PIRMOJI VALSTYBINĖ BIBLIOTEKA ŠIAULIŲ BERNIUKŲ GIMNAZIJOJE

1851 m. Šiaulių berniukų gimnazijos biblioteka – pirmoji valstybinė biblioteka mieste. Pirmosios valstybinės bibliotekos įkūrimas Šiauliuose tiesiogiai susijęs su gimnazijos įsteigimu mieste. Šiaulių berniukų gimnazijos biblioteka buvo suformuota iš Svisločės (Baltarusija) gimnazijos perkeltos bibliotekos dalies. Rusijos švietimo ministro nurodymu buvo nutarta iš Svisločės bibliotekos pervežti į Šiaulius tik tas knygas, kurios tikrai galėjo būti reikalingos šiai gimnazijai. 1851 m. liepos 8 d. iš Svisločės išvyko pirmasis transportas – iš tenykštės gimnazijos bibliotekos į Šiaulius buvo atgabenta 2 tūkstančiai tomų knygų.

Saugoma: ŠAVB

Šiaulių berniukų gimnazija buvo atidaryta 1851 m. rugsėjo 11 d. Kartu su šia gimnazija kūrėsi ir biblioteka, kuri buvo atgabenta iš Svisločės gimnazijos. Be atvežtųjų knygų, Šiaulių berniukų gimnazijos biblioteką sudarė likviduoto Pašiaušės (dabar Šiaulių r.) bazilijonų vienuolyno bibliotekos likučiai, po 1831 m. sukilimo konfiskuotos sukilime dalyvavusių dvarininkų ir kitų sukilėlių knygos. Taip pat Šiaulių berniukų gimnazijai laikinai saugoti buvo perduota Joniškio dekanato biblioteka. Ją dar papildė gimnazijos darbuotojai, be to, buvo organizuota rinkliavų1.
Biblioteka, įsteigta kartu su gimnazija, vadinosi Šiaulių gimnazijos fundamentalinė biblioteka. Išlikusios knygos su knygos nuosavybės ženklais – antspaudais rodo, kad buvo vartojami ir kiti jos pavadinimai: „Šiaulių vyrų gimnazijos fundamentalinė biblioteka“,  „Šiaulių vyrų gimnazijos biblioteka“, „Šiaulių valstybinės gimnazijos biblioteka“, „Šiaulių valdžios berniukų gimnazijos knygynas“ (iki 1944 m.) ir kt.

Šiaulių berniukų gimnazijos biblioteka buvo suskirstyta į tris dalis: mažiesiems, vidutiniams ir vyresniesiems mokiniams. Pagrindiniai Šiaulių gimnazijos fundamentinės bibliotekos knygų fondai buvo skirti gimnazijos pedagogams ir aukštesniųjų klasių mokiniams. Žemesniųjų klasių mokiniams veikė kita, vadinamoji mokyklinė biblioteka, turinti daug mažesnį knygų fondą.
Saugoma: ŠAVB (Inv. nr. S16/338)

Carinės Rusijos valdymo laikotarpiu Šiaulių berniukų gimnazija buvo rusinimo židinys, o kai kurie mokiniai namuose kalbėdavo nerusiškai, tai gimnazijoje buvo griežtai reikalauta daugiau skaityti knygų rusų kalba, kad mokiniai prie jos priprastų. Net klasėse buvo sudarytos atskiros bibliotekėlės, kurias globojo klasių prižiūrėtojai. Mokiniai knygas galėdavo skaityti tik rusiškas ir tik tas, kurios gautos iš gimnazijos knygyno.

1852 m. pagrindine Šiaulių berniukų gimnazijos biblioteka naudojosi ir mokytojai. Tuo metu čia buvo 2365 knygos, iš jų rusų kalba – 1080, senosiomis klasikinėmis kalbomis – 128, naujosiomis užsienio kalbomis – 749 ir lenkų kalba – 408 tomai. 1861 m. biblioteka turėjo 961 veikalą, 2847 tomus. Iš visų to meto Lietuvos mokyklų vienintelė Šiaulių berniukų gimnazijos biblioteka iš rekomenduojamų rusiškų knygų pažymėjo net smulkius Lermontovo ir Kolcovo eilėraščius. Joje taip pat buvo lituanikos lenkų kalba:  lenkų rašytojo Jozefo Ignaco Kraševskio „Vilniaus miesto istorija“ ir kt.2
Saugoma: ŠAVB 

1864 m. Šiaulių berniukų gimnazijos biblioteka buvo papildyta uždarytos Šiaulių viešosios bibliotekos fondais, sudarytais daugiausia iš lenkiškų knygų. Vilniaus universiteto bibliotekos rankraštyne saugomas šiai bibliotekai perduotų knygų katalogas3.  620 šio rinkinio tomų, netinkamų gimnazijos bibliotekai, buvo perduota Vilniaus viešajai bibliotekai. Vėliau knygų daugėjo, gimnazijos biblioteka iš pagrindų buvo papildyta rusų autorių knygomis. Tuo cariniu laikotarpiu Šiaulių berniukų gimnazijoje mokiniai galėdavo skaityti tik rusiškas ir tik tas, kurios gautos iš gimnazijos knygyno4 (taip anuomet vadinosi biblioteka). Net Turgenevo ir Dostojevskio veikalai ne visi buvo leisti.

1866 m. gimnazijos biblioteka buvo sutvarkyta, užvesta inventorinė knyga, sudaryti alfabetiniai ir sisteminiai katlogai. Joje buvo 5731 tomas knygų.  1885 m. gimnazijos žemesniųjų klasių moksleivių bibliotekėlėje buvo 451 knyga. Šiaulių berniukų gimnazijos biblioteka buvo turtingiausia ir svarbiausia XIX a. II pusės biblioteka mieste. 

Šiaulių berniukų gimnazijos bibliotekininkais įvairiu laiku buvo šie mokytojai: graikų ir lotynų kalbų mokytojas Aleksandras Fadejevičius Slavinskis (1860-1869), prancūzų kalbos mokytojas, norvegas Einegardas Ernestovičius Andersenas (nuo 1885 iki 1915 m.), Dmitrijus Archangelskis (nuo 1895 m.) lotynų kalbos motytojai – Jaroslavas Rimkus (nuo 1918 m.), Juozas Sprindys (nuo 1927 m.), Mykolas Grubys (nuo 1936 m.) ir kt.

Apie carinių laikų Šiaulių berniukų gimnazijos knygyną (biblioteką) mokytojas Jaroslavas Rimkus savo atsiminimuose rašo:  „Negalima sakyti, kad Šiaulių gimnazija caro laikais blogai buvo aprūpinta moksliniu inventoriumi ir šiaip medžiaginiu turtu. Ten buvo suspiestos knygos iš Svisločės gimnazijos, Kolainių mokyklos ir kitų vietų ir nuolat papildomos. Gimnazijos knygyno pradinis fondas iš 11327 tomų knygų prieš pat evakuaciją Rusijon 1915 m. buvo išaugęs iki 20 tūkst. tomų knygų keliomis kalbomis. Knygyno vedėju ilgą laiką buvo garbingas mūsų prancūzų kalbos  mokytojas norvegas Einegardas Andersonas (Andersenas, „Kafeže“ – V. R.). Pražuvusias knygas išeiną iš gimnazijos mokiniai užrašydavo pasilikusiems ten gimnazistams, kol, pagaliau, kas nors iš jų už jas turėjo atsakyti iš savo kišenės, revizijai užklupus knygininką. Taip aš atsakiau už tas knygas 20 aukso rubliais, nors tų knygų neėmiau ir savo akimis ir matyte nemačiau“5.

Slapta Šiaulių berniukų gimnazijos bibliotekėlė. XIX a. aštuntojo dešimtmečio viduryje Šiaulių berniukų gimnazijoje veikė nelegalus gimnazistų savišvietos būrelis. 1874-1875 m. V. Bielskio (1870-1936) vadovaujami gimnazistai įsteigė slaptą biblioteką, kurioje buvo laikoma caro valdžios draudžiamų knygų. 1875 m. gimnazijos vadovybė sužinojo apie šią biblioteką, todėl ji iš vieno gimnazisto buto slapta buvo perkelta į grafo Zubovo, kuris pasižymėjo demokratinėmis pažiūromis, rūmus. Taip ši biblioteka buvo išgelbėta nuo pražūties, ir moksleiviai toliau naudojosi jos fondais.

Apie 1882-1900 m. Šiaulių berniukų gimnazijos mokiniai lietuviai vėl susibūrę į slaptą mokinių kuopelę skaitydavo draudžiamas lietuviškas ir valdžią kritikuojančias knygas. Buvo įsteigta slapta šios gimnazijos mokinių bibliotekėlė, o Jonas Beržanskis (1862-1936) tapo šios bibliotekėlės bibliotekininku. Biblioteka turėjo apie 3000 knygų ir buvo laikoma grafo Zubovo vardu Šiauliuose, antrame Nikalojaus Zubovo dvaro kontoros pastato aukšte6. Jos fondą komplektavo ir skaitytojus aptarnaudavo J. Beržanskis, V. Bielskis, M. Cimkauskas, V. Čepinskas, A. Domaševičius, A. Janulaitis, S. Kairys, J. Koreva, S. Rimgaila, V. Sirutavičius, J. Spudulis, J. Vileišis ir kiti pažangūs gimnazistai. Vienas iš šios bibliotekos dalyvių ir skaitytojų Jonas Beržanskis, gimnaziją baigęs 1883 m. savo prisiminimuose rašė:
     „Tuomet (1883 m. - J. N.) aš buvau gimnazijos mokinių slaptos bibliotekos vedėjas. Ta biblioteka turėjo apie 3000 tomų įvairaus turinio knygų ir grafo Vladimiro Zubovo vardu buvo laikoma antrame aukšte ties grafo Nikolajaus Zubovo dvarų kontora Šiauliuose. Į šią biblioteką žinomas Miglovara iš Rygos atsiųsdavo man ryšulius „Aušros“7.
      
Mokiniai skaitydavo knygas, laikomas konspiraciniame knygynėlyje. Grafas Vladimiras Zubovas (Nikolajaus Zubovo (1832-1898) sūnus, visas rūmų bibliotekos knygas 1883 m. atidavė viešai naudotis visuomenei. Ši biblioteka buvo prijungta prie slaptos mokinių bibliotekos. Ji daug prisidėjo prie moksleivių pažangių pažiūrų formavimo, skatino priešintis spaudos ir lietuvių kalbos vartojimo draudimui. Šio savišvietos būrelio nariai, skaitydami lietuviškas knygas, pirmuosius lietuviškus laikraščius („Aušrą“, „Varpą“, „Apžvalgą“ ir kt.), rašė referatus, rengė disputus mokslo ir pasaulėžiūros temomis.
      
Iš: Kisarauskas V.
Lietuvos knygos ženklai 1518-1918.
Vilnius: 1984, p. 122
Šiaulių berniukų gimnazijos bibliotekos knygų ženklai. XIX a. pab. – XX a. pr. Šiaulių berniukų gimnazijos biblioteka knygoms ženklinti naudojo įvairius knygos antspaudus su skirtingo dydžio šrifto įrašais rusų kalba. Šie knygos antspaudai buvo sukurti XIX a. pabaigoje Šiauliuose, antspaudų dirbtuvėje. Pirmojo knygos antspaudo ovalo formos apibrėžto rėmelio viduje yra įrašas rusų kalba – БИБЛIОТЕКА / ФУНДАМЕНТАЛЬНАЯ / Шавельской мужской гимназiи. Šio knygos antspaudo dydis 37x60 mm. Antrojo knygos antspaudo secesinio rėmelio viduje yra įrašas: ФУНДАМЕНТАЛЬНАЯ / БИБЛIОТЕКА / ШАВЕЛЬСКОЙ МУЖСКОЙ ГИМНАЗIИ Общiй инвентарь / No ... / шкафь... No... /. Antspaudo dydis – 39x61 mm. Trečiojo knygos antspaudo ovaliame rėmelyje yra įrašas – ШАВЕЛЬСКОЙ / ГИМНАЗIИ. Šio knygos antspaudo dydis – 37x57 mm. Ketvirto knygos antspaudo ovalo formos rėminančia linija apibrėžto rėmelio viduje yra trijų eilučių įrašas rusų kalba: БИБЛIОТЕКА / УЧЕНИЧЕСКАЯ / Шавельской мужской гимназiи. Šio knygos antspaudo dydis 37x60 mm. Penktasis – stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtas knygos antspaudas, kurio rėmelio viduje yra keturių eilučių įrašas rusų kalba: УЧЕНИЧЕСКАЯ БИБЛIОТЕКА / ШАВЕЛЬСКОЙ МУЖСКОЙ ГИМНАЗIИ / Общiй инвентарь No... / каталогъ: /. Be to, gimnazijos bibliotekos buvo žymimos herbiniu apskritimo formos antspaudu su įrašu: ПЕЧАТЬ ШАВЕЛЬСКОЙ ГИМНАЗIИ. Yra išlikę knygų, kuriose sutinkamas stačiakampio formos rėminančia linija apibrėžtas dviejų eilučių knygos anstpaudas su įrašu: ШАВЕЛЬСКОЕ 4-КЛАССНОЕ / ГОРОДСКОЕ УЧИЛИЩЕ.

Be to, Šiaulių gimnazijos bibliotekos knygoms žymėti apie 1913 m. nežinomas Šiaulių knygrišys ir graveris sukūrė kelis superekslibrisus. Knygos juodo kolenkoro nugarėlės apačioje įspausti įspaudai – Ш. М. Г. (Шяуляйская Мужская Гимназiя – J. N.). Jo dydis – 3 x 13 mm. Aukščiau nugarėlėje įspausta data – 19138. 2011 m. pavyko aptikti dar vieną iki šiol ikonografijoje neaprašytą Šiaulių berniukų gimnazijos bibliotekos superekslibrisą: XIX a. pab. – XX a. pr., nežinomas Šiaulių knygrišys vienoje iš Šiaulių berniukų gimnazijos bibliotekai priklausančioje įrištoje knygoje (tai 1881 m. Sankt Peterburge A. Iljino etnografinėje įstaigoje rusų kalba išleista garsaus prancūzų geografo ir mokslininko Elize Rekliu knyga „Žemė ir žmonės“. Visuotinė geografija V laida. Skandinavų šalys) rudo kolenkoro nugarėlės apačioje įspaudė superekslibrisą su įrašu – Б. Ш. Г. (Библiотека Шяуляйской Гимназий – J. N.). Jo dydis – 6x12 mm.9

Šiaulių berniukų gimnazijos biblioteka XIX a. pab. – XX a. pr. iki 1913 m. taip pat turėjo kelias Šiaulių spaustuvėje spausdintas įvairaus dydžio šriftais lipdes su įvairaus dydžio šrifto įrašais rusų kalba. Pirmoji lipdė rinkta tipografiniu būdu Šiaulių spaustuvėje, tikriausiai iki 1913 m. Jos rėmelis stačiakampis, suapvalintais kampais, viduje yra įrašas: ФУНДАМЕНТАЛЬНАЯ / БИБЛIОТЕКА / ШАВЕЛЬСКОЙ ГИМНАЗIИ / No  / Шкафъ / Полка. Šio knygos ženklo dydis – 67,5x47 mm. Kitos panašios lipdės rėmelio kampai apvalūs vien viršuje. Šis knygos ženklas išdėstytas taip pat, tik po įrašo ГИМНАЗIИ yra padėtas taškas. Skiriasi šių šriftų dydžiai ir tipas. Jos dydis – 68x46 mm. Dar vienos gimnazijos bibliotekai skirtos lipdės, rinktos spaustuvėje XIX a. pab. – XX a. pr. iki 1913 m., ornamentuota rėminančia linija apibrėžto stačiakampio formos rėmelio viduje yra spausdintas įrašas įvairaus dydžio šriftais: БИБЛIОТЕКА / Шавельской мужской гимназiи / Шкафь... / Полка ... / No.../. Jos dydis 49x64 mm. Dar vienoje tipografinių būdu išspausdintoje neapibrėžtoje vienos eilutės lipdėje yra įrašas lietuvių kalba: 1923 No... knyg. ... katal.

Iš: Lietuvos literatūros ir meno archyvo biblioteka 
2013 m. pradžioje pavyko aptikti iki šiol nežinomą Šiaulių berniukų gimnazijos bibliotekos ekslibrisą, kuris saugoma Lietuvos literatūros ir meno archyve. Šio knygos nuosavybės ženklo kairėje pusėje pavaizduota sėdinti moteris, dešine ranka sklaidanti ant kelių padėtą atverstą knygą, kairėje rankoje laikanti iškeltą indą, iš kurio į viršų kyla liepsna, kuri simbolizuoja šviesą. Šio ekslibriso viduryje yra keturių eilučių įrašas rusų kalba – ИЗЪ КНИГЪ / Шавельской мужской библiотеки / Книжный магазинь Товарищества М. О. Вольфъ. Jo dydis – 107x66 mm.10

1901 m. Šiaulių berniukų gimnazijos fundamentalinėje bibliotekoje buvo 11.327 tomai, 1914 m. 12828 tomai knygų įvairiomis  kalbomis, bet daugiausia rusų kalba. Pirmojo pasaulinio karo metais Šiaulių berniukų gimnazijos biblioteka nukentėjo, dalis knygų buvo sunaikinta, išgrobstyta. Po Pirmojo pasaulinio karo Šiaulių berniukų gimnazijos bibliotekos likučiai buvo perkelti į senąją gimnaziją (anksčiau buvusią bajorų mokyklą) Vilniaus g. 144, prie pat Tilžės gatvės. Šis XIX a. pradžios pastatas, deja, sugriautas 1944 m. Jame buvo ir pirmoji valstybinė viešoji biblioteka Šiauliuose, veikusi 1860-1864 metais. Balta dviaukštė senoji gimnazija į judrią Vilniaus gatvę stovėjo labiau išsikišusi už kitus pastatus. Ant jos sienos iš tolo švytėjo iškaba Šiaulių Centralinis Knygynas. Pirmame aukšte mokėsi jaunesniųjų klasių gimnazistai. Šios senosios gimnazijos antrajame aukšte viešajai bibliotekai ir skaityklai buvo paskirtos patalpos, dar ir po Pirmojo pasaulinio karo šiame pastate ir buvo priglausti Šiaulių berniukų gimnazijos bibliotekos likučiai11.

Jonas NEKRAŠIUS

 Grįžti į straipsnio pradžią

Mieli GBEF skaitytojai prašome paieškoti savo bibliotekose senų, dar tarpukaryje išleistų knygų, su Šiaulių miesto valstybinių, visuomeninių draugijų ir organizacijų ir privačių bibliotekų ir skaityklų knygų antspaudais, ekslibrisais, įrašais, lipdėmis ir nuskenavę atsiųsti mums šių knygos ženklų pavyzdžių. (el. p. jonas.nekrasius@kava.lt arba menocentras@savb.lt)

 * Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Užsisakykite: Pranešimai (Atom)