ĮMINKIME G. BAGDONAVIČIAUS EKSLIBRISŲ KODĄ

Straipsnis skiriamas dail.G. Bagdonavičiaus atminimui ir jo

115-ajai gimimo metinių sukakčiai

Knygos ženklas G. Bagdonavičiaus kūryboje

Šie metai susiję su šiauliečio dailininko G. Bagdonavičiaus (1901-1986) atmintinomis gimimo ir mirties sukakties datomis. Ta proga svarbu prisiliesti prie jo gyvenimo ir kūrybos. G. Bagdonavičiaus kūryba, susijusi su ekslibrisais dar nėra išsamiai ištyrinėta. Ji slepia daug paslapčių, istorijų ir nežinomų faktų. Tai susiję ir su dailininko G. Bagdonavičiaus sukurtais knygos ženklais.

      

1924 m. susižavėjęs ekslibrisais, G. Bagdonavičius daug nuveikė populiarindamas lietuvišką knygos ženklą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. G. Bagdonavičius, paskatintas kolekcininko ir bibliofilo, advokato Viktoro Cimkausko, nuo 1925 m. daugiau kaip 60 metų kūrė ekslibrisus įvairiems asmenims ir organizacijoms. V. Cimkauskas apie šio dailininko kūrybą ekslibriso srityje, 1937 m. rašė: „Skaičiaus atžvilgiu ex-librisų gaminimo srityje pirmoje vietoje stovi dailininkas šiaulietis Gerardas Bagdonavičius. 1924 m. man teko jį supažindinti su manąja ex-librisų kolekcija. Jis labai susidomėjo šiuo reikalu ir per kelerius metus padarė 25 knygos ženklus. Pats susidomėjęs ex-librisais, Bagdonavičius, būdamas Šiaulių mokytojų seminarijos paišybos dėstytojas, tuo sudomino ir seminarijos mokinius, kurie taip pat gana primityviu būdu pradėjo sau daryti ex-librisus.

G. Bagdonavičiaus ekslibrisas
A. Skėrio kolekcija

Bagdonavičiaus ex-librisai turi vieną charakteringą bruožą – kiekvieno ex-libriso mažame lapelyje jis nori duoti kiek galima daugiau simbolių, apibūdinančių bibliotekos savininką ir pačią biblioteką. Ex-libriso pripildymas nereikalingomis smulkmenomis dažnai pakenkia jo grožiui ir aiškumui, ir todėl reikėtų tokių apsunkinimų vengti. Savo ex-librisams Bagdonavičius dažnai naudoja liaudies meno motyvus. Juose dažnai randame lietuviškus kryžius, kankles, žibintus, dievaičius ir t. t. Antra jo yda yra ta, kad jis per didelėmis raidėmis pasirašo ex-librisus pilna pavarde, ir dėl to kartais net galima manyti, kad knygos savininkas yra jis, o ne tas, kam ex-librisas skirtas (Buroko, Stonio, Taunio ex-librisai). Bet, nepaisant tų ydų, Bagdonavičiaus nuopelnas ex-librisams populiarinti ir skleisti yra didelis, nes jis iki šiol nenustojo ex-librisus daręs, ir yra vilties kad mūsų ex-librisų rinkinius dar ne vienu praturtins. Bagdonavičiaus dėka, laikraščiuose ir kai kuriuose žurnaluose buvo daug žinučių apie Lietuvos ex-librisus ir atvaizdų, jo padarytų ex-librisų. Šis faktas, be abejo kelia susidomėjimą ex-librisais“ (Cimkauskas V. Naujasis lietuviškas knygos ženklas // XXVII knygos mėgėjų metraštis. T. II. Kaunas, 1937, p. 39).

G. Bagdonavičiaus ekslibrisas
Prof. V. Rimkaus kolekcija

Pirmuosiuose savo ekslibrisuose G. Bagdonavičius gana įdomiai derino pasirinktus elementus, drąsiai komponavo skirtingo charakterio daiktus: klasikinio meno pavyzdžius jungdamas su lietuvių liaudies kūrybos motyvais, stilizuotus elementus – su realistiniais, perspektyviai pieštas formas su braižybiniu piešiniu. Toks šių detalių panaudojimas praturtino lietuviškąjį knygos ženklą. Jo ekslibrisuose vykusiai panaudotas šriftas – ne tik kaip knygos savininką nurodantis elementas, bet ir kaip svarbi meninė detalė. G. Bagdonavičiaus ekslibrisuose dominuoja knyga. Jie sukurti originaliu stiliumi, spaudos (spaustuviniu) būdu (ekslibris Gecaitės), piešinį perkėlus į cinkografinę klišę. G. Bagdonavičiaus sukurti knygos ženklai Šiauliuose pirmą kartą buvo eksponuojami 1926 m. lietuvių dailės parodoje, surengtoje Šiauliuose, Vilniaus gatvėje,  F. Vaitkaus namuose. Parodos aprašyme nurodoma, kad G. Bagdonavičiaus ekslibrisais ypač domisi šiauliečiai ir miesto svečiai.  

    

Dailininkas G. Bagdonavičius pirmąkart su savo sukurtais ekslibrisais dalyvavo parodoje užsienyje 1929 m. VII-joje tarptautinėje ekslibrsio parodoje Los Angeles (1931 m.) apdovanotas diplomu.

       

G. Bagdonavičius ekslibriso piešinį pirmiausia padarydavo plunksnele tušu ant popieriaus, kartais prireikdavo ne vieno eskizo, kol dailininkas likdavo patenkintas savo kūriniu. Po to, jis šį piešinį perkeldavo į cinkografinę plokštelę, užsakydamas cinkografinę klišę spaustuvėje ir suderinęs su užsakovu, pagamindavo spaustuvėje ekslibriso norimą tiražą. Taip dauguma jo sukurtų ekslibrisų buvo tiražuojami cinkografine kliše spaustuvėje. Tokių ekslibrisų jis nepasirašydavo ir jie plisdavo Lietuvoje didžiuliais kiekiais.  Taip jis kurdavo ekslibrisus tarpukaryje, taip tęsė šią kūrybinę veiklą ir sovietmečiu. Ypač jam daug padėjo Vilniuje gyvenęs kolekcininkas ir spaustuvės darbuotojas Josifas Šapira. Jis sovietmečiu daug G. Bagdonavičiaus sukurtų ekslibrisų atspaudė iš cinkografinių klišių. J. Šapira dirbo vienoje iš Vilniaus spaustuvių ir pasinaudodamas šią galimybe, gamino klišes ir tiražavo didžiuliais kiekiais ir įvairiomis spalvomis atspaustus G. Bagdonavičiaus ekslibrisus.  Tokiu būdu, G. Bagdonavičiaus ekslibrisai sovietmečiu paplito po visą pasaulį, kadangi kolekcininkas J. Šapira juos siuntinėjo mainams kitų šalių ekslibrisų kolekcininkams. Man pačiam teko ne kartą lankytis pas J. Šapirą bute Vilniuje ir mačiau didžiulius kiekius atspaustų spaustuvėje įvairių spalvų G. Bagdonavičiaus ekslibrisų. J. Šapira ne vieną dešimtį G. Bagdonavičiaus ekslibrisų yra ir man padovanojęs. Tokių G. Bagdonavičiaus ekslibrisų turi daugelis Lietuvos kolekcininkų Taip J. Šapira savotiškai propagavo G. Bagdonavičiaus kūrybą. 

200 dailininko G. Bagdonavičiaus ekslibrisų – neįkainuojamas kultūros paveldas

Saugoma Šiaulių apskrities
Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (GBEF)

Pagal turimus nepilnus duomenis G. Bagdonavičius sukūrė daugiau kaip 200 ekslibrisų. Spaudoje nevienodai nurodomas dailininko G. Bagdonavičiaus sukurtų ekslibrisų skaičius. 1944 m. „Varpų“ almanache St. Vaitkus rašė:  „G. Bagdonavičius yra įgijęs meisterio vardą (...) exlibrisų projektavime vaizduojamo asmens charakteristiką, profesiją bei pomėgius siekia išreikšti simboliškai. Viso exlibrisų yra sukūręs per 50“. Menotyrininkas, prof. V. Rimkus 1976 m. rašė, kad dailininkas G. Bagdonavičius yra sukūręs apie 100 ekslibrisų, tačiau pilno jų rinkinio neturi (Ekslibriso paroda. 1976 m. Lietuvos savanoriškos knygos bičiulių draugijos Šiaulių m. skyriaus valdyba. Tekstas V. Rimkaus).  Pats G. Bagdonavičius yra minėjęs, kad per savo gyvenimą sukūrė apie 200 knygos ženklų. Pavyko aptikti paties dailininko sudarytą sąrašą, pavadintą: „Gerardo Bagdonavičiaus ex librisai (labai nepilnas) tik pagal užsakymus“ su pastaba: atranka – nes seniau jų nerinkau, neregistravau. Šiame sąraše nurodyta, kad iki 1966 m. dailininkas G. Bagdonavičius sukūrė 121 ekslibrisą. Tačiau po to dar buvo beveik 20 kūrybos metų, per kuriuos G. Bagdonavičius sukūrė ne mažiau 100 knygos ženklų, jų eskizų, piešinių. Ekslibrisų tyrinėtojas ir kolekcininkas Vitolis E. Vengris, susirašinėjes su dailininku G. Bagdonavičiumi iki jo mirties, albume „Lithuanian bookplates. Lietuvių ekslibrisai“, nurodo, kad G. Bagdonavičius sukūrė apie 200 ekslibrisų. Manau, kad šis skaičius yra palygint tikslus ir gali būti nurodytas dailininko bibliografijoje. Be to, dailininkas G. Bagdonavičius dar yra sukūręs nemažai ekslibrisų eskizų.

      

Pasak V. Krikštaponio, skirtingai nuo kitų autorių, G. Bagdonavičiaus knygos ženkluose susipynė Vakarų Europos plastinio meno srovės. Savo stilistika dailininko ekslibrisai buvo nevienodi, mat, per daugelį metų keitėsi jo požiūris, stilius, darbo metodas. Bendras G. Bagdonavičiaus ekslibrisų bruožas – kruopštus realistinis piešinys, didelis preciziškumas, aiški kompozicija. Dailininkas piešiamus elementus komponuodavo į paprastą geometrinę figūrą, kvadratą, stačiakampį, kai kurie jo darbai turi ir sudėtingesnę konfigūraciją. Kartais dailininkas viename knygos ženkle sujungė ir kelias geometrines figūras, kai viename ekslibrise autorius įkomponuodavo antikinės skulptūros siluetus, o apačioje šriftinius trikampius ar stačiakampius (Krikštaponis, V. Kūrėjas ir pedagogas, sugebėjęs išlikti savimi. XXI amžius, 2011 rugpjūčio 31 d., Nr. 61). 

     

Ekslibrisų tyrinėtojas Vitlos E. Vengris rašė, kad „pats produktyviausias ekslibrisų kūrėjas prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo Gerardas Bagdonavičius, ne kartą eksponavęs savo ekslibrius užsienyje. 1931 m. jo darbai buvo pažymėti diplomu Los Angeles parodoje“.

     

Galima teigti, kad G. Bagdonavičius sukūrė ne tik apie 200 ekslibrisų, tačiau paliko daug nebaigtų knygos ženklų eskizų, jų projektų, piešinių. Daugelis jo sukurtų knygos ženklų, skirti iškilioms Šiaulių ir Lietuvos asmenybėms, kultūros ir visuomenės veikėjams. Savo ekslibrisuose dailininkas stengiasi plačiai papasakoti apie žmogų, knygos savininką. Įdomu pasigilinti į šių tarpukario ir pokario asmenybių gyvenimą ir veiklą (aprašyti G. Bagdonavičiaus autoekslibrisus, technikas pagal knygos savininkų profesijas, pomėgius, bibliotekas ir kt. Pasak I. Korsakaitės, G. Bagdonavičius naudodamas sudėtingą emblematiką, simboliką, mitologijos arsenalą, liaudies meno motyvus, praturtino lietuvišką ekslibrisą naujais įdomiais pavyzdžiais (Korsakaitė, I. Gyvybinga grafikos tradicija, V., 1970, p. 69).

      

G. Bagdonavičiaus sukurti ekslibrisai buvo publikuojami įvairiose Lietuvos ir užsienio leidiniuose. Kiek pavyko aptikti publikacijų, jos nurodytos atskirai prie kiekvieno G. Bagdonavičiaus sukurto knygos ženklo.

Saugoma Šiaulių apskrities 
Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (GBEF)

Nemažiau įdomi yra G. Bagdonavičiaus dedikuotų ekslibrisų knygos savininkams, istorija. Daugelis šių asmenų gyvenimas ir veikla dar nėra visiškai atskleista. Jie savyje slepia daug nežinomų faktų, detalių ir istorijų. Patyrinėjus išlikusius G. Bagdonavičiaus sukurtus knygos ženklus ir jų eskizus, galima pastebėti, kad jie, ypač prieškaryje, buvo sukurti iškiliems ir žinomiems žmonėms, kultūros ir visuomenės veikėjams. Tai daugiausia dvasininkai, teisininkai, mokytojai, kariškiai, kultūros ir visuomenės veikėjai, bibliotekininkai, spaudos darbuotojai, medikai, bibliofilai ir kt. Menotyrininkė Ingrida Korsakaitė apie G. Bagdonavičiaus ekslibrisus rašė: „G. Bagdonavičius praturtino ir lietuvių ekslibrisą. Knygos ženkluose dailininkas naudojo sudėtingą emblematiką, simboliką, mėgsta antikinės mitologijos arsenalą. Dažnai jo ekslibrisuose matome lietuvių liaudies meno motyvų: kryžių ir koplystulpių (K. Jasėno, 1927, J. Jagmino, 1934; S. Stonio, 1926), stilizuotų lelijų (M. Kavolio, 1926) ar geometrinių juostų ornamentiką (P. Požėlos, 1938) ir kt.“ (Ingrida Korsakaitė. Gyvybinga grafikos tradicija, Vilnius, 1970, p. 69). Šie ekslibrisai atskleidžia Lietuvos ir Šiaulių miesto istoriją, kultūrą ir tradicijas. G. Bagdonavičiaus knygos ženkluose užkoduota paslaptingų ženklų, įvairių simbolių, užrašų, įdomių tekstų, pateikiama kitos įdomios informacijos. Tai mažosios grafikos novelės, esė. Juose slypi raktas į knygos savininko pasaulį. Pabandykime įminti G. Bagdonavičiaus sukurtų ekslibrisų kodą, taip susipažinsime su iškiliomis asmenybėmis, kurioms dailininkas sukūrė ekslibrisus, galėsime atskleisti jiems skirtų knygos ženklų personažus, simbolius, užšifruotus užrašus, atrasti paslaptingą ir nepakartojamą simbolių ir ženklų pasaulį.

Dailininko G. Bagdonavičiaus autoekslibrisai

Nemažiau yra įdomus ir paties dailininko autoekslibrisai. G. Bagdonavičius turėjo didelę ir gausią asmeninę biblioteką. 1940 m.balandžio mėn. 21 d. laikraštyje „Įdomus mūsų momentas“ jis nurodė, kad jo bibliotekoje yra 4000 veikalų. G. Bagdonavičius asmeninės bibliotekos knygas žymėjo savo sukurtais ekslibrisais ir knygos antspaudais. Sau sukurtus knygos ženklus vadino autoekslibrisais. Pavyko aptikti dešimt G. Bagdonavičiaus autoekslibrisų. Didelę reikšmę dailininkas teikė simboliams, įvairiems ženklams. Pavyzdžiui, 1925 ir 1926 metais jo autoekslibrisuose naudojami populiarūs dailininko profesijos simboliai: teptukai, dažai, antikinės skulptūros, knyga ir kt.

      

Saugoma Šiaulių apskrities
Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (GBEF)

Per laikotarpį nuo 1925 iki 1970 m. dailininkas sau sukūrė dar 9-10 autoekslibrisų, daug jų eskizų. Pirmąjį knygos ženklą „Ex libris. Gerardas Bagdonavičius“ (su tūbele ir teptuku) dailininkas sau sukūrė 1925 m. (Cinkografija. 66 x 47 mm). Šis Bagdonavičiaus knygos ženklas vaizduoja tapytojo, piešėjo įrankius ir medžiagą: dažų tubelę, teptuką ir popieriaus lakštus. Šis knygos ženklas pirmąkart buvo išspausdintas  1926 rugsėjo 12 d. laikraštyje „Šiaulių naujienos“ Nr. 38, p. 5; po to žurnale „Kultūra“ 1926, Nr. 11, p. 427 ir  laikraštyje Įdomus mūsų momentas, 1933 vasario 5 d., p. 4. straipsnyje „Šiauliečių ex librisai“.  

     

Ex libris G. B. 1625-1925. 1925 m. Cinkografija. Spalvotas. Dailininko Gerado Bagdonavičiaus autoekslibrisas. Jo fone Šiaulių šv. Petro ir Povilo bažnyčia. Ex libris Gerardo Bagdonavičiaus / G. B. 1926 m. Cinkografija. 66 x 47 mm.  Ex libris Gerardo Bagdonavičiaus 1926 m. Cinkografija. 75 x 51. 1926 m. rugsėjo 12 d. laikraštyje „Šiaulių naujienos“ buvo išspausdintas šis autoekslibrisas. Prie jo buvo išspausdintas toks užrašas: „Gerardo Bagdonavičiaus exlibri. G. Bagdonavičius – jaunas dailininkas, Šiaulių L. M. P. Są-gos Šiaulių skyriaus suaug. gimnazijos ir Mokytojų seminarijos paišybos mokytojas“ (Šiaulių naujienos, 1926-09-12, p. 5); Ex libris Gerardo Bagdonavičiaus. 1926. P₁ 88 x 51. Ex libris Gerardo Bagdonavičiaus / 1929 met. (1929 m.); kt. 1929. Cinkografija. P₁. 71 x 57 mm. Išspausdintas leidinyje 7 meno dienos, 1930, Nr. 49, p. 10; Lietuviškos enciklopedijos“ II tome reprodukuotas šis jo sukurtas ekslibrisas (Lietuvių enciklopedijoje. Antras tomas. B-Birštono. Bostonas, JAV, 1954 m., p. 42). Už šį autoekslibrisą dailininkas 1931 m. buvo apdovanotas pagyrimo raštu  tarptautinėje ekslibrisų parodoje Los Andžele, JAV. Ex libris. Gerardas Bagdonavičius. Autekslibrisas. 1960. Cinkografija 70 x 55 mm. PROBITAS LAUDATUR, ET ALGET. JUVENALIS. Ex libris Gerardas Bagdonavičius. Cinkografija. Ex libris. Gerardas Bagdonavičius. Mon verre Pas Grande, Maisje Dans mon verre A‘musset. G. Bagdonavičius pinxit. Cinkografija. 1970.  Ex libris. Gerardas Bagdonavičius. Cinkografija. P₁. 1970 ir kt.

Atvirutė iš prof. V. Rimkaus kolekcijos

     

Bagdonavičius savo gausios meno, istorijos ir grožinės literatūros asmeninės bibliotekos knygas  taip pat žymėjo penkių eilučių neapibrėžtu spaudu-užrašu įvairaus dydžio šriftais: GERARDAS / BAGDONAVIČIUS / ŠIAULIAI / „Aušros“ alėja 84 Nr. / LIETUVA – LITHUANIA ir kitais savadarbiais knygos antspaudais ir įrašais.

Jonas NEKRAŠIUS

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.