MOKSLEIVIAI KŪRĖ EKSLIBRISUS TĖVUI STANISLOVUI

Paroda „Ekslibrisai Tėvui Stanislovui“. 2018, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka

2018 m. lapkričio  13 dieną Knygos grafikos centre apsilankė būrelis moksleivių iš Šiaulių profesinio rengimo centro Mechanikos skyriaus. Moksleivius atlydėjo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Branguolė Šimkūnienė, kuri kasmet yra renginio „Laiko ženklai. 100-mečio asmenybės ir faktai“ organizatorė ir įkvėpėja. Jaunimui trumpai pristačiau ŠAVB Knygos grafikos centrą ir jame vykstančias veiklas ir pakviečiau juos sukurti knygos ženklą Lietuvos šimtmečio asmenybei Tėvui Stanislovui, kurio metus 2018 m. minime. Aptarėme pagrindinius knygos ženklo kūrimo principus, rekomendavau didesnį ekslibriso formatą ir nesunkiai įvaldomą monotipijos techniką. Jaunuoliai labai greitai suprato užduotį ir ant popieriaus atgulė pirmieji eskizai. Truputį pakoregavus, buvo galima spausdinti miniatiūras  medžiagoje. Pasirašyti, paruošti darbai buvo eksponuojami lapkričio 22 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje respublikiniame edukaciniame-kultūriniame renginyje „Laiko ženklai. 100-mečio asmenybės ir faktai“. Dėkojame Justei Beinorytei, Gabrielei Bendauskaitei ,Paulai Rugenytei, Donatui Butnoriui, Deividui Gargasui, Dovydui Petrauskui ir džiaugiamės kūrybiškais ekslibrisais. Kartu su moksleiviais ekspozicijoje buvo eksponuojami ir dailininkės Lolitos Brazos knygos ženklai Tėvui Stanislovui atminti.

ŠPRC Mechanikos skyriaus moksleiviai ŠAVB Knygos grafikos centro ekslibriso edukaciniame užsiėmime.

Lolitos Brazos inf.

Ievos Slonksnytės nuotr.

ŠIAULIŲ KNYGŲ MUGĖJE VEIKĖ EKSLIBRISŲ KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS. ATKURTAI LIETUVAI – 100

Ekslibrisas šiauliečiui kultūros istorikui Jonui Nekrašiui. Aut. Virginija Kalinauskaitė

2018 metų lapkričio 17 dieną, Šiaulių knygų mugės šeštadienį, Knygos grafikos centre šurmuliavo ekslibrisų kūrėjai. Jais galėjo tapti kiekvienas, apsilankęs šiame renginyje. Vieni specialiai atėjo sukurti knygos ženklą sau, savo draugui, bičiuliui, kiti – tiesiog išbandyti savo kūrybines jėgas su nauja medžiaga. Ilgai netrukus, dailininkės padedami, autoriai galėjo mėgautis savo sukurtais ekslibrisais ir juos, sunumeruotus ir pasirašytus, neštis namo ar čia pat padovanoti asmeniui, kuriam jis buvo kurtas. Tarp tų, kurie atrado kūrybinį džiaugsmą ekslibrisų dirbtuvėse ir sukūrė ne tik sau knygos ženklą, bet ir draugams, bibliotekai, paminėtini tokie dailininkai meistrai kaip Alfonsas Čepauskas, Virginija Kalinauskaitė, Algimantas Šlapikas, Andrius Seselskas. Įdomu buvo stebėti, kaip ekslibrisus kūrė žinomi rašytojai Liutauras Degėsys, Arvydas Juozaitis, Laura Sintija Černiauskaitė, Kristina Gudonytė, taip pat ir jaunieji autoriai Mindaugas Jonas Urbonas, Marius Povilas Elijus Martynenko. Kaip niekad ore tvyrojo kūrybinė energija, netilo smagios kalbos, mezgėsi naujos pažintys, o kartais įsigalėdavo sakrali tyla. Ekslibrisų kūrimo dirbtuvių dalyviams, neturintiems meninio pasirengimo, procesas tapo netikėtu, sėkmingu rezultatu. Tai liudija  sukurtų knygos ženklų gausa ir įvairovė. Prasminga, kad ekslibriso atėjo susikurti ir gerai žinomi šiauliečiai Vytautas Bikulčius, Rolandas Parafinavičius, Antanas Sireika ir kiti.

Aut. Algirdas Vaicekauskas

Aut. Rolandas Parafinavičius

Ekslibrisų dirbtuvių tikslas buvo pristatyti ekslibriso meną, kuris yra Šiaulių miesto istorijos ir kultūros  dalis, neatsiejama nuo iškilių asmenybių. Dirbtuvių lankytojus buvo siekiama pritraukti domėtis knygos ženklo menu, supažindinti su naujomis šio meno formomis ir juos kurti.

Ekslibrisų kūrybinės dirbtuvės – projekto „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ baigiamojo renginio dalis.

                                                

Lolitos Brazos inf.                                             

Projekto organizatorė Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka.
Projektą dalinai finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė.

ATKURTOS LIETUVOS ŠIMTMEČIUI UNIKALI EKSLIBRISŲ PARODA

Kviečiame Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Knygos grafikos centre aplankyti „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ meninės knygrišystės parodą. Paroda, tai šiuolaikinės mažosios grafikos ir senųjų amatų tradicijų, knygos puošybos, derinys. 
Paroda pristatyta lapkričio 17 d. Šiaulių knygų mugės metu ir veiks iki 2018 m. gruodžio 17 d.

Paroda-knyga „Ex Libris. Atkurtai Lietuvai – 100“. Aut. Leonora Kuisienė

Atkurtos Lietuvos šimtmečiui įamžinti sukurta inovatyvi, įvairioms ekspozicinėms erdvėms pritaikyta konkurso „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ paroda. Tai 100 lapų, 7,4 kg (35x36x13 cm) neklijuota, tik virvele perrišta meninė knyga, kurioje telpa Lietuvos ir pasaulio dailininkų ekslibrisų konkurso kūriniai. Ypatingos parodos-knygos idėją įgyvendino meninės knygrišystės meistrė Leonora Kuisienė. „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ parodos eksponatus menininkė išdėstė ant atskirų lapų ir pagamino jiems odinį viršelį, pritaikydama senąsias XIV–XVIII a. knygų rišimo technikas ir puošybą. Apie savo kūrinį menininkė pasakoja: „Knyga surišta ilgojo dygsnio (Longstitch bookbinding) būdu. Tai toks rišimas, kai lapai išlieka laisvi, neklijuoti, o knygos lankai tiesiog įrišami į odinį viršelį. Knygos viršeliui panaudota stora, diržinė, augalinio rauginimo oda. Viršelis dekoruotas senovine dekoravimo technika – odos graviūra. Tai toks odos dekoravimo būdas, kai piešinys yra kuriamas kalinėjimo būdu ir nenaudojami jokie presai ar ornamentinės klišės. Tam tikros dekoratyvinės detalės išgautos odos rėžtukais. Oda dažyta, tonuota, lakuota rankomis.“ 

Visai šalies meno bendruomenei reikšmingas unikali paroda pagaminta vykdant projektą „Ex Libris. Atkurtai Lietuvai – 100“, kurį rėmė Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Astos Kaktytė inf.
Ievo Slonksnytės nuotr.

Dėkojame UAB „Stiklita Šiauliai“ vadovui Sauliui Nemeikščiui už suteiktą paramą projektui „Ex Libris. Atkurtai Lietuvai – 100“. Unikaliai parodai pagamino mobilią parodinę lentyną. 

UAB „Stiklita Šiauliai" (vadovas Saulius Nemeikštis). www.stiklita.lt

TARPTAUTINIO KONKURSO „EX LIBRIS ATKURTAI LIETUVAI – 100“ KŪRINIAI IR JUBILIEJINIS KATALOGAS

Projekto „Ex Libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ organizatorė – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka. Rėmėjai:

I premija. Hayk Grigoryan /Armėnija
Tarptautinis konkursas „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“

Jubiliejiniai metai Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (ŠAVB) prasidėjo 2017 m. parengus projektą „Ex Libris. Atkurtai Lietuvai – 100“, kurio tikslas organizuoti visuomenę vienijančią šimtmečio minėjimo iniciatyvą, į kurią pakviesti įsitraukti Lietuvos ir užsienio šalių menininkai. Pasaulio dailininkai ir mažosios grafikos kūrėjai kūrė konkursui ekslibrisus, skirtus Lietuvos valstybės atkūrimui, valstybės institucijoms, iškilioms asmenybėms, susijusioms su šia reikšminga data. 2018 metų Vasario 16-osios minėjimo išvakarėse visuomenei ŠAVB buvo pristatyti tarptautinio konkurso „Ex Libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ kūriniai. Sulaukėme ir svarbaus, išliekamąją vertę turinčio katalogo. Kataloge publikuojami meniškiausi ir geriausiai konkurso reikalavimus atitinkantys ekslibrisai. Darbus leidiniui ir apdovanojimams atrinko vertinimo komisija, sudaryta iš JAV, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos dailininkų ir kolekcininkų. 

Kataloge išskirti konkurso laureatų ir prizininkų armėnų dailininko Hayko Grigoryano, lietuvių menininkės Ugnės Žilytės, Pietų Afrikos Respublikos dailininko Gervasio Robleso, turkų dailininko Burako Erhano Tarlakazano ir dailininkės iš Rusijos Tatjanos Kriukovos ekslibrisai. 

Surengta unikali konkurso darbų paroda, kuri kartu su išleistu konkurso darbų katalogu, pristatyta per 2018 metų Šiaulių knygų mugę.

Astos Kaktytės inf.

II premija.  Ugnė Žilytė / Lietuva
Tarptautinis konkursas „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“

III premija. Gervasio Robles / Pietų Afrikos Respublika
Tarptautinis konkursas „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“

Paskatinamoji premija. Burak Erhan Tarlakazan / Turkija
Tarptautinis konkursas „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“

Paskatinamoji premija. Tatjana Kriukova / Rusija
Tarptautinis konkursas „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“

Projekto „Ex Libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ organizatorė – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka. Rėmėjai:

 

NAUJAS LEIDINYS 500 METŲ LIETUVOS EKSLIBRISO JUBILIEJUI MINĖTI

Vartykite leidinį internete ČIA

„XX a. pabaigoje būgštauta, kad naujosios virtualios technologijos ženklina knygos pabaigą, tačiau mus vis dar pasiekia naujų leidinių gausybė, o ypatingo skonio ir kone aristokratiškos laikysenos asmenys juos puošia knygos ženklais. Ekslibriso aktualumą rodo Šiauliuose surengtas tarptautinis forumas, kuriame savo įžvalgomis dalijasi tyrėjai, vyksta kūrybinės dirbtuvės ir meno parodos.“

Prof. Remigijus Venckus 

Projekto „Lietuvos ekslibrisui – 500: evoliucija ir naujos kryptys“ organizatorė – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka. 

Projektą dalinai finansavo Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.  

PROJEKTO „LIETUVOS EKSLIBRISUI –500“ KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS

2018 metais Lietuvos kultūros ir meno istorijoje seniausiam žinomam knygos ženklui – herbiniam Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo superekslibrisui – sukako 500 metų. Šiai sukakčiai paminėti Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka (ŠAVB) nuo kovo iki lapkričio vykdė projektą „Lietuvos ekslibrisui – 500: evoliucija ir naujausios kryptys“, skirtą ne tik  dailininkams, menotyrininkams, dailės mokytojams, knygos ženklo propaguotojams, bet ir visiems, besidomintiems ekslibriso raida.

Projektą „Lietuvos ekslibrisui – 500“ sudarė keturios dalys: ekslibrisų kūrybinės dirbtuvės, ŠAVB pranešimas lietuviško ekslibriso tema XXXVII FISAE kongrese Prahoje, tarptautinis ekslibrisų forumas Šiauliuose ir specialiai šiam projektui išleistas leidinys.

ŠAVB septynis projekto mėnesius vyko kūrybinės dirbtuvės žmonėms, neturintiems specialaus meninio pasirengimo. Pravesti 44 knygos ženklo kūrimo užsiėmimai 597-iems projekto dalyviams. Užsiėmimų dalyviai kūrė sau dovanas – ekslibrisus, naudodami antrines žaliavas, galiausiai atskleisdami svarbiausias ekslibriso savybes. Edukacinėse veiklose dalyvavo: Šiaulių miesto ir rajono moksleivių, regiono bibliotekininkų, sportininkų, Valstybinės mokesčių inspekcijos grupės. Vyko individualūs ekslibriso kūrimo užsiėmimai, kurių dalyviai – Lietuvos rašytojai, politikai. Dirbtuvėse ekslibrisus kūrė tokie žinomi žmonės kaip dr. Stasys Šedbaras, Selemonas Paltanavičius, Aušra Maldeikienė, Aušra Mažonė, prof. Liudas Mažylis ir kt.

Linoraižinys naudojant baltąją liniją. Ekslibrisas sukurtas tarptautinio forumo
„Lietuvos ekslibrisui – 500“ kūrybinėse dirbtuvėse.

Tarptautinio forumo metu, spalio 26-27 dienomis, greta pranešimų vyko net 6 skirtingos kūrybinės dirbtuvės, kuriose įvairias (ne)tradicines ekslibrisų gamybos technikas demonstravo svečiai iš Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos. Šiose kūrybinėse dirbtuvėse galėjo dalyvauti visi norintys pasigaminti savo ekslibrisą ir išmėginti naujas technologijas bei neįprastas, unikalias grafikos technikoms priemones. Meno specialistams ir visuomenės nariams ekslibriso kūryba pristatyta kaip viena meninės raiškos formų, kaip technologiškai (ne)sudėtingas, bet smagus saviraiškos būdas.

Forumo kūrybinėse dirbtuvėse.

Projekto „Lietuvos ekslibrisui – 500: evoliucija ir naujos kryptys“ organizatorė – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka. 

Projektą dalinai finansavo Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.  

LIETUVOS DAILININKŲ EKSLIBRISŲ PARODA. TARPTAUTINIS FORUMAS „LIETUVOS EKSLIBRISUI – 500“

EKSLIBRISŲ FIESTA POVILO VIŠINSKIO

VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE

Ekslibriso menui, kaip ir smuikavimui,

reikia jautrios sielos ir virtuoziško atlikimo

Antanas Olbutas, lietuvių dailininkas

     Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, III aukšto erdvėse veikia lietuvių dailininkų A. Burbos, A. Čepausko, A. Kmieliausko, M. Petrulio ir P. Repšio ekslibrisų parodos, skirtos tarptautiniam ekslibrisų forumui „Lietuvos ekslibrisui – 500“. Šis lietuvių dailininkų penketas atstovauja skirtingiems žanrams ir grafikos stiliams. Kiekvienas iš jų išskirtinis ir jų kūrybos su niekuo nesupainiosi. Jų sukurti knygos ženklai žinomi kolekcininkams iš viso pasaulio, buvo eksponuojami parodose ir konkursuose Lietuvoje ir užsienyje. Šie dailininkai daugelio respublikinių ir tarptautinių ekslibrisų konkursų nugalėtojai ir prizininkai. Jų kūryba – tikra šventė lietuviško ekslibriso mylėtojams, prasminga dovana Šiauliams – Lietuvos ekslibriso 500-mečio proga. Pristatome kiekvieno iš šių autorių kūrybą ir jų pasiekimus ekslibriso srityje.

Virgilijus Augustinas Burba

     Burba Augustinas Virgilijus, g. 1943 06 27 Grūšlaukio k., Kretingos aps. Grafikas, tapytojas, medalių kūrėjas. Ekslibrisus pradėjo kurti 1966 m. studijuodamas LVDI dailės pedagogiką, yra sukūręs per 400 įvairiomis grafikos technikomis (Ex libris R. 1975, Gecevičiūtės Ligijos. 1975, Burbos V. 1975, Vilniaus universitetui 400 metų. 1975, Aloyzo Každailio, Puidokaitė Asta. 1986, Jonas Basanavičius. 2001).  Surengė individualias ekslibrisų parodas Klaipėdoje 1977, 1978, dvi 1980, 1981 m. Nuo 1973 m. nuolatinis respublikinių ekslibrisų parodų, tarptautinių Vilniaus ekslibrisų bienalių dalyvis ir kt.

Apdovanojimai: garbės medalis – 1986, 1988 metais tarpt. ekslibrisų bienalėse Malborke (Lenkija); premijos – 1984 m. tarptautinio ekslibrisų konkurse Kortonoje (Italija) paskatinamoji premija (už Kortonos miestui skirtus ekslibrisus), 1988 m. tarptaut. G. D‘Annunzio ekslibrisų konkurse (abi Italijoje), 1997 m. tarptaut. Ekslibrisų konkurse „Pro Loco Roccalbegna“ Milane, 2006 tarptaut. Ekslibrisų konkurse „IX parolimpinės Turino žaidynės“ (abi Italijoje) ir kt.

       Kolekcininkas ir ekslibrisų tyrinėtojas iš Olandijos Jos Watershoot rašo: „Po pirmųjų menininkų kūrybos pasirodymų iš Rytų Europos, pastebėjau Augustino Virgilijaus Burbos ekslibriso graviūras. Jo darbai sudomino šio žanro kolekcininkus savo pasaulėvaizdžiu, turtinga ir individualizuota raiška“. 

Alfoncas Čepauskas

      Čepauskas Alfonsas, g. 1929 03 18 Gedgaudiškės k., Skaudvilės vls., Tauragės aps. Grafikas. Ekslibrisus pradėjo kurti 1961 m., jų sukūrė įvairia grafikos technika per 1300 (E. Pellai. Lago Maggiore. 1989, J. Tamašausko. 1991,  E. Simonaičio. 2001, J. Čumačenka. 2002 ir kt.). Lietuvos ekslibrisininkų klubo garbės pirmininkas. Paskelbė straipsnių apie ekslibriso meną, parengė jubiliejinį leidinį „Pripažinimo keliu. Lietuvos ekslibrisininkų klubui 20 metų“ (V., 2002), išleido metodinę knygą „Kaip sukurti ekslibrisą: grafikos technikos (V., 2007), surengė Lietuvos ir tarptaut. Ekslibriso parodų („Vilnius – metropolis Lituaniae“, 1989; „Gediminui – 650“, 1991; „Sakralinis ekslibrisas“, 1992; „M. K. Čiurlioniui – 125“, 2000; „Žalgiriui – 600“, 2010, ir kt.), sudarė jų katalogų. Nuo 1968 m. dalyvauja ekslibrisų parodose ir konkursuose Lietuvoje ir užsienyje. Yra surengęs 55 asmenines ekslibrisų ir grafikos parodas Lietuvoje ir užsienyje. Dalyvavo arti 300 vietinių ir tarptautinių parodų Čekijoje, D. Britanijoje, Italijoje, Japonijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose užsienio šalyse. Per dvidešimt metų vadovavo Lietuvos ekslibrisininkų klubui.

      Apdovanojimai: 1978 m. tarptautinio ekslibrisų konkurso „Bitės ir bičių produktai“ Liublianoje (Jugoslavija) premija; 1983 m. – tarptautinio ekslibrisų konkurso „Medis visais požiūriais“ Vinsėjo mieste (Prancūzija) III premija; 1985 m. – tarptautinio ekslibrisų konkurso „Kalnai ir sportas“ Bormijo mieste (Italija) paskatinamoji premija; 1986 m. tarptautinio ekslibrisų konkurso „Lago Madžorės ekslibrisas“ Luino mieste (Italija) pažymėjimas,  2010 m. tarptautinio ekslibrisų ir mažosios grafikos konkurso „Žalgiris – 600“ prizu ir kt. Surengė individualias ekslibrisų parodas Vilniuje (1977, 1978), Skaudvilėje ir Tauragėje (1981), Lenkijoje (1978) ir kt. Iš viso įvairiose respublikiniuose ir tarptautiniuose ekslibrisų konkursuose pelnė per 50 įvairių apdovanojimų.

      A.Čepauskas apie knygos ženklą yra pasakęs: „Ekslibrisas – viena minčių labirintais atklydusi vizija, sustabdyta ir įkūnyta trapioje medžiagoje – popieriuje, gal ir yra ta vieta, kurioje ryškėja sumanymų spiralės kontūrai. Ir jeigu pavyksta čia išsakyti savo ar kitų norus, lūkesčius ar credo, gal ir lengvesnis tampa metų „turtas“ ir nutolsta pasirodantis liūdesys“.

      

Antanas Kmieliauskas

Kmieliauskas Antanas, g. 1932 03 08 Olendernės k., Butrimonių vls., Alytaus aps. Tapytojas, skulptorius, grafikas. Ekslibrisus kuria nuo 1962 m., yra sukūręs apie 500 knygos ženklų įvairia grafikos (Vinco K. 1965, Rimanto Dichavičiaus. 1975, Algirdo Dembinsko. 1981, Enzo Pellai. 1990, Zigmo Tamakausko. 2001). Nuo XX a. 7 d-mečio vid. pradėjo kurti autorine spalvota  plastmasės raižinio technika. A. Kmieliauskas apie savo autorinę techniką pasakojo: „Ekslibrisus aš pradėjau daryti nauja savo sugalvota technika. Viskas yra pakankamai dviprasmiška... Yra jau seniai žinomos grafikos technikos ir jas naudojant padaryta labai gerų darbų, o mano technika darbui labai nepatogi. Kadangi taip daugiau niekas nedaro, tai išlaikydamas sukurtą stilių ir darydamas klišes aš sugaištu labai daug laiko... Kol tą mažą darbą padarau laiko reikia sugaišti kartais daugiau, kaip prie didelės skulptūros...  Kurdamas ekslibrisą atrandi įvairių eksperimentavimo galimybių. Kad šis mažo formato kūrinėlis būtų įdomus, dažnai ieškai vis kitokios struktūros, piešinio kompozicijos, reljefo ar kolorito. Daugelio idėjų negalėdamas įgyvendinti monumentalioje tapyboje, jas vienaip ar kitaip perteikiau knygos ženkluose. Ne visada buvo įmanoma parodyti savo sukurtą skulptūrą, freską, tapybą, o tūkstančiai ekslibrisų atspaudų pasklido per Lietuvos ir kitų šalių kolekcininkus. Knygos ženklai tapo nuoširdžiausia meno gerbėjų bendravimo forma“.  1966 m. A. Kmieliauskas pirmąkart dalyvavo Čekoslovakijoje vykusioje tarptautinėje ekslibrisų parodoje. Nuo 8 dešimtmečio daugelio respublikinių ir tarptautinių ekslibriso parodų D. Britanijoje, Danijoje, Ispanijoje, Italijoje, Japonijoje, Lenkijoje, kt. šalyse dalyvis.

     Apdovanojimai: 1970 m. apdovanotas XIII tarptautinio ekslibriso kongreso konkurse Budapešte III premija; 1974 m. – San Vito miesto (Italija) tarptautinio ekslibrisų konkurso, skirto miesto municipaliteto bibliotekai, aukso medaliu; 1974 m. – XV tarptautinio ekslibriso kongreso Bledo mieste I premija. 1976, 1978 m. – V, VI tarptautinių šiuolaikinio ekslibriso bienalių Malborke garbės medaliai. 1980 m. – tarptautinės ekslibrisų parodos „Inter-ex libris 80“ Frederikshaune laureatas“; Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejaus respublikinio ekslibrisų konkurso I premija. VI-osios Vilniaus ekslibrisų bienalės laureatas (1987) ir kt.

      Prof. V. Rimkus apie šio dailininko kūrybą rašo:  „A. Kmieliauskas svariai įsijungė į lietuviškojo ekslibriso raidą dar sovietų okupacijos laikais, tai buvo būdas ir galimybė  su jais dalyvauti užsienio parodose. Tam tikslui dailininkas išrado ir ištobulino originalią spalvotosios grafikos techniką. Visi  jo sukurti ekslibrisai yra vienetiniai, nerasime dviejų visiškai vienodų. Jo ekslibrisai tampa ne tik knygos ir tuo labiau bibliotekos ženklu, o kartu ir žmogaus simboliniu portretu, atskleidžiančių jo dvasinę būseną, interesų ratą ir meilę knygai“.

     

Mindaugas Petrulis

Petrulis Mindaugas, g.  1958 06 15 Baltininkų k., Telšių r. Grafikas. Dizaineris. Ekslibrisus pradėjo kurti 1981 m. studijuodamas LVDI. Yra sukūręs per 200 ekslibrisų įvairiomis grafikos technikomis ir kompiuterine grafika (Birutės P. 1984,  Zigmo Gėlės. 1985, „Titnago“ spaustuvė. Pakruojo filialas. 1986,  Klaipėdos m. centrinė biblioteka. 1988,  Valerijono Juciaus. 2001, Jono Basanavičiaus. 2011,  Ievos Simonaitytės biblioteka. 2016,). Nuo 1983 m. dalyvauja ekslibrisų parodose ir konkursuose Lietuvoje ir užsienyje.

      Apdovanojimai: G. Petkevičaitės-Bitės respublikinio ekslibrisų konkurso I premija (1986); Radviliškio rajono centrinės bibliotekos respublikinio ekslibrisų konkurso I premija (1986); Z. Gėlės-Gaidamavičiaus memorialinio muziejus respublikinio ekslibrisų konkurso II premija (1986) ir kt.

     Prof. V. Janulis apie šio autoriaus sukurtus knygos ženklus rašo: „M. Petrulio ekslibrisus lydi šrifto, kaligrafijos elementai, kurie būdingi ir visiems Klaipėdos krašto ekslibrisams. Ankstyvoje dailininko kūryboje aptinkame ir šriftinių, kaligrafinių ekslibriso etiudų, bylojančių apie lengvą autoriaus ranką, tvirtą kompozicijos struktūrą. Ekslibrisai pasižymi ritmu, harmonija, įspūdinga dinamika. Kūrybinio kelio pradžioje M. Petrulis dirbo šilkografijos technika, vėliau atsiradusios naujos technologijos, kompiuterinė grafika pavergė dailininką savo galimybėmis“.

    

Petras Repšys

Repšys Petras, g. 1940 09 26 Šiauliuose. Grafikas, medalininkas, tapytojas, skulptorius. Ekslibrisus pradėjo kurti 1969, jų yra sukūręs per 100 cinkografijos, litografijos, šilkografijos ir kt. technikomis (Vilniaus universiteto biblioteka 1969, Aktoriaus Laimono Noreikos. 1971, S. Gedos. 1971,  Sigitas Katkus. 1977, Mikas Vilutis. 1977, Pranas Morkus. 1980. L; Norberto Vėliaus. 1981. L, Baltramiejaus Remigijaus. 1981 ir kt.). Nuo 1970 m. dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse ekslibrisų parodose-konkursuose: XIII tarptautiniame ekslibriso kongrese (1970), V ir VI tarptautinėse šiuolaikinio ekslibriso bienalėse Malborke (Lenkija) ir kt.

      Apdovanojimai: Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejaus respublikinio ekslibrisų konkurso I premija (1970), V tarptautinės šiuolaikinio ekslibriso bienalės Malborke specialiu Varšuvos ekslibriso klubo prizu (1971) ir kt.

       P. Repšys apie knygos ženklus pasakojo: „Ekslibrisus pradėjau kurti nuo 1969 m., turiu jų atliktų cinkografijos, serigrafijos ir litografijos technikomis. Ekslibrisai pas mus išpopuliarėjo aštuntajame dešimtmetyje. Žmonės užsisakydavo juos kokio nors jubiliejaus proga. Buvo spaudžiami tiražai, klijuojama į knygas. Be to, tai bene vieninteliai kūriniai, sovietmečiu galėję pusiau legaliai patekti į užsienio parodas, į katalogus. Lietuvių ekslibrisai tapo žinomi ir matomi, laimėta medalių ir diplomų. Kai Vilniuje pradėta rengti Pabaltijo ekslibrisų bienales, tai buvo svarbus įvykis, nes artino tris bendro likimo šalis. Žinoma, Maskvai tai nepatiko“.

      Prof. dr. G Jankevičiūtė rašo: „Šiauliečiai geriau nei kiti Lietuvos gyventojai gali pažinti šį specifinį dailės žanrą, nes turi Gerardo Bagdonavičiaus sukauptą ekslibrisų kolekciją. Susidomėjimą ekslibrisu G. Bagdonavičius diegė ir savo mokiniams. Vienas jų – Petras Repšys, kuris mielai pasakoja, kad iš savo Mokytojo apie ekslibrisą iš esmės sužinojo viską.

      Visi P. Repšio ekslibrisai, nesvarbu, kada ir kokia technika padaryti, - lyg maži apsakymai. Apie savo žmones, savo laiką ir save. Kultūros istorikui tai tikras lobis, dailės mėgėjui – didžiulis malonumas“.

Jono Nekrašiaus inf.

Projekto "Lietuvos ekslibrisui – 500“ organizatorė:

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka

Rėmėjai: 

Lietuvos kultūros ministerija

Lietuvos kultūros taryba

Šiaulių miesto savivaldybė

FISAE NARIŲ SĄRAŠE – ŠIAULIŲ APSKRITIES POVILO VIŠINSKIO VIEŠOSIO BIBLIOTEKOS GERARDO BAGDONAVIČIAUS EKSLIBRISŲ FONDAS

   

Raštas, patvirtinantis ŠAVB priėmimą į FISAE

      

     2018 m. rugpjūčio 28 – rugsėjo 2 dienomis Čekijos sostinėje Prahoje vykusiame XXXVII FISAE kongrese Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas (GBEF) priimtas į FISAE. Tai svarbus tarptautinis pripažinimas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešajai bibliotekai (ŠAVB). ŠAVB – pirmoji biblioteka Europoje, tapusi FISAE nare. 

     FISAE – Tarptautinė ekslibriso mėgėjų asociacijų federacija, veikianti nuo 1966 m. Jos kongresai kas dveji metai vyksta vis kitoje pasaulio šalyje. FISAE prezidentu tampa šalies šeimininkės, kurioje vyksta šis renginys, atstovas. Prahos centre, viešbutyje „Pyramida“, vykusiame XXXVII FISAE kongrese dalyvavo delegatai ir atstovai iš įvairių pasaulio šalių.

     2018 m. rugsėjo 1 d. įvyko išplėstinis Kongreso posėdis, kuriam pirmininkavo prezidentas K. Urbanas ir generalinis sekretorius suomis Olli Ylonenas. Kongresas XXXVIII FISAE prezidentu patvirtino Anthony Pincott iš Londono, kuris šias pareigas iškilmingai perėmė iš K. Urbano.

Kongreso posėdyje buvo svarstytas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos prašymas priimti į FISAE narius. Žodis buvo suteiktas bibliotekos delegatui Jonui Nekrašiui. Kongreso dalyviams buvo pristatyta ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo knygos ženklo populiarinimo veikla.

     Išklausius ŠAVB delegato pranešimą ir FISAE sekretoriui O. Ylonenui pasiūlius, buvo priimtas sprendimas tenkinti prašymą ir ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondą priimti į FISAE narius.

     

A. Kaktytės inf.

Projektą dalinai finansavo Lietuvos kultūros taryba 

Lietuvos Respublikos ambasada Čekijoje