KOLEKCIONAVIMAS – VISO GYVENIMO POMĖGIS

Kolekcininko užrašai

Inžinierius statybininkas Gediminas Vaclovas Navickas ekslibrisus pradėjo kolekcionuoti apie 1965 metus. Per tą laiką sukaupė milžinišką mažosios grafikos kūrinių kolekciją, kurią galiausiai nusprendė padovanoti Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondui. Gediminas V. Navickas sakė nesigailintis tokio savo sprendimo, priešingai, džiaugiasi, kad viso jo gyvenimo darbas nepražus veltui. Biblioteką džiugina nenutrūkstantis bendradarbiavimas su kolekcininku, nuoširdus noras padėti – fondo darbuotojams labai praverčia nuolat atsiunčiama aktuali informacija apie ekslibriso kūrėjus, surasti reti meno kūriniai, kurie praturtina ir taip vieną gausiausių ekslibrisų kolekcijų ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde.

Pokalbis su kolekcininku žurnale "Aušros alėja" 2023/14/p. 20-22

Dianos Janušaitės inf.

DAILININKO GERARDO BAGDONAVIČIAUS NAMAS-STUDIJA ŠIAULIUOSE

Rubrika „Kolekcininko užrašai“ 

    2023 m. vasario 10 dieną buvo pristatyta Gerardui Bagdonavičiui (1901-1986) skirta ekspozicija, kurią dailininko name Šiauliuose, Aušros al. 84, įrengė „Aušros“ muziejus kartu su UAB „Ekspobalta“. Ekspozicijoje, be originaliai atkurtos dailininko buto-studijos ir kabineto erdvės, pateikta nemažai dailininko fotografijų, piešinių, scenografijos, tapybos darbų kopijų ir įvairių jo rinktų kolekcijų pavyzdžių. Šioje ekspozicijoje galima pamatyti ir dailininko sukurtų knygos ženklų. Jų jis sukūrė daugiau kaip 200. Pristatome keletą ekslibrisų, sukurtų jo žmonai Sofijai Bagdonavičienei (1918-2002). 

Ekslibrisas saugomas ŠAVB
Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde

   Sofiją Jančiauskaitę Gerardas Bagdonavičius vedė 1962 m. spalio 13 d. Kartu išgyvenę 20 metų jiedu išsiskyrė 1982 m. vasarą. Vis dėlto Sofija buvo svarbiausia moteris dailininko gyvenime. Ji gimė turtingoje inteligentų šeimoje. Jos tėtis buvo vaistininkas, Šiaulėnuose (Radviliškio r.) turėjo vaistinę. Sofija Kaune studijavo farmaciją. Buvo ištekėjusi, susilaukė sūnaus Antano (Toni) Petrausko. Jos santuoka su G. Bagdonavičiumi buvo antroji, o G. Bagdonavičiui – pirmoji (Žadeikytė R. Moteris, kuri ištekėjo už legendos. Šiaulių kraštas, 2001 m. rugpjūčio 25, p. 9). "Ex libris Sofi Bagdonavičienė“ (XX a. II p.). Cinkografija (P1). Pirmojo  knygos ženklo (eskizas, 18,5 x 12,8 cm dydžio) kompozicijos apatinėje dalyje pavaizduotos nuogų moterų figūros. Kairėje pusėje – ilgaplaukė moteris iškeltomis rankomis ir užrašas: „Ex libris / Gerardas / Bagdonavičius“. Dešinėje pusėje – moteris, perverta strėle, pianino klaviatūra ir užrašas: „EX LIBRIS / Sofi Bagdonavičienė“. Dešiniajame viršutiniame kampe boso ir smuiko raktai. Antrame ekslibrise (cinkografija (P1), 9,5 x 5,2 cm dydžio) pavaizduotas amūras, moteris, kairėje rankoje laikanti širdį, dešinėje deglą, dar įkomponuotos gaidos, pianino klavišai, pašto vokas. Centre užrašas: „Bonjours / SEX / L’AMOUR“, apatinėje dalyje užrašas: „EX LIBRIS / Sofi / BAGDONAVIČIENĖ“.

     G. Bagdonavičiaus ekslibrisai, sukurti S. Bagdonavičienei, saugomi Šiaulių „Aušros“ muziejuje, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos GBEF, kitose Lietuvos bibliotekose ir muziejuose, šių eilučių autoriaus rinkinyje, privačiose kolekcijose. 

Jono Nekrašiaus inf.

AKTORIUS, REŽISIERIUS, KOLEKCININKAS STASYS PILKA IR EKSLIBRISAI

 Rubrika "Kolekcininko užrašai"

Stasys Pilka (1898-1976) buvo ne tik aktorius, režisierius, teatro kritikas, istorikas, poetas, bet ir Lietuvoje žinomas bibliofilas, ekslibrisų kolekcininkas, knygos ženklų tyrinėtojas. Jis ekslibrisus pradėjo kolekcionuoti XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje Lietuvoje. Iš jo laiškų žinoma, kad S. Pilka gerai pažinojo Pirmosios Lietuvos Respublikos laikų ekslibrisų kolekcininkus ir knygos ženklų kūrėjus.

S. Pilka ne tik kolekcionavo knygos ženklus, bet ir tyrinėjo juos, rašė straipsnius apie ekslibrisus. Jo straipsnis „Naujasis lietuviškas ex-libris“ buvo išspausdintas išeivijos spaudoje 1947 m. „Aiduose“, kitas rašinys „Ex libris arba knygos savininko ženklas ir jo lietuviškoji raida“ buvo publikuotas 1961 m. lietuvių bibliografinės tarnybos biuletenyje „Knygų lentyna“ (šis straipsnis tuo pačiu pavadinimu perspausdintas laikraštyje „Dirva“ 1961 m. birželio 12 (Nr. 67). 

Dail. Vytautas Osvaldas Virkau, [1973]. Ekslibrisas saugomas ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde.

S. Pilka daugiausia kolekcionavo lietuviškus knygos ženklus ir savo bibliotekos knygas žymėjo ekslibrisais. Be lietuviškų ekslibrisų, jis dar rinko ir užsienio dailininkų – italų, lenkų ir kitų šalių – knygos ženklus. Deja, tik nedidelę savo rinkinio dalį jis pasiėmė pasitraukdamas iš Lietuvos 1944-aisiais, didžioji jo kolekcijos dalis liko Lietuvoje.

Vitolis E. Vengris iš JAV gyvenusio ir kolekcionavusio ekslibrisus S. Pilkos nupirko ekslibrisų rinkinį bei laiškus, kuriuose nemažai rašoma apie kolekcionavimą, knygos ženklus. Vitolis E. Vengris pabrėžia didelį S. Pilkos įnašą į lietuviško ekslibriso, kaip meno srities, kolekcionavimą ir populiarinimą išeivijoje.

S. Pilkos ekslibrisų kolekcija saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (toliau LMAVB). Jam sukurti ekslibrisai dar saugomi Lituanistikos tyrimo ir studijų centro (reg. nr. 13425, dėžė nr. 2, reg. nr. 13599, 14583, dėžė nr. 4) rinkiniuose, Šiaulių „Aušros“ muziejuje, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde, privačiose kolekcijose ir kt.

LMAVB esama Stasio Pilkos knygos ženklų kolekcija sudaro dvitomį albumą. Specialius dėklus jam pavadinimu „Lietuvos ekslibrisas“ ir kitais jo savininką liudijančiais įrašais, manoma, užsakė pats kolekcininkas S. Pilka. Vrublevskių biblioteka šį dvitomį albumą 1985 m. įsigijo iš privataus kolekcininko, kurio tapatybė nėra atskleidžiama.  

 S. Pilkos ekslibrisų kolekcijoje, saugomoje LMAVB, yra prieškario Lietuvos žymių žmonių – rašytojų, kunigų, aktorių, dailininkų, visuomenės veikėjų ir politikų – knygų ženklų. Šios kolekcijos ekslibrisai sudėti į du specialiai pagamintus aplankalus. Jie sunumeruoti  skaičiais „1“ ir „2“. Ant jų abiejų nugarėlių yra įspaustas dviejų eilučių neapibrėžtas užrašas: „LIETUVOS / EX LIBRIS“ . Šių nugarėlių apačioje įspaustas trijų eilučių neapibrėžtas užrašas: „EX COLLECTIONS / STASYS PILKA / KAUNAS – LITHUANIA“.

Dail. Gerardas Bagdonavičius, [1940].
Ekslibrisas saugomas ŠAVB
Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde.

S. Pilkos dvitomio albumo rinkinį sudaro knygos ženklai ir ekslibrisai, sukurti Pirmosios Lietuvos Respublikos metais Pauliaus Augiaus-Augustinavičiaus, Gerardo Bagdonavičiaus, Vytauto Bičiūno, Jono Buračo, Mstislavo Dobužinskio, Pauliaus Galaunės, Jurgio Hopeno, Vytauto Kazimiero Jonyno, Telesforo Kulakausko, Vytauto Kosčiuškos, Antano Kučo, Jono Kuzminskio, Konstancijos Petrikaitės-Tulienės, Antano Rūkštelės, Jono Steponavičiaus, Aleksandro Šepečio ir kitų dailininkų. Daugiausia šioje kolekcijoje yra šiauliečio dailininko G. Bagdonavičiaus prieškariu sukurtų ekslibrisų. Įdomu tai, kad šioje kolekcijoje yra nemažai knygos ženklų, skirtų Stasiui Pilkai, ir tai suprantama, nes šios kolekcijos savininkas buvo aistringas ekslibrisų kolekcininkas, todėl Lietuvos dailininkai vienokia ar kitokia proga jam kūrė ir dovanojo knygos ženklus. S. Pilkai skirtus ekslibrisus sukūrė P. Augius-Augustinavičius,  G. Bagdonavičius, A. Kučas, J. Hopenas, V. K. Jonynas, Ž. Mikšys, V. O. Virkau ir kiti dailininkai.         

Dailininkas G. Bagdonavičius 1940 m. S. Pilkai sukūrė ekslibrisą (cinkografija (P1), dydis 80 x 65 mm), dabar saugomą S. Pilkos ekslibrisų kolekcijoje, taip pat kituose rinkiniuose.       

S. Pilkos knygos ženklų kolekcija geriausiai atspindi Pirmosios Lietuvos Respublikos metais dailininkų, kūrusių ekslibrisus, kūrybą, jų tematiką, stilius ir technikas, ji turi didelę meninę ir istorinę vertę, yra neįkainojamas Lietuvos kultūros ir meno paveldas.

Jono Nekrašiaus inf.

KNYGOS ŽENKLAI SIMONUI DAUKANTUI: 230 METŲ LIETUVOS ISTORIKUI, RAŠYTOJUI IR ŠVIETĖJUI

 Rubrika "Kolekcininko užrašai"

Vaidoto Janulio ekslibrisas (1993) saugomas ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde

2023 m. spalio 28 d. bus minimos Lietuvos istoriko, rašytojo ir švietėjo, vieno iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų Simono Daukanto (1793-1864) 230-osios gimimo metinės.

1993 m. pavasarį Šiaulių miesto valdyba ir Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto taryba paskelbė tarptautinį ekslibrisų konkursą, skirtą Simono Daukanto atminimui įamžinti (kuratorius Jonas Nekrašius). Konkursas siekė įprasminti šio atkaklaus žemaičio, visą gyvenimą paskyrusio mylimai Tėvynei, asmenybę, jo darbus ir veikalus. Tai buvo pirmasis tarptautinis ekslibrisų konkursas Šiauliuose, taip pat ir Lietuvoje, skirtas Simonui Daukantui, vienam iš produktyviausių ir žymiausių XIX amžiaus pirmosios pusės lietuvių kalbos ir literatūros veikėjų, lietuvių tautinio atgimimo pranašų.

Ievos (Evos) Labutytės ekslibrisai (1993) saugomi ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo Magdalenos Kaciucevicius rinkinyje 

72 dailininkai iš 22 valstybių konkursui sukūrė 129 knygos ženklus, reikšmingais simboliais įprasmino Simono Daukanto asmenybę, jo darbus ir kūrybą, to meto aplinką ir įvykius. Konkurso laureatais tapo ir I, III premijas gavo žinomi Lietuvos grafikai – prof. Vaidotas Janulis ir Ieva Labutytė. Išleistas informacinis leidinys apie S. Daukantą ir ekslibrisų konkurso parodos „Ex libris Simonui Daukantui – 200“ katalogas.

Viena konkurso dailininkių Ieva (dabar Eva) Labutytė savo laiške organizatoriams rašė:

„Džiaugiuosi, kad ne tik Varniai organizuoja konferenciją, bet ir Šiauliai skelbtu ekslibrisų konkursu tęsia S. Daukanto atminimą. Graži buvo proga dar kartą perskaityti S. Daukanto visus darbus, įsiklausyti į jo žodžių skambesį ir svarbą. S. Daukanto asmenybę man norėjosi įprasminti per kitas dvi šviesias asmenybes – M. Lukšienę ir V. Daujotytę. Su pagarba ir meile rašau jų vardus – jų raštai ir veikla padėjo man geriau pažinti S. Daukantą. Ir pamilti...“

Vaidoto Janulio ekslibrisas (1993) saugomas ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde

Prof. Vytenis Rimkus apie Simonui Daukantui skirtą konkursą rašė: „Lietuvai, jos istorijai ir kultūrai tai labai svarbus asmuo ir visa tai, kas su juo susiję. Bet už Lietuvos ribų vargu ar kas nors, išskyrus negausius tos srities istorikus, ką nors žino apie S. Daukantą. Todėl skelbti tarptautinį konkursą jam pagerbti buvo drąsus ir rizikingas žingsnis. Ir tuo labiau stebina ir džiugina svarūs rezultatai“ (Ex libris Simonui Daukantui 200 metų: katalogas, [sud. J. Nekrašius], Šiauliai: Saulės delta, 1994, p. 7).

Vaidoto Janulio ekslibrisas (1993) saugomas ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde

Simonui Daukantui skirto konkurso darbai saugomi konkurso kuratoriaus asmeninėje kolekcijoje Šiauliuose. Šie žemaičių istorikui ir Šiaurės Lietuvos švietėjo asmenybei skirti ekslibrisai yra tik maža dalis gausios kolekcijos. Nemažai konkurso ekslibrisų perduota Papilės Simono Daukanto memorialiniam muziejui.

Jono Nekrašiaus inf.

EKSLIBRISAI GARSIEMS KŪRĖJAMS: PALYDINT 2022-UOSIUS

 

Ekslibrisai saugomi
Jono Nekrašiaus kolekcijoje. 

Rubrika "Kolekcininko užrašai" 

2022-ieji – garsaus menininko Jono Meko metai.

Lietuvos teisininkas, grafikas Savinijus Katauskas (1936-2020) 2013 m. sukūrė ekslibrisą lietuvių kilmės JAV filmų kūrėjui, poetui Jonui Mekui (1922-2019).

S. Katauskas pasakojo, kad knygos ženklą šiam menininkui darė dvejus metus. Ekslibrisas vaizduoja tarp medžių šokančius keturis vyrus. Ekslibrisą inspiravo sukurti Jono Meko žodžiai: "šok ir dainuok". Taip kino meno kūrėjas kalbėjo apie lietuvių charakterį ir gebėjimą išlikti tremtyje, įveikti negandas. Nors ir buvo sunku, lietuviai nepalūžo ir išliko tvirti, nes visuomet šoko ir dainavo.

2022-ieji – rašytojos Ievos Simonaitytės metai.

Dailininkas S. Katauskas 1971 m. sukūrė ekslibrisą žymiausiai Klaipėdos krašto rašytojai Ievai Simonaitytei. Knygos ženkle rašytoja vaizduojama stovinti tarp eglių su lazdele. I. Simonaitytė labai mėgo šiuos medžius. Apie ekslibrisą S. Katauskas pasakojo: „Ievą Simonaitytę vadino Eglute. Vaikystėje ji šlubavo. Iki karo gyveno tame pačiame name Klaipėdoje, Tilžės g. 11, kuriame aš gyvenau su tėvais po karo..."

J. Nekrašiaus inf.