ŠIAULIŲ MIESTO VALSTYBINIŲ, VISUOMENINIŲ DRAUGIJŲ IR ORGANIZACIJŲ BIBLIOTEKOS, SKAITYKLOS IR JŲ KNYGOS ŽENKLAI

2016-ieji Bibliotekų metai!          Šiauliams – 780 metų!                   Jonas NEKRAŠIUS
                

XIX a.- XX a. Šiauliuose veikė valstybinės, visuomeninių draugijų ir organizacijų, taip pat asmeninės arba privačios bibliotekos. Jos buvo viešos ir uždaros. Pirmosios valstybinės ir visuomeninių draugijų ir organizacijų viešos bibliotekos mieste buvo įsteigtos XIX a. šeštajame dešimtmetyje. Prieš 165 m. Šiauliuose įkurta pirmoji valstybinė biblioteka, o prieš 155 m. mieste pradėjo veikti pirmoji viešoji visuomeninė biblioteka, viena iš pirmųjų tokio pobūdžio bibliotekų Lietuvoje.

Knygos į Šiaulių miesto valstybinių ir visuomeninių bibliotekų lentynas atkeliavo ne tik iš knygynų, bet ir iš dvarų, vienuolynų, įvairių įstaigų, organizacijų, visuomeninių ir asmeninių bibliotekų bei privačių rinkinių. Dalis iš jų buvo pažymėtos knygų nuosavybės ženklais – ekslibrisais, superekslibrisais, knygų antspaudais, lipdėmis, nuosavybės įrašais, taip pat marginalijomis, autografais ir kt. Šie nuosavybės ženklai padeda nustatyti bibliotekos ir knygos priklausomybę, jos savininką ir buveinės vietą. 

I DALIS. Šiaulių miesto valstybinių, visuomeninių draugijų ir organizacijų bibliotekos, skaityklos ir jų knygos ženklai nuo XIX a.  šeštojo dešimtmečio iki XX a. antrojo dešimtmečio (skaitykite daugiau).

II DALIS. Šiaulių miesto valstybinių, visuomeninių draugijų ir organizacijų bibliotekos, skaityklos ir jų knygos ženklai 1918-1945 (skaitykite daugiau).

Saugoma: ŠAVB (Inv. nr. 13/2822)

Šis straipsnis iliustruotas knygos ženklų pavyzdžiais kurie rasti Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje ir privačiuose rinkiniuose. Rašinio autorius dėkoja Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos bibliotekininkėms Audronei Baškienei, Nijoliai Kasperavičienei, Astai Kaktytei ir Sandorai Šliupienei, kolekcininkams Petrui Kaminskui ir Arvydui Skeriui padėjusiems surinkti ir iliustruoti šį straipsnį tarpukario Šiaulių miesto įvairių bibliotekų ir skaityklų knygos ženklais.

Skaitykite straipsnio santrauką Šiaulių naujienose: 1 dalis. ir 2 dalis

Mieli GBEF skaitytojai prašome paieškoti savo bibliotekose senų, dar tarpukaryje išleistų knygų, su Šiaulių miesto valstybinių, visuomeninių draugijų ir organizacijų ir privačių bibliotekų ir skaityklų knygų antspaudais, ekslibrisais, įrašais, lipdėmis ir nuskenavę atsiųsti mums šių knygos ženklų pavyzdžių (jonas.nekrasius@kava.lt arba menocentras@savb.lt)

Susijęs straipsniai: Dvarų bibliotekos ir jų knygų ženklai

ŠIAULIŲ APSKRITIES DVARŲ BIBLIOTEKOS IR JŲ KNYGŲ ŽENKLAI (XVII – XX A. PIRMA PUSĖ)

Skiriama Bibliotekų metams!
 Jonas NEKRAŠIUS

Dvarininkai ir dvarų bibliotekos Šiaulių krašte

XVII-XX amžiuje Šiaulių krašte gausias asmenines bibliotekas turėjo dvarininkai, dvasininkai, taip pat mokytojai, kultūros ir švietimo veikėjai, teisininkai ir kt. Tačiau didžiausios bibliotekos buvo sutelktos dvaruose. Dvarai buvo kultūros židinys. Juose buvo kaupiamos meno vertybės, kolekcijos, knygos, spaudos leidiniai, žemėlapiai ir kita.

Bene viena iš pirmųjų Šiaulių krašto asmeninių bibliotekų, kuri aprašyta Žemaičių pilies teismo knygose yra dvarininko, tijūno ir seniūno Vaitiekaus Važinskio biblioteka. Tai bene pirmoji asmeninė biblioteka, kurioje buvo perrašomos ir renkamos rankraštinės knygos. Ji buvo kaupiama nuo XVI a. pabaigos. Šią biblioteką XVII a. pradžioje, V. Važinskis paveldėjo iš savo tėvo. Manoma, kad jos savininkas rinko, o gal ir pats perrašinėjo populiarią anuomet istorinę-politinę literatūrą ir beplintančius LDK, o ir Žemaitijoje, kalendorius. Vaitiekus Važinskis didesnę savo turto dalį, tarp jo ir knygas, pagal 1658 metų testamentą paliko broliui Jeronimui Važinskiui, Tirkšlių seniūnui, jos ir toliau buvo skaitomos šioje giminėje ir galbūt tapo kurio nors dvaro bibliotekos pagrindu¹. Apie šią biblioteką Žemaičių pilies teismo knygose (testamente) rašoma:

Knygos In Folio: Juodu turkišku apdaru įrištos Lenkijos konstitucijos su jų registru ir LDK Statutas; pasiuntinybės į Maskvą reliacijos baltu apdaru apie Livoniją; Rankraštinė knyga, prasidedanti nuo pasiuntinybės į Maskvą reliacijos baltu apdaru; Rankraštinė knyga, prasidedanti Šventosios Romos imperijos aprašymu; Rankraštinė knyga, prasidedanti Lenkijos karalių ir Turkijos sultonų sutartimis; Rankraštinė knyga, prasidedanti karaliaus atsakymu Livonijos pasiuntiniams.
Knygos In Quarto: Rankraštinė knyga, prasidedanti eilėraščiais Vladislovo Vazos išrinkimo garbei; Rankraštinė knyga, prasidedanti rusišku dvasinio pamokymo nuorašu; Jokūbo Sobieskio Chotimo karo komentarai ir įvairūs kalendorėliai su užrašais.

Pasak Arvydo Pacevičiaus, šis toli gražu nepilnas knygų sąrašas rodo Žemaitijoje plitus rankraštines knygas ir jų nuorašus, o tai svarbu aiškinantis spausdintos ir rankraštinės knygos santykį ir poveikį visuomenėje. Akivaizdus dėmesys istorijai, politikai, diplomatijai liudija, kad bajorija savo priedermes suprato ne tik ginkluodamasi ir kariaudama, bet ir skaitydama ir kitaip intelektualiai lavindamasi².

1861 metais Šiaulių dvarininkų ir bajorų pastangomis mieste buvo įsteigta visuomeninė biblioteka. Pradžią jai davė 1861 metais testamentu užrašytos mirusio Šiaulių apskrities teismo darbuotojo, kolegijos asesoriaus ir dvarininko Pranciškaus Paulauskio (Pavlowski) biblioteka. Šios bibliotekos sisteminiame kataloge nurodyta, kad joje buvo 754 knygos, iš kurių kelios yra lietuviškos: M. Valančiaus „Žemajtiu wiskupiste“, „Tamoszius isz Kempis“, S. Daukanto „Budas senowes Letuwiu“ ir „Parodimas kaip apinius auginti“. Nuslopinus 1863 metų sukilimą ši Šiaulių miesto visuomeninė biblioteka buvo uždaryta, o jos fondas perduotas Šiaulių berniukų gimnazijai.

Sunkios XIX a. istorinės ir kultūrinės sąlygos, ypač spaudos lotynišku raidynu draudimas (1864-1904), lietuvių kultūrinės veiklos slopinimas, negalėjo neatsiliepti ir bibliotekoms. Kai caro valdžia, malšindama 1831 ir 1863 metų sukilimus konfiskavo dvarų bibliotekas, tai knygos buvo išsklaidytos po įvairius Lietuvos miestus ir miestelius, dalis tų bibliotekų sunyko ar buvo išgrobstytos ir sunaikintos.

XIX a. Šiaulių apskrities Kanapinės (Zatišų) dvarą valdęs Cezaris Vaitkevičius buvo baigęs Šiaulių berniukų gimnaziją. Jis dvare turėjo nemažą biblioteką, kurioje buvo daug knygų, lenkiškų žurnalų. Būta ir lietuviškų knygų, dvare lankydavosi knygnešiai. Per Pirmąjį pasaulinį karą Kanapynės dvaras buvo apiplėštas ir nuniokotas, dingo biblioteka, supuvo žemėje užkastas inventorius³.

Iki XX a. pradžios Šiaulių krašto dvarų bibliotekose daugiausia buvo lenkiškų, rusiškų, taip pat vokiškų, prancūziškų ir lotynų kalba leistų knygų. Lietuvių kalba išspausdintų knygų lyginamasis skaičius buvo labai nedidelis. Tik po lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo lietuviškų knygų gausėjo.

Kalbant apie dvarų bibliotekose kaupiamas knygas galima pastebėti, kad įsigijęs naują knygą, savininkas dažnai ją įrišdavo ir tokios knygos apdaras tapdavo individualus. Po to žymėdavo savo nuosavybės įrašais, įklijuodavo ekslibrisą ar net užsakydavo superekslibrisą (knygos nuosavybės ženklą, spaudžiamą knygos apdaruose). Ekslibriso ar superekslibriso egzistavimo faktas liudija buvus didelę biblioteką, nes dėl vienos ar kelių knygų jie nebūdavo užsakinėjami. Taip pat dvarų bibliotekos buvo žymimos knygos antspaudais, lipdėmis, įvairiais įrašais ir marginalijomis. Tokie knygos nuosavybės ženklai padeda geriau nustatyti ir atkurti išsklaidytas bei išbarstytas krašto dvarų bibliotekas.

Gruževskio bibliotekos

Kuršėnų dvare knygos ženklas.

Iš autoriaus rinkinio.

Gruževskio bibliotekos

Kuršėnų dvare knygos ženklas.

Iš autoriaus rinkinio.

     










Šiaulių krašte dvaruose didesnes bibliotekas turėjo grafas Platonas Zubovas (1767-1822), vėliau ją perėmė Nikolajus Zubovas (1832-1898) ir jo sūnus Vladimiras Zubovas (1862-1933), baronas Teodoras von der Ropas (1783-1852) Pakruojyje. Taip pat gausias bibliotekas savo dvaruose turėjo grafas Georgijus Naryškinas Žagarėje, dvarininkas K. Godlevskis (1826-1899) Degučiuose (netoli Kuršėnų), grafienė Jadvyga Marija Teresė Potulickaitė Hutten Čapskienė (1870-1947) Beržėnuose, Kelmės r., Kurtuvėnų dvarininkas Stanislavas Plateris-Zybergas (1889-1955), Kuršėnų dvarininkas J. Gruževskis, Daubiškių dvarininkai Antanas Moras (1846-1917) ir Darja Olsufjevienė-Morienė (1836-1911). Šilo Pavėžupio dvarininkas Vladas Putvinskis (1873-1939), Lašmenpamūšio dvaro savininkas, poetas ir vertėjas Borisas Melngailis (1904-1965) ir kiti.

Šiaulių „Aušros“ muziejaus Ch. Frenkelio viloje veikia pastovi ekspozicija „Provincijos dvaras ir miestas XIX a. vid. – XX a. vid.“, kuri susideda iš dviejų dalių: „Provincijos dvaras“ ir „Provincijos miestas“. Ekspozicijoje „Provincijos dvaras“ sukurta stilizuota dvaro aplinka, atspindinti Šiaulių krašto dvarininkų buitį, kasdienybę, jų kultūrinius bei meninius poreikius. Vienoje iš Ch. Frenkelio vilos antro aukšto salių pristatoma krašto dvaro bibliotekos interjeras. Joje eksponuojami istoriniu ir meniniu požiūriu vertingi vietos dailininkų tapyti didikų ir dvasininkų portretai. Bibliotekoje daug XVII-XX a. enciklopedijų, teologijos, gamtos mokslų, istorijos knygų lenkų, rusų, vokiečių, prancūzų kalbomis, retas ir vertingas XVI a. XVII a. pr. G. Brauno ir F. Hogenberg‘o „Pasaulio miestų atlasas“ bei A. Kozlovskio „Kražių kolegija“ – vienintelis peizažas, įamžinęs šią garsią mokyklą Lietuvos provincijoje. Jaukią bibliotekos atmosferą sukuria bydermejerio stiliaus baldai ir įvairios smulkios detalės: suvenyrinė dėžutė, rašalinės, stalinė lempa, laikrodis, Gorskių šeimos fotografijos, Daujotų giminės medis ir kt. Ši ekspozicija atspindi krašto dvarų bibliotekos aplinką ir interjerą. Ji padeda geriau pažinti Šiaulių apskrities dvarų bibliotekų dvasią ir paskirtį⁴.

Šiame straipsnyje apžvelgiamos kai kurios Šiaulių apskrities dvarų įdomesnės bibliotekos ir jų knygų nuosavybės ženklai, apie kuriuos autoriui pavyko surinkti tam tikrų žinių.

Grafų Zubovų biblioteka ir archyvas Šiauliuose

Baronų Ropų biblioteka Pakruojo dvare

Grafo G. Naryškino biblioteka Žagarėje

Dvarininko K. Godlevskio biblioteka Degučiuose

Dvarininkų Čapskių biblioteka Beržėnų dvare

Burbiškio dvaro biblioteka

Gruževskių biblioteka Kuršėnų dvare

Dvarininkų Antano ir Darijos Morų biblioteka Daubiškiuose

Biblioteka Šilo Pavėžupio dvare

Kurtuvėnų dvaro biblioteka

Lašmenpamūšio dvaro biblioteka

Šiaulių apskrities dvarų bibliotekų likimas

Literatūra ir šaltiniai

Čia aprašyta toli gražu ne visos Šiaulių apskrities dvarų bibliotekos. Daugelio likimas nežinomas. Taip pat dėl straipsnio nedidelės apimties liko nepaminėtos kitų krašto dvarų bibliotekos. Duomenys apie jas tikslinamos ar pildomas. Tai atskiro straipsnio tema. Autorius šią temą tęsia toliau ir tikisi aprašyti kiek galima daugiau Šiaurės Lietuvos dvarų bibliotekų ir išsiaiškinti jų tolimesnį likimą. 


* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.