1851 m. Šiaulių berniukų gimnazijos
biblioteka – pirmoji valstybinė biblioteka mieste. Pirmosios valstybinės bibliotekos įkūrimas
Šiauliuose tiesiogiai susijęs su gimnazijos įsteigimu mieste. Šiaulių berniukų
gimnazijos biblioteka buvo suformuota iš Svisločės (Baltarusija) gimnazijos
perkeltos bibliotekos dalies. Rusijos švietimo ministro nurodymu buvo nutarta iš
Svisločės bibliotekos pervežti į Šiaulius tik tas knygas, kurios tikrai galėjo
būti reikalingos šiai gimnazijai. 1851 m. liepos 8 d. iš Svisločės išvyko
pirmasis transportas – iš tenykštės gimnazijos bibliotekos į Šiaulius buvo
atgabenta 2 tūkstančiai tomų knygų.
Saugoma: ŠAVB |
Biblioteka, įsteigta kartu su
gimnazija, vadinosi Šiaulių gimnazijos fundamentalinė biblioteka. Išlikusios
knygos su knygos nuosavybės ženklais – antspaudais rodo, kad buvo vartojami ir
kiti jos pavadinimai: „Šiaulių vyrų gimnazijos fundamentalinė biblioteka“, „Šiaulių vyrų gimnazijos biblioteka“, „Šiaulių
valstybinės gimnazijos biblioteka“, „Šiaulių valdžios berniukų gimnazijos
knygynas“ (iki 1944 m.) ir kt.
Šiaulių berniukų gimnazijos
biblioteka buvo suskirstyta į tris dalis: mažiesiems, vidutiniams ir
vyresniesiems mokiniams. Pagrindiniai Šiaulių gimnazijos fundamentinės
bibliotekos knygų fondai buvo skirti gimnazijos pedagogams ir aukštesniųjų
klasių mokiniams. Žemesniųjų klasių mokiniams veikė kita, vadinamoji mokyklinė
biblioteka, turinti daug mažesnį knygų fondą.
Carinės Rusijos valdymo
laikotarpiu Šiaulių berniukų gimnazija buvo rusinimo židinys, o kai kurie
mokiniai namuose kalbėdavo nerusiškai, tai gimnazijoje buvo griežtai reikalauta
daugiau skaityti knygų rusų kalba, kad mokiniai prie jos priprastų. Net klasėse
buvo sudarytos atskiros bibliotekėlės, kurias globojo klasių prižiūrėtojai. Mokiniai
knygas galėdavo skaityti tik rusiškas ir tik tas, kurios gautos iš gimnazijos
knygyno.
1852 m. pagrindine Šiaulių
berniukų gimnazijos biblioteka naudojosi ir mokytojai. Tuo metu čia buvo 2365
knygos, iš jų rusų kalba – 1080, senosiomis klasikinėmis kalbomis – 128,
naujosiomis užsienio kalbomis – 749 ir lenkų kalba – 408 tomai. 1861 m.
biblioteka turėjo 961 veikalą, 2847 tomus. Iš visų to meto Lietuvos mokyklų
vienintelė Šiaulių berniukų gimnazijos biblioteka iš rekomenduojamų rusiškų knygų
pažymėjo net smulkius Lermontovo ir Kolcovo eilėraščius. Joje taip pat buvo
lituanikos lenkų kalba: lenkų rašytojo
Jozefo Ignaco Kraševskio „Vilniaus miesto istorija“ ir kt.2
1864 m. Šiaulių berniukų
gimnazijos biblioteka buvo papildyta uždarytos Šiaulių viešosios bibliotekos
fondais, sudarytais daugiausia iš lenkiškų knygų. Vilniaus universiteto
bibliotekos rankraštyne saugomas šiai bibliotekai perduotų knygų katalogas3.
620 šio rinkinio tomų, netinkamų
gimnazijos bibliotekai, buvo perduota Vilniaus viešajai bibliotekai. Vėliau
knygų daugėjo, gimnazijos biblioteka iš pagrindų buvo papildyta rusų autorių
knygomis. Tuo cariniu laikotarpiu Šiaulių berniukų gimnazijoje mokiniai
galėdavo skaityti tik rusiškas ir tik tas, kurios gautos iš gimnazijos knygyno4
(taip anuomet vadinosi biblioteka). Net Turgenevo ir Dostojevskio veikalai ne
visi buvo leisti.
1866
m. gimnazijos biblioteka buvo sutvarkyta, užvesta inventorinė knyga, sudaryti
alfabetiniai ir sisteminiai katlogai. Joje buvo 5731 tomas knygų. 1885 m. gimnazijos žemesniųjų klasių
moksleivių bibliotekėlėje buvo 451 knyga. Šiaulių berniukų gimnazijos
biblioteka buvo turtingiausia ir svarbiausia XIX a. II pusės biblioteka mieste.
Apie carinių laikų Šiaulių
berniukų gimnazijos knygyną (biblioteką) mokytojas Jaroslavas Rimkus savo
atsiminimuose rašo: „Negalima sakyti, kad
Šiaulių gimnazija caro laikais blogai buvo aprūpinta moksliniu inventoriumi ir
šiaip medžiaginiu turtu. Ten buvo suspiestos knygos iš Svisločės gimnazijos,
Kolainių mokyklos ir kitų vietų ir nuolat papildomos. Gimnazijos knygyno
pradinis fondas iš 11327 tomų knygų prieš pat evakuaciją Rusijon 1915 m. buvo
išaugęs iki 20 tūkst. tomų knygų keliomis kalbomis. Knygyno vedėju ilgą laiką
buvo garbingas mūsų prancūzų kalbos
mokytojas norvegas Einegardas Andersonas (Andersenas, „Kafeže“ – V. R.).
Pražuvusias knygas išeiną iš gimnazijos mokiniai užrašydavo pasilikusiems ten
gimnazistams, kol, pagaliau, kas nors iš jų už jas turėjo atsakyti iš savo
kišenės, revizijai užklupus knygininką. Taip aš atsakiau už tas knygas 20 aukso
rubliais, nors tų knygų neėmiau ir savo akimis ir matyte nemačiau“5.
Apie 1882-1900 m. Šiaulių berniukų gimnazijos mokiniai
lietuviai vėl susibūrę į slaptą mokinių kuopelę skaitydavo draudžiamas
lietuviškas ir valdžią kritikuojančias knygas. Buvo įsteigta slapta šios
gimnazijos mokinių bibliotekėlė, o Jonas Beržanskis (1862-1936) tapo šios bibliotekėlės bibliotekininku.
Biblioteka turėjo apie 3000 knygų ir buvo laikoma grafo Zubovo vardu
Šiauliuose, antrame Nikalojaus Zubovo dvaro kontoros pastato aukšte6.
Jos fondą komplektavo ir skaitytojus aptarnaudavo J. Beržanskis, V. Bielskis,
M. Cimkauskas, V. Čepinskas, A. Domaševičius, A. Janulaitis, S. Kairys, J.
Koreva, S. Rimgaila, V. Sirutavičius, J. Spudulis, J. Vileišis ir kiti pažangūs
gimnazistai. Vienas iš šios bibliotekos dalyvių ir skaitytojų Jonas Beržanskis,
gimnaziją baigęs 1883 m. savo prisiminimuose rašė:
„Tuomet (1883 m. - J. N.) aš buvau gimnazijos mokinių slaptos
bibliotekos vedėjas. Ta biblioteka turėjo apie 3000 tomų įvairaus turinio knygų
ir grafo Vladimiro Zubovo vardu buvo laikoma antrame aukšte ties grafo
Nikolajaus Zubovo dvarų kontora Šiauliuose. Į šią biblioteką žinomas Miglovara
iš Rygos atsiųsdavo man ryšulius „Aušros“7.
Mokiniai skaitydavo knygas,
laikomas konspiraciniame knygynėlyje. Grafas Vladimiras Zubovas (Nikolajaus
Zubovo (1832-1898) sūnus, visas rūmų
bibliotekos knygas 1883 m. atidavė viešai naudotis visuomenei. Ši biblioteka
buvo prijungta prie slaptos mokinių bibliotekos. Ji daug prisidėjo prie
moksleivių pažangių pažiūrų formavimo, skatino priešintis spaudos ir lietuvių
kalbos vartojimo draudimui. Šio savišvietos būrelio nariai, skaitydami
lietuviškas knygas, pirmuosius lietuviškus laikraščius („Aušrą“, „Varpą“,
„Apžvalgą“ ir kt.), rašė referatus, rengė disputus mokslo ir pasaulėžiūros
temomis.
Iš: Kisarauskas V. Lietuvos knygos ženklai 1518-1918. Vilnius: 1984, p. 122 |
Be to, Šiaulių gimnazijos
bibliotekos knygoms žymėti apie 1913 m. nežinomas Šiaulių knygrišys ir graveris
sukūrė kelis superekslibrisus. Knygos juodo kolenkoro nugarėlės apačioje
įspausti įspaudai – Ш. М. Г. (Шяуляйская
Мужская Гимназiя
– J. N.). Jo dydis – 3 x 13 mm.
Aukščiau nugarėlėje įspausta data – 19138. 2011 m. pavyko aptikti
dar vieną iki šiol ikonografijoje neaprašytą Šiaulių berniukų gimnazijos
bibliotekos superekslibrisą: XIX a. pab. – XX a. pr., nežinomas Šiaulių
knygrišys vienoje iš Šiaulių berniukų gimnazijos bibliotekai priklausančioje
įrištoje knygoje (tai 1881 m. Sankt Peterburge A. Iljino etnografinėje
įstaigoje rusų kalba išleista garsaus prancūzų geografo ir mokslininko Elize
Rekliu knyga „Žemė ir žmonės“. Visuotinė geografija V laida. Skandinavų šalys)
rudo kolenkoro nugarėlės apačioje įspaudė superekslibrisą su įrašu – Б. Ш. Г. (Библiотека Шяуляйской Гимназий – J. N.). Jo dydis – 6x12 mm.9
Iš: Lietuvos literatūros ir meno archyvo biblioteka |
1901 m. Šiaulių berniukų
gimnazijos fundamentalinėje bibliotekoje buvo 11.327 tomai, 1914 m. 12828 tomai
knygų įvairiomis kalbomis, bet
daugiausia rusų kalba. Pirmojo pasaulinio karo metais Šiaulių berniukų
gimnazijos biblioteka nukentėjo, dalis knygų buvo sunaikinta, išgrobstyta. Po
Pirmojo pasaulinio karo Šiaulių berniukų gimnazijos bibliotekos likučiai buvo
perkelti į senąją gimnaziją (anksčiau buvusią bajorų mokyklą) Vilniaus g. 144,
prie pat Tilžės gatvės. Šis XIX a. pradžios pastatas, deja, sugriautas 1944 m.
Jame buvo ir pirmoji valstybinė viešoji biblioteka Šiauliuose, veikusi 1860-1864 metais. Balta dviaukštė senoji gimnazija į
judrią Vilniaus gatvę stovėjo labiau išsikišusi už kitus pastatus. Ant jos
sienos iš tolo švytėjo iškaba Šiaulių
Centralinis Knygynas. Pirmame aukšte mokėsi jaunesniųjų klasių gimnazistai.
Šios senosios gimnazijos antrajame aukšte viešajai bibliotekai ir skaityklai
buvo paskirtos patalpos, dar ir po Pirmojo pasaulinio karo šiame pastate ir
buvo priglausti Šiaulių berniukų gimnazijos bibliotekos likučiai11.
Mieli GBEF skaitytojai prašome paieškoti savo bibliotekose senų, dar tarpukaryje išleistų knygų, su Šiaulių miesto valstybinių, visuomeninių draugijų ir organizacijų ir privačių bibliotekų ir skaityklų knygų antspaudais, ekslibrisais, įrašais, lipdėmis ir nuskenavę atsiųsti mums šių knygos ženklų pavyzdžių. (el. p. jonas.nekrasius@kava.lt arba menocentras@savb.lt)
* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.
* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą