Įžymus dailininkas Antanas Kmieliauskas gimė 1932 metais Olendernės kaime, Butrimonių valsčiuje, Alytaus apskrityje, mokėsi ir baigė Vilniaus dailės institutą. Dirbo ir tebedirba įvairiose dailės srityse, sukūrė iki šimto skulptūrų, nutapė freskų, portretų, grafikos lakštų. Jo kūrybinė veikla kupina ieškojimų, nepaklusnumo tuometei valdiškajai tematikai, dramatiškoms situacijoms. Tai ir kūriniai bažnyčioms, antkapiniai paminklai, religinės statulos. Visoje šioje sunkiai aprėpiamoje kūrybinėje erdvėje ypatingą vietą užima ekslibrisai, specifinis smulkiosios grafikos žanras.
XX a. antroje pusėje lietuvių dailėje buvo dedamos pastangos
prasiveržti pro tarybinį uždarąjį kultūros ratą: ganėtinai sparčiai pradėti
kurti sveikinamojo pobūdžio kūrinėliai, asmeniniai ekslibrisai, telpantys pašto
voke ir galintys lengviau keliauti po pasaulį. Ne tik klasikiniai, bet ir
simboliniai, abstrahuoti vaizdai lengviau pereidavo cenzūros kliūtis, jie
pradėjo rodytis konkursuose, parodose, laimėti prizus, paliudyti Lietuvos ir
jos dailės buvimą pasaulyje. Į šią veiklą itin aktyviai ir svariai įsijungė
tokie dailininkai, kaip Vincas Kisarauskas, Gražina Didelytė ir, žinoma,
Antanas Kmieliauskas. Smulkioji grafika jų kūryboje reiškėsi subrendusio
dailininko savitumu ir į šią sritį pritraukė daugelį kūrėjų, vienus laikinai, o
kitus ir visam laikui. Šiuo metu Lietuvoje esama įvairaus pobūdžio ir apimties
ekslibrisų parodų, kaupiamos kolekcijos, išleidžiama katalogų, knygų.
Visoje šioje erdvėje A. Kmieliausko ekslibrisai užima ryškią
savitą vietą. Kiekvienas iš jų – individualus, atskiras dailės kūrinys,
daugeliu atvejų nepasiduodantis pakartoti ar nukopijuoti. Tai lemia ir vaizdo
komponavimas, ir savos technikos kūrimas bei naudojimas. Čia esama reljefinių
atspaudų, koliažų, spalvinimo, dydžio variantų ir kt. Nuo taikomosios (knygos
ženklo) funkcijos dažnas jo ekslibrisas pereina į estampo, įrėminto, savarankiško
paveikslo kategoriją. Tad apskritai keičiasi šiuolaikinio ekslibriso paskirtis
– nuo knygos, bibliotekos ir jos savininko ženklo, galimo dauginti dideliu tiražu,
link žmogaus charakteristikos. Tačiau A. Kmieliausko ekslibrisai turi ir kitą
savybę, grąžinančią ekslibrisą į jo praeitį. Ekslibrisas, vienas iš daugelio, gali
būti įmontuotas (o kaip kitaip su reljefiniu daugiasluoksniu) į autorinę ar
šiaip brangią knygą ir padvigubinti ar šiaip padidinti jo materialinę ir ypač
dvasinę vertę.
A. Kmieliauskas sukūrė apie 500 ekslibrisų. Tai nėra pastovus
skaičius – jis didėja, keičiasi, įvairėja jų meninis vaizdas, technologija. Jau
dabar jie tapo brangintina kolekcijų dalimi, užima svarią, pirmaujančią vietą
tarp Lietuvos ekslibrisų pradininkų ir kūrėjų: tai Gerardas Bagdonavičius, taip
pat Vincas Kisarauskas, Gražina Didelytė, Alfonsas Čepauskas. Šiaulių
apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka iš savo gausios kolekcijos, taip
pat iš keleto privačių rinkinių 2017 m. surengė įdomią, turiningą A. Kmieliausko
ekslibrisų parodą, skatinančią tęsti Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo
kūrimą.
Prof.
habil. dr. Vytenis Rimkus
DĖKOJAME Dailininkui Antanui Kmieliauskui už dovanotus ekslibrisus Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondui.
* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą