Rodomi pranešimai su žymėmis projektas 2022. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis projektas 2022. Rodyti visus pranešimus

2022 m. spalio 4 d., antradienis

KLAIPĖDIETĖ TATJANA SIMANAITIENĖ: „EKSLIBRISO POPULIARUMAS IR VĖL IŠAUGS“

 

Susitikimas su dail. Tatjana Simanaitiene Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje (2022-10-04)

Dailininkė Tatjana Simanaitienė su džiaugsmu prisimena laikotarpį, kai gyveno tik ekslibrisais. Susitikimo su projekto „Lietuvos ekslibriso kūrėjai XX-XXI a.: enciklopedinio žinyno rengimas“ organizatoriais metu ji atviravo, kad nuo 1989 iki 2000 m. ekslibrisų kūryba jai buvo tapusi gyvenimo būdu. Vėliau menininkė labiau susidomėjo tapyba, dar vėliau – akvarele. Nepaisant to, T. Simanaitienė tiki, kad ateityje ekslibriso populiarumas ir vėl išaugs.

„Ekslibrisas susideda iš dviejų dalių: piešinio ir tekstinės dalies, kadangi šiuolaikiniai menai turi vizualiąją dalį, kuri dažniausiai turi būti pagrįsta koncepcija, tai aš čia matau ekslibriso ateitį. Žiūrėkite, technologijos yra labai pažengusios, netgi tapyboje galima sukurti didžiulio formato ekslibrisą, tereikia jį nufotografuoti, iškopijuoti ir tai bus sėkmingas autoriaus ekslibrisas“, – mano pašnekovė.

Projekto organizatorių aplankytos menininkės mintis apie ekslibrisą jau greitai galėsite išgirsti ir jūs. Sekite naujienas bibliotekos internetinėje svetainėje savb.lt ir „Facebook“ paskyroje.

Projekto rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė

Dianos Janušaitės inf.





2022 m. rugpjūčio 15 d., pirmadienis

KELIONĖ PAS EKSLIBRISŲ KŪRĖJUS PAŽĖRĖ NETIKĖTŲ ATRADIMŲ

 

Menininkas ekslibrisų kūrėjas Algirdas Indrašius (2022)

Utenos rajone, Vyžuonų miestelyje, gyvena maištingos sielos menininkas Algirdas Indrašius. Dailininkas žymus tuo, kad yra sukūręs nemažai tapybos, akvarelės, metalo plastikos, grafikos kūrinių, paminklų, skulptūrų ir, žinoma, ekslibrisų. Tai, kad A. Indrašius iš tiesų talentingas, įsitikino ir projekto „Lietuvos ekslibriso kūrėjai XX–XXI a.: enciklopedinio žinyno rengimas“ organizatoriai. 

Apsilankę menininko sodyboje, iš karto pasijutome tarsi kūrybos darbų galerijoje-muziejuje. A. Indrašius didelę savo namų dalį paskyrė ekslibrisų ir kamerinės savo sukurtos liaudiškų formų skulptūros ekspozicijai. Kieme rikiuojasi monumentalios medinės skulptūros darbai: spalvingi koplytstulpiai, kryžiai, koplytėlės, akcentai su prasmingais dekoratyviniais įrašais.

Menininko Algirdo Indrašiaus sodyboje "Ex libris" (2000, medžio raižinys)
Didelį įspūdį paliko ir kraštiečių rašytojų B. Radzevičiaus ir A. Masionio garbei įrengta literatūrinė ekslibrisų ekspozicija, šalia kurios menininkas ir buvo paprašytas išsamiau papasakoti apie savo, kaip ekslibrisų kūrėjo, pradžią. Kūrėjas atskleidė daug įdomių dalykų, pavyzdžiui, sužinojome, kad dalyvavo daugiau nei 70-yje parodų, konkursų. Už meniškus ekslibrisus yra pelnęs gausybę įvairių apdovanojimų. Išsiaiškinome, kodėl jo ekslibrisuose dominuoja būtent baltos erdvės ir juodos dėmės sąskambiai, bei tapo aišku, kokiu savo kurtu ekslibrisu A. Indrašius didžiuojasi labiausiai. Ne gana to, menininkas mums padovanojo grafikos darbelių, reikšmingų katalogų, reikalingų rengiant Lietuvos ekslibriso kūrėjų enciklopedinį žinyną.

 

Ekslibrisų kūrėja Lolita Braza (2022)

Daugiau peno kultūriniams apmąstymams mums įpūtė ir dailininkė Lolita Braza. Apsilankę pas ją atokioje sodyboje, ne tik pasigėrėjome gamta, bet ir sužinojome, kokią svarbią dalį jos gyvenime užima ekslibrisai. Dailininkė atskleidė, iš ko semiasi įkvėpimo, ką savo kūriniais nori pasakyti bei kuo išsiskiria iš kitų menininkų. O jūs ar žinote, kokia ypatybe pasižymi L. Brazos kurti ekslibrisai?

Atsakymus į šį ir kitus klausimus apie ekslibrisą jau greitai galėsite išgirsti ir jūs. Sekite naujienas bibliotekos internetinėje svetainėje savb.lt ir „Facebook“ paskyroje.

Projekto rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Dianos Janušaitės inf.




2022 m. rugpjūčio 12 d., penktadienis

EKSLIBRISUS KURIA NE TIK DAILININKAI

Architektas Edmundas Stasiulis (2022)

Projekto „Lietuvos ekslibriso kūrėjai XX–XXI a.: enciklopedinio žinyno rengimas“ organizatorių kelionė pas kūrėjus pirmiausia prasideda nuo pokalbio telefonu. Architektas Edmundas Stasiulis jau daugiau nei 50 metų gyvena Vilniuje, tačiau balse išlikęs malonus akcentas išdavė, kad kūrėjas kilęs iš Žemaitijos. Širdžiai mielas susitikimas su ramiu žemaičiu įvyko 2022 m. rugpjūčio 12 d. jo namuose. Pokalbis vyko kieme, architekto sukurtoje augalų ir čiurlenančio vandens harmonijoje. Pasirodo, E. Stasiulis dega ne tik aistra augalams, bet ir knygos ženklams. „Ekslibrisus pradėjau kurti todėl, kad neturėjau jokio mainų fondo“, – pasakojo E. Stasiulis apie ekslibrisų kolekcionavimo pradžią. Oforto technika architektas yra sukūręs daugiau nei septynias dešimtis ekslibrisų. Kaip jis pats sakė, 80 procentų knygos ženklų skirta kolegoms architektams.

Išklausę pasakojimą apie jaudinantį architekto knygos ženklų kūrybos etapą ir apdovanoti ekslibrisų katalogais bei autografuotu albumu „Edmundas Stasiulis. Atpažinimo kodas“ pasukome į dailininkės Gražinos Didelytės (1938–2007) kūrybinių teisių paveldėtojo, jos darbų skleidėjo profesoriaus Vygando Čapliko namus Vilniuje. Apie šią ypatingo talento intelektualią kūrėją V. Čaplikas pirmiausia sužinojo iš 1984 metais Vilniaus leidyklos „Vaga“ išleistos knygelės „Gražina Didelytė“ (leidinių serija „Šiuolaikiniai lietuvių dailininkai“). V. Čaplikas prisiminė ir mums papasakojo, kaip susižavėjo dailininkės kūryba. Profesorius yra parengęs ir išleidęs net kelias knygas apie G. Didelytės ekslibrisus. Dailininkė V. Čaplikui sukūrė du ekslibrisus, kuriais papasakojo jai artimo žmogaus glaudų ryšį su gamta. Susitikimo metu mums bekalbant apie dailininkės ekslibrisus, profesorių užliejo šilti prisiminimai.

Menininkas Petras Repšys (2022)
Tądien besisvečiuodami architekto ir ekslibriso kūrėjo E. Stasiulio namuose sulaukėme netikėto menininko Petro Repšio skambučio. Kelionės maršrutas neplanuotai pasipildė ekskursija po atsinaujinusį Užupį su P. Repšio pasakojimais. Menininkas buvo puikiai nusiteikęs ir kaip niekad iškalbus. Beveik „nekvėpuodami“ klausėmės prisiminimų iš vaikystės, pasakojimų apie kūrybą, žavėjomės intriguojančiomis ekslibriso istorijomis. 

Pokalbius su kūrėjais apie ekslibrisą jau greitai galėsite išgirsti ir jūs. Sekite naujienas bibliotekos internetinėje svetainėje savb.lt ir „Facebook“ paskyroje. 

Projekto rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

A. Kaktytės inf.





2022 m. birželio 1 d., trečiadienis

SOSTINĖJE APLANKYTI EKSLIBRISO KŪRĖJAI

Paskutinę gegužės mėnesio dieną projekto „Lietuvos ekslibriso kūrėjai XX–XXI a.: enciklopedinio žinyno rengimas“ organizatoriai aplankė tris gerai žinomus šalies menininkus. Pirmiausia vykta pokalbio į tapytojos, grafikės Saulės Kisarauskienės dirbtuvę. Susitikimo metu kalbėta apie šalies kūrėjus, meno prasmę. Apžiūrėti S. Kisarauskienės ir jos vyro a. a. Vinco Kisarausko kūrybos darbai.

Kelionės metu aplankyta, pakalbinta grafikė, iliustruotoja, ekslibrisų kūrėja Nijolė Šaltenytė. Menininkė papasakojo, kodėl kurdama ekslibrisus pirmiausia vadovaujasi jausmais, o ne logika. Taip pat pasidalijo savo mintimis apie ekslibrisą, kaip meno kūrinį.

Už nuoširdumą, svetingą priėmimą, savito požiūrio į gyvenimą atskleidimą esame dėkingi ir kitam auksinės širdies žmogui – Birutei Žilytei. Jos dėka leidome sau nors trumpai nebeskubėti ir pasidžiaugti dabarties akimirka.

Ekslibrisų kūrėjams esame dėkingi už įgytą patirtį ir už tai, kad galėjome fondo kolekciją svariai papildyti ne tik žinomų kūrėjų mažosios grafikos darbeliais, bet ir reikšmingais katalogais, reikalingais rengiant Lietuvos ekslibriso kūrėjų enciklopedinį žinyną.

Projekto organizatorių aplankytų menininkų mintis apie ekslibrisą jau greitai galėsite išgirsti ir jūs. Sekite naujienas bibliotekos internetinėje svetainėje savb.lt ir „Facebook“ paskyroje.

Projekto rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Dianos Janušaitės inf.

Grafikė Nijolė Šaltenytė, 2022-05-31. Nuotr. Vaivos Kovieraitės-Trumpės



Menininkės Aistė Kisarauskaitė ir Saulė Kisarauskienė. Nuotr. Vaivos Kovieraitės-Trumpės.




Dailininkės Birutė Žilytė ir Daina Steponavičiūtė. Nuotr. Vaivos Kovieraitės-Trumpės.






2022 m. balandžio 7 d., ketvirtadienis

EKSLIBRISŲ KŪRĖJAI NENUSTOJA DŽIUGINTI

Projekto „Lietuvos ekslibriso kūrėjai XX–XXI a.: enciklopedinio žinyno rengimas“ organizatoriai ir vėl leidosi į kelią. Šį kartą teko lankytis Vilniuje pas grafikę Danutę Gražienę ir tapytoją Bronių Gražį. Menininkai pasidalijo prisiminimais apie laikus, kai sukūrė pirmąjį ekslibrisą, papasakojo, ką tuo metu jautė ir ko siekė. Atviravo, kaip iki šiol jaučiasi paėmę savo mažuosius grafikos kūrinėlius į delnus, atskleidė, kokiems žmonėms ekslibrisus kūrė dažniausiai.

Grafikė Danutė Gražienė savo dirbtuvėje 2022 balandžio 6 d.
Tapytojas Bronius Gražys savo dirbtuvėje 2022 balandžio 6 d.

Su kita iškilia menininke Viktorija Daniliauskaite kalbėjomės apie jos mamą, tautodailininkę, karpytų ekslibrisų pradininkę – Juliją Daniliauskienę. Sužinojome, kaip ji gyveno, kokia technika kūrė ir ką brangaus mums visiems paliko. Žinoma, susitikimo metu išsamiau aptarėme ir pačios J. Daniliauskaitės kūrybos kelią. Grafikei esame labai dėkingi už šiltą priėmimą ir nuoširdų pokalbį.

Taip pat aplankėme Lietuvos dailininką, grafiką, keliautoją ir žurnalistą Alfonsą Čepauską. Iki šiol entuziazmu degančiomis akimis, jis mums perdavė neįkainojamų žinių. Menininko dėka daugiau sužinojome apie anksčiau veikusį Lietuvos ekslibrisininkų klubą, jo narius, nuveiktus darbus. Nors klubo nariai padarė didelę įtaką Lietuvos kultūrai, deja, bet pats klubas iki šių dienų neišliko ir 2021 m. rugpjūtį nutraukė veiklą. Nepaisant to, pats menininkas nepraranda gyvenimo džiaugsmo ir nenustoja džiuginti kitų. Liūdėti tikrai neturime dėl ko, juo labiau kad A. Čepausko namus palikome netuščiomis. Jis mums įteikė šūsnį vokų, katalogų, leidinių, susijusių su ekslibrisais ir Lietuvos ekslibrisininkų klubo veikla.

Už neįkainojamus leidinius esame dėkingi ir D. Gražienei, V. Daniliauskaitei. Visas šis turtas bus saugomas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde.

Negana to, projekto organizatorių aplankytų menininkų mintis apie ekslibrisą jau greitai galėsite išgirsti ir jūs. Sekite naujienas bibliotekos internetinėje svetainėje savb.lt ir „Facebook“ paskyroje. Projekto rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Dianos Janušaitės inf.