Šiauliai
liko neišdildomu jaunystės miestu...
Ž. Mikšys savo
prisiminimuose rašė, kad Šiauliuose lankėsi dar būdamas vaikas, kaip studentas
atvažiuodavo paviešėti pas savo dėdę Šiaulių burmistrą J. Orlauskį (1887–1970).
Iš motinos, aktorės ir režisierės Zuzanos Arlauskaitės-Mikšienės (1889–1973),
Ž. Mikšys paveldėjo domėjimąsi teatru, dramatiniu menu ir poezija, o nuo
ankstyvosios jaunystės susižavėjo žodžio menu, kuris jam turėjo pirminę
išsakomąją vertę.
Žibunto Mikšio autoekslibrisas, 1955. Jono Nekrašiaus kolekcija. |
Ž. Mikšys „Varpų“
almanachui rašė: „Šiauliai buvo vienas iš dviejų mano jaunystės miestų. Į
Šiaulius aš atvažiuodavau iš Kauno vasaroti. Šiauliuose gimė ir augo mano mama.
Šiauliuose, Pagyžių gatvėje, gyveno mano senelė. Šiauliuose gyveno mano dėdės –
Vincas ir Juozas Orlauskiai. O dėdė Vincas man buvo labiau tėvas negu mano
tikras tėvas. Kiek daug gamtos, Šiaulių apylinkių parodė dėdė Vincas!
Šiauliuose slapsčiausi, kai nuo vokiečių mobilizacijos reikėjo bėgti iš Kauno.
Tiesa, vėliau atsirado Vilnius, ir į jį teko du kartus įkelti koją, bet,
nežiūrint visko, Šiauliai paliko neišdildomu jaunystės miestu“ („Varpai“, 1991,
nr. 11, p. 4).
Žibunto Mikšio autoekslibrisas žurnale "Kultūros barai" 2012 m. Nr. 9. Leidinys saugomas ŠAVB Ž. Mikšio fonde. |
2011 m. rugsėjo 2 d. Ž.
Mikšys Šiaulių universiteto bibliotekai padovanojo spaudinių ir ekslibrisų iš
asmeninės kolekcijos. Buvo atsiųsta per 170 siuntų su daugiau kaip 5 000
dokumentų: knygomis, mažosios grafikos darbais ir vadinamosiomis klijuotinėmis
knygomis – paties Ž. Mikšio suklijuotais straipsniais, žurnalų iškarpomis,
atvirukais, menininko prierašais, rankraštiniais atsiliepimais ir knygų
įrašais.
Ž. Mikšio grafikos darbų
ir ekslibrisų turi „Laiptų galerija“, ekslibrisų su jo knygomis saugoma ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje
bibliotekoje bei privačiuose rinkiniuose. Jo darbų turi Šiauliuose gyvenantys
kolekcininkai, jo meno gerbėjai.
Šiaulių apskrities Povilo
Višinskio viešoji biblioteka susirašinėjo su Ž. Mikšiu. Bibliotekoje
saugoma Ž. Mikšio asmeninės bibliotekos knygų, spaudos iškarpų rinkinių,
korespondencijos. Viename iš paskutinių savo laiškų bibliotekai Ž. Mikšys
rašė, kad planuoja atsiųsti autorinių ekslibrisų rinkinį. Deja, siuntinys,
mirus dailininkui, bibliotekos nepasiekė.
Žibunto Mikšio autoekslibrisas asmeninės bibliotekos knygoje. Leidinys saugomas ŠAVB Ž. Mikšio fonde (inv. nr. 13/4404). |
Populiarindami Ž. Mikšio
kūrybą ir jo asmenybę Šiauliuose, be Vyginto ir Janinos Ališauskų, „Laiptų
galerijos“, nemažai nuveikė V. Bikulčius, R. Dailidė, V. Rimkus
ir kiti. Jų pastangomis buvo surengtos parodos Šiauliuose, ne kartą šio
dailininko kūryba pristatyta spaudoje. Ypač daug šioje srityje nuveikė „Laiptų
galerija“, kuri su dailininku palaikė nuolatinius ryšius iki pat jo mirties.
Pažintis su Ž. Mikšio
kūryba Šiaulių krašte ir Šiauliuose prasidėjo 1988 m., kai šių eilučių autoriui
pasiūlius, dailininkas Ž. Mikšys sutiko surengti savo ekslibrisų parodą
Pakruojyje ir Šiauliuose.
Ž. Mikšio grafikos
darbai ir ekslibrisai parodai atkeliavo su jo laiškais. Jis, sutikęs rengti
ekslibrisų parodą Pakruojyje ir Šiauliuose, buvo preciziškai tikslus, reikalavo,
kad jo darbai būtų tinkamai pasportuoti ir įrėminti. Tas pats galiojo ir parodos
lankstinukui, kurio leidybą pavyko suderinti tik po daugelio konsultacijų su
dailininku. Taip pirmąkart Šiaulių krašte buvo surengta Ž. Mikšio ekslibrisų
paroda. Vėliau su dailininku teko bendrauti jam lankantis Šiauliuose.
Žibunto Mikšio autoekslibrisas asmeninės bibliotekos knygoje. Leidinys saugomas ŠAVB Ž. Mikšio fonde (inv. nr. 11/3409). |
Antroji Ž. Mikšio ekslibrisų
paroda (kuratorius V. Bikulčius) Šiauliuose buvo surengta 1993 m. vasario
3–20 dienomis kultūros centre „Laiptų galerija“. Šioje parodoje buvo eksponuoti
48 grafiko Ž. Mikšio sukurti ekslibrisai ir jų eskizai. Apie tai rašyta
„Santaros“ žurnalo straipsnyje „Maestro Žibunto Mikšio knygos ženklai“
(„Santara“ 1993 m. vasara, nr. 2, p. 90–93).
2004 m. sausio 15 –
vasario 8 dienomis Šiaulių universiteto dailės galerijoje veikė Ž. Mikšio
knygos ženklų paroda „Ex libris“. Joje buvo eksponuojami oforto ir akvatintos
technikomis sukurti 64 ekslibrisai Lietuvoje ir svetur gyvenantiems
dailininkas, aktoriams, rašytojams, kultūros ir visuomenės veikėjams. Ta proga
išleistas nedidelis leidinėlis „Žibuntas Mikšys. Paryžius. Ex libris“.
2007 m. vasario 20 – kovo 2 d. Šiaulių dailės parodų rūmuose veikė Ž. Mikšio paroda „Ex libris“, kurioje buvo eksponuoti knygos ženklai, daugiausia skirti lietuvių menininkams, rašytojams ir kultūros bei meno veikėjams.
2013 m. lapkričio 29 d.
„Laiptų galerijoje“ surengtas vakaras, skirtas Ž. Mikšiui atminti,
pristatyta jo kūrybos paroda „Tėvynė ten, kur laisvė“ ir Lietuvos dailininkų
sąjungos leidyklos išleista knyga „Žibuntas Mikšys“.
2017 m. kovo 16 d.
kultūros centro „Laiptų galerija“ direktorė J. Ališauskienė ir Šiaulių
1-osios muzikos mokyklos direktorius Vygintas Ališauskas Šiaulių apskrities Povilo
Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondui
dovanojo šešis Ž. Mikšio ekslibrisus.
2017 m. rugsėjo 5–29
dienomis Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje veikė knygų
paroda „Žvilgsnis į Juozo Miltinio biblioteką“. Joje buvo eksponuojami ir
leidiniai, kuriuose yra įklijuotas Ž. Mikšio sukurtas ekslibrisas unikumas
„Ex Libris Juozas Miltinis“, dviejų variantų knygos ženklai „Ex libris. Juozas
Miltinis“ ir dar vienas šio dailininko knygos ženklas „Ex libris Rožė D.“
Mažoji
grafika ir ekslibrisai
Gausiame šiuolaikinio
lietuviško ekslibriso kūrėjų būryje ryškiai išsiskiria Žibunto Mikšio mažoji
grafika. Ž. Mikšys nuo 1940 m. kūrė linoraižinio technika, nuo 1963
m. susidomėjo oforto technika. Jo kūrinius dažnai lydi ir tekstai. Pasak dr.
P. Reklaičio, grafika Ž. Mikšio kūryboje išryškina etines ir
asmenines vertybes, o jo išrašytuose tekstuose prabyla du kūrėjai: poetas savo
žodžiu ir grafikas savo ženklų kalba.
Jo ekslibrisai patraukia
savo jautrumu ir skaidrumu, minties aiškumu, aukšta plastine kultūra ir savita
elegancija. Dailininko kūrybos šaltinis – žmogus, jį supantis pasaulis, gamtos
vaizdai, miesto fragmentai, architektūrinės detalės, užrašai. Savo kūryba
Ž. Mikšys yra glaudžiai susijęs su išraiškingiausiomis lietuvių grafikos
tradicijomis, atskirų lietuviško ekslibriso kūrėjų – P. Galaunės,
G. Bagdonavičiaus, J. Burbos, A. Šepečio, M. Dobužinskio,
G. Didelytės, V. Kisarausko ir kitų dailininkų kūrybiniu palikimu, jį
praturtina naujomis išraiškos priemonėmis ir turiniu.
Žibuntas Mikšys buvo
intelektualas, savotiško mąstymo, originali asmenybės. Štai viename savo
laiške, rašytame 1979 m. lapkričio 8 d. Vitoliui E. Vengriui, jis Vincui
Kisarauskui ironiškai siūlo sukurti ekslibrisą savo meškerei... Pasak Vitolio
E. Vengrio, „dėl ekslibrisų Ž. Mikšys buvo „puristas“ („grynuolis“).
M. Žibuntas buvo ne tik išskirtinis grafikas (jo darbai, kaip ir asmenybė
buvo išskirtinai elegantiški), bet ir turėjo viskam aukštus standartus, gilus
intelektualas, puikiai valdė plunksną, o svarbiausia visiems rėžė tiesiai,
atvirai ir į akis. Tokie žmonės kartais vadinami „turintys aštrias alkūnes“ ir
tokių daugelis nemėgsta. O mano akyse Žibuntas visada buvo ir išlieka didele
asmenybe. Ne visada buvo lengva išklausyti kritiką, nukreiptą mano kryptimi,
bet susirašinėjimas, kaip ir bendravimas (teko ne kartą ir ne du, ir ne
pusvalandžiui) išlieka kaip išskirtinai įdomus ir turiningas pabendravimas.“
Ž. Mikšys labai
kruopščiai kūrė grafiką, ypač ekslibrisus. Jis apie šios srities kūrybą rašė:
„Kisarauskui (dailininkui Vincui Kisarauskui – J. N.) darbą jau esu
sukomponavęs, jį reikia pervesti ant vario plokštės, bet bijau, kad gali
smarkiai užsitęsti, kol baigsiu. Turiu dar ir vieną gigantišką ex librisą (koks
23x30 cm), skirtą tokio formato knygoms, kurį atsiųsiu su darbu V. Kisarauskui,
galite panaudoti kada nors ateities parodoms. Iš tikrųjų dar būtų galima
surengti kada nors ir antrą parodą, su visai kitais ex librisais.“ (Iš Ž.
Mikšio laiško, 1988 m. gruodžio 13 d., Paryžius).
Bendras kūr ybinis Ž. Mikšio ir R. G. Mordmiuller darbas. Didžiausias ekslibrisas iš Vyginto Ališausko kolekcijos. |
Dailininkas 1993 m. kovo
16 d. laiške rašė, kad ex librisų (taip
šį žodį rašo dailininkas) sukūrė gerokai per 130. Vėliau dar savo kūrybos
archyvą papildė naujais ekslibrisais. Manoma, kad dailininkas yra sukūręs apie
150 ekslibrisų. Nors šis skaičius nėra galutinis. Juos darė linoleumo ir oforto
technika, yra sukūręs unikalių koliažinių ekslibrisų. Paties Ž. Mikšio
liudijimu, jis pirmą ekslibrisą „Ex libris. Ž. Mikys“ linoleume išraižė 1940
m. birželio mėn. Šis pirmas knygos ženklas buvo skirtas pačiam sau. Dailininkas
savo sukurtų ekslibrisų nepasirašydavo, aiškindamas, kad knygos ženklai
gaminami ir skirti vartoti didesniais kiekiais, tiražuoti. Jo sukurtiems
ekslibrisams būdingas organiškas vaizdinio – asociatyvinio mąstymo raidinių bei
linijų struktūrų susiliejimas. Linija, piešinys ir virtuoziškai įkomponuoti
šriftiniai tekstai, suaugdami į vientisą struktūrą mažosios grafikos
kūriniuose, ne tik išsaugo meninio vaizdinio vientisumą, dekoratyvumą, bet ir
žadina savotišką įtampą, asociacijų grandinę, skatinančią žiūrovus skverbtis į
simbolius, ieškoti gelminių kūrinio prasmių. Tokie knygos ženklai sukurti
aktoriams S. Pilkai, L. Noreikai, dailininkams V. Antanavičiui,
V. Kisarauskui, A. Švažui, rašytojams S. Gedai, M. Karčiauskui,
J. Keliuočiui, etnografui V. Miliui ir kitiems.
Dailininkas yra sukūręs
knygos ženklų Šiaulių krašto žmonėms: savo motinai Zuzanai
Arlauskaitei-Mikšienei (1964, 1974), iš Linkuvos kilusiam dailininkui K. Kupriūnui
(1989), teisininkui J. Nekrašiui (1990), iš Joniškio rajono kilusiam
dailininkui Adolfui Vaičaičiui (1994), muzikui ir pedagogui Vygintui Ališauskui
(1997) ir kt.
Taip pat dailininkas kūrė
ir koliažinius ekslibrisus. Be to, kartu su vokiečių dailininku Raineriu Mordmuelleriu
sukūrė knygos ženklą „Ex libris Rainer Gottlieb Mordmueller“. Apie šį knygos
ženklą 1989 m. rugsėjo 15 d. viename iš savo laiškų Ž. Mikšys rašė:
„Gigantiškas ex librisas, kuris yra kartu ir bendras su R. Mordmulleriu.“
Žibunto Mikšio autoekslibrisas iš asmeninės bibliotekos knygos. Leidinys saugomas ŠAVB Ž. Mikšio fonde (in. nr. 11/3406). |
Žibunto Mikšio autoekslibrisas iš asmeninės bibliotekos knygos. Leidinys saugomas ŠAVB Ž. Mikšio fonde (in. nr. 12/13). |
Nemažai ekslibrisų
Ž. Mikšys sukūrė ir sau pačiam. 1955 m. jis sukūrė sau skirtą knygos
ženklą „Ex libris. Ž. M.“ Viena iš Ž. Mikšio sau sukurtų ekslibrisų
ypatybė yra ta, kad jis savo gausiai bibliotekai kurdavo vienkartinius, jo
vadinamus unikuminius (ranka rašytus) ekslibrisus. Jis juos piešdavo plunksnele
kiekvienoje savo asmeninės bibliotekos knygoje pažymėdamas: „Ex libris. Ž. M.“,
„Ex libris. Ž. Mikšys“, „EX COLLECTIONE MIKŠYS“ ir kt.
Ž. Mikšys visur savo
raštuose ir laiškuose pabrėždavo žodį „ex libris“, o ne ekslibrisas, kaip siūlė
vartoti lietuvių kalbininkai. Dar 1988 spalio 26 d. savo laiške Ž. Mikšys rašė:
„Nesuprantu, kodėl sudarkomas žodis ex libris į kažkokį „ekslibrisą“. Aš dar
suprasčiau „ekslibristą“, bet subjauroti žodį, kuris yra kiekviename ex librise
[ex libris], man yra skandalas.“ Atsakydamas į klausimus apie knygos ženklų
kūrybą, Ž. Mikšys 1988 m. lapkričio 17 d. laiške rašė: „Pirmą ex librisą
padariau 1940 metų birželio mėnesį (diena nežinoma). Tai buvo linoleumo
raižinys. Esu padaręs lengvai virš 120 ex librisų. Pradžioje buvo linoleumo
raižiniai, vėliau ofortai. Ex librisas savo paskirtimi yra „masinis“ reikalas –
jis gaminamas ir skirtas vartoti didesniais kiekiais, t. y. jokia retenybė nei
kokia komercinė brangenybė. Kam bereikalingas parašo marginimas yra didelė
atrakcija, temarginie. Ex libriso padarytojo parašas ranka po savo darbu dar
yra ir svetimiausias dalykas ir elementas ex librisui.“
Kiek dailininkui Ž.
Mikšiui buvo svarbi kūryba ir leidyba, susijusi su leidinio išvaizda ir apipavidalinimu,
matyti ir iš šio laiško fragmento: „Man rodosi, kad kreidinis popierius
dvilapiui nėra būtinas. Tinka ir visokie kiti (ir paprastesni popieriai) – daug
svarbiau, kaip gražiau viskas būtų atlikta tipografijoje ir t. t. Jums tai
pagal sąlygas geriausiai gali matytis. Taip pat juoda spalva tonui taip pat
nėra būtina (gal net geriau, kad fonas nebūtų juodas – o kita tamsesnė ar
pilkesnė spalva). Tad nesu jokiu būdu už juodą popierių. Gal ir lengvai šiltas
fonas ex librisams gali būti ir visai neblogas. Ar popierius su kokia lengva
„faktūra“ (Iš Ž. Mikšio laiško, 1988 m. gruodžio 13 d.,
Paryžius).
Ž. Mikšio
ekslibrisai buvo eksponuoti Kanadoje, JAV, Europoje, VI Tarptautinėje
moderniojo ekslibriso bienalėje Malborke, Lenkijoje (1973), parodoje „Ekslibriso
atgimimas Rytų Europoje“ Prancūzijoje (1974), XVI Tarptautiniame ekslibriso
kongrese Lisabonoje, Portugalijoje (1976), Vokietijoje (1989), XXVI Tarptautiniame
ekslibrisų kongrese Čekijoje (1996), parodoje „Lietuviai Paryžiuje“ Kaune (2010)
ir kitur.
Jono Nekrašiaus inf.
KVIETIMAS
KAS? Paroda „Žibunto Mikšio ekslibrisai iš Vyginto Ališausko ir Jono Nekrašiaus kolekcijų“.
KUR? Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, Meno ir muzikos skaitykla.
KADA? 2019 m. vasario 11 – 28 d.
* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą