LEIDINYS „EKSLIBRISAI MEDIKAMS“ ŠIAULIUOSE

Vaišvilos nuotr. 2017-09-23

I. Slonksnytės nuotr.

Ačiū šio leidinio rengėjai Lietuvos medicinos bibliotekos Informacijos skyriaus vedėjai Reginai Vaišvilienei už vertingą dovaną Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondui (toliau GBEF). Visų norinčių pavartyti leidinį laukiame Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Knygos grafikos centre.

R. Vaišvilienė ŠAVB  atvežė dovanų – 30 knygų medicinos, dailės ir ekslibriso tema. 

GBEF bendrystė su Lietuvos medicinos biblioteka prasidėjo 2015 m. Tuomet vykdėme projektą „Prisiliesk prie dailininko Gerardo Bagdonavičiaus sėkmės". Regina Vaišvilienė konferencijoje "Šiaulių krašto knygos ženklai kaip kultūros paveldas ir jo sklaida XX–XXI amžiuje" pristatė šiaulietiškus ekslibrisus medicinos tema.

A. Kaktytė inf.

SUKANKA 25-ERI METAI, KAI LIETUVA TAPO FISAE NARĖ

Ekslibrisas italų kolekcininkui, 1992.

Europoje jau rankraštinėse knygose būdavo piešiami savininkų herbai. Išradus knygų spausdinimą, nuosavybei žymėti buvo naudojami ekslibrisai ir superekslibrisai. Lietuvoje seniausias yra Žygimanto Senojo superekslibrisas su 1518 metų data. Tad 2018 metais pirmajam Lietuvos knygos ženklui sukaks 500 metai.

Per ilgą savo raidos kelią ekslibrisas Lietuvoje  buvo propaguojamas kaip knygos savininko ir bibliotekos ženklas, tarnavo kaip vizitinė kortelė, kurioje dailininkai įkūnydavo savo moderniausias idėjas, atspindinčias dabartį ir istoriją, turtino dailės palikimą. Knygos ženklas yra išsikovojęs pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse. Juo domisi kolekcininkai, dailininkai, menotyrininkai, knygos ženklo gerbėjai ir bibliofilai.

Vilniuje veikia Lietuvos ekslibrisininkų klubas. Panašūs klubai veikė Panevėžyje, Utenoje, Klaipėdoje, Kaune, Jonavoje, Pakruojyje, Šiauliuose ir kitur. 1988 m. spalio 29 d. Pakruojo dvaro rūmuose buvo įkurtas Ekslibriso visuomeninis muziejus. Jis surengė daugiau kaip 40 knygos ženklo parodų, du ekslibrisų konkursus, pirmąjį Lietuvos ekslibrisininkų seminarą. 2001 m. spalio 3 d. Ekslibrisų muziejus buvo įkurtas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekoje. 2014 m. rugpjūčio 8 d. muziejus reorganizuotas į Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondą (sutrumpintai - GBEF).

Ekslibrisui propaguoti yra organizuojamos parodos, konkursai, bienalės, konferencijos ir kongresai. Kuriasi klubai, muziejai, draugijos ir asociacijos, leidžiami laikraščiai, žurnalai, knygos, katalogai, albumai ir monografijos. Daugelyje pasaulio šalių – Austrijoje, Belgijoje, Italijoje, Japonijoje, Lietuvoje, Kinijoje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Portugalijoje, Rusijoje, Vokietijoje ir kt. – veikia ekslibrisininkų draugijos, muziejai, klubai, leidžiantys įvairaus periodiškumo biuletenius, žurnalus, laikraščius. Visas šias organizacijas vienija Tarptautinė ekslibriso dailininkų ir mėgėjų asociacija FISAE (Federation Internationale des Societes d‘Amateurs d‘Ex-Libris), kuri kas dveji metai rengia tarptautinius ekslibrisininkų kongresus. Pirmasis FISAE kongresas įvyko 1953 m. Austrijoje, Kufšteine.  

FISAE XXIV tarptautinio
 ekslibrisų kongreso logotipas

FISAE XXIV tarptautinio  ekslibrisų kongreso antspaudas

Vertėja, dailininkė Sumiko Ueki ir kolekcininkas Jonas Nekrašius

1992 m. rugpjūčio 31 – rugsėjo 5 dienomis šių eilučių autoriui teko dalyvauti Japonijoje, Saporo mieste surengtame FISAE XXIV tarptautiniame ekslibriso kongrese. Nuvykti į šį kongresą padėjo ir paramą suteikė Atviros Lietuvos fondas. Į kongresą Japonijoje tada teko vykti per Maskvą. Iš pradžių Aeroflot’o lėktuvu nuskridau į Chabarovską. Iš ten - į Japonijos miestą Nijagatą, kur pasitiko šio miesto dailininkė ir ekslibrisų kūrėja Sumiko Ueki. Ji suteikė visą informaciją apie kongresą ir palydėjo iki Saporo.

Praėjus ketveriems metams japonų dailininkės Sumiko Ueki ekslibrisų paroda buvo surengta Šiauliuose, o 1996 m. rugsėjo 7–10 dienomis Šiauliuose ir Pakruojyje apsilankė ir pati Sumiko Ueki. Ji, sugrįžusi į Japoniją, 1997 m. išleido nedidelę iliustruotą knygelę apie savo viešnagę Lietuvoje, Šiauliuose, Pakruojyje.

FISAE dalyviai. Japonija, 1992.

FISAE kongrese Japonijoje teko atstovauti Lietuvos ekslibrisininkams, skaityti pranešimą apie Lietuvos knygos ženklo istoriją ir ekslibriso kūrėjus, supažindinti kongreso dalyvius su Pakruojo ekslibriso muziejaus veikla ir Lietuvos knygos ženklo kūrėjais, pristatyti šiauliečio dailininko Gerardo Bagdonavičiaus kūrybą. Kongrese dalyvavo beveik 200 atstovų iš 20 pasaulio šalių: Anglijos, Austrijos, JAV, Belgijos, Danijos, Olandijos, Švedijos, Japonijos, Kinijos, Vokietijos ir kt. Kongreso organizatorius ir dalyvius maloniai nuteikė žinia, kad kongreso darbe pirmąkart dalyvauja ir atstovas iš Lietuvos.

Ekslibrisas FISAE XXIV tarptautiniam
ekslibrisų kongresui. Autorius Yasuschi Ohmoto, 1992.

Kongrese veikė įvairių sekcijų, buvo perskaityta daug pranešimų apie įvairių šalių knygos ženklo istoriją ir ištakas, ekslibriso vystymąsi ir dailininkus. Kongreso parodų salėse eksponuota keliolika įdomių parodų: „Japonijos folkloro siužetai ekslibrise“, „Ekslibrisai žymiam švietėjui Johanui Comeniusui“, „Pasaulio šalių dailininkų knygos ženklai“. Pastarojoje eksponuoti ir lietuvių dailininkų V. Daniliauskaitės, V. Alviko, K. Grigaliūno, V. Jakšto, A. Čepausko ir A. Kmieliausko darbai. Parodos metu dailininkai iš Kinijos ir Japonijos demonstravo savitą ekslibrisų ir mažosios grafikos kūrimo techniką, veikė įvairių spaudinių, katalogų, knygų ir mainų mugė, kurioje nemažą pasiekimą turėjo ir Lietuvos leidiniai apie knygos ženklą.

Kongreso svečius ir dalyvius sudomino šių eilučių autoriaus pranešimas apie Lietuvos ekslibriso istoriją, raidą ir kūrėjus. Kongreso metu pavyko užmegzti dalykinius ryšius su Japonijos, Kinijos, Austrijos, Danijos, Švedijos, Vokietijos ir kitų šalių atstovais, dailininkais ir kolekcininkais.

Tekančios saulės šalyje buvo sudarytos puikios sąlygos ne tik pabendrauti su įvairių šalių dailininkais, menotyrininkais, bibliofilais ir kolekcininkais, besidominčiais ekslibrisu, bet ir susipažinti su ilgaamže ir savita Japonijos kultūra, menu, jos knygos iliustravimo ir knygotyros pasiekimais.

Svarbiausias XXIV tarptautinio kongreso įvykis buvo 1992 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos iškilmingas priėmimas į tarptautinę ekslibrisų dailininkų ir mėgėjų asociaciją (FISAE). Lietuvos priėmimą į FISAE pasirašė ir patvirtino FISAE prezidentas Yasushi Ohmoto, generalinis sekretorius Williamas E. Butleris (Didžioji Britanija) ir Klausas Rodelis (Danija), Japonijos Ex libris asociacijos prezidentas Hidataro Jamamura ir generalinis sekretorius Ichigoro Uchida.

Lietuva tapo 32-ąja FISAE nare, 1992.

Lietuva tapo 32-ąja FISAE nare, 1992. 

Lietuva tapo 32-ąja FISAE nare, pirmoji iš buvusios Sovietų Sąjungos respublikų. Tai buvo labai aukštas lietuvių dailininkų ir ekslibriso propaguotojų įvertinimas, svarbus žingsnis įsiliejant į pasaulio ekslibriso kūrėjų ir mėgėjų organizaciją. Šiam įvykiui pažymėti išeivijos lietuvių dailininkas Vytautas O. Virkau (1930-2017) 1993 m. sukūrė ekslibrisą, skirtą šių eilučių autoriui ir Frederikshauno (Danija) ekslibriso muziejaus direktoriui Klausui Rodeliui.

Vytautas  Osvaldas Virkau, 1993.

Vytautas Osvaldas Virkau, 1993.

 Šiemet rugsėjo mėnesį sukako 25-eri metai, kai Lietuva XXIV tarptautiniame kongrese buvo priimta į FISAE nares. Šiai organizacijai dabar priklauso 33 valstybės: Argentina, Australija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Kinija, Čekija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Vengrija, Italija, Japonija, Lietuva, Liuksemburgas, Meksika, Olandija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Rusija, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Ukraina, Didžioji Britanija ir JAV.

2018 metais rugpjūčio 28 – rugsėjo 1 dienomis Prahoje (Čekija) įvyks XXXVII FISAE kongresas (rengėja Čekijos ekslibrisininkų asociacija Spolek sběratelů a přátel exlibris).

Ateinantys metai mums yra svarbūs tuo, kad Lietuva minės 500-ąsias sukakties metines, kai buvo sukurtas pirmasis lietuviškas knygos ženklas. Tikimės, kad šiame kongrese dalyvaus Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas (GBEF) ir skaitys pranešimą bei pristatys stendą apie Lietuvos ekslibriso istoriją, GBEF veiklą ir dailininko Gerardo Bagdonavičiaus sukurtus knygos ženklus.

Jonas NEKRAŠIUS

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. 

ŠIAULIUOSE LANKĖSI EKSLIBRISŲ KOLEKCININKAS IŠ SANKT PETERBURGO

Iš kairės: GBEF pirmininkas J. Nekrašius, kolekcininkas S. Gasiūnas
 dailininkė L. Braza, bibliotekininkė A. Kaktytė

Rugsėjo 13 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje lankėsi ekslibrisų kolekcininkas Stanislovas Gasiūnas iš Sankt Peterburgo. Kolekcininkas domėjosi bibliotekoje eksponuojamomis žymių lietuvių grafikų A. Čepausko ir V. Janulio ekslibrisų parodomis, bibliotekoje įkurtu Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondu. Svečią priėmė GBEF nariai: bibliotekininkė Asta Kaktytė, Ekslibrisų fondo pirmininkas Jonas Nekrašius ir dailininkė Lolita Braza. Apsikeitėme dovanomis. S. Gasiūnas GBEF dovanojo leidinių ir 18 ekslibrisų.

Stanislovas Gasiūnas gimė 1943 m. Panevėžyje. Po karo šeima buvo priversta išvykti iš Lietuvos. Trylikametis S. Gasiūnas apsigyveno su tėvais Rusijos tolimuosiuose rytuose, prie Ochotsko jūros Nagajevo įlankos, Magadano mieste. Ten baigė geologijos mokslus. Šiuo metu gyvena Sankt Peterburge.

S. Gasiūnas yra sukaupęs apie 4 000 knygų, iš jų 1 200 ekslibrisų tema, apie 21 tūkst. įvairių šalių dailininkų ekslibrisų. Dar lietuvis kolekcionuoja akmenis ir su jais susijusią literatūrą.

A. Kaktytės inf.

Ievos Slonksnytės nuotr.

Iš kairės: bibliotekininkė A. Kaktytė, kolekcininkas S. Gasiūnas, dailininkė L. Braza

VAIDOTO JANULIO EKSLIBRISAI POVILO VIŠINSKIO VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE

Šiauliečio dailininko Vaidoto Janulio ekslibrisų parodos pristatymas 

rugsėjo 8 d., penktadienį, 16 val. Maloniai kviečiame.

ALFONSO ČEPAUSKO MAŽOSIOS GRAFIKOS PARODA POVILO VIŠINSKIO VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE

Rugsėjo 5–29 dienomis Meno ir muzikos skyriuje eksponuojama personalinė Alfonso Čepausko mažosios grafikos paroda. Parodai atrinkti 87 mažosios grafikos kūriniai, iš jų 67 ekslibrisai, sukurti spalvoto oforto ir kompiuterine technikomis. Paroda bibliotekoje eksponuojama pirmą kartą. Išleistas parodos informacinis leidinys.

Žymaus Lietuvos dailininko, keliautojo, žurnalisto Alfonso Čepausko (g. 1929 m.) kūrybinis kelias glaudžiai susijęs su ekslibrisu. Šiuo žanru dailininkas susidomėjo 1962 m. baigęs Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, o rimčiau pradėjo kurti nuo 1969 m., kai pirmą kartą dalyvavo parodoje „Vilniaus ekslibrisas“. Gavęs kvietimų dalyvauti Lietuvos ir užsienio parodose, ėmė raižyti nedideles cinko plokšteles ieškodamas savitos kompozicijos, techninių sprendimų, spalvinių atspaudo derinių. Dabar dailininko mėgstama technika yra ofortas.

Dailininkas dalyvavo daugiau kaip 300 parodų užsienyje ir Lietuvoje, pats surengė apie šimtą vietinių ir tarptautinių konkursinių parodų. Sudarė keliasdešimt parodų katalogų, bibliografinių leidinių, publikavo straipsnių apie parodas, konkursus, kūrybą Lietuvos ir užsienio leidiniuose.

Dvidešimt metų vadovavo „Lietuvos ekslibrisininkų“ klubui. Sukūrė per 1 200 ekslibrisų, o tarptautiniuose konkursuose pelnė per penkiasdešimt įvairių įvertinimų. 1980 m. Jugoslavijoje už ekslibrisus bičių tema pelnė pirmąjį apdovanojimą.

Moksleiviams, pradedantiems grafikams, parodų rengėjams, dailės gerbėjams ir kolekcininkams parengė patarimus „Kaip sukurti ekslibrisą“. Dalis šių leidinių ir dailininko ekslibrisų saugoma Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (toliau – ŠAVB) Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde.

Pasak meno kritikų, kurdamas ekslibrisus ir suvokęs šio žanro ypatybes, dailininkas suformavo savitą plastinę kalbą, manierą ir stilistiką, išreiškiančią pagarbą žmogui, institucijai ar istoriniam įvykiui. Daugumoje dailininko ekslibrisų dominuoja žmogaus figūra, tačiau ne konkreti asmenybė, o simbolis, atspindintis veiklą, pomėgius, profesiją. Kartais ta figūra, jungiama su architektūros gamtos objektais, išauga su daugiau rankų, kojų, taip parodant įvairiapusišką žmogaus gyvenimą ir veiklas.

Ekslibrisuose A. Čepauskas įprasmino daugelį Lietuvos ir kitų šalių asmenybių ir institucijų, kultūrinius, istorinius šalies aspektus.

Astos Kaktytės inf.

KURIAMAS DOKUMENTINIS PAŽINTINIS FILMAS APIE DAILININKĄ GERARDĄ BAGDONAVIČIŲ

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka renka prisiminimus apie dailininką Gerardą Bagdonavičių. Svarbu viskas, ką prisimenate patys ar išgirdote iš kitų. Labai vertinga medžiaga yra laiškai, nuotraukos, meno darbai, knygų ženklai, užrašai ir kiti dokumentai – viskas, prie ko prisilietė dailininkas Gerardas Bagdonavičius. Prašytume pasidalyti kontaktais žmonių, kurie turi ką papasakoti. Istorijos ir faktai bus panaudoti kuriant filmą apie G. Bagdonavičių.

Informacijos laukiame iki 2017 m. rugsėjo 1 d. Skambinkite tel. 865084668, rašykite el. p. menocentras@savb.lt arba užeikite į bibliotekos Meno ir muzikos skyrių (Aušros al. 62). Projekto vadovė Asta Kaktytė.

Projektas „Šiaulių krašto knygos ženklai kaip kultūros paveldas ir jo sklaida XX-XXI amžiuje“

Projektą organizuoja:

Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka

Rėmėjai ir partneriai:

Straipsnių pradžia

LATVIŲ DAILININKO PĖTERIO UPYČIO EKSLIBRISŲ PARODA POVILO VIŠINSKIO BIBLIOTEKOJE

Latvijos ekslibrisui – 120 metų!

Pėteris Upytis (1985 m.)

LATVIŲ DAILININKO PĖTERIO UPYČIO EKSLIBRISŲ PARODA

 Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos

Meno ir muzikos skyriuje

2017 m. liepos 17 – 31 d.

Latvijoje gerai žinomas senosios kartos dailininkas, buvęs Latvijos dailės akademijos profesorius Pėteris Upytis (Pēteris Upītis) (1899-1989) kūrė taikomąją grafiką, estampus, knygų iliustracijas, ekslibrisus. Dailininkas ekslibrisus pradėjo kurti 1927 m. Nuo 1928 m. jis dalyvavo daugiau kaip 300 parodų Latvijoje ir užsienyje. P. Upytis sukūrė per 700 ekslibrisų. Jo sukurti knygos ženklai buvo eksponuojami Estijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Danijoje, Japonijoje, Švedijoje, Ukrainoje, Uzbekijoje, Vengrijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. P. Upytis buvo I, III ir V Vilniaus ekslibriso bienalių dalyvis ir laureatas. 1976 m. P. Upyčiui paskirta Latvijos valstybinė premija.

Su latvių dailininku P. Upyčiu susitikau 1985 m. gruodžio 12 d. Vilniaus 5-osios ekslibrisų bienalės metu. Per šios ekslibrisų parodos atidarymą P. Upytis buvo paskelbtas Vilniaus 5-osios ekslibrisų bienalės laureatu. Bienalės proga surengtoje mokslinėje-teorinėje konferencijoje „Ekslibriso idėjinės-estetinės funkcijos“ susipažinau su P. Upyčiu, paskui su juo teko kalbėtis dailės studijoje pas dailininką Valerijoną Jucį. P. Upytis maloniai bendravo su lietuvių dailininkais ir kolekcininkais, pasakojo apie savo kūrybą. Vyko įdomus pokalbis apie latvių ir lietuvių ekslibrisą, dailininkus, parodas, plenerus. Šio susitikimo metu pakviečiau P. Upytį surengti Lietuvoje ekslibrisų parodą. Dailininkas pažadėjo atsiliepti į šį kvietimą. P. Upytis man padovanojo savo sukurtų ekslibrisų, 1975 m. Rygoje išleistą atvirukų komplektą su latvių dailininkų sukurtais knygos ženklais. Šiame leidinuke dailininkas savo ranka įrašė: „Pēteris Upītis. Vilniaus V Bienale. 12. XII 1985“.

1986 m. birželį iš Rygos gavau P. Upyčio laišką, kuriame jis rašė, kad siunčia savo sukurtus ekslibrisus ir nuotrauką parodai. 1986 m. spalio ir lapkričio mėn. Pakruojo rajono centrinės bibliotekos skaitykloje buvo surengta P. Upyčio ekslibrisų paroda. Joje buvo pateikti 36 daugiausia medžio raižinio technika sukurti ekslibrisai žymiems Latvijos meno ir mokslo veikėjams, dailininkams, rašytojams.

Mėgstamiausia P. Upyčio technika – medžio raižinys, kuriuo dailininkas pasiekė maksimalaus lakoniškumo ir profesionalumo. Gerai pažindamas šiuos žmones, dailininkas surado savitą siužetą, poetišką simbolį ir puikiai išraižė medyje. Jo sukurti knygos ženklai pasižymi išsamia charakteristika, kompaktiška kompozicija ir meistriška raižysena. P. Upyčio ekslibrisuose dominuoja Latvijos kraštovaizdis, alegoriški arba simboliniai ženklai, susiję su knygos savininko profesija, pomėgiais.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje Meno ir muzikos skyriuje pirmąkart Šiauliuose iš Jono Nekrašiaus kolekcijos rengiamoje latvių dailininko Pėterio Upyčio darbų parodoje eksponuojami daugiausia ksilografijos technika 1966, 1976, 1979-1981, 1983-1985 metais sukurti ekslibrisai, skirti Latvijos ir pasaulio meno ir mokslo veikėjams, dailininkams, knygų savininkams, kolekcininkams. Šioje parodoje pateikiami ir knygos ženklai, kuriuos P. Upytis sukūrė Lietuvos menininkams: dailėtyrininkei Ingridai Korsakaitei (1966 m.) ir dailininkui Vincui Kisarauskui (1976 m.).

Paroda skirta Latvijos ekslibriso 120-ies metų sukakčiai, kai 1897 m. buvo sukurtas pirmasis latviškas knygos ženklas, paminėti. 

Parodos kuratorius Jonas NEKRAŠIUS

Straipsnių pradžia

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. 

VASAROS ATOSTOGOS EKSLIBRISUOSE

2017 m. liepos 10-19 d. 

asociacija „Viešieji interneto prieigos taškai“ kartu su Kurtuvėnų mokykla Lietuvos moksleiviams organizavo

smagius vasaros atostogų užsiėmimus 

„IT dirbtuvės siaučia Kurtuvėnuose II”.

Stovyklą iš dalies finansuoja Švietimo mainų ir paramos fondas, projekto TAPK lėšomis.

10-14 m. jaunuoliai stovykloje 

išbandė nuotoliu valdomus dronus, išmaniųjų telefonų bei kompiuterių pagalba programuoti mobiliąsias aplikacijas bei kurti virtualius vietovės žemėlapius, susipažino su elektronikos pasauliu panaudojant LittleBits konstruktorių ir kt. 

Kiekviena stovyklautojo diena prasidėjo ne tik IT, bet ir kūrybiškomis meninėmis veiklomis.

Liepos 14 d. (penktadienį) Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo narė, dailininkė Lolita Braza stovyklautojams pristatė knygos ženklo meną. Jaunimas kūrė ekslibrisus asmeninės bibliotekos knygoms. 

Astos Kaktytės inf.

Lauros Grinevičiūtės nuotr.

Straipsnių pradžia

DAILININKO VAIDOTO JANULIO EKSLIBRISŲ KŪRYBOS RAIDA

Dailininkas profesorius Vaidotas Janulis š. m. birželio 8 d. Šiaulių dailės galerijoje pristatys savo jubiliejinę kūrybos (grafikos, piešinių ir objektų) parodą, taip paminėdamas savo kūrybinės veiklos 35-metį ir gimimo 60-ties metų sukaktį.

Sveikiname gerbiamą dailininką prof. Vaidotą Janulį jubiliejaus proga, linkime visokeriopos sėkmės, sveikatos, ilgų gyvenimo metų,  kūrybinių laimėjimų.  

Dailininkas, prof. Vaidotas Janulis prie 2014 m. sukurtos atminimo lentos "Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas". Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyrius. J. Nekrašiaus nuotr.

Vaidotas Janulis gimė 1957 metais gegužės 31 d. Šiauliuose. 1982 m. baigęs Šiaulių pedagoginio instituto Dailės fakultetą pagal paskyrimą pradėjo dirbti šiame institute (nuo 1997 m. – Šiaulių universitetas) ir ten dirba iki šiol. Dėstomi dalykai: grafika, kaligrafija, piešimas. Nuo 1992 metų Lietuvos dailininkų sąjungos narys, nuo 2010 m. Lietuvos mokslininkų sąjungos narys. Dailininko darbo sritys: lakštinė grafika, ekslibrisas, akvarelė, tapyba ir instaliacijos. V. Janulis grafikoje naudoja šilkografijos ir mišrias technikas. Parodose dalyvauja nuo 1982-ųjų – Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Australijoje, Anglijoje, Belgijoje, Danijoje, Japonijoje, JAV, Meksikoje, Rumunijoje, Rusijoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Ukrainoje. Dalyvavo pleneruose Lietuvoje, Latvijoje ir kt. Surengė per 30 personalinių parodų. Yra parengęs ir iliustravęs knygų, katalogų, albumų, įvairių lankstinukų, plakatų. Organizavo projektus ir plenerus: 2005 m. respublikinį projektą „Švelnus vėjas“ Šventojoje, 2007 m. tarptautinį projektą „Aksominis sezonas“ Šventoji–Liepoja (Latvija), 2008, 2011 ir 2014  m. tarptautinius grafikos plenerus Šiauliuose „Šiauliai saulės miestas – visada geras oras“ ir kt.

„Mano pagrindinė kūrybos kryptis – grafika, – sako V. Janulis. - Taip pat domiuosi ekslibrisu, kaligrafija, tapyba, meno objektais, fotografija.“ V. Janulis dar pasakojo, kad jo kūrybinis kelias prasidėjo nuo kolekcijų. Mokydamasis Šiaulių 6-osios vidurinės mokyklos7-oje klasėje buvo sukaupęs nemažą pašto ženklų kolekciją, vėliau ėmė rinkti meno knygas. Taip pamažu įsitraukė į meno pasaulį, susidomėjo piešimu.

V. Janulio ekslibrisas saugomas GBEF

V. Janulio ekslibrisas saugomas GBEF

Ekslibrisų parodos, konkursai, bienalės

Pirmuosius ekslibrisus V. Janulis sukūrė 1981 m. dar studijuodamas Dailės fakulteto ketvirtame kurse. 1984 m. sukūrė pirmuosius ekslibrisus šilkografijos technika dailininkams Romanui Vilkauskui, Eduardui Juchnevičiui, klasės draugui Petrui Rimeikai ir kurso draugui Algiui Griniui. Jų jau yra sukūręs per 130.

V. Janulis nuo 1986 m. dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose ekslibrisų konkursuose, trienalėse, bienalėse ir parodose. Jis yra pelnęs pirmąsias, antrąsias, trečiąsias vietas, apdovanotais diplomais ir prizais.

Vienas pirmųjų ekslibrisų konkursų, kuriame dalyvavo V. Janulis, vyko 1986 m. Naisiuose (Šiaulių r.). Tai respublikinis ekslibrisų konkursas-paroda „Zigmo Gaidamavičiaus-Gėlės muziejus“, skirtas poetui Z. Gėlei-Gaidamavičiui atminti. Konkursą organizavo Naisiuose įsikūręs poeto memorialinis muziejus. V. Janulis tapo šio konkurso nugalėtoju.

1993 m. Šiauliuose buvo surengtas pirmasis tarptautinis ekslibrisų konkursas „Simonui Daukantui – 200“. Šiame konkurse pirmoji premija buvo paskirta dailininkui V. Januliui.

1993 m. Šiaulių dailės galerijoje ir Klaipėdos dailės galerijoje veikė personalinės V. Janulio ekslibrisų parodos. Eksponuota per penkiasdešimt ekslibrisų, sukurtų šilkografijos technika. Didžioji darbų dalis buvo skirta kolegoms dailininkams ir draugams.

1997 m., minint Šiaulių miesto kultūros centro „Laiptų galerija“ įkūrimo penkmetį, buvo surengtas respublikinis ekslibrisų konkursas. Antrąja premija buvo apdovanotas šiaulietis dailininkas V. Janulis.

1998 m. Šiauliuose buvo paskelbtas tarptautinis ekslibriso konkursas „Ex libris. Kryžių kalnas. Šiauliai“. Jame aktyviai dalyvavo Šiaulių universiteto studentai, vadovaujami dėstytojo Vaidoto Janulio. Konkurso žiuri sprendimu dailininkui V. Januliui buvo skirta paskatinamoji premija.

1999 m. V. Janulis šilkografijos technika sukūrė du miniatiūrinius knygos ženklus – „Exlibris. JN“. Jų dydis – 10 mm. Tai mažiausi šilkografijos technika sukurti ekslibrisai Lietuvoje.

1999 m. gruodį Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka paskelbė tarptautinį ekslibrisų konkursą bibliotekos įkūrimo 50-mečiui paminėti. Žiuri sprendimu trečioji premija paskirta šiauliečiui dailininkui V. Januliui.

2001 m. Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija paskelbė tarptautinį ekslibrisų konkursą ir parodą „Ex libris. Šiaulių J. Janonio gimnazijai – 150“. Dailininkas V. Janulis šiame konkurse buvo apdovanotas trečiąja premija.

Ekslibrisas Janonio gimnazijai. Aut. V. Janulis. Ekslibrisas saugomas GBEF

2002 m. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos galerijoje, 2003 m. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos galerijoje ir 2004 m. Marijos Kiuri-Sklodovskos universiteto muziejuje Liubline (Lenkija) veikė V. Janulio personalinė ekslibrisų paroda.

2003 m. V. Janulis dalyvavo XIII tarptautinėje ekslibrisų bienalėje Vilniuje.

2006 m. V. Janulis dalyvavo kolektyvinėje ekslibrisų kūrėjų parodoje „Šiaulių krašto knygos ženklai, kaip knygos kultūros paveldas“, kuri veikė Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos galerijoje.

2008 m. V. Janulis dalyvavo ateitininkams skirtoje XX respublikinėje ekslibrisų parodoje, kuri veikė Vilniuje Šv. Jono gatvės galerijoje.

2009 m. Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros skyrius paskelbė tarptautinį ekslibrisų konkursą „Ex libris. Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis“. V. Janulis buvo apdovanotas šio konkurso antrąja premija.

Antspaudas. Aut. V. Janulis
Saugomas GBEF

2009 m. Rumunijoje Prahovos apskrities meno muziejaus surengtoje tarptautinėje parodoje „Ion Ionescu-Quintus“ V. Janulis buvo apdovanotas Garbės diplomu.

2011 m. V. Janulis dalyvavo tarptautinėje Vilniaus ekslibrisų bienalėje, 2012 m. XXII Lietuvos ekslibrisų parodoje, kuri veikė Vilniuje, Šv. Jono gatvės galerijoje.

2014 m. rugsėjo 11 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyriuje atidengta atminimo lenta „Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas“, skirta ekslibrisų kūrėjui, dailininkui G. Bagdonavičiui atminti. Atminimo lentos autorius – dailininkas, prof. Vaidotas Janulis.
2015 m. tarptautiniame ekslibriso konkurse „Mykolui Kleopui Oginskiui – 250“, kurį surengė Vilniuje įsisteigęs verslo parkas „Gariūnai“, V. Janulis pelnė paskatinamąją premiją.

2015 m. spalio–lapkričio mėnesį Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekos Meno ir muzikos skyriuje veikė V. Janulio sukurtų ekslibrisų, dovanotų bibliotekai, paroda.

Be to, dailininkas V. Janulis su savo sukurtais ekslibrisais dalyvavo šiose parodose: 12-ojoje respublikinėje ekslibriso parodoje Vilniuje (1985 m.), 14-ojoje respublikinėje ekslibrisų parodoje Vilniuje (1986 m.), ekslibrisų parodoje „Šiauliai ir šiauliečiai“ (1986 m.) Šiaulių inžinierių namuose, 1998 m. parodoje „Panevėžio krašto asmenvardiniai knygos ženklai“ ir kt. Taip pat dailininkas V. Janulis dalyvavo tarptautiniuose ekslibrisų konkursuose-parodose Sint Niklase (Belgija, 1995 m.), Meksike (Meksika, 2001 ir 2007 m.), Anglijoje (2001 m.), Ankaroje (Turkija, 2003 m.), Malborke (Lenkija, 2009 ir 2013 m.), Glivicėse (Lenkija, 2010 m.) ir kt.

V. Janulis apie savo sukurtus ekslibrisus ir jų kūrybą pasakoja: „Ekslibrisas gimsta spontaniškai ir įdomiai, kitą kartą be didelių pastangų. Jeigu jį kuri gerai pažįstamam žmogui ar kokia artima tema. Ir jeigu tai ne užsakymas. Mano ekslibrisuose dažnai dominuoja paukštis. Manau, tai galima rasti dažno dailininko kūriniuose. Yra tekę daryti užsakytus ekslibrisus. Su dažnu darbu tekdavo pavargti, kol rasdavau reikiamą formą ir plastiką. Su ekslibrisais dirbu nuolat. Mažame darbe galima padaryti atradimų, kuriuos vėliau pritaikai lakštinėje grafikoje.

Ekslibrisas šiuolaikinėje visuomenėje labai mobilus, įgavęs savarankiškumą, dažnai atitolęs nuo knygos. Manau, kad tai praplečia knygos ir ekslibriso santykio ribas. Ateities ekslibriso planai – toliau puoselėti jo temas, plastiką ir technologiją.“

V. Janulio ekslibrisuose pagrindinis dėmesys skiriamas meniniam vaizdui ir kokiai nors išreikštai knygos savininko ypatybei. Jis daug knygos ženklų yra skyręs kolegoms dailininkams, įvairioms institucijoms. Kurdamas ekslibrisus autorius dažnai naudoja paukščių simbolius, yra dalyvavęs ekslibriso bienalėje Meksike (Meksika) paukščių tema. Artima dailininkui V. Januliui ir sakralinė tema, yra sukūręs knygos ženklų Popiežiui Jonui Pauliui II, kardinolams, vyskupams, kunigams, vienuoliams. Šie ekslibrisai sukurti kongrevo technika. V. Janulis ekslibriso tema yra skaitęs pranešimus konferencijose, seminaruose, vedęs praktinius ir edukacinius užsiėmimus studentams, moksleiviams ir visuomenei.

V. Janulio nuomone, šiais laikais keičiasi ekslibriso tiesioginė paskirtis ir taikomoji reikšmė – nuo konkretaus žmogaus ir knygos ryšio įtvirtinimo prie objekto, įvykio, vaizdo simbolio įprasminimo. Ekslibrisas dabar neretai tampa įvairių sukakčių, švenčių atributu, proginiu ženklu, ekslibrisai kuriami įvairiomis progomis: personalijoms, institucijoms, architektūros ir istorijos paminklams, mokslo įstaigoms, kultūros, meno ir literatūros personažams įprasminti. Šiuolaikiniam ekslibrisui labiau priskirtina ne apsauginė, bet reprezentacinė funkcija.

Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo kuratorius
Jonas NEKRAŠIUS

Straipsnių pradžia

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. 

ŠIAULIŲ SALDUVĖS PROGIMNAZIJOS IR STASIO ŠALKAUSKIO GIMNAZIJOS MOKSLEIVIŲ KŪRYBINIŲ DARBŲ PARODA „EKSLIBRIS SAU“

Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, „Šaltinėlio“ filiale gegužės 5 d. pristatyta Šiaulių Salduvės progimnazijos ir Stasio Šalkauskio gimnazijos 8–11 klasių mokinių kūrybinių darbų paroda „Ekslibris sau“. Dailės mokytojos Daina Dambrauskienė ir Jolita Šlivinskienė papasakojo apie ekslibrisą, pristatė ir įvertino mokinių kūrybą.

Bibliotekos darbuotoja perskaitė žymių žmonių mintis apie ekslibrį, papasakojo apie šiaulietį Joną Nekrašių - ekslibrisų kolekcininką, šiaulietį dailininką Paulių Arlauską – mažiausio ekslibriso autorių. 

Šiaulių miesto savivaldybės
viešosios bibliotekos inf.

Gabija Galkontaitė, III kl.
Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazija

Lukas Pudžemys, III kl.
Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazija

Rimvydas Šimkus, III kl.
Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazija

Toma Ramoškaitė, III kl.
Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazija