LATVIŲ DAILININKO PĖTERIO UPYČIO EKSLIBRISŲ PARODA POVILO VIŠINSKIO BIBLIOTEKOJE

Latvijos ekslibrisui – 120 metų!

Pėteris Upytis (1985 m.)

LATVIŲ DAILININKO PĖTERIO UPYČIO EKSLIBRISŲ PARODA

 Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos

Meno ir muzikos skyriuje

2017 m. liepos 17 – 31 d.

Latvijoje gerai žinomas senosios kartos dailininkas, buvęs Latvijos dailės akademijos profesorius Pėteris Upytis (Pēteris Upītis) (1899-1989) kūrė taikomąją grafiką, estampus, knygų iliustracijas, ekslibrisus. Dailininkas ekslibrisus pradėjo kurti 1927 m. Nuo 1928 m. jis dalyvavo daugiau kaip 300 parodų Latvijoje ir užsienyje. P. Upytis sukūrė per 700 ekslibrisų. Jo sukurti knygos ženklai buvo eksponuojami Estijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Danijoje, Japonijoje, Švedijoje, Ukrainoje, Uzbekijoje, Vengrijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. P. Upytis buvo I, III ir V Vilniaus ekslibriso bienalių dalyvis ir laureatas. 1976 m. P. Upyčiui paskirta Latvijos valstybinė premija.

Su latvių dailininku P. Upyčiu susitikau 1985 m. gruodžio 12 d. Vilniaus 5-osios ekslibrisų bienalės metu. Per šios ekslibrisų parodos atidarymą P. Upytis buvo paskelbtas Vilniaus 5-osios ekslibrisų bienalės laureatu. Bienalės proga surengtoje mokslinėje-teorinėje konferencijoje „Ekslibriso idėjinės-estetinės funkcijos“ susipažinau su P. Upyčiu, paskui su juo teko kalbėtis dailės studijoje pas dailininką Valerijoną Jucį. P. Upytis maloniai bendravo su lietuvių dailininkais ir kolekcininkais, pasakojo apie savo kūrybą. Vyko įdomus pokalbis apie latvių ir lietuvių ekslibrisą, dailininkus, parodas, plenerus. Šio susitikimo metu pakviečiau P. Upytį surengti Lietuvoje ekslibrisų parodą. Dailininkas pažadėjo atsiliepti į šį kvietimą. P. Upytis man padovanojo savo sukurtų ekslibrisų, 1975 m. Rygoje išleistą atvirukų komplektą su latvių dailininkų sukurtais knygos ženklais. Šiame leidinuke dailininkas savo ranka įrašė: „Pēteris Upītis. Vilniaus V Bienale. 12. XII 1985“.

1986 m. birželį iš Rygos gavau P. Upyčio laišką, kuriame jis rašė, kad siunčia savo sukurtus ekslibrisus ir nuotrauką parodai. 1986 m. spalio ir lapkričio mėn. Pakruojo rajono centrinės bibliotekos skaitykloje buvo surengta P. Upyčio ekslibrisų paroda. Joje buvo pateikti 36 daugiausia medžio raižinio technika sukurti ekslibrisai žymiems Latvijos meno ir mokslo veikėjams, dailininkams, rašytojams.

Mėgstamiausia P. Upyčio technika – medžio raižinys, kuriuo dailininkas pasiekė maksimalaus lakoniškumo ir profesionalumo. Gerai pažindamas šiuos žmones, dailininkas surado savitą siužetą, poetišką simbolį ir puikiai išraižė medyje. Jo sukurti knygos ženklai pasižymi išsamia charakteristika, kompaktiška kompozicija ir meistriška raižysena. P. Upyčio ekslibrisuose dominuoja Latvijos kraštovaizdis, alegoriški arba simboliniai ženklai, susiję su knygos savininko profesija, pomėgiais.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje Meno ir muzikos skyriuje pirmąkart Šiauliuose iš Jono Nekrašiaus kolekcijos rengiamoje latvių dailininko Pėterio Upyčio darbų parodoje eksponuojami daugiausia ksilografijos technika 1966, 1976, 1979-1981, 1983-1985 metais sukurti ekslibrisai, skirti Latvijos ir pasaulio meno ir mokslo veikėjams, dailininkams, knygų savininkams, kolekcininkams. Šioje parodoje pateikiami ir knygos ženklai, kuriuos P. Upytis sukūrė Lietuvos menininkams: dailėtyrininkei Ingridai Korsakaitei (1966 m.) ir dailininkui Vincui Kisarauskui (1976 m.).

Paroda skirta Latvijos ekslibriso 120-ies metų sukakčiai, kai 1897 m. buvo sukurtas pirmasis latviškas knygos ženklas, paminėti. 

Parodos kuratorius Jonas NEKRAŠIUS

Straipsnių pradžia

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.