TARPTAUTINIS EKSLIBRISŲ KONKURSAS „EX LIBRIS. ATKURTAI LIETUVAI – 100“

Kviečiame Lietuvos ir pasaulio dailininkus, mažosios grafikos kūrėjus sukurti ekslibrisų, skirtų Lietuvos Respublikai, jos iškiliems žmonėms, valstybės institucijoms. Laukiame Jūsų ekslibrisų iki 2017 m. gruodžio 15 d.

Konkurso globėja Lietuvos Respublikos kultūros ministrė Liana Ruokytė Jonsson.

KONKURSO NUOSTATAI

INTERNATIONAL EX LIBRIS COMPETITION REGULATIONS

2018 m. Lietuva minės ypatingą datą – Valstybės atkūrimo šimtmetį. 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje buvo pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad atkuriama Lietuvos Valstybė. Nuo tada prasideda moderniosios Lietuvos Respublikos istorija.

Konkurso nuostatus vartykite internete

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, siekdama įprasminti Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmetį, organizuoja tarptautinį ekslibrisų konkursą „EX LIBRIS. ATKURTAI LIETUVAI – 100“. Tai visuomenę vienijanti šimtmečio minėjimo iniciatyva, į kurią kviečiami įsitraukti Lietuvos ir užsienio menininkai. Pasaulio dailininkai ir mažosios grafikos kūrėjai kviečiami sukurti ekslibrisų, skirtų Lietuvos valstybės atkūrimui, valstybės institucijoms, iškilioms asmenybėms, susijusioms su šia reikšminga data.

Šiauliai nuo seno žinomi kaip vienas iš pagrindinių Lietuvos ekslibriso centrų. Čia surengtas ne vienas tarptautinis knygos ženklo konkursas, organizuojamos ekslibrisui skirtos konferencijos, seminarai, diskusijos. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka užsiima aktyvia ekslibriso puoselėjimo ir populiarinimo veikla. 2003 m. bibliotekoje buvo įkurtas Ekslibriso muziejus, kuris 2014 m. reorganizuotas į Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondą. Fondas kaupia informaciją apie ekslibrisų istoriją ir raidą, organizuoja parodas ir įvairius edukacinius renginius, supažindina visuomenę su knygos nuosavybės ženklais ir jų kūrėjais, kaupia dailininkų dovanotas ekslibrisų kolekcijas.

Esame įsitikinę, kad ir šis konkursas svariai prisidės prie knygos ženklo meno puoselėjimo ir populiarinimo, suteiks naujų kūrybinių impulsų ir įkvėpimo, paskatins aktyvesnį Lietuvos ir užsienio mažosios grafikos kūrėjų bendradarbiavimą. Viliamės, kad organizuojamas konkursas prisidės ir prie teigiamo požiūrio į nacionalinę istoriją ir kultūrą formavimo, tautinių vertybių puoselėjimo, piliečių intelektinių ir kultūrinių poreikių tenkinimo, išplės jų kultūrinį ir istorinį akiratį. Konkursas pasitarnaus Lietuvos, kaip modernios ir kūrybingos valstybės, įvaizdžio kūrimui Europoje ir visame pasaulyje.

Tarptautinė komisija, įvertinusi gautus darbus, išrinks konkurso nugalėtojus, kurie bus apdovanoti premijomis ir prizais. Konkursui pasibaigus, bus organizuota kilnojamoji paroda „EX LIBRIS. ATKURTAI LIETUVAI – 100“, kuri apkeliaus visą Lietuvą, bus pristatoma ir eksponuojama Lietuvos apskričių viešosiose bibliotekose ir kitose viešosiose erdvėse. Konkursas turės svarbią išliekamąją vertę – išleistas parodos darbų albumas-katalogas bus platinamas Lietuvoje ir užsienyje.

Sveikiname tarptautinio ekslibrisų konkurso „EX LIBRIS. ATKURTAI LIETUVAI – 100“ dalyvius, kviečiame patirti kūrybos džiaugsmą ir laukiame Jūsų sukurtų ekslibrisų!

  

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos

direktorius dr. Bronius Maskuliūnas

Kontaktinis asmuo:

Konkurso sekretorė Asta Kaktytė

e-mail menocentras@savb.lt

+370 41 523753

Projektą finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė

Straipsnių pradžia

ŠIAULIŲ KNYGŲ MUGĖJE PRISTATYTAS DOKUMENTINIS FILMAS „MENININKĄ GERARDĄ BAGDONAVIČIŲ PRISIMENANT“

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka (ŠAVB) 2017 m. rudenį išleido knygą „Gerardas Bagdonavičius ir Šiaulių krašto knygos ženklai“. Leidinys išėjo kartu su priedu – dokumentiniu filmu „Menininką Gerardą Bagdonavičių prisimenant“. Šiaulių kraštui ir visai šalies meno bendruomenei reikšminga knyga su priedu išleista vykdant projektą „Šiaulių krašto knygos ženklai kaip kultūros paveldas ir jo sklaida XX–XXI amžiuje“, kurį rėmė LR kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Keturiasdešimties minučių trukmės dokumentiniame filme prisiminimais dalijasi G. Bagdonavičiaus artimieji – giminaitė architektė J. Naujalienė ir posūnis Antanas Petrauskas, dailininko mokiniai, dailininkai ir menotyrininkai. Pokalbiai su jais buvo filmuojami įvairiose Lietuvos vietose. Pasak filmo kūrėjų, kiekvienas kalbėtojas kaip didžiausią turtą iš savo atminties archyvų padovanojo prisiminimus apie mokytoją, stumtelėjusį ne vieną kūrybos link, apie kolegą, neįtelpantį į standartinius „socialistinės gerovės“ rėmus. „Dabar, anot menininko P. Repšio, „tokie žmonės nebegimsta“, – sakė filmo režisierius G. Stungurys. 

Prisiminimais dalijosi G. Bagdonavičiaus artimieji, mokiniai, dailininkai ir menotyrininkai

Leidinys ir filmas saugomas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde. Kviečiame užsisakyti bibliotekos kino salę filmo peržiūrai. 

Kontaktinis asmuo:

Projekto vadovė Asta Kaktytė, menocentras@savb.lt, tel. (8-41) 523753

Projektą finansavo:

Lietuvos kultūros taryba
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Šiaulių miesto savivaldybė

Rėmėjai:
Šiaulių Rericho klubas
UAB "BALTO Print"

Partneriai:
Šiaulių "Aušros" muziejus, Fotografijos muziejus, Palangos gintaro muziejus, LDS „Šiaulių dailininkų organizacija“, Kauno įgulos karininkų ramovė, Šiaulių kino meno klubas, Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija, Šiaulių Jovaro progimnazija, Šiaulių "Saulėtekio" progimnazija

EKSLIBRISAI POETUI KAZIUI BRADŪNUI (1917–2009)

2017 m. lapkričio 23 d. bibliotekoje vyko Šiaulių profesinio rengimo centro ir  Maironiečių būrelio organizuotas tradicinis 8-asis kultūrinis-edukacinis renginys „Laiko ženklai. 2017 metai“. Dalyvavo mokiniai iš Šiaulių, Mažeikių, Šeduvos, Kelmės profesinio rengimo centrų ir miesto gimnazijų. Jie skaitė pranešimus, skirtus 2017-iems – Kazio Bradūno, Piliakalnių, Juliaus Greimo, Ievos Simonaitytės metams.

Didžiausias dėmesys skirtas K. Bradūnui, kurio 100-osios gimimo metinės šiemet minimos. Mokiniai, padedami savo mokytojų, parengė žodinių ir stendinių pranešimų, instaliacijų, plakatų, fotokoliažų, deklamavo K. Bradūno eilėraščius.

Renginyje dalyvavo ir ekslibrisus pristatė grafikė Lolita Putramentienė-Braza. Dailininkė sakė susižavėjusi susižavėjusi K. Bradūno poetinio žodžio galia, giliais, spalvingais, įtaigiais poetiniais vaizdiniais. Ji sakė: „Nesu kaimo vaikas, tačiau Bradūno poezija sužadino mano jusles, užuodžiau žemės grumsto, žolės, duonos ir kitus kaimo kvapus.“ Kūrybinio impulso pagauta L. Putramentienė-Braza sukūrė ekslibrisų poeto knygoms. „Kadangi Kazio Bradūno jau nėra tarp mūsų, tai sukurti ekslibrisai tebus pagarbos jam ženklas“, – sakė kūrėja.

Šešių ekslibrisų kolekciją dailininkė dovanojo poeto dukrai Elenai Bradūnaitei, dalyvavusiai renginyje. Žinoma etnologė Elena Bradūnaitė-Aglinskienė nuo kūdikystės gyvena užsienyje, tačiau puikiai kalba lietuviškai, už tai ji esanti dėkinga tėvams. Viešnia apsidžiaugė ir paatviravo, kad tėvo knygų archyvas dar nesutvarkytas, o knygas būtina sužymėti. Dabar ji tuo ir užsiims.

Pristatydama ekslibrisus L. Putramentienė-Braza papasakojo apie ekslibriso, mažosios grafikos meno, istoriją ir paplitimą.

Povilo Višinskio viešoji biblioteka yra šio renginio partnerė.

Laimos Juzulėnienės inf.

Ievos Slonsknytės nuotr.

IŠLEISTA KNYGA APIE MENININKĄ GERARDĄ BAGDONAVIČIŲ IR ŠIAULIŲ KRAŠTO EKSLIBRISUS

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka (ŠAVB) 2017 m. rudenį išleido knygą „Gerardas Bagdonavičius ir Šiaulių krašto knygos ženklai“. Leidinys išėjo kartu su priedu – dokumentiniu filmu „Menininką Gerardą Bagdonavičių prisimenant“. Šiaulių kraštui ir visai šalies meno bendruomenei reikšminga knyga išleista vykdant projektą „Šiaulių krašto knygos ženklai kaip kultūros paveldas ir jo sklaida XX–XXI amžiuje“, kurį rėmė LR kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Prie šios knygos leidybos triūsė nemaža kūrybinė grupė. Tai redakcinės kolegijos pirmininkas prof. dr. Bronius Maskuliūnas, leidinio sudarytojai ir filmo idėjos autoriai Jonas Nekrašius ir Asta Kaktytė, ekslibriso kūrybinių dirbtuvių vertinimo komisijos pirmininkė Vaiva Kovieraitė-Trumpė, dirbtuvių vadovės Lolita Putramentienė-Braza ir Rasa Prišmontienė, filmo kūrėjai Diana Stungurienė ir Gintautas Stungurys.

Knygoje pateikti straipsniai apie ekslibriso istoriją, jo raidą Šiaulių krašte XX–XXI amžiuje, publikuojama medžiaga apie lietuviškus knygos ženklus šiauliečiams bibliotekų knygose, ekslibrisų kūrimo tradiciją Šiaulių bendrojo ugdymo mokyklose, moksleivių ekslibriso paplitimą Šiaulių krašte, Lietuvoje ir užsienyje, taip pat pateikti atsiminimai apie dailininką, pedagogą, ekslibriso mokyklos tradicijų pradininką Lietuvoje G. Bagdonavičių (1901–1986), jo sukurti ekslibrisai.

Medžiaga leidiniui pradėta rinkti dar 2015 metais, kai ŠAVB įgyvendino projektą „Prisiliesk prie dailininko Gerardo Bagdonavičiaus sėkmės“. Tais metais surengta ir mokslinė-praktinė konferencija „Šiaulių krašto knygos ženklai kaip kultūros paveldas ir jo sklaida XX–XXI amžiuje“, organizuotos ekslibrisų kūrimo dirbtuvės. „Metams bėgant medžiagos apie G. Bagdonavičių ir ekslibrisus vis daugėjo, todėl kilo mintis išleisti ne tik leidinį, bet ir sukurti dokumentinį filmą apie G. Bagdonavičių“, – sakė projekto vadovė Asta Kaktytė.

Keturiasdešimties minučių trukmės dokumentiniame filme prisiminimais dalijasi G. Bagdonavičiaus artimieji – giminaitė architektė J. Naujalienė ir posūnis Antanas Petrauskas, dailininko mokiniai, dailininkai ir menotyrininkai. Pokalbiai su jais buvo filmuojami įvairiose Lietuvos vietose. Pasak filmo kūrėjų, kiekvienas kalbėtojas kaip didžiausią turtą iš savo atminties archyvų padovanojo prisiminimus apie mokytoją, stumtelėjusį ne vieną kūrybos link, apie kolegą, neįtelpantį į standartinius „socialistinės gerovės“ rėmus. „Dabar, anot menininko P. Repšio, „tokie žmonės nebegimsta“, – sakė G. Stungurys.

Leidinys unikalus ne tik dėl sukauptos vertingos informacijos apie ekslibrisus. Jame publikuojamas leidėjų parengtas Šiaulių krašto ekslibrisų raidos kalendorius, skirtas besimokančiai visuomenės daliai. Kalendorius yra patogus norintiems greitai susipažinti su knygos ženklų istorija, kadangi įvykiai pateikiami laikantis nuoseklumo. Leidinyje dalijamasi ir kūrybinių dirbtuvių „Ekslibrisas sau“, vykusių 2015 m., patirtimi, pristatomi jų dalyvių – moksleivių laureatų ir jų mokytojų – sukurti darbai.

Knyga turėtų sudominti knygotyros mokslo tyrėjus, tapti parankia mokytojų ir mokinių, siekiančių  geriau susipažinti su ekslibriso menu, istorija, knygos kultūra, mokymo priemone, o plačiajai visuomenei – krašto kultūros pažinimo šaltiniu.

Knyga „Gerardas Bagdonavičius ir Šiaulių krašto knygos ženklai“ ir dokumentinis filmas visuomenei bus pristatyti Šiaulių knygų mugės metu 2017 m. lapkričio 18 d. 13 val. Povilo Višinskio bibliotekos (Aušros al. 62) Mažojoje salėje.

Laimos Juzulėnienės inf.
Ievos Slonksnytės nuotr.

Projekto organizatorius: 

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka

Projektą finansavo:

Lietuvos kultūros taryba
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Šiaulių miesto savivaldybė

Rėmėjai:
Šiaulių Rericho klubas
UAB "BALTO Print"

Partneriai:
Šiaulių "Aušros" muziejus, Fotografijos muziejus, Palangos gintaro muziejus, LDS „Šiaulių dailininkų organizacija“, Kauno įgulos karininkų ramovė, Šiaulių kino meno klubas, Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija, Šiaulių Jovaro progimnazija, Šiaulių "Saulėtekio" gimnazija

LEIDINYS „EKSLIBRISAI MEDIKAMS“ ŠIAULIUOSE

Vaišvilos nuotr. 2017-09-23

I. Slonksnytės nuotr.

Ačiū šio leidinio rengėjai Lietuvos medicinos bibliotekos Informacijos skyriaus vedėjai Reginai Vaišvilienei už vertingą dovaną Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondui (toliau GBEF). Visų norinčių pavartyti leidinį laukiame Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Knygos grafikos centre.

R. Vaišvilienė ŠAVB  atvežė dovanų – 30 knygų medicinos, dailės ir ekslibriso tema. 

GBEF bendrystė su Lietuvos medicinos biblioteka prasidėjo 2015 m. Tuomet vykdėme projektą „Prisiliesk prie dailininko Gerardo Bagdonavičiaus sėkmės". Regina Vaišvilienė konferencijoje "Šiaulių krašto knygos ženklai kaip kultūros paveldas ir jo sklaida XX–XXI amžiuje" pristatė šiaulietiškus ekslibrisus medicinos tema.

A. Kaktytė inf.

SUKANKA 25-ERI METAI, KAI LIETUVA TAPO FISAE NARĖ

Ekslibrisas italų kolekcininkui, 1992.

Europoje jau rankraštinėse knygose būdavo piešiami savininkų herbai. Išradus knygų spausdinimą, nuosavybei žymėti buvo naudojami ekslibrisai ir superekslibrisai. Lietuvoje seniausias yra Žygimanto Senojo superekslibrisas su 1518 metų data. Tad 2018 metais pirmajam Lietuvos knygos ženklui sukaks 500 metai.

Per ilgą savo raidos kelią ekslibrisas Lietuvoje  buvo propaguojamas kaip knygos savininko ir bibliotekos ženklas, tarnavo kaip vizitinė kortelė, kurioje dailininkai įkūnydavo savo moderniausias idėjas, atspindinčias dabartį ir istoriją, turtino dailės palikimą. Knygos ženklas yra išsikovojęs pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse. Juo domisi kolekcininkai, dailininkai, menotyrininkai, knygos ženklo gerbėjai ir bibliofilai.

Vilniuje veikia Lietuvos ekslibrisininkų klubas. Panašūs klubai veikė Panevėžyje, Utenoje, Klaipėdoje, Kaune, Jonavoje, Pakruojyje, Šiauliuose ir kitur. 1988 m. spalio 29 d. Pakruojo dvaro rūmuose buvo įkurtas Ekslibriso visuomeninis muziejus. Jis surengė daugiau kaip 40 knygos ženklo parodų, du ekslibrisų konkursus, pirmąjį Lietuvos ekslibrisininkų seminarą. 2001 m. spalio 3 d. Ekslibrisų muziejus buvo įkurtas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekoje. 2014 m. rugpjūčio 8 d. muziejus reorganizuotas į Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondą (sutrumpintai - GBEF).

Ekslibrisui propaguoti yra organizuojamos parodos, konkursai, bienalės, konferencijos ir kongresai. Kuriasi klubai, muziejai, draugijos ir asociacijos, leidžiami laikraščiai, žurnalai, knygos, katalogai, albumai ir monografijos. Daugelyje pasaulio šalių – Austrijoje, Belgijoje, Italijoje, Japonijoje, Lietuvoje, Kinijoje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Portugalijoje, Rusijoje, Vokietijoje ir kt. – veikia ekslibrisininkų draugijos, muziejai, klubai, leidžiantys įvairaus periodiškumo biuletenius, žurnalus, laikraščius. Visas šias organizacijas vienija Tarptautinė ekslibriso dailininkų ir mėgėjų asociacija FISAE (Federation Internationale des Societes d‘Amateurs d‘Ex-Libris), kuri kas dveji metai rengia tarptautinius ekslibrisininkų kongresus. Pirmasis FISAE kongresas įvyko 1953 m. Austrijoje, Kufšteine.  

FISAE XXIV tarptautinio
 ekslibrisų kongreso logotipas

FISAE XXIV tarptautinio  ekslibrisų kongreso antspaudas

Vertėja, dailininkė Sumiko Ueki ir kolekcininkas Jonas Nekrašius

1992 m. rugpjūčio 31 – rugsėjo 5 dienomis šių eilučių autoriui teko dalyvauti Japonijoje, Saporo mieste surengtame FISAE XXIV tarptautiniame ekslibriso kongrese. Nuvykti į šį kongresą padėjo ir paramą suteikė Atviros Lietuvos fondas. Į kongresą Japonijoje tada teko vykti per Maskvą. Iš pradžių Aeroflot’o lėktuvu nuskridau į Chabarovską. Iš ten - į Japonijos miestą Nijagatą, kur pasitiko šio miesto dailininkė ir ekslibrisų kūrėja Sumiko Ueki. Ji suteikė visą informaciją apie kongresą ir palydėjo iki Saporo.

Praėjus ketveriems metams japonų dailininkės Sumiko Ueki ekslibrisų paroda buvo surengta Šiauliuose, o 1996 m. rugsėjo 7–10 dienomis Šiauliuose ir Pakruojyje apsilankė ir pati Sumiko Ueki. Ji, sugrįžusi į Japoniją, 1997 m. išleido nedidelę iliustruotą knygelę apie savo viešnagę Lietuvoje, Šiauliuose, Pakruojyje.

FISAE dalyviai. Japonija, 1992.

FISAE kongrese Japonijoje teko atstovauti Lietuvos ekslibrisininkams, skaityti pranešimą apie Lietuvos knygos ženklo istoriją ir ekslibriso kūrėjus, supažindinti kongreso dalyvius su Pakruojo ekslibriso muziejaus veikla ir Lietuvos knygos ženklo kūrėjais, pristatyti šiauliečio dailininko Gerardo Bagdonavičiaus kūrybą. Kongrese dalyvavo beveik 200 atstovų iš 20 pasaulio šalių: Anglijos, Austrijos, JAV, Belgijos, Danijos, Olandijos, Švedijos, Japonijos, Kinijos, Vokietijos ir kt. Kongreso organizatorius ir dalyvius maloniai nuteikė žinia, kad kongreso darbe pirmąkart dalyvauja ir atstovas iš Lietuvos.

Ekslibrisas FISAE XXIV tarptautiniam
ekslibrisų kongresui. Autorius Yasuschi Ohmoto, 1992.

Kongrese veikė įvairių sekcijų, buvo perskaityta daug pranešimų apie įvairių šalių knygos ženklo istoriją ir ištakas, ekslibriso vystymąsi ir dailininkus. Kongreso parodų salėse eksponuota keliolika įdomių parodų: „Japonijos folkloro siužetai ekslibrise“, „Ekslibrisai žymiam švietėjui Johanui Comeniusui“, „Pasaulio šalių dailininkų knygos ženklai“. Pastarojoje eksponuoti ir lietuvių dailininkų V. Daniliauskaitės, V. Alviko, K. Grigaliūno, V. Jakšto, A. Čepausko ir A. Kmieliausko darbai. Parodos metu dailininkai iš Kinijos ir Japonijos demonstravo savitą ekslibrisų ir mažosios grafikos kūrimo techniką, veikė įvairių spaudinių, katalogų, knygų ir mainų mugė, kurioje nemažą pasiekimą turėjo ir Lietuvos leidiniai apie knygos ženklą.

Kongreso svečius ir dalyvius sudomino šių eilučių autoriaus pranešimas apie Lietuvos ekslibriso istoriją, raidą ir kūrėjus. Kongreso metu pavyko užmegzti dalykinius ryšius su Japonijos, Kinijos, Austrijos, Danijos, Švedijos, Vokietijos ir kitų šalių atstovais, dailininkais ir kolekcininkais.

Tekančios saulės šalyje buvo sudarytos puikios sąlygos ne tik pabendrauti su įvairių šalių dailininkais, menotyrininkais, bibliofilais ir kolekcininkais, besidominčiais ekslibrisu, bet ir susipažinti su ilgaamže ir savita Japonijos kultūra, menu, jos knygos iliustravimo ir knygotyros pasiekimais.

Svarbiausias XXIV tarptautinio kongreso įvykis buvo 1992 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos iškilmingas priėmimas į tarptautinę ekslibrisų dailininkų ir mėgėjų asociaciją (FISAE). Lietuvos priėmimą į FISAE pasirašė ir patvirtino FISAE prezidentas Yasushi Ohmoto, generalinis sekretorius Williamas E. Butleris (Didžioji Britanija) ir Klausas Rodelis (Danija), Japonijos Ex libris asociacijos prezidentas Hidataro Jamamura ir generalinis sekretorius Ichigoro Uchida.

Lietuva tapo 32-ąja FISAE nare, 1992.

Lietuva tapo 32-ąja FISAE nare, 1992. 

Lietuva tapo 32-ąja FISAE nare, pirmoji iš buvusios Sovietų Sąjungos respublikų. Tai buvo labai aukštas lietuvių dailininkų ir ekslibriso propaguotojų įvertinimas, svarbus žingsnis įsiliejant į pasaulio ekslibriso kūrėjų ir mėgėjų organizaciją. Šiam įvykiui pažymėti išeivijos lietuvių dailininkas Vytautas O. Virkau (1930-2017) 1993 m. sukūrė ekslibrisą, skirtą šių eilučių autoriui ir Frederikshauno (Danija) ekslibriso muziejaus direktoriui Klausui Rodeliui.

Vytautas  Osvaldas Virkau, 1993.

Vytautas Osvaldas Virkau, 1993.

 Šiemet rugsėjo mėnesį sukako 25-eri metai, kai Lietuva XXIV tarptautiniame kongrese buvo priimta į FISAE nares. Šiai organizacijai dabar priklauso 33 valstybės: Argentina, Australija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Kinija, Čekija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Vengrija, Italija, Japonija, Lietuva, Liuksemburgas, Meksika, Olandija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Rusija, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Ukraina, Didžioji Britanija ir JAV.

2018 metais rugpjūčio 28 – rugsėjo 1 dienomis Prahoje (Čekija) įvyks XXXVII FISAE kongresas (rengėja Čekijos ekslibrisininkų asociacija Spolek sběratelů a přátel exlibris).

Ateinantys metai mums yra svarbūs tuo, kad Lietuva minės 500-ąsias sukakties metines, kai buvo sukurtas pirmasis lietuviškas knygos ženklas. Tikimės, kad šiame kongrese dalyvaus Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas (GBEF) ir skaitys pranešimą bei pristatys stendą apie Lietuvos ekslibriso istoriją, GBEF veiklą ir dailininko Gerardo Bagdonavičiaus sukurtus knygos ženklus.

Jonas NEKRAŠIUS

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. 

ŠIAULIUOSE LANKĖSI EKSLIBRISŲ KOLEKCININKAS IŠ SANKT PETERBURGO

Iš kairės: GBEF pirmininkas J. Nekrašius, kolekcininkas S. Gasiūnas
 dailininkė L. Braza, bibliotekininkė A. Kaktytė

Rugsėjo 13 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje lankėsi ekslibrisų kolekcininkas Stanislovas Gasiūnas iš Sankt Peterburgo. Kolekcininkas domėjosi bibliotekoje eksponuojamomis žymių lietuvių grafikų A. Čepausko ir V. Janulio ekslibrisų parodomis, bibliotekoje įkurtu Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondu. Svečią priėmė GBEF nariai: bibliotekininkė Asta Kaktytė, Ekslibrisų fondo pirmininkas Jonas Nekrašius ir dailininkė Lolita Braza. Apsikeitėme dovanomis. S. Gasiūnas GBEF dovanojo leidinių ir 18 ekslibrisų.

Stanislovas Gasiūnas gimė 1943 m. Panevėžyje. Po karo šeima buvo priversta išvykti iš Lietuvos. Trylikametis S. Gasiūnas apsigyveno su tėvais Rusijos tolimuosiuose rytuose, prie Ochotsko jūros Nagajevo įlankos, Magadano mieste. Ten baigė geologijos mokslus. Šiuo metu gyvena Sankt Peterburge.

S. Gasiūnas yra sukaupęs apie 4 000 knygų, iš jų 1 200 ekslibrisų tema, apie 21 tūkst. įvairių šalių dailininkų ekslibrisų. Dar lietuvis kolekcionuoja akmenis ir su jais susijusią literatūrą.

A. Kaktytės inf.

Ievos Slonksnytės nuotr.

Iš kairės: bibliotekininkė A. Kaktytė, kolekcininkas S. Gasiūnas, dailininkė L. Braza

VAIDOTO JANULIO EKSLIBRISAI POVILO VIŠINSKIO VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE

Šiauliečio dailininko Vaidoto Janulio ekslibrisų parodos pristatymas 

rugsėjo 8 d., penktadienį, 16 val. Maloniai kviečiame.

ALFONSO ČEPAUSKO MAŽOSIOS GRAFIKOS PARODA POVILO VIŠINSKIO VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE

Rugsėjo 5–29 dienomis Meno ir muzikos skyriuje eksponuojama personalinė Alfonso Čepausko mažosios grafikos paroda. Parodai atrinkti 87 mažosios grafikos kūriniai, iš jų 67 ekslibrisai, sukurti spalvoto oforto ir kompiuterine technikomis. Paroda bibliotekoje eksponuojama pirmą kartą. Išleistas parodos informacinis leidinys.

Žymaus Lietuvos dailininko, keliautojo, žurnalisto Alfonso Čepausko (g. 1929 m.) kūrybinis kelias glaudžiai susijęs su ekslibrisu. Šiuo žanru dailininkas susidomėjo 1962 m. baigęs Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, o rimčiau pradėjo kurti nuo 1969 m., kai pirmą kartą dalyvavo parodoje „Vilniaus ekslibrisas“. Gavęs kvietimų dalyvauti Lietuvos ir užsienio parodose, ėmė raižyti nedideles cinko plokšteles ieškodamas savitos kompozicijos, techninių sprendimų, spalvinių atspaudo derinių. Dabar dailininko mėgstama technika yra ofortas.

Dailininkas dalyvavo daugiau kaip 300 parodų užsienyje ir Lietuvoje, pats surengė apie šimtą vietinių ir tarptautinių konkursinių parodų. Sudarė keliasdešimt parodų katalogų, bibliografinių leidinių, publikavo straipsnių apie parodas, konkursus, kūrybą Lietuvos ir užsienio leidiniuose.

Dvidešimt metų vadovavo „Lietuvos ekslibrisininkų“ klubui. Sukūrė per 1 200 ekslibrisų, o tarptautiniuose konkursuose pelnė per penkiasdešimt įvairių įvertinimų. 1980 m. Jugoslavijoje už ekslibrisus bičių tema pelnė pirmąjį apdovanojimą.

Moksleiviams, pradedantiems grafikams, parodų rengėjams, dailės gerbėjams ir kolekcininkams parengė patarimus „Kaip sukurti ekslibrisą“. Dalis šių leidinių ir dailininko ekslibrisų saugoma Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (toliau – ŠAVB) Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde.

Pasak meno kritikų, kurdamas ekslibrisus ir suvokęs šio žanro ypatybes, dailininkas suformavo savitą plastinę kalbą, manierą ir stilistiką, išreiškiančią pagarbą žmogui, institucijai ar istoriniam įvykiui. Daugumoje dailininko ekslibrisų dominuoja žmogaus figūra, tačiau ne konkreti asmenybė, o simbolis, atspindintis veiklą, pomėgius, profesiją. Kartais ta figūra, jungiama su architektūros gamtos objektais, išauga su daugiau rankų, kojų, taip parodant įvairiapusišką žmogaus gyvenimą ir veiklas.

Ekslibrisuose A. Čepauskas įprasmino daugelį Lietuvos ir kitų šalių asmenybių ir institucijų, kultūrinius, istorinius šalies aspektus.

Astos Kaktytės inf.

KURIAMAS DOKUMENTINIS PAŽINTINIS FILMAS APIE DAILININKĄ GERARDĄ BAGDONAVIČIŲ

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka renka prisiminimus apie dailininką Gerardą Bagdonavičių. Svarbu viskas, ką prisimenate patys ar išgirdote iš kitų. Labai vertinga medžiaga yra laiškai, nuotraukos, meno darbai, knygų ženklai, užrašai ir kiti dokumentai – viskas, prie ko prisilietė dailininkas Gerardas Bagdonavičius. Prašytume pasidalyti kontaktais žmonių, kurie turi ką papasakoti. Istorijos ir faktai bus panaudoti kuriant filmą apie G. Bagdonavičių.

Informacijos laukiame iki 2017 m. rugsėjo 1 d. Skambinkite tel. 865084668, rašykite el. p. menocentras@savb.lt arba užeikite į bibliotekos Meno ir muzikos skyrių (Aušros al. 62). Projekto vadovė Asta Kaktytė.

Projektas „Šiaulių krašto knygos ženklai kaip kultūros paveldas ir jo sklaida XX-XXI amžiuje“

Projektą organizuoja:

Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka

Rėmėjai ir partneriai:

Straipsnių pradžia