SUKANKA 25-ERI METAI, KAI LIETUVA TAPO FISAE NARĖ

Ekslibrisas italų kolekcininkui, 1992.

Europoje jau rankraštinėse knygose būdavo piešiami savininkų herbai. Išradus knygų spausdinimą, nuosavybei žymėti buvo naudojami ekslibrisai ir superekslibrisai. Lietuvoje seniausias yra Žygimanto Senojo superekslibrisas su 1518 metų data. Tad 2018 metais pirmajam Lietuvos knygos ženklui sukaks 500 metai.

Per ilgą savo raidos kelią ekslibrisas Lietuvoje  buvo propaguojamas kaip knygos savininko ir bibliotekos ženklas, tarnavo kaip vizitinė kortelė, kurioje dailininkai įkūnydavo savo moderniausias idėjas, atspindinčias dabartį ir istoriją, turtino dailės palikimą. Knygos ženklas yra išsikovojęs pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse. Juo domisi kolekcininkai, dailininkai, menotyrininkai, knygos ženklo gerbėjai ir bibliofilai.

Vilniuje veikia Lietuvos ekslibrisininkų klubas. Panašūs klubai veikė Panevėžyje, Utenoje, Klaipėdoje, Kaune, Jonavoje, Pakruojyje, Šiauliuose ir kitur. 1988 m. spalio 29 d. Pakruojo dvaro rūmuose buvo įkurtas Ekslibriso visuomeninis muziejus. Jis surengė daugiau kaip 40 knygos ženklo parodų, du ekslibrisų konkursus, pirmąjį Lietuvos ekslibrisininkų seminarą. 2001 m. spalio 3 d. Ekslibrisų muziejus buvo įkurtas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekoje. 2014 m. rugpjūčio 8 d. muziejus reorganizuotas į Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondą (sutrumpintai - GBEF).

Ekslibrisui propaguoti yra organizuojamos parodos, konkursai, bienalės, konferencijos ir kongresai. Kuriasi klubai, muziejai, draugijos ir asociacijos, leidžiami laikraščiai, žurnalai, knygos, katalogai, albumai ir monografijos. Daugelyje pasaulio šalių – Austrijoje, Belgijoje, Italijoje, Japonijoje, Lietuvoje, Kinijoje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Portugalijoje, Rusijoje, Vokietijoje ir kt. – veikia ekslibrisininkų draugijos, muziejai, klubai, leidžiantys įvairaus periodiškumo biuletenius, žurnalus, laikraščius. Visas šias organizacijas vienija Tarptautinė ekslibriso dailininkų ir mėgėjų asociacija FISAE (Federation Internationale des Societes d‘Amateurs d‘Ex-Libris), kuri kas dveji metai rengia tarptautinius ekslibrisininkų kongresus. Pirmasis FISAE kongresas įvyko 1953 m. Austrijoje, Kufšteine.  

FISAE XXIV tarptautinio
 ekslibrisų kongreso logotipas

FISAE XXIV tarptautinio  ekslibrisų kongreso antspaudas

Vertėja, dailininkė Sumiko Ueki ir kolekcininkas Jonas Nekrašius

1992 m. rugpjūčio 31 – rugsėjo 5 dienomis šių eilučių autoriui teko dalyvauti Japonijoje, Saporo mieste surengtame FISAE XXIV tarptautiniame ekslibriso kongrese. Nuvykti į šį kongresą padėjo ir paramą suteikė Atviros Lietuvos fondas. Į kongresą Japonijoje tada teko vykti per Maskvą. Iš pradžių Aeroflot’o lėktuvu nuskridau į Chabarovską. Iš ten - į Japonijos miestą Nijagatą, kur pasitiko šio miesto dailininkė ir ekslibrisų kūrėja Sumiko Ueki. Ji suteikė visą informaciją apie kongresą ir palydėjo iki Saporo.

Praėjus ketveriems metams japonų dailininkės Sumiko Ueki ekslibrisų paroda buvo surengta Šiauliuose, o 1996 m. rugsėjo 7–10 dienomis Šiauliuose ir Pakruojyje apsilankė ir pati Sumiko Ueki. Ji, sugrįžusi į Japoniją, 1997 m. išleido nedidelę iliustruotą knygelę apie savo viešnagę Lietuvoje, Šiauliuose, Pakruojyje.

FISAE dalyviai. Japonija, 1992.

FISAE kongrese Japonijoje teko atstovauti Lietuvos ekslibrisininkams, skaityti pranešimą apie Lietuvos knygos ženklo istoriją ir ekslibriso kūrėjus, supažindinti kongreso dalyvius su Pakruojo ekslibriso muziejaus veikla ir Lietuvos knygos ženklo kūrėjais, pristatyti šiauliečio dailininko Gerardo Bagdonavičiaus kūrybą. Kongrese dalyvavo beveik 200 atstovų iš 20 pasaulio šalių: Anglijos, Austrijos, JAV, Belgijos, Danijos, Olandijos, Švedijos, Japonijos, Kinijos, Vokietijos ir kt. Kongreso organizatorius ir dalyvius maloniai nuteikė žinia, kad kongreso darbe pirmąkart dalyvauja ir atstovas iš Lietuvos.

Ekslibrisas FISAE XXIV tarptautiniam
ekslibrisų kongresui. Autorius Yasuschi Ohmoto, 1992.

Kongrese veikė įvairių sekcijų, buvo perskaityta daug pranešimų apie įvairių šalių knygos ženklo istoriją ir ištakas, ekslibriso vystymąsi ir dailininkus. Kongreso parodų salėse eksponuota keliolika įdomių parodų: „Japonijos folkloro siužetai ekslibrise“, „Ekslibrisai žymiam švietėjui Johanui Comeniusui“, „Pasaulio šalių dailininkų knygos ženklai“. Pastarojoje eksponuoti ir lietuvių dailininkų V. Daniliauskaitės, V. Alviko, K. Grigaliūno, V. Jakšto, A. Čepausko ir A. Kmieliausko darbai. Parodos metu dailininkai iš Kinijos ir Japonijos demonstravo savitą ekslibrisų ir mažosios grafikos kūrimo techniką, veikė įvairių spaudinių, katalogų, knygų ir mainų mugė, kurioje nemažą pasiekimą turėjo ir Lietuvos leidiniai apie knygos ženklą.

Kongreso svečius ir dalyvius sudomino šių eilučių autoriaus pranešimas apie Lietuvos ekslibriso istoriją, raidą ir kūrėjus. Kongreso metu pavyko užmegzti dalykinius ryšius su Japonijos, Kinijos, Austrijos, Danijos, Švedijos, Vokietijos ir kitų šalių atstovais, dailininkais ir kolekcininkais.

Tekančios saulės šalyje buvo sudarytos puikios sąlygos ne tik pabendrauti su įvairių šalių dailininkais, menotyrininkais, bibliofilais ir kolekcininkais, besidominčiais ekslibrisu, bet ir susipažinti su ilgaamže ir savita Japonijos kultūra, menu, jos knygos iliustravimo ir knygotyros pasiekimais.

Svarbiausias XXIV tarptautinio kongreso įvykis buvo 1992 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos iškilmingas priėmimas į tarptautinę ekslibrisų dailininkų ir mėgėjų asociaciją (FISAE). Lietuvos priėmimą į FISAE pasirašė ir patvirtino FISAE prezidentas Yasushi Ohmoto, generalinis sekretorius Williamas E. Butleris (Didžioji Britanija) ir Klausas Rodelis (Danija), Japonijos Ex libris asociacijos prezidentas Hidataro Jamamura ir generalinis sekretorius Ichigoro Uchida.

Lietuva tapo 32-ąja FISAE nare, 1992.

Lietuva tapo 32-ąja FISAE nare, 1992. 

Lietuva tapo 32-ąja FISAE nare, pirmoji iš buvusios Sovietų Sąjungos respublikų. Tai buvo labai aukštas lietuvių dailininkų ir ekslibriso propaguotojų įvertinimas, svarbus žingsnis įsiliejant į pasaulio ekslibriso kūrėjų ir mėgėjų organizaciją. Šiam įvykiui pažymėti išeivijos lietuvių dailininkas Vytautas O. Virkau (1930-2017) 1993 m. sukūrė ekslibrisą, skirtą šių eilučių autoriui ir Frederikshauno (Danija) ekslibriso muziejaus direktoriui Klausui Rodeliui.

Vytautas  Osvaldas Virkau, 1993.

Vytautas Osvaldas Virkau, 1993.

 Šiemet rugsėjo mėnesį sukako 25-eri metai, kai Lietuva XXIV tarptautiniame kongrese buvo priimta į FISAE nares. Šiai organizacijai dabar priklauso 33 valstybės: Argentina, Australija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Kinija, Čekija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Vengrija, Italija, Japonija, Lietuva, Liuksemburgas, Meksika, Olandija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Rusija, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Ukraina, Didžioji Britanija ir JAV.

2018 metais rugpjūčio 28 – rugsėjo 1 dienomis Prahoje (Čekija) įvyks XXXVII FISAE kongresas (rengėja Čekijos ekslibrisininkų asociacija Spolek sběratelů a přátel exlibris).

Ateinantys metai mums yra svarbūs tuo, kad Lietuva minės 500-ąsias sukakties metines, kai buvo sukurtas pirmasis lietuviškas knygos ženklas. Tikimės, kad šiame kongrese dalyvaus Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas (GBEF) ir skaitys pranešimą bei pristatys stendą apie Lietuvos ekslibriso istoriją, GBEF veiklą ir dailininko Gerardo Bagdonavičiaus sukurtus knygos ženklus.

Jonas NEKRAŠIUS

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.