IN MEMORIAM. NETEKOME EKSLIBRISŲ KŪRĖJO IŠ PANEVĖŽIO

 

ŠAVB Knygos grafikos centro darbuotojai svečiuose pas Zigmantą Plėštį (Panevėžys, 2021-06).

2024 metų balandžio 17 d. netekome panevėžiečio inžinieriaus, dailininko apipavidalintojo Zigmanto Plėščio. Lietuvos ekslibrisininkų bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą artimiesiems.

Zigmantas Plėštys (1932-2024) buvo kūrėjas, kuris ieškojo kibirkšties, kad „padėtų išsiveržti iš kasdienybės“. 1986 metais surado knygos meno kelią – sukūrė pirmuosius ekslibrisus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės 125-osioms gimimo metinėms skirtam konkursui ir daugiau nei 30 metų džiugino save ir kitus kurdamas mažosios grafikos lakštelius. Ne kartą buvo apdovanotas tarptautiniuose ir respublikiniuose ekslibrisų konkursuose-parodose. Apie ekslibrisų kūrybą yra pasakojęs: „Kiekvienas darbas, nors ir nedidelis, patekęs į parodą užsienio šalyje, yra lyg mažas pasiuntinys, nes ties juo visada yra žodis „Lietuva“. Tuo jaučiuosi atlikęs darbą Lietuvos labui, ir tai teikia džiaugsmo“ (2003 XXI amžius. 2003, saus. 31, p. 5). Dėka Z. Plėščio, žodis „Lietuva“ buvo įrašytas į daugiau nei 130 katalogų.

Astos Kaktytės inf.

EKSLIBRISŲ KŪRĖJUI ALGIRDUI INDRAŠIUI ATMINTI

 

IN MEMORIAM ALGIRDAS INDRAŠIUS
(g. 1937 03 02 Traidžiūnuose, m. 2024 02 19 Vyžuonose) 

Žinojimas, kad mes neamžini, Tavo gyvenimui suteikė jėgos, prasmės ir įkvėpimo. Visą, ką darei, buvo nuspalvinta meilės spalva. Meilė žmogui, kūrybai ir Lietuvai. Kiemelyje daugiaplanės medžio skulptūros, pasakojančios Lietuvos istoriją, namie – mini galerija talpinanti maksimalų skaičių drobių ir ekslibrisų.  Mokėjimas priimti svečią ir atvirauti, tai liudijimas, kad mokėjai gyventi, Algirdai!

Visas tavo nueitas kelias buvo kitoks: sunkus, įdomus ir tikint tik savo jėgomis. Tave lydėjo kūrybos mūza, kas suteikė jėgų keltis net ir tuomet, kai rodėsi neįmanoma.

Jaukus namelis Vyžuonų kalvotoj gatvėj suteikė išskirtinumo – čia gyvena dailininkas! Ant gelsvo namo sienos puikuojasi išmonės vaisius – medinis drožtas ekslibrisas, kokio nėra Lietuvoje.

Ekslibrisus kurti pradėjai, kai mes budome iš gilaus sapno apie  laisvę, o dabar kursime mes, Tavo garbei ir atminčiai.

Lolitos Brazos inf.

NETEKOME MYLIMO DAILININKO IR EKSLIBRISŲ KŪRĖJO VALENTINO AJAUSKO

V. Ajausko autoekslibrisas (1985)

Spalio 19 d. po sunkios ligos mirė dailininkas, grafikas, tapytojas Valentinas Ajauskas. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Valentino šeimai ir draugams. Daugiausia dailininkas kūrė estampus, tapybą, ekslibrisus, plakatus, knygų iliustracijas, karikatūras. Taiklų apibūdinimą apie menininko kūrybą yra pateikusi menotyrininkė Nijolė Tumėnienė: „Valentino Ajausko kūryba visada pasižymėjo išradingomis kompozicijomis, turtinga fantazija ir stiliaus grakštumu. Nesvarbu, ar jis kurtų smulkiosios grafikos darbus (ekslibrisus, miniatiūras), plakatus, knygų iliustracijas, asambliažus ar grafikos lakštus (dažniausiai oforto ir šilkografijos technikomis), ar tapybos paveikslus. Dailininkui visada rūpėjo erdvės ir figūrų, šviesos ir tamsos kontrastai, netikėti vaizduojamų objektų proporcijų tarpusavio santykiai ir jų dialogas su begaline erdve.“

V. Ajauskas labai prisidėjo rengiant Lietuvos ekslibriso kūrėjų enciklopedinį žinyną. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondui jis padovanojo dalį ne tik savo, bet ir mamos Emos Ajauskienės (1911–1989) kurtų ekslibrisų. Už tai jam liksime labai dėkingi.

Dianos Janušaitės inf.

"PASAULIU NETIKIU, O PASAKA TIKIU..." (H.R.): IN MEMORIAM AUŠRA ČAPSKYTĖ-ŠARAUSKIENĖ

Ekslibrisų autorė – dail. Aušra Čapskytė-Šarauskienė 

2023 m. liepos 11 d. netekome visų mylimos grafikės Aušros Čapskytės-Šarauskienės. Ekslibrisininkų bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą Aušros šeimai ir draugams. Skaudu, kad netekome tokio kūrybingo ir jautrios sielos žmogaus. Dar visai neseniai Aušra džiaugėsi šiemet gausiai užderėjusių asmeninių ekslibrisų parodų derliumi. Gaila, kad ji jų daugiau nebesurengs. Aušra Čapskytė-Šarauskienė po savęs paliko ryškų pėdsaką. Aktyviai prisijungė prie Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos inicijuoto Lietuvos ekslibriso kūrėjų enciklopedinio žinyno rengimo projekto. Bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondui padovanojo daugiau nei šimtą knygos ženklų. Net neabejojame, kad jos sukurtais darbais dar ilgai žavėsis visas pasaulis.

Dianos Janušaitės inf.

„MIRŠTAM VISAD PER ANKSTI“: NETEKOME EKSLIBRISŲ MEISTRĖS SAULĖS KISARAUSKIENĖS

 

Liūdesiu  nuspalvinta diena – mus paliko dailininkė grafikė, ekslibrisų meistrė Saulė Kisarauskienė. Prieš metus, o rodos vakar, šiltai bendravome, kalbinome dailininkę apie ekslibrisų kūrybą jos namuose, Vilniuje.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešajai bibliotekai inicijavus Lietuvos ekslibriso kūrėjų enciklopedinio žinyno rengimo projektą, dailininkė dovanojo savo sukurtų ekslibrisų. Bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde saugoma 15 autorės knygos ženklų.

Saulė Kisarauskienė, žengusi koja kojon su a. a. Vincu Kisarausku, paliko ryškų pėdsaką Lietuvos dailės padangėje. Ekslibrisai savotiški ir modernūs anam laikmečiui ir šiandien, buvo kuriami neatsiliekant nei nuo pasaulinių tendencijų, neišduodant savęs ir nekopijuojant gyvenimo draugo. Jų dailininkė sukūrė apie 300.

Algimantas Baltakis eilėmis yra pasakęs, kad mes gimstam laiku, tik „mirštam visad per anksti“.

Lolitos Brazos inf.

EKSLIBRISAS PRIJUOSTĖJE PRIMINS KALVĮ IŠ ŠAKIŲ

 In memoriam Valdas Paukštys (1961-2023)

Prijuostės autorius – Valdas Paukštys. Oda, 2018.

Pradėjusi dirbti Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (toliau – ŠAVB) Knygos grafikos centro edukatore iš savo bičiulio gavau dovaną. Tai buvo kalvio, tautodailininko iš Šakių, Valdo Paukščio odinė prijuostė. Prijuostė, kaip talismanas, mane lydi kiekvienoje ekslibrisų edukacijoje, kur bebūčiau. Labai gaila, šio ypatingo žmogaus šiandien jau nėra mūsų tarpe. Vienintelė pasaulyje prijuostė su žodeliu EXLIBRIS tapo įrodymu, kad žmogaus darbai nemiršta. Šis rankų darbo kūrinys tapo gražia istorija ir nauju eksponatu ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde. 

Dail. Lolita Braza

IN MEMORIAM EKSLIBRISŲ KŪRĖJA TAIDA BALČIŪNAITĖ

 

Dail. T. Balčiūnaitė (eskizas ekslibrisui, 2002). Saugoma GBEF.

NETEKOME

DAILININKĖS EKSLIBRISŲ KŪRĖJOS TAIDOS BALČIŪNAITĖS

(1952.II.09 – 2022.X.11)

Taida Balčiūnaitė gimė 1952 m. vasario 9 d. Kaune, architekto Vaclovo Balčiūno ir iliustruotojos Taidos Musteikytės-Balčiūnienės šeimoje. 1963–1970 m. mokėsi M. K. Čiurlionio meno mokykloje, 1970–1976 m. Vilniaus dailės institute (dabar Vilniaus Dailės akademija) ir įgijo grafikės specialybę. 

Pirmuosius ekslibrisus linoraižinio technika sukūrė klasės draugams, broliams mokydamasis M. K. Čiurlionio meno mokykloje. Vėliau išbandė oforto techniką. Paskutiniaisiais gyvenimo metais ekslibrisus kūrė pieštukais, tušu, guašu. Kad ekslibrisai pasiektų daugiau gerbėjų, kompiuterine technika juos padaugindavo. Ekslibrisų yra sukūrusi apie penkiasdešimt. Dalyvavo respublikiniuose ir tarptautiniuose ekslibrisų konkursuose, bendrose parodose.

Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde saugomi 33 signuoti dailininkės ekslibrisai. Rinkinį pati autorė dovanojo ŠAVB pradėjus rengti Lietuvos ekslibriso kūrėjų enciklopedinį žinyną.

Astos Kaktytės inf.

PRISIMENANT EKSLIBRISO KŪRĖJĄ KLEMENSĄ KUPRIŪNĄ

 

Klemenso Kupriūno autoekslibrisas

Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas, ekslibrisų dailininkų bendruomenė praneša, kad eidamas septyniasdešimt antruosius metus mus paliko dailininkas iš Utenos Klemensas Kupriūnas. Klemensas Kupriūnas (Klemas) gimė 1951 m. Linkuvoje. Pakruojo kraštui menininkas liko ištikimas visą gyvenimą, ilgėjosi ten gyvenančiųjų, pasakodavo įvairius atsiminimus. Paskutinė Klemo ekslibrisų paroda, surengta 2021-ųjų birželio mėnesį Žeimelio krašto muziejuje, tapo vertinga dovana ir meilės išraiška savam kraštui.

Klemas buvo aktyvus knygos ženklo propaguotojas, daugelio parodų Lietuvoje ir užsienyje dalyvis, rašė eiles, straipsnius, rengė plenerus, organizavo ne vieną ekslibriso konkursą, turėjo sukaupęs gausią kitų ekslibrisininkų darbų kolekciją, priklausė Vilniaus ekslibrisininkų klubui.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde saugoma per keturis šimtus Klemenso Kupriūno dovanotų ekslibrisų.

Mielas dailininke, Klemai, atsivėrė Šviesios durys į amžinybę ir stebuklingi paukštukai tegul čiulba giesmes vien tik Tau, o kopėčios, atremtos į debesis, lai lieka tik simboliu ekslibrise, kurių Tavo darbščios rankos sukūrė ne vieną dešimtį, šimtą, tūkstantį...

Lolitos Brazos inf. 

PRISIMENANT EKSLIBRISO KŪRĖJĄ STASĘ MEDYTĘ

 

Stasė Medytė, autoekslibrisas, 1968. 

Regis, dar visai neseniai, 2021 m. birželį, lankėme menininkę Panevėžyje. Tuokart kalbėjomės apie ekslibrisų kūrybos pradžią ir net turėjome progos pamatyti ypatingą Lietuvos ekslibrisininkų klubo žiedą, kurį menininkė užsimovė susitikimo proga. Šiandien su liūdesiu tenka atsisveikinti su šia anapilin iškeliavusia išskirtine kūrėja.

Nors žmogus baigia žemišką kelionę, bet jo darbai lieka ir primena praėjusius laikus, būtą gražų gyvenimą bei draugystę, siejusią ekslibriso kūrėją ir jo savininką.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (toliau – ŠAVB), Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde (toliau – GBEF) saugoma per šešiasdešimt Stasės Medytės darbų. Kai kuriuos ji pati padovanojo besisteigiančiam ŠAVB Ekslibriso muziejui (dabar – GBEF), apie dvidešimt kūrinėlių atkeliavo per bibliotekos bičiulį kunigą Justą Jasėną ir dar daugiau nei trisdešimt darbelių fondui padovanota iš profesoriaus Vytenio Rimkaus asmeninės ekslibrisų kolekcijos. Šiais ir kitais S. Medytės kūrinėliais visuomet sklis menininkės gyvenimo ir kūrybos istorija.

Gražinos Montvidaitės inf.

Daugiau apie dail. Stasę Medytę skaitykite.

Stasė Medytė, autoekslibrisas, 1987.