Kovo 16-ajai - Knygnešio dienai!
Žodis knygnešys sudarytas iš žodžių knyga ir nešti. Manoma, kad šis žodis pradėtas vartoti po 1864 metų, kai
caro valdžia lietuviams uždraudė spausdinti knygas ir laikraščius lotyniškomis
raidėmis. Kalbininkai sako, kad šis lietuvių kalbos žodis įdomus ir nepaprastas
tuo, kad neturi atitikmens jokioje kitoje pasaulio kalboje. Jį galima versti
tik keliais žodžiais, apytiksliai aprašant jo prasmę. Knygnešys lietuviui
šventas žodis, primenantis dramatiškiausius mūsų šalies istorijos puslapius,
kai daugelis jos pažangių veikėjų skleidė uždraustą lietuvišką kalbą ir knygą.
Kas pirmas pavartojo šį žodį, kalbininkai nežino. Žodis atėjo iš pačios tautos
ir tapo mūsų kalbos dvasiniu paveldu.
L. Jakavičiaus autografas. ŠAVB (Inv. nr. 139349) |
2004 metais
UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų
veiklą, o kovo 16-oji oficialiai paskelbta Knygnešio diena. Kovo 16-oji –
įžymiojo knygnešio Jurgio Bielinio (1846-1918)
gimimo diena, skirta visiems knygnešiams ir draudžiamosios lietuviškos spaudos
platintojams prisiminti ir pagerbti.
Vienas iškiliausių
knygnešių, susijusių su Šiaulių kraštu, yra spaudos darbuotojas, knygininkas ir
leidėjas Liudvikas Jakavičius-Lietuvanis (1871-1941).
Apie jo veiklą būtų galima nemažai papasakoti, daug apie jį yra rašyta spaudoje.
Šiame straipsnyje Knygnešio dienos proga trumpai apžvelgsime L. Jakavičiaus,
kaip knygnešio, spaudos darbuotojo ir leidėjo veiklą.
Ginant lietuvių spaudą ir tėvynės laisvę
L. Jakavičius-Lietuvanis apdovanotas Gedimino ordinu 1939 m. |
L. Jakavičius
gimė 1871 m. kovo 22 d. Akmenėje. Mokėsi ir baigė Akmenės pradžios mokyklą. 1888-1890 m. tarnavo raštininku Papilėje. Nuo 1888 m.
palaikė ryšius su knygnešiu Boleslovu Šiušiu (1860-1924), gaudavo iš jo draudžiamos lietuviškos spaudos ir
ją platindavo, kol buvo įtartas nelegalia veikla ir iš tarnybos atleistas,
turėjo bėgti ir slapstytis.
Baigė penkias
klases Rygos realinėje gimnazijoje. Platino lietuvišką spaudą, įvairiausiais
būdais per savo tarnybą parsisiųsdavo jos iš Prūsijos.
L. Jakavičius
dalyvavo Rygos lietuvių veikloje, prisidėjo prie Pašalpos draugijos steigimo ir
dalyvavo jos chore. 1898 m. šioje draugijoje organizavo scenos mėgėjų būrelį ir režisavo pirmąjį lietuvišką
spektaklį, paskui buvo nuolatinis spektaklių režisierius ir aktorius. 1901 m.
įkūrė nelegalią spaudos rėmimo ir platinimo draugiją „Šviesa“, buvo šios
draugijos bibliotekėlės knygininkas. 1902 ir 1903 m. dukart buvo nuvykęs į
Tilžę ir perdavė Rygos lietuvių surinktus pinigus lietuviškiems leidiniams
leisti, grįždamas parsigabeno draudžiamos spaudos. 1903 m. žandarai per kratą
jį įtarė ryšiais su spaudos platintojais, bet rimtų įkalčių nerado.
Iškart po
lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo, 1904 m. L. Jakavičius išsirūpino
generalgubernatoriaus leidimą ir tų pačių metų rugpjūčio mėnesį Rygoje,
Katalikų g. 6, atidarė pirmąjį lietuvišką knygyną „Lietuva“, ilgainiui turėjusį
4 filialus Lietuvoje: Kelmėje, Skuode, Mosėdyje ir Žemaičių Kalvarijoje. Šiaulių
„Aušros“ muziejuje saugomas L. Jakavičiaus atvirlaiškis M. Untuliui,
rašytas 1905 m. liepos 7 d., kuriame rašoma apie slaptų knygų
platinimą. 1905-1911 m.
susirašinėjo su M. Untuliu. Savo korespondenciją ir spaudinius žymėjo neapibrėžtu
keturių eilučių antspaudu-užrašu įvairaus dydžio šriftu, lietuvių kalba: „L.
Jakavičius. / RYGA. / Katalikų gatvė No 20. /
Knygynas ir spaustuvė“, rusų kalba: „Л. ЯКОВИЧЪ. / РИГА. Католическая ул. No
20 / Книжный магазинъ и / Типографiя.
L. Jakavičius
1905 m. įkūrė spaustuvę, knygų ir kalendorių leidimo įmonę „Lietuvanis“, leido
kalendorius, praktinio pobūdžio knygeles, elementorius, maldaknyges,
katekizmus, sapnininkus, periodinius
leidinius.
1906 m.
knygyną „Lietuva“ Rygoje L. Jakavičius perkėlė į Katalikų g. 20 esantį medinį
namą, kuriame atidarė ir biblioteką. Gyvendamas Rygoje L. Jakavičius buvo
draugijų „Giedra“ ir „Žaislas“ vadovas, turėjo knygyną, spaustuvę, buvo įkūręs
biblioteką. 1906-1907 m.
leido laikraštį „Juokdarys“, nuo 1907 m. „Juokų kalendorių“, 1909-1915 metais „Rygos naujienas“, dažnai
pasirašytus Lietuvanio vardu.
Nuo 1908 m.,
gavęs valdžios leidimą, savarankiškai
organizuodavo lietuviškus vakarus, kol 1909 m. įkūrė Rygos lietuvių
teatro draugiją „Žaislas“ ir jai vadovavo. Draugija plėtojo mėgėjų teatro
veiklą, pastatė Aleksandro Fromo Gužučio „Gedimino sapną“ ir „Gudrią našlę“
(1911 m.), Mato Grigonio „Alkaną Jonuką“ (1911 m.), Broniaus
Laucevičiaus-Vargšo „Žmones“ (1913 m.) ir kt. Jis pats dainavo solo ir chore,
režisavo, sakė monologus, spektakliuose vaidino daugiausia komiškus vaidmenis.
1915-1918 m. gyveno Sankt Peterburge. Savo
įspūdžius apie gyvenimą šiame mieste ir revoliucijos įvykius, per kuriuos buvo
sužeistas, 1917 m. kovo 12 d. rašė laiške iš Petrogrado Kostui
Stikliui (šis laiškas saugomas LMAVBR RS F141-190, lap. 12 r). Grįžęs į Lietuvą,
1919 m. pradžioje knygyno verslą perkėlė į Šiaulius.
L. Jakavičius Šiauliuose
L. Jakavičius
Šiauliuose įkūrė du knygynus. Pirmąjį įsteigė 1919 m. sausio 13 d. Kuršėnų g. 9.
Pats L. Jakavičius tuo metu dar gyveno Rygoje. 1919 m. rugpjūčio pabaigoje
L. Jakavičius apsigyveno Šiauliuose, Vytauto g. 99a. Šiame name buvo
įrengti ir jo knygų sandėliai. 1919 m. rugpjūčio mėn. Šiaulių miesto Turgaus
(dabar – Prisikėlimo) aikštėje (Tilžės g. 157, toje vietoje, kur dabar stovi
Valstybinis Šiaulių dramos teatras) jis atidarė lietuvišką knygyną „Lietuva“,
kiek vėliau antrąjį – „Saulės“ (Turgaus g. 11). L. Jakavičius nuo 1919 iki
1938 m. buvo žymiausias Šiaulių knygininkas, turėjo knygyną „Lietuva“.
Iš knygos „Atsiminimai iš lietuvių spaudos draudimo laikų“ ŠAVB (Inv. nr. 139349) |
L. Jakavičius
Šiauliuose nuo 1919 iki 1938 m. leido įvairiausius kalendorius, humoristinius
ir praktinius leidinėlius, atvirukus ir kt. L. Jakavičius laikomas
stambiausiu privačiu leidėju tarpukario Lietuvoje pagal leidinių tiražų dydį. Jis
leido kalendorius, nuo 1920 m. ėjusius dideliu tiražu. L. Jakavičiaus
leidinių ir knygų tiražas per 20 metų sudaro daugiau kaip 2 mln. egzempliorių.
Kai kurie jo leidiniai buvo uždrausti ar konfiskuoti dėl tuometės valdžios
kritikos ar kitų priežasčių.
Be knygininko,
spaudos darbuotojo ir leidėjo veiklos, L. Jakavičius Šiauliuose užsiėmė
visuomenine ir kultūrine veikla. 1919 m. jis kartu su šeimos nariais
surengė Šiauliuose pirmąjį koncertą. 1920-1925
metais kartu su Šiaulių miesto darbininkų profesinės sąjungos artistų-mėgėjų
trupe statė lietuviškus spektaklius. Nuo 1926 m. nemokamai režisavo, vaidino Šaulių
sąjungos VII rinktinės, kitų įstaigų ir organizacijų artistų-mėgėjų kuopelių
pastatymuose, Šiaulių policijos šventėje, Šiaulių komendatūros iškilmėse, 8
pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulko šventėje, Valstybės spaustuvės sukaktuvėse
ir kt. 1924 m. L. Jakavičius kartu su dr. J. Šliūpu, knygininku J. Orintu
ir kitais visuomenės veikėjais Šiauliuose įsteigė Laisvamanių etinės kultūros
draugiją, ilgą laiką buvo jos iždininkas. L. Jakavičius Šiauliuose atkūrė ir scenos mėgėjų draugiją „Žaislas“. 1928
m. lapkričio 3 d. L. Jakavičius Šiauliuose, Liaudies namuose, vaidino
jubiliejiniame spektaklyje „Krivių Krivaitis“, skirtame jo 30 metų (1898-1928)
scenos darbuotės sukaktuvių minėjimui.
L. Jakavičius senatvėje, pasitraukęs iš aktyvios sceninės, knygininko ir
leidybos veiklos, 1938 m. knygyną perleido Feliksui Maksvyčiui (1909-2008). 1939 m. už nuopelnus Lietuvai buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos
kunigaikščio Gedimino ordinu. 1940 m. L. Jakavičius su šeima persikėlė gyventi
į žmonos tėviškę Anykščius.
L. Jakavičiaus-Lietuvanio knyga
„Atsiminimai iš lietuvių spaudos draudimo laikų...“
L. Jakavičius
nuo 1900 m. iki senatvės rašė daugiausia satyrinius prozos ir poezijos kūrinius,
kūrė komedijas ir kupletus, pritaikė juos scenai. Pasirašinėjo slapyvardžiais:
Lietuvanis, L. Būblelis, L. B-lis-Skurdžius ir kt. Dalį kūrinių publikavo
„Ūkininke“, „Varpe“, „Naujienose“. Taip pat parašė ir išleido atsiminimus iš
lietuvių spaudos draudimo laikų „Lietuvos dievai! Dėkoju jums, kad padėjote man
sėkmingai su caro žandarais už lietuvių spaudą kovoti” (1939 m.). Prisiminimų
rankraštis sovietinės valdžios buvo konfiskuotas ir 1948 m. birželio mėn.
sudegintas kartu su visu kitu F. Mažvydo „Žiedo“ knygyno turtu Šiauliuose.
Saugoma ŠAVB (Inv. nr. 139349) |
Saugoma ŠAVB (Inv. nr. 139349) |
L. Jakavičius
prieš 80 metų, 1937 m. sausio 5 d., Šiauliuose baigė rašyti atsiminimus iš
lietuvių spaudos draudimo laikų. Šiuos gausiai iliustruotus atsiminimus L.
Jakavičius 1939 m. išleido Lietuvanio slapyvardžiu, spaudė „Titnago“
spaustuvė Šiauliuose (312 p.). Šios knygos spalvoto viršelio kompozicijoje L.
Jakavičiaus nuotrauka pavaizduota tarp trispalvės juostų, sutraukytų grandinių
ir Vyčio ženklo. Leidinio pirmajame priešlapyje yra užrašas: „Lietuvanis / Atsiminimai
iš lietuvių spaudos draudimo laikų: 20 metų Lietuvos nepriklausomybės sukakties
minėjimo proga 1918-1939.
Išleido Liudas Jakavičius, Šiauliai“.
„Išleidžiu
šiuos savo atsiminimus su noru ne savo nuopelnus iškelti, o tik nušviesti tuos
laikus, kada buvo dirbama tėvynės labui, -
rašė L. Jakavičius-Lietuvanis „Žodyje skaitytojui“ (3-4 p.). – Mano vienintelis noras, kad bent kiek jūs
pasimokytumėte ir iš mūsų darbų, tėvynės meilės ir noro jai dirbti taip pat,
kaip mes kadaise dirbome, nebodami savo asmeniškos naudos nei gerovės“.
Knygoje
spausdinami L. Jakavičiaus atsiminimai susideda iš keturių dalių: 1. „Knygnešystė
ir kova dėl lietuvių spaudos“ 2. „Lietuvybės žadinimas ir kėlimas“ 3. „Lietuvių
spaudos ugdymas ir gynimas“ 4. „Autoriaus nusiskundimai ir padėkos“. Knygoje L. Jakavičius
rašo, kad caro priespaudos laikais savo spaudos ir tėvynės meilę jam įkvėpė
motinėlė, kuri Akmenės miestelyje buvo „daraktorka“. Ji slapstė, mokė jį ir
daugelį kitų svetimų vaikų iš lietuviškų elementorių. 1888 m. jis susipažino su
knygnešiu B. Šiušiu, tuomet gyvenusiu Akmenės miestelyje, ir iš jo pradėjo
slapta, net pagal užsakymą gauti visokių lietuviškų knygelių ir laikraščių.
Vieną kartą B. Šiušio namuose žandarai darė kratą ir rado daug lietuviškų
maldaknygių, elementorių, kalendorių. Už tai B. Šiušis buvo areštuotas ir
uždarytas į Šiaulių kalėjimą, o vėliau ištremtas į Rygą. 1890 m. L. Jakavičius,
dirbdamas Papilėje pas pristavą raštininko padėjėju, toliau skaitė ir platino
uždraustas lietuviškas knygas ir spaudą. Susipažinęs su knygnešiu Glodeniu
gaudavo iš jo Tilžėje leidžiamų „Ūkiškų kalendorių“ ir dainų knygelių, kurias
platino jaunimui. Žandarai, sužinoję apie L. Jakavičiaus knygų platinimą, darė
kratą, bet nieko nerado. Vis dėlto pristavas atleido L. Jakavičių iš darbo.
Savo atsiminimų knygoje L. Jakavičius pateikia 14-os rusų žandarų
nuotrauką, pavadintą „Šiaulių rajono žandarų valdyba“ (p. 14) su savo prierašu:
„Gali sau Gerb. skaitytojas įsivaizduoti, koks tuomet buvo smarkus lietuviškų
knygų ir laikraščių persekiojimas, kad vien tik Šiaulių rajone toks didelis
rusų žandarų skaičius buvo laikomas lietuviškas knygas ir lietuvybės
platintojus gaudyti.“
1891 m.
L. Jakavičius atvyko į Rygą ir nuo 1892 m. dirbo Rygos uosto valdybos
jaunesniuoju raštininku. Pradėjo bendradarbiauti Tilžėje leidžiamuose
laikraščiuose: „Ūkininke“, „Varpe“ ir „Naujienose“. Rašinėdamas į laikraščius
žinutes iš pradžių pasirašydavo slapyvardžiu „Lietuvos jaunikaitis“, vėliau
pasirinko slapyvardį „Lietuvanis“. L.
Jakavičius Rygoje vieną sekmadienį sutiko seną pažįstamą knygnešį B. Šiušį.
Pastarasis pasistatęs prie bažnyčios didžiausią stalą, apkrovęs jį
lietuviškomis knygomis, viešai jas pardavinėjo. Nustebusiam L. Jakavičiui B. Šiušis
paaiškino, kad Rygoje nei leidžiama, nei draudžiama lietuviškas knygas
pardavinėti. Kadangi Rygoje policininkai daugiausia yra tik vokiečiai, neturintys
supratimo apie lietuviškas knygas ir jų draudimą, tad jas laiko „polskimi
knygami“. Todėl čia esą galima lietuviškas knygas drąsiai pardavinėti ir skaityti.
Tiesa, vėliau ši padėtis pasikeitė ir vietos valdžia pradėjo persekioti
lietuviškos spaudos platintojus. Tuo metu Rygoje buvo susikūrusi nemaža
lietuviškų raštų platinimo kuopelė, kurioje buvo J. Burneika, J. Mozeliauskis,
J. Skiparis, K. Pukštys, P. Janulevičius, J. Grigaliūnas, J. Petrulis,
A. Praškevičius-Mickevičius, D. Miklius, T. Virkšas, P. Žaldokas,
J. Zabūras ir kt. L. Jakavičius žandarų vėl įtartas, kad slapta platina draudžiamas
„žmudskų“ knygas, 1894 m. buvo atleistas iš Rygos uosto valdybos
vyresniojo raštininko pareigų. 1895 m. L. Jakavičius tarnavo Rygos VI
nuovados Taikos teisme raštvedžiu ir toliau platino draudžiamas lietuviškas
knygas. Kartą žandarai, atlikdami kratą jo darbo vietoje, rado lietuvišką
laikraštį „Varpas“. Už tai L. Jakavičius buvo areštuotas ir uždarytas į Rygos
Citadelės kalėjimą. Po kurio laiko, neįrodžius kaltės, L. Jakavičius iš
kalėjimo buvo išleistas ir toliau platino lietuvišką spaudą. Jam tuo metu padėjo
jo sužadėtinė Honorata Grymalauskaitė, 1896 m. tapusi jo žmona. Dar ne kartą žandarai,
ieškodami draudžiamos lietuviškos spaudos, krėtė L. Jakavičiaus namus ir
darbo kabinetą. Jis buvo vėl sulaikytas, tardomas Rygos žandarmerijoje. 1901 m.
L. Jakavičius tapo lietuvių slaptosios draugijos „Šviesa“ knygininku.
Gavęs iš Tilžės lietuviškos spaudos, ją dalijo „Šviesos“ draugijos nariams,
kurios nariais buvo B. Prapuolenis, V. Nagevičius, Č. Petraškevičius,
K. Bielinis, J. Lapinskas, P. Janulevičius, A. Mačius,
J. Mazeliauskas, Rygos gimnazijos mokytojas M. Šikšnys – Šiaulėniškių
senelis, T. Virkštas, J. Zabūras ir kt. 1902 m. L. Jakavičius
lietuvių spaudos reikalais buvo slapta nuvykęs į Tilžę. Čia jis dvi savaites gyveno
pas leidėją J. Šenkę, susitiko su Morta Zauniūte, susipažino su Vydūnu, knygnešiu
A. Mockaičiu, Bitėnuose aplankė lietuvių spaudos gaivintoją M. Jankų.
Baigiamajame atsiminimų
knygos žodyje L. Jakavičius rašo: „Kadangi jau 50 metų su lietuvių liaudimi
išvien dirbu, kaip antai nuo 1888 metų slaptai gabendamas iš Tilžės draudžiamuosius
lietuviškus raštus, o nuo 1904 m. iki šiai dienai viešai leisdamas ir
platindamas lietuviškas knygas ir laikraščius, ir visuomet turėdavau didelį
visuomenėje pasisekimą, tikiu, kad ta pati visuomenė neapleis ir senatvėje savo
už spaudą ir lietuvybę kovotojo - Lietuvanio:
teiksis, kiek galima, kas žodžiu, kas raštu, visur užtarti ir paremti tą
spausdinto žodžio skleidėją.“
Archyvinis
L. Jakavičiaus knygos „Atsiminimai iš Lietuvių spaudos draudimo laikų: 20
metų Lietuvos nepriklausomybės sukakties minėjimo proga 1918-1938“ egzempliorius saugomas Šiaulių
apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje. Šios knygos egzempliorius
pažymėtas J. Remeikos knygos įrašu. Skaitmeninę jo kopiją galima paskaityti
virtualaus elektroninio paveldo sistemoje (epaveldas.lt).
Šiaulių
„Aušros“ muziejaus biblioteka taip pat turi šią įdomią su lietuviškos spaudos
draudimo istorija susijusią L. Jakavičiaus-Lietuvanio knygą „Atsiminimai
iš Lietuvių spaudos draudimo laikų 20 metų Lietuvos nepriklausomybės sukakties
minėjimui 1918-1938“ (ŠAM b-ka,
Nr. 6156). Minėtos knygos egzemplioriaus priešlapyje yra įdomus atsiminimų
autoriaus dedikacinis įrašas: „Gerb. Apskrities viršininkui uoliam šauliui A.
Staškevičiui aukoja senas kovotojas už lietuvių spaudą, šaulys rėmėjas L.
Jakavičius Lietuvanis. Šiauliai 5/VIII. 39 m.“. Šios knygos antrajame
priešlapyje yra apskritas knygos antspaudas-užrašas – „P. Gasiūno lietuvių
spaudos kolekcija“. Manoma, kad ši knyga pateko į „Aušros“ muziejų iš spaudos
kolekcininko P. Gasiūno rinkinio.
1940 m.
L. Jakavičius savo išleistos knygos „Atsiminimai iš lietuvių draudimo
laikų“ 500 egz. per III pėstininkų diviziją dovanojo Lietuvos kariuomenės štabo
Spaudos ir švietimo skyriui. Dovanotos knygos buvo paskirstytos visos
kariuomenės bibliotekoms. Lietuvos kariuomenės štabo Spaudos ir švietimo skyriaus
viršininkas J. Šarauskas 1940 m. knygos autoriui ir leidėjui L. Jakavičiui
skyriaus vardu pareiškė padėką.
1997 m.
Lietuvos literatūros ir meno archyvui buvo perduotos spaudos darbuotojo,
kalendorių ir knygų leidėjo, mėgėjų teatro organizatoriaus, režisieriaus ir
aktoriaus, žurnalisto, knygnešio L. Jakavičiaus ir jo žento žurnalisto,
dramaturgo, teatrologo Jurgio Arno Šaltenio (1911-1959)
ir jų šeimos narių kūrybos dokumentai, nuotraukos, laiškai, biografiniai ir
kiti dokumentai (F. 630. Jakavičių ir Šaltenių šeimos).
2015 m.
birželio mėn. Šiaulių spaudoje (Kavaliauskaitė Ž. Liudviko
Jakavičiaus-Lietuvanio knyga grįžo pas proanūkį“. „Šiaulių kraštas“,
2015-06-16) rašoma, kad šiaulietė J. Raugalienė išsaugojo savo tėvų
Julijonos ir Bronislovo Korsako bibliotekoje buvusią knygnešio L. Jakavičiaus-Lietuvanio
Lietuvos nepriklausomybės 20-mečio proga parašytą knygą „Atsiminimai iš
lietuvių spaudos draudimo laikų“ su autoriaus autografu „Gerb. advokatui A.
Švarcui – aukoja senas kovotojas už lietuvių spaudą L. Jakavičius-Lietuvanis,
Šiauliai, 1/V39“. Įdomu, kad Abraomas Švarcas nuo 1933 m. gruodžio iki 1940 m.
užsiėmė advokato praktika Šiauliuose, Bažnyčios g. 35 (dabar S. Dariaus ir
Girėno g. 35). 1938 m. buvo išrinktas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos
nariu.
J. Raugalienė
šią knygą 2015 m. birželio mėn. perdavė L. Jakavičiaus proanūkiui
Liudvikui Jakavičiui-Grimalauskui. Taip ši knyga po daugelio metų pateko į jos
autoriaus artimųjų rankas. Iš tikrųjų knygos turi savo likimus.
Siūlau
iškilaus spaudos darbuotojo, kalendorių ir knygų leidėjo, knygininko, teatro
režisieriaus, aktoriaus, žurnalisto ir knygnešio L. Jakavičiaus-Lietuvanio
atminimą deramai įamžinti, jo vardu pavadinti gatvę, atidengti jam skirtą
atminimo lentą Tilžės gatvėje, Šiauliuose.
Jonas NEKRAŠIUS
* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.