KAI EKSLIBRISAI ATKELIAUJA DĖŽUTĖJE: RIČARDO ŠILEIKOS STAIGMENOS

 

Ričardo Šileikos dovana Bibliotekos Knygos grafikos centrui. A. Kaktytės nuotr.

Povilo Višinskio bibliotekos Knygos grafikos centras neseniai gavo dovaną, kuri apie savo siuntėją papasakojo daugiau nei ilgas laiškas. Ričardas Šileika – rašytojas, fotografas ir tiesiog žmogus, kuris gyvenime pastebi tai, ko kiti nepastebi – atsiuntė ne vien ekslibrisus, bet ir mažus pasaulius dėžutėse.

Ant dėžučių – trys ekslibrisai, skirtingų autorių (Klemenso Kupriūno, Vilmos Šileikienės, Augustino Burbos), skirtingų technikų ir nuotaikų. O dėžutėse – sagutės, kabučiai. Tokie dalykai Ričardui nėra atsitiktiniai. Tai jo filosofija: mažmožiams suteikti „didenybę“, o detalėje įžvelgti visumą.

Ekslibrisas pats savaime yra kamerinis, tylus, skirtas tiems, kurie pastebi, todėl Ričardui jis artimas neatsitiktinai. Džiaugiamės, kad toks dėmesingas žvilgsnis į pasaulį atrado kelią ir į bibliotekos ekslibrisų fondą. Šios suvenyrinės dėžutės, iš serijos "Mažoji galerija", jau rado savo vietą – kartu su istorija, kurią atsinešė.

Astos Kaktytės inf.

DAILININKĖS ASPAZIJOS SURGAILIENĖS EKSLIBRISAI IR MONOGRAFIJA POVILO VIŠINSKIO BIBLIOTEKOJE

 

Lolitos Kivickienės nuotr.

Kartais mažiausi dalykai gali pasakyti daugiausia. Ekslibrisas – nedidelio formato knygos ženklas – geba sutalpinti visą žmogaus pasaulį: jo vertybes, pomėgius, svajas. Būtent tokius – jautrius, nuoširdžius, alsuojančius folkloro šiluma – kūrė grafikė Aspazija Surgailienė (1928–2011).

2025 metų dovana lietuvių ekslibrisų bendruomenei – monografija „Aspazija. Etnomodernizmas", kurios idėja dailininkės artimuosiuose, ko gero, brendo jau seniai, o atsiradus galimybei, bendradarbiaujant su Vilniaus grafikos meno centru (projekto vadovės Jurga Minčinauskienė ir Kristina Kleponytė-Šemeškienė), leidinys pagaliau išvydo šviesą. Albumą sudarė ir tekstus parašė dailėtyrininkė Laima Laučkaitė (Surgailienė), o jo išvaizdą sukūrė sūnus Andrius Surgailis. Taigi šis leidinys – ir mokslinis, ir labai asmeniškas.

Platus ir daugiabriaunis Aspazijos Surgailienės kūrybos spektras: estampai – daugiausiai linoraižiniai, – knygų iliustracijos, skiautiniai, vitražai, guašo kompozicijos, plakatai, atvirukai. Dailininkė taip pat paliko apie 50 ekslibrisų, kuriuose jaučiamas emocinis ryšys su knyga, paprastumas ir nuoširdumas.

Albumą verta pavartyti ir dėl ekslibrisų, ir dėl kur kas platesnio dailininkės kūrybos paveikslo. Dailėtyrininkės tekstas atveria menkai pažįstamą moters kūrėjos aplinką, o bičiulių atsiminimai bei dokumentinės fotografijos suteikia pasakojimui šilumos ir gyvumo.

Simboliška ir tai, kad rengiant šį albumą Aspazijos artimieji nusprendė jos ekslibrisų rinkinį perduoti saugoti Povilo Višinskio bibliotekai – taip įvertindami ir palaikydami svarbų šios institucijos darbą: čia rengiamas Lietuvos ekslibrisų kūrėjų enciklopedinis žinynas ir saugomi dailininkų knygų ženklai.

Astos Kaktytės inf.

LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA IR MEDICINOS EKSLIBRISO TRADICIJA

Nuotr. Ričardo Šileikos, Astos Kaktytės, montažas Lolitos Brazos.

2026 m. kovo 13 d. (penktadienį) Vilniuje vyko svarbus renginys – ekslibrisų parodos ir katalogo „Lietuvos medicina 2024“ pristatymas, skirtas Lietuvos medicinos bibliotekos (LMB) 30 metų kolekcijai. Dėl nepalankių aplinkybių katalogas ekslibriso entuziastus pasiekė tik besibaigiant 2025 m.

Renginį vedė LMB specialistė, katalogo sudarytoja Regina Vaišvilienė, kuri tris dešimtmečius tyrinėja medicinos ekslibrisą. Ji pabrėžė, kad medicinos ekslibrisas – tai daugiau nei knygos ženklas: tai unikalus kultūrinis reiškinys, jungiantis meną, medicinos istoriją ir gydytojo profesijos prestižą. Nuo pirmosios tarptautinės parodos–konkurso „Lietuvos medicina 1994“ ši tradicija tęsiama kas dešimtmetį kartu su naujais katalogais, kurie atskleidžia kolekcijos raidą ir ekslibriso meninę įvairovę.

Be parodų katalogų, LMB leidžia ir teminius rinkinius, skirtus konkretiems asmenims ar kolekcijoms, pavyzdžiui: „Ekslibrisai gydytojams“ (2017), „Ekslibrisai Eugenijai Šimkūnaitei“ (2021), „Kryžiažodis medicinai“ (2024), taip pat katalogas, skirtas Valerijono V. Jucio dovanotai kolekcijai (2015). Leidiniuose pateikiami kūrinių sąrašai, iliustracijos ir bibliografinė informacija, naudinga tyrėjams ir kolekcionieriams.

Įdomu, kad medicinos ekslibrisą kuria ne tik profesionalūs dailininkai, bet ir patys medikai, pavyzdžiui A. Grigalūnienė, E. Sakalauskaitė-Juodeikienė, K. Barniškis ir kt. Kiekvienas ženklas pasakoja asmeninę profesinę istoriją ir ryšį su knyga bei medicina.

LMB taip pat aktyviai vykdo tyrimus: nuo 1994 parengta daugiau kaip 20 straipsnių, o tarptautinę sklaidą ženklina publikacija apie lietuvišką medicinos ekslibrisą žurnale "Journal of the European Association for Health Information and Libraries".

Renginio dalyviai dar kartą įsitikino: Lietuvos medicinos biblioteka ne tik saugo ekslibrisų kolekciją, bet ir kuria kultūrinę bei meninę misiją. Medicinos ekslibrisas čia tampa istorijos, meno ir bendruomeniškumo simboliu.

Paroda Lietuvos medicinos bibliotekos lankytojams atvira 2026 m. kovo–balandžio mėn.

Astos Kaktytės inf.

IŠLEISTAS KONKURSO „TRAKŲ DIPLOMATIJOS TILTAI: VIZITAI, AMBASADOS, ATSIMINIMAI“ KATALOGAS

 

Po pernai Trakų istorijos muziejaus inicijuoto tarptautinio ekslibriso konkurso „Trakų diplomatijos tiltai: vizitai, ambasados, atsiminimai“ šiemet pasirodė ir parodos katalogas.

Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad į šio konkurso vertinimo komisiją buvo pakviestas mūsų kolega – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos parodų kuratorius, Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo pirmininkas prof. Vaidotas Janulis.

Konkursas sulaukė ir talentingų šiauliečių dalyvavimo. Grafikė Lolita Braza pristatė išskirtinį kūrinį, už kurį buvo įvertinta diplomu. Sveikiname menininkę su pelnytu pripažinimu!

Apdovanoti ir kiti Lietuvos kūrėjai profesionalai: Rūta Mozūraitė (II premija), Kristina Žilinskaitė (III premija), Benas Narbutas (2 vietos diplomas), Gintarė Norkienė (3 vietos diplomas), Gintaras Tauterys (diplomas), Rasa Janulevičiūtė (diplomas), Rima Steponėnienė (diplomas), Rūta Mozūraitė (diplomas), Virginija Kalinauskaitė (diplomas), Vladas Kudaba (diplomas).

Sveikiname visus dalyvavusius ir apdovanotuosius ekslibriso meistrus! Tegul šie kūriniai ir toliau stiprina mūsų kultūrinio bendradarbiavimo tiltus.

Dianos Janušaitės inf.

SUSITIKIMAS SU PROFESORIUMI ALBERTU GURSKU KNYGOS GRAFIKOS CENTRE

 

Knygos su prof. Alberto Gursko autografu – ypatinga dovana bibliotekos skaitytojams.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Knygos grafikos centre sulaukėme ypatingo svečio – profesoriaus Alberto Gursko (g. 1935). Šiemet jis minėjo garbingą 90-ąjį jubiliejų, o mums teko laimė pasidžiaugti jo apsilankymu ir gyvu bendravimu.

Vos tik įžengęs į patalpas, profesorius nustebino netikėtu, bet labai jaukiu gestu – išsitraukęs lūpinę armonikėlę, jis sugrojo trumpą muzikos kūrinėlį. Taip prasidėjo mūsų susitikimas, kupinas šypsenų, šilumos ir nuoširdaus žmogiško artumo.

Prof. Albertas Gurskas – ilgametis pedagogas, menininkas ir kaligrafijos meistras, kurio kūrybinis palikimas tvirtai įrašytas į Lietuvos kultūros istoriją. Jis yra parengęs vadovėlį „Kaligrafijos ir šrifto pagrindai“ (2006), tapusį svarbiu šaltiniu studentams bei visiems, besidomintiems rašto menu. Kolekcininkams ir knygos nuosavybės ženklų mėgėjams profesorius žinomas kaip kaligrafinių ekslibrisų kūrėjas.

Per savo kūrybinį kelią A. Gurskas sukūrė daugiau nei 90 ekslibrisų – subtilių mažosios grafikos meno kūrinių. Kaip yra rašiusi prof. dr. Rasa Janulevičiūtė, šie darbai ypatingai asmeniški – jie dedikuoti bendraminčiams, kolegoms, žmonėms, su kuriais autorių siejo dvasinis artumas. Kiekvienas ekslibrisas ne tik liudija profesoriaus meistrystę, bet ir atskleidžia ryšį tarp kūrėjo bei adresato. Asmeninė prof. A. Gursko kaligrafinių ekslibrisų paroda 2020 m. buvo eksponuota ŠAVB galerijoje.

Mums buvo didžiulė privilegija išgirsti prof. A. Gursko pasakojimus, pamatyti spindinčias jo akis, kuriose telpa ir ilgametė patirtis, ir jaunatviškas smalsumas. Tokie susitikimai primena, kokia svarbi yra gyva kultūros tąsa – kai istorija ir kūryba ateina ne tik per knygas ar paveikslus, bet ir per patį kūrėją.

A. Kaktytės inf.

TRAKŲ ISTORIJOS MUZIEJAUS EKSLIBRISŲ KONKURSO PARODA „TRAKŲ DIPLOMATIJOS TILTAI“

 

Daugiau skaitykite apie renginį. Organizatorių inf.

VILNIUJE PRISTATYTA JUBILIEJINĖ LIETUVOS EKSLIBRISO PARODA

 

25-oji respublikinė ekslibrisų paroda Vilniuje, LDS Projektų erdvėje. Parodą pristatė prof. Vaidotas Janulis, LDS pirmininkė prof. Eglė Ganda Bogdanienė, Vilniaus grafikos centro direktorė Jurga Minčinauskienė ir kt. 

2024 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos dailininkų sąjungos Projektų erdvėje vyko 25-osios Lietuvos ekslibriso parodos uždarymas. Parodoje vilniečiai ir miesto svečiai, be Lietuvos meno pasaulyje puikiai žinomų vardų, išvydo ir rečiau matomų ar savamokslių autorių kūrinių. Menotyrininkės Jurgos Minčinauskienės nuomone, tai tik įrodo, kad ekslibrisas yra saviraiškai atvira, plačią kūrėjų bendruomenę vienijanti medija: „Svarbiausia, kad 25-ąjį kartą rengiama paroda žymi neblėstantį domėjimąsi knygos ženklu, pagerbia šios srities entuziastus, be kurių nebūtų tęstinumo, tokio aktualaus ir brangintino šiomis neramiomis dienomis.“

Parodą jau buvo galima apžiūrėti Šiauliuose, Kaune, Vilniuje, o 2024 m. lapkričio 27 d. – gruodžio 12 d. ji bus eksponuojama Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje, H. Manto g. 25, Klaipėda.

Projektą „Dvidešimt penktoji Lietuvos ekslibriso paroda“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Projekto partneriai: Lietuvos dailininkų sąjunga, Vilniaus grafikos meno centras, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Galaunių namai-muziejus, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka.

Dianos Janušaitės inf.

 

DAILININKEI AUŠRAI ČAPSKYTEI-ŠARAUSKIENEI ATMINTI EKSLIBRISŲ KATALOGAS

 

Katalogą išleido Lietuvos medicinos biblioteka (sud. Regina Vaišvilienė)

Lietuvos medicinos biblioteka yra aktyvi ekslibrisų medicinos tema propaguotoja. Gausi kolekcija, reikšmingos parodos svariai prisideda prie Lietuvos knygos ženklo, kuriam jau yra daugiau nei 500 metų, puoselėjimo. Vienas svarbiausių Lietuvos medicinos bibliotekos tikslų – surinkti kuo daugiau Lietuvos autorių ekslibrisų, skirtų gydytojams ir žmonėms susijusiems su šia profesija.

Lietuvos medicinos bibliotekos meno kūrinių kolekcijoje saugomi žinomos grafikės, tapytojos AušrosČapskytės-Šarauskienės (1966–2023) ekslibrisai. Dailininkei atminti 2024 m.vasarą bibliotekoje buvo surengta ekslibrisų paroda, išleistas katalogas „Kryžiažodis medicinai“.

In Memoriam iniciatyva, įgavusi leidinio pavidalą, pasiekė ir Šiaulius. Dėkojame Lietuvos medicinos bibliotekai (kartu ir Reginai Vaišvilienei) už dovaną Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešajai bibliotekai –  Aušros Čapskytės-Šarauskienės ekslibrisų katalogą. Leidinys bus saugomas Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde.

Astos Kaktytės inf.

MINIATIŪRINIŲ EKSLIBRISŲ IR KNYGELIŲ PARODA SEIMO SKAITYKLOJE

GBEF inf.

LIETUVOS NEUROLOGŲ DRAUGIJOS VILNIAUS KRAŠTO NEUROLOGAI PAJUTO EKSLIBRISO KŪRYBOS GALIĄ

 

2023 m. gruodžio 20 d. Lietuvos medicinos bibliotekoje vyko Lietuvos neurologų draugijos Vilniaus krašto neurologų seminaras. Kalėdinio seminaro metu medikų profesinė ir mokslinė veikla buvo suderinta su dailės terapija per knygos ženklo kūrybos procesą. Užsiėmimą organizavo Knygos grafikos centro edukatorė Lolita Putramentienė iš Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos. Dirbtuvėse neurologai patys gamino savo ekslibrisus, remdamiesi dekalkomanijos metodika. Daugiau skaitykite Gydytojų žinios Nr.2024 -1 (107), p. 8-9.

Astos Kaktytės inf.

TRAKŲ ISTORIJOS MUZIEJAUS TARPTAUTINIO EKSLIBRISŲ KONKURSO 2022 PARODA ŠIAULIUOSE

Ekslibrisų paroda „Lietuviškoji gotika: Trakų estetikos ir fenomeno refleksijos“ veikia Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos III a. galerijoje nuo lapkričio 9 iki gruodžio 5 d. Daugiau apie parodą skaitykite.

A. Kaktytės inf.

NETEKOME MYLIMO DAILININKO IR EKSLIBRISŲ KŪRĖJO VALENTINO AJAUSKO

V. Ajausko autoekslibrisas (1985)

Spalio 19 d. po sunkios ligos mirė dailininkas, grafikas, tapytojas Valentinas Ajauskas. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Valentino šeimai ir draugams. Daugiausia dailininkas kūrė estampus, tapybą, ekslibrisus, plakatus, knygų iliustracijas, karikatūras. Taiklų apibūdinimą apie menininko kūrybą yra pateikusi menotyrininkė Nijolė Tumėnienė: „Valentino Ajausko kūryba visada pasižymėjo išradingomis kompozicijomis, turtinga fantazija ir stiliaus grakštumu. Nesvarbu, ar jis kurtų smulkiosios grafikos darbus (ekslibrisus, miniatiūras), plakatus, knygų iliustracijas, asambliažus ar grafikos lakštus (dažniausiai oforto ir šilkografijos technikomis), ar tapybos paveikslus. Dailininkui visada rūpėjo erdvės ir figūrų, šviesos ir tamsos kontrastai, netikėti vaizduojamų objektų proporcijų tarpusavio santykiai ir jų dialogas su begaline erdve.“

V. Ajauskas labai prisidėjo rengiant Lietuvos ekslibriso kūrėjų enciklopedinį žinyną. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondui jis padovanojo dalį ne tik savo, bet ir mamos Emos Ajauskienės (1911–1989) kurtų ekslibrisų. Už tai jam liksime labai dėkingi.

Dianos Janušaitės inf.

VILNIAUS MENININKAI PASIDALIJO SAVO MINTIMIS APIE EKSLIBRISĄ

 

Dail. Taibė Chait (Vilnius, 2023-10-12)

2023 m. spalio dvyliktą dieną projekto „Lietuvos ekslibriso kūrėjai XX–XXI a.: enciklopedinio žinyno rengimas“ organizatoriai aplankė tris gerai žinomus šalies menininkus. Pirmiausia vykta pokalbio į grafikės Taibės Chait namus. Susitikimo metu kalbėta apie ekslibrisus ir jo reikšmę Lietuvos kultūrai.

Kelionės metu aplankyta, pakalbinta menininkė Elvyra Katalina Kriaučiūnaitė. Kūrėja atskleidė, kas ją paskatino sukurti pirmąjį knygos ženklą. Taip pat pasidalijo savo mintimis apie ekslibrisą, kaip meno kūrinį.

Dail. Elvyra Katalina Kriaučiūnaitė (Vilnius, 2023-10-12)

Už nuoširdumą, svetingą priėmimą esame dėkingi ir kitam ekslibrisų kūrėjui – Arvydui Pakalkai. Jo dėka daugiau sužinojome apie tokius žymius menininkus, kaip Vincas Kisarauskas, Birutė Žilytė.

Dail. Arvydas Pakalka (Vilnius, 2023-10-12)

Kūrėjams esame dėkingi už įgytą patirtį ir už tai, kad galėjome fondo kolekciją svariai papildyti ne tik žinomų kūrėjų mažosios grafikos darbeliais, bet ir reikšmingais katalogais, reikalingais rengiant Lietuvos ekslibriso kūrėjų enciklopedinį žinyną.

Aplankytų menininkų mintis apie ekslibrisą jau greitai galėsite išgirsti ir jūs. Sekite naujienas bibliotekos internetinėje svetainėje savb.lt ir „Facebook“ paskyroje.

Dianos Janušaitės inf.

JOANA DANUTĖ PLIKIONYTĖ NENUSTOJA STEBINTI SAVO KŪRYBIŠKUMU

Joana Danutė Plikionytė-Bružienė savo dirbtuvėje (Vilnius, 2023-07-19)

Grafikė Joana Danutė Plikionytė yra sukūrusi daugiau nei 100 ekslibrisų. Projekto „Lietuvos ekslibriso kūrėjai XX–XXI a.: enciklopedinio žinyno rengimas“ organizatoriai, lankydami kūrėją, turėjo galimybę apžiūrėti didžiąją dalį jos sukurtų darbų. Dailininkė išsamiai papasakojo, kam jie skirti, parodė savo mėgstamiausius. Sužinojome, kad ilgus metus ją kurti skatino žymus ekslibrisų kūrėjas Valerijonas Vytautas Jucys. Paaiškėjo, kad net jų dirbtuvės buvusios greta, todėl V. V. Jucys dažnai užeidavo, užkrėsdavo savo entuziazmu, palaikymu. Vėliau pasiimdavo ekslibrisus rengiamai parodai. J. D. Plikionytė atviravo, kad to užsidegimo jai dabar labai trūksta.

Esame nuoširdžiai dėkingi menininkei už svetingumą ir už tai, kad galėjome Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo kolekciją papildyti jos kurtais mažosios grafikos darbeliais.

Projekto organizatorių aplankytos menininkės mintis apie ekslibrisą galėsite išgirsti ir jūs. Sekite naujienas bibliotekos interneto svetainėje savb.lt.

Dianos Janušaitės inf.

"PASAULIU NETIKIU, O PASAKA TIKIU..." (H.R.): IN MEMORIAM AUŠRA ČAPSKYTĖ-ŠARAUSKIENĖ

Ekslibrisų autorė – dail. Aušra Čapskytė-Šarauskienė 

2023 m. liepos 11 d. netekome visų mylimos grafikės Aušros Čapskytės-Šarauskienės. Ekslibrisininkų bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą Aušros šeimai ir draugams. Skaudu, kad netekome tokio kūrybingo ir jautrios sielos žmogaus. Dar visai neseniai Aušra džiaugėsi šiemet gausiai užderėjusių asmeninių ekslibrisų parodų derliumi. Gaila, kad ji jų daugiau nebesurengs. Aušra Čapskytė-Šarauskienė po savęs paliko ryškų pėdsaką. Aktyviai prisijungė prie Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos inicijuoto Lietuvos ekslibriso kūrėjų enciklopedinio žinyno rengimo projekto. Bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondui padovanojo daugiau nei šimtą knygos ženklų. Net neabejojame, kad jos sukurtais darbais dar ilgai žavėsis visas pasaulis.

Dianos Janušaitės inf.

PARODOSE EKSPONUOJAMI AUŠROS ČAPSKYTĖS-ŠARAUSKIENĖS EKSLIBRISAI

 

Aušra Čapskytė-Šarauskienė prie asmeninės ekslibrisų parodos (2023). Nuotr. iš dail. archyvo.

Nacionaliniame Vėžio institute Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriuje eksponuojama grafikės Aušros Čapskytės-Šarauskienės ekslibrisų paroda „Raktas Nr. 2“. Paroda galėsime džiaugtis dar tris mėnesius iki spalio 8 d. Taip pat iki šių metų spalio 1 d. Vilniaus televizijos bokšte bus eksponuojama kūrėjos ekslibrisų paroda „Pasižvalgymai“. Nuo kovo 23 d. iki gegužės 2 d. Vilniaus universitetobibliotekoje veikė A. Čapskytės-Šarauskienės ekslibrisų paroda „Raktas Nr. 1“. Planuojama, kad nedidėlė kūrėjos drobių paroda šiais metais dar keliaus į Nacionalinę teismų administraciją.

Kaip ne kartą yra sakiusi pati grafikė, jai ekslibriso kūrimas – tarsi užduotis ar galvosūkis: žmogaus charakterio bruožus, svarbius jo gyvenimo įvykius, „kalbančius“ simbolius sutalpinti į mažo formato kūrinį: „Mano ekslibrisai – kryžiažodžiai, kuriuos gali išspręsti tik tas, kuris turi „RAKTĄ“. O „raktiniai“ žodžiai – neskubėjimas ir pastabumas.“

A. Čapskytė-Šarauskienė iš viso yra surengusi daugiau kaip 40 personalinių parodų (ekslibrisas, spalvotoji grafika, knygų grafika, tapyba). Dailininkės kūrinių yra privačiose kolekcijose Lietuvoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, JAV ir kt. 

Dianos Janušaitės inf.

GRAFIKAS KAZYS RIMTAS TARABILDA PRISTATĖ JUBILIEJINĘ EKSLIBRISŲ PARODĄ

Šiaulių Kudirkos progimnazijos moksleiviai apžiūri Kazio Rimto Tarabildos ekslibrisus. 

Trečiojo amžiaus universiteto studentai kuria ekslibrisus.
Kazio Rimto Tarabildos ekslibrisų parodą pristato ir edukacijas veda dail. Lolita Braza.

Grafikas Kazys Rimtas Tarabilda švenčia 80-ties metų jubiliejų. Ta proga kūrėjas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (toliau – ŠAVB) Knygos grafikos centre eksponuoja aštuonis savo sukurtus ekslibrisus. Tai 1981–1982 metais oforto technika sukurti knygos ženklai. Parodos eksponavimo laikui pasibaigus, ekslibrisai bus saugomi ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde. Mažosios grafikos kūrinius bibliotekai dovanojo parodos autorius ir jo žmona Vija Valerija Tarabildienė.

Šiaulių Kudirkos progimnazijos moksleiviai ir Trečiojo amžiaus universiteto studentai – pirmieji šios parodos lankytojai. Apžiūrėję dailininko sukurtus, anot prof. V. Janulio, fantasmagorinius ekslibrisų personažus ir pasisėmę idėjų, parodos dalyviai išbandė jėgas ekslibriso kūrybinėse dirbtuvėse.

Paroda veikia iki 2023 m. rugsėjo 29 d. Apie parodą skaitykite daugiau.

ŠAVB vykdo projektą „Neeiliniai susitikimai ekslibrisų erdvėje“, remiamą LKT ir Šiaulių miesto savivaldybės. 

A. Kaktytės inf.

„MIRŠTAM VISAD PER ANKSTI“: NETEKOME EKSLIBRISŲ MEISTRĖS SAULĖS KISARAUSKIENĖS

 

Liūdesiu  nuspalvinta diena – mus paliko dailininkė grafikė, ekslibrisų meistrė Saulė Kisarauskienė. Prieš metus, o rodos vakar, šiltai bendravome, kalbinome dailininkę apie ekslibrisų kūrybą jos namuose, Vilniuje.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešajai bibliotekai inicijavus Lietuvos ekslibriso kūrėjų enciklopedinio žinyno rengimo projektą, dailininkė dovanojo savo sukurtų ekslibrisų. Bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde saugoma 15 autorės knygos ženklų.

Saulė Kisarauskienė, žengusi koja kojon su a. a. Vincu Kisarausku, paliko ryškų pėdsaką Lietuvos dailės padangėje. Ekslibrisai savotiški ir modernūs anam laikmečiui ir šiandien, buvo kuriami neatsiliekant nei nuo pasaulinių tendencijų, neišduodant savęs ir nekopijuojant gyvenimo draugo. Jų dailininkė sukūrė apie 300.

Algimantas Baltakis eilėmis yra pasakęs, kad mes gimstam laiku, tik „mirštam visad per anksti“.

Lolitos Brazos inf.

IN MEMORIAM EKSLIBRISŲ KŪRĖJA TAIDA BALČIŪNAITĖ

 

Dail. T. Balčiūnaitė (eskizas ekslibrisui, 2002). Saugoma GBEF.

NETEKOME

DAILININKĖS EKSLIBRISŲ KŪRĖJOS TAIDOS BALČIŪNAITĖS

(1952.II.09 – 2022.X.11)

Taida Balčiūnaitė gimė 1952 m. vasario 9 d. Kaune, architekto Vaclovo Balčiūno ir iliustruotojos Taidos Musteikytės-Balčiūnienės šeimoje. 1963–1970 m. mokėsi M. K. Čiurlionio meno mokykloje, 1970–1976 m. Vilniaus dailės institute (dabar Vilniaus Dailės akademija) ir įgijo grafikės specialybę. 

Pirmuosius ekslibrisus linoraižinio technika sukūrė klasės draugams, broliams mokydamasis M. K. Čiurlionio meno mokykloje. Vėliau išbandė oforto techniką. Paskutiniaisiais gyvenimo metais ekslibrisus kūrė pieštukais, tušu, guašu. Kad ekslibrisai pasiektų daugiau gerbėjų, kompiuterine technika juos padaugindavo. Ekslibrisų yra sukūrusi apie penkiasdešimt. Dalyvavo respublikiniuose ir tarptautiniuose ekslibrisų konkursuose, bendrose parodose.

Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde saugomi 33 signuoti dailininkės ekslibrisai. Rinkinį pati autorė dovanojo ŠAVB pradėjus rengti Lietuvos ekslibriso kūrėjų enciklopedinį žinyną.

Astos Kaktytės inf.

EKSLIBRISUS KURIA NE TIK DAILININKAI

Architektas Edmundas Stasiulis (2022)

Projekto „Lietuvos ekslibriso kūrėjai XX–XXI a.: enciklopedinio žinyno rengimas“ organizatorių kelionė pas kūrėjus pirmiausia prasideda nuo pokalbio telefonu. Architektas Edmundas Stasiulis jau daugiau nei 50 metų gyvena Vilniuje, tačiau balse išlikęs malonus akcentas išdavė, kad kūrėjas kilęs iš Žemaitijos. Širdžiai mielas susitikimas su ramiu žemaičiu įvyko 2022 m. rugpjūčio 12 d. jo namuose. Pokalbis vyko kieme, architekto sukurtoje augalų ir čiurlenančio vandens harmonijoje. Pasirodo, E. Stasiulis dega ne tik aistra augalams, bet ir knygos ženklams. „Ekslibrisus pradėjau kurti todėl, kad neturėjau jokio mainų fondo“, – pasakojo E. Stasiulis apie ekslibrisų kolekcionavimo pradžią. Oforto technika architektas yra sukūręs daugiau nei septynias dešimtis ekslibrisų. Kaip jis pats sakė, 80 procentų knygos ženklų skirta kolegoms architektams.

Išklausę pasakojimą apie jaudinantį architekto knygos ženklų kūrybos etapą ir apdovanoti ekslibrisų katalogais bei autografuotu albumu „Edmundas Stasiulis. Atpažinimo kodas“ pasukome į dailininkės Gražinos Didelytės (1938–2007) kūrybinių teisių paveldėtojo, jos darbų skleidėjo profesoriaus Vygando Čapliko namus Vilniuje. Apie šią ypatingo talento intelektualią kūrėją V. Čaplikas pirmiausia sužinojo iš 1984 metais Vilniaus leidyklos „Vaga“ išleistos knygelės „Gražina Didelytė“ (leidinių serija „Šiuolaikiniai lietuvių dailininkai“). V. Čaplikas prisiminė ir mums papasakojo, kaip susižavėjo dailininkės kūryba. Profesorius yra parengęs ir išleidęs net kelias knygas apie G. Didelytės ekslibrisus. Dailininkė V. Čaplikui sukūrė du ekslibrisus, kuriais papasakojo jai artimo žmogaus glaudų ryšį su gamta. Susitikimo metu mums bekalbant apie dailininkės ekslibrisus, profesorių užliejo šilti prisiminimai.

Menininkas Petras Repšys (2022)

Tądien besisvečiuodami architekto ir ekslibriso kūrėjo E. Stasiulio namuose sulaukėme netikėto menininko Petro Repšio skambučio. Kelionės maršrutas neplanuotai pasipildė ekskursija po atsinaujinusį Užupį su P. Repšio pasakojimais. Menininkas buvo puikiai nusiteikęs ir kaip niekad iškalbus. Beveik „nekvėpuodami“ klausėmės prisiminimų iš vaikystės, pasakojimų apie kūrybą, žavėjomės intriguojančiomis ekslibriso istorijomis. 

Pokalbius su kūrėjais apie ekslibrisą jau greitai galėsite išgirsti ir jūs. Sekite naujienas bibliotekos internetinėje svetainėje savb.lt ir „Facebook“ paskyroje. 

Projekto rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

A. Kaktytės inf.