PRATĘSTAS TARPTAUTINIS EKSLIBRISŲ KONKURSAS „EX LIBRIS. ATKURTAI LIETUVAI – 100“

KONKURSO NUOSTATAI

INTERNATIONAL EX LIBRIS COMPETITION REGULATIONS

Šiomis dienomis į Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešąją biblioteką dažnai ateina laiškai su dailininkų darbais tarptautiniam ekslibrisų konkursui „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ (konkurso globėja Lietuvos Respublikos kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson). Konkurso tikslas – įprasminti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, pagerbti su tuo susijusias iškilias asmenybes. Ekslibrisai gali būti skirti konkretiems asmenims ar institucijoms (iš pateikiamo sąrašo). Kiekviename ekslibrise turi būti įrašas „EX LIBRIS. ATKURTAI LIETUVAI – 100“ ir pasirinkto asmens vardas pavardė ar Lietuvos institucijos, kuriai skiriamas knygos ženklas, pavadinimas.

Iki 2017 m. gruodžio 20 d. tarptautiniam ekslibrisų konkursui gauti 239 darbai, kuriuos sukūrė 133 autoriai iš 26 pasaulio šalių: Pietų Afrikos Respublikos (1 autorius), Austrijos (1), Baltarusijos (2), Belgijos (1), Brazilijos (1), Bulgarijos (1), Čekijos (1), Indijos (3), Italijos (5), Japonijos (6), JAV (1), Kazachstano (2), Kroatijos (1), Latvijos (2), Lenkijos (14), Lietuvos (61), Meksikos (1), Moldovos (1), Norvegijos (1), Prancūzijos (1), Rumunijos (1), Rusijos (5), Serbijos (2), Slovėnijos (2), Turkijos (9), Ukrainos (7).

Atsižvelgdami į dailininkų prašymus, organizatoriai tarptautinį ekslibrisų konkursą „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ pratęsė iki 2018 m. sausio 31 d.

Kviečiame visus dailininkus, knygos ženklo kūrėjus aktyviai dalyvauti tarptautiniame ekslibrisų konkurse. Visiems besidomintiems primename, kad darbus konkursui „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ reikia siųsti adresu:

Tarptautiniam ekslibrisų konkursui
Šiaulių apskrities P. Višinskio viešoji biblioteka
Aušros alėja 62
LT-76235 Šiauliai, Lietuva

Konkursui reikia pateikti po 3 kiekvieno išspausdinto ir autografuoto ekslibriso atspaudus. Kiekviename ekslibrise lietuvių arba anglų kalba turi būti įrašas „EX LIBRIS. ATKURTAI LIETUVAI – 100“.

     

Jonas Nekrašius

Konkurso kuratorius

Kontaktinis asmuo:

Konkurso sekretorė Asta Kaktytė

e-mail menocentras@savb.lt

+370 41 523753

Projektą finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė

GERARDO BAGDONAVIČIAUS EKSLIBRISŲ FONDO NARIŲ ŠVENTINIS SVEIKINIMAS TINKLARAŠČIO LANKYTOJAMS

GBEF nariai. Iš dešinės pirmoji eilė: ŠAVB direktorius Br. Maskuliūnas ir GBEF pirmininkas J. Nekrašius,
kolekcininkas V. Ališauskas, dailininkai Lolita Braza ir V. Janulis, kolekcininkai A.  Skerys ir P. Kaminskas,
dailininkės V. Kovieraitė-Trumpė ir R. Prišmontienė. 
Antroji eilė: bibliotekos Meno ir muzikos skyriaus vedėja L. Naujokienė ir bibliotekininkė A. Kaktytė

PAKRUOJO „AKIRAČIO“ KLUBAS IR EKSLIBRISO SKLAIDA ŠIAURĖS LIETUVOJE (1982-1991)

Savinijus Katauskas, 1982 m.

2017 m. lapkričio 24 d. Pakruojo rajono Juozo Paukštelio viešoji biblioteka paminėjo 80-ąsias įkūrimo metines. Ta proga norėčiau prisiminti šioje bibliotekoje veikusį „Akiračio“ klubą ir jo veiklą, kuria buvo populiarinamas ekslibrisas Lietuvoje. Pakruojo rajono „Akiračio“ klubo pradžią galima skaičiuoti nuo 1979 metų, kai Pakruojo r. viešojoje bibliotekoje (tada vadinta centrine biblioteka) buvo pradėtos rengti pirmosios parodos, susitikimai su menininkais, rašytojais.

1982 m. prie Pakruojo centrinės bibliotekos „Akiračio“ klubo buvo įsteigta ekslibrisininkų sekcija (vadovas J. Nekrašius), kuri veikė iki 1991 m. Tais laikais nebuvo kompiuterių, išmaniųjų telefonų, kitos modernios technikos, tačiau galėjome daugiau bendrauti tiesiogiai, gyvai, keistis laiškais, spaudiniais, meno kūriniais. Todėl mano asmeniniame archyve išliko nemažai laiškų, meno kūrinių, PF (Pour Feliciter), ekslibrisų, kuriuos atsiųsdavo kraštiečiai, kultūros ir meno veikėjai, menininkai. Dalyvaudamas Pakruojo „Akiračio“ klubo, ekslibriso judėjime, Ekslibriso muziejaus, „Žiemgalos“ draugijos veikloje galėjau įgyvendinti kilusias idėjas, pasisemti patirties, kurią dabar plėtoju dalyvaudamas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (toliau – ŠAVB) iki 2014 metų veikusiame Ekslibriso muziejuje, o nuo 2015 m. ir ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo veikloje.

Saulius Ikamas, 1985 m.

Bet grįžkime į Pakruojį. Pakruojo „Akiračio“ klubo ekslibrisininkų sekcija nemažai prisidėjo, kad rajone būtų organizuoti 3 respublikiniai ekslibrisų konkursai, 6 „Mail art’o“ (pašto meno) tarptautinės parodos. Šis klubas kėlė etinio ir estetinio idealo problemas, plėtė skaitytojų akiratį, plėtojo knygos meną ir kultūrą. Klubo nariai buvo įvairių profesijų ir išsilavinimo žmonės, kuriuos jungė bendras potraukis – meilė knygai. Klubas organizavo parodas, susitikimus su rašytojais, poetais, žurnalistais, dailininkais, disputus, knygų aptarimus, seminarus, ekskursijas į literatūrines vietas, dailininkų studijas, muziejus. Prie klubo veikė knygos grafikos ir ekslibrisų, dorovės ir teisės literatūros, folkloro ir muzikos bei grožinės literatūros sekcijos. Kartą per ketvirtį buvo rengiami pašnekesiai apie literatūrą ir meną, organizuojamos knygų ir ekslibrisų parodos, paskaitos, muzikos kūrinių perklausos, diskotekos ir kt.

Įvyko susitikimai su Vilniaus universiteto dėstytoju P. Pečiūra, teisės mokslų kandidatu V. Paviloniu, rašytoju V. Misevičiumi, aktore A. Meilutyte, Vilniaus universiteto profesoriumi geografijos mokslų daktaru Č. Kudaba ir kt. (Nekrašius J. Du klubai rajone. – „Naujos knygos“, 1982, Nr. 8, p. 42-43). Apie Pakruojo centrinės bibliotekos „Akiračio“ klubo veiklą buvo rašoma vietinėje, respublikinėje ir sąjunginėje spaudoje („Knižnoje obozrenije“), leidžiami įvairūs leidiniai, parodų plakatai, bukletai, taip pat katalogai su M. K. Čiurlionio dailės muziejumi, Šiaulių inžinierių namais, Lietuvos ekslibrisininkų klubu. Galima sakyti, kad „Akiračio“ klubas prisidėjo ir prie Sąjūdžio idėjų įgyvendinimo Pakruojyje, „Žiemgalos“ draugijos įsteigimo, „Žiemgalos“ dailininkų plenerų, S. Ušinsko memorialinio muziejėlio, Ekslibriso muziejaus įsteigimo Pakruojo dvaro rūmuose, „Mail art’o“ (pašto meno), italų brolių Rosamilių, Vytauto Osvaldo Virkau, Ž. Mikšio ir kitų užsienyje gyvenančių dailininkų parodų organizavimo.

Gražina Didelytė, 1985 m.

Ką gali ekslibrisas, noriu iliustruoti keletu pavyzdžių. Galiu prisipažinti, kad sovietiniais laikais, lankydamasis Italijoje pas ekslibrisų dailininkus ir kolekcininkus Mario de Filipį, Enzo Pellai, surengiau lietuvių dailininkų ekslibrisų parodas, o patartas dailininko V. Kisarausko apsilankiau prie Šventojo Sosto Vatikane, Romoje pas ambasadorių Kazį Lozoraitį ir paprašiau, kad jis man išduotų lietuvišką pasą. Tais laikais tai buvo rizikingas dalykas, galėjau išlėkti iš darbo, netekti teisėjo vietos. Bet tada mane vedė kolekcininko smalsumas gauti tikrą lietuvišką pasą, kurį ši ambasada ir Kazys Lozoraitis išduodavo.

1983 m. balandžio mėnesį Pakruojo kultūros namuose įvyko „Akiračio“ klubo narių susitikimas su šiauliečiu menotyros mokslų kandidatu Vyteniu Rimkumi ir šio miesto knygos bičiulių organizacijos valdybos sekretore A. Šateikiene. Susitikime V. Rimkus papasakojo apie knygų, atvirukų ir ekslibrisų kolekcionavimą, dailininkų ekslibrisų parodas Šiauliuose.

„Akiračio“ klubo ekslibrisininkų sekcijos iniciatyva 1984-1991 metais buvo surengta ekslibrisų parodų: vilniečių dailininko Vinco Kisarausko (1984 m. spalio–lapkričio mėnesį), Savinijaus Katausko (1995 m. sausio mėn.), įvairių autorių ekslibrisų parodos iš J. Nekrašiaus kolekcijos.

 1985 m. „Akiračio“ klubo iniciatyva surengtas pirmasis Šiaurės Lietuvoje respublikinis ekslibrisų konkursas „Pakruojis – 400“. Šiame konkurse dalyvavo 64 autoriai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos ir Ukrainos, kurie sukūrė 240 knygos ženklų, skirtų Pakruojui ir jo žmonėms. Išleistas parodos katalogas. Šio konkurso parodos metu veikė ir nekonkursinių ekslibrisų bei ekslibrisų parodų plakatų, literatūros apie knygos ženklus, medalių ir ženkliukų, sukurtų ekslibrisų tematika, parodos.

1985 m. birželio mėnesį Pakruojo rajono centrinės bibliotekos skaitykloje veikė šiauliečio dailininko Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų paroda. Tų pačių metų rugpjūčio 29 d. „Akiračio“ klubo kvietimu dailininkas G. Bagdonavičius dalyvavo Pakruojyje surengtame respublikiniame ekslibrisų konkurse „Ex libris. Pakruojis – 400“ ir ne konkurso tvarka pateikė 6 ekslibrisų eskizus. 1985 m. rugsėjo 27 d. respublikinio ekslibrisų konkurso „Pakruojis – 400“ atidarymo dieną Pakruojo miesto centre, Vytauto Didžiojo gatvėje Nr. 63, prie rajono savivaldybės Švietimo skyriaus, skverelyje atidengta dailininko Klemenso Kupriūno sukurta skulptūrinė kompozicija iš girnų „Ex libris“. Skulptūrą atidengė vyriausiasis ekslibrisų konkurso dalyvis dailininkas G. Bagdonavičius.

1986 m. pradžioje Pakruojyje lankėsi ekslibrisų kolekcininkas iš Talino E. Vingisaras. Jis susitiko su „Akiračio“ klubo nariais, buvo užmegzti ryšiai su estų dailininkais ir kolekcininkais.

1986 metais kovo–balandžio mėn. Pakruojo centrinėje bibliotekoje surengta dailininko prof. Evaldo Oko iš Estijos ekslibrisų paroda; tų pačių metų balandžio 5 – gegužės 5 d. Pakruojo centrinėje bibliotekoje surengta paroda „Respublikos bibliotekų ekslibrisai“ iš J. Nekrašiaus kolekcijos. Išleistas parodos katalogas.

Tų pačių metų balandžio mėnesį Vilniuje, „Lietuvos“ kino teatre, ir Pakruojyje surengta paroda „Pakruojis ekslibrise“. Ją rengė Pakruojo knygos bičiulių draugija ir „Akiračio“ klubas, padėjo Vilniaus ekslibrisų klubas. Išleistas parodos bukletas.

1986 m. gegužės mėnesį Pakruojo r. Kultūros skyrius, rajono centrinė biblioteka ir „Akiračio“ klubas paskelbė respublikinį ekslibrisų konkursą „Pakruojo rajono centrinei bibliotekai – 50 metų“.

1986 m. birželio mėn. Pakruojo centrinės bibliotekos skaitykloje veikė knygos ženklo paroda „Ekslibrisai vaikams“ iš „Akiračio“ klubo nario J. Nekrašiaus kolekcijos. Išleistas parodos bukletas.

1986 m. birželio–liepos mėnesiais Pakruojo knygyne veikė vilniečio dailininko Valerijono Vytauto Jucio ekslibrisų paroda, kurią rengė „Akiračio“ klubas ir Vilniaus ekslibriso klubas. Išleistas parodos bukletas.

1986 m. liepos–rugsėjo mėnesį Pakruojo centrinės bibliotekos skaitykloje veikė Ukrainos dailininko Aleksandro Aksinino ekslibrisų paroda. Parodą rengti padėjo Pskovo ekslibrisų klubo pirmininkas dailininkas S. Michailovas.

1986 m. spalio–lapkričio mėnesiais Pakruojo centrinės bibliotekos skaityklos salėje veikė latvių dailininko Pėterio Upyčio ekslibrisų paroda.

1986 m. lapkričio mėnesį Pakruojo centrinės bibliotekos skaitykloje surengta knygos ženklų paroda „Respublikos rašytojų ekslibrisai“ iš J. Nekrašiaus kolekcijos.

1987 m. sausio mėn. pabaigoje „Akiračio“ klube lankėsi vilnietis dailininkas-konstruktorius J. Malinauskas, laidos „Kas? Kur? Kada?“ dalyvis, „Eruditų maratono“ skyrelio vedėjas.

1987 m. vasario 17 d. laikraštis „Auksinė varpa“ išspausdino J. Nekrašiaus straipsnį „Ir knygą, ir ekslibrisą“, kuriame buvo rašoma, kad ekslibriso propagavimu Pakruojo rajone aktyviai rūpinasi knygos bičiulių „Akiračio“ klubo ekslibrisininkų sekcija. Tuo tikslu klubo nariai rengia susitikimus su dailininkais, ekslibrisų kūrėjais, organizuoja jų parodas, kurios supažindina besidominčius su įvairių stilių ir temų šios meno šakos kūrėjų vilniečių dailininkų Valerijono Jucio, Vinco Kisarausko, Savinijaus Katausko, Alfonso Čepausko, Ievos Labutytės, Danguolės Daugirdienės, S. Maleckienės, iš Linkuvos kilusio uteniškio Klemenso Kupriūno kūryba. Klubo nariai lankėsi Šiauliuose, dailininkų G. Bagdonavičiaus ir E. Juchnevičiaus studijose, susipažino su jų ekslibrisais, išklausė minčių apie knygos ženklo istoriją ir tendencijas. Pakruojo centrinės bibliotekos skaityklos salėje buvo surengtos teminės ekslibrisų parodos iš sekcijos narių kolekcijų: „Moteris ir ekslibrisai“, „Draugų ženklai“, „Knygos ženklai vaikams“, „Pakruojis ekslibrise“, „Žmogui ir knygai“, „Ekslibrisas ir knygos bičiuliai“ (1987 m.) ir kt. 

„Akiračio“ klubas palaikė glaudžius ryšius su Vilniaus ekslibriso klubu (vėliau Lietuvos ekslibrisininkų klubu), Panevėžio, Jonavos, Utenos, Talino, Rygos, Peterburgo, Pskovo, Kijevo ir Volgodonsko knygos bičiuliais ir mažosios grafikos propaguotojais, keitėsi parodomis, dalijosi darbo patirtimi. 1985-1986 metais „Akiratis“ parengė ir išleido daugiau kaip 10 parodų bukletų ir katalogų, kvietimų ir plakatų, skirtų ekslibrisų parodoms ir klubo užsiėmimams.

1987 m. kovo–balandžio mėnesiais Pakruojo centrinės bibliotekos skaitykloje veikė paroda „Ekslibrisai moterims“ iš J. Nekrašiaus kolekcijos.

Lolita Brazauskaitė, 1988 m.

1987 m. balandžio 25 d. Pakruojo r. „Akiračio“ klubas Pakruojo dvaro rūmuose surengė pirmąjį respublikinį ekslibrisininkų seminarą „Lietuvos ekslibrisas: raida ir rinkimas“. Surengta paroda „Ekslibrisai iš įvairių rinkinių“ ir išleistas pirmasis Lietuvos ekslibriso kolekcininkų žinynas (sudarytojai V. Kisarauskas, A. Čepauskas ir J. Nekrašius), taip pat išspausdintas parodos katalogas, plakatas, kvietimas-programa, pagaminti specialūs medaliai (autoriai V. Kisarauskas ir tautodailininkas V. Danys), proginiai prisegami ženkliukai, gairelės, vokai, atvirukai su skulptūrinės dekoratyvinės kompozicijos „Ex libris“ Pakruojyje vaizdu ir kt. Seminare pranešimus skaitė vilniečiai dailininkai V. Kisarauskas, A. Čepauskas, kolekcininkai V. Milius, J. Šapira, J. Nekrašius ir kt.

1987 m. kovo mėnesį Pakruojo kultūros namuose surengta respublikinio ekslibrisų konkurso „Pakruojo centrinei bibliotekai – 50 metų“ paroda. Išleistas parodos bukletas. Šio konkurso prizininkais tapo vilnietis S. Ikamas (pirma vieta), vilnietė G. Didelytė ir šiaulietis R. Buivydas (antrosios vietos), trečiomis premijomis apdovanoti rygiečio A. Eizanso, vilniečio V. Panaskovo, kauniečio R. Čarnos darbai. 1987 m. birželio mėnesį Pakruojo centrinės bibliotekos ir „Akiračio“ klubo kvietimu Pakruojyje lankėsi dailininkai, ekslibrisų konkurso, skirto Pakruojo centrinės bibliotekos įkūrimo 50-mečiui pažymėti, dalyviai. Įvyko susitikimas su dailininkais vilniečiais S. Ikamu, V. Panaskovu, kauniečiu R. Čarna, šiauliečiu R. Buivydu, A. Eizansu ir E. Kviliu iš Rygos.     

1987 m. gegužės 17 – liepos 21 dienomis Pakruojo kino teatre „Svaja“ veikė ekslibrisų paroda „Knygos ženklai vaikams“, surengta iš J. Nekrašiaus ir vilniečio kolekcininko J. Šapiros kolekcijų. Išleistas parodos bukletas.

1987 m. rugpjūčio mėn. Pakruojo kino teatre „Svaja“ veikė „Akiračio“ klubo organizuota vilniečio dailininko V. Afanasjevo ekslibrisų paroda.

1987 m. rugsėjo mėnesį Pakruojo centrinės bibliotekos skaitykloje surengta Taline gyvenančio estų dailininko Lembito Lichmuso knygos ženklų paroda.

1988 m. balandžio 13 – gegužės 3 d. Pakruojo knygyne veikė vilnietės dailininkės Joanos Plikionytės-Bružienės knygos ženklų ir grafikos darbų paroda, kurią surengė Pakruojo „Akiračio“ ir Lietuvos ekslibrisininkų klubai. Išleistas parodos bukletas.

1988 m. birželio mėn. Pakruojo centrinės bibliotekos skaitykloje veikė dailininkės Lolitos Brazauskaitės ekslibrisų paroda. Išleistas parodos bukletas.

1988 m. gegužės mėn. „Akiračio“ klubas Žeimelyje surengė lietuvio, ilgą laiką gyvenusio ir dirbusio Volgodonske, nuo 1988 m. sausio mėn. persikėlusio gyventi į Utenos rajoną Levo Šerstenojaus-Drakšos grafikos darbų parodą. Joje buvo eksponuojami dailininko piešiniai, sukurti plunksnele ir tušu iš serijos „Pavasaris“ (1988), monotipijos iš ciklo „Madona“ (1988), taip pat sveikinimo adresai (PF) ir ekslibrisai.

1988 m. birželio–liepos mėnesiais Pakruojo knygyne veikė „Akiračio“ klubo surengta paroda, kuriai eksponatus iš savo asmeninio archyvo ir kolekcijos pateikė vilnietis teisininkas ir kultūros veikėjas Antanas Martinionis. Joje buvo eksponuojami garsių Lietuvos visuomenės, kultūros ir meno veikėjų autografai, dedikacijos, knygos ženklai, laiškų ir straipsnių rankraščiai, jų nuorašai ir fotokopijos.

1988 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais Pakruojo centrinės bibliotekos skaitykloje surengta vilniečio dailininko Vladimiro Panaskovo ekslibrisų ir mažosios grafikos paroda. Tų pačių metų rugsėjo mėnesį Pakruojo centrinės bibliotekos skaitykloje surengta knygos ženklo paroda „Malūnai ekslibrise“ iš J. Nekrašiaus kolekcijos.

1988 m. liepos 27 d. Pakruojo rajono vykdomasis komitetas, apsvarstęs „Akiračio“ klubo siūlymą, priėmė potvarkį, kuriuo įkūrė ekslibriso ir knygos visuomeninį muziejų Pakruojyje. Visuomeniniam muziejui buvo suteiktos patalpos Pakruojo dvaro rūmuose. Tų pačių metų gruodžio 17 d. Pakruojo dvaro rūmuose pradėjo veikti Ekslibriso muziejus – pirmasis visuomeninis knygos ženklo muziejus Lietuvoje (vadovas J. Nekrašius).

1988 m. rugsėjo 22 – spalio 10 d. Pakruojo knygyne veikė dailininkės G. Didelytės grafikos ir ekslibrisų paroda. Išleistas parodos bukletas.

Nuo 1988 m. gruodžio iki 1989 m. sausio mėn. Pakruojo centrinės bibliotekos skaitykloje veikė ekslibrisų paroda ir ekspozicija Pauliaus Galaunės kūrybai ir veiklai nušviesti, pirmosios Lietuvoje ekslibrisų parodos, surengtos 1928 m. Kaune, 60-mečio sukakčiai paminėti. Ši paroda surengta kartu su Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejumi. Išleistas parodos katalogas (sud. V. Godelienė ir J. Nekrašius).

Nuo 1988 m. gruodžio 17 d. iki 1989 m. vasario 27 d. Pakruojo dvaro rūmų Mažojoje galerijoje veikė Paryžiuje gyvenusio lietuvio dailininko Ž. Mikšio jubiliejinė ekslibrisų paroda. Išleistas parodos bukletas (sud. J. Nekrašius ir Ž. Mikšys).

1989 m. kovo–balandžio mėnesį Pakruojo dvaro rūmų Mažojoje galerijoje veikė JAV gyvenančio išeivijos lietuvių dailininko Vytauto Osvaldo Virkau ekslibrisų paroda, kurią parengė „Akiračio“ klubas ir Ekslibriso muziejus (kuratorius J. Nekrašius). Išleistas ekslibrisų parodos katalogas.

1989 m. kovo mėn. pabaigoje Pakruojo centrinės bibliotekos skaitykloje įvyko „Akiračio“ klubo narių susitikimas su publicistu, rašytoju B. Jauniškiu.

1989 m. balandžio 22 – gegužės 30 d. Pakruojo dvaro rūmų Mažojoje galerijoje veikė ekslibrisų paroda, skirta dailininkui Vincui Kisarauskui (1934-1988) atminti. Buvo eksponuojami Vinco Kisarausko grafikos darbai ir ekslibrisai. Išleistas parodos bukletas.

1989 m. balandžio 22 d. Pakruojo dvaro rūmuose surengtas M. K. Čiurlionio draugijos ir Ekslibriso muziejaus vakaras, skirtas V. Kisarauskui atminti. Dalyvavo aktorė V. Kochanskytė ir folkloro ansamblis.

1989 m. birželio–liepos mėn. Pakruojo dvaro rūmų Mažojoje galerijoje veikė ekslibrisų paroda „Metai ir ženklai“, parengta iš Vilniaus ekslibriso klubo rinkinio.

1990 m. „Akiračio“ ir Ekslibriso muziejaus iniciatyva surengtas respublikinis ekslibrisų konkursas ir paroda „Ex libris. S. Ušinskas in memoriam“, skirti Pakruojyje gimusiam žymiam lietuvių dailininkui ir vitražo meistrui prof. S. Ušinskui (1905-1974) atminti.

1990 m. rugsėjo 20 – spalio 20 d. Pakruojyje surengta dailininko Algimanto Jono Švėgždos ekslibrisų paroda.

Nuo 1990 m. gruodžio 10 d. iki 1991 m. kovo 1 d. Pakruojo dvaro rūmuose veikė parodos: A. Švėgždos (Vokietija) mažosios grafikos ir ekslibrisų, Henrietos Vepštas (JAV), Remo Wolfo (Italija), Lolitos Brazauskaitės ekslibrisų parodos, paroda „Ekslibrisai Mario de Filippis“ iš J. Nekrašiaus ir Mario de Filippiso (Italija) kolekcijų. Išleistas parodos plakatas, L. Brazauskaitės parodos katalogas.

1991 m. lapkričio 20 – gruodžio 20 d. Pakruojo centrinės bibliotekos skaitykloje surengta paroda „Lietuvos kariuomenės bibliotekos ir ekslibrisai 1918-1940“ (kuratorius J. Nekrašius). Išleistas parodos katalogas (sud. J. Nekrašius).

Šalyje atgaivinus Kultūros fondo rėmimo sąjūdį ir siekiant į šią veiklą įtraukti kuo daugiau žmonių, Lietuvos paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos skyrius ir „Akiračio“ klubas nutarė Pakruojyje įsteigti Kraštiečių klubą. Tam pritarė ir kraštiečiai. 1987 m. gruodžio 4 d. Pakruojo rajono Ūdekų malūne įvyko pirmasis kraštiečių susitikimas su rajono kraštotyrininkais ir „Akiračio“ klubo nariais. Jame dalyvavo kraštiečiai aktoriai Rimantas Jovas ir Stasys Petronaitis, muzikas Kazimieras Kalibatas ir radijo diktorius Juozas Šalkauskas.

Lolita Brazauskaitė, 1988 m.

1988 m. birželio 2 d. laikraštis „Auksinė varpa“ (Nr. 65) išspausdino J. Nekrašiaus straipsnį „Steigiamas kraštiečių klubas“, kuriame pasiūlyta kviesti iš rajono kilusius, čia gyvenusius ar dirbusius, dabar kitur gyvenančius kraštiečius įsijungti į klubo veiklą, prisidėti prie rajone esamų kultūros ir istorijos paminklų išsaugojimo ir tvarkymo. Taip pat rinkti tautosaką, puoselėti papročius ir kalbą, įamžinti žymių kraštiečių atminimą, saugoti ir tvarkyti jų gimtinę, kitas žymias Pakruojo krašto vietas. Kartu klubas tapo tiltu, jungiančiu po šalį ir pasaulį išsisklaidžiusius kraštiečius ir rajono visuomenę, padėjo atgaivinti abipusius ryšius ir bendradarbiavimo kontaktus, rengė susitikimus, vakarus, labdaros renginius.

1988 m. lapkričio 12 d. Pakruojo skverelyje, dalyvaujant iš kitų Lietuvos vietovių atvykusiems kraštiečiams, pirmąkart po Nepriklausomybės atkūrimo buvo iškelta pašventinta tautinė vėliava. Tą pačią dieną Pakruojo dvaro rūmuose įvyko kraštiečių klubo steigiamasis susirinkimas ir vakaras „man Lietuva prasidėjo prie Kruojos...“ Ta proga buvo išleistas iliustruotas leidinys, kuriame išspausdintos kraštiečių rašytojų E. Mieželaičio, J. Chlivicko, J. Paukštelio, K. Jasiukaičio, K. Korsako, V. Railos, A. Čalnario, V. Spudo ir kraštotyrininko J. Šliavo mintys apie tėviškę – Pakruojo kraštą. Leidinys buvo iliustruotas ekslibrisais, skirtais iš Pakruojo krašto kilusiems rašytojams, aktoriams, dailininkams.

1988 m. gruodžio 7 d. Vilniuje, Rašytojų sąjungos patalpose, įvyko kraštiečių klubo tarybos pirmasis posėdis. Buvo nuspręsta klubą pavadinti „Žiemgala“.

1989 m. birželio 10 d. „Žiemgalos“ ir „Akiračio“ klubų iniciatyva Žeimelyje ir Pakruojyje paminėtos Juozo Šliavo (1930–1979) dešimtosios mirties metinės, išleistas leidinys apie šio žymaus kraštotyrininko gyvenimą ir kūrybą (sud. J. Nekrašius).

1990 m. rugpjūčio 17-24 dienomis „Akiračio“ klubo iniciatyva Pakruojyje surengtas pirmasis „Žiemgalos“ dailininkų pleneras. Jame dalyvavo dailininkai iš Kauno – R. Čarna, A. Krištopaitis, P. Stauskas, V. Laukys, grafikė M. Jasilionytė, vilnietės dailininkės G. Didelytė ir V. Kalinauskaitė, šiaulietis V. Trušys. Plenero dalyviai susipažino su Pakruojo miestu ir jo apylinkėmis, kultūros ir istorijos paminklais, senųjų kaimų kraštovaizdžiu ir žmonėmis, surengė parodą Pakruojyje, padovanojo savo kūrinių rajono Kultūros skyriui. Buvo išleistas plenero dailininkų darbų parodos katalogas.

1990 m. spalio 5 d. 1 500 egz. tiražu išleistas pirmasis „Žiemgalos“ laikraščio numeris, antrasis numeris išėjo 1991 m. vasario 25 d. Šiuose laikraščio numeriuose nemažai buvo rašoma ir apie ekslibrisus.

1991 m. pabaigoje „Akiračio“ klubo ir „Žiemgalos“ draugijos iniciatyva Pakruojyje išleistas 1992 metų „Žiemgalos“ kalendorius. Jame nurodytos žymių Šiaurės Lietuvos rašytojų, poetų, dailininkų, kultūros ir visuomenės veikėjų sukaktys ir atlaidų Pakruojo rajone datos.

Jonas NEKRAŠIUS

KNYGOS ŽENKLAI TARPTAUTINIAM EKSLIBRISŲ KONKURSUI „EX LIBRIS. ATKURTAI LIETUVAI – 100“

KONKURSO NUOSTATAI

INTERNATIONAL EX LIBRIS COMPETITION REGULATIONS

Šių metų pradžioje Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka paskelbė tarptautinį ekslibrisų konkursą „Ex libris atkurtai Lietuvai – 100“ (konkurso globėja Lietuvos Respublikos kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson). Konkurso tikslas – įprasminti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, pagerbti su tuo susijusias iškilias asmenybes. Ekslibrisai gali būti skirti konkretiems asmenims ar institucijoms (iš pateikiamo sąrašo). Kiekviename ekslibrise turi būti įrašas „EX LIBRIS. ATKURTAI LIETUVAI – 100“ ir pasirinkto asmens vardas pavardė ar Lietuvos institucijos, kuriai skiriamas knygos ženklas, pavadinimas.

Kristina Daniūnaitė, 2017 m.

Likus mažiau kaip mėnesiui iki konkursinių darbų pateikimo termino pabaigos (2017 m. gruodžio 15 d.), tarptautiniam ekslibrisų konkursui gauti 38 darbai, kuriuos sukūrė 20 autorių  iš 12 pasaulio šalių.  Dailininkai Galina Pavlova iš Bulgarijos, Alok Kumar ir Krishna Kumar Yadav iš Indijos, Marcela Miranda ir Chinellato Sandro iš Italijos, Isao Kobayashi iš Japonijos, Serik Kulmeshkenov iš JAV, Mia Vučič iš Kroatijos, lenkai Kseniya Vysotskaja, Jerzy Jakubow, Zbigniew Jozwik, Piotr Tolysz, Rajmund Aszuowski, Hanna Grzonka-Karwacka, lietuvės Kristina Dauniūnaitė ir Salvija Zakienė, Jaroslav Makarov iš Rusijos, ukrainietis Orest Kryvoruchko įvairia grafikos technika sukūrė konkursinius ekslibrisus. Jie pažymėti įrašu „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ ir skirti Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, kultūros ir visuomenės veikėjams Povilui Višinskiui, Vincui Kudirkai, Jokūbui Šernui, Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto  signatarams Saliamonui Banaičiui, Jonui Basanavičiui, Mykolui Biržiškai, Petrui Klimui, Vladui Mironui, Antanui Smetonai, Justinui Staugaičiui, įvairioms Lietuvos mokslo ir meno institucijoms, visuomenės judėjimams ir organizacijoms.

Kviečiame visus dailininkus, knygos ženklo kūrėjus aktyviai dalyvauti tarptautiniame ekslibrisų konkurse. Visiems besidomintiems primename, kad ekslibrisus konkursui „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ galima siųsti iki 2017 m. gruodžio 15 d. Šiaulių apskrities P. Višinskio viešajai bibliotekai (Aušros alėja 62, LT-76235 Šiauliai). Konkursui reikia pateikti po 3 kiekvieno išspausdinto ir autografuoto ekslibriso atspaudus. Kiekviename ekslibrise lietuvių arba anglų kalba turi būti įrašas „EX LIBRIS. ATKURTAI LIETUVAI – 100“.

Konkurso kuratorius

Jonas NEKRAŠIUS

TARPTAUTINIS EKSLIBRISŲ KONKURSAS „EX LIBRIS. ATKURTAI LIETUVAI – 100“

Kviečiame Lietuvos ir pasaulio dailininkus, mažosios grafikos kūrėjus sukurti ekslibrisų, skirtų Lietuvos Respublikai, jos iškiliems žmonėms, valstybės institucijoms. Laukiame Jūsų ekslibrisų iki 2017 m. gruodžio 15 d.

Konkurso globėja Lietuvos Respublikos kultūros ministrė Liana Ruokytė Jonsson.

KONKURSO NUOSTATAI

INTERNATIONAL EX LIBRIS COMPETITION REGULATIONS

2018 m. Lietuva minės ypatingą datą – Valstybės atkūrimo šimtmetį. 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje buvo pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad atkuriama Lietuvos Valstybė. Nuo tada prasideda moderniosios Lietuvos Respublikos istorija.

Konkurso nuostatus vartykite internete

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, siekdama įprasminti Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmetį, organizuoja tarptautinį ekslibrisų konkursą „EX LIBRIS. ATKURTAI LIETUVAI – 100“. Tai visuomenę vienijanti šimtmečio minėjimo iniciatyva, į kurią kviečiami įsitraukti Lietuvos ir užsienio menininkai. Pasaulio dailininkai ir mažosios grafikos kūrėjai kviečiami sukurti ekslibrisų, skirtų Lietuvos valstybės atkūrimui, valstybės institucijoms, iškilioms asmenybėms, susijusioms su šia reikšminga data.

Šiauliai nuo seno žinomi kaip vienas iš pagrindinių Lietuvos ekslibriso centrų. Čia surengtas ne vienas tarptautinis knygos ženklo konkursas, organizuojamos ekslibrisui skirtos konferencijos, seminarai, diskusijos. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka užsiima aktyvia ekslibriso puoselėjimo ir populiarinimo veikla. 2003 m. bibliotekoje buvo įkurtas Ekslibriso muziejus, kuris 2014 m. reorganizuotas į Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondą. Fondas kaupia informaciją apie ekslibrisų istoriją ir raidą, organizuoja parodas ir įvairius edukacinius renginius, supažindina visuomenę su knygos nuosavybės ženklais ir jų kūrėjais, kaupia dailininkų dovanotas ekslibrisų kolekcijas.

Esame įsitikinę, kad ir šis konkursas svariai prisidės prie knygos ženklo meno puoselėjimo ir populiarinimo, suteiks naujų kūrybinių impulsų ir įkvėpimo, paskatins aktyvesnį Lietuvos ir užsienio mažosios grafikos kūrėjų bendradarbiavimą. Viliamės, kad organizuojamas konkursas prisidės ir prie teigiamo požiūrio į nacionalinę istoriją ir kultūrą formavimo, tautinių vertybių puoselėjimo, piliečių intelektinių ir kultūrinių poreikių tenkinimo, išplės jų kultūrinį ir istorinį akiratį. Konkursas pasitarnaus Lietuvos, kaip modernios ir kūrybingos valstybės, įvaizdžio kūrimui Europoje ir visame pasaulyje.

Tarptautinė komisija, įvertinusi gautus darbus, išrinks konkurso nugalėtojus, kurie bus apdovanoti premijomis ir prizais. Konkursui pasibaigus, bus organizuota kilnojamoji paroda „EX LIBRIS. ATKURTAI LIETUVAI – 100“, kuri apkeliaus visą Lietuvą, bus pristatoma ir eksponuojama Lietuvos apskričių viešosiose bibliotekose ir kitose viešosiose erdvėse. Konkursas turės svarbią išliekamąją vertę – išleistas parodos darbų albumas-katalogas bus platinamas Lietuvoje ir užsienyje.

Sveikiname tarptautinio ekslibrisų konkurso „EX LIBRIS. ATKURTAI LIETUVAI – 100“ dalyvius, kviečiame patirti kūrybos džiaugsmą ir laukiame Jūsų sukurtų ekslibrisų!

  

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos

direktorius dr. Bronius Maskuliūnas

Kontaktinis asmuo:

Konkurso sekretorė Asta Kaktytė

e-mail menocentras@savb.lt

+370 41 523753

Projektą finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė

Straipsnių pradžia

ŠIAULIŲ KNYGŲ MUGĖJE PRISTATYTAS DOKUMENTINIS FILMAS „MENININKĄ GERARDĄ BAGDONAVIČIŲ PRISIMENANT“

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka (ŠAVB) 2017 m. rudenį išleido knygą „Gerardas Bagdonavičius ir Šiaulių krašto knygos ženklai“. Leidinys išėjo kartu su priedu – dokumentiniu filmu „Menininką Gerardą Bagdonavičių prisimenant“. Šiaulių kraštui ir visai šalies meno bendruomenei reikšminga knyga su priedu išleista vykdant projektą „Šiaulių krašto knygos ženklai kaip kultūros paveldas ir jo sklaida XX–XXI amžiuje“, kurį rėmė LR kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Keturiasdešimties minučių trukmės dokumentiniame filme prisiminimais dalijasi G. Bagdonavičiaus artimieji – giminaitė architektė J. Naujalienė ir posūnis Antanas Petrauskas, dailininko mokiniai, dailininkai ir menotyrininkai. Pokalbiai su jais buvo filmuojami įvairiose Lietuvos vietose. Pasak filmo kūrėjų, kiekvienas kalbėtojas kaip didžiausią turtą iš savo atminties archyvų padovanojo prisiminimus apie mokytoją, stumtelėjusį ne vieną kūrybos link, apie kolegą, neįtelpantį į standartinius „socialistinės gerovės“ rėmus. „Dabar, anot menininko P. Repšio, „tokie žmonės nebegimsta“, – sakė filmo režisierius G. Stungurys. 

Prisiminimais dalijosi G. Bagdonavičiaus artimieji, mokiniai, dailininkai ir menotyrininkai

Leidinys ir filmas saugomas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde. Kviečiame užsisakyti bibliotekos kino salę filmo peržiūrai. 

Kontaktinis asmuo:

Projekto vadovė Asta Kaktytė, menocentras@savb.lt, tel. (8-41) 523753

Projektą finansavo:

Lietuvos kultūros taryba
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Šiaulių miesto savivaldybė

Rėmėjai:
Šiaulių Rericho klubas
UAB "BALTO Print"

Partneriai:
Šiaulių "Aušros" muziejus, Fotografijos muziejus, Palangos gintaro muziejus, LDS „Šiaulių dailininkų organizacija“, Kauno įgulos karininkų ramovė, Šiaulių kino meno klubas, Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija, Šiaulių Jovaro progimnazija, Šiaulių "Saulėtekio" progimnazija

EKSLIBRISAI POETUI KAZIUI BRADŪNUI (1917–2009)

2017 m. lapkričio 23 d. bibliotekoje vyko Šiaulių profesinio rengimo centro ir  Maironiečių būrelio organizuotas tradicinis 8-asis kultūrinis-edukacinis renginys „Laiko ženklai. 2017 metai“. Dalyvavo mokiniai iš Šiaulių, Mažeikių, Šeduvos, Kelmės profesinio rengimo centrų ir miesto gimnazijų. Jie skaitė pranešimus, skirtus 2017-iems – Kazio Bradūno, Piliakalnių, Juliaus Greimo, Ievos Simonaitytės metams.

Didžiausias dėmesys skirtas K. Bradūnui, kurio 100-osios gimimo metinės šiemet minimos. Mokiniai, padedami savo mokytojų, parengė žodinių ir stendinių pranešimų, instaliacijų, plakatų, fotokoliažų, deklamavo K. Bradūno eilėraščius.

Renginyje dalyvavo ir ekslibrisus pristatė grafikė Lolita Putramentienė-Braza. Dailininkė sakė susižavėjusi susižavėjusi K. Bradūno poetinio žodžio galia, giliais, spalvingais, įtaigiais poetiniais vaizdiniais. Ji sakė: „Nesu kaimo vaikas, tačiau Bradūno poezija sužadino mano jusles, užuodžiau žemės grumsto, žolės, duonos ir kitus kaimo kvapus.“ Kūrybinio impulso pagauta L. Putramentienė-Braza sukūrė ekslibrisų poeto knygoms. „Kadangi Kazio Bradūno jau nėra tarp mūsų, tai sukurti ekslibrisai tebus pagarbos jam ženklas“, – sakė kūrėja.

Šešių ekslibrisų kolekciją dailininkė dovanojo poeto dukrai Elenai Bradūnaitei, dalyvavusiai renginyje. Žinoma etnologė Elena Bradūnaitė-Aglinskienė nuo kūdikystės gyvena užsienyje, tačiau puikiai kalba lietuviškai, už tai ji esanti dėkinga tėvams. Viešnia apsidžiaugė ir paatviravo, kad tėvo knygų archyvas dar nesutvarkytas, o knygas būtina sužymėti. Dabar ji tuo ir užsiims.

Pristatydama ekslibrisus L. Putramentienė-Braza papasakojo apie ekslibriso, mažosios grafikos meno, istoriją ir paplitimą.

Povilo Višinskio viešoji biblioteka yra šio renginio partnerė.

Laimos Juzulėnienės inf.

Ievos Slonsknytės nuotr.

IŠLEISTA KNYGA APIE MENININKĄ GERARDĄ BAGDONAVIČIŲ IR ŠIAULIŲ KRAŠTO EKSLIBRISUS

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka (ŠAVB) 2017 m. rudenį išleido knygą „Gerardas Bagdonavičius ir Šiaulių krašto knygos ženklai“. Leidinys išėjo kartu su priedu – dokumentiniu filmu „Menininką Gerardą Bagdonavičių prisimenant“. Šiaulių kraštui ir visai šalies meno bendruomenei reikšminga knyga išleista vykdant projektą „Šiaulių krašto knygos ženklai kaip kultūros paveldas ir jo sklaida XX–XXI amžiuje“, kurį rėmė LR kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Prie šios knygos leidybos triūsė nemaža kūrybinė grupė. Tai redakcinės kolegijos pirmininkas prof. dr. Bronius Maskuliūnas, leidinio sudarytojai ir filmo idėjos autoriai Jonas Nekrašius ir Asta Kaktytė, ekslibriso kūrybinių dirbtuvių vertinimo komisijos pirmininkė Vaiva Kovieraitė-Trumpė, dirbtuvių vadovės Lolita Putramentienė-Braza ir Rasa Prišmontienė, filmo kūrėjai Diana Stungurienė ir Gintautas Stungurys.

Knygoje pateikti straipsniai apie ekslibriso istoriją, jo raidą Šiaulių krašte XX–XXI amžiuje, publikuojama medžiaga apie lietuviškus knygos ženklus šiauliečiams bibliotekų knygose, ekslibrisų kūrimo tradiciją Šiaulių bendrojo ugdymo mokyklose, moksleivių ekslibriso paplitimą Šiaulių krašte, Lietuvoje ir užsienyje, taip pat pateikti atsiminimai apie dailininką, pedagogą, ekslibriso mokyklos tradicijų pradininką Lietuvoje G. Bagdonavičių (1901–1986), jo sukurti ekslibrisai.

Medžiaga leidiniui pradėta rinkti dar 2015 metais, kai ŠAVB įgyvendino projektą „Prisiliesk prie dailininko Gerardo Bagdonavičiaus sėkmės“. Tais metais surengta ir mokslinė-praktinė konferencija „Šiaulių krašto knygos ženklai kaip kultūros paveldas ir jo sklaida XX–XXI amžiuje“, organizuotos ekslibrisų kūrimo dirbtuvės. „Metams bėgant medžiagos apie G. Bagdonavičių ir ekslibrisus vis daugėjo, todėl kilo mintis išleisti ne tik leidinį, bet ir sukurti dokumentinį filmą apie G. Bagdonavičių“, – sakė projekto vadovė Asta Kaktytė.

Keturiasdešimties minučių trukmės dokumentiniame filme prisiminimais dalijasi G. Bagdonavičiaus artimieji – giminaitė architektė J. Naujalienė ir posūnis Antanas Petrauskas, dailininko mokiniai, dailininkai ir menotyrininkai. Pokalbiai su jais buvo filmuojami įvairiose Lietuvos vietose. Pasak filmo kūrėjų, kiekvienas kalbėtojas kaip didžiausią turtą iš savo atminties archyvų padovanojo prisiminimus apie mokytoją, stumtelėjusį ne vieną kūrybos link, apie kolegą, neįtelpantį į standartinius „socialistinės gerovės“ rėmus. „Dabar, anot menininko P. Repšio, „tokie žmonės nebegimsta“, – sakė G. Stungurys.

Leidinys unikalus ne tik dėl sukauptos vertingos informacijos apie ekslibrisus. Jame publikuojamas leidėjų parengtas Šiaulių krašto ekslibrisų raidos kalendorius, skirtas besimokančiai visuomenės daliai. Kalendorius yra patogus norintiems greitai susipažinti su knygos ženklų istorija, kadangi įvykiai pateikiami laikantis nuoseklumo. Leidinyje dalijamasi ir kūrybinių dirbtuvių „Ekslibrisas sau“, vykusių 2015 m., patirtimi, pristatomi jų dalyvių – moksleivių laureatų ir jų mokytojų – sukurti darbai.

Knyga turėtų sudominti knygotyros mokslo tyrėjus, tapti parankia mokytojų ir mokinių, siekiančių  geriau susipažinti su ekslibriso menu, istorija, knygos kultūra, mokymo priemone, o plačiajai visuomenei – krašto kultūros pažinimo šaltiniu.

Knyga „Gerardas Bagdonavičius ir Šiaulių krašto knygos ženklai“ ir dokumentinis filmas visuomenei bus pristatyti Šiaulių knygų mugės metu 2017 m. lapkričio 18 d. 13 val. Povilo Višinskio bibliotekos (Aušros al. 62) Mažojoje salėje.

Laimos Juzulėnienės inf.
Ievos Slonksnytės nuotr.

Projekto organizatorius: 

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka

Projektą finansavo:

Lietuvos kultūros taryba
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Šiaulių miesto savivaldybė

Rėmėjai:
Šiaulių Rericho klubas
UAB "BALTO Print"

Partneriai:
Šiaulių "Aušros" muziejus, Fotografijos muziejus, Palangos gintaro muziejus, LDS „Šiaulių dailininkų organizacija“, Kauno įgulos karininkų ramovė, Šiaulių kino meno klubas, Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija, Šiaulių Jovaro progimnazija, Šiaulių "Saulėtekio" gimnazija

LEIDINYS „EKSLIBRISAI MEDIKAMS“ ŠIAULIUOSE

Vaišvilos nuotr. 2017-09-23

I. Slonksnytės nuotr.

Ačiū šio leidinio rengėjai Lietuvos medicinos bibliotekos Informacijos skyriaus vedėjai Reginai Vaišvilienei už vertingą dovaną Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondui (toliau GBEF). Visų norinčių pavartyti leidinį laukiame Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Knygos grafikos centre.

R. Vaišvilienė ŠAVB  atvežė dovanų – 30 knygų medicinos, dailės ir ekslibriso tema. 

GBEF bendrystė su Lietuvos medicinos biblioteka prasidėjo 2015 m. Tuomet vykdėme projektą „Prisiliesk prie dailininko Gerardo Bagdonavičiaus sėkmės". Regina Vaišvilienė konferencijoje "Šiaulių krašto knygos ženklai kaip kultūros paveldas ir jo sklaida XX–XXI amžiuje" pristatė šiaulietiškus ekslibrisus medicinos tema.

A. Kaktytė inf.

SUKANKA 25-ERI METAI, KAI LIETUVA TAPO FISAE NARĖ

Ekslibrisas italų kolekcininkui, 1992.

Europoje jau rankraštinėse knygose būdavo piešiami savininkų herbai. Išradus knygų spausdinimą, nuosavybei žymėti buvo naudojami ekslibrisai ir superekslibrisai. Lietuvoje seniausias yra Žygimanto Senojo superekslibrisas su 1518 metų data. Tad 2018 metais pirmajam Lietuvos knygos ženklui sukaks 500 metai.

Per ilgą savo raidos kelią ekslibrisas Lietuvoje  buvo propaguojamas kaip knygos savininko ir bibliotekos ženklas, tarnavo kaip vizitinė kortelė, kurioje dailininkai įkūnydavo savo moderniausias idėjas, atspindinčias dabartį ir istoriją, turtino dailės palikimą. Knygos ženklas yra išsikovojęs pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse. Juo domisi kolekcininkai, dailininkai, menotyrininkai, knygos ženklo gerbėjai ir bibliofilai.

Vilniuje veikia Lietuvos ekslibrisininkų klubas. Panašūs klubai veikė Panevėžyje, Utenoje, Klaipėdoje, Kaune, Jonavoje, Pakruojyje, Šiauliuose ir kitur. 1988 m. spalio 29 d. Pakruojo dvaro rūmuose buvo įkurtas Ekslibriso visuomeninis muziejus. Jis surengė daugiau kaip 40 knygos ženklo parodų, du ekslibrisų konkursus, pirmąjį Lietuvos ekslibrisininkų seminarą. 2001 m. spalio 3 d. Ekslibrisų muziejus buvo įkurtas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekoje. 2014 m. rugpjūčio 8 d. muziejus reorganizuotas į Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondą (sutrumpintai - GBEF).

Ekslibrisui propaguoti yra organizuojamos parodos, konkursai, bienalės, konferencijos ir kongresai. Kuriasi klubai, muziejai, draugijos ir asociacijos, leidžiami laikraščiai, žurnalai, knygos, katalogai, albumai ir monografijos. Daugelyje pasaulio šalių – Austrijoje, Belgijoje, Italijoje, Japonijoje, Lietuvoje, Kinijoje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Portugalijoje, Rusijoje, Vokietijoje ir kt. – veikia ekslibrisininkų draugijos, muziejai, klubai, leidžiantys įvairaus periodiškumo biuletenius, žurnalus, laikraščius. Visas šias organizacijas vienija Tarptautinė ekslibriso dailininkų ir mėgėjų asociacija FISAE (Federation Internationale des Societes d‘Amateurs d‘Ex-Libris), kuri kas dveji metai rengia tarptautinius ekslibrisininkų kongresus. Pirmasis FISAE kongresas įvyko 1953 m. Austrijoje, Kufšteine.  

FISAE XXIV tarptautinio
 ekslibrisų kongreso logotipas

FISAE XXIV tarptautinio  ekslibrisų kongreso antspaudas

Vertėja, dailininkė Sumiko Ueki ir kolekcininkas Jonas Nekrašius

1992 m. rugpjūčio 31 – rugsėjo 5 dienomis šių eilučių autoriui teko dalyvauti Japonijoje, Saporo mieste surengtame FISAE XXIV tarptautiniame ekslibriso kongrese. Nuvykti į šį kongresą padėjo ir paramą suteikė Atviros Lietuvos fondas. Į kongresą Japonijoje tada teko vykti per Maskvą. Iš pradžių Aeroflot’o lėktuvu nuskridau į Chabarovską. Iš ten - į Japonijos miestą Nijagatą, kur pasitiko šio miesto dailininkė ir ekslibrisų kūrėja Sumiko Ueki. Ji suteikė visą informaciją apie kongresą ir palydėjo iki Saporo.

Praėjus ketveriems metams japonų dailininkės Sumiko Ueki ekslibrisų paroda buvo surengta Šiauliuose, o 1996 m. rugsėjo 7–10 dienomis Šiauliuose ir Pakruojyje apsilankė ir pati Sumiko Ueki. Ji, sugrįžusi į Japoniją, 1997 m. išleido nedidelę iliustruotą knygelę apie savo viešnagę Lietuvoje, Šiauliuose, Pakruojyje.

FISAE dalyviai. Japonija, 1992.

FISAE kongrese Japonijoje teko atstovauti Lietuvos ekslibrisininkams, skaityti pranešimą apie Lietuvos knygos ženklo istoriją ir ekslibriso kūrėjus, supažindinti kongreso dalyvius su Pakruojo ekslibriso muziejaus veikla ir Lietuvos knygos ženklo kūrėjais, pristatyti šiauliečio dailininko Gerardo Bagdonavičiaus kūrybą. Kongrese dalyvavo beveik 200 atstovų iš 20 pasaulio šalių: Anglijos, Austrijos, JAV, Belgijos, Danijos, Olandijos, Švedijos, Japonijos, Kinijos, Vokietijos ir kt. Kongreso organizatorius ir dalyvius maloniai nuteikė žinia, kad kongreso darbe pirmąkart dalyvauja ir atstovas iš Lietuvos.

Ekslibrisas FISAE XXIV tarptautiniam
ekslibrisų kongresui. Autorius Yasuschi Ohmoto, 1992.

Kongrese veikė įvairių sekcijų, buvo perskaityta daug pranešimų apie įvairių šalių knygos ženklo istoriją ir ištakas, ekslibriso vystymąsi ir dailininkus. Kongreso parodų salėse eksponuota keliolika įdomių parodų: „Japonijos folkloro siužetai ekslibrise“, „Ekslibrisai žymiam švietėjui Johanui Comeniusui“, „Pasaulio šalių dailininkų knygos ženklai“. Pastarojoje eksponuoti ir lietuvių dailininkų V. Daniliauskaitės, V. Alviko, K. Grigaliūno, V. Jakšto, A. Čepausko ir A. Kmieliausko darbai. Parodos metu dailininkai iš Kinijos ir Japonijos demonstravo savitą ekslibrisų ir mažosios grafikos kūrimo techniką, veikė įvairių spaudinių, katalogų, knygų ir mainų mugė, kurioje nemažą pasiekimą turėjo ir Lietuvos leidiniai apie knygos ženklą.

Kongreso svečius ir dalyvius sudomino šių eilučių autoriaus pranešimas apie Lietuvos ekslibriso istoriją, raidą ir kūrėjus. Kongreso metu pavyko užmegzti dalykinius ryšius su Japonijos, Kinijos, Austrijos, Danijos, Švedijos, Vokietijos ir kitų šalių atstovais, dailininkais ir kolekcininkais.

Tekančios saulės šalyje buvo sudarytos puikios sąlygos ne tik pabendrauti su įvairių šalių dailininkais, menotyrininkais, bibliofilais ir kolekcininkais, besidominčiais ekslibrisu, bet ir susipažinti su ilgaamže ir savita Japonijos kultūra, menu, jos knygos iliustravimo ir knygotyros pasiekimais.

Svarbiausias XXIV tarptautinio kongreso įvykis buvo 1992 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos iškilmingas priėmimas į tarptautinę ekslibrisų dailininkų ir mėgėjų asociaciją (FISAE). Lietuvos priėmimą į FISAE pasirašė ir patvirtino FISAE prezidentas Yasushi Ohmoto, generalinis sekretorius Williamas E. Butleris (Didžioji Britanija) ir Klausas Rodelis (Danija), Japonijos Ex libris asociacijos prezidentas Hidataro Jamamura ir generalinis sekretorius Ichigoro Uchida.

Lietuva tapo 32-ąja FISAE nare, 1992.

Lietuva tapo 32-ąja FISAE nare, 1992. 

Lietuva tapo 32-ąja FISAE nare, pirmoji iš buvusios Sovietų Sąjungos respublikų. Tai buvo labai aukštas lietuvių dailininkų ir ekslibriso propaguotojų įvertinimas, svarbus žingsnis įsiliejant į pasaulio ekslibriso kūrėjų ir mėgėjų organizaciją. Šiam įvykiui pažymėti išeivijos lietuvių dailininkas Vytautas O. Virkau (1930-2017) 1993 m. sukūrė ekslibrisą, skirtą šių eilučių autoriui ir Frederikshauno (Danija) ekslibriso muziejaus direktoriui Klausui Rodeliui.

Vytautas  Osvaldas Virkau, 1993.

Vytautas Osvaldas Virkau, 1993.

 Šiemet rugsėjo mėnesį sukako 25-eri metai, kai Lietuva XXIV tarptautiniame kongrese buvo priimta į FISAE nares. Šiai organizacijai dabar priklauso 33 valstybės: Argentina, Australija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Kinija, Čekija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Vengrija, Italija, Japonija, Lietuva, Liuksemburgas, Meksika, Olandija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Rusija, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Ukraina, Didžioji Britanija ir JAV.

2018 metais rugpjūčio 28 – rugsėjo 1 dienomis Prahoje (Čekija) įvyks XXXVII FISAE kongresas (rengėja Čekijos ekslibrisininkų asociacija Spolek sběratelů a přátel exlibris).

Ateinantys metai mums yra svarbūs tuo, kad Lietuva minės 500-ąsias sukakties metines, kai buvo sukurtas pirmasis lietuviškas knygos ženklas. Tikimės, kad šiame kongrese dalyvaus Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondas (GBEF) ir skaitys pranešimą bei pristatys stendą apie Lietuvos ekslibriso istoriją, GBEF veiklą ir dailininko Gerardo Bagdonavičiaus sukurtus knygos ženklus.

Jonas NEKRAŠIUS

* Be autoriaus ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) sutikimo šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai jį skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn. Be autoriaus ir ŠAVB sutikimo draudžiama šį kūrinį, esantį viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose ar archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais viešai skelbti ar padaryti jį viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.