„ŽENKLAI, KURIE KALBA“ – LAUKO PARODA ŠIAULIUOSE

 

Lauko paroda prie Šiaulių apskr. Povilo Višinskio viešosios bibliotekos. Ievos Slonksnytės nuotr.

Šiemet Lietuvoje minimos 100-osios šiuolaikinio ekslibriso metinės. Šio meno pradininku laikomas Šiauliuose gyvenęs dailininkas Gerardas Bagdonavičius (1901–1986), pavertęs knygos ženklą savitu meno kūriniu. Sukaktį pažyminti lauko paroda „Ženklai, kurie kalba: Lietuvos moderniajam ekslibrisui – 100 metų“, rugsėjo 8–30 d. veikianti prie Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos, pristato dalį jo autoekslibrisų.

Ekslibrisas, iš pradžių buvęs tik knygos savininko žymeniu, prieš šimtmetį Lietuvoje tapo meninės raiškos forma, atskleidžiančia kūrėjo pasaulėžiūrą, estetiką ir asmeninę tapatybę. Bagdonavičiaus darbai, įvertinti ir tarptautiniu mastu, liudija, kad mažas grafikos kūrinys gali būti reikšminga kultūros ir meno dalis. Paroda kviečia atrasti šių ženklų simboliką, pajusti tradicijos ir modernumo dermę bei pažvelgti į knygos kultūrą per meno prizmę. Straipsniai: 1, 2, 3.

Astos Kaktytės inf.

EKSLIBRISO PASLAPTYS ATSKLEISTOS PAJIEŠMENIŲ BIBLIOTEKOJE

Pajiešmenių bibliotekos archyvo nuotr. Daugiau informacijos čia.

2025 m. rugsėjo 2 d. Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos filialas Pajiešmenių kaimo biblioteka pakvietė savo lankytojus į išskirtinę edukaciją, kurią vedė menininkė, grafikė Lolita Braza.

Ji supažindino dalyvius su ekslibrisu – nedideliu, bet labai reikšmingu knygos ženklu, turinčiu ilgametę tradiciją ir ypatingą istoriją.

Ekslibrisas, dar vadinamas knygos savininko ženklu, nuo seno buvo naudojamas tam, kad pažymėtų, kam priklauso knyga. Tačiau tai nėra tik praktinė detalė – tai ir meninės išraiškos forma, leidžianti atskleisti asmens ar institucijos tapatybę, pomėgius, vertybes. Pasak L. Brazos, šis ženklas yra tarsi maža meno kūrinio dalelė, talpinanti savyje daug daugiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Menininkė dalijosi ekslibriso istorija, pasakojo apie jo atsiradimą, raidą bei įvairias menines interpretacijas. Dalyviai turėjo galimybę pamatyti pavyzdžių, sužinoti, kaip kito šis žanras, ir kaip šiandien jis gali būti pritaikomas kiekvieno skaitytojo ar kūrėjo gyvenime.

Po teorinės dalies atėjo metas kūrybai. Kiekvienas renginio dalyvis buvo pakviestas pats imtis darbo – piešti, eksperimentuoti, ieškoti simbolių ir formų, kurios geriausiai atspindėtų jų asmenybę ar santykį su knyga. Kūrybinės dirbtuvės virto šilta ir jaukia erdve, kurioje netrūko nei fantazijos, nei bendravimo. Tokie renginiai primena, kad biblioteka yra ne tik knygų saugykla, bet ir vieta, kur susitinka menas, žinios ir bendruomenė.

A. Kaktytė inf.

 

NYGOS ŽENKLŲ KŪRĖJO HENRIKO MAZŪRO PARODA „EKSLIBRISAI MIESTUI IR PANEVĖŽIEČIAMS“

Daugiau skaitykite apie parodą.

2025 m. rugsėjo 1–30 d. Panevėžio Elenos Mezginaitės viešojoje bibliotekoje veiks dailininko Henriko Mazūro kūrybos paroda „Ekslibrisai miestui ir panevėžiečiams“. Ekspozicijoje – 87 dailininko sukur­ti ekslibrisai.

Apie menininką.

Henrikas Mazūras – kūrėjas, kurio gyvenimo kelias nuo pat vaikystės Ukmergėje vingiuoja spalvomis ir linijomis. Baigęs Kauno taikomosios dailės technikumą ir vėliau Menų studijas Šiauliuose, jis  natūraliai įsiliejo į Lietuvos kultūrinį peizažą, kur jau nuo 1979-ųjų metų žymi savo kūrybos pėdsakus parodose Lietuvoje ir Užsienyje.

Henriko biografijoje – gausybė susitikimų su žiūrovais: 14 personalinių ir daugiau nei pusantro šimto grupinių parodų. Jo ranka sukūrė ne vien tik ekslibrisus – ji piešė ir Krekenavos, Karsakiškio bei Krekenavos mažosios bazilikos herbus, kūrė logotipus, emblemas, knygų viršelius. Dailininkas – ir žodžio meistras: išleido poezijos rinkinį „Nutolę peizažai“, kuriame atsiveria tokios pat įkvepiančios erdvės kaip ir jo knygoje „Ekslibrisas mokinių kūryboje“.

Kūrybos kraitėje – apie 40 logotipų ir emblemų, beveik 300 ekslibrisų ir daugybė kitų darbų, į kuriuos menininkas sudėjo savo akylą žvilgsnį, kruopštumą ir širdies šilumą. Henrikas Mazūras – Lietuvos dailininkų sąjungos narys, tačiau jo tikroji bendruomenė dar platesnė: tai visi, kurie prisiliečia prie jo linijų, simbolių ir tyliai pasakojamų istorijų ekslibrisuose. 

Reikšminga Henriko Mazūro dovana saugoma ir ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde – čia prigludo jo ekslibrisai, leidiniai, brošiūros bei įvairūs dokumentai, susiję su knygos ženklo istorija. Ši dovana papildo fondo rinkinius ne tik vertingais kūriniais, bet ir gyvu tiltu į šiuolaikinę ekslibriso tradiciją.

Astos Kaktytės inf.

MAŽŲJŲ KNYGELIŲ IR EKSLIBRISŲ PARODA IGNALINOS BIBLIOTEKOJE

 

Paroda Ignalinos rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Jono Nekrašiaus nuotr.

Ignalinos rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki spalio 1 d. veikia unikali kilnojamoji paroda „Visa Lietuva – mažojoje knygelėje ir ekslibrise“. Ji pristato išskirtinę Jono Nekrašiaus, žinomo kolekcininko, bibliofilo ir kraštotyrininko, sukauptą kolekciją. Parodoje eksponuojami leidiniai ir ekslibrisai atskleidžia ne tik meninę knygos kultūros pusę, bet ir pasakoja apie Lietuvos istoriją, žmones, vietoves bei kūrėjų pasaulėjautą.

Mažosios knygelės, dažnai išleistos itin mažais tiražais, liudija leidybos tradicijų įvairovę bei kūrybinį autorių sumanumą. Jos ne tik stebina kruopštumu, bet ir atskleidžia tam tikrus laikmečio ženklus. Ekslibrisai – knygų nuosavybės ženklai – suteikia galimybę pažvelgti į knygos savininko tapatybę ir estetinį skonį. Jų meninė vertė ypatinga, nes kiekvienas darbas sukurtas individualiai, pasitelkiant simboliką.

Ši kilnojamoji paroda – tai galimybė Ignalinos krašto gyventojams ir svečiams artimiau susipažinti su Lietuvos knygos kultūra bei atrasti nepaprastą mažosios formos grožį. Tai ne tik estetinė patirtis, bet ir vertingas edukacinis renginys, praturtinantis kultūrinį regiono gyvenimą.

A. Kaktytės inf.

UTENOJE MAŽŲ KNYGELIŲ IR EKSLIBRISŲ PARODA

 

Jono Nekrašiaus kolekcijos paroda „Visa Lietuva – mažojoje knygelėje ir ekslibrise“ Utenos Antano ir Motiejaus Miškinių viešojoje bibliotekoje nuo 2025 m. rugpjūčio 4 iki 29 d. Daugiau apie parodą skaitykite čia.

GBEF inf.

SUSITIKIMAS SU PROFESORIUMI ALBERTU GURSKU KNYGOS GRAFIKOS CENTRE

 

Knygos su prof. Alberto Gursko autografu – ypatinga dovana bibliotekos skaitytojams.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Knygos grafikos centre sulaukėme ypatingo svečio – profesoriaus Alberto Gursko (g. 1935). Šiemet jis minėjo garbingą 90-ąjį jubiliejų, o mums teko laimė pasidžiaugti jo apsilankymu ir gyvu bendravimu.

Vos tik įžengęs į patalpas, profesorius nustebino netikėtu, bet labai jaukiu gestu – išsitraukęs lūpinę armonikėlę, jis sugrojo trumpą muzikos kūrinėlį. Taip prasidėjo mūsų susitikimas, kupinas šypsenų, šilumos ir nuoširdaus žmogiško artumo.

Prof. Albertas Gurskas – ilgametis pedagogas, menininkas ir kaligrafijos meistras, kurio kūrybinis palikimas tvirtai įrašytas į Lietuvos kultūros istoriją. Jis yra parengęs vadovėlį „Kaligrafijos ir šrifto pagrindai“ (2006), tapusį svarbiu šaltiniu studentams bei visiems, besidomintiems rašto menu. Kolekcininkams ir knygos nuosavybės ženklų mėgėjams profesorius žinomas kaip kaligrafinių ekslibrisų kūrėjas.

Per savo kūrybinį kelią A. Gurskas sukūrė daugiau nei 90 ekslibrisų – subtilių mažosios grafikos meno kūrinių. Kaip yra rašiusi prof. dr. Rasa Janulevičiūtė, šie darbai ypatingai asmeniški – jie dedikuoti bendraminčiams, kolegoms, žmonėms, su kuriais autorių siejo dvasinis artumas. Kiekvienas ekslibrisas ne tik liudija profesoriaus meistrystę, bet ir atskleidžia ryšį tarp kūrėjo bei adresato. Asmeninė prof. A. Gursko kaligrafinių ekslibrisų paroda 2020 m. buvo eksponuota ŠAVB galerijoje.

Mums buvo didžiulė privilegija išgirsti prof. A. Gursko pasakojimus, pamatyti spindinčias jo akis, kuriose telpa ir ilgametė patirtis, ir jaunatviškas smalsumas. Tokie susitikimai primena, kokia svarbi yra gyva kultūros tąsa – kai istorija ir kūryba ateina ne tik per knygas ar paveikslus, bet ir per patį kūrėją.

A. Kaktytės inf.

KNYGOS ŽENKLU PAŽYMĖTAS GYVENIMAS

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka įgyvendino projektą „Knygos ženklu pažymėtas gyvenimas“. Projektu siekta įtraukti Šiaulių miesto bendruomenes į kultūrines bei edukacines veiklas, aktualizuojant Šiaulių miesto garbės piliečio, profesoriaus Vytenio Rimkaus gyvenimo, kūrybos ir tremties istorijos palikimą.

Lankytojams pristatyta unikali paroda, kurioje eksponuojami projekto dalyvių edukacinėse dirbtuvėse sukurti ekslibrisai.
Dešimties egzempliorių tiražu išleistas kolekcinis-bibliofilinis katalogas. Jame pateikti tikslūs V. Rimkaus ekslibrisų kolekcijos, saugomos bibliotekoje, kataloginiai duomenys ir jo šeimos narių kūrybinėse dirbtuvėse sukurti šilkografijos darbai. Daugiau apie projekto renginį skaitykite.

GBEF inf.

Projektą finansavo Šiaulių miesto savivaldybė.

TRAKŲ ISTORIJOS MUZIEJAUS EKSLIBRISŲ KONKURSO PARODA „TRAKŲ DIPLOMATIJOS TILTAI“

 

Daugiau skaitykite apie renginį. Organizatorių inf.

EKSLIBRISŲ PARODA PROFESORIUI VYTENIUI RIMKUI ATMINTI

2025 m. birželio 11 d., trečiadienį, 14 val. kviečiame į Gedulo ir vilties dienai paminėti skirtos parodos „Knygos ženklu pažymėtas gyvenimas“ atidarymą. Renginys vyks Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje.

Paroda skirta Šiaulių miesto garbės piliečiui, profesoriui Vyteniui Rimkui atminti ir kūrybiniam jo palikimui įprasminti. Joje pristatomi profesoriaus ekslibrisų eskizai, šeimos narių, Šiaulių bendruomenės ir jaunųjų kūrėjų ekslibrisai, sukurti bibliotekoje vykusiose edukacinėse dirbtuvėse. Tai jautrus ir bendruomeniškas projektas, kviečiantis per meną atrasti miesto kultūrinę tapatybę.

Paroda bus atidaroma bibliotekos III aukšto fojė. Laukiame Jūsų!

Paroda veiks iki birželio 30 d.

Projektą „Knygos ženklu pažymėtas gyvenimas“ finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė.

VIDENIŠKIUOSE MAŽŲ KNYGELIŲ IR EKSLIBRISŲ PARODA

 

2025 m. gegužės 7–30 dienomis kviečiame lankyti parodą "Visa Lietuva – mažojoje knygelėje ir ekslibrise" iš Jono Nekrašiaus kolekcijos. Paroda veikia Videniškių bibliotekoje, Molėtų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos filiale. 

Jono Nekrašiaus inf.