ŠIAULIŲ KNYGŲ MUGĖJE KALBĖTA APIE KNYGOS ŽENKLUS

2016 m. lapkričio 19 d. pirmą kartą Šiauliuose organizuota knygų mugė. Jos organizatoriai, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, knygų mugės svečius pakvietė dalyvauti gausybėje renginių. 

Įvairaus amžiaus žmonės dalyvavo daugiau kaip 20 edukacinių veiklų. Ekslibrisų kūrimo dirbtuves pristatė dail. Lolita Putramentienė-Braza.

Meno gerbėjus nustebino specialiai Šiaulių knygų mugei atgabenta tarptautinė konkursinė ekslibrisų paroda „M. K. Oginskis-250“, kurią pristatė grafikas Alfonsas Čepauskas. Parodą sudaro 191 ekslibrisas, sukurtas 88 dailininkų iš 24 šalių. Į Šiaulius atvežti ne visi parodos eksponatai. Ekslibrisų paroda veiks visą mėnesį.

SKAITYKITE DAUGIAU: “Ekslibrisų tradicija išgyvena renesansą„

Dail. Alfonsas Čepauskas ekslibrisų parodos
„M. K. Oginskis-250“ atidaryme, 2016-11-19

Ekslibrisų parodos „M. K. Oginskis-250“ pristatymas. Parodos organizatorius dail. Alfonsas Čepauskas.

Ekslibrisų paroda „M. K. Oginskis-250“ Povilo Višinskio viešosios bibliotekos galerijoje

Kuriame ekslibrisus su dail. Lolita Putramentiene-Braza

Dail. Lolitos Brazos ekslibrisų kūrimo užsiėmime bibliotekos Meno ir muzikos skyriuje

Nuotr. I. Slonksnytės. Informaciją parengė A. Kaktytė

EKSLIBRISŲ KONKURSO, SKIRTO SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO ŠIAULIUOSE 95-MEČIUI PAMINĖTI, NUGALĖTOJAI

Inesa Balčiūnaitė, I vieta
Šiaulių suaugusiųjų mokykla, 2016 m.

2016 m. gegužės-spalio mėnesiais, Šiaulių miesto suaugusiųjų mokykla organizavo ekslibrisų konkursą, skirtą suaugusiųjų švietimo Šiauliuose 95-mečiui paminėti. Konkuse buvo kviečiami dalyvauti Šiaulių regiono suaugusiųjų švietimo, profesinio mokymo įstaigų mokiniai, bendrojo ugdymo mokyklų III–IV gimnazinių klasių moksleiviai, dailės, menų mokyklų mokiniai, bet kurio tipo ugdymo įstaigų pedagogai, dailininkai. Konkurso nominantai pagerbti ir apdovanoti diplomais Šiaulių suaugusiųjų mokykloje 
lapkričio 16 d. respublikinės metodinės-praktinės konferencijos „Suaugusiųjų švietimo paradigma: kontekstualumas, iššūkiai ir aktualijos“ metu. 

Asta Plungienė, III vieta
Šiaulių suaugusiųjų mokykla, 2016 m.

Diana Prielaidienė, II vieta
Šiaulių suaugusiųjų mokykla, 2016 m.

Informaciją parengė A. Kaktytė

ŠIAULIŲ BIBLIOTEKOS, SKAITYKLOS IR JŲ KNYGOS ŽENKLAI NUO 1990 M. IKI XX A. PABAIGOS

2016 metai – Bibliotekų metai!

Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje, Šiauliuose vyko bibliotekų pertvarka, buvo tvarkomi jų fondai. Centralizuotos bibliotekų sistemos (CBS) bibliotekos Šiaulių mieste buvo pavaldžios Šiaulių miesto savivaldybei, P. Višinskio viešoji biblioteka – Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerijai. Dar veikė kultūros ir švietimo įstaigų, žinybinio pavaldumo įmonių, taip pat visuomeninių draugijų ir įvairių organizacijų bibliotekos ir skaityklos.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka ir skaitykla (įkurta 1950 m. spalio 1 d.). Pagerbiant įžymaus lietuvių kultūros veikėjo P. Višinskio nuopelnus tautai, jo ryšius su Šiaulių kraštu 1989 m. gegužės 6 d. Šiaulių viešajai bibliotekai suteiktas garbingas Povilo Višinskio vardas. 1990 m. birželio 28 d. P. Višinskio 115-ųjų gimimo metinių proga Šiaulių P. Višinskio viešosios bibliotekos fojė atidengtas šiauliečio dailininko V. Trušio mozaikinis P. Višinskio portretas, surengta pirmoji mokslinė konferencija „Povilo Višinskio skaitymai“. Šis renginys tapo tradicinis ir kas dveji metai buvo rengiamas per Povilines. Šių skaitymų iniciatorė ir organizatorė doc. dr. Dalia Striogaitė. Kasmet, nuo 1990 m. bibliotekoje įteikiama Povilo Višinskio stipendija už lituanistikos puoselėjimą Šiaulių universiteto lietuvių filologijos studentui arba studentei.

Aut. Vytautas
Vincentas
Timinskas,
 apie 1970 m., X5
Saugoma ŠAVB (GBEF)

Aut. Valerija Vija Tarabildienė,
apie 1970 m., X5
Saugoma ŠAVB (GBEF)

Aut. Valerija Vija Tarabildienė,
apie 1970 m., X5
Saugoma ŠAVB (GBEF)

1990 m. Šiaulių P. Višinskio viešoji biblioteka (toliau sutrumpintai – ŠAVB) turėjo 741 725 egz. dokumentų, spaudinių, periodinių leidinių, plokštelių ir kt. 1991-1993 m. biblioteka įsigijo 74 070 egz. įvairių dokumentų ir spaudinių. Bibliotekos knygų fondas per 1991-1993 metus sumažėjo, buvo nurašyta 113 432 egz. įvairių pasenusių, nereikalingų knygų.

1991-1993 metais ŠAVB nemažai vertingų knygų, periodinių leidinių dovanojo JAV lietuviai K. Baltramaitis, K. Burbulis, V. Kavolis, J. Tavoras, A. Mackaus knygų leidimo fondas, „Metmenų“ redakcija, Toronto Lietuvių namų kultūros komisija ir jos pirmininkas V. Kulnys ir kt. Vyskupas P. Baltakis iš JAV dovanojo žurnalo „National Geographic“ 1100 egzempliorių. Nata ir Jurgis Liutikai iš Australijos dovanojo dalį savo tėvo Č. Liutiko, 1929-1937 m. „Aušros“ muziejaus direktoriaus, kolekcijos knygų, australietė Rūta Kenny „Encyclopedia of the Animal World“ (21 t.). Bibliotekai leidinių atsiuntė Šiaurės šalių meno centras, Britų Taryba, Danijos kultūros institutas, SABRE fondas, Prancūzijos ambasada ir kt. Taip pat gauta dovanų ir dokumentų iš A. Janulevičiaus, P. Balčiūno, I. Dumbrytės, J. Krivicko, F. Geraitės, P. Ivoškaus, V. Nausėdos, A. Nistelienės, A. Mažuknos,  I. Rudzinskienės, R. Rutkausko, J. Sajienės, Z. Subačienės, V. Sirtauto, D. Striogaitės, V. Veteikio, O. Tursienės ir kt. Naujų leidinių ŠAVB dovanojo leidykla „Saulės delta“ .

1993 m. gruodžio 31 d. ŠAVB fondą sudarė 702 363 spaudiniai ir dokumentai. Bibliotekoje buvo apie 21 tūkst. skaitytojų, daugiau kaip pusė jų moksleiviai ir studentai, 21 proc. – tarnautojai, 8,5 proc. – darbininkai. ŠAVB buvo šie skyriai: Spaudinių komplektavimo, Spaudinių tvarkymo, Spaudinių saugojimo, Skaitytojų aptarnavimo, Abonemento, Muzikos, Periodikos, Bibliografijos, Kraštotyros, Vaikų literatūros, Metodikos, Ūkio.

Sutinkamai su 1995 m. birželio 6 d. priimtu Lietuvos Respublikos Bibliotekų įstatymu, P. Višinskio viešoji biblioteka reorganizuota į Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešąją biblioteką. Ją finansavo Lietuvos Kultūros ministerija. Biblioteka tapo Šiaulių apskrities viešųjų bibliotekų metodikos, bibliografijos ir informacijos centru. Ji turėjo šiuos skyrius: Spaudinių komplektavimo (vedėja A. Kerbelytė), Spaudinių tvarkymo (vedėja R. Ivanovienė), Spaudinių saugojimo (vedėja A. Zinkevičiūtė), Skaitytojų aptarnavimo (vedėja V. Žilinienė), Abonemento (vedėja E. Agrafenina), Muzikos (vedėja J. Tepliajeva), Periodikos (vedėja R. Urbonienė), Bibliografijos (vedėja I. Butkienė), Kraštotyros (vedėja D. Darbutienė), Vaikų literatūros (A. Šiaulienė) ir Metodikos (vedėja G. Žibikienė).

1995 m. ŠAVB skaitė 23 300 skaitytojų, jie apsilankė 149 544 kartus, išduota 608 441 spaudinys ir dokumentas. Vidutiniškai per dieną bibliotekoje apsilankydavo apie 570 skaitytojų. 1995 m. pabaigoje ŠAVB buvo 90 etatų, bibliotekinį darbą dirbo 64 darbuotojai, iš jų 43 turėjo aukštąjį išsilavinimą. 1996 m. ŠAVB tapo Pasaulio banko depozitine biblioteka.

1996 m. ŠAVB turėjo 683 009 spaudinius ir dokumentus, kurių didžiausią dalį sudarė kalbotyros, literatūros mokslo ir grožinės (244 800), technikos ir medicinos (111 700), visuomenės mokslų (68 400) literatūra ir kt. Du trečdaliai bibliotekos fondų – užsakomoji literatūra. 1996 m. pradžioje ŠAVB buvo 23 279 skaitytojai, iš kurių 61 proc. moksleiviai ir studentai, 21,2 proc. – tarnautojai. Skaitytojus aptarnavo 10 skyrių: Abonemento (veikia nuo 1961 m.), Bendroji skaitykla (nuo 1950 m.), bibliografinis (nuo 1961 m.), vaikų literatūros abonementas ir skaitykla (nuo 1964 m.), periodikos skaitykla ir metodikos skyrius (nuo 1978 m.), kraštotyros skyrius (nuo 1981 m.), mikrofilmų skaitykla (nuo 1990 m.) ir kt. Biblioteka turėjo 21 katalogą ir 10 kartotekų (kraštotyros, recenzijų, personalijų, garbės vardų, portretų ir kt.). Bibliotekoje dirbo 90 etatinių darbuotojų, iš jų 64 dirbo bibliotekinį darbą.

1997 m. sausio mėn. ŠAVB įvyko įspūdingas literatūros ir muzikos vakaras „Giesmė apie Martyną Mažvydą“, o 1997 m. lapkričio mėn. surengtas seminaras „Viešosios bibliotekos galimybės saugant ir atskleidžiant tautos kultūros paveldą“.

1997 m. ŠAVB kompiuterizavimo pradžia. Iš specialiųjų lėšų įsigyta kompiuterinė technika, instaliuota UNIKAT programinė įranga. Surengtas praktinis seminaras „Komunikacija modernioje bibliotekoje“.

1997 m. gruodžio mėn. pagerbiant žymaus bibliografo Vaclovo Biržiškos (1884-1956) atminimą ŠAVB kartu su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės katedra surengė Vaclovo Biržiškos skaitymus.

1997 m. ŠAVB Metodinio skyriaus vedėja G. Žibikienė tapo Lietuvos bibliotekininkų draugijos konkurso „Metų bibliotekininkas“ 1997 m. laureate.

1998 m. ŠABV įsteigtas Meno skyrius (vedėja Laima Naujokienė). 1999 m. sukurtas Muzikos informacijos centras. 1999 m birželio mėn. bibliotekoje atidaryta Interneto skaitykla, sukurtas vietinis kompiuterinis tinklas, įsigyta licencijuota programinė įranga, Lietuvos periodinės spaudos bibliografinės straipsnių bazės 1995-1998 metais interneto versija ir kt. Pradėtos teikti paslaugos: informacijos ir duomenų paieška internete, įrangos naudojimas kalbų mokymui ir kt. ŠAVB nuosekliai modernizuoja veiklą, diegdama LIBIS (Lietuvos integrali bibliotekų informacijos sistema), ji tapo visos apskrities elektroninės informacijos centru (atidarytas ROTO informacinis centras, plečiamas kompiuterių tinklas ir daugėja vietų lankytojams).

Tarptautinio ekslibrisų konkurso parodos katalogas (2000)
Saugoma ŠAVB (GBEF)

1999 m. gruodį biblioteka paskelbė tarptautinį ekslibrisų konkursą „Ex libris. Šiaulių P. Višinskio bibliotekai – 50“, skirtą šios bibliotekos įkūrimo 50-mečiui paminėti. 155 autoriai iš 28 pasaulio šalių konkursui pateikė per 300 knygos ženklų. 2000 m. spalio 20 d. bibliotekoje įvyko iškilmingas tarptautinio ekslibrisų konkurso „Ex libris. Šiaulių P. Višinskio bibliotekai – 50“ laureatų ir prizininkų apdovanojimas. Žiuri sprendimu, pirmoji premija buvo paskirta lenkų dailininkei Agnieszkai Gozdor. Trečioji premija atiteko šiauliečiui dailininkui V. Januliui. Dvi paskatinamosios premijos paskirtos Šiaulių universiteto Menų fakulteto studentams Donatui Dragūnui ir Liubovei Mošinai.

1999-2002 metais bibliotekos fonduose buvo per 700 tūkst. spaudinių ir kitų dokumentų lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų, lenkų, rusų ir kitomis kalbomis. Bibliotekos paslaugomis naudojosi daugiau nei 17 tūkst. skaitytojų. Bibliotekoje per dieną vidutiniškai apsilankė apie 800 žmonių. Skaityklose įrengtos 185 vietos, 17 iš jų – kompiuterinės. Įdiegta LIBIS sistema, programos komplektavimo ir katalogavimo posistemės.  1999-2000 m. ŠAVB įrengti naujų galimybių centrai vartotojams.2000 m. bibliotekoje pradėjo veikti Europos Sąjungos informacijos centras.

ŠAVB dokumentai ir spaudiniai žymimi ekslibrisais, lipdėmis ir knygos antspaudais. Ekslibrisais žymimos ypatingos, suvenyrinės, dovanotos knygos ir albumai. Visi bibliotekos spaudiniai žymimi trijų eilučių neapibrėžtais antspaudais-užrašais įvairaus dydžio šriftais: „ŠIAULIŲ APSKRITIES / POVILO VIŠINSKIO VIEŠOJI / BIBLIOTEKA“; „Šiaulių apskrities / P. Višinskio viešoji / BIBLIOTEKA“; „Šiaulių /P. Višinskio viešoji / BIBLIOTEKA“; stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtu trijų eilučių knygos antspaudu įvairaus dydžio šriftais: „Šiaulių apskrities / P. Višinskio viešoji / BIBLIOTEKA.

ŠAVB kaupia universalų dokumentų fondą, atsižvelgdama į apskrities istorines tradicijas, ekonominę ir kultūrinę plėtrą, demografinę situaciją, skaitytojų poreikius ir reikmes. ŠAVB saugoma per 5 tūkst. senų, retų spaudinių ir dokumentų lietuvių kalba, išleistų iki 1904 m. Kaip nurodo prof. dr. Br. Maskuliūnas ir bibliotekininkė N. Kasparavičienė, seniausia bibliotekoje lietuviška knyga, kuriai 2016 m. sukako 200 metų nuo jos išleidimo, yra Žemaičių vyskupo Juozapo Arnulfo Giedraičio (1754-1838) „Naujas Istatimas Jezaus Christaus Wieszpaties musu Lietuwiszku ležuwiu iszguldytas par Jozapa Arnulpa kunigaykszti Giedrayti wiskupa Žiemaučiu... isszpaustas par kunigus Missionorius Wilniuje, 1816“. Šis spaudinys laikomas pirmuoju katalikų Naujojo Testamento leidiniu lietuvių kalba. Biblioteka turi du šios knygos egzempliorius, kurie skiriasi ne tik įrišimu, bet ir popieriumi, ant kurio atspausti knygos tekstai. Egzempliorių originaliu viršeliu bibliotekai dovanojo kraštotyrininkas ir muziejininkas Vincas Vaitekūnas. Šios knygos antraštiniame lape yra rašalu įrašytas jo vardas ir pavardė: „Vincas Vaitekūnas“. Antroji chronologiškai seniausia lietuviška knyga bibliotekoje yra „Naujas Testamentas Wiešpaties musu Jezaus Kristaus... Drukawojo arba išspaudė spaustuwoj Mitaujo, metu 1844“. Trečioji bibliotekos turima seniausia lietuviška knyga – 1848 metų Motiejaus valančiaus „Žemajtiu wiskupiste“. Biblioteka turi du šios knygos egzempliorius. Viename jų, knygos pirmoje dalyje yra dedikacinis paties vyskupo įrašas: „Autor ponui Boleslovui (...) 1861“.

ŠAVB saugoma Simono Daukanto išleista praktinio pobūdžio knygelė „Siejamoses Paszaro-Zoles. Apraszia ant naudos Žiamajtiu ukinyku Jonas Warnas, metuose 1854“. Knyga pasirašyta vienu iš daugelio S. Daukanto slapyvardžių. Dar viena bibliotekos turima knyga „Gesmes arba Poezija kunigo Jozapo Želvovicz“, išleista 1858 m. Vilniuje, J. Zavadskio spaustuvėje.

Kitos dvi seniausiojo laikotarpio leidiniams priskirtinos bibliotekoje saugomos knygos, datuojamos 1863 metais. Tai „Summa arba trumpas išguldimas Ewangeliu šventu“, išspausdintas gotikiniu šriftu, Mintaujoje, J. F. Stefenhageno spaustuvėje. Kitas leidinys – nedidelė knygelė „Kelios istoriszkos dainos“ išleista Vilniuje. Joje spausdinami seniesiems Lietuvos kunigaikščiams ir šlovingiems Lietuvos istorijos įvykiams skirti eiliuoti pasakojimai.

Pati seniausia bibliotekoje yra 109 puslapių knyga „Liuteronai prieš romėnų bažnyčia“ – prancūzų kalba, išleista 1685 m. Ją biblioteka įsigijo aukcione dar sovietmečiu. Pati seniausia ir storiausia iš ŠAVB saugomų leidinių latvių kalba yra biblija, išleista 1825 m. Peterburge. Ji sudaryta iš 1504 puslapių. Šiuose senuose ir retuose leidiniuose galima rasti įdomių knygos nuosavybės ženklų, įvairių įrašų ir marginalijų.

ŠAVB turi didelį tarpukario Šiaulių spaustuvėse ir išeivijos leidyklose išleistų leidinių fondą. Saugomi įvairiausi Šiauliuose ir krašte trumpiau ar ilgiau leisti laikraščiai ir žurnalai, jų komplektai. ŠAVB fonduose sukauptos XIX-XX amžiuje išleistos knygos, kurios pateko į biblioteką iš įvairių asmeninių rinkinių. Jos pažymėtos G. Bagdonavičiaus, A. Balošerio, A. Biliūno, B. Binkausko, M. Biržiškos, Vaclovo Biržiškos, F. Bortkevičienės, M. Brenšteino,  E. Dambrausko, J. Ereto, A. Janulaičio, E. Jasiūno, P. Jurgelevičiaus, J. Herbačiausko, Č. Liutiko, M. Freimano, kunigo A. Kružo, S. Kolupailos, V. Krėvės-Mickevičiaus, J. Nagiaus, B. Navardausko, V. Oškinio, J. Skvariko, J. Šimkevičiaus, P. Šležo, A. Špakausko, P. Rimkūno, V. Vaitekūno, vyskupo M. Valančiaus, V. Zdzichauskio, K. Žirgulio ir kitų asmenų knygos nuosavybės ženklais: antspaudais, knygos įrašais, lipdėmis, ekslibrisais ir superekslibrisais.

Taip pat šioje bibliotekoje, be ŠAVB antspaudu-užrašu paženklintų knygų ir dokumentų, sutinkami spaudiniai su Aukštosios lietuvių mokytojų gimnazijos Klaipėdoje, blaivybės laikraščio „Sargyba“ administracijos, Centrinės kariuomenės bibliotekos, Kauno aukštesniosios komercijos mokyklos „Pavasario“ knygyno, Kelmės progimnazijos, „Jaunosios Lietuvos“ sąjungos knygyno, Lietuvos kunigaikščio Vytauto 9 pėst. pulko bibliotekos, Lietuviškųjų studentų organizacijos sąjungos, Finansų ministerijos knygyno, prekybos „Pasaulis“ knygyno, Vilniaus II-osios viešosios valstybinės bibliotekos, knygyno „Šešupė“ Marijampolėje, laikraščių ir knygų „Spaudos“ kiosko, Kauno Maironio literatūros muziejaus, Marijampolės marijonų privatinės gimnazijos, Seimo knygyno, Šaulių sąjungos centralinio knygyno, Šiaulių pašto, telegrafo ir telefono švietimo draugijos „Žinia“ bibliotekos, Šv. Kazimiero jaunimui auklėti lietuvių draugijos Vilniuje, Šv. Kazimiero draugijos skaityklos, Ryšių bataliono kareivių bibliotekos, Plungės valdžios gimnazijos ir kitų įstaigų bei organizacijų knygų nuosavybės ženklais.

ŠAVB saugoma įdomi S. Brašiškio knyga „Raštas jo mokymo keliai ir 19 rankos rašto pavyzdžių“ („Kultūros“ bendrovės leidinys, Šiauliai, 1922). Jos priešlapyje yra įklijuotas Vlado Zdzichauskio knygos nuosavybės ženklas – „Ex libris. V. ZDZICHAUSKIO. Taip pat šios knygos priešlapyje yra rankraštinis įrašas – Vladas Zdzichauskas. Priešpaskutiniame šios knygos lape yra dar vienas įrašas: „1923 lapkričio 1 d. 5 litai“. Manoma, kad S. Brašiškio knygą „Raštas jo mokymo naujieji keliai ir 19 rankos rašto pavyzdžių“ V. Zdzichauskis įsigijo 1923 m. lapkričio 1 d. už 5 litus ir jau sovietmetyje šią knygą dovanojo Šiaulių viešajai bibliotekai.

Jonas NEKRAŠIUS
Kultūros istorikas

TAIP PAT SKAITYKITE: 
Šiaulių pedagoginio instituto (nuo 1997 m. Šiaulių universiteto) biblioteka ir skaitykla
Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka 
Šiaulių „Aušros“ muziejaus archyvas ir biblioteka
Šiaulių Švč. Jėzaus Širdies tarnaičių kongregacijos biblioteka ir vyskupijos Pastoracinio centro biblioteka

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. 

MOKSLEIVIŲ EKSLIBRISAI DAILININKUI GERARDUI BAGDONAVIČIUI

2016 m. lapkričio 10 d. Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje vyko parodos-konkurso ESKIZAS ŠIAULIAMS atidarymas. Renginys dedikuotas šios mokyklos mokytojui ir dailininkui Gerardui Bagdonavičiui. Šiemet dail. G. Bagdonavičiui būtų sukakę 115 metų.

Konkurse-parodoje dalyvavo Šiaulių miesto švietimo ir ugdymo įstaigų 8-12 klasių mokiniai. Konkurso komisijai vertinti buvo pateikta per 100 kūrybinių darbų. Tarp jų 3 ekslibrisai iš "Sandoros" progimnazijos. Ekslibrisų kūrybai vadovavo mokytoja Aldona Traškinienė. Komisija įvertino Erikos Laugalytės darbą ir paskyrė paskatinamąjį prizą.

Paskatinamasis prizas
"Sandoros" progimnazijos moksleivei
E. Laugalytei už ekslibrisą dail. G. Bagdonavičiui

Konkurso ESKIZAS ŠIAULIAMS

nominantė Erika Laugalytė

"Sandoros" progimnazija, 8 a. kl.

Banzaitė Eligija
 "Sandoros" progimnazija, 8 a. kl.

Daubaraitė Ugnė
"Sandoros" progimnazija 8 a. kl.

Informaciją parengė A. Kaktytė

EKSLIBRISAI JOVARO PROGIMNAZIJOS JUBILIEJUI

Šiais metais Šiaulių Jovaro progimnazija švenčia 25-erių metų jubiliejų. Ta proga kilo sumanymas paįvairinti pamokų rutiną, įamžinant mokyklos gimtadienį ir supažindinant mokinius su miniatiūrinės grafikos žanru ekslibrisu. Tuomet ir pasinaudojau ekslibriso kūrimo patirtimi. Nuo lengvo iki sunkaus, nuo nesuprantamo iki puikaus kūrybinio sprendimo – taip iššūkiu tapęs ekslibriso kūrimas septintokams ir aštuntokams pasirodė besąs įdomus. Tokių emocijų patyrę mokiniai, sukūrė per 60 knygos ženklų. Juos dabar eksponuojame mokyklos bibliotekoje. Ten, kur ir turi gyventi, – arčiausiai knygos...

Atlikimo techniką padiktavo mokyklos aplinka. Monotipijos techniką rinkomės dėl riboto laiko, paprastesnių sąlygų ir greito rezultato. Kantresni moksleiviai raižė linoleumą. Daugeliui pavyko. Rezultatai pranoko lūkesčius. Ekslibrisai sukurti 2015–2016 mokslo metais. Šiandienos akimis žiūrint, iš tiesų yra kuo pasidžiaugti. Jaunieji kūrėjai imliai pagavo mintį, ko nori mokytoja, ir savo sumanymus išreiškė pačiais įvairiausiais simboliais, užrašais, skaičiais. Ekslibriso tema lengvai įveikiama per pamokas. Taip truputį įdomiau gyventi ir man, ir jiems... Tai „laikas, nepraleistas veltui“, – kaip sako vieno autoriaus užrašas knygos ženkle.

                       Jovaro progimnazijos dailės mokytoja 

               Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo narė

                                                                                  Lolita Putramentienė-Braza

                                                                                 

Ekslibrisų paroda eksponuojama Šiaulių Jovaro progimnazijos bibliotekoje (10.24-12.24).                                 

PROJEKTAS – PARODA „PASIMATUOK GERARDO BAGDONAVIČIAUS BATUS“

Geriausių projekto dalyvių
kūrybinių darbų atvirukų kataloge
4 ekslibrisai.

Nuotr. I Slonksnytės

Gretė Masėnaitė, 7 kl. Mokyt. A. Traškinienė.
  „Sandoros“ progimnazija

2016 m. spalio 11 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje atidaryta Šiaulių dailės mokyklos inicijuota miesto mokinių kūrybos darbų paroda – meninis detektyvas „Pasimatuok Gerardo Bagdonavičiaus batus“. Tai Šiaulių dailės mokyklos projekto, vykdomo nuo 2016 m. kovo 31 d., baigiamasis renginys.
Projekte-parodoje tarp 80 piešinių, fotomontažų, pristatyti ekslibrisai, skirti dail. Gerardui Bagdonavičiui.

Urtė Motviekaitė, 7 kl. Mokyt. A. Traškinienė
 „Sandoros“ progimnazija

Aironas Putelis, 6 kl. Mokyt. A. Traškinienė
 „Sandoros“ progimnazija

Gretė Masėnaitė, 7 kl. Mokyt. A. Traškinienė.  „Sandoros“ progimnazija

Informaciją parengė A. Kaktytė

KNYGOS ŽENKLO MOKOMASIS UŽSIĖMIMAS KLAIPĖDOS KNYGŲ MUGĖJE

Dail. Lolita Braza Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės bibliotekoje. Nuotr. L. Feimanienės

2016 m. spalio 6 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos darbuotojai lankėsi Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės bibliotekos rengiamojoje Knygų mugėje. Mugės lankytojams buvo pristatyta Šiaulių regiono bibliotekų leidybinė produkcija. Savo jėgas robotų kovose bei viktorinose lankytojai galėjo išbandyti „Mobilioje inovatyvių technologijų laboratorijoje".

Kiekvienas galėjo dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse „Sukurk ekslibrisą sau" kartu su dailininke Lolita Putramentiene-Braza.

Nuotr. L. Feimanienės

Nuotr. L. Feimanienės

„Nuostabi aplinka, draugiški žmonės, kūrybingai nusiteikę moksleiviai...“

Lolita Braza

Bibliotekos socialiniai partneriai: Šiaulių Jovaro progimnazija

MUZIEJININKO IR ESPERANTININKO VINCO VAITEKŪNO ASMENINĖ BIBLIOTEKA IR KNYGOS ŽENKLAI

Skiriama Bibliotekų metams!

Nuotr. saugoma ŠAVB

Ekslibrisas Vincui Vaitekūnui.
 Aut. Graciela Monica Lodigiani (Argentina).Tarptautinis ekslibrisų konkursas 
„Ex libris. Šiaulių P. Višinskio bibliotekai - 50“. Šiauliai, 2000. 

V. Vaitekūnas (1908-1987) gimė 1908 m. spalio 24 d. Šiaulių apskrities, Joniškio valsčiaus Šlapakių kaime, ūkininko šeimoje. 1919 m. pradėjo lankyti Šlapakių pradinę mokyklą, nuo 1922 m. mokėsi keturklasėje Joniškio progimnazijoje ir ją baigė 1925 m. 1925-1929 metais mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje, gyveno „Žiburėlio“ draugijos bendrabutyje. Skaitymo įgūdžius įgijo šios gimnazijos bibliotekoje, kur budėti ir išduoti knygas gimnazistams buvo viena iš jo visuomeninių pareigų. Vėliau jam, dar septintos klasės gimnazistui, neabejotinai turinčiam bibliotekininko ir bibliografo  gabumų, 1928 m. buvo pasiūlyta suregistruoti Šiaulių „Aušros“ muziejaus bibliotekos knygas, sudaryti jų katalogą ir susisteminti bei sutvarkyti visą biblioteką. Šį darbą V. Vaitekūnas puikiai atliko ir būdamas gimnazistu tapo neetatiniu muziejaus bendradarbiu, vėliau dirbo apmokamą eksponatų rinkėjo darbą, dalyvavo kraštotyrinėse ekspedicijose, aktyviai rinko senienas ir eksponatus. V. Vaitekūnas nuo 1928 m. buvo „Aušros“ muziejaus lankytojas ir bendradarbis, susidomėjo tarptautine esperanto kalba, kuriai buvo ištikimas visą gyvenimą. Susikūrus Šiaulių kraštotyros draugijai, tapo jos nariu ir nuolatinių etnografinių ekspedicijų ir išvykų dalyviu.

V. Vaitekūnas visą gyvenimą  kaupė  asmeninę biblioteką. Ją sudarė 1786 knygos, brošiūros, smulkūs ir kartografiniai spaudiniai, periodika, įvairūs leidiniai leisti 1804-1987 metais lietuvių, anglų, čekų, estų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lotynų, prancūzų, rusų, slovakų, vokiečių ir esperanto kalbomis. Didžiausia jo bibliotekos dalis buvo lietuvių kalba, kurioje buvo įvairūs leidiniai istorijos, meno, kultūros, kraštotyros, teisės ir kitais klausimais. Didžiąją dalį šių leidinių ir dokumentų po V. Vaitekūno mirties, jo žmona 1987 metais perdavė „Aušros“ muziejui, kitą dalį esperanto klubui „Ruto“. Seniausia iš šio knygų rinkinio yra V. Vaitekūno įsigyta knygelė, 1804 m. Paryžiuje prancūzų kalba išleistas paveikslų parodos, eksponuotos Napoleono muziejuje, katalogas su priklijuotu Pakruojo dvaro rūmų savininko, barono von Roppo ekslibrisu.

Šiaulių „Aušros“ muziejaus bibliotekoje yra įdomi knyga – „Lenkų ir lietuvių žodynas“ (parengė Antanas Lolis, išleido Juozapo Zavadskio spaustuvė Vilniuje 1922 m.), matyt patekusi iš V. Vaitekūno bibliotekos. Šio žodyno priešlapyje yra V. Vaitekūno ranka rašalu padarytas įrašas „Ex libris V. Vaitekūnas“ (ir parašas).  

Tarybiniais metais, dirbdamas Šiaulių „Aušros“ muziejuje bendradarbiu, V. Vaitekūnas palaikė glaudžius ryšius su Šiaulių viešąja biblioteka, dalyvavo bibliofilų klubo „Knyga“ veikloje ir kt. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje saugoma labai reta žemaičių vyskupo Juozapo Arnulfo Giedraičio (1754-1838) knyga „Naujas Istatimas Jėzaus Christaus Wieszpaties musu Lietuwiszku ležuwiu iszguldytas per Jozapa Arnulpa kunigaykszti Giedrayti wiskupa žiemayčiu... iszpaustas par kunigus Missionorius Wilniuje, 1816“. Šį unikalų leidinį Šiaulių apskrities P. Višinskio viešajai bibliotekai dovanojo kraštotyrininkas ir muziejininkas V. Vaitekūnas. Šios knygos antraštiniame lape yra rašalu įrašytas jo vardas ir pavardė: „Vincas Vaitekūnas“. Nemažai V. Vaitekūno bibliotekos knygose yra įvairių autorių dedikacijų, donacinių užrašų. Poetas ir žurnalistas Vladas Šaulys (1902-1977) 1940 m. gegužės 1 d. Šiauliuose dovanodamas V. Vaitekūnui savo knygą „Dubysos saulėtekiai“, šio poezijos rinkinio priešlapyje užrašė: „Gerb. V. Vaitekūnui, prisimink tą proletarą amžinai su barzda“.

V. Vaitekūnas savo bibliotekos  knygas žymėjo knygos nuosavybės ženklais. Jis leidinio viršelyje, ypač antraštiniame puslapyje, mėgo rašalu įrašyti savo vardą, pavardę, knygos įsigijimo datą, vietą ir etc. Kai kuriose rusų kalba išleistose knygose šie įrašai padaryti rusų kalba. Savo nuosavybę V. Vaitekūnas žymėjo ir  vienos eilutės neapibrėžtu spaudu: „III kl. mok. W. Waitekūnas“, „Vincas Vaitekūnas“. Dirbdamas Šiaulių apygardos teisme prisiekusiu vertėju ir pas notarą padėjėju, savo asmeninės bibliotekos knygas žymėjo šių įstaigų antspaudais:  „Vincas Vaitekūnas Šiaulių Valstyb. Notarinės Kontoros Notaras“, „Vertėjas Šiaulių Apygardos Teismas“; „Šiaulių Apygardos teismo Prisiekusis Vertėjas Vincas Vaitekūnas“ arba šalia brūkštelėtu žodžiu „Ex libris V. Vaitekūnas“, raštinės žymekliu įspausdavo tikslią knygos įsigijimo datą. V. Vaitekūnas knygas daugiausia įsigydavo Šiaulių knygynuose, kai kurias jų pirko Kauno Vokiečių knygyne, kuris savo parduodamas knygas pažymėdavo priklijuotomis mažutėmis mėlynos spalvos lipdėmis. Nemažai knygų V. Vaitekūnui padovanojo įvairūs autoriai, kolegos, pažįstami, antraštiniuose puslapiuose įrašydami įvairias dedikacijas ir marginalijas. V. Vaitekūno asmeninėje bibliotekoje saugomoje „Aušros“ muziejuje, daugiausia yra pažintinių, istorinių knygų, taip pat įvairių žinynų, žodynų (vokiečių, latvių, anglų, nuo 1931 m. esperanto, lotynų, rusų, lenkų, prancūzų ir kt. kalbomis. Visas perduotas V. Vaitekūno knygų rinkinys Šiaulių „Aušros“ muziejui yra šios bibliotekos nuosavybė ir yra antspauduotas jos spaudu. Daugelis „Aušros“ muziejuje esančių V. Vaitekūno knygų pažymėtos jo paties knygos įrašais: „Ex libris Vinc. Vaitekūnas / 1933.10.7. Šiauliai, „Ex libris V. Vaitekūnas“; „Vincas Vaitekūnas 1944.II.23“. Kai kurios V. Vaitekūno knygos pažymėtos šiuo spaudu: „1935.IX.13; Vertėjas / Šiaulių Apygardos teismas“. Taip pat V. Vaitekūno asmeninės bibliotekos knygose yra nemažai jo paties ranka darytų įrašų, marginalijų. Štai prancūzų kalbos vadovėlyje yra V. Vaitekūno knygos įrašas: „Prancūzų kalbos vadovėlis pas Brevdą 10 lt, rodos bene tinkamiausias iš matytų vadovėlių. Antras egz. pas Stanevičių 1931 m.        

V. Vaitekūnas dar rinko ekslibrisus, atvirukus, dokumentus, fotografijas, paveikslus, ženkliukus ir kt. Ši kolekcijos dalis taip pat saugoma Šiaulių „Aušros“ muziejuje ir sudaro šio iškilaus muziejininko rinkinio fondo dalį.

Vincento Vaitekūno užrašai ir marginalijos,

rašytos beveik prieš 90 metų

Besidomint V. Vaitekūno asmeninės bibliotekos knygomis Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje pavyko aptikti prieš 90 metų Šiauliuose išleistą „Kultūros“ bendrovės leidinį „Ūkininko vadovas 1926 metams“ (Šiauliai, spausdino „Titnago“ spaustuvė), kurio viršelyje yra muziejininko ir esperantininko V. Vaitekūno knygos įrašas: „Vinc.Vaitekūnas“. Šis leidinys savitai įdomus ir originalus. Jame, be būtinų žinių apie metų laikų (pavasario, vasaros, rudens, ir žiemos) pradžią, nedarbo dienas, valstybines ir bažnytines šventes, pateikiama įvairių duomenų apie medžiojamųjų gyvūnų apsaugos laiką, žuvų ir vėžių neršimo laiką Lietuvos vandenyse. Įdėtas agronomės Z. Lukauskaitės straipsnis apie gyvulių ūkį, šėrimą, taisyklės vištoms laikyti, konsultacija apie trąšas. Įdomus ir pažintinis Šiaulių apskrities agronomo dr. Jurgio Krikščiūno straipsnis „Mūsų krašte sėjamieji augalai“, kuriame rašoma apie kviečius, rugius, miežius, avižas, linus, kanapes, pašarinius burokus, sėtinius (kručkus), pašarines ropes (turnipsą), morkas, bulves, žirnius, vikius, pupas, seradėles, lubinus, dobilus, liucerną ir kt. nurodomas šių augalų sėjos laikas, tirštumas, gilumas, jų trešimas ir kt. Agr. dr. V. Zubovo straipsnyje pateikiamos bendros taisyklės žolių mišiniui (pievoms ir ganykloms) sutaisyti. Taip pat kalendoriuje aprašomos augalų ligos ir kenkėjai (St. Mostauskis), kai kurios naminių gyvulių ligos ir kt.     

Saugoma ŠAVB (Kr.) 

Saugoma ŠAVB (Inv. nr. S2981-1)

Minėtame „Ūkininko vadove 1926 metams“  užrašų skyriuje, aptikau įdomių įrašų, kurie daryti paties V. Vaitekūno ranka laikotarpyje nuo 1926 m. iki 1928 metų. Šie įrašai labai įvairūs, jie atskleidžia to meto Vincento Vaitekūno interesus, pasaulėžiūrą, jo mintis, siekius ir kt. Daugelis V. Vaitekūno užrašytų minčių, komentarų šiame leidinyje iki šiol niekur nebuvo skelbti. Šiuose Vincento Vaitekūno įrašuose, pastabose, komentaruose lietuvių, anglų, prancūzų, vokiečių ir esperanto kalbomis užrašyta įvairių pasaulio rašytojų, filosofų, mąstytojų minčių ir aforizmų, įdomių pastebėjimų. V. Vaitekūnas nuo jaunystės žavėjosi filosofu ir rašytoju Vydūnu. V. Vaitekūnui priklausiusioje knygoje „Ūkininko vadovas 1926 metams“ yra pažymėtos pastabos, komentarai ir išrašytos mintys iš 1928 m. lapkričio 15 d. (psl. 1) žurnale „Jaunoji karta“ išspausdinto Vydūno straipsnio „Kaip svarbėti galima“. Pateikiamos V. Vaitekūno išrinktos ir perrašytos ištraukos iš šio straipsnio:  „(...) Tvirtos valios mūsų jaunimas kaip tik siekia. Kokie į jį keliai: darbštumas. [Tinginys – bevalis]. Dirbti ne tam, kad darbuotis. Darbą [reikia] dirbti patvariai. [Ir reikia] dirbti, darbui visai pasišventus. [Tada] pats darbas žadina jėgas ir patvarumą. Ir [aiškiai jaučiama, kaip ta pati] valia stiprėja [ir tvirtėja]. Vokiečių poetas Fr. Schiller sakė: Das Genie ist der Fleis (Geniališkumas yra stropumas). (...) „Tikslingas, protingas darbštumas yra kelias įgyti tvirtai valiai, tikram svarbumui tautos ir valstybės [žmonijos] gyvenimui“. Užrašuose įrašytos ir kitos Vydūno mintys: „Žmogus tik iš vidaus teaug“, „Keršyti – ne mano uždavinys. Mano rūpestis sužadinti žmones, kad būtų sau žmonėmis“.  

Saugoma ŠAVB (09/959)

V. Vaitekūnas nuo 1928 m. buvo žurnalo „Jaunoji karta“, kurį 1928-1940 Kaune leido tautiško jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“, skaitytojas. V. Vaitekūno užrašuose randame nemažai aforizmų, įžymių rašytojų minčių ir lietuvių liaudies patarlių, kurios buvo spausdinamos šiame žurnale. Štai kai kurie V. Vaitekūną sudominę aforizmai, kurie pateko į jo „Ūkininko vadovo“ užrašų skyrelį: „Didžiausios vertybės yra tos, kurios žmones sujungia“ (Gėtė), „Nelauk netikėto atsitikimo. Imk paprastą – padaryk jį net netikėtu. [Auksinė] proga yra niekis tinginiui, o tuo tarpu darbininkui menkiausia proga gali sudaryti [auksinę] progą“ (O. S. Marden‘as), „Pagalba yra nenaudinga tam, kuris nedrįsta siekti to, ko pats nepajėgia“ (Ibsenas), „Naudokis dabartimi ir mažiausia tikėk ateitimi“ (Horacijus), „Protas įveikia kalaviją“ (J. Cezaris), „Jaunystėj daug pavojų; šventi metai, kai juose žmogus suranda pats save“ (H. Hesse), „Pasauly stipriausias tas, kuris už visus daugiausia yra atsiskyręs“ (H. Ibsenas), „Jei menas turi gyvenime prasmės, tai jis turi palaikyti tobulybės siekimą žmogaus sieloj – nuolat aukštyn“ (R. Dehmel), „Poetas kūrybos momentu yra pranašas, bet kai nustoja skambėjusi jo šventoji lyra, tai iš niekingųjų žemės sūnų, gal būt, niekingiausias yra jis“ (Puškinas), „Pasauly nėra negalimų daiktų“ (Napoleonas), „Aš myliu laisvę daugiau už savo kraštą, nes kraštas be laisvės yra tiktai kalėjimas“ (Mazzini). Į šiuos užrašus pateko ir lietuvių patarlė: „Svetimomis plunksnomis nedera puoštis“.

V. Vaitekūnas nuo 1928 m. dirbo kraštotyrinį darbą, dalyvavo „Aušros“ muziejaus organizuotose ekspedicijose. Šių išvykų metu jis užrašė kai kurias išgirstas taiklias mintis, pastebėjimus: „Įpylė į sėdimąją druskos“, „Taip nusivažiavo, kad net arklio pasaga įklimptų“, „Pilvas pridžiuvęs prie nugaros; ponų papilvis nebetelpa švarke“, „Bobos liežuvius galanda“, Basos šokančių kojos lyg sūriai taškėsi į molio aslą, jų keliamos dulkės saulę temdė“, „Baltrus turėjo daugiau randų kaktoj negu šuo blusų“, „Merga ne bulvėmis maitinta, galva ne samanų prikišta“, „Jo akyse nėra beprasmio noro visiems įtikti“, „Verkia krokodilo ašaromis, verkia kitą rydamas“.

Mokydamasis Šiaulių berniukų gimnazijoje, V. Vaitekūnas atostogų važiuodavo į gimtuosius Šlapakius, kur padėdavo nudirbti ūkio darbus. Laisvą valandą jis panaudodavo užrašydamas etnografinę medžiagą, rinkdamas eksponatus po apylinkes. Būdamas tėviškėje V. Vaitekūnas užrašinėdavo liaudies dainas. „Ūkininko vadovo 1926 metams“ užrašuose yra V. Vaitekūno 1926 m. Šlapakiuose užrašytos dvi liaudies dainos. Tai 1926 m. liepos 8 d. užrašyta daina, kurią V. Vaitekūnui padainavo Kl. V.:

         

Ant aukšto upės kranto Sėdž graži mergelia Per anos skaistų veidą Ried graudžios ašaros.        Už tų gelžinių grotų        Tarp šitų tamsių mūrų        Draugs nelaimings žūsta        Reik jam jaunystei vargti Už tų gelžinių grotų Tarp šitų tamsių mūrų Girdisi balsai, Neverk tu mergelia         Neverk tu mergelia         Ieškokis sau kito (dusyk)         Gyvenk sau laimingai         O aš eisiu į upės gilumą Į upės gilumą ir pasiskandinsiu. Prie šios dainos yra prierašas: „Jis mane mylėjo, / Kaip nieks negal mylėt. / Dėl manęs žadėjo / Net gyvastį padėt

V. Vaitekūnas 1926 m. gruodžio 5 d Šlapakiuose užrašė dar vieną liaudies dainą: Švinta švinta jau bučiuoja Žemę saulės spinduliai Ir taip žavi ir vingiuoja Išraityti jos keliai      Plačios dirvos šviesą geria      Pučiasi palši gubriai      Medžių šakos rasą beria      Tyli vėjo sūkuriai Ei aukštin aukštin per dangų Žengia saulė skubinai Debesėlius siunčia, rango Ką nors žada mums jinai      Užgiedot miške sukruto      Paukščių tūkstantis gerų      Ir nutyla kaip nebūta      Švintant argi bus audra?

Savo užrašuose V. Vaitekūnas fiksavo kai kurias savo pastabas ir pastebėjimus: „Išorinio pasaulio aprašymus, pasirodo, reikėjo papildyti dvasios pergyvenimais. Tą atliko F. Nyčė“, „Natūralistų menas pasibaigė, kur baigėsi tikrovė, o impresionizmo – kur baigėsi gyvenimo kopija“, „Goethe apie žmogaus įtaką dvasiai sako: Vaikas yra realistas, jaunuolis - idealistas, užaugęs – skeptikas, pasenęs – mistikas“, „Bernard Šo labiau mėgstąs neapmokamus aforizmus, negu ilgus romanus“ ir kt. Smalsusis žmogaus protas, noras visa pažinti, nepasitenkina [įprastomis] doktrinomis. Beieškodamas tiesos (...), jis būtinai [turės] pasodinti Tiesos medį. Rengti Tiesai dirvą ir yra ateities uždavinys“.  Šios V. Vaitekūno mintys ir pastabos geriausiai atspindi šio iškilaus muziejininko ir esperantininko dvasinį pasaulį, jo mintis ir siekius. Tai atskleidė ir jau minėtas „Kultūros“ bendrovės 1926 m. išleistas leidinys, aptiktas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje ir buvęs V. Vaitekūno asmeninėje bibliotekoje.     

Jonas NEKRAŠIUS  

DAUGIAU SKAITYKITE:

Muziejininko Vinco Vaitekūno asmeninė biblioteka / Jonas Nekrašius. - Iliustr. // Tarp knygų. - 2017, Nr. 1, p. 22-24.

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.