Ekslibrisų paroda skiriama Vytauto Osvaldo Virkau atminimui. Parodoje eksponuojami V. O. Virkau lietuviams sukurti 48 ekslibrisai, atrinkti iš 333 autoriaus ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondui saugoti perduotų darbų. Parodos laikas: 2018 m. kovo 14 d. – balandžio 9 d. Parodos vieta: Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka.
Vytauto Osvaldo Virkau ekslibrisas 1989 m., P7, 75x45 |
Vytauto Osvaldo Virkau ekslibrisas [1974] m., P7, 65x60 |
Amerikiečių šiuolaikinis ekslibrisas ir jo kūrėjai
nėra žinomi Europoje. Pirmiausia dėl to, kad knygos ženklas ir praktinis jo
naudojimas Amerikoje niekad nebuvo toks populiarus kaip Europoje. Beje, ir
Europoje šiandien knygos ženklai vis tolsta nuo savo aukso amžiaus dienų. Amerikoje
ekslibrisus dažniausiai kuria mėgėjai arba komercinės dailės atstovai, tad
dauguma darbų nėra aukštos meninės vertės. Maloni išimtis yra Vytautas Osvaldas
Virkau, lietuvis dailininkas, daugiau kaip trisdešimt metų kūręs ekslibrisus,
aktyviai dalyvavęs parodose ir tarptautiniuose konkursuose. V. O. Virkau
pasižymėjo kaip produktyvus ekslibrisininkas, sukūręs nemažai įdomių knygos ženklų,
kurie itin vertinami knygos mėgėjų, kolekcininkų ir dailininkų.
Vytautas O. Virkau gimė 1930 metais kovo 1 dieną
Šiauliuose, mirė 2017 metų rugpjūčio 18 dieną Čikagoje, kurioje praleido
ilgiausius ir kūrybingiausius gyvenimo metus. Vytautas O. Virkau mokslus pradėjo
Lietuvoje, o Antrojo pasaulinio karo pabaigoje su tėvais pasitraukė iš Lietuvos
ir kurį laiką gyveno Miunchene, ten 1949 m. baigė gimnaziją. Po dvejų metų visa
Virkau šeima atvyko į JAV. Vytautas studijavo Čikagos universitete, 1956 m. baigė Čikagos dailės institutą magistro
laipsniu (tapybos ir grafikos specializacija). Baigęs studijas Vytautas O.
Virkau pradėjo kūrybinį kelią, dirbo dailės pedagogu: 1961–1985 m. profesorius
George’o Williamso koledže Dauners Grove, 1985–1995 m. profesorius ir Dailės katedros
vedėjas Šiaurės centriniame koledže Neipervilyje.
Vytautas O. Virkau aktyviai įsitraukė į kūrybinį
darbą, kūrė lakštinę grafiką, tapė paveikslus, vitražus, scenovaizdžius,
iliustravo ir apipavidalino knygas ir žurnalus. Nuo 1970 m. „Metmenų“ žurnalo
meninis redaktorius ir dizaineris. Kurį laiką apipavidalino „Lituanus“ žurnalą.
Dailininko darbai buvo eksponuoti grupinėse ir personalinėse parodose, kur
susilaukė puikaus publikos ir kritikų įvertinimo. V. O. Virkau darbuose,
įskaitant ekslibrisus, populiarūs geometriniai ir abstraktūs žiedų, gėlių, lapų
ir kiti gamtos motyvai. Apskritai Vytautui didelę įtaką, ypač jo tapybai, turėjo
vadinamoji Čikagos mokykla.
Pirmąjį ekslibrisą V. O. Virkau sukūrė 1970 m.
knygoms, kurias Amerikos lietuviai dovanojo Vilniaus universiteto bibliotekai
jos 400-ųjų metinių proga. Dailininkas iš viso sukūrė per 400 ekslibrisų. V. O.
Virkau ekslibrisai sukurti retai naudojama mišria koliažo-ofseto technika, kuri
itin patogi reprodukuojant didelius tiražus. Dailininko ekslibrisuose dažni
gamtos motyvai, atspindintys jo meilę gamtai. Vytautas kūrė ekslibrisus
draugams ir kolegoms. Jis rasdavo charakteringą bruožą, kartais sunkiai
pastebimą, bet turintį kažką bendra su knygos ženklo savininku. V. O. Virkau ekslibrisai
nėra tradiciniai knygos ženklai, bylojantys tik apie savininką, jo asmenybę ar
interesus. Tai puikūs miniatiūrinės grafikos meno pavyzdžiai.
V. O. Virkau ekslibrisai buvo eksponuoti daugelyje
šalių: Australijoje, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Lietuvoje,
Švedijoje, JAV ir kt. Dailininko knygos ženklai įvertinti įvairiais
apdovanojimais, tarp jų medaliais (1975, 1977, 1984 m.) prestižinėje tarptautinėje
ekslibrisų bienalėje Malborko pilyje, Lenkijoje.
Baigiant būtina priminti ir kitą Vytauto meilę. Tai augalai
ir botanika. Ta meilė nesunkiai įžvelgiama dailininko kūryboje. Vytautas yra prasitaręs,
kad jei būtų likęs gimtinėje, būtų tapęs botaniku, o ne dailininku. Šiandien galima
tvirtinti, kad Amerikoje jis tapo ne tik individualaus braižo žinomu
dailininku, bet ir daugiau nei mėgėju botaniku. Vytauto vasarnamis Viskonsino
valstijoje buvo puikiai prižiūrimas ir turtingas augalų lyg botanikos sodas. V.
O. Virkau per savo gyvenimą pasodino daugybę medžių, krūmų ir gėlių. Vytautą išgarsino
projektas, pradėtas prieš daugiau nei 30 metų. Tuomet iš Lietuvos gavęs Stelmužės
ąžuolo gilių, jis Čikagos apylinkėse išaugino daug šio seniausio Lietuvos ąžuolo
palikuonių. Anot Vytauto sesers Henrietos Vepštas (Vepštienės), taip pat
dailininkės ir ekslibrisų kūrėjos, vienas iš Stelmužės palikuonių pasodintas
prie Vytauto kapo Čikagoje.
Vitolis Enrikas Vengris
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą