijoje atidaryta jo ekslibrisų paroda, eksponuota trisdešimt 1937-1981 m. sukurtų ekslibrisų. 2007 m. Lietuvos dailės muziejus išleido R. Andriušytės-Žukienės monografiją „Akistatos. Dailininkas Vytautas Kazimieras Jonynas pasaulio meno keliuose“. 100-ųjų gimimo metinių paminėjimui Lietuvoje išleistas V. K. Jonynui skirtas 1 Lt vertės paštos ženklas (dail. A. Ratkevičienė).

Knygos grafika

Mokydamasis Kauno meno mokykloje, V. K. Jonynas dažnai dalyvavo Lietuvoje rengiamuose plakatų konkursuose, apipavidalino knygas ir žurnalus „Aitvaras“, „Naujas žodis“, „Spaktyva“, „Radio bangos“, „Vairas“, „Žvaigždutė“ ir kt., piešė iliustracijas, karikatūras, kūrė inicialus, vinjetės, atvirukus. Apipavidalino ir iliustravo Lietuvoje leistas knygas: S. Zobarsko „Žemės muzika“ (1929), S. Lazdynų Pelėdos „Radybos“ (1930), V. Sirijos Giros „Golas į ateitį“ (1931), Stasio Matijošaičio-Esmaičio elementorių „Sakalėlis“ (1931), S. Kymantaitės-Čiurlionienės „Dvylika brolių juodvarniais lanksčiusių“ (1932), XXVII knygos mėgėjų metraštį (1933, 1937), M. Lastauskienės „Gyvenimo perlai“ (1934), A. Bennet „Diegas“ (1938), P. Cvirkos „žemė maitintoja“ (1940) J. Baltrušaičio eilėraščių rinkinį „Ašarų vainikas“ (1942) ir kt.

Geriausi tarpukaryje V. K. Jonyno kūriniai – K. Donelaičio „Metų“ iliustracijos (1938-1939 m.) ir kt. – tapo lietuvių profesionaliosios grafiko klasika. 1940 m. K. Donelaičio „Metus“ iliustruotus V. K. Jonyno medžio raižiniais, 1940 m. spaudė AB „Spindulio“ spaustuvė Kaune. Šios knygos buvo išspausdinta 3000 egz., iš jų 300 egz. geresniame popieriuje, numeruoti nuo 1 iki 300 nr. (pakartotinis leidimas 1941 m.). 1948 m. Vokietijoje buvo pakartotas 1940 m. lietuviškasis Donelaičio „Metų“ leidimas su V. K. Jonyno iliustracijomis.

1944 m. čekų leidyklos „Jan Hakl“ užsakymu V. K. Jonynas išraižė J. W. Goethe‘es romano „Jaunojo Verterio kančios“ iliustracijas (1948), „Mainco apgulimas“ (1951) ir kt. Prospero Merimee apysaka „Lokys“ (1949) ir Williamo Shakespeare‘o Hamleto“ eskizai, kaip knygos iliustracijos likę nepanaudoti. 1951-1989 metais iliustravo apie 15 įvairių lietuviškų knygų.

ŠAVB saugyklos ir Informacijos skyriuje saugomi V. K. Jonyno iliustruoti ir 1940 m. išleisti K. Donelaičio „Metai“ (su V. Didžkalnio knygos įrašu) ir kitos dailininko iliustruotos Lietuvoje ir užsienyje išleistos knygos.

Ekslibrisai

V. K. Jonynas pasižymėjo lietuviško ekslibriso srityje. Pirmąjį lietuvišką ekslibrisą sukūrė 1928 m. Tai sau pačiam litografijos technika Kaune sukurtas knygos ženklas „Ex libris Vytauto Kazimiero Jonyno“. Dar vieną knygos ženklą sau „Rūpintojėlis“ V. K. Jonynas 1929 m sukūrė medžio raižinio technika (70x50 mm). Šiame knygos ženkle originaliai panaudota fokloro temos esmė. Savo atsiminimuose dailininkas rašė: „Mokykloje 1929-ųjų pradžioj išraižiau pirmą savo medžio graviūrą: sau pačiam ekslibrisą – „Rūpintojėlio galva“. Tas darbelis rodė pačią pradžią“. V. K. Jonynas kūrė mažąją grafiką, knygos ženklus, kuriuos skirdavo savo draugams ir pažįstamiems.

1937 m. medžio raižinio technika ekslibrisus sukūrė sau (V. K. Jonyno ekslibrisas), teisininkui V. Burkevičiui, aktoriui Stasiui Pilkai. 1941 m. V. K. Jonynas sukūrė dar vieną ekslibrisą Valstybės teatro Šiaulių skyriuje 1933-1934 metais dirbusiam ekslibrisų kolekcininkui ir aktoriui S. Pilkai. Sukūrė 24 ekslibrisus ksilografijos technika, kurie buvo eksponuoti įvairiose parodose Europoje ir JAV. Tai ekslibrisai Faustui Kiršai, Prof. dr. Hans Schneiderhohn (1947), „Aleksis Rannit“ (1948), „Voldemar Klein“ (1948), „Michel Francois“ (1948), „Kopka Erika“ (1948), Henri Ponsot (1948), Raymond Schmitttlein (1947), „G. Daty“ (1947), „V. K.“ (1949) , „V. K. Jonynas“ (1949), Robert Marquant (apie 1949), Ex libris Alena Landsbergytė (apie 1949) ir kt. 1981 m. V. K. Jonynas sukūrė ekslibrisus J. Baltušiui, poetui A. A. Jonynui, dailininkams K. Bogdanui, A. Gudaičiui, A. Martinaičiui, režisieriui J. Miltiniui, poetui B.Brazdžioniui, menininkui V. Vizgirdai ir kt.

Kolekcininkas aktorius S. Pilka (1898-1976) 1947 m. žurnale „Aidai“ (nr.6) apie V. K. Jonyno sukurtus ekslibrisus rašė: „Visai naują, sakytumėm, patį tikrąjį lietuviško ex libris‘o kelią jau pačiais savo pirmaiiais darbais atrado V. K. Jonynas. Jo medžio raižiniai tampa lbai būdingos tos paskirties mūsų grafikos reprezentantais. Jie buvo ir bus ne tik originalūs pas mus, bet ir tarptautinėje rinkoje (...). Dailininkas pasirodė su savo ex libris‘ais nauju mostu, originaliai panaudodamas folklorinės medžiagos pačią esmę. Vėliau Jonynas savo naujuose knygos ženklų raižiniuose žais technika, bet visada pasiliks toks pat sukoncentruotas, iš pirmo žvilgsnio kiek sausokas, bet esmėje nuoširdžiai išaiškinęs ir knygos savininką ir, kas svarbiausia, savo asmeninės meilės knygai nenuslėpęs“. 1956 m. kovo 9 d. V. K. Jonyno laiške (šio laiško ištrauka spaudoje skelbiama pirmą kartą) adresuotame S. Pilkai rašoma: „(...) 1944 m. esu padaręs tik Alexis Rannt (1947), S. Lozoraičiui (1948), V. K. Jonynui (1948), tai nedaug. Dar aštuonetą ex librisų padariau prancūzams ir vokiečiams. Tiesa, visi medžio raižiniai. Kaip gaila mano ex librisai dauguma spausti ranka ir ne ant labai gero popieriaus (karo metas), tai reprodukavimui sunkiai įkandami“.

Parodoje eksponuojami Vytauto Kazimiero Jonyno ekslibrisai lietuviams.

Vytauto Kazimiero Jonyno kūryba
Arvydo Skerio, Vyginto ir Janinos Ališauskų
kolekcijos parodoje 2017 m. kovo 1-27 d.