ĮMINKIME G. BAGDONAVIČIAUS EKSLIBRISŲ KODĄ

Straipsnis skiriamas dail.G. Bagdonavičiaus atminimui ir jo

115-ajai gimimo metinių sukakčiai

Knygos ženklas G. Bagdonavičiaus kūryboje

Šie metai susiję su šiauliečio dailininko G. Bagdonavičiaus (1901-1986) atmintinomis gimimo ir mirties sukakties datomis. Ta proga svarbu prisiliesti prie jo gyvenimo ir kūrybos. G. Bagdonavičiaus kūryba, susijusi su ekslibrisais dar nėra išsamiai ištyrinėta. Ji slepia daug paslapčių, istorijų ir nežinomų faktų. Tai susiję ir su dailininko G. Bagdonavičiaus sukurtais knygos ženklais.

      

1924 m. susižavėjęs ekslibrisais, G. Bagdonavičius daug nuveikė populiarindamas lietuvišką knygos ženklą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. G. Bagdonavičius, paskatintas kolekcininko ir bibliofilo, advokato Viktoro Cimkausko, nuo 1925 m. daugiau kaip 60 metų kūrė ekslibrisus įvairiems asmenims ir organizacijoms. V. Cimkauskas apie šio dailininko kūrybą ekslibriso srityje, 1937 m. rašė: „Skaičiaus atžvilgiu ex-librisų gaminimo srityje pirmoje vietoje stovi dailininkas šiaulietis Gerardas Bagdonavičius. 1924 m. man teko jį supažindinti su manąja ex-librisų kolekcija. Jis labai susidomėjo šiuo reikalu ir per kelerius metus padarė 25 knygos ženklus. Pats susidomėjęs ex-librisais, Bagdonavičius, būdamas Šiaulių mokytojų seminarijos paišybos dėstytojas, tuo sudomino ir seminarijos mokinius, kurie taip pat gana primityviu būdu pradėjo sau daryti ex-librisus.

G. Bagdonavičiaus ekslibrisas
A. Skėrio kolekcija

Bagdonavičiaus ex-librisai turi vieną charakteringą bruožą – kiekvieno ex-libriso mažame lapelyje jis nori duoti kiek galima daugiau simbolių, apibūdinančių bibliotekos savininką ir pačią biblioteką. Ex-libriso pripildymas nereikalingomis smulkmenomis dažnai pakenkia jo grožiui ir aiškumui, ir todėl reikėtų tokių apsunkinimų vengti. Savo ex-librisams Bagdonavičius dažnai naudoja liaudies meno motyvus. Juose dažnai randame lietuviškus kryžius, kankles, žibintus, dievaičius ir t. t. Antra jo yda yra ta, kad jis per didelėmis raidėmis pasirašo ex-librisus pilna pavarde, ir dėl to kartais net galima manyti, kad knygos savininkas yra jis, o ne tas, kam ex-librisas skirtas (Buroko, Stonio, Taunio ex-librisai). Bet, nepaisant tų ydų, Bagdonavičiaus nuopelnas ex-librisams populiarinti ir skleisti yra didelis, nes jis iki šiol nenustojo ex-librisus daręs, ir yra vilties kad mūsų ex-librisų rinkinius dar ne vienu praturtins. Bagdonavičiaus dėka, laikraščiuose ir kai kuriuose žurnaluose buvo daug žinučių apie Lietuvos ex-librisus ir atvaizdų, jo padarytų ex-librisų. Šis faktas, be abejo kelia susidomėjimą ex-librisais“ (Cimkauskas V. Naujasis lietuviškas knygos ženklas // XXVII knygos mėgėjų metraštis. T. II. Kaunas, 1937, p. 39).

G. Bagdonavičiaus ekslibrisas
Prof. V. Rimkaus kolekcija

Pirmuosiuose savo ekslibrisuose G. Bagdonavičius gana įdomiai derino pasirinktus elementus, drąsiai komponavo skirtingo charakterio daiktus: klasikinio meno pavyzdžius jungdamas su lietuvių liaudies kūrybos motyvais, stilizuotus elementus – su realistiniais, perspektyviai pieštas formas su braižybiniu piešiniu. Toks šių detalių panaudojimas praturtino lietuviškąjį knygos ženklą. Jo ekslibrisuose vykusiai panaudotas šriftas – ne tik kaip knygos savininką nurodantis elementas, bet ir kaip svarbi meninė detalė. G. Bagdonavičiaus ekslibrisuose dominuoja knyga. Jie sukurti originaliu stiliumi, spaudos (spaustuviniu) būdu (ekslibris Gecaitės), piešinį perkėlus į cinkografinę klišę. G. Bagdonavičiaus sukurti knygos ženklai Šiauliuose pirmą kartą buvo eksponuojami 1926 m. lietuvių dailės parodoje, surengtoje Šiauliuose, Vilniaus gatvėje,  F. Vaitkaus namuose. Parodos aprašyme nurodoma, kad G. Bagdonavičiaus ekslibrisais ypač domisi šiauliečiai ir miesto svečiai.  

    

Dailininkas G. Bagdonavičius pirmąkart su savo sukurtais ekslibrisais dalyvavo parodoje užsienyje 1929 m. VII-joje tarptautinėje ekslibrsio parodoje Los Angeles (1931 m.) apdovanotas diplomu.

       

G. Bagdonavičius ekslibriso piešinį pirmiausia padarydavo plunksnele tušu ant popieriaus, kartais prireikdavo ne vieno eskizo, kol dailininkas likdavo patenkintas savo kūriniu. Po to, jis šį piešinį perkeldavo į cinkografinę plokštelę, užsakydamas cinkografinę klišę spaustuvėje ir suderinęs su užsakovu, pagamindavo spaustuvėje ekslibriso norimą tiražą. Taip dauguma jo sukurtų ekslibrisų buvo tiražuojami cinkografine kliše spaustuvėje. Tokių ekslibrisų jis nepasirašydavo ir jie plisdavo Lietuvoje didžiuliais kiekiais.  Taip jis kurdavo ekslibrisus tarpukaryje, taip tęsė šią kūrybinę veiklą ir sovietmečiu. Ypač jam daug padėjo Vilniuje gyvenęs kolekcininkas ir spaustuvės darbuotojas Josifas Šapira. Jis sovietmečiu daug G. Bagdonavičiaus sukurtų ekslibrisų atspaudė iš cinkografinių klišių. J. Šapira dirbo vienoje iš Vilniaus spaustuvių ir pasinaudodamas šią galimybe, gamino klišes ir tiražavo didžiuliais kiekiais ir įvairiomis spalvomis atspaustus G. Bagdonavičiaus ekslibrisus.  Tokiu būdu, G. Bagdonavičiaus ekslibrisai sovietmečiu paplito po visą pasaulį, kadangi kolekcininkas J. Šapira juos siuntinėjo mainams kitų šalių ekslibrisų kolekcininkams. Man pačiam teko ne kartą lankytis pas J. Šapirą bute Vilniuje ir mačiau didžiulius kiekius atspaustų spaustuvėje įvairių spalvų G. Bagdonavičiaus ekslibrisų. J. Šapira ne vieną dešimtį G. Bagdonavičiaus ekslibrisų yra ir man padovanojęs. Tokių G. Bagdonavičiaus ekslibrisų turi daugelis Lietuvos kolekcininkų Taip J. Šapira savotiškai propagavo G. Bagdonavičiaus kūrybą. 

200 dailininko G. Bagdonavičiaus ekslibrisų – neįkainuojamas kultūros paveldas

Saugoma Šiaulių apskrities
Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (GBEF)

Pagal turimus nepilnus duomenis G. Bagdonavičius sukūrė daugiau kaip 200 ekslibrisų. Spaudoje nevienodai nurodomas dailininko G. Bagdonavičiaus sukurtų ekslibrisų skaičius. 1944 m. „Varpų“ almanache St. Vaitkus rašė:  „G. Bagdonavičius yra įgijęs meisterio vardą (...) exlibrisų projektavime vaizduojamo asmens charakteristiką, profesiją bei pomėgius siekia išreikšti simboliškai. Viso exlibrisų yra sukūręs per 50“. Menotyrininkas, prof. V. Rimkus 1976 m. rašė, kad dailininkas G. Bagdonavičius yra sukūręs apie 100 ekslibrisų, tačiau pilno jų rinkinio neturi (Ekslibriso paroda. 1976 m. Lietuvos savanoriškos knygos bičiulių draugijos Šiaulių m. skyriaus valdyba. Tekstas V. Rimkaus).  Pats G. Bagdonavičius yra minėjęs, kad per savo gyvenimą sukūrė apie 200 knygos ženklų. Pavyko aptikti paties dailininko sudarytą sąrašą, pavadintą: „Gerardo Bagdonavičiaus ex librisai (labai nepilnas) tik pagal užsakymus“ su pastaba: atranka – nes seniau jų nerinkau, neregistravau. Šiame sąraše nurodyta, kad iki 1966 m. dailininkas G. Bagdonavičius sukūrė 121 ekslibrisą. Tačiau po to dar buvo beveik 20 kūrybos metų, per kuriuos G. Bagdonavičius sukūrė ne mažiau 100 knygos ženklų, jų eskizų, piešinių. Ekslibrisų tyrinėtojas ir kolekcininkas Vitolis E. Vengris, susirašinėjes su dailininku G. Bagdonavičiumi iki jo mirties, albume „Lithuanian bookplates. Lietuvių ekslibrisai“, nurodo, kad G. Bagdonavičius sukūrė apie 200 ekslibrisų. Manau, kad šis skaičius yra palygint tikslus ir gali būti nurodytas dailininko bibliografijoje. Be to, dailininkas G. Bagdonavičius dar yra sukūręs nemažai ekslibrisų eskizų.

      

Pasak V. Krikštaponio, skirtingai nuo kitų autorių, G. Bagdonavičiaus knygos ženkluose susipynė Vakarų Europos plastinio meno srovės. Savo stilistika dailininko ekslibrisai buvo nevienodi, mat, per daugelį metų keitėsi jo požiūris, stilius, darbo metodas. Bendras G. Bagdonavičiaus ekslibrisų bruožas – kruopštus realistinis piešinys, didelis preciziškumas, aiški kompozicija. Dailininkas piešiamus elementus komponuodavo į paprastą geometrinę figūrą, kvadratą, stačiakampį, kai kurie jo darbai turi ir sudėtingesnę konfigūraciją. Kartais dailininkas viename knygos ženkle sujungė ir kelias geometrines figūras, kai viename ekslibrise autorius įkomponuodavo antikinės skulptūros siluetus, o apačioje šriftinius trikampius ar stačiakampius (Krikštaponis, V. Kūrėjas ir pedagogas, sugebėjęs išlikti savimi. XXI amžius, 2011 rugpjūčio 31 d., Nr. 61). 

     

Ekslibrisų tyrinėtojas Vitlos E. Vengris rašė, kad „pats produktyviausias ekslibrisų kūrėjas prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo Gerardas Bagdonavičius, ne kartą eksponavęs savo ekslibrius užsienyje. 1931 m. jo darbai buvo pažymėti diplomu Los Angeles parodoje“.

     

Galima teigti, kad G. Bagdonavičius sukūrė ne tik apie 200 ekslibrisų, tačiau paliko daug nebaigtų knygos ženklų eskizų, jų projektų, piešinių. Daugelis jo sukurtų knygos ženklų, skirti iškilioms Šiaulių ir Lietuvos asmenybėms, kultūros ir visuomenės veikėjams. Savo ekslibrisuose dailininkas stengiasi plačiai papasakoti apie žmogų, knygos savininką. Įdomu pasigilinti į šių tarpukario ir pokario asmenybių gyvenimą ir veiklą (aprašyti G. Bagdonavičiaus autoekslibrisus, technikas pagal knygos savininkų profesijas, pomėgius, bibliotekas ir kt. Pasak I. Korsakaitės, G. Bagdonavičius naudodamas sudėtingą emblematiką, simboliką, mitologijos arsenalą, liaudies meno motyvus, praturtino lietuvišką ekslibrisą naujais įdomiais pavyzdžiais (Korsakaitė, I. Gyvybinga grafikos tradicija, V., 1970, p. 69).

      

G. Bagdonavičiaus sukurti ekslibrisai buvo publikuojami įvairiose Lietuvos ir užsienio leidiniuose. Kiek pavyko aptikti publikacijų, jos nurodytos atskirai prie kiekvieno G. Bagdonavičiaus sukurto knygos ženklo.

Saugoma Šiaulių apskrities 
Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (GBEF)

Nemažiau įdomi yra G. Bagdonavičiaus dedikuotų ekslibrisų knygos savininkams, istorija. Daugelis šių asmenų gyvenimas ir veikla dar nėra visiškai atskleista. Jie savyje slepia daug nežinomų faktų, detalių ir istorijų. Patyrinėjus išlikusius G. Bagdonavičiaus sukurtus knygos ženklus ir jų eskizus, galima pastebėti, kad jie, ypač prieškaryje, buvo sukurti iškiliems ir žinomiems žmonėms, kultūros ir visuomenės veikėjams. Tai daugiausia dvasininkai, teisininkai, mokytojai, kariškiai, kultūros ir visuomenės veikėjai, bibliotekininkai, spaudos darbuotojai, medikai, bibliofilai ir kt. Menotyrininkė Ingrida Korsakaitė apie G. Bagdonavičiaus ekslibrisus rašė: „G. Bagdonavičius praturtino ir lietuvių ekslibrisą. Knygos ženkluose dailininkas naudojo sudėtingą emblematiką, simboliką, mėgsta antikinės mitologijos arsenalą. Dažnai jo ekslibrisuose matome lietuvių liaudies meno motyvų: kryžių ir koplystulpių (K. Jasėno, 1927, J. Jagmino, 1934; S. Stonio, 1926), stilizuotų lelijų (M. Kavolio, 1926) ar geometrinių juostų ornamentiką (P. Požėlos, 1938) ir kt.“ (Ingrida Korsakaitė. Gyvybinga grafikos tradicija, Vilnius, 1970, p. 69). Šie ekslibrisai atskleidžia Lietuvos ir Šiaulių miesto istoriją, kultūrą ir tradicijas. G. Bagdonavičiaus knygos ženkluose užkoduota paslaptingų ženklų, įvairių simbolių, užrašų, įdomių tekstų, pateikiama kitos įdomios informacijos. Tai mažosios grafikos novelės, esė. Juose slypi raktas į knygos savininko pasaulį. Pabandykime įminti G. Bagdonavičiaus sukurtų ekslibrisų kodą, taip susipažinsime su iškiliomis asmenybėmis, kurioms dailininkas sukūrė ekslibrisus, galėsime atskleisti jiems skirtų knygos ženklų personažus, simbolius, užšifruotus užrašus, atrasti paslaptingą ir nepakartojamą simbolių ir ženklų pasaulį.

Dailininko G. Bagdonavičiaus autoekslibrisai

Nemažiau yra įdomus ir paties dailininko autoekslibrisai. G. Bagdonavičius turėjo didelę ir gausią asmeninę biblioteką. 1940 m.balandžio mėn. 21 d. laikraštyje „Įdomus mūsų momentas“ jis nurodė, kad jo bibliotekoje yra 4000 veikalų. G. Bagdonavičius asmeninės bibliotekos knygas žymėjo savo sukurtais ekslibrisais ir knygos antspaudais. Sau sukurtus knygos ženklus vadino autoekslibrisais. Pavyko aptikti dešimt G. Bagdonavičiaus autoekslibrisų. Didelę reikšmę dailininkas teikė simboliams, įvairiems ženklams. Pavyzdžiui, 1925 ir 1926 metais jo autoekslibrisuose naudojami populiarūs dailininko profesijos simboliai: teptukai, dažai, antikinės skulptūros, knyga ir kt.

      

Saugoma Šiaulių apskrities
Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (GBEF)

Per laikotarpį nuo 1925 iki 1970 m. dailininkas sau sukūrė dar 9-10 autoekslibrisų, daug jų eskizų. Pirmąjį knygos ženklą „Ex libris. Gerardas Bagdonavičius“ (su tūbele ir teptuku) dailininkas sau sukūrė 1925 m. (Cinkografija. 66 x 47 mm). Šis Bagdonavičiaus knygos ženklas vaizduoja tapytojo, piešėjo įrankius ir medžiagą: dažų tubelę, teptuką ir popieriaus lakštus. Šis knygos ženklas pirmąkart buvo išspausdintas  1926 rugsėjo 12 d. laikraštyje „Šiaulių naujienos“ Nr. 38, p. 5; po to žurnale „Kultūra“ 1926, Nr. 11, p. 427 ir  laikraštyje Įdomus mūsų momentas, 1933 vasario 5 d., p. 4. straipsnyje „Šiauliečių ex librisai“.  

     

Ex libris G. B. 1625-1925. 1925 m. Cinkografija. Spalvotas. Dailininko Gerado Bagdonavičiaus autoekslibrisas. Jo fone Šiaulių šv. Petro ir Povilo bažnyčia. Ex libris Gerardo Bagdonavičiaus / G. B. 1926 m. Cinkografija. 66 x 47 mm.  Ex libris Gerardo Bagdonavičiaus 1926 m. Cinkografija. 75 x 51. 1926 m. rugsėjo 12 d. laikraštyje „Šiaulių naujienos“ buvo išspausdintas šis autoekslibrisas. Prie jo buvo išspausdintas toks užrašas: „Gerardo Bagdonavičiaus exlibri. G. Bagdonavičius – jaunas dailininkas, Šiaulių L. M. P. Są-gos Šiaulių skyriaus suaug. gimnazijos ir Mokytojų seminarijos paišybos mokytojas“ (Šiaulių naujienos, 1926-09-12, p. 5); Ex libris Gerardo Bagdonavičiaus. 1926. P₁ 88 x 51. Ex libris Gerardo Bagdonavičiaus / 1929 met. (1929 m.); kt. 1929. Cinkografija. P₁. 71 x 57 mm. Išspausdintas leidinyje 7 meno dienos, 1930, Nr. 49, p. 10; Lietuviškos enciklopedijos“ II tome reprodukuotas šis jo sukurtas ekslibrisas (Lietuvių enciklopedijoje. Antras tomas. B-Birštono. Bostonas, JAV, 1954 m., p. 42). Už šį autoekslibrisą dailininkas 1931 m. buvo apdovanotas pagyrimo raštu  tarptautinėje ekslibrisų parodoje Los Andžele, JAV. Ex libris. Gerardas Bagdonavičius. Autekslibrisas. 1960. Cinkografija 70 x 55 mm. PROBITAS LAUDATUR, ET ALGET. JUVENALIS. Ex libris Gerardas Bagdonavičius. Cinkografija. Ex libris. Gerardas Bagdonavičius. Mon verre Pas Grande, Maisje Dans mon verre A‘musset. G. Bagdonavičius pinxit. Cinkografija. 1970.  Ex libris. Gerardas Bagdonavičius. Cinkografija. P₁. 1970 ir kt.

Atvirutė iš prof. V. Rimkaus kolekcijos

     

Bagdonavičius savo gausios meno, istorijos ir grožinės literatūros asmeninės bibliotekos knygas  taip pat žymėjo penkių eilučių neapibrėžtu spaudu-užrašu įvairaus dydžio šriftais: GERARDAS / BAGDONAVIČIUS / ŠIAULIAI / „Aušros“ alėja 84 Nr. / LIETUVA – LITHUANIA ir kitais savadarbiais knygos antspaudais ir įrašais.

Jonas NEKRAŠIUS

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.

DAILININKO, PEDAGOGO IR KOLEKCININKO GERARDO BAGDONAVIČIAUS (1901-1986) ASMENINĖ BIBLIOTEKA IR MENO KŪRINIŲ KOLEKCIJA

Skiriama G. Bagdonavičiaus atminimui

(1901-1986) 

Iš autoriaus archyvo

Jonas Nekrašius

Jis kaip dailininkas ir kultūros veikėjas susiformavo veikiamas ne tik lietuvių, bet rusų, lenkų, prancūzų ir vokiečių kultūrų. Dar vaikystėje išmoko vokiečių ir prancūzų kalbas, žavėjo erudicija ir įvairiapusiškais interesais, skaitė įvairias knygas, esančias gausioje jo tėvų bibliotekoje. Jį domino ne tik dailės šakos, bet ir teatras, muzika, taip pat literatūra, istorija, etnografija ir kt. 

1924 metais susižavėjęs ekslibrisais, daug nuveikė populiarindamas lietuvišką knygos ženklą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. G. Bagdonavičiaus susižavėjimas ekslibrisu greitai peraugo į aktyvią kūrybinę veiklą. Turėdamas gausią biblioteką, pirmuosius ekslibrisus sukūrė sau. Jo dėka laikraščiuose ir kai kuriuose žurnaluose buvo dažnai informuojama apie Lietuvos ekslibrisus, spausdinama jų iliustracijų, jo paties sukurtų knygos nuosavybės ženklų. Lietuviškos enciklopedijos II tome buvo reprodukuotas jo sukurtas ekslibrisas.

Kad asmeninės bibliotekos knygos rastų kelią atgal, Bagdonavičius savo gausios meno, istorijos ir grožinės literatūros asmeninės bibliotekos knygas žymėjo penkių eilučių neapibrėžtu spaudu – GERARDAS / BAGDONAVIČIUS / ŠIAULIAI / Aušros alėja 84 Nr. / LIETUVA – LITHUANIA. Taip pat jis į savo asmeninės bibliotekos knygas įklijuodavo ir savo ekslibrisus, kurių buvo sukūręs net 9. Iš jų paminėtini:  Ex libris Gerardo Bagdonavičiaus   x  G.B. 1925 (1925); Ex libris Gerardo Bagdonavičiaus  x  G B (1926 m.); Ex libris Gerardo Bagdonavičiaus 1929 met.  x (1929 m.); Ex libris Gerardas Bagdonavičius x (1960); PROBITAS LAUDATUR, ET ALGET. JUVENALIS. Ex libris Gerardas Bagdonavičius  x  ir kt.

Monograma iš G. Bagdonavičiaus asmeninės bibliotekos knygos.
Saugojimo vieta: ŠAVB (Ivn. nr. 216016/kr-1)

Bagdonavičiaus asmeninėje bibliotekoje buvo gana daug meno ir istorijos knygų, dailės albumų lietuvių, vokiečių, rusų ir kitomis kalbomis. Jis duodavo paskaityti knygų savo mokiniams ir pažįstamiems.

Keletą kartų teko lankytis dailininko G. Bagdonavičiaus namuose. 1985 m. birželio mėnesį lankiausi jo namuose Šiauliuose, Aušros alėjos g. 84.  Bagdonavičius papasakojo apie savo kūrybą, sukurtus paveikslus, ekslibrisus, surinktas meno vertybes, aprodė savo didžiulę asmeninę biblioteką. Jo namai buvo pilni knygų, paveikslų, įvairių spaudos leidinių. Visur jo namuose meno albumai, laikraščiai, žurnalai užsienio kalbomis. Ir knygos, knygos, knygos.

Apie tai kaip atrodė kambarys, kuriame buvo laikomos G. Bagdonavičiaus asmeninės bibliotekos knygos, 1985 m. liepos 4 d. pas jį namuose, Aušros alėjoje nr. 84, Šiauliuose apsilankęs jo buvęs mokinys Antanas Rimša, rašė:

Kambarys, kuriame susėdome, buvo tiek prikrautas visokių daiktų, kad labiau tiktų jį pavadinti muziejaus sandėliu. Sienos nukabinėtos visokiais piešiniais, paveikslais. Visi kampai ar pašaliai verste užversti liaudies menininkų drožiniais, skulptūrėlėmis, knygomis, laikraščiais, įvairiais popieriais ir dar nežinia kuo.

Šioje bibliotekoje buvo knygų lietuvių, rusų, vokiečių, prancūzų, anglų ir kitomis kalbomis. Dailininkas gaudavo periodinių leidinių iš Vokietijos. Į gyvenimo pabaigą Bagdonavičius dovanojo savo bibliotekos knygas mokiniams, pažįstamiems, Aušros muziejui. Fotomenininkas R. Dailidė pasakojo, kad jam apsilankius pas dailininką namuose, jis pasiūlė pasirinkti vieną iš knygų. Jis nenorėdamas nuskriausti Bagdonavičiaus paėmė nevertingą knygelę sodininkystės klausimais. Dailininkas liepė padėti ją atgal kaip neturinčią didelės vertės ir ištraukęs iš knygų spintos padavė retą  rusų režisieriaus S. Eizenšteino piešinių albumą, sakydamas, kad šis albumas yra labai įdomus ir vertingas.

1982 m. dailininkas pats perdavė Aušros muziejui 207 knygas, po jo mirties pateko 179 knygos ir šiuo metu muziejuje yra 386 G. Bagdonavičiaus bibliotekos knygos (358 – bibliotekoje, 28 – Dailės skyriaus archyve). Nemažai G. Bagdonavičiaus asmeninės bibliotekos knygų su jo autoriniais ekslibrisais saugoma Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Dokumentų saugojimo bei Meno ir muzikos skyriuose. Jas dailininkas dovanojo šiai bibliotekai. Iš G. Bagdonavičiaus Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešajai bibliotekai dovanotų knygų matyti, jog dailininką su knyga siejo ypatingas ryšys. Knygoms minkštais viršeliai pratęsė gyvenimą – įrišo į kietus viršelius. Kai kurioms knygoms sukūrė naują „veidą“. Viršelius dekoravo audiniu, savo ranka užrašė knygų pavadinimus. Knygoms sukūrė ekslibrisus, kurie tapo ne tik knygų nuosavybės ženklais, bet ir originaliais meno kūriniais.

Turėdamas gausią ir vertingą biblioteką, pirmuosius ekslibrisus 1925-1929 metais dailininkas skyrė sau. Devyni G. Bagdonavičiaus sukurti autoekslibrisai kartu su jo asmeninės bibliotekos knygomis saugomi Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyriuje.



* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.

MENOTYRININKO, LITERATO, KOLEKCININKO, PROF. VYTENIO RIMKAUS ASMENINĖ BIBLIOTEKA IR SPAUDOS LEIDINIŲ BEI MENO KŪRINIŲ KOLEKCIJA

Sveikiname prof. V. Rimkų su gimtadieniu!

Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas

Dail. G. Bagdonavičiaus ekslibriso eskizas.
 Iš prof. V. Rimkaus archyvo

Jonas Nekrašius

Prof. V. Rimkus gimė 1930 m. sausio 17 d. Knygomis domisi nuo vaikystės. Mokydamasis pradinėje mokykloje knygutes skaitė ir rinko kartu su sesutėmis. Namuose buvo didelė tėvo, Šiaulių berniukų gimnazijos mokytojo, Jaroslavo Rimkaus (1888-1976) biblioteka. Atsimena puikiąją K. Šimonio Eglę žalčių karalienę, Tarzaną ir kitas. Gresiant trėmimams, jo tėvas savo biblioteką išvežė pasaugoti dviem kaimynams. Grįžus iš tremties ir lagerio vieną didesniąją bibliotekos dalį rado net nepaliestą, o kitos neliko, ten augusių vaikų spalvotos iškarpos plačiai buvo paplitusios tarp apylinkės vaikų. O V. Rimkaus kruopščiai kaupta gimnazistiška bibliotekėlė taip ir dingo be pėdsakų, o kartu – ir pašto ženklų kolekcija. 1958 m. grįžęs iš tremties, V. Rimkus pradėjo kaupti asmeninę biblioteką. Mokantis Peterburgo akademijos Repino dailės institute pirkdavo vos ne visus leidinius apie meną. Susikaupė krūvos smulkiųjų leidinių – parodų katalogų, bukletų, teatrų ir koncertų programų ir t.t. Palaipsniui susiformavo leidinių grupės apie meną (albumai, parodų katalogai); istoriją, kraštotyrą, lituanistiką; dar apie tremtį Sibire; įvairios enciklopedijos. Knygų turi keletą tūkstančių, jos susigrupuotos pagal įgijimo metus, iš dalies – pagal formatus. Jų esama visuose buto kambariuose, rūsyje, garaže, šiek tiek atgautoje kaimo sodyboje daugiausia knygų – lietuvių ir rusų kalbomis, dar yra lenkiškų, latviškų, estiškų, vokiškų, anglų, po vieną kitą – kitomis kalbomis. Yra knygų, išleistų 18 a., 19-ojo amžiaus lietuviškų ir lenkiškų knygų. Turi laikraščių ir žurnalų komplektų (Kultūros barai, Pergalė, Literatūra ir menas ir kt.). Savo asmeninėje bibliotekoje saugo tarpukaryje leistus žurnalus Kultūra, Gimtasai kraštas, Lietuvos mokykla, Skautų aidas, Naujoji romuva, Šaulė ir kt. pilną Kūrybos (1942-1944 m.) komplektą, yra paskirų to meto laikraščių numerių. Didesnioji dalis smulkiosios literatūros (katalogai, bukletai, turistinė literatūra, žemėlapiai) sugrupuota į aplankalus pagal šalis, temas ir kitus požymius. 

Prof. V. Rimkui vertingiausi yra šie leidiniai: 1930-ųjų metų Vytauto Didžiojo albumas (originalas), už 500 Lt pirktas Pasaulio atlasas. Yra daug autografuotų knygų (St. Šalkauskio, J. Paukštelio, T. Ivanausko, J. Balčikonio ir kt.). Dr. J. Šliūpo autografuotas knygas dovanojo Šiaulių universitetui, dr. J. Šliūpo fondui. Turi nemažai vertingų dokumentų, laiškų (vieną dr. J. Basanavičiaus, K. Korsako, J. Grušo ir kt.). Įdomių tarpukario laikotarpio fotografijų: Šiaulių J. Janonio gimnazija (100 vnt.), tremtis (apie 100), tautodailininkų darbai ir etc. Yra nemažai atvirukų Šiaulių, moterų temomis. Profesorius yra sukaupęs gausybę segtuvų su vertinga medžiaga apie dailininkus G. Bagdonavičių, A. Krištopaitį, V. Trušį, A. Toleikį, A. Visockį, A. Tyčiną, liaudies meistrus, iškarpų iš laikraščių ir žurnalų, parodų lankstinukų ir katalogų, kvietimų, taip pat Šiaulių tema ir šiauliečiams skirtų knygos ženklų. Jis turi nemažai  dailininko G. Bagdonavičiaus sukurtų piešinių, eskizų, atvirukų, fotografijų, ekslibrisų. Yra surengęs nemažai parodų iš savo rinkinių, davęs daug eksponatų bendroms (atvirukų, dokumentų) parodoms. V. Rimkus yra pasakęs: „Aš specialiai nieko nekolekcionuoju, bet jei pakliūna į rankas – nieko neišmetu“. Jo namai jau seniai virto savotiškais muziejaus fondais, kur saugomos knygų, paveikslų, fotografijų, įvairių meno kūrinių, dokumentų ir kitokios kolekcijos. 

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.

GERARDO BAGDONAVIČIAUS ASMENINĖS BIBLIOTEKOS KNYGOS IR JŲ ŽENKLAI

Dailininkas Gerardas Bagdonavičius turėjo gausią ir vertingą biblioteką, kuri buvo išsklaidyta dar jam gyvam esant. Didžioji dalis knygų saugomos Šiaulių "Aušros" muziejuje. Dailininko knygų yra ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (ŠAVB), Meno ir muzikos skyriuje.

 Land und Wasser : neubearbeitete Ausgabe des
 ,,Denkzeichnens'' / von Professor W. Schneebeli. - Ravensburg, [s. a.].

Žvelgiant į Gerardo Bagdonavičiaus ŠAVB dovanotas knygas matyti, jog dailininką su knyga siejo ypatingas ryšys. Knygoms minkštais viršeliais pratęsė gyvenimą - įrišo į naujus kietus viršelius. Kai kurioms knygoms sukūrė naują "veidą". Viršelius dekoravo audiniu, savo ranka užrašė knygų pavadinimus. Knygoms sukūrė ekslibrisus, kurie tapo ne tik knygų nuosavybės įrodymai, bet ir meno kūriniai.

Turėdamas gausią biblioteką, pirmuosius ekslibrisus (1925-1929) Gerardas Bagdonavičius skyrė sau.

ŠAVB: 05/15663	ŠAVB: 05/15713
ŠAVB: 05/15666	ŠAVB: 05/15725
ŠAVB: 05/15664	ŠAVB: 05/15669
ŠAVB: 05/15673	ŠAVB: 05/15709

Devyni dailininko autoekslibrisai saugomi ŠAVB Meno ir muzikos skyriuje. Dovanotose knygose įklijuoti šie ekslibrisai: 05/15725 ir 05/15726.

Čia matome G. Bagdonavičiaus nuosavos bibliotekos ženklą - ex libris, kuris rodo jo pamėgimą ir jo darbo įrankius ir veiksmus: viduryje balta groteskiniai stilizuota piešėjo-tapytojo figūra su ištempta juoda darbo dešine ranka, kuri rašo atviroj baltoj knygoj savo naują monogramą G.B., greta jo viduramžių meno čechų ženklas simboliškai rodo menininko domėjimąsi skulptūra, tapyba ir architektūra. Rašymas knygoj - tai Bagd. G. patraukimas prie knygos - spaudinių puošimo. Ten pat remiasi ir nuo apačios išsikišę grafikai plunksna, teptukas ir pieštukas. Kairėj sulenktoj rankoj - padi. stiklas [simbolis smulkios grafikos tyrinėjimo], pro kurį, vietoj širdies, matyt gryno balto-juodo popieriaus lapelis. P.S. Kalba netaisyta Knygos savininko ženklas (Exlibris)//Šiaurės Lietuva.-1933.-Vas.5.-Nr.6.-P.3

Kad knygos rastų kelią atgal į namus, dailininkas jas žymėjo ne tik ekslibrisu, bet ir antspaudu. ŠAVB: 05/15726 Toj pačioj rankoj palitra - dažams maišyti, dažai trimis taškais krenta žemyn ant statmenim stovinčios spaustuviškos plieno raidės [simbol. darbų spaudai puošti]. Sparneliai prie galvos primena Merkurijų, o kaipo toki čia tinka ir apskritimai apie galvą. Ištiesta koja remiasia dvi plieno spaust. raidės, iš kurių žydi rūta [naujas lietuviškos spaustuvės - spaudos grynas atgimimo simbolis - tvirtas tautiškos spaustuvės kūrybos pamatas ir menininko kilmės simbolis]. Kairioji sulenkta koja turi pamatu gulintį dažų tubiką - tapybos simbolį. Moderniškas užrašo šriftas papildo kompoziciją

Astos Kaktytė inf.

Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas

Meno ir muzikos skyrius

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka

http://www.savb.lt/lt/