LIETUVOS MODERNAUS EKSLIBRISO PRADININKAS JUNGTINĖSE AMERIKOS VALSTIJOSE

Prieš 90 metų JAV Tarptautinė knygos (meno, papuošimo, grafikos, ekslibriso) sąjunga paskyrė Šiaulių mokytojų seminarijos ir Amatų mokyklos mokytoją, dailininką Gerardą Bagdonavičių Garbės vice-prezidentu – atstovauti Lietuvos knygos ženklui 1932 m. tarptautinėje ekslibrisų parodoje Los Andžele (daugiau skaitykite: Mūsų momentas, 1932 birželio 5, p. 6).  G. Bagdonavičius panašioje tarptautinėje parodoje 1931 m. pelnė pagyrimo diplomą už 10 sukurtų knygos ženklų, kurie susilaukė puikaus įvertinimo.

J. Nekrašiaus inf. 

 Aplankykite virtualią parodą "Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisai ir autoekslibrisai"

EKSLIBRISAI 2022 METŲ ŽURNALE "AUŠROS ALĖJA"

 

2022 m. rudens „Aušros alėjos“ numerio viršelį puošia Algirdo Indrašiaus autoekslibriso, kuris yra dailininko sodyboje Vyžuonose (Utenos r.), nuotrauka. Pasak autoriaus, 2000 metais sukurtame medžio raižinyje pavaizduoti su juo ir miesteliu – herbas, žaltys ir bažnyčios pastatymo data – susiję simboliai. Šiame naujausiame Šiaulių regiono viešųjų bibliotekų naujienų žurnale rasite daugiau ekslibriso kūrėjų pasakojimų apie knygos ženklus. Susitikimai su Lietuvos ekslibriso kūrėjais, tai 2021-2022 metais įgyvendinamo projekto „Lietuvos ekslibriso kūrėjai XX-XXIa.: enciklopedinio žinyno rengimas“ dalis. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Žurnalą rasite užsukę į Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešąją biblioteką, o virtualią leidinio versiją galite skaityti issuu.com platformoje.

A. Kaktytės inf.

IN MEMORIAM EKSLIBRISŲ KŪRĖJA TAIDA BALČIŪNAITĖ

 

Dail. T. Balčiūnaitė (eskizas ekslibrisui, 2002). Saugoma GBEF.

NETEKOME

DAILININKĖS EKSLIBRISŲ KŪRĖJOS TAIDOS BALČIŪNAITĖS

(1952.II.09 – 2022.X.11)

Taida Balčiūnaitė gimė 1952 m. vasario 9 d. Kaune, architekto Vaclovo Balčiūno ir iliustruotojos Taidos Musteikytės-Balčiūnienės šeimoje. 1963–1970 m. mokėsi M. K. Čiurlionio meno mokykloje, 1970–1976 m. Vilniaus dailės institute (dabar Vilniaus Dailės akademija) ir įgijo grafikės specialybę. 

Pirmuosius ekslibrisus linoraižinio technika sukūrė klasės draugams, broliams mokydamasis M. K. Čiurlionio meno mokykloje. Vėliau išbandė oforto techniką. Paskutiniaisiais gyvenimo metais ekslibrisus kūrė pieštukais, tušu, guašu. Kad ekslibrisai pasiektų daugiau gerbėjų, kompiuterine technika juos padaugindavo. Ekslibrisų yra sukūrusi apie penkiasdešimt. Dalyvavo respublikiniuose ir tarptautiniuose ekslibrisų konkursuose, bendrose parodose.

Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde saugomi 33 signuoti dailininkės ekslibrisai. Rinkinį pati autorė dovanojo ŠAVB pradėjus rengti Lietuvos ekslibriso kūrėjų enciklopedinį žinyną.

Astos Kaktytės inf.

KLAIPĖDIETĖ TATJANA SIMANAITIENĖ: „EKSLIBRISO POPULIARUMAS IR VĖL IŠAUGS“

 

Susitikimas su dail. Tatjana Simanaitiene Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje (2022-10-04)

Dailininkė Tatjana Simanaitienė su džiaugsmu prisimena laikotarpį, kai gyveno tik ekslibrisais. Susitikimo su projekto „Lietuvos ekslibriso kūrėjai XX-XXI a.: enciklopedinio žinyno rengimas“ organizatoriais metu ji atviravo, kad nuo 1989 iki 2000 m. ekslibrisų kūryba jai buvo tapusi gyvenimo būdu. Vėliau menininkė labiau susidomėjo tapyba, dar vėliau – akvarele. Nepaisant to, T. Simanaitienė tiki, kad ateityje ekslibriso populiarumas ir vėl išaugs.

„Ekslibrisas susideda iš dviejų dalių: piešinio ir tekstinės dalies, kadangi šiuolaikiniai menai turi vizualiąją dalį, kuri dažniausiai turi būti pagrįsta koncepcija, tai aš čia matau ekslibriso ateitį. Žiūrėkite, technologijos yra labai pažengusios, netgi tapyboje galima sukurti didžiulio formato ekslibrisą, tereikia jį nufotografuoti, iškopijuoti ir tai bus sėkmingas autoriaus ekslibrisas“, – mano pašnekovė.

Projekto organizatorių aplankytos menininkės mintis apie ekslibrisą jau greitai galėsite išgirsti ir jūs. Sekite naujienas bibliotekos internetinėje svetainėje savb.lt ir „Facebook“ paskyroje.

Projekto rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė

Dianos Janušaitės inf.

KLAIPĖDOS EKSLIBRISO KŪRĖJUS KURTI ĮKVEPIA GAMTA

 

Augustinas Virgilijus Burba savo dirbtuvėse. Klaipėda, 2022-09-02

Augustinas Virgilijus Burba yra vienas žinomiausių Lietuvos menininkų. Jis žinomas ne tik kaip talentingas tapytojas, bet ir kaip kruopštus grafikas. Jo kūriniuose itin išryškėja stiprus žmogaus ir gamtos – priklausomybės suvokimas. Projekto „Lietuvos ekslibriso kūrėjai XX–XXI a.: enciklopedinio žinyno rengimas“ organizatoriai kelionės pas ekslibriso kūrėją metu įsitikino, kad įkvėpimo A. V. Burba iš tiesų semiasi iš gamtos. „Menas yra pirminės gamtos apraiška. Gamta lydi žmogų nuo gimimo ligi mirties, netgi – ligi visiško išnykimo. Aš į gamtą žvelgiu kaip į vienumą, kurioje netgi išnyksta ribos tarp gyvybės ir mirties: tai, kas gyva – miršta, o kas mirę – duoda pradžią kitai gyvybei“, – kalbėjo menininkas. Itin gražiai A. V. Burba atsiliepė ir apie patį ekslibrisą. Papasakojo, kad kurdamas šį mažą grafikos kūrinį, nustoja jausti laiką ir tarsi apsigyvena kelių centimetrų plotelyje. Apie kūrėją sužinojome ir daug kitų įdomių dalykų. Paaiškėjo, kad pirmą spaudą savo knygoms jis išpjaustė kišeniniu peiliuku iš storos gumos gabalo, o knygos savininką simbolizavo šuns ir žmogaus figūrų siluetai.

Evaldas Vėgėlė Klaipėdos Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje, 2022-09-02

Kelionės metu artimiau susipažinome ir su karikatūristu Evaldu Vėgėle. Menininkas atviravo, kad šiuo metu ekslibrisų nebekuria, tačiau neatmetė galimybės, kad prie šios veiklos dar grįš ateityje. Sakė, kad nors šiuo metu dažniau kuria karikatūras, vis tiek stebi kitų ekslibristų veiklą, dalyvauja jų parodose.

Projekto organizatorių aplankytų menininkų mintis apie ekslibrisą jau greitai galėsite išgirsti ir jūs. Sekite naujienas bibliotekos internetinėje svetainėje savb.lt ir „Facebook“ paskyroje.

Projekto rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Dianos Janušaitės inf.

KELIONĖ PAS EKSLIBRISŲ KŪRĖJUS PAŽĖRĖ NETIKĖTŲ ATRADIMŲ

 

Menininkas ekslibrisų kūrėjas Algirdas Indrašius (2022)

Utenos rajone, Vyžuonų miestelyje, gyvena maištingos sielos menininkas Algirdas Indrašius. Dailininkas žymus tuo, kad yra sukūręs nemažai tapybos, akvarelės, metalo plastikos, grafikos kūrinių, paminklų, skulptūrų ir, žinoma, ekslibrisų. Tai, kad A. Indrašius iš tiesų talentingas, įsitikino ir projekto „Lietuvos ekslibriso kūrėjai XX–XXI a.: enciklopedinio žinyno rengimas“ organizatoriai. 

Apsilankę menininko sodyboje, iš karto pasijutome tarsi kūrybos darbų galerijoje-muziejuje. A. Indrašius didelę savo namų dalį paskyrė ekslibrisų ir kamerinės savo sukurtos liaudiškų formų skulptūros ekspozicijai. Kieme rikiuojasi monumentalios medinės skulptūros darbai: spalvingi koplytstulpiai, kryžiai, koplytėlės, akcentai su prasmingais dekoratyviniais įrašais.

Menininko Algirdo Indrašiaus sodyboje "Ex libris" (2000, medžio raižinys)

Didelį įspūdį paliko ir kraštiečių rašytojų B. Radzevičiaus ir A. Masionio garbei įrengta literatūrinė ekslibrisų ekspozicija, šalia kurios menininkas ir buvo paprašytas išsamiau papasakoti apie savo, kaip ekslibrisų kūrėjo, pradžią. Kūrėjas atskleidė daug įdomių dalykų, pavyzdžiui, sužinojome, kad dalyvavo daugiau nei 70-yje parodų, konkursų. Už meniškus ekslibrisus yra pelnęs gausybę įvairių apdovanojimų. Išsiaiškinome, kodėl jo ekslibrisuose dominuoja būtent baltos erdvės ir juodos dėmės sąskambiai, bei tapo aišku, kokiu savo kurtu ekslibrisu A. Indrašius didžiuojasi labiausiai. Ne gana to, menininkas mums padovanojo grafikos darbelių, reikšmingų katalogų, reikalingų rengiant Lietuvos ekslibriso kūrėjų enciklopedinį žinyną.

 

Ekslibrisų kūrėja Lolita Braza (2022)

Daugiau peno kultūriniams apmąstymams mums įpūtė ir dailininkė Lolita Braza. Apsilankę pas ją atokioje sodyboje, ne tik pasigėrėjome gamta, bet ir sužinojome, kokią svarbią dalį jos gyvenime užima ekslibrisai. Dailininkė atskleidė, iš ko semiasi įkvėpimo, ką savo kūriniais nori pasakyti bei kuo išsiskiria iš kitų menininkų. O jūs ar žinote, kokia ypatybe pasižymi L. Brazos kurti ekslibrisai?

Atsakymus į šį ir kitus klausimus apie ekslibrisą jau greitai galėsite išgirsti ir jūs. Sekite naujienas bibliotekos internetinėje svetainėje savb.lt ir „Facebook“ paskyroje.

Projekto rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Dianos Janušaitės inf.

EKSLIBRISUS KURIA NE TIK DAILININKAI

Architektas Edmundas Stasiulis (2022)

Projekto „Lietuvos ekslibriso kūrėjai XX–XXI a.: enciklopedinio žinyno rengimas“ organizatorių kelionė pas kūrėjus pirmiausia prasideda nuo pokalbio telefonu. Architektas Edmundas Stasiulis jau daugiau nei 50 metų gyvena Vilniuje, tačiau balse išlikęs malonus akcentas išdavė, kad kūrėjas kilęs iš Žemaitijos. Širdžiai mielas susitikimas su ramiu žemaičiu įvyko 2022 m. rugpjūčio 12 d. jo namuose. Pokalbis vyko kieme, architekto sukurtoje augalų ir čiurlenančio vandens harmonijoje. Pasirodo, E. Stasiulis dega ne tik aistra augalams, bet ir knygos ženklams. „Ekslibrisus pradėjau kurti todėl, kad neturėjau jokio mainų fondo“, – pasakojo E. Stasiulis apie ekslibrisų kolekcionavimo pradžią. Oforto technika architektas yra sukūręs daugiau nei septynias dešimtis ekslibrisų. Kaip jis pats sakė, 80 procentų knygos ženklų skirta kolegoms architektams.

Išklausę pasakojimą apie jaudinantį architekto knygos ženklų kūrybos etapą ir apdovanoti ekslibrisų katalogais bei autografuotu albumu „Edmundas Stasiulis. Atpažinimo kodas“ pasukome į dailininkės Gražinos Didelytės (1938–2007) kūrybinių teisių paveldėtojo, jos darbų skleidėjo profesoriaus Vygando Čapliko namus Vilniuje. Apie šią ypatingo talento intelektualią kūrėją V. Čaplikas pirmiausia sužinojo iš 1984 metais Vilniaus leidyklos „Vaga“ išleistos knygelės „Gražina Didelytė“ (leidinių serija „Šiuolaikiniai lietuvių dailininkai“). V. Čaplikas prisiminė ir mums papasakojo, kaip susižavėjo dailininkės kūryba. Profesorius yra parengęs ir išleidęs net kelias knygas apie G. Didelytės ekslibrisus. Dailininkė V. Čaplikui sukūrė du ekslibrisus, kuriais papasakojo jai artimo žmogaus glaudų ryšį su gamta. Susitikimo metu mums bekalbant apie dailininkės ekslibrisus, profesorių užliejo šilti prisiminimai.

Menininkas Petras Repšys (2022)

Tądien besisvečiuodami architekto ir ekslibriso kūrėjo E. Stasiulio namuose sulaukėme netikėto menininko Petro Repšio skambučio. Kelionės maršrutas neplanuotai pasipildė ekskursija po atsinaujinusį Užupį su P. Repšio pasakojimais. Menininkas buvo puikiai nusiteikęs ir kaip niekad iškalbus. Beveik „nekvėpuodami“ klausėmės prisiminimų iš vaikystės, pasakojimų apie kūrybą, žavėjomės intriguojančiomis ekslibriso istorijomis. 

Pokalbius su kūrėjais apie ekslibrisą jau greitai galėsite išgirsti ir jūs. Sekite naujienas bibliotekos internetinėje svetainėje savb.lt ir „Facebook“ paskyroje. 

Projekto rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

A. Kaktytės inf.

LOLITOS BRAZOS EKSLIBRISŲ KELIONĖ. STOTELĖ – RADVILIŠKIS

 

Radviliškio viešosios bibliotekos Mažojoje galerijoje 2022 m. liepos 1–29 dienomis veikia dailininkės Lolitos Brazos paroda „Ekslibriso kelionė. Stotelė – Radviliškis“. Tai dailininkės, ekslibrisų kūrėjos iš Šiaulių ketvirtoji asmeninio projekto paroda. „Išvedžiau savo „vaikus“ pasivaikščioti, pamatyti pasaulį“, – sako Lolita. Tie vaikai – tai knygos ženklai, kuriuose telpa ištisi pasauliai, simbolinės prasmės, netgi istorijos. Taip kūrėja pasakoja apie savo senelio, Lietuvos savanorio Antano Ulensko gyvenimą, savo mylimo vaikystės kaimo Saločių šviesių žmonių trumpas istorijas, paverstas simbolių kalba. Ekspozicijoje gausu Šiaurės Lietuvos krašto asmenybių pavardžių: psichologas Alfonsas Gučas, poetas Henrikas Čigriejus, kompozitorius Julius Juzeliūnas, keliautojas Antanas Poška, knygnešys Jurgis Bielinis, kultūrologas Jonas Juška, kino avangardistas Jonas Mekas, krepšinio legenda Vladas Garastas ir daugelis kitų. Autorė Radviliškio stotelėje eksponuoja 37 knygos ženklus, sukurtus 2020–2022 metais.

GBEF inf.

SOSTINĖJE APLANKYTI EKSLIBRISO KŪRĖJAI

Paskutinę gegužės mėnesio dieną projekto „Lietuvos ekslibriso kūrėjai XX–XXI a.: enciklopedinio žinyno rengimas“ organizatoriai aplankė tris gerai žinomus šalies menininkus. Pirmiausia vykta pokalbio į tapytojos, grafikės Saulės Kisarauskienės dirbtuvę. Susitikimo metu kalbėta apie šalies kūrėjus, meno prasmę. Apžiūrėti S. Kisarauskienės ir jos vyro a. a. Vinco Kisarausko kūrybos darbai.

Kelionės metu aplankyta, pakalbinta grafikė, iliustruotoja, ekslibrisų kūrėja Nijolė Šaltenytė. Menininkė papasakojo, kodėl kurdama ekslibrisus pirmiausia vadovaujasi jausmais, o ne logika. Taip pat pasidalijo savo mintimis apie ekslibrisą, kaip meno kūrinį.

Už nuoširdumą, svetingą priėmimą, savito požiūrio į gyvenimą atskleidimą esame dėkingi ir kitam auksinės širdies žmogui – Birutei Žilytei. Jos dėka leidome sau nors trumpai nebeskubėti ir pasidžiaugti dabarties akimirka.

Ekslibrisų kūrėjams esame dėkingi už įgytą patirtį ir už tai, kad galėjome fondo kolekciją svariai papildyti ne tik žinomų kūrėjų mažosios grafikos darbeliais, bet ir reikšmingais katalogais, reikalingais rengiant Lietuvos ekslibriso kūrėjų enciklopedinį žinyną.

Projekto organizatorių aplankytų menininkų mintis apie ekslibrisą jau greitai galėsite išgirsti ir jūs. Sekite naujienas bibliotekos internetinėje svetainėje savb.lt ir „Facebook“ paskyroje.

Projekto rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Dianos Janušaitės inf.

Grafikė Nijolė Šaltenytė, 2022-05-31. Nuotr. Vaivos Kovieraitės-Trumpės

Menininkės Aistė Kisarauskaitė ir Saulė Kisarauskienė. Nuotr. Vaivos Kovieraitės-Trumpės.

Dailininkės Birutė Žilytė ir Daina Steponavičiūtė. Nuotr. Vaivos Kovieraitės-Trumpės.

PRISIMENANT EKSLIBRISO KŪRĖJĄ KLEMENSĄ KUPRIŪNĄ

 

Klemenso Kupriūno autoekslibrisas

Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas, ekslibrisų dailininkų bendruomenė praneša, kad eidamas septyniasdešimt antruosius metus mus paliko dailininkas iš Utenos Klemensas Kupriūnas. Klemensas Kupriūnas (Klemas) gimė 1951 m. Linkuvoje. Pakruojo kraštui menininkas liko ištikimas visą gyvenimą, ilgėjosi ten gyvenančiųjų, pasakodavo įvairius atsiminimus. Paskutinė Klemo ekslibrisų paroda, surengta 2021-ųjų birželio mėnesį Žeimelio krašto muziejuje, tapo vertinga dovana ir meilės išraiška savam kraštui.

Klemas buvo aktyvus knygos ženklo propaguotojas, daugelio parodų Lietuvoje ir užsienyje dalyvis, rašė eiles, straipsnius, rengė plenerus, organizavo ne vieną ekslibriso konkursą, turėjo sukaupęs gausią kitų ekslibrisininkų darbų kolekciją, priklausė Vilniaus ekslibrisininkų klubui.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde saugoma per keturis šimtus Klemenso Kupriūno dovanotų ekslibrisų.

Mielas dailininke, Klemai, atsivėrė Šviesios durys į amžinybę ir stebuklingi paukštukai tegul čiulba giesmes vien tik Tau, o kopėčios, atremtos į debesis, lai lieka tik simboliu ekslibrise, kurių Tavo darbščios rankos sukūrė ne vieną dešimtį, šimtą, tūkstantį...

Lolitos Brazos inf. 

EKSLIBRISO KELIONĖ. STOTELĖ – SALOČIAI

2022 m. kovo 11 d. Saločiuose, miestelyje Pasvalio rajono šiaurės rytuose, pristatyta dailininkės Lolitos Brazos ekslibrisų paroda. Šventinę dieną į parodą susirinko gausus būrys kūrėjos artimųjų, draugų, pažįstamų ir knygos ženklo gerbėjų. Ekspozicijoje 20 pasakojimų vaizdais apie šio krašto žinomus ir mažiau žinomus žmones. Paroda skiriama iš šio krašto kilusiam autorės seneliui Antanui Ulenskui, 1918 m. kovojusiam už Lietuvos laisvę.

Daugiau apie parodos eksponatus skaitykite.

Astos Kaktytės inf.

Astos Kaktytės nuotr.

PRISIMENANT EKSLIBRISO KŪRĖJĄ STASĘ MEDYTĘ

 

Stasė Medytė, autoekslibrisas, 1968. 

Regis, dar visai neseniai, 2021 m. birželį, lankėme menininkę Panevėžyje. Tuokart kalbėjomės apie ekslibrisų kūrybos pradžią ir net turėjome progos pamatyti ypatingą Lietuvos ekslibrisininkų klubo žiedą, kurį menininkė užsimovė susitikimo proga. Šiandien su liūdesiu tenka atsisveikinti su šia anapilin iškeliavusia išskirtine kūrėja.

Nors žmogus baigia žemišką kelionę, bet jo darbai lieka ir primena praėjusius laikus, būtą gražų gyvenimą bei draugystę, siejusią ekslibriso kūrėją ir jo savininką.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (toliau – ŠAVB), Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde (toliau – GBEF) saugoma per šešiasdešimt Stasės Medytės darbų. Kai kuriuos ji pati padovanojo besisteigiančiam ŠAVB Ekslibriso muziejui (dabar – GBEF), apie dvidešimt kūrinėlių atkeliavo per bibliotekos bičiulį kunigą Justą Jasėną ir dar daugiau nei trisdešimt darbelių fondui padovanota iš profesoriaus Vytenio Rimkaus asmeninės ekslibrisų kolekcijos. Šiais ir kitais S. Medytės kūrinėliais visuomet sklis menininkės gyvenimo ir kūrybos istorija.

Gražinos Montvidaitės inf.

Daugiau apie dail. Stasę Medytę skaitykite.

Stasė Medytė, autoekslibrisas, 1987.

POETIŠKAI SPARNUOTI, SMALSŪS IR ŽAISMINGI KLEMO EKSLIBRISAI: PARODA ŠIAULIUOSE

 

Klemensas Kupriūnas, Utena, 2020

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skaitykloje nuo 2021 m. spalio 15 iki lapkričio 15 d. eksponuojama Klemenso Kupriūno iš Utenos ekslibrisų paroda. Parodai tekstą parengė ilgametė dailininko bičiulė Lolita Braza. Daugiau apie parodą skaitykite kasmetiniame bibliotekos leidžiamame ekslibriso parodų kataloge.

Astos Kaktytė info.

EKSLIBRISAIS NUSITIESTAS KELIAS NAMO: LOLITOS BRAZOS KNYGOS ŽENKLŲ PARODA DAUJĖNUOSE

 

Parodą galėsite lankyti iki 2022 m. pavasario.

Sakoma, kad atsitiktinumų nebūna. Neatsitiktinai Lolita atsidūrė Pasvalio rajone vaikystėje, kur leido nerūpestingas ir vaikiškų džiaugsmų kupinas dienas, ne be postūmio iš viršaus ji čia atsidūrė ir vėliau gyvenime. Šį kartą įkvėpimo kurti ir pasidalinti savo kūrinių skrynelės turiniu pripildė Pasvalio krašto lygumos ir ištikimas gyvenimo palydovas  – ekslibrisas. Maža forma ir talpiu simbolių pasauliu jis kviečia susipažinti, užkalbinti sielos kertes, pomėgių kraitį bei papurtyti vaizduotę siekiant visa tai apjungti. Linoraižinys papuošia ekslibrisus minkšta linija, o spalvų akcentai suteikia kūrinėliams dinamikos ir gyvumo. Tokia raiška atskleidžia ne tik knygos ženklo savininko asmenybę, bet ir menininkės vidinę pajautą.

Menininkės gyvenimas kūryboje yra tarsi kelionė. Šiame kelyje stotelių jau buvo daug, tačiau dabar takelis veda į mielas, pažįstamas, artimas vietas, o viena pirmųjų – stotelė Daujėnai. Tai vieta, kur prasideda naujas žingsnių ciklas – šį kartą kelias suka į save, paskui vaikystėje įspaustus pėdsakus, geriau pažįstant save ir aplinkinius.

Mylėdama žmogų, šį kraštą ir meną Lolita dalinasi tuo, ką turi geriausio – šiluma, draugyste ir vidiniu pasauliu per mažosios grafikos kūrinėlius.

Menotyrininkės Gražinos Montvidaitės inf.

AUŠROS ČAPSKYTĖS ŠARAUSKIENĖS EKSLIBRISŲ PARODOS „LABIRINTAI“ EKSPONATAI ŠIAULIUOSE

 

Vilniaus apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje nuo 2021 m. rugsėjo iki gruodžio mėnesio galima pamatyti žaismingus  Aušros Čapskytės Šarauskienės ekslibrisus. Paroda – tai kvietimas panardyti  knygos nuosavybės ženklo kūrybos labirintais. Dalis šios parodos kūrinių jau saugomi Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde (GBEF).    

Aušros Čapskytės Šarauskienės ekslibrisų rinkinys GBEF nuolat pildosi ir turtėja. Nuoširdžiai dėkojame kūrėjai, padovanojusiai savo sukurtus ekslibrisus.

A. Kaktytė info.  

VALERIJOS VIJOS TARABILDIENĖS EKSLIBRISŲ PARODA

ŠAVB Meno ir muzikos skaitykloje (III a.) eksponuojama Valerijos Vijos Tarabildienės darbų paroda „Ekslibrisai – tai dovana“. Paroda veiks iki 2021 m. spalio 6 d. Daugiau apie parodą skaitykite.

Astos Kaktytės info.

EKSLIBRISO KŪRĖJŲ PAIEŠKOS IR ATRADIMAI ŽEMAITIJOJE

Antanas Jankauskas, 2021-08-21. Nuotr. A. Kaktytės

2021 m. rugpjūčio 21-ąją projekto „Lietuvos ekslibriso kūrėjai XX-XXI a.: enciklopedinio žinyno rengimas“ organizatoriai išvyko į besibaigiančios vasaros kelionę pas ekslibriso meistrą Antaną Jankauską į Barstyčius – Mažąją Lietuvos kultūros sostinę 2021. Šiame miestelyje gyvena puikus menininkas – karikatūristas, medžio drožėjas, tapytojas, keramikas, poetas, miestelio herbo kūrėjas ir, žinoma, ekslibrisų kūrėjas, kurio dovanoti knygos ženklai papildė Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondą. Dailininkas mielai aprodė savo kūrybines dirbtuves, leido prisiliesti prie kuriamų ekslibrisų eskizų, davė interviu apie tai, kas Jam yra ekslibrisas. Didžiąją dalį pastaruoju metu kurtų knygos ženklų A. Jankauskas yra atlikęs tušo technika. Ekslibrisai skirti šeimos rato ir vietiniams žmonėms, kolegoms, Skuodo miesto 430 jubiliejui paminėti, Skuodo viešajai bibliotekai, poeto Vytauto Mačernio šimtmečiui, bei Jurgio Kunčino 70-mečiui.

Jau greitai knygos meno mylėtojai galės patys išgirsti ekslibriso kūrėjo mintis apie knygos ženklus ir jų kūrybą video formatu. Sekite informaciją bibliotekos internetinėje svetainėje savb.lt ir bibliotekos „Facebook“ paskyroje.

Projektą remia – Lietuvos kultūros taryba, Šiaulių miesto savivaldybė.

 L. Brazos info. 

MENININKUI GERARDUI BAGDONAVIČIUI – 120

 

2021 m. liepos 25 d. minime 120-ąsias dailininko, pedagogo, kraštotyrininko, scenografo, vieno iš ekslibriso pradininkų Lietuvoje Gerardo Bagdonavičiaus gimimo metines. Šie metai atnešė ir kitą gražią sukaktį – Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas mini veiklos dvidešimtmetį. Daugiau apie abi sukaktis galite paskaityti Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos tinklalapyje. 

SENDAIKČIŲ TURGUJE RASTAS LOBIS – DRAUGYSTĘ SUSTIPRINANTYS EKSLIBRISAI

Klemenso Kupriūno autoekslibrisai 

Pradėjus įgyvendinti projektą „Lietuvos ekslibrisokūrėjai XX-XXI a.: enciklopedinio žinyno rengimas“ teko lankytis Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje (VAVB). Čia susipažinau su informacinių išteklių centro vadove Asta Kazakevičiūte-Bankauskiene. Jaukiose, renovuotose bibliotekos erdvėse kalbėjomės apie knygos nuosavybės ženklus. Iš šviesios ir labai malonios bibliotekos darbuotojos pasisėmusi žinių grįžau į Šiaulius. Po kelių mėnesių ant savo stalo radau siuntinį iš VAVB.  Asta įvertinusi mūsų svarbią misiją, – kaupti lietuviškuosius ekslibrisus ir supažindinti visuomenę su jų kūrėjais, – Vilniaus sendaikčių turguje nupirko kelis įdomius eksponatus.

Rankose laikiau  ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondui dovanotus dailininko Klemenso Kupriūno, kaip jis pats save pristato Klemo iš pa Utenas, 4 įrėmintus ankstyvosios kūrybos ekslibrisus. 2 iš jų, – autoekslibrisai, – atskleidžiantys originalią, ekspresyvią kūrėjo asmenybę.

Netikėtai prasidėjusi pažintis peraugo į dalinimąsi ekslibrisais. Visada žinojau, kad ekslibrisai suartina žmones, bet vis tiek nustebina, kai tai patiri pats.

A. Kaktytės info.

HENRIKO MAZŪRO EKSLIBRISŲ PARODA

2021 m. liepos 2–28 dienomis ŠAVB Meno ir muzikos skaitykloje (III a.) eksponuojama dailininko iš Panevėžio Henriko Mazūro ekslibrisų paroda. Plačiau apie parodą skaitykite.
Astos Kaktytės inf.