DAILININKEI AUŠRAI ČAPSKYTEI-ŠARAUSKIENEI ATMINTI EKSLIBRISŲ KATALOGAS

 

Katalogą išleido Lietuvos medicinos biblioteka (sud. Regina Vaišvilienė)

Lietuvos medicinos biblioteka yra aktyvi ekslibrisų medicinos tema propaguotoja. Gausi kolekcija, reikšmingos parodos svariai prisideda prie Lietuvos knygos ženklo, kuriam jau yra daugiau nei 500 metų, puoselėjimo. Vienas svarbiausių Lietuvos medicinos bibliotekos tikslų – surinkti kuo daugiau Lietuvos autorių ekslibrisų, skirtų gydytojams ir žmonėms susijusiems su šia profesija.

Lietuvos medicinos bibliotekos meno kūrinių kolekcijoje saugomi žinomos grafikės, tapytojos AušrosČapskytės-Šarauskienės (1966–2023) ekslibrisai. Dailininkei atminti 2024 m.vasarą bibliotekoje buvo surengta ekslibrisų paroda, išleistas katalogas „Kryžiažodis medicinai“.

In Memoriam iniciatyva, įgavusi leidinio pavidalą, pasiekė ir Šiaulius. Dėkojame Lietuvos medicinos bibliotekai (kartu ir Reginai Vaišvilienei) už dovaną Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešajai bibliotekai –  Aušros Čapskytės-Šarauskienės ekslibrisų katalogą. Leidinys bus saugomas Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde.

Astos Kaktytės inf.

TAURAGĖJE IŠLEISTAS EKSLIBRISŲ PARODOS KATALOGAS

 

2023 metais Tauragė buvo paskelbta Lietuvos kultūros sostine. Šia proga buvo surengta respublikinė ekslibrisų paroda, kurią sudarė dvidešimt dviejų Lietuvos dailininkų kūriniai. Ekslibrisų paroda 2023 m. rudenį buvo eksponuojama A. Čepausko dailės galerijoje ir kitose Tauragės miesto įstaigose. Išleistas parodos katalogas, kurį Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondui dovanų atsiuntė parodos kuratorė ir katalogo sudarytoja Lina Lasauskaitė-Mačiulė.

Astos Kaktytės inf.

EKSLIBRISAS POETEI EMILIJAI VALENTINAVIČIENEI

 

Rudeniškas spalio vakaras Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje buvo ypatingas ne tik poetei Emilijai Valentinavičienei ir jos eilių gerbėjams, bet ir dailininkei Lolitai Brazai. Vakaro metu Lolita pristatė savo kūrybą, kuri papuošė Emilijos Valentinavičienės poezijos knygą „Su žemuogių karoliais“.

2022 metų pavasarį dailininkė ėmėsi kūrybinio iššūkio sukurti šiai knygai viršelį ir ekslibrisą. Ekslibrisas „nutūpė“ dešimtame knygos puslapyje pasitikdamas skaitytoją kaip užkoduotas eilių raktas, kuriame poetei artimi prisiminimai tapo grafiniais simboliais. Tai nepastatytos klėties akmenys, ant kurių nutūpusi lakštingala. Akmenis juosia poetei mieli augalai – sidabražolė ir takažolė. Virš akmenų, ekslibriso centre, vaizdų prisiminimai iš poetės tėviškės apie šviežiai suartus laukus ir augančias liepas ties vartais, suolelis liepų šešėlyje, o prie tvoros – jurginų keras. Ekslibriso kompoziciją užbaigia ir emociją sustiprina virš medžių kabantis mėnulis.

GBEF inf.

EKSLIBRISAIS ILIUSTRUOTI PRISIMINIMŲ PUSLAPIAI

REKOMENDUOJAME PASKAITYTI įžymaus knygotyrininko, lietuvių bibliografijos ir senosios literatūros tyrėjo, bibliografinių veikalų sudarytojo, kultūros istoriko ir meno kolekcininko, ilgamečio VU profesoriaus Vlado Žuko (1925-2014) dviejų dalių memuarinio žanro leidinį „Prisiminimų puslapiai: pažinti kultūros žmonės“.

Ekslibriso kūrėjus, kolekcininkus ir tyrinėtojus labiau gali sudominti pirmoji šio leidinio dalis, nes daugelis šioje knygoje minimų veikėjų buvo "susiję su knyga – rašė, vertė, redagavo, leido, bibliografavo, tyrinėjo, kolekcionavo, skelbė ir populiarino bibliotekose. Nemaža jų turėjo savo ekslibrisus". Dar 2002 metais į pirmąją knygos dalį atkreipė dėmesį ir dailininkas ekslibrisų kūrėjas iš Paryžiaus Žibuntas Mikšys: esą tai gražiausia metų knyga Lietuvoje*. Leidinys, paprastai labai kritišką dailininką, galėjo sudominti ir dėl to, kad gausiai iliustruotas asmenų ekslibrisais. Ekslibrisų rasite ir antrojoje 2010 metais išleistoje kultūros žmonių prisiminimų knygoje. 

Astos Kaktytės inf.

 

*Bibliografijos rodyklė 1950-2014 / Vladas Žukas. Vilnius, 2015. P. 16.

DAIVOS LAGAUSKAITĖS EKSLIBRISAS PUOŠIA NAUJAUSIĄ EUGENIJOS ŠIMKŪNAITĖS LABDAROS IR PARAMOS FONDO LEIDINIO VIRŠELĮ

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešąją biblioteką pasiekė dovana iš Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo. Tai leidinys "Eugenija Šimkūnaitė. Bibliografijos rodyklė", kurioje jos 1948–2021 m. darbai. Leidinys įdomus tuo, kad jo viršelį puošia žinomos Lietuvos dailininkės Daivos Lagauskaitės (1953–2009) ekslibrisas. Dailininkė kūrė taikomąją grafiką – atvirukus, saldainių, vaikiškų žaislų pakuočių grafiką, tapybines miniatiūras ant odinių dėžučių, siuvinėjo paveikslėlius, kūrė medžiaginius vaikiškus žaislus ir, žinoma, ekslibrisus. D. Lagauskaitės artima draugė grafikė Viktorija Daniliauskaitė prisimena, kad ekslibrisus dailininkė pradėjo kurti mokydamasi Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykloje ir jų yra sukūrusi apie penkiolika. 

Dėkojame Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo valdybos pirmininkei už naudingą leidinį ne tik visiems besidomintiems Lietuvos vaistažolininkyste, etnokultūra, tautos papročiais, bet ir ekslibrisu. Skyriuje "E. Šimkūnaitei skirti eilėraščiai, dailės darbai" rasite daugiau nuorodų apie Lietuvos dailininkų E. Šimkūnaitei sukurtus knygos ženklus.

Astos Kaktytės inf.

EKSLIBRISAI ŽURNALE „AUŠROS ALĖJA“

 

2021 m. pavasario „Aušros alėjos“ numerio viršelį puošia Rasos Janulevičiūtės ekslibrisas Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondui. Be matomiausioje žurnalo vietoje įsitaisiusio ekslibriso, leidinyje rasite ir daugiau informacijos apie šiuos mažosios grafikos kūrinius. Apie bibliotekai padovanotą vertingą Magdalenos Kaciucevicius ekslibrisų kolekciją skaitytojams pasakoja kolekcininkės dukterėčia Diana Tschigas.

Kitas ekslibrisų pėdsakas žurnale – pristatomas 2020 m. ŠAVB Knygos grafikos centro ir Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo išleistas leidinys „Neapčiuopiamos ekslibrisų reikšmės“, apibendrinantis penkias ekslibrisų parodas, per praėjusius metus surengtas bibliotekoje.

Žurnalą rasite užsukę į Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešąją biblioteką, o virtualią leidinio versiją galite skaityti issuu.com platformoje.

G. Montvidaitės info.

DR. EUGENIJAI ŠIMKŪNAITEI PAGERBTI EKSLIBRISAI: NAUJAS LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKOS LEIDINYS

Lietuvos medicinos biblioteka 2020 metais minėjo 100-ąsias vaistininkės habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės gimimo metines. Šia proga biblioteka parengė dr. E. Šimkūnaitei pagerbti ekslibrisų katalogą. Katalogas – „atminimo ženklas, įprasminantis dr. E. Šimkūnaitės veiklas, suburtus žmones, jos sukauptas bei dosniai dalintas žinias.“ Kiekvienas šio katalogo ekslibrisas, tai "vaizdinė ir žodinė nuoroda į įvairias dr. E. Šimkūnaitės savybes, jos gyvenimo įvairiapuses įdomybes“ (Katalogo pratarmė, R. Vaišvilienė, p. 6.). 

KVIEČIAME LEIDINĮ VARTYTI VIRTUALIOJE ERDVĖJE. 

Aut. Lolita Braza

A. Kaktytės info.

NEAPČIUOPIAMOS EKSLIBRISŲ REIKŠMĖS: NAUJAS KATALOGAS

 

Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas šiemet vėl pristatė penkis žinomus ekslibriso meno meistrus: Nijolę Šaltenytę, Danutę Gražienę, Albertą Gurską, Rasą Janulevičiūtę ir Remigijų Venckų. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje dailininkų rengtų parodų ekslibrisai sugulė į katalogą. KATALOGĄ KVIEČIAME PAVARTYTI ČIA.

PETRO REPŠIO EKSLIBRISŲ KATALOGO SUTIKTUVĖS

EKSLIBRISAI ATKURTOS LIETUVOS ŠIMTMEČIUI

Projekto „Ex Libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ organizatorė – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka. Rėmėjai:

Tarptautinio konkurso „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ katalogas (sud. Bronius Maskuliūnas, Jonas Nekrašius, Asta Kaktytė)

Ekslibrisas pasaulyje, Lietuvoje ir Šiauliuose užima deramą vietą gausioje grafikos ir vaizduojamojo meno srityje. Ypač jis populiarus JAV, Kinijoje, Italijoje, Japonijoje, Čekijoje, Belgijoje, Anglijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, Lietuvoje. Šiuolaikinės grafikos tendencijos leidžia džiaugtis ekslibriso vieta meno pasaulyje ir kultūroje. Šios ir kitos mintys atsispindi Forumo proga išleistame ir pristatytame leidinyje „Lietuvos ekslibrisui – 500: evoliucija ir šiuolaikinės tendencijos. Tarptautinio forumo medžiaga“ (sudarytojai prof. dr. Bronius Maskuliūnas ir Asta Kaktytė), kurį 300 egz. tiražu išleido Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka (spausdino UAB Petro ofsetas). Leidinį sudaro trys struktūrinės dalys: pirmojoje skelbiami forume skaityti pranešimai ekslibriso tema, antrojoje supažindinama su forume vykusiomis ekslibrisų kūrybos dirbtuvėmis, trečiojoje – pristatomos forumo metu atidarytos penkios žinomų Lietuvos ekslibriso kūrėjų parodos. Jis skirtas dailininkams, menotyrininkams, dailės mokytojams, knygos ženklo propaguotojams, visiems, besidomintiems ekslibriso raida. Leidinys  gausiai iliustruotas Lietuvos knygos ženklais.

Šiauliuose vykusio tarptautinio Forumo „Lietuvos ekslibrisui – 500: evoliucija iršiuolaikinės tendencijos“ metu buvo išsakytos mintys, kad ekslibrisas kaip ir knyga neprarado ir ateityje nepraras savo vertės ir kaip meno sritis niekada neišnyks. Šiuolaikinis ekslibrisas vis dažniau tapatinamas ne vien su konkrečiu savininku, bet skiriamas ir reikšmingoms datoms, jubiliejams, taip pat fiksuojamas istorinis procesas. Ne išimtis ir Šiauliuose surengtas tarptautinisekslibrisų konkursas „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“.

Forumas baigėsi. Tegyvuoja ekslibrisas ir knyga! Lapkričio 17 dieną Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, Knygų mugės metu buvo paskelbti konkurso laureatai, apdovanoti nugalėtojai ir paskatinamųjų premijų laimėtojai ir pristatytas tarptautinio ekslibrisų konkurso „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ katalogas (sud. prof. dr. Bronius Maskuliūnas, Jonas Nekrašius ir Asta Kaktytė).

Su tarptautinio ekslibrisų konkurso darbais buvo galima susipažinti specialiai meninės knygrišystės meistrės Leonoros Kuisienės sukurtame kilnojamosios parodos albume. Atkurtos Lietuvos šimtmečiui įamžinti meninės knygrišystės meistrė L. Kuisienė iš Kauno, sukūrė unikalią, inovatyvią, įvairioms ekspozicinėms erdvėms pritaikytą, tarptautinio konkurso „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ kilnojamosios parodos albumą. Tai neklijuotas, tik virvele perrištas 100 lapų, 7,400 kg svorio (35 x 36 x 13 cm dydžio) albumas, kuriame sudėti visi į konkursą ir parodą atrinkti Lietuvos ir pasaulio dailininkų darbai, sukurti tarptautiniam konkursui „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“. Menininkė tarptautinės parodos „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ eksponatus išdėstė ant atskirų lapų ir pagamino jiems odinį viršelį, pritaikydama senųjų XIV-XVIII a. knygų rišimo technikas ir puošybą.    

Tarptautinio konkurso paroda-knyga „Ex Libris. Atkurtai Lietuvai – 100“. Aut. Leonora Kuisienė.

Knygrišė L. Kuisienė apie šį parodos albumą papasakojo: „Knyga įrišta ilgojo dygsnio (Longstitch bookbinding) būdu. Tai toks rišimas, kai lapai išlieka laisvi, neklijuoti, o knygos lankai tiesiog įrišami į odinį viršelį. Knygos viršeliui panaudota stora, diržinė, augalinio rauginimo oda. Viršelis dekoruotas senovine dekoravimo technika – odos graviūra. Tai toks odos dekoravimo būdas, kai piešinys yra kuriamas kalinėjimo būdu ir nenaudojami jokie presai ar ornamentinės klišės. Dekorui sukurti buvo naudojami odos rėžtukai išgauti tam tikras dekoratyvines detales. Oda dažyta, tonuota, lakuota rankomis, ji nėra fabrikinio dažymo. Odos krašteliai taip pat dažyti, lakuoti, poliruoti“.  

Sunkiausia ir unikali Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos tarptautinio ekslibrisų konkurso „Atkurtai Lietuvai – 100“ parodos albumas saugomas ŠAVB Knygos grafikos centre. Visai šalies meno bendruomenei reikšmingas albumas ir unikali kilnojamoji paroda sukurti vykdant projektą „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“, kurį rėmė Lietuvos kultūros taryba, Kultūros ministerija ir Šiaulių miesto savivaldybė. Planuojama tarptautinio ekslibrisų konkurso parodos „Atkurtai Lietuvai – 100“ albumą ir jai skirtus leidinius pristatyti 2019 m. vasario mėnesį Vilniaus knygų mugėje.

Jono Nekrašiaus inf.
Leonoros Kuisienės nuotr.

Tarptautinio konkurso paroda-knyga „Ex Libris. Atkurtai Lietuvai – 100“. Aut. Leonora Kuisienė.

Projekto "Ex Libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ organizatorė:
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka

Projektą iš dalies finansavo:

Lietuvos kultūros ministerija

Lietuvos kultūros taryba

Šiaulių miesto savivaldybė

Dėkojame UAB „Stiklita Šiauliai“ vadovui Sauliui Nemeikščiui už suteiktą paramą projektui „Ex Libris. Atkurtai Lietuvai – 100“. Unikaliai parodai pagamino mobilią parodinę lentyną. 

TARPTAUTINIO KONKURSO „EX LIBRIS ATKURTAI LIETUVAI – 100“ KŪRINIAI IR JUBILIEJINIS KATALOGAS

Projekto „Ex Libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ organizatorė – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka. Rėmėjai:

I premija. Hayk Grigoryan /Armėnija
Tarptautinis konkursas „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“

Jubiliejiniai metai Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (ŠAVB) prasidėjo 2017 m. parengus projektą „Ex Libris. Atkurtai Lietuvai – 100“, kurio tikslas organizuoti visuomenę vienijančią šimtmečio minėjimo iniciatyvą, į kurią pakviesti įsitraukti Lietuvos ir užsienio šalių menininkai. Pasaulio dailininkai ir mažosios grafikos kūrėjai kūrė konkursui ekslibrisus, skirtus Lietuvos valstybės atkūrimui, valstybės institucijoms, iškilioms asmenybėms, susijusioms su šia reikšminga data. 2018 metų Vasario 16-osios minėjimo išvakarėse visuomenei ŠAVB buvo pristatyti tarptautinio konkurso „Ex Libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ kūriniai. Sulaukėme ir svarbaus, išliekamąją vertę turinčio katalogo. Kataloge publikuojami meniškiausi ir geriausiai konkurso reikalavimus atitinkantys ekslibrisai. Darbus leidiniui ir apdovanojimams atrinko vertinimo komisija, sudaryta iš JAV, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos dailininkų ir kolekcininkų. 

Kataloge išskirti konkurso laureatų ir prizininkų armėnų dailininko Hayko Grigoryano, lietuvių menininkės Ugnės Žilytės, Pietų Afrikos Respublikos dailininko Gervasio Robleso, turkų dailininko Burako Erhano Tarlakazano ir dailininkės iš Rusijos Tatjanos Kriukovos ekslibrisai. 

Surengta unikali konkurso darbų paroda, kuri kartu su išleistu konkurso darbų katalogu, pristatyta per 2018 metų Šiaulių knygų mugę.

Astos Kaktytės inf.

II premija.  Ugnė Žilytė / Lietuva
Tarptautinis konkursas „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“

III premija. Gervasio Robles / Pietų Afrikos Respublika
Tarptautinis konkursas „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“

Paskatinamoji premija. Burak Erhan Tarlakazan / Turkija
Tarptautinis konkursas „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“

Paskatinamoji premija. Tatjana Kriukova / Rusija
Tarptautinis konkursas „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“

Projekto „Ex Libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ organizatorė – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka. Rėmėjai:

 

NAUJAS LEIDINYS 500 METŲ LIETUVOS EKSLIBRISO JUBILIEJUI MINĖTI

Vartykite leidinį internete ČIA

„XX a. pabaigoje būgštauta, kad naujosios virtualios technologijos ženklina knygos pabaigą, tačiau mus vis dar pasiekia naujų leidinių gausybė, o ypatingo skonio ir kone aristokratiškos laikysenos asmenys juos puošia knygos ženklais. Ekslibriso aktualumą rodo Šiauliuose surengtas tarptautinis forumas, kuriame savo įžvalgomis dalijasi tyrėjai, vyksta kūrybinės dirbtuvės ir meno parodos.“

Prof. Remigijus Venckus 

Projekto „Lietuvos ekslibrisui – 500: evoliucija ir naujos kryptys“ organizatorė – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka. 

Projektą dalinai finansavo Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.  

ŠIAULIŲ KNYGŲ MUGĖJE PRISTATYTAS DOKUMENTINIS FILMAS „MENININKĄ GERARDĄ BAGDONAVIČIŲ PRISIMENANT“

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka (ŠAVB) 2017 m. rudenį išleido knygą „Gerardas Bagdonavičius ir Šiaulių krašto knygos ženklai“. Leidinys išėjo kartu su priedu – dokumentiniu filmu „Menininką Gerardą Bagdonavičių prisimenant“. Šiaulių kraštui ir visai šalies meno bendruomenei reikšminga knyga su priedu išleista vykdant projektą „Šiaulių krašto knygos ženklai kaip kultūros paveldas ir jo sklaida XX–XXI amžiuje“, kurį rėmė LR kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Keturiasdešimties minučių trukmės dokumentiniame filme prisiminimais dalijasi G. Bagdonavičiaus artimieji – giminaitė architektė J. Naujalienė ir posūnis Antanas Petrauskas, dailininko mokiniai, dailininkai ir menotyrininkai. Pokalbiai su jais buvo filmuojami įvairiose Lietuvos vietose. Pasak filmo kūrėjų, kiekvienas kalbėtojas kaip didžiausią turtą iš savo atminties archyvų padovanojo prisiminimus apie mokytoją, stumtelėjusį ne vieną kūrybos link, apie kolegą, neįtelpantį į standartinius „socialistinės gerovės“ rėmus. „Dabar, anot menininko P. Repšio, „tokie žmonės nebegimsta“, – sakė filmo režisierius G. Stungurys. 

Prisiminimais dalijosi G. Bagdonavičiaus artimieji, mokiniai, dailininkai ir menotyrininkai

Leidinys ir filmas saugomas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde. Kviečiame užsisakyti bibliotekos kino salę filmo peržiūrai. 

Kontaktinis asmuo:

Projekto vadovė Asta Kaktytė, menocentras@savb.lt, tel. (8-41) 523753

Projektą finansavo:

Lietuvos kultūros taryba
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Šiaulių miesto savivaldybė

Rėmėjai:
Šiaulių Rericho klubas
UAB "BALTO Print"

Partneriai:
Šiaulių "Aušros" muziejus, Fotografijos muziejus, Palangos gintaro muziejus, LDS „Šiaulių dailininkų organizacija“, Kauno įgulos karininkų ramovė, Šiaulių kino meno klubas, Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija, Šiaulių Jovaro progimnazija, Šiaulių "Saulėtekio" progimnazija

IŠLEISTA KNYGA APIE MENININKĄ GERARDĄ BAGDONAVIČIŲ IR ŠIAULIŲ KRAŠTO EKSLIBRISUS

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka (ŠAVB) 2017 m. rudenį išleido knygą „Gerardas Bagdonavičius ir Šiaulių krašto knygos ženklai“. Leidinys išėjo kartu su priedu – dokumentiniu filmu „Menininką Gerardą Bagdonavičių prisimenant“. Šiaulių kraštui ir visai šalies meno bendruomenei reikšminga knyga išleista vykdant projektą „Šiaulių krašto knygos ženklai kaip kultūros paveldas ir jo sklaida XX–XXI amžiuje“, kurį rėmė LR kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Prie šios knygos leidybos triūsė nemaža kūrybinė grupė. Tai redakcinės kolegijos pirmininkas prof. dr. Bronius Maskuliūnas, leidinio sudarytojai ir filmo idėjos autoriai Jonas Nekrašius ir Asta Kaktytė, ekslibriso kūrybinių dirbtuvių vertinimo komisijos pirmininkė Vaiva Kovieraitė-Trumpė, dirbtuvių vadovės Lolita Putramentienė-Braza ir Rasa Prišmontienė, filmo kūrėjai Diana Stungurienė ir Gintautas Stungurys.

Knygoje pateikti straipsniai apie ekslibriso istoriją, jo raidą Šiaulių krašte XX–XXI amžiuje, publikuojama medžiaga apie lietuviškus knygos ženklus šiauliečiams bibliotekų knygose, ekslibrisų kūrimo tradiciją Šiaulių bendrojo ugdymo mokyklose, moksleivių ekslibriso paplitimą Šiaulių krašte, Lietuvoje ir užsienyje, taip pat pateikti atsiminimai apie dailininką, pedagogą, ekslibriso mokyklos tradicijų pradininką Lietuvoje G. Bagdonavičių (1901–1986), jo sukurti ekslibrisai.

Medžiaga leidiniui pradėta rinkti dar 2015 metais, kai ŠAVB įgyvendino projektą „Prisiliesk prie dailininko Gerardo Bagdonavičiaus sėkmės“. Tais metais surengta ir mokslinė-praktinė konferencija „Šiaulių krašto knygos ženklai kaip kultūros paveldas ir jo sklaida XX–XXI amžiuje“, organizuotos ekslibrisų kūrimo dirbtuvės. „Metams bėgant medžiagos apie G. Bagdonavičių ir ekslibrisus vis daugėjo, todėl kilo mintis išleisti ne tik leidinį, bet ir sukurti dokumentinį filmą apie G. Bagdonavičių“, – sakė projekto vadovė Asta Kaktytė.

Keturiasdešimties minučių trukmės dokumentiniame filme prisiminimais dalijasi G. Bagdonavičiaus artimieji – giminaitė architektė J. Naujalienė ir posūnis Antanas Petrauskas, dailininko mokiniai, dailininkai ir menotyrininkai. Pokalbiai su jais buvo filmuojami įvairiose Lietuvos vietose. Pasak filmo kūrėjų, kiekvienas kalbėtojas kaip didžiausią turtą iš savo atminties archyvų padovanojo prisiminimus apie mokytoją, stumtelėjusį ne vieną kūrybos link, apie kolegą, neįtelpantį į standartinius „socialistinės gerovės“ rėmus. „Dabar, anot menininko P. Repšio, „tokie žmonės nebegimsta“, – sakė G. Stungurys.

Leidinys unikalus ne tik dėl sukauptos vertingos informacijos apie ekslibrisus. Jame publikuojamas leidėjų parengtas Šiaulių krašto ekslibrisų raidos kalendorius, skirtas besimokančiai visuomenės daliai. Kalendorius yra patogus norintiems greitai susipažinti su knygos ženklų istorija, kadangi įvykiai pateikiami laikantis nuoseklumo. Leidinyje dalijamasi ir kūrybinių dirbtuvių „Ekslibrisas sau“, vykusių 2015 m., patirtimi, pristatomi jų dalyvių – moksleivių laureatų ir jų mokytojų – sukurti darbai.

Knyga turėtų sudominti knygotyros mokslo tyrėjus, tapti parankia mokytojų ir mokinių, siekiančių  geriau susipažinti su ekslibriso menu, istorija, knygos kultūra, mokymo priemone, o plačiajai visuomenei – krašto kultūros pažinimo šaltiniu.

Knyga „Gerardas Bagdonavičius ir Šiaulių krašto knygos ženklai“ ir dokumentinis filmas visuomenei bus pristatyti Šiaulių knygų mugės metu 2017 m. lapkričio 18 d. 13 val. Povilo Višinskio bibliotekos (Aušros al. 62) Mažojoje salėje.

Laimos Juzulėnienės inf.
Ievos Slonksnytės nuotr.

Projekto organizatorius: 

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka

Projektą finansavo:

Lietuvos kultūros taryba
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Šiaulių miesto savivaldybė

Rėmėjai:
Šiaulių Rericho klubas
UAB "BALTO Print"

Partneriai:
Šiaulių "Aušros" muziejus, Fotografijos muziejus, Palangos gintaro muziejus, LDS „Šiaulių dailininkų organizacija“, Kauno įgulos karininkų ramovė, Šiaulių kino meno klubas, Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija, Šiaulių Jovaro progimnazija, Šiaulių "Saulėtekio" gimnazija

LEIDINYS „EKSLIBRISAI MEDIKAMS“ ŠIAULIUOSE

Vaišvilos nuotr. 2017-09-23

I. Slonksnytės nuotr.

Ačiū šio leidinio rengėjai Lietuvos medicinos bibliotekos Informacijos skyriaus vedėjai Reginai Vaišvilienei už vertingą dovaną Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondui (toliau GBEF). Visų norinčių pavartyti leidinį laukiame Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Knygos grafikos centre.

R. Vaišvilienė ŠAVB  atvežė dovanų – 30 knygų medicinos, dailės ir ekslibriso tema. 

GBEF bendrystė su Lietuvos medicinos biblioteka prasidėjo 2015 m. Tuomet vykdėme projektą „Prisiliesk prie dailininko Gerardo Bagdonavičiaus sėkmės". Regina Vaišvilienė konferencijoje "Šiaulių krašto knygos ženklai kaip kultūros paveldas ir jo sklaida XX–XXI amžiuje" pristatė šiaulietiškus ekslibrisus medicinos tema.

A. Kaktytė inf.