KRAŠTOTYROS EKSPEDICIJA „KUR LIŪDI KRYŽIAI PAKELĖM“ II. SAKRALINIAI EKSLIBRISAI

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka jau antrus metus vykdo kraštotyros ekspediciją, pavadintą lietuvių poeto ir dramaturgo Vinco Mykolaičio-Putino žodžiais „Kur liūdi kryžiai pakelėm“. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. 2017 m. veiklos buvo organizuojamos Šiaulių, o 2018 m. – Plungės ir Akmenės rajonuose.

2017-aisiais Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojai bei jų bendruomenių nariai aktyviai rinko duomenis apie kryžius, stogastulpius, koplytėles, koplytstulpius, rūpintojėlius ir kitus sakralinius paminklus: fotografavo, užrašinėjo vietinių prisiminimus, fiksavo matmenis. Surinktą medžiagą išsamiai analizavo ir savo tyrimą publikavo dr. Elena Počiulpaitė.

2018 m. projekte dalyvavo Akmenės bei Plungės rajonų savivaldybių viešosios bibliotekos. Šiemet ekspedicijos metu aprašyti ir suskaitmeninti objektai sulaukė etnologės Aldonos Kuprelytės, dr. Dalios Jakaitės, dr. Jolantos Zabulytės dėmesio.

Projekte mielai sutiko dalyvauti ir prof. habil dr. Vytenis Rimkus. Mokslininkas tautos neatsiejamą ryšį nuo krikščionybės aptinka šiauliečių kurtuose ir naudotuose ekslibrisuose – knygos ženkluose, žyminčiuose jų savininkus.

Profesorius Vytenis Rimkus. Nuotr. Ievos Slonksnytės.

SAKRALINIAI EKSLIBRISAI

Išsiplėtojusi ekslibrisų kūryba iškelia nemažai jų klasifikavimo klausimų. Nuo viduramžių atkeliavę iki mūsų dienų kaip visuomenės ryšių su knygomis reiškinys, jis tapo tam tikru kūrybinės, kultūrinės raidos rodikliu. Jų gausa ir įvairovė susiklosto į praktinę jų egzistavimo erdvę, drauge estetinę jų vertę, žinių kaupimo ir perdavimo funkciją. Pradėti kurti kaip pavieniai užsakymai ar dedikacijos, ekslibrisai susilaukė seminarų, kūrybinių konkursų, tarp jų ir tarptautinių. Vystosi kolekcionavimas, tarpusavio ryšiai, leidžiami katalogai ir albumai.Visos šios savybės ir sutelpa tame nedideliame grafikos darbelyje.

Klasifikavimo srityje galimos grupės pagal sukūrimo laikotarpį, pagal tautas, valstybes, visuomenės grupes, įvairias išpildymo technikas. Egzistuoja originalo ir reprodukcijos tapatumas ir skirtingumas, kūrėjo parašas. Ekslibrisas reprezentuoja jį sukūrusį autorių ir biblioteką bei jos savininką ir kt. Galima klasifikacija ir pagal žanrus, vaizdavimo siužetus bei elementus: tautiniai, erotiniai, propagandiniai, sakraliniai. Kaip tik į pastaruosius ir pabandysime pažvelgti.

Pažvelkime į mūsų lietuviškojo ekslibriso kūrėjo Gerardo Bagdonavičiaus kūrybą. Tai pripažintas lietuviško ekslibriso pradininkas, sukūręs daug šių kūrinių savo meto žmonėms: pedagogams, artistams, valdininkams. Kiekviename iš ekslibrisų atskleidžiama knygos savininko asmenybė, jo specialybė, pomėgiai. Daugiau ar mažiau sakralumo elementų yra kunigams skirtuose kūriniuose. Šiuo požiūriu ryškiausias yra kun. Stasiui Stoniui skirtas ekslibrisas.

Aut. G. Bagdonavičius. Kunigui Stasiui Stoniui skirtame ekslibrise vaizduojami liaudies statiniai:
koplytstuliai ir stogastulpiai.

Centre vaizduojama stilizuota monstrancija su kylančiais iš jos spinduliais, apsupta dviem degančiomis žvakėmis. Visą šią viršun besiveržiančią kompoziciją supa grupė koplytstulpių ir stogastulpių, jie įvairių formų, tačiau dominuoja triaukščiai liaudies statiniai, pripažinti kryždirbystės šedevrais. Ekslibrise akcentuojama žmogaus religinė-ritualinė profesija, lietuviškoji erdvė ir patriotizmas interpretuojant liaudies kūrybos neatsiejamą ryšį su krikščionybe.

Aut. G. Bagdonavičius. Kunigo Kazimiero Jasėno ekslibrisas:

centrą gaubia keturi gausiai ornamentuoti kryžiai, horizonto linijoje –

Rūpintojėlis, įvairūs kryželiai, o centre – antikinė apnuoginti

vyro skulptūra.

Artima kompozicija pasižymi ir kun. Kazimiero Jasėno ekslibrisas: centrą gaubia keturi gausiai ornamentuoti kryžiai, horizonto linijoje – Rūpintojėlis, įvairūs kryželiai, o centre – antikinė apnuoginto vyro skulptūra. Bendru vaizdu pabrėžiama, kad K. Jasėnas yra ne tik kunigas, bet ir meno tyrėjas, savo visuotinės meno istorijos tritomyje akcentuojantis antikos ir renesanso meną, taip pat lietuvių liaudies meną. Kunigų A. Rinkevičiaus, J. Korsako ekslibrisus G. Bagdonavičius aprėmina kryžiaus siluetais, jų apsuptyje – visa materialinė ir dvasinė asmenybių raiška. Sakralinių detalių esama ir kituose dailininko ekslibrisuose. Štai Aldonos ir Vytauto Saulių ekslibriso centre – atversta knyga ir spinduliuojanti saulė, jas jungia dviejų rankų ištiesti delnai. Saulės spindulių diskuose matomi vėl tie patys stogastulpiai, paminklų ir bažnyčių fragmentai.

Aut. G. Bagdonavičius. Aldonos ir Vytauto Saulių ekslibriso
centre – atversta knyga ir spinduliuojanti saulė, jas jungia dviejų
rankų ištiesti delnai. Saulės spindulių diskuose matomi stogastulpiai,
 paminklų ir bažnyčių fragmentai.

Savitai spręstas architekto Karolio Reisono ekslibrisas: į dangų kylantys rūmai ir bažnyčios bokštas, savo vaizdu primenantis jo suprojektuotą bažnyčią Kaune. Įdomu, kad kuriant šį ekslibrisą Kaune bažnyčia dar nebuvo statoma, bet dailininkas su architektu bendravo, klausėsi jo patarimų pagal paties dailininko projektą statomo namo reikalais. Beje, ir šiame ekslibrise esama liaudies kryždirbystės detalių. O Šiaulių bažnyčia pavaizduota ir viename autoekslibrise.

Aut. G. Bagdonavičius. Architekto Karolio Reisono ekslibrisas:

 į dangų kylantys rūmai ir bažnyčios bokštas, savo vaizdu

primenantis jo suprojektuotą bažnyčią Kaune.

Šie sakralumo požymių turintys ekslibrisai sudaro nedidelę dalį G. Bagdonavičiaus ekslibrisų, panašų žanrinį santykį galima surasti ir kitų dailininkų kūryboje. Štai Romualdas Čarna rodo, kaip atsidarius dangaus vartams, Motiejus Valančius vienoje rankoje neša Bibliją, o ant pečių vargšą žmogelį. Romano Šaliamoro M. Valančius – tai ūkininkas su sietuve, beriantis į laukus duonos, gėlių ir blaivybės sėklas. Alfonsas Čepauskas popiežių pateikia kaip tarpininką tarp danguje šviečiančios Dievo akies ir apačioje – Vilniaus panoramos. Galima būtų pasitelkti dar ir dar šimtus įvairiausių įdomių lietuviškų ir užsienietiškų ekslibrisų su savitomis interpretacijomis, sakralumo temos įvairove.

Pastaruoju metu šį žanrą ypač praturtino rengiami konkursai, kuriuose šalia lietuvių dailininkų gausiai dalyvauja užsieniečiai. Iš tokių konkursų reikšmingi: 1992 m. Vilniuje surengtas sakralinio ekslibriso konkursas, 1996 m. Šiauliuose Motiejaus Valančiaus 195 metinėms paminėti, 1998 m. Šiauliuose – Kryžių kalno tema, 1993 m. Vilniuje – popiežiaus šventojo Tėvo Pauliaus II apsilankymui Lietuvoje pažymėti. Išleisti šių konkursų katalogai, apdovanoti prizininkai, daugybė jų nusėdo kolekcijose, autorių rinkiniuose. Pažymėtini šių konkursų iniciatoriai, entuziastai Alfonsas Čepauskas, Jonas Nekrašius, daug dailininkų ir kultūros darbuotojų. Šitokios organizacinės priemonės skatina vietos ir užsienio dailininkų bendradarbiavimą, tarpusavio pažinimą. Maži kūrinių formatai palengviną abipusę kaitą, plėtotę pasaulyje.

Šie konkursai parodė, kokios didelės galimybės yra ekslibriso plėtotei, tame tarpe ir sakraliniam. Didžioji jų dalis skirta vienam asmeniui, kunigui, istorinei asmenybei. Popiežiui skirtų ekslibrisų vyraujantis motyvas kryžius, yra Romos ir Lietuvos bažnyčių vaizdų, šventųjų, paties popiežiaus, evangelijų siužetų. Motiejui Valančiui skirti ekslibrisai apima didesnę dedikuojamųjų skalę: kai kuriuose jų įvardijami asmenys, susiję su M. Valančiaus kūryba, idėjomis, istoriniais faktais. Itin platus vaizdinis spektras Kryžių kalnui skirtuose ekslibrisuose – tai įvairiausios kryžių formos, jų grupės, peizažo elementai, esama tautinių motyvų. Prie sakralinio žanro skirtini ekslibrisai, sukurti vienuolynų, bažnyčių, bendruomenių, mokslo įstaigų bibliotekoms. Kaip tik šie ekslibrisai išlaiko savo praktinį ryšį su knyga, su biblioteka.

Apskritai šiuo metu ekslibrisas yra tapęs smulkiosios grafikos specifiniu dailės kūriniu, daugeliu atvejų pakeitusiu gyvenamąją erdvę, savąjį funkcionalumą. Gyvenimą knygos viršelio antrojoje pusėje jis pakeitė gyvenimu kolekcijose, ekspozicijose. Jis tampa mažatiražiniu, jo autorystės vaidmuo pagal reikšmingumą kinta. Ekslibrisas, įvardijamas popiežiui, vertinamas renkamas, saugomas pirmiausia  kaip popiežiaus ženklas, o dažnai net labai puikus ekslibrisas, skirtas visuomenei nežinomam asmeniui, pirmiausia vertinamas kaip autoriaus kūrinys. Galima tvirtinti, kad popiežiui kuriamas ekslibrisas tikrai nebus klijuojamas į jo biblioteką, tačiau jis patvirtina dedikuojamosios asmenybės ideologiją ir darbus. Susilieję knyga ir menas tampa bendrosios kultūros ženklu. Į to ženklo erdvę įeina ir sakralinis ekslibrisas.

Prof. Vytenis Rimkus

Projekto „Kraštotyros ekspedicija „Kur liūdi kryžiai pakelėm. II“ organizatorė – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka (projekto vadovė Sigita Vaitkaitytė). Dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba:

EKSLIBRISAI ATKURTOS LIETUVOS ŠIMTMEČIUI

Projekto „Ex Libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ organizatorė – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka. Rėmėjai:

Tarptautinio konkurso „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ katalogas (sud. Bronius Maskuliūnas, Jonas Nekrašius, Asta Kaktytė)

Ekslibrisas pasaulyje, Lietuvoje ir Šiauliuose užima deramą vietą gausioje grafikos ir vaizduojamojo meno srityje. Ypač jis populiarus JAV, Kinijoje, Italijoje, Japonijoje, Čekijoje, Belgijoje, Anglijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, Lietuvoje. Šiuolaikinės grafikos tendencijos leidžia džiaugtis ekslibriso vieta meno pasaulyje ir kultūroje. Šios ir kitos mintys atsispindi Forumo proga išleistame ir pristatytame leidinyje „Lietuvos ekslibrisui – 500: evoliucija ir šiuolaikinės tendencijos. Tarptautinio forumo medžiaga“ (sudarytojai prof. dr. Bronius Maskuliūnas ir Asta Kaktytė), kurį 300 egz. tiražu išleido Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka (spausdino UAB Petro ofsetas). Leidinį sudaro trys struktūrinės dalys: pirmojoje skelbiami forume skaityti pranešimai ekslibriso tema, antrojoje supažindinama su forume vykusiomis ekslibrisų kūrybos dirbtuvėmis, trečiojoje – pristatomos forumo metu atidarytos penkios žinomų Lietuvos ekslibriso kūrėjų parodos. Jis skirtas dailininkams, menotyrininkams, dailės mokytojams, knygos ženklo propaguotojams, visiems, besidomintiems ekslibriso raida. Leidinys  gausiai iliustruotas Lietuvos knygos ženklais.

Šiauliuose vykusio tarptautinio Forumo „Lietuvos ekslibrisui – 500: evoliucija iršiuolaikinės tendencijos“ metu buvo išsakytos mintys, kad ekslibrisas kaip ir knyga neprarado ir ateityje nepraras savo vertės ir kaip meno sritis niekada neišnyks. Šiuolaikinis ekslibrisas vis dažniau tapatinamas ne vien su konkrečiu savininku, bet skiriamas ir reikšmingoms datoms, jubiliejams, taip pat fiksuojamas istorinis procesas. Ne išimtis ir Šiauliuose surengtas tarptautinisekslibrisų konkursas „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“.

Forumas baigėsi. Tegyvuoja ekslibrisas ir knyga! Lapkričio 17 dieną Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, Knygų mugės metu buvo paskelbti konkurso laureatai, apdovanoti nugalėtojai ir paskatinamųjų premijų laimėtojai ir pristatytas tarptautinio ekslibrisų konkurso „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ katalogas (sud. prof. dr. Bronius Maskuliūnas, Jonas Nekrašius ir Asta Kaktytė).

Su tarptautinio ekslibrisų konkurso darbais buvo galima susipažinti specialiai meninės knygrišystės meistrės Leonoros Kuisienės sukurtame kilnojamosios parodos albume. Atkurtos Lietuvos šimtmečiui įamžinti meninės knygrišystės meistrė L. Kuisienė iš Kauno, sukūrė unikalią, inovatyvią, įvairioms ekspozicinėms erdvėms pritaikytą, tarptautinio konkurso „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ kilnojamosios parodos albumą. Tai neklijuotas, tik virvele perrištas 100 lapų, 7,400 kg svorio (35 x 36 x 13 cm dydžio) albumas, kuriame sudėti visi į konkursą ir parodą atrinkti Lietuvos ir pasaulio dailininkų darbai, sukurti tarptautiniam konkursui „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“. Menininkė tarptautinės parodos „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ eksponatus išdėstė ant atskirų lapų ir pagamino jiems odinį viršelį, pritaikydama senųjų XIV-XVIII a. knygų rišimo technikas ir puošybą.    

Tarptautinio konkurso paroda-knyga „Ex Libris. Atkurtai Lietuvai – 100“. Aut. Leonora Kuisienė.

Knygrišė L. Kuisienė apie šį parodos albumą papasakojo: „Knyga įrišta ilgojo dygsnio (Longstitch bookbinding) būdu. Tai toks rišimas, kai lapai išlieka laisvi, neklijuoti, o knygos lankai tiesiog įrišami į odinį viršelį. Knygos viršeliui panaudota stora, diržinė, augalinio rauginimo oda. Viršelis dekoruotas senovine dekoravimo technika – odos graviūra. Tai toks odos dekoravimo būdas, kai piešinys yra kuriamas kalinėjimo būdu ir nenaudojami jokie presai ar ornamentinės klišės. Dekorui sukurti buvo naudojami odos rėžtukai išgauti tam tikras dekoratyvines detales. Oda dažyta, tonuota, lakuota rankomis, ji nėra fabrikinio dažymo. Odos krašteliai taip pat dažyti, lakuoti, poliruoti“.  

Sunkiausia ir unikali Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos tarptautinio ekslibrisų konkurso „Atkurtai Lietuvai – 100“ parodos albumas saugomas ŠAVB Knygos grafikos centre. Visai šalies meno bendruomenei reikšmingas albumas ir unikali kilnojamoji paroda sukurti vykdant projektą „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“, kurį rėmė Lietuvos kultūros taryba, Kultūros ministerija ir Šiaulių miesto savivaldybė. Planuojama tarptautinio ekslibrisų konkurso parodos „Atkurtai Lietuvai – 100“ albumą ir jai skirtus leidinius pristatyti 2019 m. vasario mėnesį Vilniaus knygų mugėje.

Jono Nekrašiaus inf.
Leonoros Kuisienės nuotr.

Tarptautinio konkurso paroda-knyga „Ex Libris. Atkurtai Lietuvai – 100“. Aut. Leonora Kuisienė.

Projekto "Ex Libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ organizatorė:
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka

Projektą iš dalies finansavo:

Lietuvos kultūros ministerija

Lietuvos kultūros taryba

Šiaulių miesto savivaldybė

Dėkojame UAB „Stiklita Šiauliai“ vadovui Sauliui Nemeikščiui už suteiktą paramą projektui „Ex Libris. Atkurtai Lietuvai – 100“. Unikaliai parodai pagamino mobilią parodinę lentyną. 

ŠIAULIŲ KNYGŲ MUGĖJE VEIKĖ EKSLIBRISŲ KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS. ATKURTAI LIETUVAI – 100

Ekslibrisas šiauliečiui kultūros istorikui Jonui Nekrašiui. Aut. Virginija Kalinauskaitė

2018 metų lapkričio 17 dieną, Šiaulių knygų mugės šeštadienį, Knygos grafikos centre šurmuliavo ekslibrisų kūrėjai. Jais galėjo tapti kiekvienas, apsilankęs šiame renginyje. Vieni specialiai atėjo sukurti knygos ženklą sau, savo draugui, bičiuliui, kiti – tiesiog išbandyti savo kūrybines jėgas su nauja medžiaga. Ilgai netrukus, dailininkės padedami, autoriai galėjo mėgautis savo sukurtais ekslibrisais ir juos, sunumeruotus ir pasirašytus, neštis namo ar čia pat padovanoti asmeniui, kuriam jis buvo kurtas. Tarp tų, kurie atrado kūrybinį džiaugsmą ekslibrisų dirbtuvėse ir sukūrė ne tik sau knygos ženklą, bet ir draugams, bibliotekai, paminėtini tokie dailininkai meistrai kaip Alfonsas Čepauskas, Virginija Kalinauskaitė, Algimantas Šlapikas, Andrius Seselskas. Įdomu buvo stebėti, kaip ekslibrisus kūrė žinomi rašytojai Liutauras Degėsys, Arvydas Juozaitis, Laura Sintija Černiauskaitė, Kristina Gudonytė, taip pat ir jaunieji autoriai Mindaugas Jonas Urbonas, Marius Povilas Elijus Martynenko. Kaip niekad ore tvyrojo kūrybinė energija, netilo smagios kalbos, mezgėsi naujos pažintys, o kartais įsigalėdavo sakrali tyla. Ekslibrisų kūrimo dirbtuvių dalyviams, neturintiems meninio pasirengimo, procesas tapo netikėtu, sėkmingu rezultatu. Tai liudija  sukurtų knygos ženklų gausa ir įvairovė. Prasminga, kad ekslibriso atėjo susikurti ir gerai žinomi šiauliečiai Vytautas Bikulčius, Rolandas Parafinavičius, Antanas Sireika ir kiti.

Aut. Algirdas Vaicekauskas

Aut. Rolandas Parafinavičius

Ekslibrisų dirbtuvių tikslas buvo pristatyti ekslibriso meną, kuris yra Šiaulių miesto istorijos ir kultūros  dalis, neatsiejama nuo iškilių asmenybių. Dirbtuvių lankytojus buvo siekiama pritraukti domėtis knygos ženklo menu, supažindinti su naujomis šio meno formomis ir juos kurti.

Ekslibrisų kūrybinės dirbtuvės – projekto „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ baigiamojo renginio dalis.

                                                

Lolitos Brazos inf.                                             

Projekto organizatorė Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka.
Projektą dalinai finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė.

ATKURTOS LIETUVOS ŠIMTMEČIUI UNIKALI EKSLIBRISŲ PARODA

Kviečiame Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Knygos grafikos centre aplankyti „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ meninės knygrišystės parodą. Paroda, tai šiuolaikinės mažosios grafikos ir senųjų amatų tradicijų, knygos puošybos, derinys. 
Paroda pristatyta lapkričio 17 d. Šiaulių knygų mugės metu ir veiks iki 2018 m. gruodžio 17 d.

Paroda-knyga „Ex Libris. Atkurtai Lietuvai – 100“. Aut. Leonora Kuisienė

Atkurtos Lietuvos šimtmečiui įamžinti sukurta inovatyvi, įvairioms ekspozicinėms erdvėms pritaikyta konkurso „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ paroda. Tai 100 lapų, 7,4 kg (35x36x13 cm) neklijuota, tik virvele perrišta meninė knyga, kurioje telpa Lietuvos ir pasaulio dailininkų ekslibrisų konkurso kūriniai. Ypatingos parodos-knygos idėją įgyvendino meninės knygrišystės meistrė Leonora Kuisienė. „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ parodos eksponatus menininkė išdėstė ant atskirų lapų ir pagamino jiems odinį viršelį, pritaikydama senąsias XIV–XVIII a. knygų rišimo technikas ir puošybą. Apie savo kūrinį menininkė pasakoja: „Knyga surišta ilgojo dygsnio (Longstitch bookbinding) būdu. Tai toks rišimas, kai lapai išlieka laisvi, neklijuoti, o knygos lankai tiesiog įrišami į odinį viršelį. Knygos viršeliui panaudota stora, diržinė, augalinio rauginimo oda. Viršelis dekoruotas senovine dekoravimo technika – odos graviūra. Tai toks odos dekoravimo būdas, kai piešinys yra kuriamas kalinėjimo būdu ir nenaudojami jokie presai ar ornamentinės klišės. Tam tikros dekoratyvinės detalės išgautos odos rėžtukais. Oda dažyta, tonuota, lakuota rankomis.“ 

Visai šalies meno bendruomenei reikšmingas unikali paroda pagaminta vykdant projektą „Ex Libris. Atkurtai Lietuvai – 100“, kurį rėmė Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Astos Kaktytė inf.
Ievo Slonksnytės nuotr.

Dėkojame UAB „Stiklita Šiauliai“ vadovui Sauliui Nemeikščiui už suteiktą paramą projektui „Ex Libris. Atkurtai Lietuvai – 100“. Unikaliai parodai pagamino mobilią parodinę lentyną. 

UAB „Stiklita Šiauliai" (vadovas Saulius Nemeikštis). www.stiklita.lt

TARPTAUTINIO KONKURSO „EX LIBRIS ATKURTAI LIETUVAI – 100“ KŪRINIAI IR JUBILIEJINIS KATALOGAS

Projekto „Ex Libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ organizatorė – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka. Rėmėjai:

I premija. Hayk Grigoryan /Armėnija
Tarptautinis konkursas „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“

Jubiliejiniai metai Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (ŠAVB) prasidėjo 2017 m. parengus projektą „Ex Libris. Atkurtai Lietuvai – 100“, kurio tikslas organizuoti visuomenę vienijančią šimtmečio minėjimo iniciatyvą, į kurią pakviesti įsitraukti Lietuvos ir užsienio šalių menininkai. Pasaulio dailininkai ir mažosios grafikos kūrėjai kūrė konkursui ekslibrisus, skirtus Lietuvos valstybės atkūrimui, valstybės institucijoms, iškilioms asmenybėms, susijusioms su šia reikšminga data. 2018 metų Vasario 16-osios minėjimo išvakarėse visuomenei ŠAVB buvo pristatyti tarptautinio konkurso „Ex Libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ kūriniai. Sulaukėme ir svarbaus, išliekamąją vertę turinčio katalogo. Kataloge publikuojami meniškiausi ir geriausiai konkurso reikalavimus atitinkantys ekslibrisai. Darbus leidiniui ir apdovanojimams atrinko vertinimo komisija, sudaryta iš JAV, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos dailininkų ir kolekcininkų. 

Kataloge išskirti konkurso laureatų ir prizininkų armėnų dailininko Hayko Grigoryano, lietuvių menininkės Ugnės Žilytės, Pietų Afrikos Respublikos dailininko Gervasio Robleso, turkų dailininko Burako Erhano Tarlakazano ir dailininkės iš Rusijos Tatjanos Kriukovos ekslibrisai. 

Surengta unikali konkurso darbų paroda, kuri kartu su išleistu konkurso darbų katalogu, pristatyta per 2018 metų Šiaulių knygų mugę.

Astos Kaktytės inf.

II premija.  Ugnė Žilytė / Lietuva
Tarptautinis konkursas „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“

III premija. Gervasio Robles / Pietų Afrikos Respublika
Tarptautinis konkursas „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“

Paskatinamoji premija. Burak Erhan Tarlakazan / Turkija
Tarptautinis konkursas „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“

Paskatinamoji premija. Tatjana Kriukova / Rusija
Tarptautinis konkursas „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“

Projekto „Ex Libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ organizatorė – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka. Rėmėjai:

 

NAUJAS LEIDINYS 500 METŲ LIETUVOS EKSLIBRISO JUBILIEJUI MINĖTI

Vartykite leidinį internete ČIA

„XX a. pabaigoje būgštauta, kad naujosios virtualios technologijos ženklina knygos pabaigą, tačiau mus vis dar pasiekia naujų leidinių gausybė, o ypatingo skonio ir kone aristokratiškos laikysenos asmenys juos puošia knygos ženklais. Ekslibriso aktualumą rodo Šiauliuose surengtas tarptautinis forumas, kuriame savo įžvalgomis dalijasi tyrėjai, vyksta kūrybinės dirbtuvės ir meno parodos.“

Prof. Remigijus Venckus 

Projekto „Lietuvos ekslibrisui – 500: evoliucija ir naujos kryptys“ organizatorė – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka. 

Projektą dalinai finansavo Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.  

PROJEKTO „LIETUVOS EKSLIBRISUI –500“ KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS

2018 metais Lietuvos kultūros ir meno istorijoje seniausiam žinomam knygos ženklui – herbiniam Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo superekslibrisui – sukako 500 metų. Šiai sukakčiai paminėti Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka (ŠAVB) nuo kovo iki lapkričio vykdė projektą „Lietuvos ekslibrisui – 500: evoliucija ir naujausios kryptys“, skirtą ne tik  dailininkams, menotyrininkams, dailės mokytojams, knygos ženklo propaguotojams, bet ir visiems, besidomintiems ekslibriso raida.

Projektą „Lietuvos ekslibrisui – 500“ sudarė keturios dalys: ekslibrisų kūrybinės dirbtuvės, ŠAVB pranešimas lietuviško ekslibriso tema XXXVII FISAE kongrese Prahoje, tarptautinis ekslibrisų forumas Šiauliuose ir specialiai šiam projektui išleistas leidinys.

ŠAVB septynis projekto mėnesius vyko kūrybinės dirbtuvės žmonėms, neturintiems specialaus meninio pasirengimo. Pravesti 44 knygos ženklo kūrimo užsiėmimai 597-iems projekto dalyviams. Užsiėmimų dalyviai kūrė sau dovanas – ekslibrisus, naudodami antrines žaliavas, galiausiai atskleisdami svarbiausias ekslibriso savybes. Edukacinėse veiklose dalyvavo: Šiaulių miesto ir rajono moksleivių, regiono bibliotekininkų, sportininkų, Valstybinės mokesčių inspekcijos grupės. Vyko individualūs ekslibriso kūrimo užsiėmimai, kurių dalyviai – Lietuvos rašytojai, politikai. Dirbtuvėse ekslibrisus kūrė tokie žinomi žmonės kaip dr. Stasys Šedbaras, Selemonas Paltanavičius, Aušra Maldeikienė, Aušra Mažonė, prof. Liudas Mažylis ir kt.

Linoraižinys naudojant baltąją liniją. Ekslibrisas sukurtas tarptautinio forumo
„Lietuvos ekslibrisui – 500“ kūrybinėse dirbtuvėse.

Tarptautinio forumo metu, spalio 26-27 dienomis, greta pranešimų vyko net 6 skirtingos kūrybinės dirbtuvės, kuriose įvairias (ne)tradicines ekslibrisų gamybos technikas demonstravo svečiai iš Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos. Šiose kūrybinėse dirbtuvėse galėjo dalyvauti visi norintys pasigaminti savo ekslibrisą ir išmėginti naujas technologijas bei neįprastas, unikalias grafikos technikoms priemones. Meno specialistams ir visuomenės nariams ekslibriso kūryba pristatyta kaip viena meninės raiškos formų, kaip technologiškai (ne)sudėtingas, bet smagus saviraiškos būdas.

Forumo kūrybinėse dirbtuvėse.

Projekto „Lietuvos ekslibrisui – 500: evoliucija ir naujos kryptys“ organizatorė – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka. 

Projektą dalinai finansavo Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.  

LIETUVOS DAILININKŲ EKSLIBRISŲ PARODA. TARPTAUTINIS FORUMAS „LIETUVOS EKSLIBRISUI – 500“

EKSLIBRISŲ FIESTA POVILO VIŠINSKIO

VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE

Ekslibriso menui, kaip ir smuikavimui,

reikia jautrios sielos ir virtuoziško atlikimo

Antanas Olbutas, lietuvių dailininkas

     Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, III aukšto erdvėse veikia lietuvių dailininkų A. Burbos, A. Čepausko, A. Kmieliausko, M. Petrulio ir P. Repšio ekslibrisų parodos, skirtos tarptautiniam ekslibrisų forumui „Lietuvos ekslibrisui – 500“. Šis lietuvių dailininkų penketas atstovauja skirtingiems žanrams ir grafikos stiliams. Kiekvienas iš jų išskirtinis ir jų kūrybos su niekuo nesupainiosi. Jų sukurti knygos ženklai žinomi kolekcininkams iš viso pasaulio, buvo eksponuojami parodose ir konkursuose Lietuvoje ir užsienyje. Šie dailininkai daugelio respublikinių ir tarptautinių ekslibrisų konkursų nugalėtojai ir prizininkai. Jų kūryba – tikra šventė lietuviško ekslibriso mylėtojams, prasminga dovana Šiauliams – Lietuvos ekslibriso 500-mečio proga. Pristatome kiekvieno iš šių autorių kūrybą ir jų pasiekimus ekslibriso srityje.

Virgilijus Augustinas Burba

     Burba Augustinas Virgilijus, g. 1943 06 27 Grūšlaukio k., Kretingos aps. Grafikas, tapytojas, medalių kūrėjas. Ekslibrisus pradėjo kurti 1966 m. studijuodamas LVDI dailės pedagogiką, yra sukūręs per 400 įvairiomis grafikos technikomis (Ex libris R. 1975, Gecevičiūtės Ligijos. 1975, Burbos V. 1975, Vilniaus universitetui 400 metų. 1975, Aloyzo Každailio, Puidokaitė Asta. 1986, Jonas Basanavičius. 2001).  Surengė individualias ekslibrisų parodas Klaipėdoje 1977, 1978, dvi 1980, 1981 m. Nuo 1973 m. nuolatinis respublikinių ekslibrisų parodų, tarptautinių Vilniaus ekslibrisų bienalių dalyvis ir kt.

Apdovanojimai: garbės medalis – 1986, 1988 metais tarpt. ekslibrisų bienalėse Malborke (Lenkija); premijos – 1984 m. tarptautinio ekslibrisų konkurse Kortonoje (Italija) paskatinamoji premija (už Kortonos miestui skirtus ekslibrisus), 1988 m. tarptaut. G. D‘Annunzio ekslibrisų konkurse (abi Italijoje), 1997 m. tarptaut. Ekslibrisų konkurse „Pro Loco Roccalbegna“ Milane, 2006 tarptaut. Ekslibrisų konkurse „IX parolimpinės Turino žaidynės“ (abi Italijoje) ir kt.

       Kolekcininkas ir ekslibrisų tyrinėtojas iš Olandijos Jos Watershoot rašo: „Po pirmųjų menininkų kūrybos pasirodymų iš Rytų Europos, pastebėjau Augustino Virgilijaus Burbos ekslibriso graviūras. Jo darbai sudomino šio žanro kolekcininkus savo pasaulėvaizdžiu, turtinga ir individualizuota raiška“. 

Alfoncas Čepauskas

      Čepauskas Alfonsas, g. 1929 03 18 Gedgaudiškės k., Skaudvilės vls., Tauragės aps. Grafikas. Ekslibrisus pradėjo kurti 1961 m., jų sukūrė įvairia grafikos technika per 1300 (E. Pellai. Lago Maggiore. 1989, J. Tamašausko. 1991,  E. Simonaičio. 2001, J. Čumačenka. 2002 ir kt.). Lietuvos ekslibrisininkų klubo garbės pirmininkas. Paskelbė straipsnių apie ekslibriso meną, parengė jubiliejinį leidinį „Pripažinimo keliu. Lietuvos ekslibrisininkų klubui 20 metų“ (V., 2002), išleido metodinę knygą „Kaip sukurti ekslibrisą: grafikos technikos (V., 2007), surengė Lietuvos ir tarptaut. Ekslibriso parodų („Vilnius – metropolis Lituaniae“, 1989; „Gediminui – 650“, 1991; „Sakralinis ekslibrisas“, 1992; „M. K. Čiurlioniui – 125“, 2000; „Žalgiriui – 600“, 2010, ir kt.), sudarė jų katalogų. Nuo 1968 m. dalyvauja ekslibrisų parodose ir konkursuose Lietuvoje ir užsienyje. Yra surengęs 55 asmenines ekslibrisų ir grafikos parodas Lietuvoje ir užsienyje. Dalyvavo arti 300 vietinių ir tarptautinių parodų Čekijoje, D. Britanijoje, Italijoje, Japonijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose užsienio šalyse. Per dvidešimt metų vadovavo Lietuvos ekslibrisininkų klubui.

      Apdovanojimai: 1978 m. tarptautinio ekslibrisų konkurso „Bitės ir bičių produktai“ Liublianoje (Jugoslavija) premija; 1983 m. – tarptautinio ekslibrisų konkurso „Medis visais požiūriais“ Vinsėjo mieste (Prancūzija) III premija; 1985 m. – tarptautinio ekslibrisų konkurso „Kalnai ir sportas“ Bormijo mieste (Italija) paskatinamoji premija; 1986 m. tarptautinio ekslibrisų konkurso „Lago Madžorės ekslibrisas“ Luino mieste (Italija) pažymėjimas,  2010 m. tarptautinio ekslibrisų ir mažosios grafikos konkurso „Žalgiris – 600“ prizu ir kt. Surengė individualias ekslibrisų parodas Vilniuje (1977, 1978), Skaudvilėje ir Tauragėje (1981), Lenkijoje (1978) ir kt. Iš viso įvairiose respublikiniuose ir tarptautiniuose ekslibrisų konkursuose pelnė per 50 įvairių apdovanojimų.

      A.Čepauskas apie knygos ženklą yra pasakęs: „Ekslibrisas – viena minčių labirintais atklydusi vizija, sustabdyta ir įkūnyta trapioje medžiagoje – popieriuje, gal ir yra ta vieta, kurioje ryškėja sumanymų spiralės kontūrai. Ir jeigu pavyksta čia išsakyti savo ar kitų norus, lūkesčius ar credo, gal ir lengvesnis tampa metų „turtas“ ir nutolsta pasirodantis liūdesys“.

      

Antanas Kmieliauskas

Kmieliauskas Antanas, g. 1932 03 08 Olendernės k., Butrimonių vls., Alytaus aps. Tapytojas, skulptorius, grafikas. Ekslibrisus kuria nuo 1962 m., yra sukūręs apie 500 knygos ženklų įvairia grafikos (Vinco K. 1965, Rimanto Dichavičiaus. 1975, Algirdo Dembinsko. 1981, Enzo Pellai. 1990, Zigmo Tamakausko. 2001). Nuo XX a. 7 d-mečio vid. pradėjo kurti autorine spalvota  plastmasės raižinio technika. A. Kmieliauskas apie savo autorinę techniką pasakojo: „Ekslibrisus aš pradėjau daryti nauja savo sugalvota technika. Viskas yra pakankamai dviprasmiška... Yra jau seniai žinomos grafikos technikos ir jas naudojant padaryta labai gerų darbų, o mano technika darbui labai nepatogi. Kadangi taip daugiau niekas nedaro, tai išlaikydamas sukurtą stilių ir darydamas klišes aš sugaištu labai daug laiko... Kol tą mažą darbą padarau laiko reikia sugaišti kartais daugiau, kaip prie didelės skulptūros...  Kurdamas ekslibrisą atrandi įvairių eksperimentavimo galimybių. Kad šis mažo formato kūrinėlis būtų įdomus, dažnai ieškai vis kitokios struktūros, piešinio kompozicijos, reljefo ar kolorito. Daugelio idėjų negalėdamas įgyvendinti monumentalioje tapyboje, jas vienaip ar kitaip perteikiau knygos ženkluose. Ne visada buvo įmanoma parodyti savo sukurtą skulptūrą, freską, tapybą, o tūkstančiai ekslibrisų atspaudų pasklido per Lietuvos ir kitų šalių kolekcininkus. Knygos ženklai tapo nuoširdžiausia meno gerbėjų bendravimo forma“.  1966 m. A. Kmieliauskas pirmąkart dalyvavo Čekoslovakijoje vykusioje tarptautinėje ekslibrisų parodoje. Nuo 8 dešimtmečio daugelio respublikinių ir tarptautinių ekslibriso parodų D. Britanijoje, Danijoje, Ispanijoje, Italijoje, Japonijoje, Lenkijoje, kt. šalyse dalyvis.

     Apdovanojimai: 1970 m. apdovanotas XIII tarptautinio ekslibriso kongreso konkurse Budapešte III premija; 1974 m. – San Vito miesto (Italija) tarptautinio ekslibrisų konkurso, skirto miesto municipaliteto bibliotekai, aukso medaliu; 1974 m. – XV tarptautinio ekslibriso kongreso Bledo mieste I premija. 1976, 1978 m. – V, VI tarptautinių šiuolaikinio ekslibriso bienalių Malborke garbės medaliai. 1980 m. – tarptautinės ekslibrisų parodos „Inter-ex libris 80“ Frederikshaune laureatas“; Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejaus respublikinio ekslibrisų konkurso I premija. VI-osios Vilniaus ekslibrisų bienalės laureatas (1987) ir kt.

      Prof. V. Rimkus apie šio dailininko kūrybą rašo:  „A. Kmieliauskas svariai įsijungė į lietuviškojo ekslibriso raidą dar sovietų okupacijos laikais, tai buvo būdas ir galimybė  su jais dalyvauti užsienio parodose. Tam tikslui dailininkas išrado ir ištobulino originalią spalvotosios grafikos techniką. Visi  jo sukurti ekslibrisai yra vienetiniai, nerasime dviejų visiškai vienodų. Jo ekslibrisai tampa ne tik knygos ir tuo labiau bibliotekos ženklu, o kartu ir žmogaus simboliniu portretu, atskleidžiančių jo dvasinę būseną, interesų ratą ir meilę knygai“.

     

Mindaugas Petrulis

Petrulis Mindaugas, g.  1958 06 15 Baltininkų k., Telšių r. Grafikas. Dizaineris. Ekslibrisus pradėjo kurti 1981 m. studijuodamas LVDI. Yra sukūręs per 200 ekslibrisų įvairiomis grafikos technikomis ir kompiuterine grafika (Birutės P. 1984,  Zigmo Gėlės. 1985, „Titnago“ spaustuvė. Pakruojo filialas. 1986,  Klaipėdos m. centrinė biblioteka. 1988,  Valerijono Juciaus. 2001, Jono Basanavičiaus. 2011,  Ievos Simonaitytės biblioteka. 2016,). Nuo 1983 m. dalyvauja ekslibrisų parodose ir konkursuose Lietuvoje ir užsienyje.

      Apdovanojimai: G. Petkevičaitės-Bitės respublikinio ekslibrisų konkurso I premija (1986); Radviliškio rajono centrinės bibliotekos respublikinio ekslibrisų konkurso I premija (1986); Z. Gėlės-Gaidamavičiaus memorialinio muziejus respublikinio ekslibrisų konkurso II premija (1986) ir kt.

     Prof. V. Janulis apie šio autoriaus sukurtus knygos ženklus rašo: „M. Petrulio ekslibrisus lydi šrifto, kaligrafijos elementai, kurie būdingi ir visiems Klaipėdos krašto ekslibrisams. Ankstyvoje dailininko kūryboje aptinkame ir šriftinių, kaligrafinių ekslibriso etiudų, bylojančių apie lengvą autoriaus ranką, tvirtą kompozicijos struktūrą. Ekslibrisai pasižymi ritmu, harmonija, įspūdinga dinamika. Kūrybinio kelio pradžioje M. Petrulis dirbo šilkografijos technika, vėliau atsiradusios naujos technologijos, kompiuterinė grafika pavergė dailininką savo galimybėmis“.

    

Petras Repšys

Repšys Petras, g. 1940 09 26 Šiauliuose. Grafikas, medalininkas, tapytojas, skulptorius. Ekslibrisus pradėjo kurti 1969, jų yra sukūręs per 100 cinkografijos, litografijos, šilkografijos ir kt. technikomis (Vilniaus universiteto biblioteka 1969, Aktoriaus Laimono Noreikos. 1971, S. Gedos. 1971,  Sigitas Katkus. 1977, Mikas Vilutis. 1977, Pranas Morkus. 1980. L; Norberto Vėliaus. 1981. L, Baltramiejaus Remigijaus. 1981 ir kt.). Nuo 1970 m. dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse ekslibrisų parodose-konkursuose: XIII tarptautiniame ekslibriso kongrese (1970), V ir VI tarptautinėse šiuolaikinio ekslibriso bienalėse Malborke (Lenkija) ir kt.

      Apdovanojimai: Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejaus respublikinio ekslibrisų konkurso I premija (1970), V tarptautinės šiuolaikinio ekslibriso bienalės Malborke specialiu Varšuvos ekslibriso klubo prizu (1971) ir kt.

       P. Repšys apie knygos ženklus pasakojo: „Ekslibrisus pradėjau kurti nuo 1969 m., turiu jų atliktų cinkografijos, serigrafijos ir litografijos technikomis. Ekslibrisai pas mus išpopuliarėjo aštuntajame dešimtmetyje. Žmonės užsisakydavo juos kokio nors jubiliejaus proga. Buvo spaudžiami tiražai, klijuojama į knygas. Be to, tai bene vieninteliai kūriniai, sovietmečiu galėję pusiau legaliai patekti į užsienio parodas, į katalogus. Lietuvių ekslibrisai tapo žinomi ir matomi, laimėta medalių ir diplomų. Kai Vilniuje pradėta rengti Pabaltijo ekslibrisų bienales, tai buvo svarbus įvykis, nes artino tris bendro likimo šalis. Žinoma, Maskvai tai nepatiko“.

      Prof. dr. G Jankevičiūtė rašo: „Šiauliečiai geriau nei kiti Lietuvos gyventojai gali pažinti šį specifinį dailės žanrą, nes turi Gerardo Bagdonavičiaus sukauptą ekslibrisų kolekciją. Susidomėjimą ekslibrisu G. Bagdonavičius diegė ir savo mokiniams. Vienas jų – Petras Repšys, kuris mielai pasakoja, kad iš savo Mokytojo apie ekslibrisą iš esmės sužinojo viską.

      Visi P. Repšio ekslibrisai, nesvarbu, kada ir kokia technika padaryti, - lyg maži apsakymai. Apie savo žmones, savo laiką ir save. Kultūros istorikui tai tikras lobis, dailės mėgėjui – didžiulis malonumas“.

Jono Nekrašiaus inf.

Projekto "Lietuvos ekslibrisui – 500“ organizatorė:

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka

Rėmėjai: 

Lietuvos kultūros ministerija

Lietuvos kultūros taryba

Šiaulių miesto savivaldybė